- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-27
- Bylos Nr.
- 1A-268-795/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12102-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kristina Kakurinė, Eduardas Maškevičius, Aurelija Sadauskaitė
- Nukentėjusysis
- I. B.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės, teismo posėdyje apeliacinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės T. D. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo T. D., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojo N. N. atsakomybėn, BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsniu, T. D. paskirta 10 (dešimties) MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų), dydžio įmoka į (duomenys neskelbtini) fondą, įpareigojant paskirtąją įmoką sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
T. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo I. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš T. D. nukentėjusiajam I. B. priteistas 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) neturinės žalos atlyginimas.
(duomenys neskelbtini) kasos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos civilinis ieškinys atmestas.
Valstybei iš T. D. priteista 300 Eur (trys šimtai eurų) proceso išlaidų už (duomenys neskelbtini) teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam I. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. T. D. buvo kaltintas ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, kad 2025 m. balandžio 4 d., apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kieme, konflikto metu, sudavė nenustatytą skaičių smūgių kumščiu I. B. į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam I. B. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl pakaušio, gilių kaktos odos nubrozdinimų, poodinių kraujosruvų kairės akies vokuose – skruoste, žande – pasmakrėje – kakle, krūtinėje, po dešiniu šonkaulių lanku, pilve, dešiniame žaste – alkūnės sąnaryje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
2. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės T. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam I. B. ir neturtinės žalos atlyginimą nustatyti ne didesnį kaip 500 Eur (penki šimtai eurų). Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, kai nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad l 000 Eur ir daugiau priteisiama išskirtiniais atveįais, kai smurtas pasireiškia didesniu intensyvumu, atliekama daugiau smurtinių veiksmų, smurtauja daugiau nei vienas asmuo, smūgiai suduodami į gyvybiškai svarbias kūno vietas, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai. Nagrinėjamu atveju matyti, jog nuosprendyje apskritai nėra argumentų, kokiais kriterijais teismas vadovavosi ir į kokias aplinkybes atsižvelgė, priteisdamas 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam buvo padaryti tik odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos. Nėra jokių duomenų, kad dėl šių sužalojimų būtų likę liekamieji reiškiniai. Taip pat nėra objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis dėl sužalojimų būtų vartojęs kokius nors medikamentus, būtų kreipęsis į gydymo įstaigą ar gydymas būtų buvęs komplikuotas. Tai reiškia, kad nukentėjusiojo sveikatai padaryta žala buvo minimalios apimties ir neturėjo ilgalaikių pasekmių.
2.2. Pažymėta, jog T. D., išvengęs paties nukentėjusiojo puolimo, sudavė jam vieną smūgį į galvą. Nukentėjusiajam nukritus ir po to atsikėlus, praėjus daugiau nei vienai minutei, jiems kalbantis bei mosikuojant rankomis, buvo suduoti trys smūgiai ranka į juosmens sritį, o po dar 39 sekundžių – vienas smūgis ranka į krūtinės sritį. Šios aplinkybės rodo, kad smurtas nebuvo intensyvus, o gyvybiškai svarbi vieta (galva) buvo paliesta tik vieną kartą. Teismas visiškai neatsižvelgė ir į tai, kad smurtinį konfliktą tarp T. D. ir nukentėįusioįo I. B. išprovokavo pats nukentėjusysis, kuris įvykio metu buvo stipriai neblaivus. Byloje esantys duomenys neginčijimai patvirtina, kad pirmiausia smurtinius veiksmus inicijavo nukentėįusysis I. B. – jis bandė suduoti ranka T. D., o pastarajam smūgio išvengus, toliau tęsė puolimą, mėgindamas suduoti dar vieną smūgį bei spirti koja. Tik atsakydamas į šį nukentėjusiojo puolimą, T. D. sudavė vieną smūgį į veido sritį, o vėliau dar kelis smūgius į ne gyvybiškai svarbias kūno vietas.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Apeliaciniame skunde yra remiamasi Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Toje byloje teismas konstatavo, kad nukentėjusioji pati išprovokavo kaltinamojo smurtinį elgesį – naudojo necenzūrinius žodžius, o priėjus kaltinamajam, pirmoji sudavė jam smūgį į veidą. Kaltinamasis atsakydamas sudavė kumščiu ne mažiau kaip keturis smūgius į nukentėjusiosios veidą, dėl ko buvo padarytos kraujosruvos veide, akies vokuose, nosies srityje ir plaštakose. Aukštesnysis teismas, įvertinęs provokacijos aplinkybes, sumažino priteistos neturtinės žalos dydį iki 500 Eur. Nors kriterijai, į kuriuos privaloma atsižvelgti, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, yra panašūs, tačiau nagrinėjamoje byloje priteistos neturtinės žalos suma tris kartus viršijo tą, kuri nustatyta analogiškoje byloje. Taigi pirmosios intsnacijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kas sudaro pagrindą priteistos neturtinės žalos dydį ženkliai sumažinti.
