Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Trumpulienės, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. G. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir atsakovo A. G. priešieškinį ieškovui (atsakovui pagal priešieškinį) V. G. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Pažymėtina, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

22. P. G. (atsakovo tėvas), J. G., A. G. (gimęs (duomenys neskelbtini)), ir ieškovas V. G. yra A. G. (mirusio (duomenys neskelbtini)) ir V. G. (mergautinė pavardė – K.) (mirusios (duomenys neskelbtini)) sūnūs.

23. P. G., J. G., A. G. (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir ieškovas pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ po savo tėvų mirties tapo pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), todėl kreipėsi į Palangos miesto valdybą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo.

31. Ieškovas, atsakovas (kaip P. G. paveldėtojas), A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir J. G. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriui pateikė 2008 m. balandžio 7 d. susitarimą, pagal kurį nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimui formuojamą 0,4697 ha žemės sklypą sutarė pasidalinti tokiu būdu: A. G. – 0,1399 ha, J. G. – 0,1399 ha, P. G. (paveldėtojas – atsakovas) – 0,1399 ha, ieškovui – 0,0500 ha. Atsižvelgiant į minėta susitarimą, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininkas priėmė sprendimus: 1) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atkurtos nuosavybės teisės ieškovui grąžinant neatlygintinai nuosavybėn natūra 0,0500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atkurtos nuosavybės teisės A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) grąžinant neatlygintinai nuosavybėn natūra 0,1399 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 3) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atkurtos nuosavybės teisės J. G. grąžinant neatlygintinai nuosavybėn natūra 0,1399 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 4) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atkurtos nuosavybės teisės P. G. (atsakovo tėvui) grąžinant neatlygintinai nuosavybėn natūra 0,1399 ha žemės sklypą, esanti (duomenys neskelbtini).

32. Ieškovas, atsakovas (kaip P. G. paveldėtojas), A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir J. G. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriui pateikė 2008 m. balandžio 7 d. susitarimą, pagal kurį nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimui formuojamą 1,3858 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), sutarė pasidalinti tokiu būdu: A. G. – 0,4219 ha, J. G. – 0,4219 ha, P. G. (paveldėtojas – atsakovas) – 0,4219 ha, ieškovui – 0,1201 ha.

34. 2012 m. ieškovas prarado nuosavybės teises į jam priklausiusią 0,0500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, nes priverstinio vykdymo procese jo turima žemės sklypo dalis už skolas buvo perduota išieškotojui (2012 m. kovo 8 d. Turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. S-1303 (e. t. 2, b. l. 37–42), be to, ieškovo dalys žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), parduotos iš varžytinių pagal 2019 m. gegužės 22 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą (e. t. 2, b. l. 29–30).

35. 2013 m. vasario 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Palangos skyriaus raštu pretendentai buvo informuoti apie teismo sprendimą, susijusį su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), bei buvo raštiškai supažindinti, jog pretendentai atkurti nuosavybės teises gali pateikti susitarimą dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių (neviršijant pretendentams tenkančių likusių negrąžintinų dalių), nesusitarus dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių, jos nustatomos proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą. Minėtu raštu pretendentams buvo pasiūlyta apsispręsti, ar jie palaiko 2008 m. balandžio 7 d. susitarimą, arba pateikti naują susitarimą dėl žemės sklypo dalių. Atsižvelgdami į gautą informaciją, pretendentai nepateikė pakoreguoto susitarimo, todėl jiems atkuriamos nuosavybės teisių dalys buvo nustatytos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatas: A. G. – 0,3603 ha, P. G. (paveldėtojas – atsakovas) – 0,3703 ha, J. G. – 0,3608 ha, ieškovui – 0,2949 ha. Klaipėdos apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės ieškovui grąžinant neatlygintinai nuosavybėn natūra 0,2949 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat (duomenys neskelbtini) buvo priimti šie Klaipėdos apskrities viršininko sprendimai: 1) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atkurtos nuosavybės teisės A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) grąžinant neatlygintinai nuosavybėn natūra 0,3603 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atkurtos nuosavybės teisės P. G. (atsakovo tėvui) grąžinant neatlygintinai nuosavybėn natūra 0,3703 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 3) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atkurtos nuosavybės teisės J. G. grąžinant neatlygintinai nuosavybėn natūra 0,3608 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

36. Nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pretendentams buvo atkurtos ir atkuriamos dalys nustatytos be atskiro pretendentų susitarimo, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatomis. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininkas priėmė sprendimus: 1) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atkurtos nuosavybės teisės ieškovui grąžinant neatlygintinai nuosavybėn natūra 0,1292 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atkurtos nuosavybės teisės A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) grąžinant neatlygintinai nuosavybėn natūra 0,1579 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 3) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atkurtos nuosavybės teisės J. G. grąžinant neatlygintinai nuosavybėn natūra 0,1581 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 4) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atkurtos nuosavybės teisės P. G. (atsakovo tėvui) grąžinant neatlygintinai nuosavybėn natūra 0,1623 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

37. Šalys kartu su kitais pretendentais keletą metų tarpusavyje derino žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkas ir šių sklypų atidalinimo projektus (e. t. 7, b. l. 133–136; e. t. 2, b. l. 155–172). Šalių derintuose žemės sklypų naudojimosi tvarkos ir šių sklypų atidalinimo projektuose buvo numatytos tokios sąlygos kaip: „šalys betarpiškai, neterminuotai ir neatšaukiamai sutinka, kad kiekviena kita Šalis savo nuožiūra, teisės aktų nustatyta tvarka valdytų, naudotųsi bei disponuotų dalimis Sklypo <...>“ (e. t. 2, b. l. 155–158), „atskirai nuo kitų šalių (Sklypo bendraturčių) teisės aktų nustatyta tvarka valdys, naudosis bei disponuos Sklypo dalimi“ (e. t. 2, b. l. 159–162), „kiekviena šalis turi teisę atsidalinti savo dalį iš Sklypo, parduoti savo dalį <...> be atskiro bendraturčių sutikimo“ (e. t. 7, b. l. 133–134). Taip pat 2017 m. sausio 8 d. pranešimu ieškovas dėl (duomenys neskelbtini) sklypo naudojimosi tvarkos projekto nurodė, kad „būtų racionalu iš karto organizuoti sklypo dalies atsidalijimo procedūrą“ (e. t. 2, b. l. 164).

39. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimu atkurtos nuosavybės teisės ieškovui grąžinant neatlygintinai nuosavybėn natūra 0,1870 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kartu su ieškovu nuosavybės teisės į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos ir J. G. bei A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)).

