Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovui advokatui Mariui Intai,

valstybės įmonės Registrų centro Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus atstovei A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro Prevencijos departamento Tyrimų ir vidaus kontrolės skyriaus specialistės 2022 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-491-2022 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VĮ Registrų centro Prevencijos departamento Tyrimų ir vidaus kontrolės skyriaus (toliau – ir Institucija) specialistės 2022 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-491-2022 (toliau – ir nutarimas) A. B. (toliau – ir pareiškėja) patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį ir jai skirta administracinė nuobauda – 250 Eur dydžio bauda už tai, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovė (direktorė), per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) tvarkytojui 2019 ir 2020 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis šiomis normomis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir JAR nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti JAR tvarkytojui, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus) bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl bendrovės 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas JAR tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., o 2020 m. – ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir JAR nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą JAR tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

Institucijos nutarime nurodyta, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas teigė, jog tarp bendrovę valdančių dviejų akcininkų, turinčių po 50 proc. bendrovės akcijų, vyksta ginčai, jie nesutaria visais klausimais, susirinkimuose balsuoja kardinaliai priešingai, todėl pareiga pateikti 2019 ir 2020 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius per įstatyme nustatytą terminą neįvykdyta ne dėl pareiškėjos kaltės, o išimtinai dėl vieno iš akcininkų atsisakymo juos tvirtinti. Su tuo sutikti nėra pagrindo, nes kartu su rašytiniu paaiškinimu pateiktose akcininkų susirinkimų protokolų kopijose nurodyta, kad 2020 m. balandžio 24 d. įvykus eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, kurio metu buvo svarstytas klausimas dėl bendrovės 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo, vienas iš dviejų 50 proc. bendrovės akcijų turinčių akcininkų – (duomenys neskelbtini) balsavo prieš, kartu su balsavimo biuleteniu pateikdamas priedą dėl balsavimo motyvų, kuriame nurodė, jog tokio (duomenys neskelbtini) balsavimo priežastis yra bendrovės vadovės neatsakymas į jai pateiktus klausimus, susijusius su finansinėmis ataskaitomis, dėl ko akcininkui nebuvo aišku, ar bendrovės veikla teisingai atvaizduota minėtose ataskaitose. Akcininkas (duomenys neskelbtini) bendrovės vadovei 2021 m. balandžio 14 d. ir 2021 m. balandžio 22 d. pateikė prašymus dėl informacijos, susijusios su 2021 m. balandžio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje numatytais klausimais, pateikimo, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas tik 2020 m. bendrovės balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita, o kitų prašytų dokumentų bendrovės vadovė nurodė negalinti pateikti dėl laiko stokos dokumentams paruošti. Atsakyme į prašymą buvo nurodyta, kad dokumentai akcininkui bus pateikti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pranešimo akcininkui pateikimo dienos (2021 m. balandžio 20 d.), sudarant galimybę susipažinti su dokumentais bendrovės vadovės atstovų patalpose, tačiau akcininkui siekiant su prašomais dokumentais susipažinti dar iki numatyto eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo datos, 2022 m. balandžio 22 d. bendrovės vadovei buvo pateiktas pakartotinis prašymas sudaryti galimybę su dokumentais susipažinti iki 2021 m. balandžio 23 d. 12 val., tačiau atsakymas iš bendrovės vadovės nebuvo gautas. Taigi, preliminariai akcininkui dokumentai būtų pateikti po numatyto eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo datos, t. y. po 2021 m. balandžio 27 d., dėl ko padaryta išvada, jog bendrovės vadovė nesudarė sąlygų akcininkui pasiruošti sprendimų priėmimui visuotiniame akcininkų susirinkime, todėl dėl bendrovės vadovės vengimo pateikti akcininkui visą prašomą informaciją laiku, akcininkas nesutiko tvirtinti bendrovės 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio.

Pakartotinai bendrovės 2019 ir 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimo klausimas buvo sprendžiamas 2021 m. gruodžio 13 d. įvykusio pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu (remiantis bylos medžiaga, 2021 m. gruodžio 1 d. turėjęs vykti visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo laikomas įvykusiu nedalyvavus vienam iš bendrovės akcininkų – (duomenys neskelbtini), kuris 2021 m. gruodžio 12 d. rašte nurodė, jog nebuvo gavęs pranešimo apie 2021 m. gruodžio 1 d. visuotinį akcininkų susirinkimą ir neturėjo galimybės dalyvauti bei balsuoti šiame susirinkime). Iš pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2021 m. gruodžio 13 d., protokolo bei bendrojo balsavimo biuletenio nuorašų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) balsavo prieš bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2019 ir 2020 m. tvirtinimą, balsavimo raštu motyvuose nurodydamas, jog (duomenys neskelbtini) negavo pranešimo apie 2021 m. gruodžio 1 d. bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ir neturėjo galimybės jame dalyvauti bei balsuoti. 2021 m. gruodžio 10 d. bendrovės direktorei el. paštu buvo pateiktas prašymas atsiųsti visą 2021 m. gruodžio 1 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo medžiagą. Prašoma informacija iki 2021 m. gruodžio 12 d. nebuvo pateikta, dėl to akcininkas (duomenys neskelbtini), nesusipažinęs su 2021 m. gruodžio 1 d. projektais, neturėjo galimybės priimti sprendimų ir objektyviai balsuoti 2021 m. gruodžio 13 d. pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime, todėl visais pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo klausimais akcininkas balsavo prieš.

