Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2351-603/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-08
Bylos Nr.: e2A-2351-603/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00262-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
Ieškovas: J. K.
Atsakovas: Z. K.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. e2A-2351-603/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00262-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.;2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ir atsakovo Z. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui Z. K. ir pagal atsakovo Z. K. priešieškinį ieškovei J. K. dėl santuokos nutraukimo, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendro turto ir prievolių padalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė:

1.1. nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką;

1.2. po santuokos nutraukimo J. K. palikti pavardę – K., o Z. K. pavardę – K.;

1.3. nustatyti nepilnametės dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina J. K.;

1.4. priteisti iš atsakovo Z. K. išlaikymą nepilnametei dukteriai A. K. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 290 Eur, nuo ieškinio padavimo iki dukters pilnametystės; pavesti J. K. lėšas tvarkyti uzufrukto teise;

1.5. nustatyti, jog savivaldybės mokama išmoka už nepilnametį vaiką kiekvieną mėnesį turi būti pervedama ieškovei J. K.;

1.6. nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimi tokią tvarką:

a) Savaitgaliais, ne mažiau kaip 2 savaitgalius per mėnesį, nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.;

b) atsakovas turi teisę atostogauti su dukra ne mažiau 14 kalendorinių dienų per kalendorinius metus dukters vasaros atostogų metu. Ieškovės ir atsakovo susitarimu, atostogų trukmė su tėvais gali būti skaidoma į dalis priklausomai nuo tėvų turimų atostogų ir pan. Ieškovė ir atsakovas susitaria, kad atostogų datą ir trukmę suderina tarpusavyje ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų. Ieškovė ir atsakovas bendru sutarimu šį terminą gali sutrumpinti;

c) darbo dienomis atsakovas bendrauja su dukterimi, atsižvelgdamas į dukters užimtumą ir iš anksto, ne mažiau, nei prieš 24 val. suderinęs laiką (telefonu, elektroniniu paštu) su ieškove;

d) ieškovė ir atsakovas turi teisę dukros gimimo dieną susitikti su dukra net jei tuo metu dukra būna pas kitą tėvą iš anksto (telefonu, elektroniniu paštu) su kita šalimi suderinus susitikimo laiką ir vietą. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su dukra jos gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių;

e) Tėvo diena ir Motinos diena yra švenčiama su tuo iš tėvų, kurio yra šventė;

f) Tėvų gimimo dienos švenčiamos su tuo iš tėvų, kurio tai yra gimimo diena;

g) Valstybinių ir religinių švenčių dienomis (Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Velykos, Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena ir kt.) nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos kas antrais metais atsakovas, iš anksto, ne mažiau, nei prieš 24 val., telefonu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu) suderinęs su ieškove, šventes gali leisti su dukra;

h) Jei vienas iš tėvų ketina laikinai (iki 14 dienų) išvykti iš Lietuvos su dukterimi (įskaitant ir atostogų laiku), privalo informuoti kitą iš tėvų (telefonu, elektroniniu paštu) apie tokią išvyką ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki planuojamos išvykos. Ieškovė ir atsakovas privalo vienas kitam perduoti visus dukros asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasą), kurių gali prireikti laikinai išvykstant iš Lietuvos;

i) ieškovė ir atsakovas įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vienas kitą informuoti raštu ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos;

j) ieškovė ir atsakovas įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją, susijusią su dukros sveikata, taip pat bendru sutarimu, atsižvelgiant į dukros interesus, spręsti dėl vaiko papildomo ugdymo, pomėgių tenkinimo. Dukrai susirgus ar sunegalavus, Ieškovė ir atsakovas susitaria vienas kitam suteikti galimybę ir nedaryti jokių kliūčių aplankyti sergančią dukrą. Dukrai esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su dukra telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis;

k) aptarta bendravimo su dukterimi tvarka galėtų būti laikinai keičiama dėl tokių aplinkybių: tėvo (motinos) ar dukters liga, tėvo (motinos) darbo laiko bei režimo ypatumai, pakitę vaiko interesai. Apie išvardintų aplinkybių buvimo faktą ieškovė ir atsakovas informuoja viena kitą telefonu ir (ar) SMS žinute per protingą terminą, priklausantį nuo aplinkybės pobūdžio.

1.7. padalyti santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą: žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini); transporto priemones: automobilį ,,Subaru Forester“, priekabą ,,Respo“, automobilį ,,Mazda 2“.

a) atsakovui Z. K. priteisti asmeninės nuosavybės teise:

1.7.1.1. žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini);

1.7.1.2. automobilį ,,Subaru Forester“;

1.7.1.3. priekabą ,,Respo“;

b) ieškovei J. K. priteisti asmeninės nuosavybės teise:

1.7.2.1. 83 000 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkantį nekilnojamąjį turtą.

1.7.2.2. Automobilį ,,Mazda 2”, vin. kodas: (duomenys neskelbtini).

1.8. priteisti ieškovei J. K. prievolę atsiskaityti su AB ,,Swedbank“ pagal 2021 m. spalio 26 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 21-051689-GV.

1.9. priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad:

2.1. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas žemės sklypas su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) sutuoktiniams gimė duktė A. K.. Sutuoktiniai taip pat įgijo ir šiuo metu turi transporto priemones: automobilį ,,Subaru Forester“; priekabą ,,Respo“; automobilį ,,Mazda 2“;

2.2. šeima yra iširusi dėl išryškėjusio skirtingo požiūrio į esminius gyvenimo klausimus. Sutuoktiniai nebesutaria dėl bendro gyvenimo klausimų, požiūrio į sutuoktinių teises ir pareigas, nebeliko jausmų vienas kitam. Nors šiuo metu ieškovė su atsakovu gyvena tame pačiame name, tačiau jie gyvena atskiruose kambariuose ir bendro ūkio neveda, šeimos išsaugoti jau nebeįmanoma;

2.3. VĮ Registrų centro duomenimis bendra žemės sklypo su statiniais vidutinė rinkos vertė yra 89 280,00 Eur. Atlikus turto vertinimą buvo parengta ir 2021 m. sausio 4 d. vertintojo pasirašyta turto vertinimo ataskaita, pagal kurią vertinamo turto rinkos vertė 2021 m. gruodžio 10 dienai yra 166 000 Eur. Iki santuokos sudarymo turėtas ieškovės asmeninis turtas – butas (duomenys neskelbtini) rajone parduotas santuokos metu už 193 000 Lt (55 897 Eur) ir visos piniginės lėšos buvo panaudotas kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą – įrenginėjant namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiam turtui taip pat buvo panaudotos ieškovės asmeninės lėšos, sukauptos iki santuokos, 19694,16 Eur suma už parduotas akcijas, be to, santuokos metu buvo darbinga ir gavo darbo užmokestį. Todėl nekilnojamasis turtas turi būti dalijamas lygiomis dalimis, įvertinus atsakovo poziciją, kad nori pasilikti namą, o ieškovei sumokėti kompensaciją. Kadangi turto vertė 166000 Eur, jai mokėtina kompensacija sudaro 83000 Eur. Po santuokos nutraukimo atsakovui Z. K. priteistini asmeninės nuosavybės teise automobilis ,,Subaru Forester“, priekaba ,,Respo“, o ieškovei J. K. – automobilis ,,Mazda 2“. Neregistruotini buities daiktai bus pasidalinti bendru sutarimu;

