- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- 1-113-927/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09948-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- T. V.
- Nukentėjusysis
- T. K.
- Advokatai
- Tomas Juonys, Raimundas Garlauskas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2022 m. kovo 23 d. apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini), ant įvažiavimo į kiemą, žodinio konflikto metu iš asmeninių paskatų tyčia abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau 11 kartų T. K. į veidą ir galvą, ne mažiau 5 kartus į spyrė į dešinę koją, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam T. K. sukėlė fizinį skausmą, padarė poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, pakaušyje, krūtinėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje kojoje, kairiojo antakio muštinę žaizdą, nosies kaulų lūžį, sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulo lūžio sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų,
tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis T. V. ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos, kuria yra įtariamas, visiškai nesutiko (1 tomas, b. l. 152-153, 156-157). 2022 m. birželio 6 d. nuo parodymų ir akistatos atsisakė. 2022 m. rugpjūčio 23 d. įtariamasis T. V. papildomos apklausos patvirtino, jog įtarimo esmę suprato, pozicijos dėl kaltės nepareiškia, parodymus duos susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. V. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas. Kaltu prisipažįsta. Sutinka teismui duoti parodymus. T. K. yra buvęs jo vienos iš įmonių darbuotojas, savo noru išėjęs iš darbo. Jis padarė įvairių nusižengimų, kurie išaiškėjo tik vėliau. Jis ketino iš T. K. pirkti istorinį „Mercedes Benz“ automobilį, jie buvo sutarę dėl pardavimo. Ekspertai turėjo atlikti to automobilio ekspertizę. Tas automobilis liko stovėti požeminėje stovėjimo aikštelėje. Kai automobilis buvo įmonės teritorijoje buvo gauti duomenys iš įmonės buhalterijos, kad dėl T. K. veiksmų yra pasisavinti pinigai. Šiuo klausimu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Išaiškėjus šiai informacijai, jo požiūris į T. K. pasikeitė. Jis apie tai sužinojęs, norėjo atsiimti automobilį. Tą pačią dieną, jie kelis kartus kalbėjosi telefonu. Jis (teismo pastaba - T. V.) jam pasiūlė kitą dieną atvykti į „ofisą“ pasikalbėti apie šiuos klausimus, kurie yra susiję su automobiliu ir išsispręsti kitus klausimus, nes šiuo metu yra išvykęs. Nukentėjusysis automobilio atsiimti atvyko kitą dieną po minėto įvykio, kuris įvyko jo (teismo pastaba - T. V.) namų kieme. Tą vakarą nukentėjusysis jam ne kartą skambino, norėjo susitikti ir atsiimti automobilį. Jis (teismo pastaba - T. V.) pabrėžė, kad automobilis yra uždarytas įmonės teritorijoje, kad jis jo paimti negali, nes pats yra išvykęs, prašė atvykti kitą dieną į „ofisą“ ir atsiimti automobilį. Po informacijos apie T. K. kaip darbuotojo veiksmus įmonės atžvilgiu automobilio pirkti nebenorėjo. Tą vakarą jis turėjo susitikimus ir kažkur nuo 7 val. vakaro nebekėlė ragelio T. K., kuris jam dar skambino tris ar keturis kartus. Vėlų vakarą grįžo namo, tiksliai valandos neatsimena. Gyvena užmiestyje. Jų kiemas yra didelis, pravažiuojamas, visų kaimynų kartu. Įsukus į bendrą gyvenamosios teritorijos kiemą, jis pastebėjo praktiškai į jo kiemą įvažiavusį T. K. automobilį, kurį iš kart atpažino. Iki pat savo namo nevažiavo, sustojo bendrame keturių namų kieme pasiklausti, kokia yra situacija. Išlipo iš automobilio, paliko jį užvestą, durys liko praviros. Jam išlipus iš automobilio, iš karto iš „BMW“ automobilio, kuriuo naudojasi T. K., išlipo du asmenys, ganėtinai grėsmingai nusiteikę. Tą pačią dieną jis girdėjo iš T. K. įvairių grasinimų, nemalonių pasisakymų savo adresu, kurie jį baugino, pasijautė nesaugus. Buvo vėlus vakaras, tamsu, apšvietimas nedidelis. Tie asmenys grėsmingai atėjo iki jo. T. K. prie jo priėjo arčiau. Pradėjo kalbėtis. Jis siūlė perkelti pokalbį į kitą dieną, į „ofisą“. T. pokalbio metu akcentavo automobilį. Pokalbio metu paminėjo, kad T. K. gali kreiptis į policiją, jei jis galvoja, kad tas automobilis yra iš jo pavogtas. Pasiūlė skirstytis. Tuo metu T. K. užstojo galimybę patekti į automobilį, atsistojo grėsmingai. Jis (teismo pastaba – T. K.) stengėsi kalbėti mandagiai, nes buvo daromas garso įrašas, tyčia bandė bauginamai elgtis, visapusiškai bandė išprovokuoti konfliktą. Matė, kad jis nesutinka su tuo, ką jis (teismo pastaba – T. K.) sako. Vyko žodinis konfliktas dėl patekimo į automobilį. T. K. stovėjo užtvėręs įėjimą į automobilį. Jis (teismo pastaba- T. V.) jį pastūmė, kad galėtų patekti į automobilį ir kad galėtų toliau važiuoti namo, to pasekoje įvyko abipusės grumtynės. Savo elgesio neteisina, galbūt vartojo ir necenzūrinių žodžių. Teigia, kad tai buvo iš išgąsčio dėl tokios neadekvačios situacijos, kai vėlai vakare 10 ar 11 valandą vakaro atvyksta darbuotojai į užmiestį aiškintis santykių, kai tu turi mažą vaiką, žmoną. Savo poelgio neteisina. Mano, jog tai buvo tyčia išprovokuota situacija. Įvyko grumtynės dėl to, kad jis jį bandė patraukti nuo automobilio, nes jis (teismo pastaba – T. K.) buvo užtvėręs kelią į automobilį. Apsistumdymas vyko jo (teismo pastaba – T. V.) kieme. Jis buvo savo kieme, todėl atitinkamai ir reagavo, teigia, kad tai nebuvo puolimas, tai iš dalies buvo būtinoji gintis. Negali pasakyti, kiek buvo suduota smūgių. Nesutinka su žalos dydžiu, kadangi nukentėjusysis sekančią dieną atvyko į darbą, buvo teigiamai nusiteikęs, juokavo ir darbuotojam pasakojo savo vakarykščius nuotykius. Jei jis būtų buvęs taip stipriai sužalotas, 10 dienų turėjo gulėti. Po grumtynių jam ((teismo pastaba - T. V.) buvo sulaužyti akiniai, bėgo iš nosies kraujas. Po grumtynių jis atsisėdo į automobilį, pavažiavo kelis metrus iki savo namų. Kadangi jo šeima tokiu laiku jau miega, nenorėdamas rodytis, kad yra kruvinas, nuėjo iki kaimyno. Kaimynas jam pasiūlė važiuoti į Lazdynų ligoninės priėmimo skyrių, tačiau nuvažiavo ir grįžo nesulaukęs medikų apžiūros. Smūgių jis neskaičiavo. Gali būti, kad buvo tiek smūgių, kiek nustatė ekspertai. Jis (teismo pastaba – T. K.) jį terorizavo, provokavo, stumdė. Tai buvo grumtynės, smūgiai iš abiejų pusių, kiek jų - nežino. Kuris pirmas kuriam sudavė sunku pasakyti, nes vyko abipusės grumtynės ir stumdymasis. Negali pasakyti, kuris pirmas, kurį pastūmė. Jam (teismo pastaba- T. V. buvo užtvertas kelias ir bandydamas patekti į automobilį, jis pirmas jį (teismo pastaba – T. K.) pastūmė. Iki tol, kol jis K. pastūmė, šis smurto prieš jį nenaudojo. Dėl smūgių kiekio ir pobūdžio pasisakyti negali. Galvojo, kad įvyko tokia situacija ir bet kuriuo atveju kitą dieną turėjo susitikti ir šią situaciją apkalbėti. Teigia, jog kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau buvo atsisakyta jį pradėti. Savo kaltę pripažįsta, nusikaltimo neneigia, pripažįsta, kad naudojo fizinę jėgą ir tai padarė tyčia. Su ieškiniu sutinka iš dalies. Atlygino dalį neturtinės žalos, dėl turtinės žalos nesutinka, tačiau teigia, jog atlygins tiek, kiek nuspręs teismas (2 tomas, b. l. 26-29).