Duomenų, jog pareiškėja po 2020 m. balandžio 24 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. vykusių eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų, kurių metu nebuvo patvirtinti bendrovės 2019 ir 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkiniai, būtų ėmusi kokių nors priemonių išspręsti finansinės atskaitomybės dokumentų tvirtinimo klausimą, pašalinti priežastis, dėl kurių finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo patvirtinti, nėra. Bendrovės vadovė tik po daugiau nei pusantrų metų nuo 2020 m. balandžio 24 d. vykusio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio metu nebuvo patvirtinti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019 m., bei daugiau nei po pusės metų nuo 2021 m. balandžio 27 d. vykusio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio metu nebuvo patvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2020 m., sušaukė 2021 m. gruodžio 13 d. pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio metu buvo pakartotinai sprendžiamas bendrovės 2019 ir 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimo klausimas. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kad bendrovės vadovė būtų pasinaudojusi įstatyme nurodyta galimybe kreiptis į teismą dėl, jos nuomone, neteisėtų akcininkų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo akcininkus priimti sprendimą dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinių patvirtinimo. Atsižvelgus į šias aplinkybes padaryta išvada, jog pareiškėja neišnaudojo visų turimų galimybių, kad bendrovės 2019 ir 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkiniai būtų patvirtinti laiku.

Priešingai nei nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik tiesiogine tyčia, bet ir kitomis kaltės rūšimis. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą padarė tiesiogine tyčia. Įvertinus pareiškėjos veiksmų pobūdį, konstatuota, jog pareiškėja jai inkriminuotą veiką padarė veikdama netiesiogine tyčia, suvokdama pavojingos veikos pobūdį, numatydama, kad dėl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti.

Posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė kasacinės instancijos teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos administracinės atsakomybės už informacijos bendrovės akcininkui (duomenys neskelbtini) nepateikimą. Nors šiame nutarime ir konstatuota, jog administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį prieš pareiškėją nutrauktina nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių, tačiau taip pat pažymėta, jog šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės (dėl akcininko teisės į informaciją apimties, bendrovės elgsenos informacijos atskleidimo akcininkui procese ribų, nustatymo, ar informacija (dokumentai), kurią bendrovė atsisakė suteikti akcininkui, pagrįstai priskirtina konfidencialiai informacijai, ar jos bei dokumentų kopijų pateikimas akcininkui darytų žalą bendrovei ar kitaip pažeistų jos interesus ir pan.) yra ginčo dėl akcininko teisės į informaciją, kilusio tarp akcininko ir bendrovės, dalykas, šias aplinkybes ginčo šalys turi pagrįsti ir įrodyti civilinio proceso nustatyta tvarka. Taigi, minėtame teismo nutarime vienareikšmiškai nekonstatuota, jog minėtam akcininkui prašoma informacija nebuvo pateikta pagrįstai; be to, buvo analizuojama konkreti situacija dėl akcininko (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 11 d. prašymu pareikalautos informacijos nepateikimo, todėl šiuo atveju minėtas procesinis sprendimas neturi jokios teisinės reikšmės. Administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjai buvo surašytas dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl, atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju aktualus yra būtent metinių finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimo ir jų pateikimo JAR tvarkytojui klausimas, informacijos nepateikimo akcininkui teisėtumas ar neteisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teiginiai, jog teismui priėmus galutinį sprendimą dėl priverstinio akcijų išpirkimo arba pardavimo, vienam bendrovės akcininkui išpirkus kitam akcininkui priklausančias akcijas, išsispręs ir situacija dėl bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimo, o bendrovės vadovė įgis objektyvią galimybę pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius JAR tvarkytojui, yra deklaratyvūs, nes negalima iš anksto prognozuoti, kokį sprendimą dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimo priims akcijas išpirkęs akcininkas visuotinių akcininkų susirinkimų metu, be to, nėra aišku, kada bus priimtas galutinis sprendimas dėl akcijų išpirkimo ir ar akcijos iš viso bus išpirktos, juolab, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo metu yra apskųstas, o kaip nurodyta rašytiniuose paaiškinimuose, ginčai tarp akcininkų trunka nuo 2009 m. Pelno siekiančių juridinių asmenų, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų Lietuvos Respublikoje, valdymą ir tokių asmenų finansinę atskaitomybę reglamentuojantys aktai nenustato jokios išimties, jog esant nesutarimų tarp bendrovės akcininkų, bendrovei (atstovaujamai tokios įmonės vadovo) galima nevykdyti įstatyme nustatytų privalomų pareigų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo. Konfliktinės situacijos tarp bendrovės akcininkų ir jos vadovo bei nesutarimų tarp akcininkų buvimas neatleidžia vadovo nuo įstatymuose įtvirtintų pareigų vykdymo, todėl pareiškėja, kaip bendrovės vadovė, neišnaudojo visų turimų galimybių pasiekti, kad jos vadovaujamos bendrovės 2019 ir 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkiniai būtų laiku patvirtinti ir pateikti JAR tvarkytojui (b. l. 43–47).

Atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjos 2022 m. vasario 9 d. paaiškinimuose nurodyti motyvai ir juos pagrindžiantys dokumentai skundžiamame nutarime buvo įvertinti selektyviai ir neobjektyviai, iš konteksto išrenkant pavienius momentus. Pvz., visiškai nepagrįstai nutarime remiamasi niekuo nepagrįstais, sprendimus „blokuojančio“ akcininko (duomenys neskelbtini) teiginiais, nurodytais balsavimų metu. Aptariama situacija bendrovėje susiklostė išimtinai dėl bendrovės akcininkų (duomenys neskelbtini) tarpusavio nesutarimų. Bendrovės akcininkai nesutaria tiek dėl procedūrinių, tiek dėl visų esminių bendrovei reikšmingų sprendimų, todėl natūralu, kad (duomenys neskelbtini) bet kokiais būdais bando pateisinti savo sprendimus, kuriais formaliai atsisakoma tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Nutarime visiškai nemotyvuojama, kodėl remiamasi nepagrįstais (duomenys neskelbtini) teiginiais ir nesivadovaujama 2022 m. vasario 9 d. paaiškinimuose pateiktais išsamiais motyvais, ypač turint omenyje, kad (duomenys neskelbtini) teiginių nepagrindžia jokia kita objektyvi medžiaga.

Nutarime nepagrįstai atmetamas kaip neva teisiškai nereikšmingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021, kurioje administracinio nusižengimo teisena prieš pareiškėją dėl neva nepagrįstai (duomenys neskelbtini) nepateikiamos informacijos buvo nutraukta konstatavus, jog pareiškėja nepadarė veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių. Priešingai nei teigiama nutarime, minėtoje administracinio nusižengimo byloje buvo sprendžiamas tas pats klausimas, kuriuo motyvuojant bendrovės akcininkas (duomenys neskelbtini) visuomet balsuoja prieš bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių patvirtinimą, o būtent, kad neva bendrovės vadovė nepagrįstai neteikia akcininkui informacijos. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarime padarytos išvados yra tiesiogiai susijusios ir yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Minėtame nutarime yra konstatuota, kad pareiškėja tinkamai atsakė į bendrovės akcininko (duomenys neskelbtini) prašymą pateikti informaciją ir dokumentus apie bendrovės veiklą. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl nutarimo teiginiai, kad minėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarimas yra teisiškai nereikšmingas, yra nepagrįsti ir atmestini.

Kaip teisingai paminėta skundžiamame nutarime, ginčas tarp bendrovės vadovės ir akcininko dėl to, ar teisėtai bendrovės vadovė nepateikė akcininkui dalies prašomos informacijos ir dokumentų, turi būti sprendžiamas civilinio proceso nustatyta tvarka, tačiau liko nutylėta ir neįvertinta ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) niekada nesikreipė į teismą civilinio proceso tvarka dėl to, kad bendrovės vadovė nepateikė akcininkui jo prašomos informacijos ir/ar dokumentų. Atsižvelgiant į tai, kad nėra įsiteisėjusio ir galiojančio teismo sprendimo, kad bendrovės vadovė, nepateikdama dalies akcininko prašomos informacijos ir dokumentų, pažeidė teisės aktų nuostatas ir akcininko teisę gauti informaciją, laikytina, kad bendrovės vadovė elgėsi teisėtai, o akcininko (duomenys neskelbtini) argumentai, jog negavęs prašomos informacijos jis negali balsuoti už bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių patvirtinimą, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Tuo pačiu nepagrįstos ir nutarimo išvados, jog būtent dėl bendrovės vadovės neveikimo, t. y. prašomos informacijos nepateikimo akcininkui, susidarė tokia situacija bendrovėje, kai nėra patvirtinami metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai.

