Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį areštu 34 paroms, bausmę atliekant areštinėje;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam V. S. padarytą žalą, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti likusią priteistos turtinės žalos dalį;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. 2020 m. kovo 9 d., apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2020 m. kovo 9 d., 22.22 val., alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 ARBL-0760 nustatytas 2,20 promilės girtumas.

Šiais savo veiksmais G. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

G. R. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad būdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2018 m. gruodžio 12 d., pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims), kuriuo jam buvo paskirta 34 parų arešto bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 metus (nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d.), tyčia nevykdė paminėta baudžiamojo poveikio priemone nustatytos pareigos, t. y. 2020 m. kovo 9 d., apie 22.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,44 promilės girtumas), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki automobilių stovėjimo aikštelės, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti teismo jam paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę.

Šiais savo veiksmais G. R. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad draugas paprašė, jog parvežtų įrankius iš statybvietės. Automobilis yra draugės, o raktai visada būdavo namuose, matomoje vietoje, todėl pasiėmė raktus ir parvežė tuos įrankius. Jie truputį išgėrė alaus, važiavo namo, pajautė, kad geriau nevairuoti, sustabdė, prisiparkavo automobilį ir kvietėsi taksi, tuo tarpu pravažiavo policija ir jį sulaikė. Išgėrė penkias skardines alaus. Iš pradžių atrodė, kad neblogai jaučiasi, bet paskui suprato, kad neverta vairuoti. Nežino, kodėl taip gaunasi, kad ne pirmą kartą vairuoja neblaivus.

Vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis G. R. savo kaltę pažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. kovo 9 d. vairavo draugei E. P. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Žinojo, kur ji laiko automobilio raktelius, nes anksčiau (iki jam buvo atimta teisė vairuoti), minėtu automobiliu naudojosi. 2020 m. kovo 9 d., nuo 18 val., pas pažįstamą namuose, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį – išgėrė 5 skardines (0,568 l) alaus, jautėsi lengvai apsvaigęs nuo alkoholio. Skubėjo iki 22 val. grįžti namo, nes jam yra apribojimas nuo 22 val. iki 6.00 val. būti namuose, (duomenys neskelbtini). Jis vairavo minėtą automobilį, automobilyje buvo vienas. Važiuojant namo, (duomenys neskelbtini), pasijuto prastai ir nutarė palikti automobilį ir taksi grįžti namo. Pastatęs tvarkingai automobilį stovėjimo aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini), išlipo iš automobilio, kažkiek paėjo ir prisėdo ant žolės kviesti taksi. Galimai dėl neblaivumo neatsimena, kad prie jo būtų priėjęs koks nors pašalinis asmuo be pareigūnų, nors neatmeta tokios galimybės. Nespėjus išsikviesti taksi, prie jo priėjo policijos pareigūnai ir informavo, kad yra duomenų, kad jis vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio. Jam buvo patikrintas girtumas. Jis pūtė į alkotesterį du kartus, pripūtė 2,20 promilių, o pakartotinai – 2,44 promilių, buvo sulaikytas ir nuvežtas į policiją. Nuoširdžiai apgailestauja dėl to, kad vairavo apsvaigęs nuo alkoholio. Vairuotojo pažymėjimo neturi, jis yra atimtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. baudžiamąjį įsakymą, pagal kurį jam yra skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus bei 34 parų arešto bausmė. Nepaisydamas šios jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, 2020 m. kovo 9 d., būdamas neblaivus, vairavo draugei E. P. priklausantį automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 70-71, 77-78).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas L. K. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato KPV KPR 1 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2020 m. kovo 9 d., apie 22.10 val., patruliuojant netoli (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos, ir į juos kreipėsi vyras, kuris prisistatė kaip J. M., kuris jiems nurodė gulintį vyrą. Pastarasis gulėjo (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio. J. M. paaiškino, kad paskambino į policiją ir pranešė apie šį vyrą, nes matė, kad prieš tai nurodytas vyras vairavo automobilį „WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). J. M. paaiškino, kad gulintis vyras pasistatė automobilį prie (duomenys neskelbtini), ir nusvirduliavo iki tos vietos, kol nugriuvo ant šaligatvio. J. M. pasirodė, kad pastarasis girtas, todėl pranešė policijai ir pats nusekė vyrą iki tol, kol kreipėsi į juos. Jis su porininku vairavimo fakto nematė. J. M. parašė paaiškinimą ir nurodė, kad vyras, išlipus iš automobilio, iki tol, kol tą vyrą nurodė pareigūnams, visada buvo jo akiratyje, tuo metu jis alkoholio nevartojo. Gulintis vyras buvo labai girtas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, nieko nesugebėjo paaiškinti, tik pasakė, kad yra G. R.. Jie alkotesteriu 2020 m. kovo 9 d., 22.22 val. jam nustatė 2,20 promilių girtumą, o 22.43 val. nustatė 2,44 promilių girtumą. G. R. sulaikė kaip asmenį, galimai vairavusį transporto priemonė neblaiviam, o automobilį „WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždarė į saugomų automobilių aikštelę (b. l. 9-10).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 9 d., būdamas namuose, apie 22.05 val., išgirdo gatvėje, po langais, kažkokį trenksmą. Jis išėjo į balkoną pažiūrėti, kas vyksta. Išėjęs pamatė gatvėje, kairėje pusėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilį „VW Passat“, tamsios spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bandė prisiparkuoti, tačiau keistai manevravo, todėl jam pasirodė įtartina ir jis nusprendė pažiūrėti ilgiau, kodėl paminėto automobilio vairuotojas taip manevruoja. Po keleto minučių, paminėtas automobilis sustojo ir iš vairuotojo vietos išlipo jam nepažįstamas vyriškis, apie 45-50 metų amžiaus. Šis vyriškis griuvinėjo, sunkiai stovėjo ant kojų, atrodė akivaizdžiai neblaivus, todėl jis pagalvojo, kad jis bandys šalintis iš įvykio vietos ir greitai išbėgo į lauką, kad jį sustabdytų. Išėjęs į lauką, paskambino į policiją ir sekė minėtą vyriškį, kuris iš (duomenys neskelbtini) pasuko į (duomenys neskelbtini). Jis buvo prie to vyro priėjęs ir nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas. Eidamas paskui minėtą vyrą, jis pamatė policijos pareigūnų ekipažą ir pamojo jiems, kad privažiuotų. Privažiavusiems pareigūnams jis papasakojo situaciją ir nurodė vyriškį, kuris galimai vairavo neblaivus. Šis asmuo tuo metu jau buvo nugriuvęs (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai jį pakėlė, tačiau susikalbėti su juo nepavyko, nes vyras elgėsi neadekvačiai, sunkiai kalbėjo. Jis matė, kaip minėtas vyriškis vairavo automobilį, taip pat visą laiką nuo tada, kai vyras išlipo iš savo automobilio, nepaleido jo iš akių. Jo akivaizdoje vyras alkoholinių gėrimų nevartojo. Automobilyje jis buvo vienas, su juo kitų asmenų nebuvo (b. l. 13-15).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. P. parodė, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialui, ji yra minėto automobilio valdytoja. Automobiliu G. R. kasdien nesinaudoja, automobilio raktai padėti jai ir jos sugyventiniui G. R. žinomoje vietoje – kambaryje, spintos stalčiuje. Apie tai, kad 2020 m. kovo 9 d. G. R. vairavo paminėtą automobilį ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų, ją informavo pats G. R. 2020 m. kovo 10 d. Tuo metu ji buvo darbe ir nežinojo, kad G., neturėdamas teisės vairuoti, pasiėmė automobilį ir jį vairavo (b. l. 19-20).

