Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo V. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

11. Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos. Taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl įstatyme nustatytos privalomos paskolos sandorio formos: įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013.

12. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad tarp šalių nėra sudarytos rašytinės paskolos sutarties, nors vadovaujantis CK 6.871 straipsnio 1 dalimi (CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d.), fizinių asmenų paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Ieškovas žodinės paskolos sutarties sudarymo faktą iš esmės įrodinėja atliktu pavedimu bei J. G. ir J. N. notaro patvirtintais liudijimais.

13. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 2 dalimi, ieškovas, kilus ginčui dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, neturi teisės remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, todėl J. G. ir J. N. notaro patvirtintais liudijimais šiuo atveju pagrindo remtis nėra.

14. Teismų praktikoje, aiškinant paskolos sutarties būtinas sąlygas, ne kartą yra pažymėta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-235/2009). Pinigų pervedimą į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).

15. Nagrinėjamu atveju 55 330,17 Eur (191 044,00 Lt) paskolos sudarymo faktą ieškovas grindžia 2005 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymu (t. 2, b. l. 94). Minėto mokėjimo nurodymo mokėjimo paskirtis nurodyta „pervedamos lėšos“. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą mokėjimo nurodymą, neturi pagrindo konstatuoti, jog minėtas banko mokėjimo nurodymas atitinka esminius paskolos sutarties elementus, t. y. iš banko mokėjimo nurodymo teismas gali konstatuoti esant įrodytą pinigų perdavimo faktą (paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn), tačiau nėra paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti tokią pat pinigų sumą, t. y. nėra antro esminio paskolos sutarties elemento, todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad vien tik pinigų pervedimas pats savaime sukūrė paskolos teisinius santykius su tokiu veiksmu susijusiems asmenims, nes jų gavėjui nepripažįstant paskolos teisinių santykių egzistavimo vien toks faktas negali patvirtinti paskolos sutarties sudarymo, kaip jau minėta, pinigai gali būti perduoti ir kitais pagrindais.

16. Į bylą pateikti įrodymai, šalių bei liudytojų parodymai teismui leidžia pritarti atsakovo argumentams, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę ne paskolos teisiniai santykiai, o su nuosavybės teisių atkūrimo procesu susiję teisiniai santykiai.

17. Iš bylos duomenų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad P. G. (atsakovo tėvas), gim. Duomenys neskelbtini., J. G., gim. Duomenys neskelbtini., A. G., gim. Duomenys neskelbtini., ir ieškovas V. G., gim. Duomenys neskelbtini., pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ po savo tėvų mirties tapo pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą žemės sklypams, esantiems Duomenys neskelbtini g. Nr. 32, 34, 38, 36, todėl kreipėsi į Duomenys neskelbtini miesto valdybą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo.

18. 2004 m. sausio 13 d. ieškovas V. G., P. G., A. G. (gim. Duomenys neskelbtini ) ir J. G. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Duomenys neskelbtini miesto žemėtvarkos skyriui pateikė susitarimą, pagal kurį nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimui formuojamą 0,3669 ha žemės sklypą sutarė pasidalyti tokiu būdu: A. G. – 0,0917 ha, J. G. – 0,0917 ha, P. G. (paveldėtojas atsakovas A. G.) – 0,0917 ha, V. G. – 0,0918 ha. Tai yra šiuo susitarimu buvo nutarta žemės sklypą tarp pretendentų pasidalyti lygiomis dalimis.

19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pagal 2004 m. gegužės 11 d. susitarimą (t. 1, b. l. 104), kuris taip pat buvo pateiktas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Duomenys neskelbtini miesto žemėtvarkos skyriui, buvo susitarta, kad žemės sklypai, esantys Duomenys neskelbtini g. 32 ir 34, Duomenys neskelbtini, atiteks V. G.. Atsakovas teigia, jog šio 2004 m. gegužės 11 d. susitarimo sudarymo metu buvo sudarytas ir žodinis susitarimas, kad po šių sklypų suformavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo V. G. (ieškovas) juos parduos ir sumokės atsakovui A. G. (kaip P. G. paveldėtojui), A. G. ir J. G. kompensaciją už jų atsisakytas žemės sklypų dalis.