40. (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu atkurtos nuosavybės teisės P. G. (atsakovo tėvui) grąžinant neatlygintinai nuosavybėn natūra visą 0,0800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

41. Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-349-265/2020 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl skolos priteisimo, kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovo: 55 030,17 Eur skolos; 34 516,67 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2005 m. vasario 26 d. iki 2017 m. sausio 4 d.; 11 996,96 palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2019 m. vasario 20 d.; 5,26 proc. dydžio metines palūkanas nuo 55 030,17 Eur iki visiško paskolos grąžinimo; 5 proc. palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-349-265/2020 pateiktą ieškinį grindė nurodydamas, kad 2005 m. vasario 25 d. bankiniu pavedimu ieškovas paskolino atsakovui 55 330,17 Eur (191 044,00 Lt); šalys dėl skolos grąžinimo termino nesusitarė, tačiau ieškovas, vadovaudamasis CK 6.873 straipsnio 2 dalimi, 2016 m. gruodžio 1 d. registruota pašto siunta išsiuntė rašytinį reikalavimą įvykdyti įsipareigojimus per 30 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos; reikalavimas dėl skolos apmokėjimo atsakovui įteiktas 2016 m. gruodžio 5 d., tačiau atsakovas jokių veiksmų įvykdyti savo įsipareigojimus nesiėmė, paskolos negrąžino, į raginimą grąžinti skolą neatsakė; 2016 m. lapkričio 30 d. ieškovas perleido 300 Eur reikalavimo į atsakovą dalį J. N. bei informavo apie tai atsakovą; atsakydamas į pranešimą dėl reikalavimo dalies perleidimo atsakovas nurodė, jog 55 330,17 Eur (191 044 Lt) yra kompensacija už žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

42. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-349-265/2020, ieškovo ieškinys buvo atmestas. Klaipėdos apygardos teismas ieškovo ieškinį atmetė konstatavęs, kad ieškovas, 2005 m. vasario 25 d. bankiniu pavedimu pervesdamas atsakovui 55 330,17 Eur (191 044 Lt), įvykdė šalių nuosavybės teisių atkūrimo procese sudarytą rašytinį ir žodinį susitarimą ir sumokėjo kompensaciją už atsakovo atsisakytas žemės sklypų dalis, todėl šių lėšų pervedimo negalima buvo laikyti paskola.

43. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovas 2021 m. kovo 18 d. pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (šis žemės sklypas atidalintas iš sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)) už 444 000 Eur; 2020 m. rugsėjo 25 d. pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) – už 168 000 Eur; žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusią dalį – už 280 000 Eur.

46. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priešieškinį atmetė, o ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo: 28 160,34 Eur už 2,37 a žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį; 27 022,50 Eur už 2,24 a žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį; 17 942,08 Eur už 1,04 a žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Dėl šio teismo sprendimo atsakovas padavė apeliacinį skundą, prašydamas teismo: 1) panaikinti teismo sprendimo dalį dėl ieškinio reikalavimų ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo patikslintą ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo atmesti, taikyti ieškinio senatį patikslinto ieškinio reikalavimams; 2) panaikinti teismo sprendimo dalį dėl priešieškinio reikalavimų ir bylos dalį dėl atsakovo pareikšto priešieškinio grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl ieškinio senaties termino

48. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties terminą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eiga prasideda po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Tačiau galimi atvejai, kai asmuo apie savo teisės pažeidimą sužino vėliau, nei turėjo ar galėjo tai padaryti, jei būtų pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Tokiu atveju konkrečiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikoma diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, todėl konkreti diena, kai asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą, tačiau savo teiginiams apie sužinojimo momentą pagrįsti asmuo turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ieškovo nurodytas aplinkybes turi vertinti pagal byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

49. Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai dėl ieškinio senaties termino tiek patikslinto ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimams pareikšti.

1) Dėl ieškinio senaties termino ieškinio reikalavimams pareikšti

50. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas ieškinio reikalavimams pareikšti nepraleistas. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo Klaipėdos apygardos teismo sprendimo, kurio pagrindu, ieškovo teigimu, atsirado nukrypimas nuo turto pasidalijimo tarp šalių lygiomis dalimis principo. Teismo vertinimu, ieškinio senaties terminas prasidėjo ieškovui sužinojus apie tariamai pažeistas jo teises – ieškovui sužinojus apie Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-928-265/2019 ir tai, kad atsakovas pardavė žemės sklypus bei neketina laikytis buvusių tarpusavio susitarimų dėl gautų sumų pasidalijimo (žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos 2020 m. rugsėjo 29 d., 2021 m. kovo 2 d. ir 2021 m. kovo 18 d.). Ieškovo ieškinys pareikštas 2021 m. gruodžio 20 d., t. y., teismo vertinimu, nepraleidus ieškinio senaties termino.

52. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pripažįsta nurodytą teismo išvadą dėl nepraleisto ieškinio senaties termino ieškinio reikalavimams pareikšti iš dalies nepagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia ieškinio reikalavimams pareikšti sietina su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-349-265/2020, bei aplinkybėmis, kad atsakovas 2020 m. rugsėjo 29 d., 2021 m. kovo 2 d. ir 2021 m. kovo 18 d. pardavė žemės sklypus ir neketina dalintis gautų sumų.

53. Pirma, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-349-265/2020, nepakeitė ir nemodifikavo teisinių santykių, susiklosčiusių 2004-2005 m. tarp pretendentų nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), procese ir paveldėtojų, o tik nustatė, kad 2004-2005 metais, kai pretendentai sudarė susitarimą dėl šių žemės sklypų, o vėliau ieškovas, pardavęs jam vienam atitekusius du žemės sklypus, išmokėjo kompensacijas kitiems pretendentams už šiuos sklypus, tai buvo tik tarp šalių sudaryto susitarimo dėl kompensacijos nuosavybės teisių atkūrimo procese pasekmė, o ne paskola, kaip kad ieškinyje teigė ieškovas, grįsdamas reikštus ir teismo sprendimu atmestus reikalavimus. Dėl to negalima laikyti, kad ieškovas apie, jo teigimu, savo pažeistas teises sužinojo tik nuo 2020 m. sausio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo priėmimo dienos.