Be to, nutarime nepagrįstai nurodoma, jog „teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad konfliktinės situacijos tarp įmonės akcininkų ir jos vadovo buvimas neatleidžia vadovo nuo įstatymuose įtvirtintų pareigų vykdymo. Juo labiau, kad pats būdamas šių konfliktų dalyvis, vadovas gali daryti įtaką greitam ir taikiam jų išsprendimui“ (nutarimo 5 lapas). Kaip jau buvo minėta, nesutarimai vyksta tarp bendrovės akcininkų, o ne akcininkų ir pareiškėjos, todėl ji neturi objektyvios galimybės išspręsti bendrovės akcininkų tarpusavio ginčo. Kaip nurodyta ir 2022 m. vasario 9 d. paaiškinimuose, šias aplinkybes pagrindžia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1025-275/2021, kuriame konstatuota, kad yra akivaizdu, jog bendrovės akcininkai nesutaria tiek dėl procedūrinių, tiek dėl visų esminių bendrovei reikšmingų sprendimų. Šiuo metu minėtas teismo sprendimas vieno iš proceso dalyvių yra apskųstas apeliacine tvarka, tačiau įsiteisėjus teismo sprendimui minėtoje civilinėje byloje, t. y. iš esmės išsprendus ginčą tarp akcininkų, įpareigojant vieną ar kitą akcininką išpirkti kitam akcininkui priklausančias akcijas, išsispręs ir situacija dėl bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimo, o bendrovės vadovė įgis objektyvią galimybę pateikti minėtus dokumentus JAR tvarkytojui (b. l. 1–5).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. balandžio 14 d. gautame Institucijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašoma palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir pareiškėjos skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Institucija neturi jokio teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo teiginiais. Pareiškėjos dėstoma pozicija iš esmės prieštarauja teismų praktikai dėl vadovų atsakomybės, kai metinės finansinės atskaitomybės dokumentai akcininkų nėra tvirtinami. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2‑143-497/2021, apibendrindamas ir kitose bylose teismų pateiktus išaiškinamus, yra nurodęs, kad: „būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal formuojamą praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2- 85-530/2020; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-498-574/2020; Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-565-626/2019)“.

Atsiliepime pažymėta, kad pareiškėja teigia organizavusi visuotinius akcininkų susirinkimus, tačiau tariamai ne dėl nuo jos priklausiusių aplinkybių, t. y. dėl akcininkų veiksmų ir nesutarimų, bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo patvirtinti. Pareiškėjos subjektyvūs pasvarstymai apie akcininkų nesutarimus ir minėtų aplinkybių tariamą jos atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį šalinimą yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Pvz., kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad: „pareiškėjo nurodomi faktai dėl dalies akcininkų išreikštos valios (atsisakė tvirtinti aptariamus parengtus dokumentus, nors šiuo klausimu buvo šaukiami net keturi akcininkų susirinkimai) ir dėl to daroma prielaida, kad jo vadovaujamai įmonei nekilo ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga pateikti Juridinių asmenų registrui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, neteisingi. <...> Nei pelno siekiančių juridinių asmenų, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų Lietuvos Respublikoje, valdymą ir tokių asmenų finansinę atskaitomybę reglamentuojantys aktai nenustato jokių išimčių, kad, esant nesutarimų tarp bendrovės akcininkų, bendrovei (atstovaujamai tokios įmonės vadovo) galima nevykdyti įstatymo nustatytų privalomų pareigų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo. Išties pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tačiau tai, ar atskiri akcininkai veikė sąžiningai ar nesąžiningai, realizuodami šią teisę atitinkamai balsuodami, priimant UAB „E“ 2018 metų finansinės atskaitomybės finansinių ataskaitų rinkinį, nesudaro šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalyko“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020).

Skunde bandoma sudaryti įspūdį, kad pareiškėja tariamai ėmėsi visų įmanomų priemonių esamoje situacijoje, tačiau šiuo aspektu svarbu atkreipti dėmesį, jog Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-94-873/2021 yra pabrėžęs, kad „bendrovės vadovas, elgdamasis sąžiningai ir rūpestingai, turėjo įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu galimybę užtikrinti, kad įstatyme nustatytų terminų būtų laikomasi. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose nustatyti asmenys. Šiuo atveju nėra duomenų apie tai, kad bendrovės direktorius M. B. išnaudotų įstatyme nurodytą galimybę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo akcininką priimti sprendimą dėl finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo.“ Minėtoje byloje Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs ANK 223 straipsnio 2 dalies dispoziciją, rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020). Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga kaip bendrovės vadovė ir visų galimų priemonių nesiėmė, nepriklausomai nuo to, ar nesutarimai yra kilę tik tarp akcininkų, ar ir tarp akcininko(-ų) ir juridinio asmens vadovo. Trečiųjų asmenų – bendrovės akcininkų veiksmai (nepriklausomai nuo jų pobūdžio ir sąžiningumo aspekto) nėra ir negali būti pareiškėjai teisės aktais pavestos pareigos laiku ir nustatytais terminais pateikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus neatlikimą pateisinančios aplinkybės. Atkreiptas dėmesys, kad priimant nutarimą objektyviai buvo įvertinti visi aktualūs dokumentai ir duomenys. Nutarime nurodyta, jog pati pareiškėja savo veiksmais (nepateikdama vienam iš bendrovės akcininkų prašomos informacijos) galimai prisidėjo prie to, jog bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2019 ir 2020 m. nebuvo patvirtinti ir todėl negalėjo būti Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti per nustatytą terminą.