20. Teismo vertinimu, atsakovo argumentus, susijusius su 2004 m. sausio 13 d. susitarimo pakeitimu bei žodinio susitarimo prie 2004 m. gegužės 11 d. susitarimo egzistavimą, patvirtina byloje esantys įrodymai – garso įrašuose užfiksuoti pokalbiai bei liudytojos A. K. parodymai.

21. Ieškovo argumentus, jog nėra pagrindo pateiktus garso įrašus vertinti, kadangi jie padaryti neteisėtai ir pažeidžia ieškovo teises į privatų asmeninį gyvenimą, teismas vertina kritiškai. Garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, teismų jurisprudencijoje pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010).

22. Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2004); atsižvelgiama į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2005). Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-302/2010; kt.).

23. Pažymėtina, kad iš pateiktų garso įrašų turinio matyti, kad šalys kalba apie ieškiniu prašomą priteisti piniginę sumą, naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką bei kilusias problemas, taip pat kalbama apie aplinkybes, susijusias su 2005 metais parduotais žemės sklypais. Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovas buvo verčiamas kalbėti. Taip pat kritiškai vertinti ieškovo argumentai, jog garso įrašai nelaikytini leistinais įrodymais byloje, kadangi dalis jų padaryti advokato kontoroje. Kaip teisingai nurodė atsakovas, garso įrašo padarymo metu ne ieškovui, o atsakovui buvo teikiamos konsultacijos, todėl šiuo atveju būtent atsakovas sprendžia, kiek ir kokią informaciją jis sutinka atskleisti. Nurodytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, sudaro pagrindą pateiktus garso įrašus laikyti leistinais įrodymais ir juos vertinti.

24. Taigi iš pateikto garso įrašo Nr. 001 galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas kalba apie kompensaciją už parduotus žemės sklypus, t. y. V. G. nurodo, jog 2005 metais buvo sutarę, jog pardavus pinigus dalysis į keturias dalis. Teismo posėdžio metu ieškovas, atsakydamas į atsakovo atstovės klausimą, apie kokius sklypus šiame garso įraše kalba ieškovas, nurodė, jog kalbama apie ateityje būsiančius žemės sklypus, tačiau, kaip teisingai pažymėjo advokatė J. R., 2005 metais nuosavybės teisės atkurtos buvo tik į du žemės sklypus, t. y. į Duomenys neskelbtini g. 32 ir 34. Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. gruodžio 3 d., metu liudytoja A. K. (ieškovo pusseserė) parodė, kad 2005 metais ieškovas jai buvo pasakojęs, jog parduoda žemės sklypą netoli tėviškės, prie „Duomenys neskelbtini“ sanatorijos, Duomenys neskelbtini g., ir pirkėjas nori, jog būtų mažiau žemės sklypo savininkų, todėl ieškovas parduos ir pinigus padalys į keturias dalis. Liudytoja nurodė, jog šias aplinkybes ieškovas jai pasakojo atvykęs į jos darbovietę Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kurioje ji ėjo skyriaus vedėjos pareigas (2019 m. gruodžio 3 d. garso įrašo Nr. 2, 25.24 min.). Į atsakovo atstovės advokatės J. R. klausimą, ar V. liudytojai buvo pasakojęs, jog buvo paskolinęs pinigų, A. K. atsakė neigiamai. Taip pat neigiamai liudytoja atsakė į klausimą, ar J. G. yra sakęs, jog skolinosi pinigus. Liudytojas S. G. (atsakovo brolis) taip pat paliudijo, jog ieškovas siūlė sklypus, esančius Duomenys neskelbtini g. 32 ir 34, užrašyti jam, nes to pageidauja pirkėjas, ir kad pinigus atiduos, kai sklypai bus parduoti (2019 m. gruodžio 3 d. garso įrašo Nr. 2, 1.05.08 val.).