Atsiliepimas
3. (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) E. Ž. atsiliepimu prašo atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės T. D. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti mažiausiai dėl trylikos smūgių ar trauminių poveikių, dalis smūgių buvo suduota į gyvybei pavojingą vietą – galvą, smūgiai suduoti be jokios pateisinamos priežasties, jie nebuvo išprovokuoti, jokių gynybinių veiksmų T. D. neatliko. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajam apie mėnesį laiko buvo sunku valgyti, turėjo du mėnesius gulėti lovoje, negalėjo išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini). Taigi teismo priteistas 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas nelaikytinas per dideliu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės T. D. apeliacinis skundas netenkintinas, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
5. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje dėl T. D. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog prašoma sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Taigi teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent šį esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y. ar nukentėjusiajam I. B. buvo priteistas pagrįstas jo patirtos neturtinės žalos atlyginimas, ar nesama pagrindo iš T. D. priteisti mažesnį neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl nukentėjusiajam I. B. iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės T. D. priteistos neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo
6. Nukentėjusiojo I. B. atstovas (duomenys neskelbtini) V. S. civiliniu ieškiniu prašė pripažinti I. B. civiliniu ieškovu ir priteisti jam iš T. D. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 75–76). Teisme nukentėjusysis I. B. prašomą neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino iki 3 000 Eur. Civiliniame ieškinyje tvirtinama, jog dėl T. D. sukeltų sužalojimų nukentėjusysis I. B. patyrė didelį skausmą, išgąstį, stresą, jam pablogėjo sveikata, jaučia silpnumą ir baimę, eidamas pro konflikto vietą, jam sunkiai sekasi užmigti, todėl negali gyventi pilnavertiškai. Be to, po sumušimo I. B. ilgą laiką skaudėjo sumuštos vietos. T. D. nusikalstama veika nukentėjusiajam sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, bendravimio galimybių sumažėjimą, patiria didelį dvasinį sukrėtimą, iškyla daug neigiamų emocijų, vis atsinaujina patirtas stresas. Pirmosios instancijos teismas I. B. priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.
6.2. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.
6.3. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusysis I. B. be patirto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo bei T. D. smurtinių veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su bylos nagrinėjimu. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį.
6.4. Nustatydamas I. B. priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog byloje nustatyta, kad tyčiniais T. D. veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – T. D. padarė nukentėjusiajam pakaušio, gilių kaktos odos nubrozdinimų, poodinių kraujosruvų kairės akies vokuose – skruoste, žande – pasmakrėje – kakle, krūtinėje, po dešiniu šonkaulių lanku, pilve, dešiniame žaste – alkūnės sąnaryje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog neturtinę žalą sudaro nukentėjusiojo I. B. dėl sumušimo patirtas emocinis diskomfortas, negalėjimas išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini), patirtas skausmas ir tai, jog kurį laiką negalėjo įprastai maitintis. Nustatant nukentėjusiajam I. B. priteistinos neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti ir tai, kad ilgalaikių liekamųjų reiškinių dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo I. B. nepatyrė, į (duomenys neskelbtini) jis nebuvo paguldytas, gydėsi ambulatoriškai. Nors apeliaciniame skunde yra remiamasi Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nagrinėjamu atveju susiklosčiusios ir minimame nuosprendyje aptariamos aplinkybės nėra analogiškos. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendyje buvo konstatuota nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nagrinėjamu atveju tokia aplinkybė konstatuota nebuvo, t. y. pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog pats nukentėjusysis I. B. išprovokavo nuteistojo neteisėtą elgesį, taip yra teigiama tik apeliaciniame skunde, tačiau bylos medžiagoje esantys duomenys provokuojančio nukentėjusiojo I. B. elgesio nepatvirtina.