Skunde nurodoma, kad skundžiamame nutarime nepagrįstai atmetamas kaip neva teisiškai nereikšmingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021, kurioje administracinio nusižengimo teisena prieš pareiškėją dėl neva nepagrįstai (duomenys neskelbtini) nepateikiamos informacijos buvo nutraukta konstatavus, jog pareiškėja nepadarė veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių. Skundžiamame nutarime šiuo klausimu akcentuota, kad minėtoje byloje nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su pareiškėjos atsakomybe pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, be to, minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl vieno konkretaus 2020 m. birželio 11 d. prašymo pateikti informaciją (kai šiuo atveju metinės finansinės atskaitomybės dokumentai nėra pateikti iki šios dienos), dėl šios priežasties teismo nutarime dėstomi išaiškinimai nėra aktualūs šios bylos kontekste.

Skundžiamame nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai motyvuota, kokia konkrečia teismų praktika buvo vadovautasi darant atitinkamas išvadas apie pareiškėjos kaltės formą. Tai, kad pareiškėja dėsto kitokį kaltės formų ir ANK 223 straipsnio 2 dalies santykio vertinimą, savaime nepagrindžia, jog egzistuoja teisėti ir pagrįsti pagrindai panaikinti nutarimą. Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas konkrečia teismų praktika ir joje įtvirtintu išaiškinimu, todėl pareiškėjos skundo teiginiai nesudaro jokių prielaidų kvestionuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, požymių visumos (b. l. 57–62).

Pareiškėja apie teismo posėdį buvo informuota, jos atstovas teismo posėdžio metu informavo, kad pareiškėjai apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra žinoma, tačiau ji dalyvauti teismo posėdyje nepageidauja.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje nėra administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymių, o taip pat ir subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Pareiškėja galėtų būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, jei ji turėtų patvirtintus bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius, tačiau jų nepateiktų JAR tvarkytojui. Pareiškėja tiek 2019 m., tiek 2020 m. sušaukė eilinius visuotinius akcininkų susirinkimus, laiku pateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinius tvirtinimui minėtiems susirinkimams, tačiau dėl nuo 2009 m. besitęsiančio akcininkų konflikto minėti rinkiniai nebuvo patvirtinti. Tai reiškia, kad pareiškėja įvykdė visas jai įstatyme nustatytas pareigas, tačiau metinių finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo patvirtinti dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nurodė, kad ginčas dėl informacijos akcininkui (ne)teikimo buvo nagrinėjamas teismuose ir įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose patvirtinta, kad pareiškėja šiuo aspektu jokio pažeidimo nepadarė. Tokios pačios aplinkybės yra analizuotos ir civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas akcininkų ginčas dėl priverstinio akcijų išpirkimo. Pareiškėja buvo rūpestinga, dėjo visas įmanomas pastangas, tačiau metinių finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo patvirtinti nei eiliniuose, nei neeiliniame visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Pažymėjo, kad jei pareiškėja inicijuotų teismo procesą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo panaikinimo, teismas galėtų tik pasakyti, jog sprendimai buvo priimti teisėtai, arba galėtų tokius sprendimus panaikinti ir grąžinti klausimą iš naujo spręsti vadovei. Išsakė nuomonę, kad 2019 m. akcininkas (duomenys neskelbtini) nusprendė ruoštis ginčui dėl priverstinio akcijų išpirkimo, todėl pradėjo netvirtinti jokių esminių sprendimų, kad neprarastų derybinės galios spausti kitą akcininką, kad jis parduotų akcijas arba nupirktų jo akcijas jam patraukliomis sąlygomis (tai minėto akcininko vadovas nurodė 2021 m. lapkričio 10 d. įvykusio teismo posėdžio metu civilinėje byloje). Bendrovė 2021 m. balandžio mėn. pateikė akcininkui (duomenys neskelbtini) visą turimą dokumentaciją, buvo vežamos 4 dėžės dokumentų (2000 lapų). Kai 2021 m. gruodžio 13 d. buvo sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas dėl 2019 ir 2020 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimo, akcininkas (duomenys neskelbtini) vėl balsavo prieš, nors jau buvo matęs visus bendrovės dokumentus. Mano, kad pareiškėja gali būti atleidžiama nuo administracinės atsakomybės/netaikoma administracinė atsakomybė, nes ji buvo maksimaliai rūpestinga.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti. Pažymėjo, kad nutarimas yra pagrįstas, jame padarytos išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Bendrovės vidiniai niuansai, akcininkų atsisakymo tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinius motyvai nėra administracinio nusižengimo bylos dalykas. Teisės aktai nenumato išimčių, kad metinių finansinių ataskaitų rinkiniai galėtų būti neteikiami JAR tvarkytojui, tai apima ir nesutarimus tarp akcininkų ar tarp akcininko ir vadovo. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tam tikras išimtis.