2.4. santuokos metu, tačiau jau vykstant skyrybų procesui, ieškovė 2021 m. spalio 26 d. su banku AB ,,Swedbank” sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 21-051689-GV, kurios pagrindu pasiskolino 4000 Eur (bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 4996,62 Eur). Paskola sudaryta asmeninėms reikmėms, apie tai informuota ir kredito įstaiga, sutartyje kredito gavėja nurodyta ieškovė, todėl įsipareigojimas yra asmeninis;

2.5. nepilnametės dukters interesus dėl itin glaudaus tarpusavio ryšio labiausiai atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Be to, norą gyventi su mama išreiškusi ir pati dukra;

2.6. dukters išlaikymui reikalinga 580 Eur suma per mėnesį, ji turėtų būti paskirstyta po lygiai abiems tėvams, t. y. po 290 Eur. Todėl iš atsakovo priteistinas 290 Eur išlaikymas dukteriai periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Savivaldybės mokamos išmokos už nepilnamečius vaikus turėtų būti pervedamos ieškovei, su kuria gyvens nepilnametė duktė ir kurios išlaikymu daugiausia rūpinsis ieškovė; bus naudojamos dukters gyvybės draudimo įmokoms mokėti, kurių mėnesinė suma sudaro 60 Eur;

3. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašė: 1) nutraukti šalių santuoką paliekant santuokines pavardes; 2) nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su motina J. K.; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukteriai kas mėnesį po 180 Eur nuo sprendimo įsiteisėjimo iki dukters pilnametystės; 4) nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas atsakovas perveda į ieškovės banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki 15 kalendorinės dienos; 5) nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką; 6) padalyti santuokoje įgytas transporto priemones natūra; 7) pripažinti, kad iš asmeninių atsakovo lėšų santuokoje įgyta namų valda, (duomenys neskelbtini), dalintina nukrypstant nuo lygių dalių principo ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkio pastatą ir kitus priklausinius, kurių bendra rinkos vertė 89 280 Eur, J. K. iš Z. K. priteisti jam atitekusio nekilnojamojo turto rinkos vertės ketvirtadalio dydžio – 22 320 Eur piniginę kompensaciją už ieškovės prisidėjimą asmeninėmis lėšomis bei nustatyti atsakovui vienų metų terminą piniginei kompensacijai sumokėti, prievolei užtikrinti padaryti įrašą viešame registre apie įsiskolinimą už turtą ir draudimą perleisti iki visiško atsiskaitymo su ieškove; 8) užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ir nustatyti ieškovei uzufruktą gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki priteistos piniginės kompensacijos sumokėjimo.

Atsiliepimas

4. Ieškovė atsiliepime su atsakovo priešieškiniu nesutiko, prašydama netenkinti priešieškinio dalyse dėl kieno kaltės iširo santuoka, dėl nepilnametės dukters išlaikymo dydžio, dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir dėl pasimatymų su tėčiu laiko.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone pateikė teismui išvadą dėl J. K. ieškinio, kuriame nurodė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaiko interesus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukteriai periodinėmis išmokomis neturi būti mažesnis nei 220 Eur, taip pat nurodė, kad neprieštarauja dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas sprendė:

6.1. nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

6.2. palikti ieškovei J. K. pavardę „K.“, atsakovui Z. K. palikti pavardę – „K.“;

6.3. nustatyti nepilnametės dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su ieškove J. K.;

6.4. nustatyti atsakovo Z. K. tokią bendravimo su dukterimi tvarką:

a) savaitgaliais, ne mažiau kaip 2 savaitgalius per mėnesį, nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.;

b) atsakovas turi teisę atostogauti su dukra ne mažiau 14 kalendorinių dienų per kalendorinius metus dukters vasaros atostogų metu. Ieškovės ir atsakovo susitarimu, atostogų trukmė su tėvais gali būti skaidoma į dalis priklausomai nuo tėvų turimų atostogų ir pan. Ieškovė ir Atsakovas susitaria, kad atostogų datą ir trukmę suderina tarpusavyje ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų. Ieškovė ir atsakovas bendru sutarimu šį terminą gali sutrumpinti;

c) darbo dienomis atsakovas bendrauja su dukterimi, atsižvelgdamas į dukters užimtumą ir iš anksto, ne mažiau, nei prieš 24 val. suderinęs laiką (telefonu, elektroniniu paštu) su Ieškove;

e) Tėvo diena ir Motinos diena yra švenčiama su tuo iš tėvų, kurio yra šventė;

f) Tėvų gimimo dienos švenčiamos su tuo iš tėvų, kurio tai yra gimimo diena;

i) Ieškovė ir atsakovas įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vienas kitą informuoti raštu ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos;

j) Ieškovė ir Atsakovas įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją, susijusią su dukros sveikata, taip pat bendru sutarimu, atsižvelgiant į dukros interesus, spręsti dėl vaiko papildomo ugdymo, pomėgių tenkinimo. Dukrai susirgus ar sunegalavus, Ieškovė ir Atsakovas susitaria vienas kitam suteikti galimybę ir nedaryti jokių kliūčių aplankyti sergančią dukrą. Dukrai esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su dukra telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis;

k) Aptarta bendravimo su dukterimi tvarka galėtų būti laikinai keičiama dėl tokių aplinkybių: tėvo (motinos) ar dukters liga, tėvo (motinos) darbo laiko bei režimo ypatumai, pakitę vaiko interesai. Apie išvardintų aplinkybių buvimo faktą Ieškovė ir Atsakovas informuoja viena kitą telefonu ir (ar) SMS žinute per protingą terminą, priklausantį nuo aplinkybės pobūdžio.

