Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1

2022 m. birželio 22 d.

sekretoriaujant Ivetai Danišauskaitei, Patricijai Lauraitytei, Gitanai Jasilionienei, Kristinai Aleksiajonok, Kristinai Preibei,

dalyvaujant ieškovei J. K., ieškovės atstovui advokatui Mantui Šriupšai, atsakovui Z. K., atsakovo atstovei advokatei Anželikai Meškaitei, išvadą duodančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotam asmeniui Dmitrijui Charitonovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui Z. K. ir pagal atsakovo Z. K. priešieškinį ieškovei J. K. dėl santuokos nutraukimo, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendro turto ir prievolių padalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

a) Savaitgaliais, ne mažiau kaip 2 savaitgalius per mėnesį, nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.;

b) Atsakovas turi teisę atostogauti su dukra ne mažiau 14 kalendorinių dienų per kalendorinius metus dukters vasaros atostogų metu. Ieškovės ir atsakovo susitarimu, atostogų trukmė su tėvais gali būti skaidoma į dalis priklausomai nuo tėvų turimų atostogų ir pan. Ieškovė ir Atsakovas susitaria, kad atostogų datą ir trukmę suderina tarpusavyje ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų. Ieškovė ir atsakovas bendru sutarimu šį terminą gali sutrumpinti;

c) Darbo dienomis atsakovas bendrauja su dukterimi, atsižvelgdamas į dukters užimtumą ir iš anksto, ne mažiau, nei prieš 24 val. suderinęs laiką (telefonu, elektroniniu paštu) su Ieškove;

d) Ieškovė ir Atsakovas turi teisę dukros gimimo dieną susitikti su dukra net jei tuo metu dukra būna pas kitą tėvą iš anksto (telefonu, elektroniniu paštu) su kita šalimi suderinus susitikimo laiką ir vietą. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su dukra jos gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių;

e) Tėvo diena ir Motinos diena yra švenčiama su tuo iš tėvų, kurio yra šventė;

f) Tėvų gimimo dienos švenčiamos su tuo iš tėvų, kurio tai yra gimimo diena;

g) Valstybinių ir religinių švenčių dienomis (Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Velykos, Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena ir kt.) nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos kas antrais metais atsakovas, iš anksto, ne mažiau, nei prieš 24 val., telefonu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu) suderinęs su ieškove, šventes gali leisti su dukra;

h) Jei vienas iš tėvų ketina laikinai (iki 14 dienų) išvykti iš Lietuvos su dukterimi (įskaitant ir atostogų laiku), privalo informuoti kitą iš tėvų (telefonu, elektroniniu paštu) apie tokią išvyką ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki planuojamos išvykos. Ieškovė ir atsakovas privalo vienas kitam perduoti visus dukros asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasą), kurių gali prireikti laikinai išvykstant iš Lietuvos;

i) Ieškovė ir atsakovas įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vienas kitą informuoti raštu ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos;

j) Ieškovė ir Atsakovas įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją, susijusią su dukros sveikata, taip pat bendru sutarimu, atsižvelgiant į dukros interesus, spręsti dėl vaiko papildomo ugdymo, pomėgių tenkinimo. Dukrai susirgus ar sunegalavus, Ieškovė ir Atsakovas susitaria vienas kitam suteikti galimybę ir nedaryti jokių kliūčių aplankyti sergančią dukrą. Dukrai esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su dukra telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis;

k) Aptarta bendravimo su dukterimi tvarka galėtų būti laikinai keičiama dėl tokių aplinkybių: tėvo (motinos) ar dukters liga, tėvo (motinos) darbo laiko bei režimo ypatumai, pakitę vaiko interesai. Apie išvardintų aplinkybių buvimo faktą Ieškovė ir Atsakovas informuoja viena kitą telefonu ir (ar) SMS žinute per protingą terminą, priklausantį nuo aplinkybės pobūdžio.

1.7. padalyti santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą: žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini); transporto priemones: automobilį ,,Subaru Forester“, priekabą ,,Respo“, automobilį ,,Mazda 2“.

1.7.1.1. žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini);

1.7.1.2. automobilį ,,Subaru Forester“;

1.7.1.3. priekabą ,,Respo“;

1.7.2.1. 83 000 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkantį nekilnojamąjį turtą.

1.7.2.2. Automobilį ,,Mazda 2”, vin. kodas: (duomenys neskelbtini).

1.8. Priteisti ieškovei J. K. prievolę atsiskaityti su AB ,,Swedbank“ pagal 2021 m. spalio 26 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 21-051689-GV.