6.5. Papildomai būtina pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą sumažino ne dėl to, jog nukentėjusysis būtų savo elgesiu inicijavęs ar paskatinęs teisei priešingų veiksmų atlikimą. Teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo I. B. ir T. D. teisėtų interesų, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino tik iš dalies. Visos aptartos aplinkybės atskleidžia, jog apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės priteisto neturtinės žalos atlyginimo, yra absoliučiai nepagrįsti ir neteisingi. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas ne tik motyvavo, kodėl priteisia iš T. D. nustatyto dydžio žalos atlyginimą I. B., bet taip pat įvertino reikšmingas aplinkybes ir argumentavo, kokią įtaką jos turi priteisiamam žalos atlyginimo dydžiui. Šias aplinkybes savo atsiliepime akcentavo ir prokuratūra, t. y. sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti mažiausiai dėl trylikos smūgių ar trauminių poveikių, dalis smūgių buvo suduota į gyvybei pavojingą vietą – galvą, smūgiai suduoti be jokios pateisinamos priežasties, jie nebuvo išprovokuoti, jokių gynybinių veiksmų T. D. neatliko. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajam apie mėnesį laiko buvo sunku valgyti, turėjo du mėnesius gulėti lovoje, negalėjo išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini).
6.6. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į šios kategorijos bylose teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio. Neturtinės žalos dydis už nežymų sveikatos sutrikdymą tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo kelių šimtų eurų iki 2 500 Eur: 1) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256-648/2022 – 600 Eur (trenkė vieną kartą delnu į veidą ir padarė poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje); 2) kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-48-495/2021 – 1 000 Eur (suėmęs rankomis nukentėjusiajai už abiejų dilbių, ją tampė, suėmęs už sprando lenkė jos galvą žemyn, taip padarė poodines kraujosruvas dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimus abiejuose dilbiuose ir sukėlė fizinį skausmą); 3) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-628/2020 – 1 000 Eur (kumščiu sudavė į veidą ir padarė kraujosruvą dešinės akies vokuose); 4) Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-32-634/2023 – 750 Eur (4 kartus kumščiu sudavė į pilvą ir padarė 4 kraujosruvas); 5) Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-206-926/2022 – solidariai 2 500 Eur (bendrai veikdamos tyčia rankomis stūmus ir pargriovus nukentėjusiąją ant žemės, po to pastarajai gulint ne mažiau kaip 4 kartus įspyrė į veidą ir kitas kūno vietas, padarydamos odos nubrozdinimus abiejose blauzdose, poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, nosies sumušimą); 6) Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-457-813/2022 – 1 000 Eur (kietais bukais daiktais asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskiras bylas, bendrais veiksmais sudavė smūgį į veido kairę pusę, po ko nukentėjusiajam dengiantis galvą, pataikė smūgius į abi rankas bei sprandą, sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į dešinį šoną, nuteistasis sudavė į kairės kojos šlaunį ir kairės kojos pirštą, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, paviršines muštines žaizdas dešiniajame klube ir kairėje šlaunyje); 7) Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-919/2022 – 1 500 Eur (stovint laiptų aikštelėje, tyčia vieną kartą ranka pastūmė į petį, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant laiptų pakopų, taip padarė jam poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinio žasto srityje, dešinės čiurnos raiščių patempimą); 8) Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-216-919/2021 – solidariai 2 000 Eur (veikdami bendrininkų grupe, kilus žodiniam konfliktui, tyčia sudavė ne mažiau kaip 13 smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į veidą ir kitas kūno vietas, padarydami jam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, smilkinyje, užausyje, kairiajame smilkinyje, kaktoje, pakaušyje, kairės akies viršutiniame voke, kaktos dešinėje pusėje, kairiajame šone, kojos nykštyje, padarydami pogleivinę kraujosruvą apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimus dešinės akies vokų vidiniame kampe – nosyje, nosies dešiniajame sparnelyje ir viršutinėje lūpoje su kraujosruva); 9) Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-146-557/2020 – 1 500 Eur (rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į galvą, taip padarydamas galvos sumušimą ir lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą); ir kt.
7. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus ir jų pobūdį, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgdamas į proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės T. D. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. B. priteistas 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra visiškai pagrįstas. Teismo vertinimu, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą bei dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės T. D. apeliacinį skundą atmesti.