Alkoholio kiekio matuokliu „Drager“ 2020 m. kovo 9 d., 22.22 val., G. R. buvo nustatytas 2,20 promilių girtumas, 2020 m. kovo 9 d., 22.43 val., G. R. nustatytas 2,44 promilių girtumas ( b. l. 59).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „VW Passat“, 2011 metų, vertė yra 6250 Eur su PVM (b. l. 54).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismo vertinimu, kaltinamojo G. R. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis G. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų J. M., L. K. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos registro išrašas, alkotesterio kvitai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog G. R. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,20 prom. neblaivumo laipsnis. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinime be kita ko nurodyta, jog G. R. pakartotinio patikrinimo metu, 2020 m. kovo 9 d., 22.43 val. buvo nustatytas 2,44 promilės girtumas. Atsižvelgiant į tai, kad tikrinant asmens neblaivumą du kartus nustatyti skirtingi neblaivumo laipsniai, kaltinamajam inkriminuotinas lengvesnis neblaivumo laipsnis, t. y. šiuo atveju – 2,20 prom. girtumas, o likusi kaltinimo dalis šalintina iš kaltinimo kaip perteklinė.

Kaltinamasis G. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad išgėrė penkias skardines alaus. Iš pradžių atrodė, kad neblogai jaučiasi, bet paskui suprato, kad neverta vairuoti. Tai sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Dėl kaltinimo pagal BK 243 straipsnį

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pagal BK 243 straipsnį gali paskirti bausmę.