54. Antra, kaip matyti iš 2019 m. vasario 20 d. ieškinio, kurį ieškovas buvo pateikęs Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-349-265/2020, ieškovui dar prieš kreipiantis į Klaipėdos apygardos teismą buvo žinoma, kad atsakovas nesutinka jam sumokėti kompensacijos pinigais ar žemės sklypų dalimis (e. t. 2, b. l. 73-76). Ieškovas minėtame ieškinyje nurodė, kad: ieškovas 2016 m. gruodžio 1 d. registruota pašto siunta išsiuntė atsakovui rašytinį reikalavimą įvykdyti įsipareigojimus per 30 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos; reikalavimas dėl skolos apmokėjimo atsakovui įteiktas 2016 m. gruodžio 5 d., tačiau atsakovas paskolos negrąžino, į raginimą grąžinti skolą neatsakė; 2016 m. lapkričio 30 d. ieškovas perleido 300 Eur reikalavimo į atsakovą dalį bei informavo apie tai atsakovą (2017 m. kovo 6 d. pranešimas). Į pranešimą dėl reikalavimo dalies perleidimo atsakovas atsakė 2017 m. kovo 14 d. raštu, kuriame neigė skolinimosi faktą bei nurodė, jog 55 330,17 Eur (191 044 Lt) yra kompensacija už žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat minėtoje Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje 2019 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įraše yra užfiksuotas ieškovo paaiškinimas, jog aplinkybė, kad atsakovas atsisako jam sumokėti kompensaciją pinigais ar atiduoti dalį grąžintų žemės sklypų, jam tapo žinoma prieš 4-5 metus (prie bylos prijungto 2019 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00.19.43 iki 00.20.51 ir nuo 00.36.20 iki 00.36.30).

56. Taigi, ieškovas apie savo teisių pažeidimą, iš kurio kildina ieškinio reikalavimus, vėliausiai žinojo / turėjo žinoti nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus ar jų dalis ieškovui momentu, o į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi 2021 m. gruodžio 20 d., t. y. praleidęs CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių. Atsižvelgiant į paminėtą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių, nepraleido CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino ieškinio reikalavimams pareikšti. Tuo tarpu pirmosios instancijos išvada, kad ieškovas nepraleido CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino ieškinio reikalavimams pareikšti dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių, ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių, yra pagrįsta.

57. Jei konstatuojamas ieškinio senaties praleidimo faktas, pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį svarstytinas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010). Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas dėl svarbių priežasčių (ne)buvimo, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020).

58. Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė ir nėra pagrindo konstatuoti aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, kad ieškinio senaties terminas ieškinio reikalavimams pareikšti dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir todėl turėtų būti atnaujintas. Įvertinus ieškovo amžių, gyvenimišką patirtį, spręstina, kad nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą turtą metu jis turėjo suprasti priimtų sprendimų esmę ir pasekmes, o atsakovo elgesys ilgą laiką nesikreipiant į teismą dėl, ieškovo vertinimu, galimai pažeistų jo teisių nukrypsant nuo lygių dalių principo vertintinas kaip didelis neatsargumas ir nerūpestingumas, neveikimas kaip apdairaus asmens. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad ieškovas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių, nuo jo paties valios nepriklausiusių priežasčių, negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti galimai pažeistas savo teises jo pasirinktu teisių gynybos būdu, ginčijant priimtus sprendimus nukrypimo nuo lygių dalių principo aspektu. Praleisto termino atnaujinimas šiuo atveju neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimų (CK 1.5 straipsnis).

59. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių, yra praleistas, o byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis bei objektyviomis, t. y. nenustatyta pagrindo ieškinio senaties terminui atnaujinti (CK 1.127, 1.128 straipsniai, 1.131 straipsnio 2 dalis). Tai yra savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimui dėl 27 022,50 Eur sumos už 2,24 a žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ieškovui priteisimo iš atsakovo atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo pagrindu naikintina skundžiamo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl 27 022,50 Eur sumos už 2,24 a žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ieškovui priteisimo iš atsakovo ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimas dėl 27 022,50 Eur sumos už 2,24 a žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ieškovui priteisimo iš atsakovo atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

2) Dėl ieškinio senaties termino priešieškinio reikalavimams pareikšti

60. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas praleido 10 metų bendrąjį ieškinio senaties terminą, todėl, ieškovui prašant taikyti ieškinio senatį ir atsakovui neprašant jo atnaujinti, teismas priešieškinio reikalavimus atmetė. Teismas argumentavo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir šalių paaiškinimai patvirtina, jog iki kylant ginčams ieškovas ir atsakovas daug ir artimai bendravo, todėl, teismo vertinimu, atsakovas žinojo, kaip ir kokiomis aplinkybėmis susidarė ženkliai didesnė pirkimo-pardavimo sandoriuose nurodyta pardavimo suma nei faktiškai gauti pinigai. Teismo vertinimu, atsakovo nurodomas veiksmas (,,kompensacijos“ mokėjimas) atliktas 2005 m. vasario 25 d., todėl bendrasis ieškinio senaties terminas suėjo 2015 m. vasario 25 d., o atsakovas praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė.

61. Atsakovas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, pabrėžia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą priešieškinio reikalavimams pareikšti, todėl nepagrįstai atmetė priešieškinį šiuo pagrindu. Atsakovas argumentavo, kad: teismo išvada yra nepagrįsta, nemotyvuota ir yra neaišku, nuo kokios datos teismas skaičiavo ieškinio senaties terminą priešieškinio reikalavimams pareikšti; išvadą, jog atsakovas apie ženkliai didesnę žemės sklypų pardavimo kainą turėjo žinoti anksčiau, teismas padarė remdamasis prielaidomis ir spėjimais, nes nenurodė nei tokią išvadą leidžiančių padaryti įrodymų byloje, nei kokių nors tokios išvados argumentų; byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas žinojo, už kokią kainą ieškovas realiai pardavė žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini); ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai atsakovas buvo supažindintas su pirkimo-pardavimo sutartimis ir ieškovo banko sąskaitos išrašu, šios aplinkybės atsakovui tapo žinomos Klaipėdos apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-349-265/2020 (ankstesnis bylos Nr. e2-928-265/2019); net ir konstatavęs, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, teismas privalėjo savo iniciatyva spręsti, ar nėra svarbių priežasčių paleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti.

62. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas praleido ieškinio senaties terminą priešieškinio reikalavimams pareikšti.