6.5. priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 232 Eur, mokamus periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. sausio 29 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; ieškovė paskirta nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

6.6. priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini): t. y. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilį ,,Subaru Forester”, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą ,,Respo“, valst Nr. (duomenys neskelbtini);

6.7. priteisti ieškovei J. K. asmeninės nuosavybės teise automobilį automobilį ,,Mazda, 2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo 66400 Eur kompensaciją už atsakovui tekusią didesnę bendro turto dalį, šią kompensaciją išmokant per 10 mėnesių, kiekvieną mėnesį mokant po 6640 Eur, priteistas sumas pradedant mokėti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos;

6.8. nustatyti ieškovei J. K. uzufruktą gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki priteistos piniginės kompensacijos (66 400 Eur) sumokėjimo;

6.9. pripažinti ieškovės J. K. prievoles trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ pagal jos ir AB „Swedbank“ 2021 m. spalio 26 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 21-051689-GV asmeninėmis;

6.10. nutraukti bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo nustatyti, jog savivaldybės mokama išmoka už nepilnametį vaiką kiekvieną mėnesį turi būti pervedama ieškovei J. K.;

6.11. priteisti ieškovei 2771,60 Eur bylinėjimosi išlaidų;

6.12. priteisti valstybei 515 Eur žyminio mokesčio iš atsakovo Z. K. ir 452 Eur iš ieškovės J. K..

7. Remdamasis šalių procesiniais dokumentais, rašytiniais bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais teismas nustatė, jog abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Laikė, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, kadangi sutuoktiniai moraliai nebepalaikė vienas kito, neveikė visos šeimos interesais, nepaisė vienas kito nuomonės. Padarė išvadą, jog abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnis).

8. Sprendė šalims palikti jų pageidaujamas pavardes.

9. Atsižvelgdamas į ieškovės prašymą, į tai, kad jam neprieštaravo atsakovas, o išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų vaikų interesus, sprendė nepilnametės dukros gyvenamąją vietą palikti su ieškove.

10. Spręsdamas dėl nepilnametės dukros išlaikymo teismas nustatė, jog dėl reikalingos dukrai išlaikyti 580 Eur sumos per mėnesį ginčo nekilo. Pažymėjo, kad ginčas kilo dėl to, kuria dalimi šalys turėtų prisidėti prie dukteriai teiktino išlaikymo, todėl vertino šalių finansines galimybes: šalių gaunamą darbo užmokestį, nustatė bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, automobilius, priekabą, tai, jog daugiau išlaikytinių šalys neturi. Pažymėdamas, kad nors ieškovė gauna žymiai didesnes pajamas nei atsakovas, vadovavosi kasacinio teismo praktika, jog ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, ir nustatė, kad atsakovas turėtų teikti 40 proc. dydžio, o ieškovė – 60 proc. dydžio išlaikymą. Nustatytos 580 Eur išlaikymo sumos per mėnesį sprendė nemažinti gaunamos išmokos už vaiką iš valstybės dydžiu, kadangi tėvų turtinė padėtis yra pakankama užtikrinti tokią išlaikymo sumą, be to, šios lėšos naudojamos dukters gyvybės draudimo įmokoms, kurios neįtrauktos į vaiko poreikių lentelę. Todėl sprendė priteisti iš atsakovo 232 Eur periodinių išmokų per mėnesį vaikui išlaikyti nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. sausio 29 d.) iki vaiko pilnametystės, nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nustatant ieškovę (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

11. Civilinės bylos dalį dėl ieškovė reikalavimo, jog savivaldybės mokama išmoka už nepilnametį vaiką kiekvieną mėnesį turi būti pervedama ieškovei, nutraukė, pažymėdamas, jog toks reikalavimas nėra pareikštas atsakovui, savivaldybė nei atsakovu, nei trečiuoju asmeniu ieškinyje neįtraukta, o tokio pobūdžio reikalavimai nėra nagrinėtini civilinio proceso tvarka.

12. Šalių siūlomą bendravimo tvarką su vaiku laikė iš esmės panašia viena kitai. Įvertinęs šalių procesinių dokumentų turinį bei aplinkybes, nurodytas teismo posėdžio metu, taip pat atsižvelgęs į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, vadovaudamasis geriausiais vaiko interesais, teismas tenkino ieškinio reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

13. Spręsdamas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo teismas pažymėjo, jog šalys nekilnojamąjį turtą prašė padalinti skirtingomis dalimis: ieškovė prašė padalinti lygiomis dalimis, atsakovui priteisiant turtą natūra (166 000 Eur vertės), o jai – kompensaciją pinigais (83 000 Eur), kai tuo tarpu atsakovas prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, priteisiant jam nekilnojamą turtą, o ieškovei - ¼ rinkos kainos dalį pinigais (vėliau tikslino, nurodydamas 56000 Eur kompensacijos dydį). Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendė, jog šalims perkant ginčo nekilnojamąjį turtą buvo panaudotos atsakovo, o ne ieškovės asmeninės lėšos, kas pagal kasacinio teismo praktiką sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, atsakovui priteisiant didesnę turto dalį.

14. Teismas spręsdamas, kokiu santykiu nukryptina nuo lygių dalių principo, vertino šalių nurodytas aplinkybes: tiek atsakovo, tiek ieškovės panaudotas asmenines lėšas įrengiant ir gerinant nekilnojamąjį turtą, atsižvelgė į tai, kad šalių duktė lieka gyventi su motina. Nustatęs, kad abi šalys turėjo joms asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų, gautų pardavus asmeninį turtą, teismas laikė neįrodytomis aplinkybes, jog visos šalių asmeninės lėšos panaudotos vien tik ginčo turto įrengimui ir pagerinimui. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsakovui priteisė 60 proc. ginčo turto, o atsakovei – 40 proc: atsakovui ginčo nekilnojamąjį turtą priteisė natūra, o ieškovei – 66 400 Eur kompensaciją. Kitą turtą, dėl kurio padalinimo nekilo ginčo, priteisė šalims pagal jų pageidavimą.

15. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neprieštaravo priešieškinio reikalavimui dėl priteistos kompensacijos išdėstymo, įvertinęs byloje esančius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, aplinkybę, kad buvo priteista mažesnė nei 83 000 Eur kompensacija, sprendė ieškovei iš atsakovo priteistą 66 400 Eur kompensaciją išdėstyti 10 mėn. terminui nuo sprendimo įsiteisėjimo, mokant kiekvieną mėnesį po 6640 Eur (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

16. Reikalavimą taikyti įrašą viešame registre apie įsiskolinimą už turtą ir draudimą perleisti iki visiško atsiskaitymo su ieškove laikė savo esme yra prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones sau pačiam (CPK 144 straipsnis). Ieškovė reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui nereiškė, šalys nenurodė, jog yra grėsme teismo sprendimo įvykdymui. Todėl atsakovo prašymo dėl įrašo viešame registre apie įsiskolinimą už turtą ir draudimą perleisti iki visiško atsiskaitymo su ieškove netenkino.

17. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nustatė, jog tenkinti visi ieškinio neturtiniai reikalavimai, o turtiniai – iš dalies, dėl vieno reikalavimo – byla nutraukta. Todėl sprendė ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 80 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 3 671,60 Eur bylinėjimosi ir ikiteisminio atstovavimo išlaidų. Įvertinęs, kad priešieškinio neturtiniai ir turtiniai reikalavimai tenkinti iš dalies, konstatavo, jog atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 50 proc. visų (1 800 Eur) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 900 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius šalims mokėtinas sumas, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 2 771,60 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

18. Ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti šias Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimo dalis: a) priteistą 66400 Eur kompensaciją už atsakovui tekusią didesnę bendro turto dalį, priteisiant ieškovei iš atsakovo 83000 Eur dydžio kompensaciją; b) priteistą nepilnametės dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis 232 Eur sumą, priteisiant iš atsakovo po 290 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų; 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; 3) prijungti naujus rašytinius įrodymus – duomenis apie ieškovės gaunamą darbo užmokestį. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

18.1. nukrypdamas nuo lygių dalių principo padalinant nekilnojamąjį turtą teismas pažeidė materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo formuojamos naujausios teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). Nekilnojamasis turtas turėjo būti padalintas lygiomis dalimis, o kadangi atsakovas pageidavo turto natūra, o ieškovė kompensacijos, turėjo būti priteista ½ dalis turto vertės dydžio kompensacija, apskaičiuota pagal atliktą turto vertinimą;

18.2. pažeisdamas ieškovės interesus teismas nepagrįstai ir neteisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus nukrypo nuo lygių dalių principo dalijant nekilnojamąjį turtą. Iki santuokos sudarymo abi šalys turėjo asmeninio turto, kuris buvo panaudotas kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą. Liudytojai G. J. ir K. M. paliudijo, kad pardavus ieškovei priklausiusį butą visos piniginės lėšos buvo panaudotos įrenginėjant namą. Ieškovė santuokos metu buvo darbinga, gavo darbo užmokestį, kuris buvo didesnis nei atsakovo, o gautas darbo užmokestis naudojamas namo įrengimui bei kitiems šeimos poreikiams tenkinti. Dar iki santuokos buvo parduotos UAB ,, (duomenys neskelbtini)” akcijos, už kurias ieškovė gavo 19 694,16 Eur, ir visos pajamos taip pat buvo naudojamos tiek namo įrengimui, tiek kitiems šeimos poreikiams. Santuokos metu ieškovės paskolos sutarties su AB „Swedbank“ pagrindu gauti pinigai taip pat buvo investuoti į bendrą jungtinę nuosavybę. Ieškovė daugiau laiko skyrė ir bendrai su atsakovu nepilnametei dukrai, jos priežiūrai ir auklėjimui;

18.3. net ir patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovui atitenkanti turto dalis būtų didesnė dėl infliacijos padidėjusios nekilnojamojo turto kainos. Šiuo metu nekilnojamojo turto kaina yra didesnė nei vertinimo metu nustatyta 166 000 Eur vertė. Dėl šios priežasties pradiniame ieškinyje ir buvo prašoma nekilnojamąjį turtą padalinti po ½ asmeninės nuosavybės teise, tačiau bylos nagrinėjimo metu teismui išreiškus poziciją, jog viena iš šalių turi reikalauti turto natūra, o kita kompensacijos, ieškovė atliko turto vertinimą ir patikslino ieškinį, reikalaudama kompensacijos;

18.4. abu tėvai nepilnametės dukters išlaikymui turi skirti vienodo dydžio pinigines lėšas, todėl teismui sutikus, kad reikalinga išlaikymui 580 Eur suma, iš atsakovo turėjo būti priteistas 290 Eur dydžio periodinis išlaikymas. Atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi susirgimų, kurie neleistų dirbti, kitų išlaikytinių, jo gaunamas darbo užmokestis yra didesnis už minimalų, todėl atsakovas yra pajėgus kiekvieną mėnesį skirti vaiko išlaikymui 290 Eur sumą. Teismas, nurodydamas kad ieškovė uždirba 2000 Eur, klaidingai nustatė gaunamą darbą užmokestį, kuris sudaro apytiksliai 1400 Eur. Be to, atsakovui priteista didesnė nekilnojamojo turto dalis – 60 proc., o ieškovė, net ir gavusi 83000 Eur kompensaciją nebus pajėgi be kredito įstaigos paskolos įsigyti būsto, kuriame galėtų gyventi su nepilnamete dukra, dėl ko kiekvieną mėnesį mokant įmokas bankui jos finansinė padėtis bus sunkesnė.

Atsiliepimas

19. Atsakovas atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą grindžia tokiais argumentais:

19.1. priteisdamas iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, jog išlaikymas teikiamas pagal tėvų turtinę padėtį. Tačiau nepaisant ženklaus ieškovės ir atsakovo pajamų skirtumo, atsakovui pripažinta pareiga prie vaiko išlaikymo prisidėti šiek tiek mažesne suma, nei būtų skiriamas išlaikymas lygiomis dalimis, t. y. 40 proc. suma, skaičiuojama nuo pripažintų pagrįstų vaiko poreikių. Net jei apeliantės darbo užmokestis sudaro 1400 Eur per mėnesį, atsakovo darbo užmokestis yra dvigubai mažesnis, kai tuo tarpu pareiga išlaikyti vaiką sumažinta tik dešimčia procentų. Be to, atsakovui iki senatvės pensijos beliko du – trys metai;

19.2. nors apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nekilnojamojo turto padalijimo nukrypstant nuo lygių dalių principo, tačiau perkant nekilnojamąjį turtą buvo panaudotos asmeninės atsakovo piniginės lėšos, gautos pardavus turėtą asmeninį turtą (kitą gyvenamąjį namą). Tuo tarpu ieškovė savo turėtą butą pardavė tik po metų. Atsakovas sutiko, jog ieškovei būtų kompensuojama visa tuo metu parduoto jos buto kaina (193000 Lt sudaro apie 56000 Eur), ir nors teismas ieškovei priteisė didesnę sumą, sprendimas šioje dalyje nebuvo skundžiamas. Be to, ieškovė nepagrindė leistinais įrodymais, jog už parduotas iki santuokos turėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas gauta 19694,16 Eur dydžio suma, taip pat nėra aišku, kokiais įrodymais grindžiamas argumentas, jog ši suma panaudota šeimos poreikiams po santuokos sudarymo.