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamojo T. V. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:
- nukentėjusiojo T. K. ikiteisminio tyrimo metu parodymais, kad jo jau šiuo metu buvęs vadovas T. V. norėjo iš jo pirkti jo istorinę transporto priemonę „Mercedes Benz 200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šių metų kovo 18 d. apie 16.00 val. jie su T. susitiko Vilniaus mieste pakalbėti apie jo parduodamą automobilį. Jam tokių „Mercedesų“ reikėjo trijų ir būtent baltos spalvos. Prieš perkant automobilį T. norėjo, kad jį apžiūrėtų ir patikrintų oficialus „Mercedes Benz“ atstovybės servisas. Jis sutiko ir automobilio raktelius su automobiliu perdavė jam 2022 m. kovo 21 d. apie 11.00 val. adresu (duomenys neskelbtini). T. jam pasakė, kad automobilį grąžins tą pačią dieną arba vėliausiai kitą dieną. Liudininkų, kurie matytų automobilio perdavimo faktą, nebuvo. Tada T., paėmęs jo automobilį, juo išvažiavo. Tą pačią dieną apie 16.00 val. jis paskambino T. paklausti kaip sekasi dėl jo automobilio, tačiau T. pokalbio metu jam leido suprasti, kad bereikalingai jo netrukdytų ir kai bus laikas pats su juo susisieks. 2022 m. kovo 22 d. jis vėl ne vieną kartą skambino T., tačiau šis vėl jam nieko tiksliai neatsakė ir leido suprasti jam neįkyrėti, o kai automobilis bus patikrintas, jis jam praneš. 2022 m. kovo 23 d. nuo ryto jis vėl skambino T. Pokalbio metu jis jam pasakė, kad automobilis saugiai stovi saugomoje aikštelėje (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)“ „ofiso“. Tada tą pačią po darbo apie 18.10 val. jis atvažiavo minėtu adresu pažiūrėti ar tikrai ten stovi jo automobilis, tačiau jis ten jo nerado. Tada jis nuvyko į oficialų „Mercedes Benz“ atstovybės servisą adresu: Pirklių gatvė 9, Vilniuje, nes galvojo, kad galimai ten jo automobilis. Ten jis pabendravo su serviso atstovu, kuris jam pasakė, kad jo automobilio nebuvo ir jis neužregistruotas jokiai apžiūrai. Tada apie 18.42 val. jis paskambino T. ir paklausė, kur yra jo automobilis. Jis jam nieko neatsakė ir numetė ragelį. Jis palaukė keletą minučių ir vėl paskambino T., tačiau jis nenorėjo su juo kalbėtis ir prašė jo netrukdyti. Jis nežinojo ką daryti, nes pirmą kartą atsidūrė tokioje situacijoje. Tada apie 20.00 val. jis susiskambino su draugu R., su kuriuo jie susitiko Vilniaus mieste. Jis jam pasipasakojo dėl savo automobilio, kad niekaip negali jo atgauti iš vadovo T.. Kadangi R. turėjo laiko jis jam pasiūlė nuvykti prie T. namo ir pažiūrėti gal ten stovi jo automobilis. Nuvykę adresu: (duomenys neskelbtini), kur gyvena T., jis vienas išlipęs iš automobilio nuėjo pažiūrėti ar prie namų nėra jo automobilio. Nori paminėti, kad jis arti T. namo nebuvo priėjęs, tiesiog iš bendro naudojimo kiemo labai gerai matyti jo kiemas ir tame kieme jis nepamatė savo automobilio. Tada jis grįžo prie savo automobilio ir kai jau ruošėsi išvažiuoti, jie pamatė, kad namo grįžta T., kuris matomai atpažinęs jo automobilį, sustojo prie jų. Tada jis savo telefone įjungė diktofoną ir išlipęs iš automobilio nuėjo prie T. automobilio. Iš T. burnos sklido alkoholio kvapas. Jo manymu, jis buvo išgėręs, taip pat jis buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo pakeltu tonu klausti, ką jis čia veikia. Jam labai nepatiko, kad jis atvažiavo prie jo namo ir pradėjo jį kaltinti neva jis jį apvogė ir panašiai bei kelis kartus jį pirštais stūmė. Visą jų pokalbį jis yra įrašęs ir el. paštu atsiuntęs tyrėjai. Šiuo metu jis tiksliai nepasakys viso jų pokalbio, bet jis tą vakarą norėjo tik vieno - sužinoti kur yra jo automobilis, tačiau T. įvairiai nuo atsakymo išsisukinėjo ir nenorėjo jam atsakyti. Viso pokalbio metu jis stengėsi būti ramiu, su T. kalbėjo ramiu tonu, atvirkščiai nei T.. Galų gale T. pirmas jį užsipuolė. Jis pirmas sudavė jam du kartus savo dešinės rankos kumščiu į veido sritį, t.y. į kairiąją akį. Vėliau savo kairės rankos kumščiu sudavė jam tris smūgius į dešinį skruostą. Nuo šių suduodamų smūgių jis bandė išsisukinėti ir vis atsitraukdavo nuo Tomo, tačiau jis vis artinosi prie jo ir savo dešine koja jam penkis kartus spyrė į jo dešinę koją, būtent į šlaunį du kartus ir į blauzdą tris kartus. Visą laiką jis bandė gintis, bet nei karto T. nesudavė, norėjo, kad jis apsiramintų, tačiau to nebuvo, atrodo jis apsiramino sekundei ir vėl jam sudavė penkis kartus į veido sritį, o būtent vieną kartą į nosį, tris kartus į dešinį skruostikaulį ir du kartus į kairįjį žandikaulį bei nagais apdraskė veidą. Bendrai jam buvo suduota dvidešimt smūgių į įvairias kūno vietas, kurias minėjo aukščiau. Nori paminėti, kad jo draugas R. bandė juos išskirti, tačiau jam nepavyko, tada R. iškvietė policiją. Tai išgirdęs T. tik tada jį paleido. Šio konflikto metu jam buvo padaryta daugybė kūno sužalojimų: sulaužyta nosis, susiūtas kairės pusė antakis, atsirado mėlynės po akimis, mėlynės ant kojų, ir daugybė nubrozdinimų. Taip pat konflikto metu buvo suskaldytas jo mobiliojo ryšio telefono I Phone ekranas bei buvo subraižytas telefono korpusas, taip pat buvo išteptas krauju jo brangus paltas, suplėšytas jo megztinis ir sudraskyti jo marškinėliai. Nori paminėti, kad jei T. V. pripažintų savo kaltę bei pilnai atlygintų jam tiek turtinę, tiek neturtinę jam padarytą žalą bei gražintų jam jo automobilį, jis sutiktų su juo susitaikyti. Civilinį ieškinį byloje pateiks vėliau. Daugiau nieko pasakyti neturi (1 tomas b. l 11, 106-107);
- liudytojo R. M. parodymais, kad 2022 m. kovo 23 d. apie 20.00 val. jis Vilniaus mieste susitiko su savo draugu T. Susitikimo metu T. jam papasakojo, kad jo vadovas T. V. nuo kovo 21 dienos negrąžina jam automobilio „Mercedes Benz 200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį dienai jis buvo paėmęs tam, kad patikrintų jį oficialiame „Mercedes Benz“ atstovybės servise. T. jam pasakė, kad jo vadovas T. jam nekelia ragelio ir neperskambina. Jiems bendraujat pradėjo galvoti, kur galėtų būti jo automobilis ir T. jam pasiūlė nuvažiuoti prie jo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) ir pažiūrėti gal automobilis stovi jo vadovo T. kieme. Atvykus nurodytu adresu jis liko automobilyje, o Tautvydas nuėjo pažiūrėti ar nėra jo automobilio prie jo vadovo T. namo. T. ilgai neužtruko, grįžęs pasakė, kad kieme jo automobilio nėra. Jiems jau išvažiuojant pamatė, kad namo grįžta T., kuris, matomai atpažinęs T. automobilį, sustojo prie jų. Tada T. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie T. automobilio pakalbėti. Jis tuo metu sėdėjo T. automobilyje jų pokalbio negirdėjo bei buvo užsiėmęs savo reikalais. Po kurio laiko išgirdo, kad T. su T. pradėjo garsiai kalbėtis pakeltu tonu. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad T. viena ranka laiko T., o kita ranka kumščiuoja į veido sritį. Tada jis greitai išlipo iš automobilio ir nuėjo juos išskirti, bet jam nepavyko, nes T. labai stipriai laikė T. Tada jis savo telefone įjungė vaizdo kamerą ir norėjo nufilmuoti muštynių faktą. Jam filmuojant tuo pat metu jis bandė skambinti policijai, tačiau pradėjus skambinti jam išsijungė filmavimo funkcija. Jam pavyko nufilmuoti kaip T. sudavė kumščiu T. į nosį. Jis pradėjo sakyti, kad kviečia policiją ir kol skambino ir bendravo su pareigūnais, T. visą tą laiką mušė T. Kai T. suprato, kad jis tikrai nemelavo ir iškvietė policiją, tada jis sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo iki savo namų ir į juos nuėjo. Jie su T. laukė policijos bendro naudojimo kelyje. T. visą tą laiką turėjo būti namuose, nes, kaip jau minėjo, jis po konflikto nuvažiavo prie namų ir į juos užėjo ir jau išėjęs nebuvo, tačiau atvažiavus policijai jo niekur nerado. Kol pareigūnai aiškinosi, su T. jis visą laiką sėdėjo jo automobilyje. Daugiau apie šį įvykį nieko parodyti neturi (1 tomas, b. l. 142-143);
- 2022 m. kovo 24 d. pranešimu, kuriame nurodyta, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-09948-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2022-03-23 apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo įmonės darbdavys T. V., žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš T. K., tai yra sudavė kumščiu į veidą iš abejų rankų apie 10 smūgių, ko pasekoje pareiškėjas pajuto fizinį skausmą, bei jam buvo sužalota nosis, kuri pradėjo kraujuoti, praskeltas kairės pusės antakis, ištino kairės pusės akies vokas, ištino dešinės pusės žandikaulis, sumušta lūpa, sužalotas dešinės rankos vidurinis pirštas. Dėl sužalojimų nukentėjusysis T. K., gimęs (duomenys neskelbtini) buvo pristatytas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (1 tomas, b. l. 1-2);
- 2022 m. balandžio 22 d. gavus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus išvadą nusikalstama veika iš BK 140 straipsnio 1 dalies buvo perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 1 dalį.
