Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2023 m. vasario 3 d. apie 21.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. S. ranka vieną kartą smogė S. S. į galvos sritį, pataikydamas pastarajam į kairę ausį, dėl ko S. S. pargriuvo ant grindų, tokiu būdu jis S. S. padarė poodinę kraujosruvą kairiame užausyje, žaizdą kairiame užausyje, dešinės alkūnės nubrozdinimą, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iškart po to toje pačioje vietoje V. S., tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, rankomis sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių V. S. į galvos sritį, dėl ko V. S. pargriuvo ant grindų, po ko V. S. rankomis ir kojomis sudavė gulinčiai V. S. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip du smūgius, pataikydamas jai ir į krūtinę, tokiu būdu jis V. S. padarė poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, dešiniame smilkinyje, dešiniame užausyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, krūtinės ląstos dešinėje, krūtyse, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

3. Teisiamojo posėdžio metu V. S. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltės nepripažįsta, sutinka duoti parodymus. Sugrįžęs iš (duomenys neskelbtini) jis bendrabutyje įsigijo kambarį, kuriame prieš tai gyveno jo brolio žmona. S. ir V. S. yra jo kaimynai, gyvenantys su juo bendrame bloke (jis su S. naudojasi bendru tualetu, dušu, virtuve). Jis tame kambaryje gyveno penkerius metus, per tą laiką jam teko būti pas S. namuose, su šiais jis bendravo, kartu vartojo alkoholį, bet prasidėjus konfliktui dėl sandėliuko (S. buvo užėmę jo sandėliuką) jie nustojo bendrauti. Jam kreipusis į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ pastarosios darbuotojai įpareigojo S. iš jo sandėliuko iškraustyti savo daiktus. S. grąžino jam sandėliuko raktus ir nuo to laiko pradėjo jį keikti, pravardžiuoti įvairiais žodžiais (vagimi, banditu), todėl jis su S. nutraukė visus santykius ir nebendravo. S., gavę pensijas, beveik kiekvieną dieną vartoja alkoholį, būna dažniau neblaivūs nei blaivūs; iš S. buto pastoviai girdimas triukšmas – jis nesupranta, ar šie tarpusavyje barasi, ar pas šiuos kažkas užeina. Išgirdęs triukšmą jis pasigarsina televizorių, kad negirdėtų triukšmo. Buvo kviesti ir policijos pareigūnai, kuriems atvykus S. durų neatidaro, o policijos pareigūnai nurodo neturį teisės laužti durų. Vėliau policijos pareigūnai neatvažiuodavo, nurodydami, kad situacija jiems žinoma. Jis nematė, kad S. muštųsi, bet girdėdavo šiuos prasivardžiuojant. S. išgeria, pamiega, patriukšmauja, vėl pamiega - toks šių gyvenimo būdas. 2022 m. rugpjūčio mėn. V. S. kvietė policiją, nes V. S. teigimu, S. S. norėjo ją nužudyti. Jis prisimena įvykį, kai S. S. neblaivus be sąmonės gulėjo tualeto patalpoje, todėl S. S. paėmęs už pažastų pastarąjį jis nutempė į lovą. Nagrinėjamų įvykių laikotarpiu jis stengdavosi apeiti S..

3.1. Jam įkaltinamo 2023 m. vasario mėn. įvykio dieną jis prisimena. Tą dieną jis iš kaimyno pasiskolino perforatorių ir visą dieną dirbo dušo kambaryje - nuiminėjo plyteles. Vėliau jis su kaimynu išgėrė alkoholinių gėrimų, po ko kaimynas nuėjo namo, o dar vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, nes S. S. pareiškė buvęs sumuštas. Policijos pareigūnų darytame vaizdo įraše matosi, kad jis yra pavargęs ir išgėręs, todėl jis nesupranta, kaip būdamas tokios būklės jis galėjo iš niekur nieko sumušti S.. Jis buvo pavargęs - jeigu jį būtų pastūmę, jis pats būtų nugriuvęs.

3.2. Jam įkaltinamo 2023 m. balandžio mėn. įvykio dienos jis neprisimena. Jis mano, kad S. jį apkalba, nes anksčiau kambarys, kuriame jis gyvena, priklausė jo brolio žmonai, tame kambaryje iš pradžių gyveno jo brolis, kurį S. išgyvendino (brolis jam sakė, kad bute neįmanoma būti). Vėliau tame kambaryje gyveno jo brolio sūnus, kuris taip pat išsikraustė dėl S. elgesio. S. kabinėdavosi, belsdavo į duris, virtuvėje prispjaudydavo į sriubą, tualete prišlapindavo. Dabar S. jį vadina visokiais žodžiais, nurodydami, kad jis yra iš tos pačios giminės. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) kalėjime jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam skirtą už tai, kad 2022 m. jis S. stipriai sumušė. Vertindamas civilinius ieškinius jis pažymi vaizdo įrašuose nepastebėjęs, ar S. namuose buvo kažkas išdaužyta – S. namai visada taip ir atrodė.

4.1. Teisiamojo posėdžio metu V. S. parodė, kad 2023 m. vasario mėn. įvykio metu ji namuose blaivi gulėjo lovoje ir skaitė žurnalą. Jos vyrui S. S. išėjus į tualetą po kurio laiko ji išgirdo triukšmą kambaryje (pastarasis perskirtas spinta). Kadangi gulėdama lovoje ji nieko nematė, ji nuėjo už spintos ir pamatė, kad jos vyrą kumščiais muša V. S.. Jos vyrui nugriuvus V. S. pradėjo šį spardyti, o ją pastūmė. Mušdamas V. S. šaukė „aš taip noriu“, „taip reikia“. Vėliau V. S. trenkė jai į veidą, pastūmė ją, o jai nugriuvus ant žemės pradėjo ją spardyti. V. S. išėjus namo jie iškvietė policiją.

4.2. 2023 m. balandžio mėn. įvykis įvyko analogiškomis aplinkybėmis – V. S. užėjo į jų butą nepasibeldęs (jie nespėjo užrakinti kambario durų) ir pradėjo reikalauti pinigų. Tuo metu ji būdama neblaivi kambaryje sėdėjo ant lovos. Iš tualeto grįžusį jos vyrą koridoriuje prie spintos V. S. pradėjo mušti. Ji ėjo gelbėti savo vyro, klausė V. S., kodėl šis mušasi, tačiau V. S. ir jai sudavė smūgius kumščiais, spardėsi - trenkė jai į galvos sritį, krūtinę, kojas, o jai nukritus ant žemės spardė ją. Ji buvo praradusi sąmonę. Jos vyrui V. S. trenkė per šonus, galvą, visą kūną (vyrui buvo sulaužyti šonkauliai). Mušdamas juos V. S. reikalavo išgerti, nes šis pas juos ir anksčiau ateidavo, norėdamas paprašyti išgerti. Įvykio metu V. S. išdaužė plyteles, orkaitę, išbarstė miltelius ir iš buto išėjo. Būdamas neblaivus V. S. nežino, ką daro. Ji niekada nebuvo pranešusi policijos pareigūnams apie nebūtą įvykį: vieną kartą jai iškvietus policiją dėl to, kad ją mušė, stumdė, virtuvėje pargriovė, policijos pareigūnai nurodė neatvyksią, nes prieš ją smurtavęs asmuo pabėgo; tuomet ji paklausė „o kai pasako „bomba“, tada atvažiuojate?“ - dėl to ją ir nubaudė. Jos vyras nebuvo jos sumušęs.

2. Teisiamojo posėdžio metu S. S. parodė, kad jis su žmona nesimuša, tačiau konfliktų kaip ir kiekvienoje šeimoje būna. 2014 m. pradėto ikiteisminio tyrimo, kurio metu jis buvo pripažintas įtariamuoju, o V. S. - nukentėjusiąja, jis neatsimena, tačiau mano, kad tai galėjo būti melagingas pranešimas - žmona supykusi pranešė. Jie daug kartų buvo pranešę policijos pareigūnams apie nebūtą įvykį, už ką buvo nubausti, sumokėjo daugiau nei 500 eurų baudų. Buvo atvejis, kai jo žmona kvietė medikus, nes jai buvo labai bloga, silpna ir kviesdama pagalbą ji prarado sąmonę, o telefonas iškrito jai iš rankų; tuomet jis paėmė telefoną ir pasakė, kad medikų pagalba jiems nereikalinga; pokalbio nebaigęs jis telefoną padėjo ant stalo, o medikai, pamanę, kad jiems pasidarė bloga, nutarė atsiųsti policijos pareigūnus; jam nuėjus į virtuvę ir besitvarkant atvažiavo policijos pareigūnai; kadangi virtuvėje jis buvo užsirakinęs, pareigūnai prašė jį atrakinti kambario duris, o jis sakė durų neatidarysiąs, kadangi tuo metu žmona buvo atgavusi sąmonę; V. S. atrakinus duris policijos pareigūnai pateko į virtuvės patalpas ir pradėjo jam sukioti rankas, pargriovė jį ant grindų, naudojo elektros šoką. Su policijos pareigūnais jis turėjo įvairių įvykių.

