- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- AN2-94-873/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03400-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė (pirm.)
- Institucija
- VĮ Registrų centras
- Pažeidėjas
- M. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) laikinai einančios Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovės pareigas J. C. (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo byla, kurioje M. B. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. B. 2020 m. lapkričio 19 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas (toliau – ir protokolas) už tai, kad jis, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu (direktoriumi), per nustatytą laikotarpį, ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui Bendrovės 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje, taip pat nepateikė Bendrovės 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinio ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.
Pagal Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 120, 123 ir 127 punktus, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylą nutraukė. Apylinkės teismo vertinimu, M. B. buvo rūpestingas ir aktyvus, siekė, jog būtų išspręstas bendrovės finansinių atskaitomybės rinkinių patvirtinimo klausimas, nors šiuo konkrečiu atveju problemos sprendimas vien nuo jo valios ir pastangų nepriklausė. Pažymėta, jog M. B. aktyviai veikė pagal teisės aktų reikalavimus, ėmėsi reikalingų priemonių, kad finansinės ataskaitos būtų pateiktos laiku, t. y., teisės aktų nustatyta tvarka organizavo visuotinius akcininkų susirinkimus, kuriuose buvo sprendžiami bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių patvirtinimo klausimai. Apylinkės teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus ir finansinių ataskaitų teikimo aplinkybes, padarė išvadą, jog nenustatyta M. B. tyčios laiku nepateikti finansinių ataskaitų rinkinių, tai yra, jo veiksmuose nėra ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties, todėl administracinio nusižengimo bylos teiseną M. B. atžvilgiu nutraukė.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Valstybės įmonės Registrų centro laikinai einanti Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovės pareigas J. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B. skirti baudą, ne mažesnę nei numato ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijos ribos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyrius M. B. surašė administracinio nusižengimo 2020 m. lapkričio 19 d. protokolą Nr. RC-ANR_P-482-2020 (ROIK Nr. 20111557755) pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį už 2018 ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą laiku. Akcentuoja, kad 2018 m. ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkiniai Juridinių asmenų registrui iki šiol nėra pateikti.
3.2. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu, Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pažymi, kad teisės aktais aiškiai įtvirtinta, jog tai yra vadovo pareiga teikti dokumentus. Institucijos įsitikinimu, M. B. nurodytos aplinkybės, jog dėl kilusios konfliktinės situacijos su akcininku, turinčiu 50 procentų bendrovės akcijų, kuris visuotiniame susirinkime balsavo prieš UAB „duomenys neskelbtini“ 2018 ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinių patvirtinimą, todėl sprendimai dėl jų patvirtinimo nebuvo priimti, nepaneigia nusižengimo padarymo fakto bei nesumažina vadovo atsakomybės.
3.3. Institucijos teigimu, juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose nustatyti asmenys.
3.4. Institucija nesutinka su teismo išvadomis, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kaip Bendrovės vadovas, buvo pakankamai rūpestingas ir aktyvus. Institucijos nuomone, M. B. neišnaudojo visų turimų galimybių pasiekti, kad jo vadovaujamos Bendrovės 2018 m. ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinių dokumentai būtų patvirtinti laiku. Akcentuoja, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog įmonės vadovas išnaudotų įstatyme nurodytą galimybę kreiptis į teismą dėl, jo nuomone, neteisėto akcininkų nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo akcininkus priimti sprendimą dėl finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo.