Teisės aiškinimo taisyklės dėl BK 243 straipsnio taikymo yra suformuluotos kasacinėse nutartyse Nr. 2K-254-511/2018, 2K-7-59/2012. Siekiant nustatyti konkrečios veikos pavojingumą, pagrindą pripažinti veiksmus nusikalstamais, turi būti vertinamas kaltininko veikos piktybiškumas ir sistemingumas, rodantis aiškų veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą.

Teismų praktikoje taikant BK 243 straipsnį pabrėžiama, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Be to, pripažįstama, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).

Šioje byloje G. R. kaltinamas tuo, kad būdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2018 m. gruodžio 12 d., pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims), kuriuo jam buvo paskirta 34 parų arešto bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 metus (nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d.), tyčia nevykdė paminėta baudžiamojo poveikio priemone nustatytos pareigos, t. y. 2020 m. kovo 9 d., apie 22.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,44 promilės girtumas), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki automobilių stovėjimo aikštelės, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti teismo jam paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę. Byloje surinktais įrodymais neabejotinai yra įrodyta, kad G. R., žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, 2020 m. kovo 9 d., apie 22.20 val., vairavo automobilį. Tačiau be šio vairavimo fakto daugiau jokių draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kuri, kaip minėta, buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. baudžiamuoju įsakymu, nustatyta nebuvo. Nesant kitų, papildomų faktinių aplinkybių, tokia vienkartinė veika, teismo vertinimu, negali būti vertinama kaip sistemingas vengimas vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Pagrindo pripažinti, jog G. R. sistemingai pažeidinėjo ir taip vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nėra.

Sprendžiant, ar minėta nustatyta G. R. veika atitinka piktybiškumo požymį, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis vairavo esant nustatytam 2,20 promilių neblaivumui. Tai neabejotinai vertintina kaip pavojinga veika, kuria kėsinamasi į transporto eismo saugumą, tačiau atsakomybė už tai numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal kurią G. R. ir yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nesant kitų papildomų faktinių aplinkybių, tokia vienkartinė veika, teismo vertinimu, negali būti vertinama nei kaip sistemingas, nei kaip piktybiškas vengimas vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tokią poziciją patvirtina ir nuosekli aukštesnės instancijos teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-285-843/2020, 1A-180-843/2020, 1A-81-843/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-211-885/2020). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, spręstina, kad G. R. pagal kaltinimą dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos išteisintinas, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas)

Dėl skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: G. R. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, administracine tvarka baustas (b. l. 92-93), išsiskyręs, nedirbantis, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Taigi G. R., jau būdamas teistas už analogišką veiką, ir toliau daro nusikalstamas veikas, t. y. anksčiau skirtos bausmės ir poveikio priemonės jam nebuvo veiksmingos, jo elgesio nepakeitė. Kaip matyti iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamajame posėdyje, jis savo nusikalstamos veikos ir ja galimų sukelti padarinių pernelyg nesureikšmina. Įvertinęs visas aplinkybes, tai, kad anksčiau skirtos bausmės kaltinamojo elgesio nepakeitė, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam areštą, bausmės dydį nustatant artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. kovo 9 d., 22.43 val. iki 2020 m. kovo 10 d., 12.43 val. įskaitytinas į bausmės laiką (b. l. 62, 81).

Nors prokurorė prašė skiriamą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, pažymėtina, kad G. R. jau yra atlikęs šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę (LITEKO duomenimis, bausmės pabaiga buvo 2020 m. liepos 1 d.; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis Nr. T-405-1015/2020).

G. R. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, kai tokios teisės neturėjo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad laikino teisės netekimo vairuoti transporto priemones faktas (taip pat tai, kad asmuo niekada tokios teisės nėra įgijęs) neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 4 metams.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Byloje nustatyta, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o (duomenys neskelbtini) filialui, automobilio valdytoja – E. P.. Tai nustatyta tiek iš paties kaltinamojo paaiškinimų, tiek iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos (b. l. 36). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas ne dėl minėto automobilio konfiskavimo, o jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Įstatymas numato privalomą turto konfiskavimą tais atvejais, kai asmeniui skiriama bausmė. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo G. R. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo G. R. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, be to, aptariamą nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, t. y. elgdamasis abejingai įstatymų reikalavimams.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, taip vengiant neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Nagrinėjamu atveju aktualaus automobilio kaina nustatyta 6250 Eur su PVM (b. l. 54), ji neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 305-307 straipsniais,

nusprendžia:

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam areštą 51 parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. R. areštą 34 paroms, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti G. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. kovo 9 d., 22.43 val. iki 2020 m. kovo 10 d., 12.43 val.

G. R. pagal kaltinimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti G. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 metus laiko naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš G. R. valstybės naudai automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 6250 Eur (šešis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų).

G. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.