5.1. 2023 m. vasario mėn. įvykio metu jo žmonai gulint lovoje jis nuėjo į tualetą. Grįžęs į kambarį jis pamatė tarp spintos ir durų į kitą kambarį (spinta stovi išilgai prie išėjimo) stovintį V. S.. Jis žmonai pasakė, kad ji nufilmuotų V. S., nes šis stovi pusnuogis. Jam taip pasakius V. S. pradėjo kumščiuoti jį į krūtinę, šonus, dėl ko jis nukrito. Atsikėlus jo žmonai V. S. pradėjo mušti ir ją. V. S. juos mušė kumščiais, o jam nukritus - ir kojomis. Jo žmoną V. S. spardė, kai ši buvo pargriuvusi (po įvykio žmonos krūtinė buvo mėlyna). Juos mušdamas V. S. nieko nereikalavo, o sumušęs išėjo į savo kambarį. Tą vakarą jis su žmona buvo blaivūs, o V. S., sprendžia iš pastarojo veiksmų - neblaivus. Žmonos gimtadienio tą vakarą jie nešventė, tortus jie valgo kiekvieną dieną.

5.2. 2023 m. balandžio mėn. įvykis įvyko panašiai kaip ir 2023 m. vasario mėn. įvykis. Jam būnant savo kambaryje į kambarį atėjo V. S., kuris nieko nesakęs pradėjo jį mušti kumščiais (būdamas neblaivus V. S. nekontroliuoja savo veiksmų). Kadangi jis yra tik (duomenys neskelbtini) darbingas, jam sunku stovėti ant kojų, nuo suduotų smūgių jis nukrito, po ko V. S. pradėjo jį spardyti, dėl ko jam lūžo šonkauliai. Jo žmona buvo namuose ir matydama, kaip jį muša, bandė jį ginti, tačiau V. S. trenkė jai kumščiais į kūną (krūtinę, šonus, veidą - kur pakliuvo, ten ir mušė), o jai pargriuvus ant žemės spardė ją. Sumušęs juos V. S. išėjo. Įvykio metu jis buvo blaivus, o žmona neblaivi. 2023 m. (tikslios datos jis neprisimena, po visų smurto atvejų) buvo toks įvykis, kuomet jo žmona buvo paprašiusi V. S. pagalbos, kuris padėjo jam iš tualeto sugrįžti į kambarį: jam nutirpsta kojos ((duomenys neskelbtini)), taigi pasėdėjus jam sunku atsikelti, jis ima už durų rankenos; sėdėdamas tualete jis negalėjo atsikelti, kilstelėjęs galvą ir pasviręs nugriuvo ant grindų.

3. Teisiamojo posėdžio metu M. R. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. Darbo metu jam teko kas porą mėnesių arba kartą per mėnesį vykti pas S.. Iškvietimai tęsėsi apie porą metų. Jis atsimena S., nes visuomet kildavo konfliktinės situacijos; galbūt S. turi problemų su alkoholiu, šiek tiek su mandagumu. Atvykęs pas S. jis pastebėdavo betvarkę, alkoholio pavartojusius asmenis, girdėdavo riksmus, klyksmus, keiksmažodžius bei priešiškai nusiteikusius pranešėjus – S.. Pastarieji gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone dviejų kambarių bute: butas yra nedidelis, netvarkingas, bute yra pereinamas kambarys, kuriame yra lova ir iš karto matomas kitas kambarys. S. kartu gyvena, vartoja alkoholį ir kviečia pagalbą: šie kviečia pagalbą, kai mušasi tarpusavyje (smurtas artimoje aplinkoje), taip pat buvo įvykis, kai S. konfliktavo su statybininkais, renovavusiais namą, nes S. neįsileido statybininkų į butą. S. turi problemų dėl alkoholio, dėl ko tarp jų prasideda konfliktai. Jam asmeniškai kažkuris iš S. yra pasakę, kad yra tapę vienas kito smurto artimoje aplinkoje auka. Taip pat jis vyko pas S., nes neva šiuos sumušė kitas asmuo, tačiau visų įvykio detalių jis neatsimena. Jis nėra skyręs smurto artimoje aplinkoje orderio S., nes pastarieji šaukia, kelias dienas iš eilės geria ir jis negali suprasti įvykio aplinkybių. Jis nėra rašęs administracinio nusižengimo protokolo S. dėl melagingo iškvietimo, galbūt jo kolegos yra rašę. Jeigu tarnybiniame pranešime jis nurodė, kad sumušimo žymių nebuvo, tai sumušimo žymių nebuvo (nesimatė akivaizdžių sužalojimų).

4. Administracinių nusižengimų registre nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 24 d. S. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 489 straipsnio 1 dalyje - būdamas neblaivus melagingai pranešė apie patiriamą smurtą artimoje aplinkoje, nurodydamas, neva jo sutuoktinė V. S. grasina susidorojimu, mėto peilį.

5. Administracinių nusižengimų registre nurodyta, kad 2021 m. balandžio 7 d. V. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje - melagingai pranešė apie galimą sprogimą; 2020 m. lapkričio 24 d. V. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 1 dalyje - būdama neblaivi melagingai pranešė apie patiriamą smurtą artimoje aplinkoje, nurodydama, neva jos sutuoktinis S. S. prieš ją smurtauja; 2020 m. lapkričio 23 d. V. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 1 dalyje - melagingai pranešė, kad prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas (bylos tomas 3, lapai 61-65).

6. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės A. S. 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2014 m. liepos 26 d. apie 23.00 val. S. S. sumušė savo sutuoktinę V. S., nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika (bylos tomas 3, lapas 96).

7. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad jis daugiau nei ketverius metus gyvena jam priklausančiame bendrabučio tipo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini). Bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena S. S. ir V. S., su pastaraisiais jis dalinasi tualetu, virtuve. Konfliktai tarp jų vyksta trejus metus, nes S. S. ir V. S. dažnai vartoja alkoholį, kabinėjasi prie jo dėl bendrai naudojamo tualeto ir virtuvės. S. S. ir V. S. anksčiau buvo jį melagingai kaltinę, kad jis šiuos sumušė (teisme nagrinėjama baudžiamoji byla). 2023 m. vasario 3 d. vakare koridoriuje tarp jo ir S. S. bei V. S. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad S. S. rūko bendro naudojimo patalpose – koridoriuje, tualete, virtuvėje, o jis nerūko. S. S. nurodė šiame bute gyvenąs apie (duomenys neskelbtini) metų ir darysiąs, ką panorėsiąs. Tuo metu S. S. ir V. S. vartojo alkoholį (šie dažnai vartoja alkoholį, triukšmauja, tarpusavyje mušasi, rėkauja, jis viską girdi, nes gyvena už sienos). Jis pas kaimynus į kambarį neina, nes jam nieko nereikia. 2023 m. vasario 3 d. S. S. ir V. S. jis nemušė ir šių kambaryje tą dieną nebuvo. Pranešime apie įtarimą nurodytos aplinkybės yra netiesa, nes jis netrenkė S. S. į galvos sritį, taip pat nemušė V. S.. Jam S. S. ir V. S. yra sakę, kad jį išgyvendins iš buto, kaip išgyvendino jo brolį ir pastarojo sūnų. 2023 m. vasario 3 d. vakare į butą atvyko policijos pareigūnai ir įteikė jam šaukimą: policijos pareigūnai jam pasakė, kad jis turės atvykti į policijos komisariatą, nes jis muša kaimynus. Minėtą vakarą po policijos pareigūnų apsilankymo jis nebuvo išėjęs iš kambario, S. S., V. S. ir atvykusių medikų jis nematė. Jis visą laiką dirba, kiekvieną dieną eina į darbą, dirba elektriku (bylos tomas 2, lapai 78-81).

8. 2023 m. vasario 3 d. 22.17 val. alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0207, V. S. iškvepiamame ore nustatyta 2,89 promilių alkoholio (bylos tomas 2, lapas 71).

9. Alkoholio kiekio matuoklis „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0207, patikrintas 2022 m. lapkričio 21 d., patikra galioja iki 2023 m. gegužės 20 d. (bylos tomas 1, lapas 122).

10. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad ji gyvena bendrabučio tipo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru S. S.. Kaimynystėje kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) trejus metus gyvena V. S., su kuriuo jie bendrai naudojasi kriaukle, tualetu ir mažu koridoriuku. 2022 m. balandžio 21 d. V. S. juos sumušė, dėl ko jie kreipėsi į policiją (šiuo metu byla nagrinėjama teisme). Po šio įvykio vyksta pastovūs konfliktai, nes ji su savo vyru V. S. neskolina pinigų. 2023 m. vasario 3 d. apie 21.00 val. S. S. nuėjo parūkyti į balkoną, esantį laiptinėje. Grįždamas į kambarį S. S. sutiko V. S., einantį į bendro naudojimo vonios kambarį nusmauktomis kelnėmis. Nei jos vyras, nei kaimynas vienas kitam nieko nepasakė. Jos vyras įėjo į jiems priklausantį kambarį ir uždarė duris. Tuo metu ji gulėdama lovoje išgirdo, kaip atsidaro jų kambario durys, po ko kambario prieigose ji išgirdo triukšmą. Išlipusi iš lovos ji nuėjo pažiūrėti, kas vyksta, ir pamatė, kaip V. S. trenkė vieną kartą kumščiu (kuriuo, ji pasakyti negali) jos vyrui į galvos sritį. S. S. nuo smūgio nugriuvo ant žemės. Tuomet V. S. jai pasakė „ateik čia, (necituotinas žodis)“ ir priėjęs prie jos rankomis smūgiavo (kuria ranka ir kiek smūgių sudavė, nurodyti ji negali) jai į galvos sritį, dėl ko ji nugriuvo ant žemės, po ko V. S. pradėjo spardyti ją į krūtinės sritį (kiek kartų ir kuria koja spyrė, nurodyti ji negali), dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Tuomet V. S. išmėtė kambario prieigose buvusius daiktus, t. y. kambaryje išpylė prieskonius ir skalbimo miltelius. Kaip V. S. išėjo iš kambario, nurodyti ji negali, nes neprisimena (galbūt ji buvo praradusi sąmonę). Atgavusi sąmonę ji atsisėdo ant lovos ir paskambinusi bendruoju pagalbos numeriu 112 pranešė apie įvykį. Tuo metu S. S. gulėjo lovoje. Medikai ją ir S. S. nuvežė į ligoninę, kur jai buvo diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas, galvos plaukuotosios dalies paviršutinis sužalojimas, sumušimas. Dėl šio įvykio metu išpiltų prieskonių, skalbikių ji patyrė 30 eurų dydžio turtinę žalą; taip pat ji patyrė ir 500 eurų dydžio neturtinę žalą, nes ji buvo pažeminta, jai sutriko sveikata, kaktoje atsirado mėlynė (bylos tomas 1, lapai 104-107, 109-112).

12. 2023 m. vasario 3 d. 22.01 val. alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0207, V. S. iškvepiamame ore nustatyta 2,21 promilių alkoholio (bylos tomas 1, lapas 121).

13. Alkoholio kiekio matuoklis „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0207, patikrintas 2022 m. lapkričio 21 d., patikra galioja iki 2023 m. gegužės 20 d. (bylos tomas 1, lapas 122).

14. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame nurodytas V. S. atvykimo laikas - 2023 m. vasario 3 d. 22.18 val., siuntėjas VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“. Skiltyje „Nusiskundimai ir anamnezė“ nurodyta, kad pacientė skundžiasi galvos, krūtinės ląstos skausmu; pacientės teigimu, 2023 m. vasario 3 d. apie 21.30 val. kaimynas ją sumušė – spardė į krūtinės sritį, sumušė galvos sritį, ji buvo praradusi sąmonę (bylos tomas 1, lapai 66-70).

15. Specialistas, 2023 m. vasario 7 d. apžiūrėjęs V. S. kūną, konstatavo, kad V. S. kontaktuojant su kietais bukais daiktais mažiausiai dešimt trauminių poveikių padarytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, dešiniame smilkinyje, dešiniame užausyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, krūtinės ląstos dešinėje, krūtyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. vasario 3 d. ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje galėjo būti V. S. sužalojimų padarymo metu (bylos tomas 1, lapai 78-80).

16. Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 21.00 val. jis išėjo į koridoriuje esantį balkoną parūkyti, o po kelių minučių grįžo į savo kambarį. Eidamas koridoriumi jis sutiko savo kaimyną V. S., einantį į tualetą. V. S. jam pasirodė labai neblaivus, apatinius rūbus ir kelnes buvo nusismaukęs iki čiurnų. Jis nieko V. S. nesakė, tiesiog nuėjo į kambarį. Jam tik uždarius duris kambario duris šias iš karto atidarė V. S. ir nieko nepasakęs iš karto vieną kartą dešine ranka smogė jam į kairės pusės galvos sritį už ausies. Dėl smūgio jis pajautė fizinį skausmą ir nugriuvo ant grindų (sąmonės jis neprarado). Konfliktą išgirdusi jo žmona pribėgo prie jų pažiūrėti, kas atsitiko. V. S., pamatęs jo žmoną, pasakė „(necituotinas žodis), ateik čia“ ir iškart puolė V. S.. Jis matė, kaip V. S. rankomis muša jo žmoną (kiek smūgių V. S. sudavė jo žmonai, jis nepamena, bet žino, kad sudavė daugiau nei penkis smūgius į įvairias kūno vietas, smūgiai buvo labiau koncentruoti į viršutinę kūno dalį – galvą ir krūtinę). Jo žmonai nugriuvus ant žemės V. S. pradėjo ją spardyti ir mušti rankomis (ar jo žmona buvo praradusi sąmonę, jis nežino, nes tiksliai nematė). Konflikto metu jis bandė atsikelti, bet, kadangi jis yra neįgalus ir sunkiai vaikščioja, jam buvo sunku atsikelti. Atsikėlęs jis iškart bandė apginti žmoną, sakė V. S. nustoti ją mušti, liepė V. S. eiti namo ir bandė šį nuraminti. Po jo pasakytų žodžių V. S. nurimo ir išėjo. Tada jis atsigulė ant lovos, o jo žmona gulėjo ant žemės. Išėjus V. S. jo žmona prišliaužė prie jo ir atsisėdo ant lovos, po ko paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė pagalbą. Konflikto metu V. S. namuose išmėtė jų daiktus; kokia jiems padaryta žala, jis nežino, nes daiktų dar gerai neapžiūrėjo. Atvykę medikai juos išvežė į ligoninę, kur jam nustatė kairės ausies žaizdą. V. S. gyvena apie trejus metus jų kaimynystėje, nuolatos kelia konfliktus, kabinėjasi prie jo ir jo žmonos, prašo pinigų, o neduodant pinigų pradeda kabinėtis ir konfliktuoja. 2022 m. V. S. jį ir jo žmoną buvo sumušęs (byla nagrinėjama teisme). Dėl sužalojimų jis patyrė 300 eurų neturtinę žalą, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo prakirsta galva (bylos tomas 1, lapai 125-128, 130-132).

17. 2023 m. vasario 3 d. 22.02 val. alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0207, S. S. iškvepiamame ore nustatyta 1,75 promilės alkoholio (bylos tomas 1, lapas 141).

18. Alkoholio kiekio matuoklis „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0207, patikrintas 2022 m. lapkričio 21 d., patikra galioja iki 2023 m. gegužės 20 d. (bylos tomas 1, lapas 122).

19. Ikiteisminio tyrimo metu S. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame nurodytas S. S. atvykimo laikas - 2023 m. vasario 3 d. 22.22 val., siuntėjas VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“. Skiltyje „Nusiskundimai ir anamnezė“ nurodyta, kad pacientas teigė, jog jį sumušė kaimynas, padaryta žaizda už kairės ausies. Skiltyje „Būklės įvertinimo informacija“ nurodyta „apie 3 cm ilgio kairiojo užausio žaizda ties smilkinkaulio speninės ataugos projekcija“. Skiltyje „Taikytas gydymas“ nurodyta „vietinėje sol.lidocaini nejautroje žaizda susiūta“ (bylos tomas 1, lapai 71-74).

20. Specialistas, 2023 m. vasario 7 d. apžiūrėjęs S. S. kūną ir medicininius dokumentus, konstatavo, kad S. S. kontaktuojant su kietais bukais daiktais mažiausiai dviem trauminiais poveikiais padaryta poodinė kraujosruva kairiame užausyje, žaizda kairiame užausyje, dešinės alkūnės nubrozdinimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. vasario 3 d. ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje galėjo būti S. S. sužalojimų padarymo metu (bylos tomas 1, lapai 84-86).