- 2022 m. kovo 23 d. T. K. pareiškimu, kad 2022 m. kovo 23 d. apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini), jo įmonės darbdavys T. V., gimęs (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, trenkdamas jam kumščiu į veidą abejomis rankomis apie 10 kartų, ko pasekoje jis pajuto didelį fizinį skausmą. Dėl šio įvykio prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (1 tomas, b. l. 10-13);
- 2022 m. kovo 23 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Įvažiavimas į privačią namų teritoriją yra atvažiavus iš (duomenys neskelbtini) Prie įvažiavimo yra barjeras. Pro barjerą patekus į (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje prie (duomenys neskelbtini) namo yra suformuotos vaizdo stebėjimo kameros, kurios galėjo užfiksuoti muštynes priešais (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 12-13);
- 2022 m. kovo 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada G. 934/2022(01) kurioje nurodyta, kad remiantis T. K., gimusio (duomenys neskelbtini) apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis pateikė išvadą, kad T. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), padarytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, pakaušyje, krūtinėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje kojoje, kairiojo antakio muštinė žaizda, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2022-03-23). Nosies kaulų lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų, kiti sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visų sužalojimų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Identifikuoti sužalojimus padariusio daikto, objekto nėra galimybės, nes sužalojimuose neužsifiksavo tam tinkami morfologiniai požymiai. Sužalojimai veide galėjo būti padaryti sudavus smūgius kitam asmeniui galimai plaštaka, kuri galėjo būti sugniaužta į kumštį penkis kartus, smūgiuojant į dešinę šlaunį - du kartus, neatmetama galimybė, kad sužalojimus dešiniame kelyje jis galėjo pasidaryti ir pats užsigaudamas, sužalojimus dešinėje plaštakoje jis galėjo pasidaryti ir pats užsigaudamas ar suduodamas smūgį; odos nubrozdinimas pakaušyje ir krūtinėje galėjo padaryti ir kitas asmuo pirštų nagų laisvaisiais galais. Nustatyti kokioje pozoje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu negalima (1 tomas, b. l. 97-100);
- 2022 m. kovo 24 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro 2022 m. kovo 23 d., 21:03:33 val. garso įrašas, kurio trukmė 2:38 minutės. Įraše užfiksuotas šis pokalbis: Operatorius– 112. Vyro balsas – Labą vakarą. Operatorius – Labą vakarą. Vyro balsas – Čia vyksta muštynės. Operatorius – Adresas, kur čia muštynės, sakykit? Vyro balsas – Koks adresas? Operatorius – Alio? Vyro balsas – Koks adresas? Kito vyro balsas – (duomenys neskelbtini) . Vyro balsas – (duomenys neskelbtini) čia. Operatorius – O tai koks kaimas? Vyro balsas – Koks čia tiksliai? Kito vyro balsas – (duomenys neskelbtini). Vyro balsas – (duomenys neskelbtini). Operatorius – O koks kaimas (duomenys neskelbtini)? Vyro balsas – (duomenys neskelbtini). Operatorius – (duomenys neskelbtini). Namo numeris koks? Vyro balsas – (duomenys neskelbtini). Operatorius – (duomenys neskelbtini). Kas ten mušasi? Ir kur? Vyro balsas – Du žmonės. Operatorius – Kur mušasi? Kieme? Lauke? Vyro balsas – Kieme, kieme. Operatorius – Tai čia tarpusavyje, giminės? Vyro balsas – Ne giminės. Čia direktorius su darbuotoju. Operatorius – Du vyrai? Tai Jus matot dabar tas muštinės? Taip? Vyro balsas – Taip, taip, taip. Operatorius – Tuoj sujungsiu su policija, jeigu matote. Sekundė. Vyksta sujungimas. Vyro balsas – Aš tai išėjau iš to darbo. Aš tai išėjau. Aš draugas, kurį muša. Nesuprantamas žodis. Policija – Oper. (duomenys neskelbtini), ne? Vyro balsas – Taip, (duomenys neskelbtini). Policija – Čia kur čia yra? Vyro balsas – Galiu pasakyti valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) Policija – Alio? Operatorius – Kalbėkite. Su policija kalbėkite. Vyro balsas – Kalbu. Policija – Sveiki. Kur įvykis? Vyro balsas – (duomenys neskelbtini). Gal pagal vardą pavardę galit pažiūrėt adresą? Policija – (duomenys neskelbtini) kiek? Vyro balsas – (duomenys neskelbtini). Policija – Čia Vilniaus rajonas bus? Vyro balsas – (duomenys neskelbtini). Policija – Taip. Ir kas ten mušasi, dviese, ne? Vyro balsas – Taip. Policija – Pačiam kieme? Vyro balsas – Aha. Policija – Taip Didžioji Riešė, ne ta pusė. Gerai. Ooo. Jūs matot dabar? Vyro balsas – Dabar ką tik išsiskirstė, bet yra sumuštas žmogus. Policija – Yra sumuštas? Vyro balsas – Prakirstas antakis, daugiau nematau. Nosis prakirsta. Policija – Supratau. Kaip jie atrodė, ten tie žmonės? Vyro balsas – Eee. Čia prie namo šito. Čia direktorius T. V. Operatorius – Gerai. Mes siunčiam pareigūnus, tuoj. Vyro balsas – Mhm. Operatorius – Tuomet privažiuos. Pokalbio pabaiga (1 tomas, b. l. 39-42);
- 2022 m. kovo 31 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro 2022 m. kovo 23 d., 21:22:09 val. garso įrašas, kurio trukmė 1:56 minutė. Įraše užfiksuotas šis pokalbis: Operatorė – 112. Vyro balsas – Sveiki. Skambinau čia prieš tai dėl muštinių. Operatorė – Kokių adresu kvietėt? Vyro balsas – (duomenys neskelbtini). Operatorė – (duomenys neskelbtini), taip? Vyro balsas – Taip. Operatorė – (duomenys neskelbtini). Taip matau Jūsų pranešimą. Greitoji ten informuota, taip? Vyro balsas – Mhm. Taip tikrai. Pasitikslinkit ar mes čia gali. Kaimynas išėjo tai sakė gali nuvažiuoti į kitą pusę, tai. Operatorė – Kas gali nuvažiuoti į kitą pusę? Vyro balsas – Policija. Operatorė – Policija? Tai dar nesulaukėt, taip? Vyro balsas – Ne. Operatorė – Mhm. Tai reikia laukti. Matau turi pranešimą policija. O tai gali ten nerasti ar kaip? (duomenys neskelbtini). Vyro balsas – Taip. Operatorė – Kodėl? Vyro balsas – Iš kitos pusės sakė gali privažiuoti. Čia iš dviejų pusių privažiuot. Operatorė – O iš kokios reikia pasakykit, perduosim. Vyro balsas – Matot aš čia pats ne vietinis, tai tiesiog tikslintis gal kažkaip su ekipažu, kažkuriuo būtų galima, kuris ten važiuoja. Operatorė – Užrašykit numerį vyriausiojo policijos komisariato. Vyro balsas – Taip. Operatorė – (duomenys neskelbtini). O tai sakykite, kaip greitajai? Kaip paaiškinsit? Ten kaip greitosios reikia? Vyro balsas – Kolege. Nu mano draugui, kad pasižiūrėtų, nes yra sumušimai vis tiek. Nosis, antakis, akis. Operatorė – Čia kas būsite? Jūs matėte tiesiog, ar Jūs būsite dalyvis? Vyro balsas – Taip. Aš būsiu kaip liudininkas. Operatorė – Aha supratau. Tai žiūrėkit, tai ten reikia...Kaip pasakyti greitajai, tada kur važiuoti? Ar jūs ten pasitiksit kažkaip? Vyro balsas – Tikslus adresas kaip ir sakiau (duomenys neskelbtini). Operatorė – Supratau. Nu Jūsų numeris yra. Jei neras tai paskambins ten Jums. Vyro balsas – Mhm. Operatorė – Gerai? Vyro balsas – Ačiū. Operatorė – Mhm. Viso gero, laukit. Pokalbio pabaiga (1 tomas, b. l.48-51);