A. B. skundas netenkinamas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė, be kita ko, juridinių asmenų vadovams už <...> juridinio asmens <...> finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino <...>.

ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato išimtinę visuotinio akcininkų susirinkimo teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 24 straipsnio 1 dalis numato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos; 37 straipsnio 12 dalies 10 punkte (iki 2019 m. liepos 6 d. – 7 punkte) įtvirtinta, jog bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui; vadovaujantis 58 straipsnio 3 dalimi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jeigsu auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui <...>.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja A. B. nuo 2005 m. balandžio 21 d. yra (duomenys neskelbtini) vadovė (b. l. 48), taip pat, kad JAR tvarkytojui teisės aktuose nustatytais terminais nebuvo pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2019 m. ir 2020 m., t. y. bendrovės 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas JAR tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., o 2020 m. – ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d., tačiau tai nebuvo padaryta. Nurodytos faktinės aplinkybės atitinka ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo subjektą bei objektyviosios pusės požymius. Priešingi pareiškėjos atstovo teiginiai, išsakyti teismo posėdžio metu, t. y. kad pareiškėja galėtų būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, jei ji turėtų patvirtintus bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius, tačiau jų nepateiktų JAR tvarkytojui, neatitinka minėtos teisės normos turinio ir jos aiškinimo bei yra pagrįsti tik subjektyviu, savo atstovaujamam asmeniui palankiu aplinkybių vertinimu, todėl yra atmetami.

Kitas pareiškėjos atstovo išsakytas nesutikimo su skundžiamu nutarimu argumentas yra susijęs su tuo, kad, jo vertinimu, pareiškėja negalėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nes nebuvo nustatyta pareiškėjos kaltė – tyčia. Nurodė, kad pareiškėja būtų pateikusi JAR tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius, tačiau to nepadarė dėl to, kad tarp dviejų šios bendrovės akcininkų nuo 2009 m. tęsiasi konfliktai, vienas iš akcininkų, be kita ko, atsisako patvirtinti minėtus rinkinius, nors pareiškėja šaukė tiek eilinius, tiek neeilinį visuotinius akcininkų susirinkimus, vienas iš akcininkų balsuoja prieš, nors teismas nustatė, kad pareiškėja nepažeidė jo teisės gauti informaciją, pareiškėja pateikė šiam akcininkui visus bendrovės dokumentus, civilinėje byloje šiuo metu yra sprendžiamas akcijų išpirkimo klausimas.

Teismas, vertindamas prieš tai nurodytus pareiškėjos atstovo argumentus, nustatė, kad bendrovės 2020 m. balandžio 24 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime raštu balsavo du jos akcininkai, turintys po 50 proc. balsų – (duomenys neskelbtini) (b. l. 19), tačiau 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo patvirtintas akcininkui (duomenys neskelbtini) balsavus prieš (b. l. 17, 21), kaip motyvą 2020 m. balandžio 23 d. nurodant tai, kad pareiškėja neatsakė į jai pateiktus klausimus, susijusius su finansinėmis ataskaitomis, akcininkui nėra aišku, ar bendrovės veikla teisingai atvaizduota finansinėse ataskaitose (b. l. 23). Bendrovės 2021 m. balandžio 27 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime raštu balsavo, be kita ko, akcininkas (duomenys neskelbtini), kuris balsavo prieš 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimą (b. l. 27). (Duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 23 d. kaip balsavimo prieš motyvą nurodė, jog 2021 m. balandžio 14 ir 22 d. pateikė prašymus pareiškėjai dėl informacijos pateikimo, tačiau pareiškėja nurodė šiuos dokumentus pateiksianti per 14 dienų nuo pranešimo akcininkui pateikimo dienos, t. y. jau po susirinkimo, taigi, pareiškėja nesudarė sąlygų akcininkui pasiruošti sprendimo priėmimui (b. l. 26). Iš esmės analogiška situacija susidarė 2021 m. gruodžio 13 d. šaukto neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu, kai visuotiniam akcininkų susirinkimui pakartotinai buvo teikiami 2019 ir 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkiniai tvirtinimui (b. l. 28–34).