21. Teisiamojo posėdžio metu specialistė E. U. paaiškino, kad S. S. ir V. S. ji apžiūrėjo 2023 m. vasario 7 d. 10.00 val. ir 10.30 val. S. S. medicininių dokumentų išrašą turėjo su savimi (dokumentuose nebuvo užfiksuotas neblaivumas), o V. S. su savimi neturėjo jokių medicininių dokumentų. Apžiūros metu S. nurodė, kad juos sužalojo kaimynas. S. apžiūrų laikai nurodyti skirtingi, tačiau S. kabinete galėjo norėti būti kartu (ji to nėra pasižymėjusi). Dalis V. S. padarytų kraujosruvų buvo blyškiai violetinės spalvos žalsvais pakraščiais, kai kurios kraujosruvos buvo ryškesnės – žalsvais pakraščiais. Kraujosruvos galėjo būti padarytos tuo pačiu metu, nes kraujosruvos yra skirtingose kūno vietose ir skirtingos kūno vietos kitaip perduoda kraujosruvos atspalvį. Šiuo atveju violetinis atspalvis yra gyjančios kraujosruvos požymis; pagrindinis požymis yra žalsvi pakraščiai, kurie leidžia orientuotis, kad kraujosruvos yra padarytos panašiu laiku. Tokiems sužalojimams visuomet egzistuoja intervalas, šiuo atveju intervalas būtų 3-5 paros. Visi V. S. padaryti sužalojimai buvo priekiniuose kūno paviršiuose, rankose (V. S. pasiekiamose vietose). Aiškių sužalojimų, būdingų griuvimui, nebuvo nustatyta, kadangi griuvimo metu dažniausiai pastebimas odos nubrozdinimas. Ji negali paneigti galimybės, kad V. S. galėjo griuvinėti, tačiau ši turėjo griuvinėti į įvairias puses daug kartų. Kai žmonės griuvinėja pavartoję alkoholio, visur trankosi, dažniausiai pastebimi skirtingo laikotarpio sužalojimai. Visi V. S. padaryti sužalojimai nėra pakankamai specifiški. Ji negali atmesti, kad V. S. negalėjo pati kažkur kontaktuoti ar šiai galėjo būti suduoti smūgiai. Kraujosruvų, būdingų suėmimui ir laikymui, nebuvo nustatyta. Sužalojimuose nėra užsifiksavę jokių individualių požymių; ji negali nurodyti, kokiais daiktais buvo padaryti sužalojimai - sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais. Kietiems bukiems daiktams yra priskiriamos ir žmogaus kūno dalys. S. S. sužalojimai buvo padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Žaizdą, padarytą kairiame užausyje ant išsikišusio kaulo, ji apžiūrėjo susiūtą medikų - medicininiuose dokumentuose nebuvo aprašyta, kaip žaizda atrodė, todėl ji galėjo vertinti tik tai, kad žaizda buvo chirurgiškai sutvarkyta. Kokie žaizdos kraštai, kaip galėjo būti ši padaryta, ji negali nurodyti, nes ji matė susiūtą sužalojimą. Poodinė kraujosruva aplink žaizdą galėjo būti padaryta tiek kontaktuojant su kažkuo, tiek nuo siuvimo, kadangi siuvant žaizdą yra traumuojami audiniai, kraujas gali išsilieti ir imituoti kraujosruvos tipą. Poodinė kraujosruva gali būti tiek medicininė manipuliacija, tiek ir sužalojimas; jeigu kraujosruva laikoma sužalojimu, ši galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu. Žaizda galėjo būti padaryta tiek daiktu, tiek kumščiu, kadangi kaulas yra labai arti odos. Nubrozdinimas alkūnėje galėjo atsirasti griūnant ar kontaktuojant pačiam nukentėjusiajam, kadangi alkūnė yra atsikišusi kūno dalis, tai dažniausiai alkūnės ir keliai griuvimo metu ir nukenčia.

22. Ikiteisminio tyrimo metu V. R. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2023 m. vasario 3 d. apie 21.25 val. jam dirbant su A. U. buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kaimynas sumušė pranešėją ir jos vyrą. Atvykus į įvykio vietą pranešėja V. S. paaiškino, kad į jos butą užėjo kaimynas V. S., kuris kambaryje išmėtė jų daiktus, sumušė ją ir jos vyrą. V. S. skundėsi, kad jai skauda kūną, bet ką konkrečiai, ji nenurodė. V. S. vyras tuo metu gulėjo lovoje ir nieko neaiškino, kas įvyko, už pastarąjį kalbėjo V. S.. V. S. buvo savo bute, elgėsi ramiai ir neigė sumušęs kaimynus, nesuprato, kodėl atvyko policijos pareigūnai. Pareiškėjos butas buvo netvarkingas, daiktai buvo išmėtyti ant žemės. Vėliau atvyko medikai, kuri pareiškėją su vyru išvežė į ligoninę. Akivaizdžių sužalojimų ant pareiškėjos ir jos vyro jis nematė. V. S. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą (bylos tomas 1, lapai 144-147).

23. Įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuota, kad buto koridoriuje prie spintelės, ant kurios yra sudėtos įvairios valymo, higienos priemonės, ant grindų yra išmėtytos įvairios higienos ir valymo priemonės, kambaryje šalia stalo ant grindų yra išmėtytos arbatos, kavos ir kitokios pakuotės (bylos tomas 1, lapai 37-54).

24. Bendrasis pagalbos centras ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė garso įrašą, kuriame užfiksuota, kaip 2023 m. vasario 3 d. 21.19 val. moteris, prisistačiusi V. S., paprašė iškviesti policijos pareigūnus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes kaimynas įsiveržė į butą ir sumušė ją su vyru, išmėtė daiktus, esančius kambaryje, po ko pasišalino į savo kambarį. (bylos tomas 1, lapai 57-59).

25. Policijos pareigūno mobiliuoju vaizdo registratoriumi įrašytuose vaizdo įrašuose nurodytas laikas – 2023 m. vasario 3 d. 21.27 val. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai patenka į daugiaaukščio gyvenamojo namo laiptinę ir kyla laiptinės laiptais aukštyn. Policijos pareigūnams pasibeldus į buto duris, jas atidaro V. S., nedėvįs viršutinių drabužių. Policijos pareigūnės paklaustas, ar kvietė policijos pareigūnus, V. S. nurodo policijos pareigūnų nekvietęs, miegojęs. Policijos pareigūnai beldžiasi į kitas duris, kurias atidaro V. S.. S. S. guli lovoje. V. S. aiškina, kad vyras išėjo parūkyti, sugrįžęs nespėjo užrakinti buto, o V. S. įsiveržė į jų butą, viską išdaužė (nepaaiškino, ką išdaužė), ją mušė rankomis, spardė, ji negali normaliai kvėpuoti, jos vyrą V. S. pargriovė; ji kartu su V. S. alkoholio nevartojo, V. S. vartojo alkoholį su kaimynu iš trečio aukšto. V. S. nuėjęs į savo butą pareigūnui aiškina nieko nemėtęs, kaimynės nemušęs, kaimynė meluoja. Policijos pareigūnai nufotografuoja butą, kuriame gyvena V. S. ir S. S. (bylos tomas 1, lapai 62-65).

26. V. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė mušęs V. S. ir S. S., teigdamas, kad pastarieji ji apkalba, norėdami jį išgyvendinti iš jo buto. Teismas pažymi, kad tiek V. S., tiek S. S. iš tiesų yra bausti už melagingus pranešimus policijai apie žinomai nebūtus įvykius, taip pat buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas V. S. iniciatyva, kaltinant S. S. prieš ją smurtavus. Šios aplinkybės per se neleidžia V. S. ir S. S. parodymų vertinti kaip melagingų ar nepatikimų, tačiau įpareigoja teismą šiuos parodymus vertinti ypatingai atidžiai, atsižvelgiant į konfliktiškus V. S. ir S. S. santykius su V. S. (tai, kad jų santykiai yra konfliktiški, tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tiek V. S. ir S. S., tiek V. S.).

27. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nebuvo fiksuotas nei vienas atvejis, kuomet V. S. ir S. S. būtų melagingai pranešę apie nebūtą įvykį, kurį padarė V. S.. Kita vertus, nagrinėjamo įvykio dieną V. S. ir S. S. buvo pristatyti į gydymo įstaigą, kurioje jiems buvo nustatyti kūno sužalojimai. V. S. ir S. S. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai aiškino, kad šiuos sužalojimus nagrinėjamo įvykio dieną jiems padarė V. S.. Vertindamas versiją, kad kūno sužalojimus vienas kitam galėjo padaryti V. S. ir S. S., teismas įvertina S. S. fizinę būklę: S. S. baudžiamojo proceso metu teigė dėl anksčiau patirtų traumų ir operacijų sunkiai pastovintis (tuo teisiamųjų posėdžių metu galėjo įsitikinti ir kaltinimą V. S. nagrinėjantis teisėjas), buvęs ne kartą nukritęs ir tik padedant kitiems asmenims (tame tarpe ir V. S.) atsistojęs, taigi teismas versiją, kad V. S. sumušė S. S., vertina kaip mažai tikėtiną, kadangi S. S. sužalojimų, užfiksuotų V. S. kūne, nebūtų galėjęs padaryti dėl silpnos savo sveikatos. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. S. ir S. S. baudžiamojo proceso metu pateikė ir specifinių detalių, kurios užfiksuotos į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų darytuose vaizdo įrašuose: V. S. ir S. S. nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu V. S. buvo pusnuogis; tai, kad V. S. nevilki viršutinių drabužių, užfiksuota ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų darytuose vaizdo įrašuose.