1.9. priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė J. K. (dabartinė pavardė – K.) ir atsakovas Z. K. (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu, 2007 m. liepos 9 d., sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) sutuoktiniams gimė duktė A. K.. Sutuoktiniai taip pat įgijo ir šiuo metu turi transporto priemones: automobilį ,,Subaru Forester“; priekabą ,,Respo“; automobilį ,,Mazda 2“.

6. Ieškovės nuomone, nekilnojamas turtas turi būti dalijamas lygiomis dalimis. Kadangi tiek ginčą bandant išspręsti taikiai iki kreipiantis į teismą Atsakovas Z. K. išreiškė poziciją, jog jis nori pasilikti namą ir sumokėti Ieškovei J. K. kompensaciją, todėl ieškovė prašo nekilnojamąjį turtą priteisti Z. K., o J. K. priteisti kompensaciją. Nustatant kompensacijos dydį, ieškovė atsižvelgė į tai, jog nustatyta turto vertė – 166 000 Eur, todėl kompensacijai prašome priteisti pusė turto vertės, t. y. 83 000 Eur.

7. Dėl santuokos metu įgyto kito turto ieškovė nurodė, kad santuokos metu sutuoktiniai įgijo ir šiuo metu turi šias transporto priemones: automobilį ,,Subaru Forester“, priekabą ,,Respo“; automobilį ,,Mazda 2“. Ieškovė ir atsakovas kito registruotino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe praklausančio turto neturi. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo atsakovui Z. K. priteisti asmeninės nuosavybės teise: automobilį ,,Subaru Forester“, priekabą ,,Respo“, o ieškovei J. K. – automobilį ,,Mazda 2“. Neregistruotinus buities daiktus šalys pasidalins bendru sutarimu, todėl jų nedetalizuoja ir priteisti neprašo.

8. Dėl finansinių įsipareigojimų kreditoriams ieškovė nurodė, kad santuokos metu, tačiau jau vykstant skyrybų procesui, 2021 m. spalio 26 d. J. K. su banku AB ,,Swedbank” sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 21-051689-GV, kurios pagrindu pasiskolino 4000 Eur. Bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 4996,62 Eur. Sudarydama paskolos sutartį J. K. informavo banką apie vykstantį skyrybų procesą ir nurodė, kad yra sudaro asmeninė kredito sutartis. Kredito sutartyje nurodyta, jog kredito gavėjas – J. K.. Šiuos asmeninius įsipareigojimus J. K. vykdys asmeniškai ir po santuokos nutraukimo. Ieškovės žiniomis sutuoktiniai kitų asmeninių ar bendrų įsipareigojimų neturi.

9. Dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad nepilnametės dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiktų nepilnametės dukters interesus, kadangi dukters ryšys su motina yra itin glaudus. Pati duktė yra išreiškusi norą gyventi su mama.

10. Dėl nepilnametės dukters išlaikymo ieškovė nurodė, kad išlaidos vaikui sudaro: 200 Eur išlaidos maistui; 40 Eur išlaidos mokyklinėms reikmėms ir priemonėms; 30 Eur drabužiams ir avalynei; 20 Eur asmens higienos, odos priežiūros priemonėms; 30 Eur išlaidos sveikatos priežiūrai (vitaminai, maisto papildai, ligos atveju–vaistai ir tyrimai, odontologo paslaugos (būtinas dantų tiesinimas); 30 Eur išlaidos atostogoms; 80 Eur papildomas mokymas (korepetitoriai); 120 Eur išlaidos pramogoms, aktyviam gyvenimui, būreliams (kino teatrų lankymas, lankymasis vaikų gimimo dienos šventėse, pramogų parkuose, renginiuose, mokyklos organizuojamose ekskursijose, jojimo užsiėmimo lankymas 1 k/sav. – 25 Eur, mėnesiui 100 Eur); 10 Eur „kišenpinigiai“; 20 Eur išlaidos transportui; iš viso 580 Eur.

11. Ieškovės nuomone, dukters išlaikymo paskirstymas turi būti lygus abiem tėvams t. y. po 290 Eur kiekvieną mėnesį. Dėl to iš atsakovo Z. K. prašo priteisti 290 Eur išlaikymą dukteriai periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters A. K. pilnametystės. Ieškovė pažymėjo, kad savivaldybės mokamos išmokos už nepilnamečius vaikus turėtų būti pervedamos ieškovei, su kuria gyvens nepilnametė duktė A. K. ir kurios išlaikymu daugiausia rūpinsis ieškovė. Ieškovė nurodė, kad minėtos lėšos bus naudojamos dukters A. K. gyvybės draudimo įmokoms mokėti. Gyvybės draudimo įmokų mėnesinė mokama suma – 60 Eur.

12. Dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo prašė patvirtinti tokią tėvo Z. K. bendravimo su dukra A. K. tvarką: Savaitgaliais, ne mažiau kaip 2 savaitgalius per mėnesį, nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.; Atsakovas turi teisę atostogauti su dukra ne mažiau 14 (keturiolika) kalendorinių dienų per kalendorinius metus dukros vasaros atostogų metu. Šalių susitarimu, atostogų trukmė su tėvais gali būti skaidoma į dalis priklausomai nuo tėvų turimų atostogų ir pan. Ieškovė ir atsakovas susitaria, kad atostogų datą ir trukmę suderina tarpusavyje ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų. Ieškovė ir atsakovas bendru sutarimu šį terminą gali sutrumpinti; darbo dienomis atsakovas bendrauja su dukterimi, atsižvelgdamas į dukros užimtumą ir iš anksto, ne mažiau, nei prieš 24 val. suderinęs laiką (telefonu, elektroniniu paštu) su ieškove; šalys turi teisę dukters gimimo dieną susitikti su dukterimi net jei tuo metu duktė būna pas kitą tėvą iš anksto (telefonu, elektroniniu paštu) su kita šalimi suderinus susitikimo laiką ir vietą. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su dukterimi jos gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių; Tėvo diena ir Motinos diena yra švenčiama su tuo iš tėvų, kurio yra šventė; tėvų gimimo dienos švenčiamos su tuo iš tėvų, kurio tai yra gimimo diena; Valstybinių ir religinių švenčių dienomis (Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Velykos, Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena ir kt.) nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos kas antrais metais atsakovas, iš anksto, ne mažiau, nei prieš 24 val., telefonu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu) suderinęs su Ieškove, šventes gali leisti su dukra; jei vienas iš tėvų ketina laikinai (iki 14 dienų) išvykti iš Lietuvos su dukra (įskaitant ir atostogų laiku), privalo informuoti kitą iš tėvų (telefonu, elektroniniu paštu) apie tokią išvyką ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki planuojamos išvykos. Šalys privalo vienas kitam perduoti visus dukters asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasą), kurių gali prireikti laikinai išvykstant iš Lietuvos; šalys įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vienas kitą informuoti raštu ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos; šalys įsipareigoja teikti viena kitai informaciją, susijusią su dukros sveikata, taip pat bendru sutarimu, atsižvelgiant į dukros interesus, spręsti dėl vaiko papildomo ugdymo, pomėgių tenkinimo. Dukrai susirgus ar sunegalavus, šalys susitaria vienas kitam suteikti galimybę ir nedaryti jokių kliūčių aplankyti sergančią dukrą. Dukrai esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su dukra telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Aptarta bendravimo su dukra tvarka galėtų būti laikinai keičiama dėl tokių aplinkybių: tėvo/motinos ar sūnaus liga, tėvo/motinos darbo laiko bei režimo ypatumai, pakitę vaiko interesai. Apie išvardintų aplinkybių buvimo faktą šalys informuoja viena kitą telefonu ir/ar SMS žinute per protingą terminą, priklausantį nuo aplinkybės pobūdžio.

13. Dėl neturtinės žalos priteisimo ir tarpusavio išlaikymo ieškovė pažymėjo, kad ieškovė iš atsakovo išlaikymo nereikalauja ir nemato teisinio pagrindo teikti išlaikymą atsakovui.

15. Teisme gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovo priešieškinį, kuriuo ieškovė prašė netenkinti atsakovo Z. K. priešieškinio dalyse dėl kieno kaltės iširo santuoka, dėl nepilnametės dukters išlaikymo dydžio, dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir dėl pasimatymų su tėčiu laiko.

16. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone pateikė teismui išvadą dėl J. K. ieškinio, kuriame nurodė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaiko interesus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukteriai periodinėmis išmokomis neturi būti mažesnis nei 220 Eur, taip pat nurodė, kad neprieštarauja dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos nustatymo.