- 2022 m. balandžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog apžiūrėtas pateiktas garso įrašas, kurio trukmė 09:52 minutės. Garsi įraše girdimi trijų vyrų balsai, kaip vėliau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta tai T. V. (toliau – Vyro balsas Nr.1), T. K. (toliau – Vyro balsas Nr. 2) ir R. M. (toliau – Vyro balsas Nr. 3). Įrašo pradžioje girdisi gatvėje esantis gatvės triukšmas. Vyro balsas Nr.1 – Ką tu čia veiki? Vyro balsas Nr. 2 – Sveiki. Vyro balsas Nr. 1 – Ką darai? Vyro balsas Nr. 2 – Jus aplankyti atvažiavau. Triukšmas. Vyro balsas Nr. 2 – Nieko, pasiklaust kur pradingo... Triukšmas. Vyro balsas Nr. 1 – Ką tu darai pas mane kieme? Vyro balsas Nr. 2 – Čia ne kiemas, čia gatvė. Triukšmas. Vyro balsas Nr. 1 – Ooo R., sveikas. Kaip tu gyveni? Vyro balsas Nr. 3 – Aš tai gerai gyvenu. Vyro balsas Nr. 1 – Kaip tau sekasi? Vyro balsas Nr. 3 – Normaliai. Vyro balsas Nr. 1 – Nu supratau, „maladec“. Tai bizniuką darot berniukai? Vyro balsas Nr. 2 – Ne bizniuką. Ta prasme nu aš kaip sakau. Vyro balsas Nr. 1 – O ką šis žmogus čia daro? Vyro balsas Nr. 2 – Draugas mano. Vyro balsas Nr. 3 – Ką negaliu susitikt su T.? Vyro balsas Nr. 1 – Kaip tau sekasi? Atleido tave? Vyro balsas Nr. 3 – Pats išėjau. Vyro balsas Nr. 1 – Svarbiausia gerai. Tai pritūpk. Kaip suprantu T. čia. Nu klausau. Vyro balsas Nr. 2 – Tai vat. O kur jisai stovi dabar? Vyro balsas Nr. 1 – Jis dingo, pradingo. Bėgo ir nieko ne...Dabar paklausyk manęs įdėmiai! Vyro balsas Nr. 2 – Taip. Vyro balsas Nr. 1 – Pirmas dalykas. Man labai nemalonu, kad tu mane trukdai. Ir kad aš turėčiau dabar ieškoti čia kažkaip taip. Kad tu čia...Visų pirma. Žiūrėk išklausyk mane T. (Neaiškūs žodžiai). Padarei pirmą klaidą, kad tu atvažiavai pas mane į kiemą. Vyro balsas Nr. 2 – (Nesuprantami žodžiai). Vyro balsas Nr. 1 – Žiūrėk! Tu atvažiavai pas mane į kiemą. Darai didelę klaidą. Supranti?! Ar nesupranti?! Supranti? Dabar žiūrėk, supranti?! Klausiu! Ar supranti?! Vyro balsas Nr. 2 – Prašau nesistumdyti. Vyro balsas Nr. 1 – Nesistumiu, aš sakau. Ar supranti?! Vyro balsas Nr. 2 – Nesuprantu. Vyro balsas Nr. 1 – Nesupranti?! Vyro balsas Nr. 2 – Nepadariau aš jokių klaidų. Vyro balsas Nr. 1 – Tai dabar žiūrėk. Dabar aš tau paaiškinsiu. Nei vienas darbuotojas...Mano... Čia nebuvo atvažiavęs. Ir manęs „nestroins“. Vyro balsas Nr. 2 – Aš Jūsų „nestroinu“.Vyro balsas Nr. 1 – Dabar žiūrėk! Tu! Vyro balsas Nr. 2 – Aš normaliai. Vyro balsas Nr. 1 – Išklausyk mane dabar, taip. Kad tu atitempei tą žmogų čionai. Padarei didžiausią klaidą. Supranti? Nesupranti turbūt. Rytoj suprasi. Rytoj! Rytoj! Tu suprasi daug ką. Vyro balsas Nr. 2 – Kur mano mašina yra? Vyro balsas Nr. 1 – Nežinau kur tavo mašina. Paskambink aš manau (nesuprantami žodžiai) į policiją (nesuprantami žodžiai) ir kreipkis tavo mašina dingo. Tai vat. Tai iš tikrųjų. Vyro balsas Nr. 2 – Tomai, ta prasme. T.! Nesidaro šitaip. Vyro balsas Nr. 1 – Darosi! Žinai kaip? Aš pasakysiu taip. Nesidaro žinai kaip? Ar žinai kas nesidaro? Vyro balsas Nr. 2 – Nu? Vyro balsas Nr. 1 – Nesidaro taip, kaip darai tu! Vyro balsas Nr. 2 – Ne. Vyro balsas Nr. 1 Taip! Nesidaro kaip darai tu! Vyro balsas Nr. 2 – Ne, čia yra labai negražus poelgis. Vyro balsas Nr. 1 – Negražus poelgis iš savęs yra! Vyro balsas Nr. 2 – Koks?! Koks? kad aš patikėjau savo daiktą Jums! Vyro balsas Nr. 1 – Ne. Ne. Visų pirma tu atsivilkai su savo. Su mūsų buvusiu darbuotoju, kuris buvo atleistas. Tu atsivilkai pas mane į kiemą! Vyro balsas Nr. 2 – Ne į kiemą. Vyro balsas Nr. 1 – Į kiemą! Vyro balsas Nr. 2 – Čia gatvė. Vyro balsas Nr. 1 – Nesvarbu. Tu padarei didelę klaidą. Vyro balsas Nr. 2 – Gerai. Kur man mašina? Vyro balsas Nr. 1 – Tu padarei klaidą. Nežinau, kur mašina. Nežinau. Vyro balsas Nr. 2 – Nesąmonė. Vyro balsas Nr. 1– Kreipkis į policiją. Vyro balsas Nr. 2– Kodėl šitaip elgiesi? Vyro balsas Nr. 1 – Todėl, kad tu esi ne labai man. Tu elgiesi. Vyro balsas Nr. 2 – T.! Aš dar kartą klausiu. Vyro balsas Nr. 1 – T.! Man yra (įžeidžiančio turinio žodis). Aš tau atvirai pasakysiu. Vyro balsas Nr. 2 – Ai šitaip. Vyro balsas Nr. 1 – Taip. Ir mes pakalbėsim rytoj. Vyro balsas Nr. 2 – Ne. Vyro balsas Nr. 1 – Taip. Vyro balsas Nr. 2 – Mes pakalbėsim rytoj. Vyro balsas Nr. 1 – Ne, mes nekalbėsim rytoj! Vyro balsas Nr. 2 – Kur mašina mano yra? Vyro balsas Nr. 1 – Nežinau kur tavo mašina. Vyro balsas Nr. 2 – Tai kur Jūs ją padėjot? Vyro balsas Nr. 1 – Nežinau. Ir, ir beje. Rytoj tarp kitko. Tarp kitko žinai kame esminis faktorius? Kad eee, kad tu šiandien! Šiandien! Su savo vizitu, aš net nusistebėjau. Aš pas kaimyną buvau ir... Žiūriu (necenzūrinis žodis) mašina matyta. Ir pamatęs dabar tave supratau, kad išsikasei ką tik duobę sau. Nes man skambino G., kad tu manęs ieškojai. Vyro balsas Nr. 2 – Taip. Nes Jūs neatsakot man. Vyro balsas Nr. 1 – O tu žinai? O tu žinai ko man skambinai? (Nesuprantami žodžiai). Vyro balsas Nr. 2 – Nes aš. Vyro balsas Nr. 1 – (Nesuprantami žodžiai), nes aš žinau viską (nesuprantami žodžiai). Rytoj. Žinau viską ir rytoj žinai kas svarbiausia? Vyro balsas Nr. 2 – Nu? Vyro balsas Nr. 1 – Rytoj žinai kas bus?! Tik tas festivalius galėjo žinai kuo virsti? Ar žinai kuo? Vyro balsas Nr. 2 – Nu? Vyro balsas Nr. 1 – Galėjo virsti normaliu bendradarbiavimu, bet tu šiandien! Šiandien! Truputį išsidavei. Truputį išsidavei. Padarei daug klaidų. Ir ko pasėkoje žinai, kas bus? Rytoj! Rytoj bus tavo pati blogiausia gyvenimo diena. Taip. Žinai kodėl? Ar žinai kodėl? Vyro balsas Nr. 2 – Ne. Vyro balsas Nr. 1 – Nežinai? Vyro balsas Nr. 2 – Ne. Vyro balsas Nr. 1 – Ruoškis. (Loja šuo, blogai girdisi). Labai rimtai. Rytoj! Rytoj visų pirma. Visų pirma, pas tave, užsuks, iš pat ryto policija, o paskui prasidės (nesuprantami žodžiai) procesas. Taip. Nes aš šian jau buvau pas advokatą (nesuprantami žodžiai). Vyro balsas Nr. 2 – Gerai, viskas