Motyvuojamoji dalis

28. Teismas įvertina ir versiją, kad sužalojimai V. S. ir S. S. kūnuose galėjo būti padaryti jiems neblaiviems griuvinėjant. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė paaiškino, kad kai žmonės griuvinėja pavartoję alkoholio, visur trankosi, dažniausiai pastebimi skirtingo laikotarpio sužalojimai, tuo tarpu teismas pažymi, kad, kaip konstatavo specialistė, sužalojimai V. S. ir S. S. kūnuose nėra būdingi griuvimui ir padaryti trumpu laikotarpiu, sutampančiu su nagrinėjamo įvykio data; nors, kaip parodė V. S., V. S. ir S. S. nuolat vartodavo alkoholį ir mušdavosi, specialistė, apžiūrėjusi jų kūnus bei išanalizavusi jų medicininius dokumentus, ankstesnių sužalojimų, nesusijusių su nagrinėjamu laikotarpiu, nenustatė, kas leidžia teismui pagrįstai paneigti V. S. iškeltą versiją, kad sužalojimai V. S. ir S. S. kūnuose galėjo būti padaryti jiems neblaiviems tarpusavyje mušantis ar griuvinėjant.

29. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas pažymi, kad V. S. ir S. S. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jų pačių ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros metu, alkoholio kiekio matuokliu, ambulatorinių apsilankymų aprašymuose, vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti duomenys, specialisto tyrimo metu gauti ir specialistės E. U. patvirtinti duomenys, kurie gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2023 m. vasario 3 d. apie 21.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. S. ranka vieną kartą smogė S. S. į galvos sritį, pataikydamas pastarajam į kairę ausį, dėl ko S. S. pargriuvo ant grindų, tokiu būdu jis S. S. padarė poodinę kraujosruvą kairiame užausyje, žaizdą kairiame užausyje, dešinės alkūnės nubrozdinimą, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iškart po to toje pačioje vietoje V. S., tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, rankomis sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių V. S. į galvos sritį, dėl ko V. S. pargriuvo ant grindų, po ko V. S. rankomis ir kojomis sudavė gulinčiai V. S. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip du smūgius, pataikydamas jai ir į krūtinę, tokiu būdu jis V. S. padarė poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, dešiniame smilkinyje, dešiniame užausyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, krūtinės ląstos dešinėje, krūtyse, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

30. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad 2023 m. balandžio 15 d. jis V. S. ir S. S. nemušė. Su V. S. ir S. S. vyksta pastovūs konfliktai, kadangi pastarieji vartoja alkoholį ir prie jo kabinėjasi. 2023 m. apie 2.30 val. į jo buto duris pradėjo belsti V. S. ir prašė pagalbos, nes jos vyras S. S. guli tualete be sąmonės. Jis padėjo V. S. ir nutempė jos vyrą į lovą. S. S. tuo metu buvo neblaivus. Jis suprato, kad S. S. griuvo ant grindų ir galėjo pats susižaloti, bet jis sužalojimų nepastebėjo, nes buvo naktis. V. S. ir S. S. jį vadina įžeidžiančiais žodžiais – „(necituotini žodžiai)“, dėl to tarp jų vyksta konfliktai. Jis fizinio smurto prieš V. S. ir S. S. jis nenaudojo, tarp jų vyksta tik žodiniai konfliktai (bylos tomas 2, lapai 89-92, 99-101).

31. V. S. 2023 m. balandžio 15 d. pareiškime nurodė, kad 2023 m. balandžio 15 d. apie 16.05 val. jai būnant kartu su vyru S. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), į jų butą atėjo kaimynas V. S. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) kuris neišprovokuotas pradėjo ją ir jos vyrą mušti: jos vyrui trenkė ne mažiau nei dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, o jai priėjus prie V. S. ir bandant apsaugoti vyrą V. S. trenkė jai ne mažiau nei dešimt smūgių rankomis ir kojomis į įvairias jos kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po įvykio ji su savo vyru buvo išvežta į ligoninę. Ji prašo apsaugoti ją ir jos vyrą nuo kaimyno, kuris prieš juos smurtauja nebe pirmą kartą (bylos tomas 1, lapai 148-150).

32. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad ji gyvena bendrabučio tipo kambaryje, esančiame bloke. Šalia esančiame kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena V. S., su kuriuo jie dalinasi vonios kambariu. 2023 m. balandžio 15 d. apie 16.00 val. ji namuose skaitė žurnalą. Jos sutuoktinis S. S. nuėjo į tualetą ir neužrakino buto durų. Kol jos vyras buvo tualete, į butą užėjo V. S., kuris sustojo buto koridoriuje. Pamačiusi V. S. ji liepė šiam išeiti iš buto, tačiau V. S. nieko nesakęs priėjo prie jos, sėdinčios ant lovos kampo, ir nieko nesakęs pradėjo ją mušti rankomis ir kojomis. Ji po smūgių susirietė, pradėjo rankomis dengtis veidą. Kažkuriuo metu V. S. ją mušdamas pasakė „(necituotinas žodis), neatsikelsi tu rytoj“. Sudavęs ne mažiau nei dešimt smūgių į įvairias kūno vietas V. S. išeidinėjo iš buto ir sutikęs grįžtantį jos vyrą pradėjo pastarąjį mušti - kiek tiksliai smūgių V. S. sudavė, ji negali nurodyti, bet mano, kad ne mažiau nei dešimt; į kurias kūno vietas, ji negali nurodyti. Norėdama apsaugoti savo vyrą ji priėjo prie V. S. ir tuomet pastarasis sudavė jai keletą smūgių (kur trenkė ir kuria ranka ar koja, ji negali nurodyti). Po to V. S. išėjo į savo butą, o ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvažiavę užsirašė jos ir jos vyro duomenis. Nepatikėję jų pasakojimu policijos pareigūnai išvažiavo, tačiau kartu su policijos pareigūnais atvykę medikai ją ir jos vyrą išvežė į ligoninę. Anksčiau prieš ją ir jos vyrą V. S. buvo smurtavęs ne vieną kartą, buvo pradėtos bylos, tačiau jokia pagalba jiems suteikta nebuvo (bylos tomas 2, lapai 44-47).

33. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame nurodytas pacientės V. S. atvykimo laikas - 2023 m. balandžio 15 d. 18.24 val., siuntėjas VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“. Skiltyje „Nusiskundimai ir anamnezė“ nurodyta, kad pacientė „skundžiasi krūtinės ląstos skausmu. Trauma 2023 m. balandžio 15 d. 17.00 val. sumušė kaimynas. Pacientės teigimu spardė“. V. S. nustatytas aštuntojo ir devintojo šonkaulių lūžiai dešinėje pusėje (bylos tomas 2, lapai 1-4, 6).

34. Specialistas, 2023 m. balandžio 18 d. apžiūrėjęs V. S. kūną ir medicininius dokumentus, konstatavo, kad V. S. kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais) ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais padaryti dešiniųjų V, VIII, IX šonkaulių lūžiai, poodinės kraujosruvos krūtinės ir nugaros kairėse pusėse. Sužalojimai visumoje dėl V, VIII, IX šonkaulių lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžių sutrikdoma ir gijimas užtrunka ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. balandžio 12 d. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. V. S. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (bylos tomas 2, lapai 10-11).

35. S. S. 2023 m. balandžio 15 d. pareiškime nurodė, kad 2023 m. balandžio 15 d. apie 16.05 val. iš tualeto grįžęs į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), bute pamatė savo kaimyną V. S., gyvenantį kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nieko nepasakęs pradėjo abejomis rankomis jį mušti, suduodamas ne mažiau nei dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą ir jam buvo nustatytas vienuoliktojo šonkaulio lūžis. Taip pat V. S. sumušė jo žmoną V. S., kuriai sudavė smūgius rankomis bei spardė į įvairias kūno vietas. V. S. smurtauja prieš jį nebe pirmą kartą (bylos tomas 1, lapai 151-153).

36. Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad jis gyvena bendrabučio tipo kambaryje, esančiame bloke. V. S. gyvena šalia esančiame kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), jie dalinasi vonios kambariu. 2023 m. balandžio 15 d. apie 16.00 val. jis nuėjo į tualetą. Po kelių minučių grįžęs į savo butą, kurio nebuvo užrakinęs, jis pamatė jų bute stovintį V. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus (tai jis nusprendė iš V. S. judesių, veido išraiškų ir elgesio). Jam užėjus į butą V. S. neprovokuotas nieko nesakęs pradėjo jį mušti abiejų rankų kumščiais: V. S. sudavė jam daug smūgių į įvairias kūno vietas, daugiausia į veido sritį, šonus ir galvos sritį. Sąmonės jis neprarado, bet jautė fizinį skausmą visame kūne. Bendrai V. S. sudavė jam ne mažiau nei dešimt smūgių į įvairias kūno vietas. Kažkuriuo metu jo žmona V. S. bandė jį apginti, tačiau V. S. pradėjo ją mušti rankomis ir kojomis (kiek tiksliai smūgių jis jai sudavė, jis nurodyti negali. Nuo V. S. suduotų smūgių jo žmona nugriuvo ant žemės, po ko V. S., palinkėjęs jiems nudvėsti, iš jų buto išėjo. Po šio įvykio atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Policijos pareigūnai nepatikėjo jų pasakojimais ir nesiėmė jokių veiksmų, tačiau medikai juos su žmona apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę. Anksčiau kaimynas jau yra prieš juos smurtavęs (bylos tomas 2, lapai 55-58).

37. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame nurodytas paciento S. S. atvykimo laikas - 2023 m. balandžio 15 d. 18.23 val., siuntėjas VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“. Skiltyje „Nusiskundimai ir anamnezė“ nurodyta, kad pacientas „skundžiasi krūtinės ląstos skausmu, sunkumu kvėpuoti. Šiandien apie 17.00 val. sumušė kaimynas“. S. S. nustatytas vienuoliktojo šonkaulio lūžis kairėje pusėje (bylos tomas 2, lapai 1-5).

38. Specialistas, 2023 m. balandžio 18 d. apžiūrėjęs S. S. kūną ir medicininius dokumentus, konstatavo, kad S. S. kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais) ne mažiau kaip dešimt trauminių poveikių padaryti kairiųjų XI, XII šonkaulių lūžiai su poodine kraujosruva nugaros kairės pusės aplinkiniuose audiniuose, poodinės kraujosruvos krūtinėje, nugaros kairėje, žastuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. balandžio 12 d. Sužalojimai visumoje dėl XI, XII šonkaulių lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymų, nes sveikata dėl lūžių sutrikdoma ir gijimas užtrunka ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. S. S. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (bylos tomas 2, lapai 24-25).

39. Teisiamojo posėdžio metu specialistė R. G. paaiškino, kad apžiūrėjus V. S. kūną ir medicininius dokumentus buvo užfiksuota 2 cm skersmens poodinė kraujosruva krūtinės kairėje pusėje antrojo šonkaulio aukštyje - šis sužalojimas nėra būdingas griuvimui. Dešiniame šone skausmingumas čiuopėsi, tačiau nebuvo matyti išorinių sužalojimų požymių. Remiantis dokumentais buvo nustatyti tiek penkto, tiek aštunto ir devinto šonkaulių lūžiai - kadangi penktasis šonkaulis yra pakankamai nutolęs nuo aštunto ir devinto šonkaulių (atstumas – 5 cm), buvo nustatyti du trauminiai poveikiai, t. y. į penkto šonkaulio sritį ir į aštunto - devinto šonkaulių sritis, nes jei šonkauliai būtų paveikti vienu trauminiu poveikiu, tai greičiausiai lūžtų ir šeštas bei septintas šonkauliai bei turėtų būti pakankamai didelis paveikto daikto plotas. Šonkauliai lūžo iš nugarinės pusės. Ji negali atmesti tikimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti V. S. atsitrenkus, bet sužalojimai galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius. Nugaros kairėje tarp mentinės ir užpakalinės pažastinės linijų buvo pakankami nemaža kraujosruva - tai yra skirtinga plokštuma, sužalojimai galėjo būti padaryti atsitrenkus nugara, tačiau tai buvo ne vienkartinis atsitrenkimas, nes dešinė ir kairė pusės yra skirtingos plokštumos, skirtingi poveikiai. Jeigu tai buvo atsitrenkimas, tai turėjo būti ne mažiau kaip trys trauminiai poveikiai, į dešinę – ne mažiau kaip du arba griūnant, atsikeliant ir vėl griūnant, tačiau nei alkūnėse, nei keliuose sužalojimų nebuvo rasta, todėl ji atmeta griuvimo tikimybę. Kuo buvo suduota V. S., ji negali pasakyti. S. S. apžiūros metu paaiškino, kad jam kumščiais buvo suduota į įvairias kūno vietas, jis dengėsi veidą, buvo susmukęs, tačiau sąmonės nebuvo praradęs. S. S. paaiškintos įvykio aplinkybės neprieštarauja padarytiems sužalojimams. Apžiūrėjusi S. S. kūną ji nustatė krūtinės dešinėje pusėje trečio šonkaulio aukštyje dvi 1 cm skersmens poodines kraujosruvas, padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, nes kraujosruvos buvo šalia viena kitos; ketvirto šonkaulio aukštyje 1x3 cm poodinė kraujosruva padaryta vienu trauminiu poveikiu; krūtinkaulio apatinio galo projekcijoje 2 cm skersmens poodinė kraujosruva (plokštuma ta pati, bet negali būti padaryta vienu trauminiu poveikiu). Faktiškai priekinė krūtinės dalis ir krūtinkaulio apatinis galas yra pakankamai nutolę nuo dešinės pusės trečio ir ketvirto šonkaulių, taigi sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Kairėje pusėje ji nustatė kraujosruvą ties šeštu šonkauliu, kuri padaryta vienu trauminiu poveikiu; trauminį poveikį pilve, nugaros kairėje pusėje tarp mentinės ir užpakalinės pažastinės linijų, devinto šonkaulio aukštyje; iš kairės nugaros pusės vieną kraujosruvą ir nedideles kraujosruvas, nutolusias nuo prieš tai minėtų 2 cm ir 1,5 cm kraujosruvų; iš nugaros pusės žastų dvi 1 cm skersmens kraujosruvos padarytos vienu trauminiu poveikiu, nes jos šalia viena kitos; kraujosruva kairio žasto išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje ir apatiniame trečdalyje. Šonkaulių lūžiai, nustatyti kairėje pusėje, yra vieno trauminio poveikio pasekmė, jie kaip atskiras trauminis poveikis nefiksuojami, t. y. vienuoliktas ir dvyliktas šonkauliai galėjo būti paveikti vienu trauminiu poveikiu, šonkaulių lūžiai išsidėstę vienoje linijoje. Ji negali nurodyti, ar šonkauliai lūžo suduodant, griūnant, atsitrenkiant, vieną kartą griūnant negalėjo atsirasti sužalojimai. Priekinis paviršius bendrai nėra būdingas griuvimui, atsitrenkimui, nes jeigu žmogus griūna, tai jis rankomis atsiremia. Šiuo atveju, jeigu žmogus griūna vieną kartą, tai maža tikimybė, kad priekiniame paviršiuje atsirastų kraujosruvos skirtingose plokštumose, nebent tris kartus į skirtingas vietas ar į kažkokius daiktus atsitrenks, tuomet kraujosruvos atsirastų skirtingose plokštumose; dėl to mažai tikėtina, kad nukentėjusieji galėjo susilaužyti atsitrenkdami. Visi kiti sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Remiantis kraujosruvos spalva, sužalojimai galėjo būti padaryti vienos - trijų parų laikotarpyje iki apžiūros. V. S. ir S. S. apžiūros metu neturėjo matytis 2023 m. vasario 3 d. padarytų sužalojimų (kraujosruvų, nubrozdinimų). Jeigu kaltininkas sudavė smūgius kumščiais, tai ant pastarųjų galėjo arba likti, arba nelikti žymės - tai priklauso nuo struktūros, nuo kampo, vietos, į kurią smūgiuota. Nuo sudavimo kumščiais galėjo lūžti šonkauliai, jeigu ne vieną kartą buvo suduota - tai priklauso nuo žmogaus kaulinės struktūros.

40. Ikiteisminio tyrimo metu K. J. parodė, kad ji dirba policijos pareigūne. 2023 m. balandžio 15 d. apie 21.00 val. jai dirbant kartu su L. S. buvo gautas pranešimas iš ligoninės, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sumušti du žmonės. Nuvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi V. S. ir šios vyras S. S., kurie atrodė neblaivūs, sužalojimų ant S. veidų nesimatė, V. S. bendravo su šypsena. Butas atrodė netvarkingas, daiktai buvo išmėtyti po kambarį; jai susidarė įspūdis, kad S. gyvena netvarkingai. S. skundėsi, kad juos sumušė kaimynas, įėjęs į jų butą pro neužrakintas duris. V. S. skundėsi labiau, o šios vyras tuo metu tylėjo ir dar žiūrėjo televizorių (bylos tomas 2, lapai 67-69).