Iš to, kas buvo nurodyta prieš tai, matyti, kad bendrovės akcininkas (duomenys neskelbtini) pareiškėjos šauktuose dviejuose eiliniuose ir viename neeiliniame visuotiniuose akcininkų susirinkimuose balsavo prieš 2019 ir 2020 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių patvirtinimą, nes pareiškėja nesuteikė jam jo prašomos informacijos, susijusios su bendrovės finansine veikla. Nors pareiškėja ir jos atstovas tiek byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu akcentavo, kad akcininkas (duomenys neskelbtini) netvirtina bendrovės 2019 ir 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių, nes nuo 2009 m. tarpusavyje konfliktuoja bendrovės akcininkai (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškovas (duomenys neskelbtini) pateikė ieškinį (Vilniaus apygardos teisme gautas 2020 m. liepos 20 d.) atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio akcijų išpirkimo arba pardavimo (tretieji asmenys – bendrovė ir pareiškėja); Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu, be kita ko, ieškinį tenkino (b. l. 35–41); teismo sprendimas neįsiteisėjęs, byla nagrinėjama apeliacine tvarka), tačiau, kaip matyti iš JAR išplėstinio išrašo su istorija (b. l. 48–49), šis konfliktas netrukdė visuotiniam akcininkų susirinkimui patvirtinti, o pareiškėjai pateikti JAR tvarkytojui bendrovės 2005–2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Dėl to teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju akcininkų tarpusavio nesutarimas nebuvo pagrindinė priežastis akcininkui (duomenys neskelbtini) netvirtinti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2019 ir 2020 m., o egzistuoja tam tikro pobūdžio konfliktas/nesutarimas taip pat tarp akcininko (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos dėl informacijos nepateikimo.

Prieš tai nurodytą aplinkybę, t. y. kad konfliktas/nesutarimas yra kilęs taip pat tarp akcininko (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos, patvirtina ir tai, jog, kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303-2021, bendrovės akcininkas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl administracinio nusižengimo bylos pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį iškėlimo pareiškėjai, nes bendrovė į akcininko 2020 m. birželio 11 d. prašymą pateikti informaciją (dokumentus) per įstatymo nustatytą septynių dienų terminą 2020 m. birželio 18 d. pateikė atsakymą raštu, kuriame, vadovaudamasi ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, dalį akcininko prašytos viešos informacijos pateikė, kitą dalį, įskaitant ir konfidencialią informaciją (dokumentus), pateikti atsisakė, argumentuodama tuo, kad dalis informacijos (pavyzdžiui, informacija ir dokumentai apie bendrovės patronuojamąją įmonę) akcininkui pateikta, o dėl kitos dalies informacijos akcininkas neįvykdė ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyto jam įpareigojimo atskleisti ir pagrįsti, kokius kituose teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus vykdant akcininkui būtina iš bendrovės prašoma informacija (dokumentai) ir kt.

Toliau teismas iš minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarimo nustatė, kad šiuo nutarimu, be kita ko, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį prieš pareiškėją buvo nutraukta, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių, nes nebuvo nustatytas pagrindas pareiškėjos veiksmus (aiškiai išreiškiant atsisakymą akcininkui pateikti prašomą informaciją ir pan.) vertinti kaip neveikimą (arba tik formalų veikimą), užtraukiantį ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarime nurodė, kad nagrinėjamoje byloje keliamos aplinkybės (dėl akcininko teisės į informaciją apimties, bendrovės elgsenos informacijos atskleidimo akcininkui procese ribų, nustatymo, ar informacija (dokumentai), kurią bendrovė atsisakė suteikti akcininkui, pagrįstai priskirtina konfidencialiai informacijai, ar jos bei dokumentų kopijų pateikimas akcininkui darytų žalą bendrovei ar kitaip pažeistų jos interesus ir pan.) yra ginčo dėl akcininko teisės į informaciją, kilusio tarp akcininko ir bendrovės, dalykas, šias aplinkybes ginčo šalys turi pagrįsti ir įrodyti civilinio proceso nustatyta tvarka. Teismas vertina, kad prieš tai nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarimo motyvai neleidžia sutikti su pareiškėjos atstovo nuomone, jog minėtame nutarime buvo pripažinta, kad pareiškėja teisėtai ir pagrįstai atsisakė teikti akcininkui informaciją apie bendrovę.

Teismas pažymi, kad konfliktinę situaciją tarp akcininko (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos dėl informacijos nepateikimo nagrinėjamu atveju patvirtina ir pareiškėjos atstovo teismui pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 21 d. teikė bendrovei prašymą pateikti informaciją (b. l. 88–89), bendrovė su 2019 m. liepos 3 d. raštu pateikė dalį prašytos informacijos (b. l. 90–91); (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 14 d. teikė bendrovei prašymą pateikti informaciją, nurodė, jog ji yra reikalinga siekiant įvertinti realią bendrovės finansinę situaciją (b. l. 99–101), bendrovė su 2020 m. balandžio 20 d. raštu pateikė dalį prašytos informacijos (b. l. 102–103); (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 11 d. teikė bendrovei pakartotinį prašymą pateikti informaciją (b. l. 107–109), bendrovė su 2020 m. birželio 18 d. raštu nepateikė prašytos informacijos (b. l. 110–112); (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 22 d. teikė bendrovei pakartotinį prašymą pateikti informaciją (b. l. 115–117), bendrovė 2021 m. balandžio 20 d. bylų (dokumentų) perdavimo aktu perdavė dokumentus akcininkui (b. l. 114–115), taip pat 2021 m. gegužės 11 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktu (b. l. 120); (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 1 d. teikė bendrovei prašymą pateikti informaciją (b. l. 113), bendrovė į šį prašymą atsakė 2021 m. birželio 7 d. raštu (b. l. 121). Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, matyti, kad akcininkas prašo bendrovės (pareiškėjos) pateikti informaciją apie bendrovės veiklą, finansinę padėtį, tačiau bendrovė šių duomenų iš esmės nepateikia, išskyrus 2021 m. balandžio 20 d. ir 2021 m. gegužės 11 d., kai bendrovė perdavė dokumentus akcininkui priėmimo–perdavimo aktais.