tvarkoi. Dabar aš užduosiu kitą klausimą. Vyro balsas Nr. 1 – Klausk. Vyro balsas Nr. 2 – Kur mano mašina, yra? Vyro balsas Nr. 1 – Ir rytoj galėsi paklaust. Vyro balsas Nr. 2 – Ne. Vyro balsas Nr. 1 – Taip. Vyro balsas Nr. 2 – Ne, netinka man šitaip. Vyro balsas Nr. 1 – Jo. Tada kreipkis į policiją (nesuprantami žodžiai). Vyro balsas Nr. 2 – T.! Vyro balsas Nr. 1 – Aš tau labai rimtai sakau. Nežinau, kur tavo mašina. Aš tau rimtai sakau. Vyro balsas Nr. 2 – Tai kur Jūs ją padėjote? Vyro balsas Nr. 1 – Išvežiau į Vokietiją. Vyro balsas Nr. 2 – Nesąmonė. Vyro balsas Nr. 1 – Taip. Gerai. Vyro balsas Nr. 2 – Nesąmonė. Vyro balsas Nr. 1 – O kaip sako geriausia yra...Vyro balsas Nr. 2 – Ne! T. Vyro balsas Nr. 1 – O geriausia yra Ukraina, nes žinai kodėl Ukraina yra gerai? Vyro balsas Nr. 2 – Žinai T.! Vyro balsas Nr. 1 – Ukraina žinai kuom yra gerai? Tuom, kad Ukrainai reikia pagalbos. Vyro balsas Nr. 2 – T.! Vyro balsas Nr. 1 – Mhm, klausau. Vyro balsas Nr. 2 – Šitaip nesidaro. Vyro balsas Nr. 1 – T. daug kas čia nesidaro. Vyro balsas Nr. 2 – Ne, ne. Šitaip, vat toks yra elgesys, čia yra nepateisinimas. Aš Jumis pasitikėjau, tikėjau. Vyro balsas Nr. 1 – Aš irgi tavim pasitikėjau. Vyro balsas Nr. 2 – Mes susitikom, nes. Vyro balsas Nr. 1 – Tu (necenzūrinis žodis) esi T., tu esi (necenzūrinis žodis), kur viską apgalvojo (nesuprantamas žodis). Žinai kame yra bėda? Vyro balsas Nr. 2 – Žinai ką aš galvoju? Vyro balsas Nr. 1 – Tu. Tu viską apvogei (necenzūrinis žodis). Daug ką (necenzūrinis žodis) reikalų... Tau buvo galimybė išsigelbėti per penktadienį. Labas! Aš turiu svečių kieme. Ponas T. K. ir ponas R. M.. Tai dabar aš galvoju vat dabar mums policiją išsikviesti ar palaukti (nesuprantamas žodis). Tai skambink tada. Vyro balsas Nr. 2 – Ačiū.
Vyro balsas Nr. 1 – Nu! Surizikuojam?! Nori?! Vyro balsas Nr. 2 – Kaip norit. Vyro balsas Nr. 1 – Labai blogai padarei. Labai blogai. Dėl to labai skaudės tau. Labai. Vyro balsas Nr. 2 – Kur yra mano mašina? Vyro balsas Nr. 1 – Nežinau. 112 K.! Vyro balsas Nr. 2 – Ne T., nesidaro taip. Toks elgesys yra nepateisinamas. Vyro balsas Nr. 1 – Palauk truputį, dar čia yra diskusija, tuoj pas (nesuprantamas žodis) mhm, koksai? Vyro balsas Nr. 2 – Paimt daiktą. Vyro balsas Nr. 1 – Neturiu aš jokio daikto! Vyro balsas Nr. 2 – Paėmėt Jūs jį. Vyro balsas Nr. 1 – Ne! Ne! Vyro balsas Nr. 2 – Paėmėt! Vyro balsas Nr. 1 – T. tu man turi. Žiūrė... Vyro balsas Nr. 2 – Pokalbis yra įrašytas, kai Jūs jį pasiiminėjot! Vyro balsas Nr. 1 – Tai gerai! Tvarkoj! Vyro balsas Nr. 2 – Numeris vienas. Vyro balsas Nr. 1 – Tai į policiją kreipkis. Vyro balsas Nr. 2 – Numeris du. Vyro balsas Nr. 1 – Kreipkis. Vyro balsas Nr. 2 – Numeris du, numeris du T., kai įvažiavot buvot nufotografuotas, kad Jūs sėdit prie vairo. Toliau...Vyro balsas Nr. 1 – Žiūrėk! Vyro balsas Nr. 2 Palaukit, palaukit. Vyro balsas Nr. 1 – Ne. Vyro balsas Nr. 2 – Kodėl Jus šitaip darot? Vyro balsas Nr. 1 – Ne. Man neįdomu. Vyro balsas Nr. 2 – Palaukit! Vyro balsas Nr. 1 – Aš su tavim nekalbėsiu. Vyro balsas Nr. 2 – Ne, ne, ne. Vyro balsas Nr. 1 – Viskas. Vyro balsas Nr. 2 – Ne. Vyro balsas Nr. 1 – Žiūrėk. Vyro balsas Nr. 2 – Šitaip. Vyro balsas Nr. 1 – Pasitrauk mane. Vyro balsas Nr. 2 – Nepasitrauksiu. Vyro balsas Nr. 1 – Žiūrėk (nesuprantamas žodis). Vyro balsas Nr. 2 – Kur mano mašina yra? Vyro balsas Nr. 1 – Nežinau. (nesuprantamas žodis) T. tau rytoj gresia teismas, viska. Tau (necenzūrinis žodis). Nesupranti (nesuprantamas žodis). Vyro balsas Nr. 2 – Čia, čia bus Jums (necenzūrinis žodis). Vyro balsas Nr. 1 – Pamatysim, pažiūrėsim. Vat viskas. Vyro balsas Nr. 2 – Ne. Kur mano mašina? Vyro balsas Nr. 1 – Nežinau. T. žiūrėk. Aš tau rekomend. Aš tau rekomenduoju. Vyro balsas Nr. 2 – Ne, ne, ne. Jeigu jinai. Jūs sakėt pasiėmėt, nes varėt tenais. Vyro balsas Nr. 1 – Aš nieko nenuvariau. Vyro balsas Nr. 2 – Nusivarėt. Vyro balsas Nr. 1 – Žiūrėk! Eikš, ateik aš parodysiu kur jinai gali būt. Eikš. Jinai gali būti tai ten, tai ten (nesuprantamas žodis). Vyro balsas Nr. 2 – Jūs ją nusivarėt. Vyro balsas Nr. 1 – Aš turiu, palauk (nesuprantamas žodis) žiūrėk. Girdisi grumtynių garsas. Vyro balsas Nr. 1 – Žiūrėk, tu nori su manim muštis (necenzūrinis žodis)! Vyro balsas Nr. 2 – Nenoriu aš muštis su Jumis! Vyro balsas Nr. 1 – Tu nori su manim muštis (necenzūrinis žodis)! Tu mano kieme nori su manim muštis! Vyro balsas Nr. 2 – Aš su Jumis. Vyro balsas Nr. 1 – Tu nori (necenzūrinis žodis)! Vyro balsas Nr. 2 – Aš žmoniškai kalbu! Vyro balsas Nr. 1 – Žiūrėk! Tu nori rimtai muštis! (necenzūrinis žodis) su manim! Tu supranti į ką tu veliesi?! Asile tu (necenzūrinis žodis)! Ką?! Vyro balsas Nr. 3 – 112, viskas. (nesuprantamas žodis).Girdisi grumtynių garsas. Vyras Nr. 3 galimai bando skirti. Vyro balsas Nr. 3 – Eikit (necenzūriniai žodžiai) ir pasišnekėkit. Gi vyrai (necenzūrinis žodis). Vyro balsas Nr. 1 – Atsitrauk! Garso įrašo pabaiga (1 tomas, b. l. 76-82);
- 2022 m. kovo 31 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog apžiūrėti „BODY“ kamerų vaizdo įrašai. Viso apžiūrėti 5 vaizdo įrašai iš pateiktos kūno kameros „BODY 1717“. Vaizdo įrašas 2022_0323_213707_012. Vaizdo įrašo pradžia 2022-03-23 21:37 val. Vaizdo trukmė: 05:02 min. Vaizdo įraše matoma greitosios pagalbos brigada, policijos pareigūnai bei įvykio liudininkas. Pareigūnai domisi kur yra mušeika. Liudininkai klausia kur, kad jo čia nėra. Iš greitosios pagalbos automobilio išėjo nukentėjusysis, ant kurio veido matyti sužalojimai, t. y. iš nosies bėgantis kraujas. Nukentėjusysis pasakoja, kad jį primušė įmonės, kur jis dirba, vadovas. Pareigūnai klausia kur jam trenkė , o jis atsako, kad jam buvo suduota daug kartų. Pareigūnai klausia, kur buvo smūgiuota ar tik į veidą. Nukentėjusysis sako, kad ne visi smūgiai buvo tik į veidą. Nukentėjusysis pareigūnams rodo vaizdo įrašą. Pareigūnai domisi, kur galima rasti jį primušusį žmogų. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nebuvo. Vaizdo įrašas 2022_0323_214207_013. Vaizdo įrašo pradžia 2022-03-23 24:42 val. Vaizdo trukmė: 04:59 min. Vaizdo įraše girdima kaip pareigūnai nukentėjusiojo prašė parodyti kur gyvena jį primušęs asmuo. Nuketėjusysis pasakoja, kad jį primušęs asmuo buvo neblaivus bei rodo kur jis buvo primuštas. Pareigūnai su nukentėjusiuoju atėjo prie jį primušusio asmens gyvenamojo namo durų ir kelis kartus paskambino į duris, tačiau durų niekas neatidarė. Nukentėjusysis prie pareigūnų skambino telefonu jį primušusiam asmeniui, tačiau jam atmetė skambutį. Nukentėjusysis pasakoja, kad čia jis atvažiavo pasidomėti, kur yra jo automobilis, kurį jis laikinai buvo davęs jį patikrinti servise. Po kurio laiko namo duris atidarė moteris, kurios buvo pasidomėta, kur yra jos vyras T. Ji atsakė, kad T. namuose nėra, kad jis primuštas ir išvažiavo į ligoninę. Moteris kažkur nueina toliau nuo įėjimo durų ir jos pasakojimo nesigirdi. Garsiai loja šuo. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nebuvo. Vaizdo įrašas 2022_0323_214706_014. Vaizdo įrašo pradžia 2022-03-23 21:47 val. Vaizdo trukmė: 04:59 min. Vaizdo įraše girdima kaip pareigūnai moteriai sako, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika ir kad jie turi įeiti į jos namus tam, kad surasti kaltininką. Moteris prašo palaukti ir neieškoti jos vyro, nes nori išsiaiškinti ar pareigūnai teisėtai nori įeiti į namus. Moteris skambina policijos budėtojui. Moteris sako, kad jos vyras yra ligoninėje, bet nežino kurioje. Moteris kažkam skambina, bet niekas nekelia ragelio. Moteris nenurodo, kur šiuo metu yra jos vyras. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nebuvo. Vaizdo įrašas 2022_0323_214205_015. Vaizdo įrašo pradžia 2022-03-23 21:52 val. Vaizdo trukmė: 04:59 min. Pareigūnai prašo moters pasakyti, kur yra jos sugyventinis, vyras ar draugas, nes jis primušė nukentėjusįjį ir prašė pažiūrėti kaip po primušimo atrodo nukentėjęs asmuo. Moteris bando kažkam prisiskambinti. Vienas iš pareigūnų fotografuoja nuketėjusiojo sumušimus. Moteris kažkam prisiskambinusi bendrauja telefonu ir pasakoja, kas šiuo metu vyksta jos namuose bei tariasi kaip jai elgtis šiuo metu. Klausinėja ar pareigūnai teisėtai nori įeiti į namus, pareigūnų prašė parodyti dokumentus. Jai baigus pokalbį ji nesutiko, kad pareigūnai apieškotų jos namus, tačiau pareigūnai vis tiek apieškojo namus, namuose kaltininko nerado. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nebuvo. Vaizdo įrašas 2022_0323_215704_016. Vaizdo įrašo pradžia 2022-03-23 21:57 val. Vaizdo trukmė: 04:37 min. Moteris prašo pareigūnų jų duomenų. Paskambinusi į budėtojo dalį aiškina, kad pareigūnai be orderio užėjo daryti kratą. Iš vaizdo įrašo matosi, kad pareigūnai jokios kratos nedaro, o tiesiog ieško galimai besislapstančio kaltininko. Niekur neradę vyriškio nuėjo pasiteirauti pas šalia gyvenančius kaimynus, tačiau ten jo taip pat nebuvo. Pareigūnai grįžo prie įtariamojo namo ir apėję aplink namą ir kaltininko niekur nepastebėjo. Matyti, kad kieme stovi du automobiliai, baltos spalvos visureigis BMW ir juodos spalvos MB. Pareigūnai patikrina ar kaltininko juose nėra , bet automobiliai tušti. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nebuvo. Vaizdo įrašas 2022_0323_221801_017. Vaizdo įrašo pradžia 2022-03-23 22:18 val. Vaizdo trukmė: 00:38 min. Pareigūnai prašo nukentėjusiojo paskambinti ji primušusiam asmeniui, bet jam nekelia ragelio. Tada jo paprašo parašyti žinutę, kad perskambintų. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nebuvo (1 tomas, b. l. 48-51);
- 2022 m. kovo 31 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo T. K. pateiktas vaizdo įrašas. Nukentėjusiojo T. K. pateikto vaizdo įrašo trukmė 2 sek. Vaizdo įraše matyti kaip vienas vyras stovi prie mėlynos spalvos automobilio, o kitas stovi priešais jį ir ranka jį laiko bei suduoda smūgį į veido sritį. Vyras, kuris filmuoja sako, kad kviečia policiją (1 tomas, b. l. 52-56);
- 2022 m. balandžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtos nukentėjusiojo atsiųstos fotonuotraukos: nuotraukose yra nukentėjusiojo drabužiai, kurie muštynių metu buvo apgadinti. Juodos spalvos, trumpų rankovių laisvalaikio marškinėliai. Marškinėlių priekyje matoma geltonos spalvos šikšnosparnio aplikacija ,,Betman“. Prie marškinėlių apykaklės matomas plyšis. Pilkos spalvos, megztas megztinis, ant kurio vietomis matomos kraujo dėmės, taip pat matoma skylė. Juodos spalvos paltas. Palto vidinėje pusėje prie apykaklės yra užrašas ,,Alberto Guani“. Paltas turi trijų sagų užsegimą. Paltas yra nešvarus ir ant jo matyti kraujo dėmės (1 tomas, b. l. 54-63);
- 2022 m. kovo 30 d. reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu, kad T. K. pateikė mobiliojo ryšio telefoną, IP HONE 12, IMEI (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 64-65);
- 2022 m. kovo 30 d. pakvitavimu, kad T. K. buvo grąžintas mobiliojo ryšio telefonas IPHONE 12, IMEI (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b . l. 74);
- 2022 m. balandžio 2 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas IP HONE 12, IMEI (duomenys neskelbtini): apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas iPhone 12. Telefonas juodos spalvos, vaizdas atspindintis. Telefono IMEI: (duomenys neskelbtini). Telefono priekinėje dalyje, apačioje iš dešinės ir iš kairės pusės matomi įbrėžimai. Telefono galinėje pusėje, viršuje iš kairės yra vaizdo kameros objektyvas bei per centrą matyti sidabrinės spalvos atkasto obuoliuko aplikacija. Iš telefono šono prie SIM kortelės įdėjimo vietos matomas nežymus įbrėžimas (1 tomas, b. l. 67-73);
- 2022 m. gegužės 6 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Jolantos Tretjak tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2022-05-05 buvo paskambinta I. R., kuriai pokalbio metu buvo paaiškinta, kad 2022-03-23 apie 21.00 val. prie jai priklausančio vaizdo kameromis filmuojančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) įvyko žodinis konfliktas, kurio metu buvo primuštas vyriškis. I. R. nurodė, kad šios vaizdo stebėjimo kameros jau apie metus laiko yra atjungtos ir nieko nefilmuoja, todėl ikiteisminiam tyrimui nieko pateikti negali (1 tomas, b. l. 23-24).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/a1-86 7 straipsnyje nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, kai nedidele dalimi profesinio ar bendro darbingumo netekimu sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse laiko tuos atvejus, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjęs asmuo praranda mažau nei 30 procentų, bet ne daugiau kaip 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo; sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Ši veika padaroma tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo. Netiesiogine tyčia veika padaroma tada, kai ją darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2011, Nr. 2K-450/11, Nr. 2K-4/2012, Nr. 2K-587-697/2015, Nr. 2K-9-697/2017 ir kt.). Teismų praktikoje nurodoma, kad ši veika neretais atvejais padaroma neapibrėžta tyčia, t. y. kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pavyzdžiui, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-264-616/2020). Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai) ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).