63. Pirma, nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas žinojo, kaip ir kokiomis aplinkybėmis pagal (duomenys neskelbtini) privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), susidarė ženkliai didesnė pardavimo suma nei faktiškai gauta suma, tačiau skundžiamame sprendime nenurodė nei tokio sužinojimo datos, nei tokio sužinojimo aplinkybių; teismas minėtą išvadą padarė remdamasis prielaidomis ir spėjimais, nes nenurodė tokią išvadą leidžiančių padaryti įrodymų byloje, taip pat tokios išvados argumentų. Iš esmės teismas rėmėsi ieškovo teiginiais dėl buvusių ieškovo gerų santykių su atsakovu ir bendravimo, tačiau nei geri tarpusavio santykiai, nei buvęs bendravimas savaime nepatvirtina fakto, kad ieškovas supažindino atsakovą su sandorių, kurių šalimi pastarasis nebuvo, tekstu, taip pat pateikė duomenis apie realiai gautus mokėjimus. Kilus ginčui, šios aplinkybės turi būti patvirtinamos papildoma bylos medžiaga (CPK 178 straipsnis).

64. Antra, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti ieškovo argumentai, jog atsakovas žinojo, už kokią kainą ieškovas realiai pardavė žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir kokią pinigų sumą pardavus šiuos sklypus ieškovas realiai gavo į savo banko sąskaitą. Įrodyti aplinkybę, kad atsakovas po (duomenys neskelbtini) privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo buvo tinkamai informuotas apie šiose sutartyse nurodytą žemės sklypų pirkimo-pardavimo kainą ir pagal šias sutartis gautą pinigų sumą, pagal įrodinėjimo taisykles tenka ieškovui, tačiau ieškovas nepateikė objektyvių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis informavo atsakovą apie tikrąją pardavimo kainą, supažindino su pirkimo-pardavimo sutartimis ar kitais su sandoriu susijusiais dokumentais, kuriuose būtų atsispindėjusi tikroji turto pardavimo kaina, ar savo banko sąskaitos išrašu. Taip pat ieškovas nepateikė ir įrodymų, kad informavo atsakovą, kad, kaip teigia ieškovas, dalis už žemės sklypų pardavimą gautų pinigų turi būti sumokėti šalia esančių sklypų savininkams. Nors ieškovas nurodė, kad dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) planuojamo pardavimo vyko keli paveldėtojų susitikimai, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad koks nors susitikimas įvyko po (duomenys neskelbtini) privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo, kai jau buvo žinoma konkreti už sklypų pardavimą gauta kaina. Byloje apklaustas liudytojas J. G. paaiškino, kad paveldėtojų susitikimai dėl šių žemės sklypų pardavimo vyko tik iki sandorių sudarymo, todėl jų metu objektyviai galėjo būti pateikta informacija nebent tik apie planuojamą gauti kainą, o ne apie kainą, kuri faktiškai gauta jau įvykus patiems sandoriams. Taip pat liudytojas negalėjo įvardinti, kokia konkrečiai pardavimo kaina pinigine išraiška buvo nurodyta. Nors ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad jis susitikimo metu atsakovui nurodė tikrąją žemės sklypų pardavimo kainą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų nustatyti, kokią sklypų pardavimo kainą ieškovas tokio susitikimo metu iš tiesų nurodė atsakovui. Bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad jis atsakovą apie tikrąją žemės sklypų kainą informavo tik žodžiu susitikimo metu, t. y. pripažino, jog atsakovui nebuvo susipažinimui pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys, ieškovo banko sąskaitos išrašas ar kokie nors kiti dokumentai, kuriuose būtų užfiksuota sklypų pardavimo kaina ir realiai gautos sumos.

65. Taigi, nors ieškovas teigia, kad nurodė atsakovui tikrąją pirkimo-pardavimo kainą, tačiau atsakovas tokių aplinkybių nepatvirtina, todėl, nesant byloje jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas ieškovo buvo tinkamai, iš karto po 2005 m. sutarčių sudarymo, informuotas apie faktiškai už žemės sklypus gautą kainą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas ieškovo apie žemės sklypų kainą buvo informuotas ir tai buvo padaryta iš karto po 2005 m. sutarčių sudarymo. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo nurodyti buvę geri šalių santykiai savaime nepaneigia to, jog atsakovas galėjo būti neinformuotas apie sandorių turinį ir gautas sumas.

66. Trečia, teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, kad atsakovas buvo supažindintas su (duomenys neskelbtini) privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) iki bylos nagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme, taip pat nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų žodžiu ar kokiu nors kitu būdu informuotas apie faktinę šiose sutartyse nurodytą sklypų pardavimo kainą ir nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas buvo supažindintas su ieškovo 2005 m. vasario 23 d. ir 2005 m. vasario 25 d. banko sąskaitos išrašais, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo to laiko, kai atsakovas susipažino su pirkimo-pardavimo sutartimis ir ieškovo banko sąskaitos išrašu bylos nagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme metu, t. y. ne anksčiau kaip nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d., kai AB SEB bankas pateikė į nurodytą bylą ieškovo banko sąskaitos išrašą. Objektyvių duomenų pagrindu nustatytina, kad atsakovas realiai tik tada iš banko sąskaitos išrašų sužinojo, kad ieškovas už žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), gavo bendrą 1 337 131 Lt sumą, ir, įvertinęs ieškovo atsakovui sumokėtą kompensacijos už jam tekusius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), dydį, galėjo suvokti, jog galimai ieškovas pervedė tik dalį atsakovui priklausiusios sumokėti kompensacijos ir, galimai, atsakovui liko nepervesta dalis kompensacijos (skaičiuojant nuo minėtos sumos), t. y. 148 838,75 Lt (43 106,68 Eur).

67. Aplinkybę, jog atsakovui, tikėtina, nebuvo žinoma tikroji žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu ieškovo realiai gauta pinigų suma, netiesiogiai patvirtina ir ieškovo elgesys Klaipėdos apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-349-265/2020, kai ieškovas vengė į bylą pateikti duomenis apie į savo banko sąskaitą už žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimą gautą pinigų sumą. Klaipėdos apygardos teismui 2019 m. liepos 16 d. teismo posėdžio metu tenkinus atsakovo prašymą dėl ieškovo banko sąskaitos išreikalavimo, ieškovas Klaipėdos apygardos teismui pateikė savo sąskaitos išrašą, kuriame buvo uždengti duomenys apie gautas lėšas už sklypų pardavimą, ir prašė atšaukti reikalavimą SEB bankui pateikti visą sąskaitos išrašą. Klaipėdos apygardos teismo reikalavimu 2019 m. rugpjūčio 7 d. AB SEB bankas pateikė ieškovo banko sąskaitos išrašą, kuris skyrėsi nuo ieškovo prieš tai į bylą pateikto sąskaitos išrašo, nes jame buvo duomenys apie ieškovo į sąskaitą už žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimą gautą pinigų sumą.