Šalies argumentai

20. Atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą taip: 1) priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 232 Eur nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) nustatyti atsakovui vienerių metų terminą priteistos kompensacijos sumokėjimui ieškovei nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad:

20.1. reikalavimas priteisti vaikui išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos, pareikštas remiantis formalaus pobūdžio pagrindu, o teismas, neįvertinęs faktinių aplinkybių ir priešieškinio argumentų, nepagrįstai ir nemotyvuodamas išlaikymą priteisė nuo ieškinio padavimo dienos. Ieškovė su nepilnamete dukra iki šiol gyvena tame pačiame name su atsakovu ir abu tėvai rūpinasi savo nepilnamete dukra bei gyvenamu būstu. Atsakovo ir dukros santykiai yra artimi, atsakovas vežioja dukrą į mokyklą, į jojimo pamokas, rūpinasi dienos metu, gamindamas maistą ir pan., taip pat prisideda prie būsto išlaikymo, kuriame gyvena vaikas. Ieškovė atsakovo pozicijos, jog vaiko išlaikymui skirtos lėšos gali būti pervedamos ieškovei tik kai šalys pradės gyventi skyriumi, neginčijo, teismas, tenkindamas priešieškinio reikalavimą, nustatė ieškovei uzufruktą gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistame name iki priteistos piniginės kompensacijos sumokėjimo;

20.2. teismas savo iniciatyva sutrumpino kompensacijos sumokėjimo ieškovei terminą iki dešimties mėnesių bei nemotyvuodamas įpareigojo atsakovą kiekvieną mėnesį mokėti po 6640 Eur. Priešieškinio argumentai bei kartu su ieškiniu pateiktas šalių susirašinėjimas tikslu išspręsti ginčą iki teismo pagrindžia aplinkybę, jog šalys svarstė turto pardavimą kaip vienintelę galimybę pasidalinti nekilnojamąjį turtą ir sutiko, jog tikslu pasidalinti turtą jis turėtų būti parduotas. Atsakovas negali ir negalės įvykdyti teismo sprendimo, mokėdamas kiekvieną mėnesį po 6640 Eur bei 232 Eur vaiko išlaikymui, kadangi darbo užmokestis sudaro tik 750 Eur per mėnesį. Be to, ieškovė neprieštaravo dėl kompensacijos jai sumokėjimo po namo pardavimo, dėl ko buvo nustatyta ieškovei uzufrukto teisė gyventi atsakovui atitekusiame name iki kompensacijos sumokėjimo. Todėl toks teismo kompensacijos mokėjimo būdas varžo atsakovo teises ir interesus, o ieškovės interesams neturi jokios reikšmės, kadangi ieškovė siekia kompensaciją panaudoti kito būsto įsigijimui.

Atsiliepimas

21. Ieškovė atsiliepime su atsakovo apeliacinio skundo argumentais nesutinka, prašo jo netenkinti, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

21.1. atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nepateikė įrodymų, jog prisideda prie nepilnametės dukros išlaikymo. Nors ieškovė, atsakovas ir jų nepilnametė dukra gyvena tame pačiame name, atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra, leidžia dalį laiko kartu, galimai patiria finansinių išlaidų, tačiau jos nėra būtinos. Esminiais dukros poreikiais, kurie nurodyti vaiko poreikių lentelėje, rūpinasi ieškovė. Todėl išlaikymas vaikui teisėtai ir pagrįstai priteistas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. sausio 29 d.);

21.2. atsakovo prašomas nustatyti vienerių metų terminas kompensacijai sumokėti yra neproporcingai ilgas. Teismo nustatytas terminas yra protingas ir pakankamas nekilnojamajam turtui parduoti. Nustačius prašomą vienerių metų terminą kompensacijai sumokėti dėl infliacijos nekilnojamojo turto kainos kils ir ieškovė už gautą kompensaciją nebus pajėgi įsigyti kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi su nepilnamete dukra. Ieškovei yra nustatytas uzufruktas iki priteistos piniginės kompensacijos sumokėjimo gyventi name, todėl tuo atveju, jeigu būtų leista atsakovui visą kompensaciją sumokėti tik pardavus namą, ieškovė turėtų su nepilnamete dukra išsikelti iš gyvenamojo namo nedelsiant. Tuo tarpu kompensacijos mokėjimo dalimis atveju ieškovė, gavusi pirmąją kompensacijos dalį, galės ieškoti naujo būsto ir tęsti tolimesnius procedūrinius veiksmus dėl turto įsigijimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

24. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

25. Apeliacinio proceso tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis išspręsti išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui bei tokių periodinių išmokų mokėjimo pradžios, taip pat kompensacijos už nekilnojamąjį turtą dydžio bei tokios kompensacijos mokėjimo būdo klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl papildomų rašytinių įrodymų

26. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

28. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – duomenis apie gaunamą darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, kad naujas įrodymas yra pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, kad su juo turėjo galimybę susipažinti ir dėl jo turinio pasisakyti atsakovas, kad teikdama rašytinį įrodymą ieškovė siekia paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytą faktinę aplinkybę apie jos gaunamą darbo užmokestį, kuriuo remiantis spręsta dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis, ir nenustačius, kad ieškovė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naują įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis ir tokio išlaikymo mokėjimo pradžios momento

29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės nurodoma 580 Eur išlaikymo suma per mėnesį nepilnamečiam vaikui pagrįsta, tačiau įvertinęs šalių finansines galimybes nustatė, jog atsakovas turėtų teikti 40 proc. dydžio išlaikymą, o ieškovė – 60 proc. išlaikymą, todėl iš atsakovo priteisė 232 Eur periodinio išlaikymo sumą. Be to, teismas sprendė neišskaičiuoti iš reikalingos išlaikymo sumos valstybės mokamos išmokos už vaiką. Taip pat sprendė, jog periodinis išlaikymas vaikui mokėtinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos.

30. Ieškovė teikdama apeliacinį skundą su tokiu teismo sprendimu nesutiko, nurodydama, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi išlaikytinių, todėl iš atsakovo turėtų būti priteisiama po 290 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovas su tokiu apylinkės teismo sprendimu teikti 40 proc. išlaikymą sutiko, tačiau apeliaciniame skunde nesutinka su išlaikymo mokėjimo pradžios momentu. Įrodinėja, kad išlaikymas turėtų būti mokamas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

31. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytų ir tobulintų savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą atsakingi vaiko tėvai. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

32. Remiantis kasacinio teismo praktika, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

33. Byloje ginčo nekyla, jog vaiko poreikių užtikrinimui per mėnesį reikalinga 580 Eur dydžio suma. Taigi šalims sutinkant, dėl reikalingos išlaikymo dydžio sumos teisėjų kolegija plačiau nepasisako ir jos nevertina. Tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu padalinti nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingą sumą ne lygiomis dalimis (po 290 Eur), o iš atsakovo priteisti 40 proc. sumą, t. y. 232 Eur.

34. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog kiekvienas iš tėvų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Taigi teisėjų kolegija laiko, kad nors apeliantė ir teisi, teigdama, kad abi šalys turi prisidėti lygiomis dalimis prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, tačiau kartu pažymi, jog sprendžiant dėl išlaikymo dydžio ir jį priteisiant svarbu įvertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir šalių turtinę padėtį bei galimybę turtinę padėtį pagerinti.

36. Apeliantė nurodo, jog tokie faktoriai kaip atsakovo darbingas amžius, sveikata, kuri neriboja galimybės dirbti, kitų išlaikytinių neturėjimas bei gaunamas didesnis nei minimalus darbo užmokestis, sudaro pagrindą laikyti, jog atsakovas pajėgus kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui skirti po 290 Eur sumą. Atsakovas nurodo, kad jo atlyginimas yra per pusę mažesnis nei ieškovės, iki pensijos jam liko 2-3 metai, todėl teismas sprendė priteisti išlaikymą pagal proporciją 60 proc. ieškovei, o 40 proc. atsakovui.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus ir atsikirtimus, pirmosios instancijos teismo argumentus, iš esmės sutinka su apylinkės teismo paskirstytomis išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis dalimis. Nors ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teisme duomenis apie tai, kad jos darbo užmokestis sudaro apie 1400 Eur (atskaičius mokesčius), tai iš esmės nekeičia vertinimo, jog apeliantės pajamos yra didesnės nei atsakovo beveik du kartus. Sutiktina su ieškove, kad atsakovo darbo užmokestis apie 750 Eur (atskaičius mokesčius) yra didesnis nei minimalus, tačiau ši aplinkybė savaime nelaikytina pagrindu padidinti išlaikymo dydį, kadangi, kaip minėta, negali būti priteista daugiau vaikui išlaikyti nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Teismas nustatė, jog šalys turi kilnojamojo turto, neturi kitų išlaikytinių. Atsakovas nurodo, kad nors jis yra darbingas, iki pensijos jam liko 2-3 metai. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, vaikui skirta valstybės išmoka nėra išskaičiuotina sprendžiant išlaikymo dydį, nors pagal kasacinio teismo praktiką tokia išmoka mažintina poreikiams skirta bendra nustatyta suma ir tik tuomet paskirstomos kiekvienam iš tėvų tenkančios išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Taigi įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį ir galimybę teikti lygiomis dalimis periodinį išlaikymą vaikui, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovui teiktiną 232 Eur išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis.

38. CK 3.200 straipsnyje numatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo tada, kai tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti vaiką. Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo momento turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt.

Žemesnės instancijos teismas

39. Ieškovė teikdama ieškinį prašė išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo teismui dienos, atsakovas – nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. sausio 29 d.) iki nepilnametės dukros pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas atskirų argumentų dėl to nenurodė ir nemotyvavo.

40. Nors apylinkės teismas nevertino atsakovo argumentų dėl išlaikymo priteisimo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau teisėjų kolegija laiko, jog sprendime nurodytas išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nekeistinas.

41. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Ieškovė teigė, jog atsakovas, nepriklausomai nuo to, jog ji su nepilnamete dukra gyvena viename name su atsakovu, o pastarasis bendrauja su dukra, leidžia laiko dalį kartu, neprisidėjo prie nepilnametės dukros išlaikymo. Atsakovas nurodo, kad rūpinasi dukra, vežioja į mokyklą, jojimo pamokas ir rūpinasi dienos metu. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas turi pareigą rūpintis vaiku, taip pat ir kasdienių poreikių užtikrinimu (pvz. nuvežti, gaminti maistą ir pan.), juolab kad kartu gyvena, bendrauti su vaiku, tačiau nei sprendžiant ginčą pirmosios instancijos teisme, nei ginčydamas sprendimą apeliacinės instancijos teisme, nepagrindė, jog patiria finansinių išlaidų, susijusių su vaiko poreikių lentelėje nurodytų poreikių užtikrinimu (CPK 178 straipsnis). Nors vaikas ir gyvena tame pačiame name, kuriame gyvena atsakovas, tačiau tai nepanaikina kitų vaiko poreikių, kurie taip pat yra reikalingi kiekvieną dieną. Taigi laikytina, kad ir skundžiamame sprendime numatytas išlaikymo mokėjimo pradžios momentas yra nustatytas pagrįstai, todėl jis atsakovo apeliacinio skundo argumentų pagrindu nekeistinas.

Dėl kompensacijos už atsakovui priteistą nekilnojamąjį turtą dydžio

42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išsprendė santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimą, be kita ko spręsdamas priteisti atsakovui nekilnojamąjį turtą – namą, o ieškovei – 40 proc. nekilnojamojo turto vertės kompensaciją, kuri, teismo vertinimu, sudaro 66400 Eur. Teismas sprendė nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant nekilnojamąjį turtą, remdamasis tuo, jog šalims perkant ginčo nekilnojamąjį turtą buvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos. Kartu apylinkės teismas pažymėjo, kad nors abi šalys turėjo savo asmeninių lėšų, neįrodė, jog visos jų asmeninės lėšos (ieškovės - 72 591,16 Eur, o atsakovo – 34 272 Eur) buvo panaudotos vien tik ginčo turto įrengimui ir pagerinimui (CPK 178 straipsnis).

43. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis). CK 3.88 straipsnio 2 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė.

44. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbūs kriterijai, leidžiantys nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstami vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).

45. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Teismas, taikydamas CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi pagrįsti minėtų interesų apsaugos poreikį ir individualizuoti tokio poreikio apsaugos mastą konkrečios bylos aplinkybių kontekste.

46. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismu sprendimu nukrypti nuo lygių dalių principo padalijant nekilnojamąjį turtą (namą) ieškovė įrodinėja, kad namo įrengimui ji prisidėjo lygiomis dalimis, panaudodama gautas lėšas pardavusi UAB ,, (duomenys neskelbtini)” akcijas, už kurias ieškovė gavo 19 694,16 Eur, taip pat pardavusi butą (duomenys neskelbtini), už kurį ieškovė gavo 193 000 Lt (55 897 Eur). Taip pat nurodo, jog namo įrengimui panaudojo ir paskolos sutarčių su AB „Swedbank“ pagrindu gautus pinigus, prisidėjo daugiau prie bendrų poreikių patenkinimo, kadangi santuokos metu buvo darbinga ir gaudavo didesnį darbo užmokestį nei atsakovas. Atsakovas, dalinant nekilnojamąjį turtą, pirmosios instancijos teisme prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, nurodydamas, kad sutinka su 56000 Eur kompensacijos priteisimu ieškovei, t. y. su suma, kuri gauta pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą. Nesutikimą dalinti lygiomis dalimis ginčo turtą grindė tuo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad už akcijas gauti pinigai panaudoti ginčo namo įrengimui, bei tuo, jog atsakovas namo įrengimui panaudojo ir savo turimas asmenines lėšas, likusias pardavus nekilnojamąjį turtą.

47. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo turtu:

47.1. atsakovas, remdamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5686-55/2006, kuriuo patvirtinta atsakovo ir buvusios sutuoktinės sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 2007 m. gegužės 28 d. pardavė nekilnojamąjį turtą už 833 333 Lt, iš kurių 483 333 Lt pervesti į atsakovo sąskaitą;

47.2. 2007 m. liepos 9 d., šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, ūkio pastatą ir gyvenamąjį namą. Iš byloje pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad įsigyto turto baigtumas – 57 proc., bendra kaina – 365000 Lt (105 711,31 Eur). Ginčo nekyla, kad už nekilnojamąjį turtą sumokėta iš atsakovo banko sąskaitos. Likusi atsakovui suma po nekilnojamojo turto pirkimo sandorio – 118333 LT (34271,61 Eur);

47.3. atlikus nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su statiniu ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini). turto vertinimą, 2021 m. sausio 4 d. Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta vertinamo turto rinkos vertė 2021 m. gruodžio 10 d. yra 166000 Eur (patikslinto ieškinio priedas Nr. 27);

47.2. byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė iki santuokos sudarymo pardavė UAB ,, (duomenys neskelbtini)” akcijas, už kurias nurodo gavusi 19 694,16 Eur (patikslinto ieškinio priedas Nr. 29), taip pat 2008 m. rugsėjo 16 d. pardavė butą (duomenys neskelbtini), už 193 000 Lt (55 897 Eur). Pateiktos taip pat paskolos sutartys su kredito įstaiga AB „Swedbank“.

48. Byloje ginčo nėra, jog šalių santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas – namas buvo įrenginėjamas (pirkimo – pardavimo sutartyje baigtumas – 57 proc.). Ieškovė įrodinėja, kad ji asmeninėmis lėšomis, gautomis pardavus akcijas bei butą, taip pat iš kredito įstaigos gautomis paskolomis bei savo darbo užmokesčiu prisidėjo prie ginčo namo įrengimo, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus, iš dalies sutinka su ieškove.

49. Kaip jau buvo minėta, byloje ginčo nekyla dėl to, kad pardavusi butą ieškovė prisidėjo prie ginčo namo, atsakovas laikosi pozicijos, kad sutinka su 56000 Eur kompensacija. Šalys iš esmės nesutaria dėl to, ar ieškovei pardavus akcijas gauta asmeninių lėšų suma buvo panaudota dalijamo turto įrengimui. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė, jog ieškovė turi už parduotas akcijas gautas pinigines lėšas, taip pat byloje nėra ir įrodymų, jog pardavusi akcijas ieškovė būtų įsigijusi asmeninės nuosavybės teise kitą turtą (CPK 178 straipsnis). Taigi laikytina, kad ieškovė šalių santuokoje nupirkto turto įrengimui panaudojo ir savo asmenines lėšas, gautas pardavus akcijas, juolab kad, kaip minėta, namas nebuvo įrengtas (įrenginėjimo aplinkybes patvirtina tiek byloje esanti pirkimo – pardavimo sutartis, tiek liudytojų paaiškinimai). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės panaudotos asmeninės lėšos turto įrengimui sudaro 75 591,16 Eur, kas sudaro 45,5 proc. nustatytos turto vertės. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija perskaičiuoja procentinę dalį ir sprendžia, jog ieškovei kompensacija už atsakovui tenkantį asmeninės nuosavybės teise ginčo nekilnojamąjį turtą sudaro 75 530 Eur (166000 Eur x 45,5 proc.).

50. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentui, jog prie asmeninių lėšų turėtų būti priskiriamos ir piniginės lėšos, gautos sudarius kredito paskolos sutartis su kredito įstaiga AB „Swedbank“. Nors apeliantė įrodinėja, kad minėtos lėšos buvo skirtos namo įrengimui, jos yra grąžintos iš ieškovės darbo užmokesčio, tačiau pažymėtina, kad santuokoje gautas darbo užmokestis laikytinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurioje sutuoktinių dalys yra lygios (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi net jei apeliantė gautas paskolas kredito įstaigai grąžino iš savo darbo užmokesčio, tokių mokėjimų pagal bendros jungtinės nuosavybės turto teisinį režimą nėra teisinio pagrindo laikyti asmeninėmis ieškovės lėšomis, kuriomis ji prisidėjo prie įgyto santuokoje turto įrengimo.

51. Remiantis analogišku argumentu dėl sutuoktinių gaunamo darbo užmokesčio teisinio režimo, nėra pagrindo laikyti, jog ieškovės gautas didesnis darbo užmokestis nagrinėjamu atveju turi teisinės reikšmės ginčo turto padalijimui lygiomis dalimis. Pažymėtina ir tai, jog pagal byloje esančius duomenis atsakovas taip pat santuokos metu buvo darbingas, todėl neabejotina aplinkybė, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas, gavę darbines pajamas, vedant bendrą ūkį jas naudojo bendrų poreikių tenkinimui, įsigyto nekilnojamojo turto gerinimui. Nors, ieškovės teigimu, atsakovo indėlis iš darbo užmokesčio galimai buvo mažesnis nei jos, tačiau tai nereiškia, jog atsakovas savo gaunamomis mažesnėmis lėšomis ir darbu (atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prisidėjo prie namo įrengimo, aplinkos kūrimo) prisidėdamas prie ginčo turto sukūrimo, įrengimo, gerinimo, atsakovas kartu su ieškove nesukūrė bendrosios nuosavybės. Taip pat kompensacijos dydžiui neturi teisinės reikšmės ir, ieškovės teigimu, didesnis indėlis rūpinantis bendra su atsakovu nepilnamete dukra, jos priežiūra ar auklėjimu, kadangi, viena vertus, tėvų pareiga rūpintis nepilnamečiu vaiku neturi teisinės reikšmės sprendžiant buvusių sutuoktinių turto dalybų klausimus. Kita vertus, gyvenant šeimoje rūpinimasis vaiku yra laikomas bendru darbu, paremtu šeimos kūrimu.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis ir ieškovės nurodoma kasacinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės nurodoma kasacinio teismo nutartimi, pažymi, kad joje buvo sprendžiamas asmeninių investicijų į sutuoktinių gyvenamąjį būstą, kurių kilmė be kita ko įrodinėjama ir kaip dovanotos lėšos, klausimas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nors ir sprendžiamas asmeninių lėšų indėlio į nekilnojamąjį turtą klausimas, tačiau tokios asmeninės lėšos grindžiamos ir įrodinėjamos pirkimo – pardavimo sandorių pagrindu. Kita vertus, kaip jau buvo minėta aukščiau, pagal kasacinio teismo praktiką, nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

53. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, jog bendras sutuoktinių turtas – namas priteisiamas atsakovui, o ieškovei kompensuojama jos dalis pinigais. Todėl įvertinusi tai, jog šalys nesutaria tik dėl ieškovei mokėtinos kompensacijos, bei į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl ieškovei priteistinos iš atsakovo kompensacijos dydžio, sprendžiant, jog ieškovei priteistina kompensacija už atsakovui priteistą asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą sudaro 75 530 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl mokėtinos kompensacijos išdėstymo

54. Atsakovas teikdamas apeliacinį skundą nesutinka su teismo sprendimu išdėstyti priteistą ieškovei kompensaciją dalimis dešimčiai mėnesių. Nurodo, jog neturi finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimo, be to, ieškovė neprieštaravo dėl kompensacijos jai sumokėjimo pardavus namą. Ieškovė atsikerta, jog ketina įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuriame galėtų gyventi su nepilnamete dukra, todėl jai reikalingos piniginės lėšos pradiniam įnašui, o atsakovo nurodomas mokėjimo terminas yra neproporcingai ilgas.

55. Teisėjų kolegija neturi pagrindo atsakovo apeliacinio skundo argumentais pakeisti mokėtinos kompensacijos išdėstymo. Pritartina ieškovei, jog toks mokėtinos kompensacijos išdėstymas atitinka protingumo kriterijų, juolab kad ieškovė nurodo ketinanti įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuriame galėtų gyventi su dukra, o nekilnojamojo turto pirkimui reikalinga atitinka pradinio įnašo suma. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nurodo ketinanti įsigyti nekilnojamąjį turtą, nesutiktina su atsakovo argumentais, kad kompensacijos mokėjimas ieškovei neturi jokios reikšmės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vienerių metų terminas yra pakankamai ilgas, per tokį laiko tarpą nekilnojamojo turto rinkoje gali atsirasti esminių pokyčių, todėl laikytina, kad toks pirmosios instancijos teismo pasirinktas kompensacijos mokėjimo būdas nagrinėjamu atveju yra protingiausias ir racionaliausias.

56. Kaip jau buvo nustatyta sprendžiant ieškovei mokėtinos kompensacijos dydį, atsakovo mokėtina kompensacijos suma ieškovei sudaro 75 530 Eur. Nors mokėtinos kompensacijos suma padidėjo, tačiau teisėjų kolegija laiko, jog nėra pagrindo keisti mokėtinos kompensacijos būdo bei termino. Todėl, atsižvelgiant į pasikeitusios kompensacijos dydį, nustatytina, jog kompensacija išmokama per 10 mėnesių, kiekvieną mėnesį mokant po 7553 Eur, priteistas sumas pradedant mokėti nuo šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinės bylos baigties

57. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija laiko, jog iš dalies keistina sprendimo dalis dėl mokėtino kompensacijos dydžio už atsakovui priteistą asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismo nustatytas kompensacijos ieškovei mokėjimo būdas nekeistinas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuspręsta pakeisti kompensacijos dydį, keistina ir sprendimo dalis dėl kompensacijos mokėjimo dydžio dalimis. Likusios skundžiamos teismo sprendimo dalys paliekamos nepakeistos. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies ieškovės apeliacinio skundo argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

58. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (2 dalis). Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą.

59. Tais atvejais, kai reikia perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismui pakeitus arba panaikinus (visą ar iš dalies) pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, ir kai skiriasi atskirose instancijose ginčytos ir priteistos sumos (t. y. skiriasi patenkintų ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimų proporcija), bylinėjimosi išlaidos, patirtos kiekvienoje instancijoje, paskirstomos taikant proporcijas, nustatytinas kiekvienai instancijai atskirai pagal joje ginčytą sumą ir galutinį bylos rezultatą.

60. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkinęs dalį ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pakeitė tik mokėtinos kompensacijos dydį ir iš esmės tokiu pakeitimu netenkino ieškovės reikalavimo dėl ginčo turto padalijimo lygiomis dalimis, t. y. ieškovė nepasiekė reikalaujamo rezultato, o kompensacijos dydis ženkliai pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų nenulemtų, sprendžia palikti apylinkės teismo paskirstytas šalių bylinėjimosi išlaidas ir jų proporcijas, jų neperskaičiuodama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

61. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme taip pat paskirstytinos proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

62. Nustatyta, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, sumokėjo 374 Eur žyminio mokesčio (ginčijama suma, nuo kurios skaičiuotas žyminis mokestis 16600 Eur), 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų parengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Atsakovas sumokėjo už turtinį reikalavimą 89 Eur žyminio mokesčio ir 74 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą (viso – 164 Eur), Aptartos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos byloje pateikiamais įrodymais. Atsakovas nors ir prašė apeliacinės instancijos teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau nepateikė apeliacinės instancijos teismui bylinėjimosi išlaidų dydį ir sumokėjimą pagrindžiančių įrodymų.

63. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, patenkinant turtinį reikalavimą, t. y. padidinant kompensaciją 9130 Eur suma, kas sudaro 25 proc. viso apeliacinio skundo reikalavimų patenkinimo. Taigi ieškovei priteistina iš atsakovo 93,50 Eur žyminio mokesčio (25 proc. x 374 Eur) ir 250 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, ieškovei taip pat priteistinos iš atsakovo advokato teisinės pagalbos išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Nors ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo dydžio, tačiau, tačiau, atsižvelgiant į civilinės bylos sudėtingumą, į sprendžiamam klausimui reikalingą teisės aktų bei teismų praktikos analizę, į tai, kad civilinėje byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės klausimai, nebuvo reikalinga atlikti teismų praktikos analizės, o atsiliepimo parengimas pagal jo turinį ir apimtį nepareikalavo didelių laiko sąnaudų, kad ieškovei buvo teikiamos kompleksinės teisinės paslaugos, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, advokato teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo parengimą mažintinos iki 100 Eur. Taigi iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 443,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

64. Atsakovui žyminis mokestis apeliacinės instancijos teisme nepriteistinas, kadangi jo apeliacinio skundo reikalavimai nebuvo patenkinti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti iš dalies Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos už atsakovui Z. K. priteistą asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, sprendžiant priteisti ieškovei J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Z. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 530 Eur (septyniasdešimt penkių tūkstančių penkių šimtų trisdešimties Eur) kompensaciją už atsakovui tekusią didesnę bendro turto dalį, šią kompensaciją išmokant per 10 mėnesių, kiekvieną mėnesį mokant po 7553 Eur, priteistas sumas pradedant mokėti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Likusias Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei J. K. iš atsakovo Z. K. 443,50 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt tris Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Loreta BujokaitėJūra Marija StrumskienėEglė Surgailienė