Kaltinamasis T. V., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai. Nagrinėjamu atveju įvertinus paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadą, užfiksuotus vaizdo ir garso įrašus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad kaltinamasis T. V. 2022 m. kovo 23 d. apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini), ant įvažiavimo į kiemą, žodinio konflikto metu iš asmeninių paskatų tyčia abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau 11 kartų T. K. į veidą ir galvą, ne mažiau 5 kartus į spyrė į dešinę koją, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, tačiau teisiamojo posėdžio metu parodymus duoti sutiko ir pripažino, jog kilus konfliktui su savo buvusiu darbuotoju T. K., abipusių grumtynių metu sudavė smūgius nukentėjusiajam. Pažymėjo, jog konfliktas įvyko dėl darbo santykių ir automobilio, kurį kaltinamasis ketino pirkti iš nukentėjusiojo. Kaltinamasis teigė, jog grumtynių metu ir pats buvo sužalotas, tačiau medikų apžiūrėtas nebuvo, kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Savo veiksmus kaltinamasis T. V. vertino kritiškai, jų neneigė ir teigė, jog nesusitvardė, dėl savo veiksmų gailisi. Aplinkybes tai pat patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad T. K., padarytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, pakaušyje, krūtinėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje kojoje, kairiojo antakio muštinė žaizda, nosies kaulų lūžis ir šie sužalojimai padaryti 12 trauminių poveikių. Nosies kaulų lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kiti sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visų sužalojimų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Sužalojimai veide galėjo būti padaryti sudavus smūgius kitam asmeniui galimai plaštaka, kuri galėjo būti sugniaužta į kumštį – penkis kartus. Šios aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad kaltinime nurodytos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino.
Nurodyti įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina, kad kaltinamasis tyčia vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir suprato, kad gali sužaloti jo sveikatą, ir to siekė. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia bei pripažino savo kaltę. Tarp kaltinamojo atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių (nesunkiai sutrikdytos nukentėjusiojo sveikatos) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. T. V. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pažymėtina, jog nukentėjusiojo atstovas advokatas, sakydamas baigiamąją kalbą, kritikavo kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi dėl jos, nes kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, su veika nesutiko ir veiką pripažino tik duodamas parodymus teisiamajame posėdyje. Kaltinamojo gynėjas su šiuo teiginiu nesutiko ir teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaltinamąjį kaltės nepripažinimas užfiksuotas nebuvo, kaltinamasis atsisakė duoti parodymus, o tai yra jo teisė. Pats kaltinamasis T. V. teigė, jog nėra teisininkas, todėl nesuprato, kaip gali būti vertinamas jo atsisakymas duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau aiškindamas įvykio aplinkybes teisme, savo veiksmus pripažino visiškai ir dėl jų gailėjosi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Toks prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik tuomet, kai šios aplinkybės nustatomos abi drauge (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-312-697/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą, o ne pagal bendrus kaltininko pareiškimus. Teismas vertindamas bylos aplinkybes daro išvadą, jog kaltinamojo atsisakymas duoti parodymus neturėtų būti vertinamas, kaip aptariamą atsakomybę lengvinančią aplinkybę šalinanti sąlyga, nes kaltinamasis pasinaudojo įstatyme numatyta teise atsisakyti duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, o teisme duodamas parodymus visiškai savo kaltę pripažino, savo poelgį bei veiksmus vertino neigiamai, savanoriškai atlygino dalį žalos. Todėl teismas daro išvadą, jog šiuo atveju pagrįstai pripažinta aptariama kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Teismas atkreipia dėmesį, jog prokurorė perduodama bylą į teismą su kaltinamuoju aktu nurodė, jog egzistuoja kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Aplinkybes dėl kaltinamojo neblaivumo nurodė nukentėjusysis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, bei teigdamas, jog iš kaltinamojo veiksmų bei kvapo sklindančio nuo jo, nukentėjusiajam susidarė įspūdis, kad kaltinamasis T. V. yra neblaivus. Teismo vertinimu, nesant byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo neblaivumą nagrinėjamo įvykio metu, negalima pripažinti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir vertinti tai kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010). Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo atstovas advokatas prieštaravo laidavimo instituto taikymui, kvestionuodamas būtinųjų laidavimo sąlygų buvimą. Nukentėjusiojo atstovas advokatas laikėsi pozicijos, jog aplinkybė, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino tik teisme duodamas parodymus bei teigė, jog buvo apipusės muštynės, dėl ko nukentėjo ir pats kaltinamasis, rodo, jog kaltinamasis dėl veikos prisipažino ir gailisi nenuoširdžiai bei siekia palengvinti savo teisinę padėtį. Teismas, pritardamas prokurorės ir gynybos pozicijai, mano, jog vien tai, kad parodymus kaltimasis pirmą kartą davė teisme ir tik tada pripažino savo kaltę, nešalina ginčijamos būtinosios laidavimo sąlygos. Nors kaltinamasis teisino savo veiksmus, aiškindamas konflikto su nukentėjusiuoju priežastis, tačiau pažymėtina, jog jis turi tokią teisę, taip pat pripažino, kad konflikto metu nesusitvardė ir sudavė smūgius nukentėjusiajam, o dėl šio nesusitvardymo gailisi.