41. Policijos ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad V. S. kvietė pagalbą 2023 m. balandžio 15 d. 16.13 val., nurodydama, kad kaimynas ją ir jos vyrą sumušė, skundėsi viso kūno skausmu. Skiltyje „Išsiųstos pajėgos“ nurodyta, kad 2023 m. balandžio 15 d. 16.14 val. pranešėjos nurodytu adresu buvo išsiųstos pajėgos, kurios atvyko 2023 m. balandžio 15 d. 16.19 val.; 2023 m. balandžio 15 d. 20.41 val. išsiųstos pajėgos, atvykimo laikas - 2023 m. balandžio 15 d. 20.53 val. Skiltyje „Papildoma informacija apie patikrinimą“ nurodytas laikas - 2023 m. balandžio 15 d. 16.59 val., pranešėja V. S. ir jos vyras S. S. gerai žinomi asmenys, alkoholikai. Jokių sumušimo žymių ant pastarųjų nesimato, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nepastebėjo sumušimo žymių. Pasakojimai apie incidentą skiriasi, painioja parodymus, nurodo, kad kaimynas šiuos sumušė. Pranešėja nesugeba pasitikrinti neblaivumo, labai neblaivi. Kaimynas V. S. nesiorientuoja kur randasi, ant kojų sunkiai pastovi. Pagalba niekam nereikalinga, kai išsiblaivys kreipsis į policijos komisariatą, jeigu turės pretenzijų (bylos tomas 1, lapai 159-151).

42. Bendrasis pagalbos centras ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė garso įrašą, kuriame užfiksuota, kaip 2023 m. balandžio 15 d. 16.09 val. moteris, prisistačiusi V. S., paprašė iškviesti policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), nes kaimynas prieš kelias minutes atėjo į butą, sumušė ją ir jos vyrą; dėl sužalojimų ji negali kvėpuoti, sumušė šonus; jos vyras nereaguoja, neatsikelia; , ji nežino, ar vyras kvėpuoja, kraujo nesimato. Pokalbio metu vyras atsikėlė. Kaimynas išėjo į namus, gyvena šalia jų (bylos tomas 1, lapai 180-183).

43. Policijos pareigūno mobiliuoju vaizdo registratoriumi įrašytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai patenka į daugiaaukščio gyvenamojo namo laiptinę ir kyla laiptinės laiptais aukštyn. Policijos pareigūnams buto duris atidaro ir juos pasitinka V. S.. Policijos pareigūnui paklausta, ar jie grįžo iš ligoninės sumušti, V. S. nurodo, kad jie grįžo iš ligoninės, parodo kaimyno buto duris, kuris juos sumušė. Policijos pareigūnui pasiteiravus, ar lūžo šonkauliai, V. S. atsako teigiamai. Fone girdimas vyro balsas, kuris paaiškina, kad „viskas yra parašyta, kas dar neaišku“. V. S. įleidžia policijos pareigūnus į butą, kur su S. S. bendrauja su policijos pareigūnais (bylos tomas 1, lapai 186-188).

44. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis teismas pakartoja šiuos duomenis vertinantis ypatingai atidžiai, atsižvelgęs į tai, kad buvo pradėti keli teisiniai procesai dėl V. S. ir S. S. melagingų pranešimų policijai apie žinomai nebūtus įvykius. Teismas pakartoja ir tai, kad šios aplinkybės per se neleidžia V. S. ir S. S. parodymų vertinti kaip melagingų ar nepatikimų. Teismas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad nebuvo fiksuotas nei vienas atvejis, kuomet V. S. ir S. S. būtų melagingai pranešę apie nebūtą įvykį, kurį padarė V. S.. Kita vertus, nagrinėjamo įvykio dieną V. S. ir S. S. buvo pristatyti į gydymo įstaigą, kurioje jiems buvo nustatyti kūno sužalojimai. Nors anksčiau tą pačią dieną į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai jokių akivaizdžių sužalojimų ant V. S. ir S. S. kūnų nepamatė, V. S. nurodytas aplinkybes vertindami kaip neteisingas, tačiau teismas pažymi, kad kartu su policijos pareigūnais į įvykio vietą atvyko ir medikai, kurie, apžiūrėję V. S. ir S. S., ant šių kūnų nustatė sužalojimus ir išvežė šiuos į ligoninę, taigi teismas neturi pagrindo abejoti, kad ant V. S. ir S. S. kūnų nustatyti sužalojimai buvo padaryti nagrinėjamo įvykio metu. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai ant V. S. ir S. S. kūnų galėjo būti padaryti 2023 m. balandžio 12 d., t. y. trimis dienomis anksčiau nei vyko nagrinėjamas įvykis, tačiau teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė paaiškino, kad sužalojimai ant V. S. ir S. S. kūnų galėjo būti padaryti vienos - trijų parų laikotarpyje iki apžiūros 2023 m. balandžio 18 d., kas atitinka nagrinėjamo įvykio laiką.

45. V. S. ir S. S. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai aiškino, kad šiuos sužalojimus nagrinėjamo įvykio dieną jiems padarė V. S.. Vertindamas versiją, kad kūno sužalojimus vienas kitam galėjo padaryti V. S. ir S. S., teismas pakartoja įvertinantis S. S. fizinę būklę: S. S. baudžiamojo proceso metu teigė dėl anksčiau patirtų traumų ir operacijų sunkiai pastovintis (tuo teisiamųjų posėdžių metu galėjo įsitikinti ir kaltinimą V. S. nagrinėjantis teisėjas), buvęs ne kartą nukritęs ir tik padedant kitiems asmenims (tame tarpe ir V. S.) atsistojęs, taigi teismas versiją, kad V. S. sumušė S. S., vertina kaip mažai tikėtiną, kadangi S. S. sužalojimų, užfiksuotų V. S. kūne, nebūtų galėjęs padaryti dėl silpnos savo sveikatos.

46. Teismas įvertina ir versiją, kad sužalojimai V. S. ir S. S. kūnuose galėjo būti padaryti jiems neblaiviems griuvinėjant. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė paaiškino, kad kai žmonės griuvinėja pavartoję alkoholio, visur trankosi, dažniausiai pastebimi skirtingo laikotarpio sužalojimai, tuo tarpu teismas pažymi, kad, kaip konstatavo specialistė, sužalojimai V. S. ir S. S. kūnuose nėra būdingi griuvimui ir padaryti trumpu laikotarpiu, sutampančiu su nagrinėjamo įvykio data; nors, kaip parodė V. S., V. S. ir S. S. nuolat vartodavo alkoholį ir mušdavosi, specialistė, apžiūrėjusi jų kūnus bei išanalizavusi jų medicininius dokumentus, ankstesnių sužalojimų, nesusijusių su nagrinėjamu laikotarpiu, nenustatė, kas leidžia teismui pagrįstai paneigti V. S. iškeltą versiją, kad sužalojimai V. S. ir S. S. kūnuose galėjo būti padaryti jiems neblaiviems tarpusavyje mušantis ar griuvinėjant.

47. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas pažymi, kad V. S. ir S. S. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jų pačių ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros metu, ambulatorinių apsilankymų aprašymuose, vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti duomenys, specialisto tyrimo metu gauti ir specialistės R. G. patvirtinti duomenys, kurie gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2023 m. balandžio 15 d. apie 16.05 val. V. S., užėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kumščiais sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių V. S. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė jai dešiniųjų V, VIII, IX šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvas krūtinės ir nugaros kairėse pusėse, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taip pat kumščiais sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių S. S. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė S. S. kairiųjų XI, XII šonkaulių lūžius su poodine kraujosruva nugaros kairės pusės aplinkiniuose audiniuose, poodines kraujosruvas krūtinėje, nugaros kairėje, žastuose, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

48. V. S. tyčia suduodamas ranka vieną kartą S. S. į galvos sritį padarė S. S. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, o suduodamas rankomis ne mažiau kaip dešimt smūgių V. S. į galvos sritį, o jai nugriuvus ant grindų – ne mažiau kaip du smūgius suduodamas į įvairias kūno vietas, padarė V. S. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, taigi V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

49. V. S. tyčia kumščiais suduodamas ne mažiau kaip dešimt smūgių V. S. į įvairias kūno vietas padarė V. S. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o kumščiais suduodamas ne mažiau kaip dešimt smūgių S. S. į įvairias kūno vietas, padarė S. S. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taigi V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

50. V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, už kurio padarymą numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė, bei nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

51. Spręsdamas dėl V. S. skirtinų bausmių rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. S. padarė du tyčinius nusikaltimus – vieną priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, kitą – apysunkių nusikaltimų kategorijai. V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. V. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). V. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas (bylos tomas 2, lapai 161-165), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (bylos tomas 2, lapai 158-160). V. S. nėra išreiškęs sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, taigi už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą viešųjų darbų bausmė V. S. neskirtina. Teismas įvertina ir tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2012 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu V. S. buvo pripažintas kaltu grąsinęs kitą žmogų nužudyti, jam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė; Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2015 m. kovo 17 d. nuosprendžiu V. S. buvo pripažintas kaltu grąsinęs kitą žmogų nužudyti bei nesunkiai sutrikęs kito žmogaus sveikatą, jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė (bylos tomas 2, lapai 161-165), tačiau šios bausmės V. S. teigiamo poveikio nepadarė ir jis nusikalto vėl, taigi V. S. skyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo ar arešto bausmę nebus pasiekti bausmės tikslai, dėl ko už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą V. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos terminą nustatant minimalų – tris mėnesius; už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, padarymą V. S. skirtina sankcijoje numatyta vienintelės rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos terminą nustatant šiek tiek didesnį už minimalų – vienerius metus.