17. Teismo posėdžio metu šalys, jų atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus. Išvadą teikianti institucija palaikė savo rašytinėje išvadoje nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė J. K. (dabartinė pavardė – K.) ir atsakovas Z. K. (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu, 2007 m. liepos 9 d., sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) sutuoktiniams gimė duktė A. K.. Sutuoktiniai taip pat įgijo ir šiuo metu turi transporto priemones: automobilį ,,Subaru Forester“; priekabą ,,Respo“; automobilį ,,Mazda 2“. 2021 m. spalio 26 d. J. K. su banku AB ,,Swedbank” sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 21-051689-GV, kurios pagrindu pasiskolino 4000 Eur. Bendra vartojimo kredito gavėjos (ieškovės) mokama suma – 4 996,62 Eur.

19. Byloje taip pat nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos išsaugoti nesiekia ir tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi šeiminį gyvenimą, vesti bendrą ūkį, nebegalima, skirti terminą susitaikyti netikslinga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

20. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

21. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

22. Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė nurodė, kad šeima yra iširusi dėl išryškėjusio skirtingo požiūrio į esminius gyvenimo klausimus. Sutuoktiniai nebesutaria dėl bendro gyvenimo klausimų, požiūrio į sutuoktinių teises ir pareigas, nebeliko jausmų vienas kitam. Nors šiuo metu ieškovė su atsakovu gyvena tame pačiame name, tačiau jie gyvena atskiruose kambariuose ir bendro ūkio neveda, nepalaiko intymių santykių, negyvena kartu kaip šeima. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad dėl santuokos iširimo nėra kaltas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nedėjo pastangų išsaugoti santuoką, dėl nežinomų priežasčių atsiribojo nuo jo, nepaaiškino atsiribojimo priežasčių.

23. Iš šalių procesinių dokumentų, rašytinių bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismo vertinimu, šalių santuoka yra faktiškai iširusi, nes sutuoktiniai moraliai nebepalaikė vienas kito, neveikė visos šeimos interesais, nepaisė vienas kito nuomonės. Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai pripažino, kad jau kelerius metus šalių santykiai tendencingai blogėja, nepalaiko šeiminių santykių. Įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

24. Nutraukus santuoką, šalims, jų pageidavimu, paliekamos šios pavardės: ieškovei - „K.“, atsakovui – „K.“.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

25. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

26. Ieškovė prašė nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas sutiko su šiuo ieškinio reikalavimu. Išvados teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų vaikų interesus.

27. Taigi šalių dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove J. K..

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

28. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti po 290 Eur per mėnesį išlaikymo vaikui, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė nurodė, kad atsakovas turėtų skirti pusę vaikui išlaikymui skirtinos sumos (580 Eur). Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad gali teikti 180 Eur išlaikymą, o teismo posėdžio metu – 170 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė gauna didesnes pajamas nei jis, todėl, anot atsakovo, ieškovė turėtų teikti didesnę teiktino išlaikymo sumos dalį nei atsakovas.

29. Nagrinėjamu atveju nekilo šalių ginčo dėl to, jog šalių dukteriai išlaikyti reikalinga 580 Eur suma per mėnesį. Kad ginčo dėl šios sumos nėra, šalys patvirtino teismo posėdžio metu. Šalių ginčas kilo dėl to, kuria dalimi šalys turėtų prisidėti prie dukteriai teiktino išlaikymo.

30. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

31. Sprendžiant klausimą dėl tėvų turtinės padėties, byloje esančiais rašytiniais įrodymais atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas Z. K. dirba Lietuvos banko tarnautoju ir uždirba apie 750 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius). Ieškovė gauna apie 2 000 Eur pajamas (atskaičius mokesčius). Be to, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, automobilius, priekabą. Kitų išlaikytinių, išskyrus savo nepilnametę dukterį, šalys neturi.

32. Nors ieškovė gauna žymiai didesnes pajamas nei atsakovas, tačiau šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, taigi jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nustačius minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas turėtų teikti 40 proc. dydžio, o ieškovė – 60 proc. dydžio išlaikymą.

33. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu taip pat gaudavo po 70 Eur (šiuo metu – po 80,50 Eur, https://socmin.lrv.lt/) dydžio išmoką per mėnesį už vaiką iš valstybės, tačiau pagrindo mažinti išlaikymo dydį valstybės mokama vaikui išmoka nėra, nes, teismo vertinimu, tėvų turtinė padėtis yra pakankama užtikrinti 580 Eur išlaikymo sumą per mėnesį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktą). Be to, ieškovė pažymėjo, kad minėtos valstybės skiriamos lėšos bus naudojamos dukters gyvybės draudimo įmokoms, kurios neįtrauktos vaiko poreikių lentelę, mokėti. Šiuos ieškovės argumentus patvirtina ieškovės į bylą pateikta vaiko poreikių lentelė bei A. K. gyvybės draudimas.