Nukentėjusiojo atstovas advokatas taip pat iškėlė abejonę dėl trečiosios būtinosios laidavimo sąlygos, nes kaltinamasis atlygino tik 500 eurų iš 4000 eurų ieškiniu prašomos neturtinės žalos, taip pat nepripažino turtinės žalos. Kaltinamojo gynėjas bei prokurorė savo baigiamosiose kalbose teigė, jog ši būtinoji sąlyga egzistuoja, nes vis dėlto dalį žalos kaltinamasis atlygino, taip pat teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra pasiryžęs atlyginti visą žalą nukentėjusiajam, kurią priteis teismas. Teismas daro išvadą, jog kaltinamasis neneigia savo veiksmais padarytos žalos, dalį neturtinės žalos atlygino, taip pat atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas, todėl nukentėjusiojo atstovo advokato nuomonei nepritartina.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas M. V. prašymas kaltinamąjį T. V. dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodyta, jog T. V. pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, gailisi ir savo veiksmus vertina neigiamai, yra vedęs, turi mažametį vaiką, dirbantis įmonės direktoriumi bei darbe charakterizuojamas teigiamai, todėl šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta M. V. nurodė, jog su vyru T. V. yra labai artimi, jis įsiklauso į jos nuomonę, sprendimus šeimoje priima bendrai, vyrauja pagarba vienas kitam. Kaltinamojo veiksmus vertina neigiamai, tai pirmas toks jos vyro nesusitvardymas, įvykį aptarė šeimoje ir yra įsitikinusi, jog toks įvykis daugiau nepasikartos. Teigė, jog pakreips vyro T. V. elgesį tinkama linkme, gali daryti jam teigiamą įtaką.
BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.).
Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, o nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad kaltinamojo veikos pavojingumas dar nėra pasiekęs tokio laipsnio ir jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kuri galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti T. V. pasitikėjimą. Nuolatinis kaltinamojo ir jo sutuoktinės (laiduotojo) bendravimas ir artimų santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra stabilūs ir glaudūs, kad M. V. gebėtų daryti teigiamą įtaką kito asmens elgesiui, jį kontroliuoti. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad M. V. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė sutikimą būti laiduotoja. Ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, pretenduojanti į laiduotojus M. V. tik kartą bausta administracine tvarka, neteista, dirbanti vadovaujantį darbą, kartu su vyru T. V. išlaiko save ir šeimą. Iš M. V. bei kaltinamojo parodymų matyti, kad jų santykiai grindžiami pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, jie yra vienas kitam autoritetas, todėl ji turi realią galimybę kaltinamajam daryti teigiamą įtaką bei atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.
Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į kilusias pasekmes, T. V. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos M. V. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė T. V. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį T. V. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus tai, kad kaltinamasis šiuo metu yra dirbantis, tačiau išlaiko šeimą, turi mažametį vaiką, kartu su sutuoktine laiduotoja M. V. turi finansinių įsipareigojimų, taip pat yra pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys, kurį kaltinamasis įsipareigojo atlyginti, todėl vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, T. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Laiduotojos ir kaltinamojo sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį paskiriant užstatą, nėra būtinas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, teismas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui gali skirti minėtame straipsnyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. Teismo vertinimu, atžvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo padarytą nusikalstamą veiką bei siekiant, jog atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, įpareigojant T. V. sumokėti 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondą.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 158-159) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Dėl civilinio ieškinio, proceso išlaidų ir kitų klausimų
Civilinis ieškovas - Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 139,27 eurų turtinei žalai dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginti ir dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 30-34). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis T. V. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino visiškai (2 tomas, b. l. 32), civilinis ieškinys atmestinas.
Nukentėjusysis T. K. pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 708 eurų turtinei žalai bei 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 tomas, b. l. 119-124), taip pat 1400 eurų išlaidų už advokato pagalbą (2 tomas, b. l. 42-49) .
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Žalą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas patyrė dėl kaltinamojo T. V. veiksmų. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog įvykio metu buvo sugadinti bei išpurvinti nukentėjusiojo rūbai, taip pat apgadintas mobilaus ryšio telefonas, kurį nukentėjusysis su savimi turėjo įvykio metu. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos grindžiamas tuo, jog nukentėjusysis patyrė didelį nerimą, emocinį sukrėtimą, baimę dėl galimo susidorojimo, kaip su darbuotoju. Taip pat pažymima, jog dėl sužalojimų T. K. jautė fizinį skausmą, negalėjo rodytis viešumoje bei jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei dešimčiai dienų.
Nukentėjusysis prie pareikšto civilinio ieškinio pridėjo telefono remonto pasiūlymą, dėl apgadinimų, kurie atsirado dėl įvykio (1 tomas, b. l. 124). Taip pat nurodė, jog apgadinti nukentėjusiojo rūbai. Nors kaltinamojo gynėjas teigė, jog telefonas galėjo būti apgadintas nebūtinai įvykio metu, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis žodinio konflikto metu su kaltinamuoju naudodamas savo mobilaus ryšio telefoną darė garso įrašą, darytina išvada, jog įvykus grumtynėms telefonas galėjo būti apgadintas. Todėl darytina išvada, kad tarp kilusios žalos ir kaltinamojo T. V. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo T. V. veiksmais. Nors pats kaltinamasis civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos nepripažino, tačiau bylos medžiagoje esantys įrodymai (prie daiktų apžiūros pridėtos fofotlentelės (1 t., b.l. 54-72), remonto pasiūlymas (1 t., b.l. 124)), sudaro pagrindą civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).
Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų. Neadekvačiai didelių piniginių sumų priteisimas bei jų išieškojimas iš vidutines pajamas gaunančio fizinio asmens gali jam tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-468/2020).
Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016). Didesnės sumos priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir panašiai. (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-178-530/2022).
Nukentėjusysis pareikštame civiliniame ieškinyje nurodė, kad jam padarytą neturtinę žalą jis vertina 4000 eurų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog neturtinę žalą grindžia argumentais, jog dėl sužalojimų negalėjo rodytis viešumoje, patyrė emocinį sukrėtimą, kuris sukėlė didelį nerimo, baimės, galimo susidorojimo, kaip su darbuotoju jausmą, iškart po įvykio buvo nutraukti T. K. darbo santykiai su įmone, kurios dalyvis yra kaltinamasis. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog vis dar išlikę neigiami padariniai jo fizinei ar psichologinei būsenai, todėl manytina, kad ilgalaikių padarinių kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam nesukėlė. Atsižvelgiat į tai, jog kaltinamasis pripažino savo veiksmus, kuriais sužalojo nukentėjusįjį, taip pat į tai jog, nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė nosies kaulo lūžį, tačiau sužalojimai nesukėlė ilgalaikių pasekmių, civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos mažintina ir iš kaltinamojo T. V. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. K. naudai priteistina 1500 eurų suma neturtinei žalai atlyginti.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios. Tokių išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso.
Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas ir bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).
Teismui yra pateikta sąskaita už nukentėjusiajam T. K. teiktas teisines paslaugas 1400 eurų sumai (2 tomas, b. l. 42-49).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, bylos apimtį, konstatuotina, kad nukentėjusiojo T. K. išlaidos atstovo advokato paslaugoms apmokėti nėra akivaizdžiai per didelės. Nors advokato parengti prašymai yra standartinio pobūdžio ir nėra sudėtingi ar didelės apimties, jame nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės taikymo klausimai, tačiau advokatas taip pat dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, teikė konsultacijas, todėl 1400 eurų išlaidų priteisimas neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Įvertinus tai, iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiojo T. K. 1400 eurų išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, „Body“ kamerų garso ir vaizdo įrašais bei nukentėjusiojo T. K. pateiktas kompaktinis diskas su garso įrašu iš mobilaus ryšio telefono – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,
nusprendė:
T. V. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Perduoti T. V. pagal laidavimą laiduotojos M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 71 straipsniu, skirti T. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 139,27 eurų civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo T. V. 708 eur (septynis šimtus aštuonis eurus) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 1500 eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo T. K. naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo T. V. nukentėjusiajam T. K. 1400 eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) išlaidų, patirtų atstovo advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, „Body“ kamerų garso ir vaizdo įrašais bei nukentėjusiojo T. K. pateiktą kompaktinį diską su garso įrašu iš mobilaus ryšio telefono – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. V. ir laiduotojai M. V., kad:
- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.