Pastaroji aplinkybė, kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjos atstovo vertinimu, parodo, kad bent jau 2021 m. gruodžio 13 d. šaukto neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu, kai visuotiniam akcininkų susirinkimui buvo pakartotinai teikiami 2019 ir 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkiniai tvirtinimui, akcininkas (duomenys neskelbtini) turėjo visą reikalingą informaciją ir neturėjo pagrindo atsisakyti minėtus rinkinius tvirtinti.

Šiuo aspektu teismas pažymi, kad, viena vertus, ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas yra trunkamojo pobūdžio, kas reiškia, jog jis trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai (nagrinėjamu atveju teisės pažeidimą galėtų nutraukti tik pats asmuo). Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, pareiškėja skundžiamu nutarimu buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad JAR tvarkytojui teisės aktuose nustatytais terminais nepateikė bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2019 ir 2020 m., t. y. bendrovės 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas JAR tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., o 2020 m. – ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d., tačiau tai nebuvo padaryta. Tai reiškia, kad net ir darant prielaidą, jog 2021 m. gruodžio 13 d. šaukto neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu akcininkas (duomenys neskelbtini), jau turėdamas visą reikalingą informaciją, neturėjo pagrindo atsisakyti tvirtinti bendrovės 2019 ir 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinius, t. y. nebuvo pareiškėjos kaltės dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjai inkriminuotas administracinis nusižengimas vienu atveju trunka nuo 2020 m. birželio 1 d., o kitu – nuo 2021 m. birželio 1 d., kas pagal šioje nutartyje nustatytas aplinkybes leidžia vertinti, pareiškėja yra kalta dėl jai inkriminuoto nusižengimo padarymo, nes minėtas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas tik atitinkamai po pusantrų ir pusės metų, kai pareiškėjai kilo pareiga pateikti JAR tvarkytojui 2019 ir 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Kita vertus, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2020 m. spalio 12 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020) „konfliktinės situacijos tarp įmonės akcininkų ir jos vadovo buvimas neatleidžia vadovo nuo įstatymuose įtvirtintų pareigų vykdymo. Juo labiau kad, pats būdamas šių konfliktų dalyvis, pareiškėjas gali daryti įtaką greitam ir taikiam jų išsprendimui“; „nei pelno siekiančių juridinių asmenų, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų Lietuvos Respublikoje, valdymą ir tokių asmenų finansinę atskaitomybę reglamentuojantys aktai nenustato jokių išimčių, kad, esant nesutarimų tarp bendrovės akcininkų, bendrovei (atstovaujamai tokios įmonės vadovo) galima nevykdyti įstatymo nustatytų privalomų pareigų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo. Išties pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tačiau tai, ar atskiri akcininkai veikė sąžiningai ar nesąžiningai, realizuodami šią teisę atitinkamai balsuodami, priimant UAB „E“ 2018 metų finansinės atskaitomybės finansinių ataskaitų rinkinį, nesudaro šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalyko“; „bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus“. Teismas apibendrina, kad skundžiamame nutarime buvo pagrįstai konstatuota pareiškėjos kaltė – tyčia – dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu išsakė poziciją, kad pareiškėja galėtų būti atleista nuo administracinės atsakomybės/netaikoma administracinė atsakomybė, nes ji buvo maksimaliai rūpestinga. Šiuo aspektu teismas nurodo, kad ANK IV skyriuje nenumatyta galimybė nustačius, jog asmuo buvo maksimaliai rūpestingas, netraukti šio asmens administracinėn atsakomybėn ar jį nuo tokios atsakomybės atleisti.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai ir teisėtai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos skundas netenkinamas.

Pareiškėjos atstovas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 67–72), ir prašė šias išlaidas jai priteisti. Atsižvelgiant į tai, kad šis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, šis jos prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

valstybės įmonės Registrų centro Prevencijos departamento Tyrimų ir vidaus kontrolės skyriaus specialistės 2022 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-491-2022 palikti nepakeistą ir pareiškėjos A. B. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.