34. Nustačius, kad šalių vaikų poreikiams tenkinti reikalinga 580 Eur per mėnesį suma, taip pat nustačius, kad atsakovas turi teikti 40 proc. dydžio išlaikymą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą po 232 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį (580 Eur × 40 proc.) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. sausio 29 d.) iki vaiko pilnametystės, nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nustatant ieškovę (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

35. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

36. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

37. Ieškovė taip pat prašo nustatyti, jog savivaldybės mokama išmoka už nepilnametį vaiką kiekvieną mėnesį turi būti pervedama ieškovei J. K.. Teismas pažymi, kad šis reikalavimas nėra pareikštas atsakovui, savivaldybė nei atsakovu, nei trečiuoju asmeniu ieškinyje neįtraukta. Be to, tokio pobūdžio reikalavimai nėra nagrinėtini civilinio proceso tvarka, todėl ši civilinės bylos dalis nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

38. Remiantis CK 3.170 straipsniu, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurio tėvai gyvena skyrium turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir bendravimo juos auklėjant tvarką nustato teismas.

39. Nagrinėjamu atveju šalių siūloma bendravimo tvarka su vaiku, teismo vertinimu, iš esmės panaši. Atsakovas nurodė norintis šiek tiek daugiau bendrauti su dukterimi nei siūlo ieškovė. Ieškovė šiuo aspektu pažymėjo, kad nors ir supranta dukters ryšį su tėvu, tačiau, jos nuomone, duktė po pasimatymu su tėčiu turi būti į namus parvežta ne iki 20 val., kaip to prašo atsakovas, o iki 18 val. Ieškovė paaiškino, kad duktė yra mokyklinio amžiaus, todėl grįžus dukrai po pasimatymų su tėčiu bus būtina pasiruošti mokyklai, patikrinti ar atlikti visi namų darbai, susidėti mokyklinius daiktus ir nueiti laiku miegoti. Ieškovės nuomone, dukteriai grįžus 20 val., bus sudėtinga pasiruošti mokyklai ir laiku nueiti miegoti, todėl prašė nustatyti, kad duktė turi būti grąžinama iki 18 val.

40. Teismas, įvertinęs šalių procesinių dokumentų turinį bei aplinkybes, nurodytas teismo posėdžio metu, taip pat atsižvelgęs į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, vadovaudamasis geriausiais vaiko interesais, tenkina ieškinio reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

41. Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas santuokoje įgyto ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo klausimas (CK 3.116 straipsnis).

42. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad santuokos metu, 2007 m. liepos 9 d., šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

43. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė padalyti nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, atsakovui priteisiant turtą natūra (166 000 Eur vertės), o jai – kompensaciją pinigais (83 000 Eur). Tuo tarpu atsakovas priešieškinyje prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir prašo jam priteisti nekilnojamą turtą, o ieškovei priteisti ¼ rinkos kainos dalį pinigais. Vėliau atsakovas savo poziciją patikslino nurodydamas, kad ieškovei priteistinos kompensacijos dydis – 56 000 Eur. Tokią poziciją atsakovas grindžia tuo, kad jis įnešė didesnę lėšų dalį į santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą.

44. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad šalys nekilnojamąjį turtą įsigijo už 365 000 Lt (105 711 Eur). Sandorį apmokėjo atsakovas iš savo banko sąskaitos. Dėl aplinkybės, kad atsakovas iš asmeninio turto pardavimo gautų lėšų apmokėjo sandorį, šalių ginčo nėra. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo, pirkimo–pardavimo sutartys. Tačiau ieškovė pažymėjo, kad ji iki santuokos sudarymo taip pat turėjo asmeninio turto, kuris buvo panaudotas kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą.

45. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalims perkant ginčo nekilnojamąjį turtą buvo panaudotos atsakovo, o ne ieškovės, asmeninės lėšos. Pagal kasacinio teismo praktiką, ši nustatyta aplinkybė vertintina kaip pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo atsakovui priteisiant didesnę šio turto dalį.

46. Sprendžiant, kokiu santykiu nukryptina nuo lygių dalių principo, vertintinos šalių nurodytos aplinkybės: tiek atsakovo, tiek ieškovės panaudotos asmeninės lėšos įrengiant ir gerinant nekilnojamąjį turtą, taip pat atsižvelgtina į tai, kad šalių duktė lieka gyventi su motina.

47. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad J. K. iki santuokos sudarymo su Z. K. turėjo asmeninio turto – butą (duomenys neskelbtini) bei UAB „Kauno Hronas“ akcijas. Ieškovė 10 mėn. iki ginčo nekilnojamojo turto pirkimo, t. y. 2006 m. spalio 12 d., pardavė šias akcijas už 16 694,16 Eur. Taip pat J. K., jau santuokos metu, t. y. 2008 m. rugsėjo 16 d. pardavė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Butas buvo parduotas už 193 000 Lt (55 897 Eur).

48. Ieškovė nurodė, kad, pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, visos piniginės lėšos buvo panaudotas kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą – įrenginėjant namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat pažymėjo, kad santuokos metu ji buvo darbinga, gavo darbo užmokestį. Visos jos gautos pajamos buvo naudojamos tiek namui įrengti, tiek kitiems šeimos poreikiams tenkinti, pvz., maistui, mokesčiams už komunalines paslaugas, dukteriai išlaikyti ir kt.

49. Atsakovas nurodė, kad jis taip pat buvo darbingas, todėl visos jo gautos pajamos buvo naudojamos tiek namui įrengti, tiek kitiems šeimos poreikiams tenkinti. Be to, atsakovas nurodė, kad pardavus asmeninį turtą ir nupirkus ginčo nekilnojamąjį turtą, likusią nepanaudotą 118 000 Lt (34 272 Eur) sumą panaudojo ginčo nekilnojamam turtui įrengti

50. Teismo vertinimu, šalys neįrodė, jog visos jų asmeninės lėšos (ieškovės - 72 591,16 Eur, o atsakovo – 34 272 Eur) buvo panaudotos vien tik ginčo turto įrengimui ir pagerinimui (CPK 178 straipsnis). Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų bei byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad minėtos asmeninės lėšos buvo naudojamos ne tik turtui įrengti ir pagerinti, bet ir kitiems poreikiams tenkinti (CPK 185 straipsnis).

51. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsakovui priteisia 60 proc. ginčo turto, o atsakovei – 40 proc. Taigi atsakovui ginčo nekilnojamasis turtas priteistinas natūra, o ieškovei – 66 400 Eur kompensacija.

52. Šalių ginčo, sprendžiant klausimą dėl kito jungtinės nuosavybės teise turto padalijimo, nekilo. Taigi atsakovui Z. K. asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis ,,Subaru Forester“, priekaba ,,Respo“. Ieškovei J. K. asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis ,,Mazda 2“.

Dėl kompensacijos išdėstymo, įrašo viešajame registre ir uzufrukto nustatymo

53. Atsakovas priešieškinyje prašė nustatyti atsakovui vienų metų terminą piniginei kompensacijai sumokėti, prievolei užtikrinti padaryti įrašą viešame registre apie įsiskolinimą už turtą ir draudimą perleisti iki visiško atsiskaitymo su ieškove, užtikrinti nepilnamečio vaiko A. K. interesus ir nustatyti ieškovei uzufruktą gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki priteistos piniginės kompensacijos sumokėjimo.

54. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neprieštaravo priešieškinio reikalavimui dėl priteistos kompensacijos išdėstymo, taip pat įvertinus byloje esančius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, aplinkybę, kad buvo priteista mažesnė nei 83 000 Eur kompensacija, ieškovei iš atsakovo priteista 66 400 Eur kompensacija išdėstytina 10 mėn. terminui nuo sprendimo įsiteisėjimo, mokant kiekvieną mėnesį po 6 640 Eur (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

55. Atsakovas nurodė, kad minėtai prievolei užtikrinti taikytinas įrašas viešame registre apie įsiskolinimą už turtą ir draudimą perleisti iki visiško atsiskaitymo su ieškove. Taip pat siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko A. K. interesus, turėtų būti nustatytas uzufruktas ieškovei gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki priteistos piniginės kompensacijos (66 400 Eur) sumokėjimo.

56. Teismo vertinimu, atsakovo priešieškinio reikalavimas taikyti įrašą viešame registre apie įsiskolinimą už turtą ir draudimą perleisti iki visiško atsiskaitymo su ieškove savo esme yra prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones sau pačiam (CPK 144 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui nereiškė, be to, šalys nenurodė, jog yra grėsme teismo sprendimo įvykdymui. Taigi atsakovo prašymas dėl įrašo viešame registre apie įsiskolinimą už turtą ir draudimą perleisti iki visiško atsiskaitymo su ieškove atmestinas. Teismas pažymi, kad tai ieškovei neatima teisės, bylą nagrinėjant teismuose, kreiptis į teismą su tokiu prašymu (CPK 144 straipsnio 2 dalis).

57. Siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko A. K. interesus, tenkintinas priešieškinio reikalavimas nustatyti ieškovei uzufruktą gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki priteistos piniginės kompensacijos sumokėjimo (CK 3.71 straipsnio 1 dalis).

Dėl kreditorių

58. Ieškovė santuokos metu, tačiau jau sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium ir iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo teisme (byla iškelta – 2021 m. vasario 12 d.), 2021 m. spalio 26 d. sudarė su banku AB „Swedbank“ vartojimo kredito sutartį. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nurodė, kad šiuos įsipareigojimus vykdys asmeniškai. Pažymėtina, kad šiam ieškinio reikalavimui neprieštaravo nei atsakovas, nei trečiasis asmuo. Atsižvelgiant į tai, šie įsipareigojimai pripažintini ieškovės asmeniniais įsipareigojimais (CK 3.100 straipsnio 5 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

59. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies. Bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo nustatyti, jog savivaldybės mokama išmoka už nepilnametį vaiką kiekvieną mėnesį turi būti pervedama ieškovei J. K., nutrauktina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

60. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

61. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pažymėtina, kad tenkinti visi ieškinio neturtiniai reikalavimai, o turtiniai – iš dalies, dėl vieno reikalavimo – byla nutraukta. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 80 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

62. Ieškovė, pateikusi ieškinį byloje, sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį bei 643 Eur žyminio mokesčio už patikslintus ieškinio reikalavimus, iš viso 793 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė taip pat turėjo 2 601,50 Eur atstovavimo teisme išlaidų: 1210 Eur už ieškinio parengimą, 484 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 363 Eur atstovavimo 2021-06-03 teismo posėdyje, 242 Eur atstovavimo 2021-11-22 teismo posėdyje, 302,50 Eur patikslinto ieškinio ir atstovavimo 2022-01-10 teismo posėdyje. Ieškovė taip pat sumokėjo turto vertintojui 484 Eur. Ieškovė taip pat turėjo 711 Eur ikiteisminio atstovavimo išlaidų: 300 Eur atsiliepimo į pasiūlymą dėl skyrybų, 290 Eur taikos sąlygų derinimą su klientu bei atsakymo parengimą, 121 Eur pasiūlymą mediacijai.

63. Teismo vertinimu, ieškovės turėtos išlaidos yra pagrįstos ir protingos. Pažymėtina, kad atstovavimo išlaidos, turėtos tiek teisme, tiek ikiteisminėje ginčų institucijoje, neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis; žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018). Teismas taip pat rėmėsi ieškovės apmokėto turto vertintojo parengtu vertinimu. Taigi spręstinas visų (4 589,50 Eur) ieškovės turėtų išlaidų, susijusių su nagrinėjama byla, atlygintinumo klausimas.

64. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 3 671,60 Eur bylinėjimosi ir ikiteisminio atstovavimo išlaidų.

65. Atsakovas Z. K. sumokėjo 400 Eur žyminio mokesčio dalį už priešieškinį. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atidėjo atsakovui Z. K. žyminio mokesčio už priešieškinį dalies – 904,00 Eur sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas taip pat turėjo 1400 Eur dydžio atstovavimo išlaidų: 200 Eur už atsiliepimo į ieškinį, 400 Eur už priešieškinio, 200 Eur už atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje, 200 Eur už atstovavimą teismo posėdyje.

66. Teismas, įvertinęs, kad priešieškinio neturtiniai ir turtiniai reikalavimai tenkinti iš dalies, konstatuoja, kad atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 50 proc. visų (1 800 Eur) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 900 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius šalims mokėtinas sumas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2 771,60 Eur.

67. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, pažymėtina, kad ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakovui žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 84 straipsnis). Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, valstybei iš ieškovės priteistina 452 Eur, iš atsakovo – 515 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 84 straipsnis).

68. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.), bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma iš kiekvienos šalies yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 , 275, 293, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Z. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti ieškovei J. K. pavardę „K.“, atsakovui Z. K. palikti pavardę – „K.“.