68. Taigi, byloje nesant kitokių objektyvių duomenų, o šalims skirtingai aiškinant atsakovo informavimo apie realiai ieškovo gautas sumas aplinkybes ir laiką, ieškinio senaties terminas dėl priešieškinio reikalavimų skaičiuotinas nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. Atsakovas su priešieškiniu į teismą kreipėsi 2023 m. gegužės 8 d., t. y. nepraleidęs CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyto bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino. Dėl paminėto pripažintina nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą pareikšti priešieškinio reikalavimus.

69. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties pareikšti priešieškinio reikalavimus taikymo, netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, netinkamai taikė ieškinio senaties taikymą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai sprendė, jog atsakovas praleido ieškinio senaties terminą pareikšti priešieškinio reikalavimus, todėl naikintina skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl ieškinio senaties taikymo priešieškinio reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį atmetė vien remdamasis ieškinio senaties termino pasibaigimu ir priešieškinio (ne)pagrįstumo klausimo nenagrinėjo, netyrė su priešieškinio reikalavimais susijusių įrodymų visumos, neatliko su priešieškiniu susijusių visapusiško faktinių aplinkybių įvertinimo, taigi, nebuvo atskleista bylos esmė dėl priešieškinio reikalavimų (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, o šiuo atveju, pirmosios instancijos teismui priešieškinį atmetus tik ieškinio senaties termino praleidimo pagrindu, bylos dalies pagal priešieškinį nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą pirmą kartą, po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus skundžiamo sprendimo dalį dėl ieškinio senaties taikymo priešieškinio reikalavimams, bylos dalis pagal priešieškinį perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

70. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytų argumentų, susijusių su realiai parduodant sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovo gauta suma ir atsiskaitymo pagal sandorius aplinkybėmis – tai yra bylos pagal priešieškinį nagrinėjimo iš esmės dalykas ir nurodytos aplinkybės turės būti išnagrinėtos bei įvertintos pirmosios instancijos teismui iš esmės nagrinėjant grąžinamą bylos dalį pagal priešieškinio reikalavimus.

Dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo

71. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas įrodė nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas, tenkino ieškovo ieškinį. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimu konstatavus kompensacijos už sklypus (duomenys neskelbtini), išmokėjimą, susidarė ieškovo teises iš esmės pažeidžianti situacija, o lygybė, turinti galioti tarp įpėdinių (arba jų teisių perėmėjų), buvo pažeista; ieškovui įgijus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), tolesnis nuosavybės teisių atkūrimas vyko ne lygiomis dalimis ieškovo nenaudai: jam visais atvejais tekdavo mažesnis nei atsakovui žemės sklypų plotas; žodiniai susitarimai tarp pretendentų / paveldėtojų dėl žemės sklypų priėmimo ir pinigų, gautų už parduotus žemės sklypus, pasidalijimo, yra galiojantys; atsakovui ieškovo sąskaita atkurtos didesnės ginčo sklypų dalys; iš viso atsakovui ieškovo sąskaita teko 5,66 aro didesnis nurodytų žemės sklypų plotas, dėl to, teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita; atsižvelgęs į sumas, už kurias atsakovas pardavė nurodytus žemės sklypus, teismas apskaičiavo iš atsakovo ieškovui priteistinas sumas už ieškovui atitekusias mažesnes sklypų dalis bei šias sumas priteisė ieškovui tenkindamas ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo.

72. Atsakovas, ginčydamas skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, nurodo, kad ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo patenkintas nepagrįstai, nagrinėjamu atveju nebuvo būtinųjų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų: nenustatyta atsakovo praturtėjimo dėl ieškovo veiksmų; nenustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); ginčo atveju nenustatyta, kad atsakovas būtų praturtėjęs be teisinio pagrindo; ieškovo galimai pažeistos teisės gali būti apgintos kitais būdais. Be to, atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pretendentų sudarytas žodinis susitarimas parduoti visus žemės sklypus ir gautus pinigus pasidalinti yra neterminuotas ir galiojantis, dėl ko atsakovas, neįvykdęs sutarties, yra nepagrįstai praturtėjęs. Atsakovas argumentavo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog šalys buvo sudariusios du žodinius susitarimus, iš kurių vienas (dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) iš dalies įvykdytas, o antras susitarimas (dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini)) yra nutrūkęs (mirus vienai iš susitarimo šalių ir jo teisių nepaveldėjus paveldėtojams; ieškovui pažeidus sutartį, dėl ko susitarimo nebegalima įvykdyti sutartomis sąlygomis).

73. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad paminėti apeliacinio skundo argumentai pagrįsti – pirmosios instancijos teismas ginčo atveju nepagrįstai taikė CK 6.242 straipsnio nuostatas, be to, nepagrįstai nusprendė, kad pretendentų sudarytas žodinis susitarimas parduoti visus žemės sklypus ir gautus pinigus pasidalinti yra neterminuotas bei galiojantis, dėl ko atsakovas, neįvykdęs sutarties, yra nepagrįstai praturtėjęs, ir dėl to, tenkindamas ieškinio reikalavimus, priėmė nepagrįstą sprendimą.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų

74. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai reglamentuojami CK 6.231–6.242 straipsniuose. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis. Šio instituto taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

75. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).

76. Aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021).

77. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).

78. Nagrinėjamu atveju bylos šalims žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės atkurtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra administraciniai aktai – Klaipėdos apskrities viršininko įsakymai ir sprendimai, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimai ir įsakymai, kurie yra galiojantys, nenuginčyti. Be to, žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės atkurtos vadovaujantis pretendentų 2004 m. gegužės 11 d. susitarimu, o nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atkurtos remiantis pretendentų 2008 m. balandžio 7 d. susitarimu. Taigi, šalių, taip pat ir atsakovo, ginčo žemės sklypų ar jų dalių gavimas grindžiamas įstatymu, administraciniais aktais, pretendentų susitarimais, kurie yra galiojantys, ieškiniu neginčijami.

79. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl negalimumo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą analogiško pobūdžio santykiams, susijusiems su nuosavybės teisų atkūrimu administraciniais aktais, pretendentų susitarimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2010).