52. Įvertinus tai, kad tiek šiuo nuosprendžiu V. S. pripažintinas kaltu padaręs analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, bausmės bendrintinos jas visiškai sudedant ir V. S. skirtina subendrinta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

53. Šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamas nusikalstamas veikas V. S. padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nuosprendžio, pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, priėmimo, taigi šiuo nuosprendžiu V. S. skirtina vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, V. S. skirta dvejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Įvertinus tai, kad tiek šiuo nuosprendžiu, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, V. S. teisiamas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, bausmės bendrintinos jas visiškai sudedant ir V. S. skirtina galutinė subendrinta trejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į V. S. skirtiną bausmę įskaitytina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, V. S. skirtos bausmės atlikta dalis.

V. Civiliniai ieškiniai

54. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinius ieškinius, kuriais reikalauja atlyginti V. S. 2023 m. vasario 3 d. nusikalstama veika dėl V. S. ir S. S. gydymo patirtą 286,62 eurų dydžio turtinę žalą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (bylos tomas 1, lapai 94-98), ir V. S. 2023 m. balandžio 15 d. nusikalstama veika dėl V. S. ir S. S. gydymo patirtą 164,18 eurų dydžio turtinę žalą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (bylos tomas 2, lapai 39-41).

55. Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius teismas pažymi, kad, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, V. S. ir S. S. gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 450,80 eurų, šios žalos baudžiamojo proceso metu V. S. neatlygino, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai dėl V. S. nusikalstamomis veikomis padarytos 450,80 eurų dydžio žalos tenkintinas visiškai ir iš V. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 450,80 eurų dydžio žalos atlyginimas ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti po šešių mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

56. Baudžiamojo proceso metu V. S. pareiškė 530 eurų dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro 30 eurų turtinė žala dėl išpiltų prieskonių bei skalbiklių ir 500 eurų neturtinė žala, nes ji patyrė pažeminimą, jai sutriko sveikata, atsirado mėlynė kaktoje (bylos tomas 1, lapai 118, 109-112).

57. Teisiamojo posėdžio metu V. S. paaiškino, kad 530 eurų žalą sudaro sugadinti skalbimo milteliai, plytelės, rankenos, taip pat ji dėl patirto smurto negalėjo vaikščioti, turėjo vykti pas gydytojus.

58. Vertindamas V. S. civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos teismas pažymi, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuota, jog buto koridoriuje yra išmėtytos įvairios higienos ir valymo priemonės. Teismas neturi pagrindo abejoti V. S. nurodyta minėtų priemonių verte, kuri yra adekvati, dėl ko V. S. iš V. S. priteistina 30 eurų už sugadintas priemones.

59. Vertindamas V. S. civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos teismas pažymi, kad teismui nekilo abejonių, jog V. S. dėl V. S. nusikalstamų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmą, tiek ir dvasinius išgyvenimus, taip pat dėl padarytų sužalojimų turėjo nepatogumų. Vertindamas V. S. argumentus dėl jai padarytos neturtinės žalos dydžio teismas pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma – vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

60. Teismas sutinka, jog V. S. neturtinė žala padaryta dėl jos sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o V. S. kaltė dėl sveikatos sužalojimo pasireiškė tyčiniais smurtiniais veiksmais. V. S. jautė skausmą, patyrė išgyvenimus. Nustatydamas V. S. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir V. S. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos – nors V. S. yra darbingas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba. Pagal teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 300 eurų iki 3 000 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-203-337/2019, 1A-460-576/2019, 1A-515-654/2019, 1A-425-654/2019, 1A-517-468/2019, 1A-305-383/2019, 1A-649-843/2021, 1A-227-626/2021, 1A-56-383/2022, 1A-45-530/2022, 1A-195-397/2022), neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, pabrėžtina, be kvalifikuojančių požymių, dydis svyruoja nuo 1 000 eurų iki 4 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-594/2024). Atsižvelgdamas į tai, kad V. S. padaryti sužalojimai pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinėje, dešiniame smilkinyje, dešiniame užausyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, krūtinės ląstos dešinėje, krūtyse, dešiniųjų V, VIII, IX šonkaulių lūžiais, poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ir nugaros kairėse pusėse, teismas konstatuoja, kad V. S. civilinis ieškinys dėl V. S. nusikalstamais veiksmais jai padarytos neturtinės žalos tenkintinas visiškai, priteisiant iš V. S. V. S. naudai 500 eurų neturtinės žalos.

61. Baudžiamojo proceso metu S. S. pareiškė 300 eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes jam buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo prakirsta galva (bylos tomas 1, lapai 118, 130-132).

62. Teisiamojo posėdžio metu S. S. parodė, kad jis patyrė 300 eurų žalą (turtinę ir neturtinę žalą): jam reikėjo pirkti vaistus (kvitų jis neišsaugojo), jis jautė fizinį skausmą, jam buvo sulaužyti šonkauliai, reikėjo gydytis. Dėl reabilitacijos jis niekur nesikreipė.

63. Vertindamas S. S. civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos teismas pažymi, kad teismui nekilo abejonių, kad S. S. dėl V. S. nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, taip pat dėl padarytų sužalojimų turėjo nepatogumų. Vertindamas S. S. argumentus dėl jam padarytos neturtinės žalos dydžio teismas pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma – vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

64. Teismas sutinka, jog S. S. neturtinė žala padaryta dėl jo sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o V. S. kaltė dėl sveikatos sužalojimo pasireiškė tyčiniais smurtiniais veiksmais. S. S. jautė skausmą. Nustatydamas S. S. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir V. S. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos – nors V. S. yra darbingas, jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba. Pagal teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 300 eurų iki 3 000 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-203-337/2019, 1A-460-576/2019, 1A-515-654/2019, 1A-425-654/2019, 1A-517-468/2019, 1A-305-383/2019, 1A-649-843/2021, 1A-227-626/2021, 1A-56-383/2022, 1A-45-530/2022, 1A-195-397/2022), neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, pabrėžtina, be kvalifikuojančių požymių, dydis svyruoja nuo 1 000 eurų iki 4 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-594/2024). Atsižvelgdamas į tai, kad S. S. padaryti sužalojimai pasireiškė poodine kraujosruva kairiame užausyje, žaizdą kairiame užausyje, dešinės alkūnės nubrozdinimu, kairiųjų XI, XII šonkaulių lūžiais su poodine kraujosruva nugaros kairės pusės aplinkiniuose audiniuose, poodinėmis kraujosruvomis krūtinėje, nugaros kairėje, žastuose, teismas konstatuoja, kad S. S. civilinis ieškinys dėl V. S. nusikalstamais veiksmais jam padarytos neturtinės žalos tenkintinas visiškai, priteisiant iš V. S. S. S. naudai 300 eurų neturtinės žalos.

VI. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

65. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą iš V. S. valstybės naudai priteisti 682,08 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro V. S. gynėjos advokatės Žanos Timaškovos darbo užmokestis.

66. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

67. Nagrinėjamu atveju gynėjas V. S. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. V. S. nedirba, šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, taigi V. S. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, dėl ko iš V. S. valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

VII. Procesinės prievartos priemonės

68. Baudžiamojo proceso metu V. S. skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiųjų (bylos tomas 2, lapai 102-104, 120-124, 132-136), kurios paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, 63 straipsnio 1, 2, 3, 7, 9 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti V. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti V. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir V. S. skirti subendrintą vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, V. S. skirta dvejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes visiškai sudedant, ir V. S. skirti galutinę subendrintą trejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, V. S. skirtos bausmės atliktą dalį.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir iš V. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 450,80 eurų ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti po šešių mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

V. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. S. priteisti 530 eurų.

S. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. S. priteisti 300 eurų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 682,08 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. S. netenkinti.

V. S. skirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiųjų palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.