3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus, kitus teisės aktus. Institucija pabrėžia, kad tai reiškia ir tai, jog įmonės vidinę veiklą būtina organizuoti taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti bei pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. B. prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarimą ir VĮ Registrų centras apeliacinio skundo netenkinti. M. B. vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, teisingai, nutarimą tinkamai ir išsamiai motyvavo, nėra jokio pagrindo naikinti nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais ir argumentais. Atkreipia dėmesį, kad apeliaciniu skundu prašoma tik skirti M. B. baudą, ne mažesnę, nei numato ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijos ribos, tačiau neprašoma jo patraukti administracinėn atsakomybėn. Pažymi, kad Bendrovės direktorius M. B. objektyviai negalėjo ir negali įvykdyti ABI 58 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo, nes dėl akcininko J. M. (J. M.) kaltės visuotinis akcininkų susirinkimas nepatvirtino 2018 m. ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinių. M. B. veiksmuose nėra kaltės, tai yra, ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinojo požymio. Akcentuoja, kad ėmėsi visų įmanomų protingų veiksmų ir priemonių, jog būtų sudarytos prielaidos pateikti registro tvarkytojui finansines ataskaitas, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose pats balsavo už finansinių ataskaitų rinkinių patvirtinimą. Atsiliepime teigiama, kad J. M. finansinių ataskaitų rinkinių netvirtina tyčia, siekdamas administracinės teisenos M. B. taikymo, siekia daryti spaudimą tarpusavio ginčuose ir bylose, bando vienašališkai perimti abiejų bendrovių valdymą, keršyti už pralaimėtas bylas. Be to, nurodo, kad situacija vertintina kaip neteisinga, neatitinkanti valdžios institucijų ir valstybinių įstaigų pažadų, asmenų teisėtų lūkesčių, pažeidžia teisinės valstybės principą, nes Registrų centras 2020 m. kovo 31 d. išplatino pranešimą, jog „Registrų centras finansinių ataskaitų teikimą šiemet vertins lanksčiau“, karantino laikotarpiu netaikys teisės aktuose numatytų poveikio priemonių, nepradės surašyti administracinių nusižengimų protokolų, tačiau nepaisydamas to, šalyje esant paskelbtam naujam karantino laikotarpiui, M. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą. Pažymi, kad apelianto siūlomas konflikto sprendimo būdas nėra nei greitas (įprastos civilinės bylos išnagrinėjamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose vidutiniškai trunka apie 1,5-2 metus), nei taikus (sukeltų dar daugiau įtampos ir konfliktų tarp akcininkų), būtų neįprastas, neefektyvus, sukeltų papildomų finansinių (bylinėjimosi) išlaidų Bendrovei.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Institucija apeliaciniu skundu prašo skirti M. B. baudą, ne mažesnę nei numato ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijos ribos, tiesiogiai neprašo M. B. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, vis tik, iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, jog nesutinkama su administracinės bylos nutraukimu M. B. atžvilgiu. Šis netikslumas nelaikytinas esminiu pažeidimu, todėl apygardos teismas apeliacinį skundą nagrinėja iš esmės.
6. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
7. M. B. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ vadovu (direktoriumi), per nustatytą terminą iki 2019 m. birželio 1 d. nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio ir iki 2020 m. birželio 1 d. nepateikė 2019 m. bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio.
8. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad M. B. veiksmuose nėra ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties, administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį (2 kartus) M. B. nutraukė. Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo argumentus, nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra M. B. kaltės, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.
Žemesnės instancijos teismas
9. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikti 2018 metų ir 2019 metų UAB „duomenys neskelbtini“ finansinių ataskaitų rinkiniai per įstatymo numatytą terminą (iki 2019 m. birželio 1 d. ir 2020 m. birželio 1 d.), nėra. Akcentuotina, byloje nėra duomenų, kad minėti dokumentai būtų pateikti ir apeliacinio skundo nagrinėjimo metu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – Bendrovės direktorius M. B. tvirtina, kad objektyviai negalėjo ir negali įvykdyti ABI 58 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo, nes dėl akcininko J. M. kaltės visuotinis akcininkų susirinkimas nepatvirtino 2018 m. ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinių, tai yra, įmonės akcininkas J. M., turintis 50 procentų balsų, balsavo prieš tokių finansinių ataskaitų rinkinių patvirtinimą, kas nulėmė jų nepatvirtinimą bei nepateikimą Institucijai. Iš tiesų, UAB „duomenys neskelbtini“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2019 m. gegužės 17 d. (b. l. 24), 2020 m. birželio 11 d. (b. l. 29), 2020 m. liepos 17 d. (b. l. 31 – 34) protokolų turinys patvirtina, kad vykusiuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose nebuvo patvirtinti finansinių ataskaitų rinkiniai, nors šis klausimas buvo keliamas, jog tokiam sprendimui nepritardavo J. M. ar jo vardu veikiantis atstovas. Atsakomybėn traukiamas asmuo laikosi pozicijos, kad pareigos jis neįvykdė ne dėl savo kaltės, o dėl kito akcininko finansinės ataskaitos rinkinio netvirtinimo, dėl to jam administracinė atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį iš esmės negali būti taikoma. Su tokiu argumentu aukštesnysis teismas nesutinka.
11. Pagal CK 2.67 straipsnį, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą ir Nuostatų 38 bei 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Byloje pateiktas Juridinių asmenų registro 2020 m. lapkričio 19 d. išplėstinis išrašas patvirtina, kad juridinio asmens UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas nuo 2003 m. liepos 21 d. yra M. B. (išplėstinio išrašo 5.2 punktas) (b. l. 3). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, būtent M. B., kaip bendrovės vadovas, yra atsakingas, tuo pačiu, už patvirtintų metinių finansinių ataskaitinių rinkinių pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku. Nagrinėjamu atveju, UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas M. B. minėtų dokumentų Institucijai nepateikė.
12. Nepritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad M. B. buvo rūpestingas, aktyvus, siekė, jog būtų išspręstas įmonės finansinių atskaitomybės rinkinių patvirtinimo klausimas, tačiau problemos išsprendimas vien nuo jo valios ir pastangų nepriklausė. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas, elgdamasis sąžiningai ir rūpestingai, turėjo įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu galimybę užtikrinti, kad įstatyme nustatytų terminų būtų laikomasi. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose nustatyti asmenys. Šiuo atveju nėra duomenų apie tai, kad UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius M. B. išnaudotų įstatyme nurodytą galimybę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo akcininką priimti sprendimą dėl finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. M. B. Registrų centrui pateikė ataskaitas, patvirtintas tik savo, kaip direktoriaus parašu, tačiau finansinių ataskaitų rinkinys buvo atšauktas (b. l. 67, 69). Apygardos teismas, įvertinęs ANK 223 straipsnio 2 dalies dispoziciją, byloje esančius įrodymus, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020), konstatuoja, kad šioje situacijoje UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius M. B. nebuvo aktyvus, kad finansinės atskaitomybės dokumentai būtų patvirtinti ir laiku pateikti.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad J. M. finansinių ataskaitų rinkinių netvirtina tyčia, siekdamas administracinės teisenos M. B. taikymo, be to, J. M. siekia daryti spaudimą M. B. tarpusavio ginčuose ir bylose, bando vienašališkai perimti abiejų bendrovių valdymą, keršyti už pralaimėtas bylas. Bylos duomenimis, tarp M. B. ir UAB „duomenys neskelbtini“ bei UAB „duomenys neskelbtini“ akcininko J. M. yra kilę nemažai ginčų, nagrinėjamos civilinės bylos, vis tik, konfliktinės situacijos tarp bendrovės akcininko (akcininkų) ir jos vadovo buvimas neatleidžia vadovo nuo įstatymuose įtvirtintų pareigų vykdymo. Teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, įskaitant ir priežastį, kad bendrovės viduje vyksta nesutarimai tarp vadovo ir akcininkų. Priešingai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas konflikto šalis, gali daryti įtaką greitam ir taikiam išsprendimui.
14. M. B. apeliuoja, į jo manymu, netinkamą Institucijos elgesį, jog šalyje paskelbus naują karantiną jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Iš VĮ Registrų centras 2020 m. kovo 31 d. pranešimo matyti, kad atsižvelgdamas į susidariusią situaciją Registrų centras priims ir vėluojančias ataskaitas (b. l. 119). Nustatyta, kad M. B. Juridinių asmenų registro tvarkytojui iki 2019 m. birželio 1 d. nepateikė 2018 m. bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio bei iki 2020 m. birželio 1 d. nepateikė 2019 m. bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog M. B., savo, kaip įmonės vadovo, pareigos neatliko dar iki šalyje paskelbto karantino. Tuo pačiu pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokolas M. B. buvo surašytas tik 2020 m. lapkričio 19 d. Be to, byloje nėra duomenų, kad 2018 m. ir 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentai būtų pateikti protokolo surašymo, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme bei apeliacinio skundo nagrinėjimo metu.
15. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, todėl nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra M. B. kaltės. Konstatuotina, kad M. B., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ vadovu (direktoriumi) iki 2019 m. birželio 1 d. nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui Bendrovės 2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio bei iki 2020 m. birželio 1 d. nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui Bendrovės 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinio, todėl padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
16. Paminėtina, pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį M. B. atžvilgiu nutraukė du kartus, nors administracinio nusižengimo protokole jo veiksmai buvo vertinami kaip tęstinis administracinis nusižengimas, kvalifikuojant pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Akcentuotina, kad M. B. padarytas administracinis nusižengimas susidėjo iš tapačių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties ANK straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, todėl M. B. padarė ne du atskirus nusižengimus, o vieną tęstinę veiką. Ši aplinkybė šiuo atveju nėra esminė, kadangi dėl anksčiau nurodytų priežasčių skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarimas naikintinas kaip neteisėtas, nepagrįstas ir priimtinas naujas nutarimas – M. B. pripažintinas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, jam skirtina administracinė nuobauda.
17. ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
18. Teismas, skirdamas M. B. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į M. B. asmenybę (dirbantis, vedęs, nėra duomenų apie jam skirtas administracines nuobaudas), taip pat į tai, jog atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus, teisingumo ir proporcingumo principus, M. B. skirtina mažesnė nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje:
M. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, paskirti jam 400 (keturių šimtų) eurų baudą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.