80. Be to, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad esminę reikšmę tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo turi žodiniai susitarimai tarp pretendentų / paveldėtojų dėl žemės sklypų priėmimo ir pinigų, gautų už parduotus žemės sklypus, pasidalijimo, dėl ko tenkino ieškinio reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, kilę iš pretendentų sudarytų žodinių susitarimų, pagal kuriuos pardavus žemės sklypus gautos lėšos turėjo būti padalintos tarp visų pretendentų lygiomis dalimis. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau aptartą nepagrįsto praturtėjimo instituto subsidiarumą, reikalavimą grindžiant šalių sudarytu žodiniu susitarimu, t. y. sutartinių teisinių santykių pagrindu, nepagrįsto praturtėjimo institutas negalėjo būti taikomas, nes, kaip pagrįstai nurodė atsakovas apeliaciniame skunde, tokiu atveju ieškovas savo galimai pažeistas teises turėjo / galėjo ginti prievolių teisinių santykių pagrindu ir reikšti ieškinį dėl atitinkamos sumos priteisimo pagal žodinę sutartį arba įpareigojimo vykdyti sutartį. Ieškovui pabrėžus, kad tokio reikalavimo byloje jis nereiškia, tai nesudarė teismui pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus remiantis nepagrįsto praturtėjimo institutu.

81. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Todėl kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialiųjų teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2013). Remiantis CK 6.242 straipsnio 1 dalies dispozicija ir nurodyta kasacinio teismo praktika, nepagrįsto praturtėjimo institutas šiuo atveju negalėjo būti taikomas, nes ieškovo galimai pažeistos teisės gali būti apgintos kitais būdais (ginčijant priimtus administracinius aktus bei pretendentų sudarytus rašytinius susitarimus, reiškiant ieškinį dėl atitinkamos sumos priteisimo pagal žodinę sutartį arba įpareigojimo vykdyti sutartį), dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas ginčo atveju nepagrįstai taikė CK 6.242 straipsnio nuostatas, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

82. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsto praturtėjimo institutas šiuo atveju negali būti taikomas taip pat ir dėl to, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės tiek atsakovui, tiek ieškovui atkurtos remiantis Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais ir sprendimais, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimais ir įsakymais, t. y. administraciniais aktais, kurie yra galiojantys, nėra nuginčyti, dėl jų panaikinimo nėra pareikštų reikalavimų, nėra vienos iš būtinųjų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų – atsakovo praturtėjimo dėl ieškovo veiksmų. Juolab, kad ieškovas nėra perdavęs atsakovui turto, nėra davęs ar pervedęs piniginių lėšų, kurias atsakovas būtų gavęs nepagrįstai (atsakovui sumokėtos kompensacijos pagrįstumas konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo sprendimu). Dėl paminėto atsakovas negali būti laikomas praturtėjusiu dėl ieškovo veiksmų.

83. Nagrinėjamu atveju nenustatyta ir kita nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo būtinoji sąlyga – nenustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (t. y. nenustatyta, kad atsakovas būtų praturtėjęs ieškovo sąskaita). Kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, ieškovas, A. G., J. G. ir P. G. turi nuosavybės atkūrimo teisę į 7,95 ha žemės, t. y. visi keturi pretendentai lygiomis dalimis paveldėjo teisę į 7,95 ha žemės nuosavybės teisių atkūrimą (e. t. 3, b. l. 60). Kiekvienam iš paveldėtojų nuosavybės teisės gali būti atkurtos į 1,9875 ha žemės sklypus (e. t. 6, b. l. l, 31). Nuosavybės teisių atkūrimo procesas nėra pasibaigęs. Kaip matyti iš byloje esančių nuosavybės teisės atkūrimo dokumentų, atsakovui nuosavybės teisės šiuo metu atkurtos į 0,8937 ha žemės sklypus (e. t. 6, b. l. 1), t. y. šiuo metu nepasiektas maksimalus galimas atsakovui atkurti nuosavybės teisės plotas (1,9875 ha). Ieškovui šiuo metu atkurtos nuosavybės teisės į 1,0526 ha žemės sklypus, t. y. ieškovas taip pat nėra pasiekęs maksimalios jam tenkančios paveldėtos dalies (1,9875 ha) ir dar turi galimybę atkurti nuosavybės teises į 0,9349 ha žemės. Be to, iki tol, kol nebus visiškai baigtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, nėra galimybės nustatyti, į kokio galutinio bendro dydžio žemės sklypus bus atkurtos nuosavybės teisės šalims, taip pat negalima į ateitį numatyti, kad atsakovui bus atkurtos nuosavybės teisės į visus 1,9875 ha, o ieškovui į mažesnę dalį, todėl šiuo metu negalima konstatuoti, jog atsakovas būtų praturtėjęs ieškovo sąskaita.

84. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinosios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos – atsakovo praturtėjimo be teisinio pagrindo. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuojama, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016). Minėta, atsakovas ginčo žemės sklypų dalis ((duomenys neskelbtini) įgijo administracinių aktų, kurie yra galiojantys, pagrindu. Atsakovas ginčo žemės sklypų (duomenys neskelbtini), dalis pardavė ir už juos pinigus gavo nekilnojamojo turto notarinių pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, o ieškovas nebuvo šių sutarčių šalimi. Taigi, preziumuojama, kad tokį turtą atsakovas įgijo teisėtai ir, remiantis aptariamu civilinės teisės institutu, turto išreikalauti negalima.

85. Apibendrinant, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas šiuo atveju negalėjo būti taikomas, nes nenustatyta būtinųjų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų: nenustatytas atsakovo praturtėjimas dėl ieškovo veiksmų; nenustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); ginčo atveju nenustatyta, kad atsakovas būtų praturtėjęs be teisinio pagrindo; ieškovo galimai pažeistos teisės gali būti apgintos kitais būdais (ginčijant priimtus administracinius aktus ir / ar pretendentų sudarytus rašytinius susitarimus, reiškiant ieškinį dėl atitinkamos sumos priteisimo pagal žodinę sutartį arba įpareigojimo vykdyti sutartį), dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas ginčo atveju nepagrįstai taikė CK 6.242 straipsnio nuostatas, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą tenkinti ieškinį. Išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškinys, ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl susitarimų vertinimo nepagrįsto praturtėjimo kontekste

86. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas ieškovo ieškinys, nurodo, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl nepagrįsto praturtėjimo, o pirmosios instancijos teismas, nesudarydamas atsakovui galimybės atsikirsti, išėjo iš ieškinio ribų ir bylą nagrinėjo ir sutartinių teisių santykių (prievolių sudarymo, vykdymo, galiojimo) aspektu bei nepagrįstai nusprendė, kad pretendentų sudarytas žodinis susitarimas parduoti visus žemės sklypus ir gautus pinigus pasidalinti yra neterminuotas ir galiojantis, dėl ko atsakovas, neįvykdęs sutarties (t. y. pardavęs jam tekusias sklypų dalis ir nepasidalinęs gautų lėšų), yra nepagrįstai praturtėjęs. Atsakovas argumentavo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog tarp šalių buvo sudaryti du žodiniai susitarimai, iš kurių vienas (dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)) iš dalies įvykdytas, o antras susitarimas (dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)) yra nutrūkęs (mirus vienai iš susitarimo šalių ir jo teisių nepaveldėjus paveldėtojams; ieškovui pažeidus sutartį, dėl ko susitarimo nebegalima įvykdyti sutartomis sąlygomis).

87. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais ir pritaria atsakovo teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir jų raidą, todėl nepagrįstai konstatavo, jog šalių susitarimas dėl žemės sklypų pardavimo ir gautų lėšų pasidalinimo yra neterminuotas ir galiojantis, taip pat, nepagrįstai sprendė, jog ieškovui gavus mažesnes sklypų dalis, o atsakovui nepasidalinus už jam atitekusias sklypų dalis gautomis lėšomis, atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita.

88. Pirma, prieš atkuriant žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises, pretendentai 2004 m. gegužės 11 d. žodiniu susitarimu susitarė, kad šie du sklypai po nuosavybės teisių atkūrimo turi būti parduoti, o gautos lėšos padalintos lygiomis dalimis visiems keturiems pretendentams. Nėra įrodymų, kad šis susitarimas būtų buvęs nukreiptas ir į kitus sklypus. Pažymėtina, kad šis susitarimas įvykdytas, nes ieškovui buvo atkurtos minėtų dviejų žemės sklypų nuosavybės teisės, ir ieškovas, pardavęs minėtus žemės sklypus, išmokėjo kitiems pretendentams kompensacijas (yra kilęs šalių ginčas dėl kompensacijos dydžio – tai yra priešieškinio nagrinėjimo dalykas).

89. Antra, paaiškėjus, kad pretendentams gali būti atkurtos nuosavybės teisės į dar du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), pretendentai pasirašė susitarimą dėl atkuriamų žemės sklypų dalių ir byloje nėra ginčijama, kad pretendentai žodžiu sutarė, jog minėti du žemės sklypai vėl bus parduodami kartu ir gautos lėšos padalintos pretendentams (toliau – 2008 m. žodinis susitarimas). Vis dėlto, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad 2008 m. žodinis šalių susitarimas buvo neterminuotas. Bylos nagrinėjimo metu kilo šalių ginčas, ar šis 2008 m. žodinis susitarimas buvo sudarytas dėl visų ateityje atsirasiančių žemės sklypų, ar tik dėl dviejų konkrečių žemės sklypų – (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigė, kad 2008 m. žodinis susitarimas sudarytas dėl visų būsimų sklypų, tuo tarpu atsakovas teigė, kad šis susitarimas, atsižvelgiant i ankstesnę paveldėtojų praktiką, buvo sudarytas dėl dviejų konkrečių žemės sklypų, į kuriuos tuo metu buvo atkuriamos nuosavybės teisės. Šis 2008 m. susitarimas sudarytas žodžiu, nei viena iš šalių neturi rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kokios buvo šio susitarimo konkrečios sąlygos: susitarimo objektas, terminas, galiojimas, nutraukimo tvarka ir pan., todėl, vadovaujantis įrodinėjimo taisyklėmis, ieškovas, siekiantis įrodyti, kad 2008 m. žodinis susitarimas buvo sudarytas dėl visų ateityje atsirasiančių žemės sklypų, o ne tik dėl 2008 m. balandžio 7 d. pasirašytame susitarime minimų sklypų (analogiškai 2004 m. gegužės 11 d. susitarimui), turėjo pareigą tokias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis), tačiau nepateikė tokių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad šalių 2008 m. žodinis susitarimas buvo neterminuotas, t. y. kad buvo sudarytas dėl visų būsimų sklypų.

90. Trečia, pagrįstu pripažintinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog 2008 m. žodinis susitarimas yra iki šiol galiojantis ir nenutrauktas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių elgesys patvirtina, kad 2008 m. žodinis susitarimas buvo nutrauktas dėl paties ieškovo kaltės jam nevykdant įsipareigojimų. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2009 m. vasario 18 d. buvo areštuotos ieškovo dalys žemės sklypuose (duomenys neskelbtini). Pagal 2012 m. kovo 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktą ieškovui priklausanti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis buvo perduota išieškotojui. Pagal 2019 m. gegužės 22 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą ieškovui priklausanti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis buvo parduota iš varžytinių. Atsižvelgiant į tai, kad po 2009 m. vasario 18 d. arešto ieškovo sklypų dalys sklypuose (duomenys neskelbtini), perduotos išieškotojui arba parduotos iš varžytinių, pretendentų 2008 m. žodinis susitarimas dėl šių sklypų pardavimo bendrai ir gautos kainos padalinimo į keturias lygias dalis objektyviai nutrūko, nes šio 2008 m. žodinio susitarimo nebebuvo galima įvykdyti tomis sąlygomis, kokiomis buvo susitarę pretendentai. Pagrįstais pripažintini apelianto teiginiai, kad 2008 m. žodinis susitarimas neišvengiamai nutrūko iš karto po 2012 m. kovo 8 d. turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo, nes šalims ir kitiems pretendentams tapo žinoma, kad jų 2008 m. žodinio susitarimo nebeįmanoma įvykdyti – žemės sklypas sumažėjo (dėl ieškovo kaltės prarasta ieškovui priklausanti sklypo dalis, kuri parduota vykdant ieškovo prievoles).

91. Aplinkybę, kad 2008 m. žodinis susitarimas dėl bendro turto pardavimo ir gautų lėšų pasidalinimo po ieškovo turto arešto buvo nutrūkęs, patvirtina ir pretendentų veiksmai bei nuosavybės teisių atkūrimo procesas, kuriame nebuvo pateikta bendrų pretendentų prašymų, bendrų pareiškimų, o buvo pradėti teikti kiekvieno pretendento asmeniniai, individualūs prašymai ar tik dalies pretendentų prašymai, taip pat išsiskyrė pretendentų asmeniniai prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į konkrečius žemės sklypus (pvz.: į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pretendavo tik atsakovas, į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pretendavo visi, išskyrus atsakovą, į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pretendavo tik atsakovas, į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės atkurtos įstatymo, o ne pretendentų prašymų pagrindu). Taigi, po ieškovo turto arešto visi pretendentai ėmė veikti atskirai ir jokių bendrų veiksmų nebeatliko, kas patvirtina, jog pretendentų susitarimas dėl bendro turto pardavimo buvo nutrūkęs.

92. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad šalys kartu su kitais pretendentais keletą metų tarpusavyje derino žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkas ir šių sklypų atidalinimo projektus, tačiau nei viename pretendentų rašte nebuvo išreikšti ieškovo prieštaravimai dėl šių žemės sklypų atidalijimo ir nebuvo nurodyta, kad toks sklypų skaidymas ir išdalinimas atskiriems pretendentams pažeis 2008 m. žodinį susitarimą dėl sklypų bendro pardavimo ir gautų lėšų pasidalijimo arba sukels grėsmę jo vykdymui. Šalių derinamuose (duomenys neskelbtini), žemės sklypų naudojimosi tvarkos ir šių sklypų atidalinimo projektuose buvo numatytos tokios sąlygos kaip ,,atskirai nuo kitų Šalių (Sklypo bendraturčių) teisės aktų nustatyta tvarka valdys, naudosis bei disponuos Sklypo dalimi“ (e. t. 2, b. l. 159–162), ,,kiekviena šalis turi teisę atsidalinti savo dalį iš Sklypo, parduoti savo dalį <...> be atskiro bendraturčių sutikimo“ (e. t. 7, b. l. 133–134), kurioms nei vienas iš pretendentų neprieštaravo (e. t. 2, b. l. 163–172), kas taip pat patvirtina, jog susitarimas dėl žemės sklypų bendro pardavimo ir lėšų pasidalinimo buvo nebegaliojantis – nė viena iš šalių jo neminėjo ir nereikalavo laikytis.

93. 2017 m. sausio 8 d. pranešimu ieškovas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos projekto nurodė, kad „būtų racionalu iš karto organizuoti sklypo dalies atsidalijimo procedūrą. Tikiuosi, kad A. G. atsižvelgs į išdėstytus argumentus ir pradės savo dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūrą“ (e. t. 2, b. l. 164), t. y. pats siūlė atsakovui atsiskirti jam priklausančią dalį nuo kitų pretendentų dalių, kas būtų leidę atsakovui šio sklypo dalį parduoti atskirai, be kitų bendrasavininkų sutikimo. Tokia ieškovo pozicija ir rekomendacijos dėl sklypo dalies atidalijimo patvirtina, kad ir pats ieškovas pripažino, jog 2008 m. žodinis susitarimas dėl sklypų bendro pardavimo ir lėšų pasidalinimo yra nutrūkęs, o kiekvienas pretendentas gali atskirai pardavinėti jam priklausančias sklypų dalis.

94. Taip pat visi pretendentai sutiko ir pasirašė 2019 m. rugpjūčio 23 d. Turto padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį (e. t. 3, b. l. 177–186), pagal kurią žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į du atskirus sklypus: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kitiems pretendentams pardavus žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), jų gautos lėšos nebuvo padalintos tarp visų pretendentų (byloje nėra duomenų, kad lėšos būtų dalintos ar kad būtų tokių reikalavimų išreikšta). Taip pat visi pretendentai sutiko ir pasirašė 2020 m. spalio 23 d. Turto atidalijimo ir servituto nustatymo sutartį (e. t. 3, b. l. 189–199), pagal kurią žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į 5 atskirus žemės sklypus ((duomenys neskelbtini)). Pretendentams pardavus (duomenys neskelbtini), žemės sklypus, jų gautos lėšos nebuvo padalintos visiems pretendentams (byloje nėra duomenų, kad lėšos būtų dalintos ar kad būtų tokių reikalavimų išreikšta). Be to, pretendentai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis pardavė atskirai nuo atsakovo. Minėti duomenys rodo, kad pretendentų nebesaistė susitarimas dėl žemės sklypų bendro pardavimo ir gautų lėšų pasidalinimo, kiekvienas pretendentas siekė atskirti jam priklausančias dalis nuo kitų pretendentų dalių.

95. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad šalių 2008 m. žodinis susitarimas dėl žemės sklypų bendro pardavimo ir gautų lėšų pasidalinimo buvo paties ieškovo pažeistas ir po jam priklausančių žemės sklypų dalies arešto bei išieškojimo priverstinio išieškojimo procese (turto perdavimo išieškotojui) nebegalėjo būti įgyvendinamas tomis sąlygomis, dėl kurių buvo susitarta, dėl ko nutrūko, o tolesni visų pretendentų, įskaitant ir patį ieškovą, veiksmai rodo, kad tolesniame nuosavybės teisių atkūrimo procese visi pretendentai elgėsi ir veikė taip, lyg toks susitarimas būtų negaliojantis.

96. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir jų raidą bei nepagrįstai konstatavo, jog šalių susitarimas dėl žemės sklypų pardavimo ir gautų lėšų pasidalinimo yra neterminuotas ir galiojantis, todėl, atitinkamai, reiškiantis nepagrįstą atsakovo praturtėjimą gavus tam tikras žemės sklypų dalis ir lėšas jas pardavus. Byloje esančių įrodymų visumos įvertinimas tokią teismo išvadą paneigia, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškinys tenkintas, naikintina ir šiuo pagrindu, priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.

Dėl procesinės bylos baigties

97. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą nesant jam taikyti būtinųjų sąlygų, netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl atsakovo įgyto turto gavimo pagrindo bei teisėtumo, be to, netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui dėl sumos už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, pareikšti, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą dėl ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytą, tenkintina apeliacinio skundo dalis dėl sprendimo dalies, kuria ieškinys tenkintas, naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškinys, ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

98. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties pareikšti priešieškinio reikalavimus taikymo, netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, netinkamai taikė ieškinio senaties taikymą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė nepagrįstą sprendimą, kad atsakovas praleido ieškinio senaties terminą pareikšti priešieškinio reikalavimus, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl ieškinio senaties taikymo priešieškinio reikalavimams naikintina, bei, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė priešieškinį vien tik remdamasis ieškinio senaties termino pasibaigimu ir skundžiamame sprendime nenagrinėjo priešieškinio iš esmės, darytina išvada, jog nebuvo atskleista bylos esmė dėl priešieškinio reikalavimų, o šios bylos dalies nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme suvaržytų šalių teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus skundžiamo sprendimo dalį dėl ieškinio senaties taikymo priešieškinio reikalavimams, bylos dalis pagal priešieškinį perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

99. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

100. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla visa apimtimi ir nėra priimtas sprendimas ne tik dėl ieškinio, tačiau ir dėl priešieškinio reikalavimų, t. y. kol teismas dėl viso ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

101. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegijai nusprendus, kad bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę visos bylos baigtį (CPK 93 straipsnis).

102. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. liepos 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-22-588/2024, dalį, kuria ieškinys tenkintas, ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. liepos 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-22-588/2024, dalį, kuria priešieškinis atmestas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir bylos dalį pagal priešieškinį bei klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.