Nustatyti nepilnametės dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo Z. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokią bendravimo su dukterimi A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

a) Savaitgaliais, ne mažiau kaip 2 savaitgalius per mėnesį, nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.;

b) Atsakovas turi teisę atostogauti su dukra ne mažiau 14 kalendorinių dienų per kalendorinius metus dukters vasaros atostogų metu. Ieškovės ir atsakovo susitarimu, atostogų trukmė su tėvais gali būti skaidoma į dalis priklausomai nuo tėvų turimų atostogų ir pan. Ieškovė ir Atsakovas susitaria, kad atostogų datą ir trukmę suderina tarpusavyje ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų. Ieškovė ir atsakovas bendru sutarimu šį terminą gali sutrumpinti;

c) Darbo dienomis atsakovas bendrauja su dukterimi, atsižvelgdamas į dukters užimtumą ir iš anksto, ne mažiau, nei prieš 24 val. suderinęs laiką (telefonu, elektroniniu paštu) su Ieškove;

d) Ieškovė ir Atsakovas turi teisę dukros gimimo dieną susitikti su dukra net jei tuo metu dukra būna pas kitą tėvą iš anksto (telefonu, elektroniniu paštu) su kita šalimi suderinus susitikimo laiką ir vietą. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su dukra jos gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių;

e) Tėvo diena ir Motinos diena yra švenčiama su tuo iš tėvų, kurio yra šventė;

f) Tėvų gimimo dienos švenčiamos su tuo iš tėvų, kurio tai yra gimimo diena;

g) Valstybinių ir religinių švenčių dienomis (Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Velykos, Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena ir kt.) nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos kas antrais metais atsakovas, iš anksto, ne mažiau, nei prieš 24 val., telefonu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu) suderinęs su ieškove, šventes gali leisti su dukra;

h) Jei vienas iš tėvų ketina laikinai (iki 14 dienų) išvykti iš Lietuvos su dukterimi (įskaitant ir atostogų laiku), privalo informuoti kitą iš tėvų (telefonu, elektroniniu paštu) apie tokią išvyką ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki planuojamos išvykos. Ieškovė ir atsakovas privalo vienas kitam perduoti visus dukros asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasą), kurių gali prireikti laikinai išvykstant iš Lietuvos;

i) Ieškovė ir atsakovas įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vienas kitą informuoti raštu ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos;

j) Ieškovė ir Atsakovas įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją, susijusią su dukros sveikata, taip pat bendru sutarimu, atsižvelgiant į dukros interesus, spręsti dėl vaiko papildomo ugdymo, pomėgių tenkinimo. Dukrai susirgus ar sunegalavus, Ieškovė ir Atsakovas susitaria vienas kitam suteikti galimybę ir nedaryti jokių kliūčių aplankyti sergančią dukrą. Dukrai esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su dukra telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis;

k) Aptarta bendravimo su dukterimi tvarka galėtų būti laikinai keičiama dėl tokių aplinkybių: tėvo (motinos) ar dukters liga, tėvo (motinos) darbo laiko bei režimo ypatumai, pakitę vaiko interesai. Apie išvardintų aplinkybių buvimo faktą Ieškovė ir Atsakovas informuoja viena kitą telefonu ir (ar) SMS žinute per protingą terminą, priklausantį nuo aplinkybės pobūdžio.

Priteisti iš atsakovo Z. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 232 (du šimtus trisdešimt du) Eur, mokamus periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. sausio 29 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti atsakovui Z. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini): t. y. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti atsakovui Z. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį ,,Subaru Forester”, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą ,,Respo“, valst Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei J. K. asmeninės nuosavybės teise automobilį automobilį ,,Mazda, 2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Z. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 66 400 Eur (šešiasdešimt šešių tūkstančių keturių šimtų) Eur kompensaciją už atsakovui tekusią didesnę bendro turto dalį, šią kompensaciją išmokant per 10 mėnesių, kiekvieną mėnesį mokant po 6 640 Eur, priteistas sumas pradedant mokėti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti ieškovei J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufruktą gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki priteistos piniginės kompensacijos (66 400 Eur) sumokėjimo.

Pripažinti ieškovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievoles trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ (juridinio asmens kodas 112029651) pagal jos ir AB „Swedbank“ 2021 m. spalio 26 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 21-051689-GV asmeninėmis.

Nutraukti bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo nustatyti, jog savivaldybės mokama išmoka už nepilnametį vaiką kiekvieną mėnesį turi būti pervedama ieškovei J. K..

Priteisti ieškovei J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Z. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 771,60 Eur (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo Z. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 515 (penkis šimtus penkiolika) Eur žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš ieškovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 452 (keturis šimtus penkiasdešimt du) Eur žyminio mokesčio.

Išaiškinti šalims, kad valstybei mokamas žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis Tauragės rajono civilinės metrikacijos skyriui, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Nekilnojamojo turto registrui, valstybės įmonei „Regitra“ įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.