25. Teismo vertinimu, iš minėto garso įrašo bei liudytojų A. K. ir S. G. parodymų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog iš tiesų buvo realizuotas būtent prie 2004 m. sausio 13 d. susitarimo sudarytas žodinis susitarimas. Bylos duomenimis, ieškovui buvo atkurta nuosavybės teisė į Duomenys neskelbtini g. 32 ir 34, Duomenys neskelbtini esančius sklypus, 2005 m. sausio 6 d. ieškovas abu sklypus pardavė sudarydamas žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis (t. 2, b. l. 15–18, 19–21). Pirkimo – pardavimo sutarčių 3 punktuose numatyta, kad galutinis apmokėjimas už žemės sklypus bus įvykdytas per 5 darbo dienas nuo hipotekos įregistravimo. Į bylą pateiktas VĮ Registrų centro išrašas (t. 2 , b. l. 23–25, 27–29) patvirtina, kad hipoteka įregistruota 2005 m. vasario 22 d., o iš ieškovo banko sąskaitos išrašo (t. 2, b. l. 94) matyti, kad 2005 m. vasario 23 d. ieškovui buvo sumokėta už abu žemės sklypus. Ieškovo banko sąskaitos išrašas taip pat patvirtina, kad 2005 m. vasario 24 d. ieškovas pervedė 40 000 Lt J. G., 2005 m. vasario 25 d. – 185 444,00 Lt A. G. (gim. Duomenys neskelbtini.), 191 044,00 Lt A. G. (atsakovui) ir 146 444,00 Lt J. G.. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog ši įvykių chronologija, t. y. kai pardavus abu žemės sklypus ir gavus apmokėjimą už juos, jau kitą dieną buvo pervestos lėšos kitiems pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą, kurie ieškovo naudai atsisakė teisių į Duomenys neskelbtini g. 32 ir 34, Duomenys neskelbtini esančius sklypus, patvirtina, jog buvo įvykdytas pretendentų žodinis susitarimas pardavus minėtus sklypus pretendentams išmokėti pinigus lygiomis dalimis kaip kompensaciją.

26. Teismo vertinimu, aplinkybę, jog tarp ieškovo ir atsakovo neegzistavo paskolos teisiniai santykiai, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Visų pirma, kaip jau minėta, šalys nesudarė rašytinės paskolos sutarties. Teismui taip pat kyla abejonių, kodėl didelę gyvenimišką patirtį turintis bei vadovaujamą darbą dirbęs ieškovas mokėjimo pavedimo mokėjimo paskirtyje nenurodė, jog pervedamos lėšos yra paskola. Byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovas, atsakovas, J. G. ar A. G. (gim. Duomenys neskelbtini.) būtų deklaravę suteiktas / gautas paskolas. Teismas kritiškai vertina ieškovo ir liudytojo J. G. paaiškinimus, jog jie nežinojo / pamiršo deklaruoti suteiktas / gautas paskolas, kadangi byloje nėra duomenų ne tik, kad deklaracijos buvo pateiktos, tačiau nėra įrodymų, jog jos buvo patikslintos kai kilo ginčas teisme. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovui, J. G. ir A. G. buvo pervestos labai panašios sumos (40 000 Lt + 146 444,00 Lt J. G., 185 444,00 Lt A. G. (gim. Duomenys neskelbtini.), 191 044,00 Lt A. G. (atsakovui). Teismas taip pat sutinka su atsakovo atstovės pastebėjimu, jog pervestų sumų piniginė išraiška suteikia pagrindą abejoti ieškovo argumentais, jog būtent dėl tokių paskolų sumų buvo tartasi. Teismo posėdžio metu ieškovas, atsakydamas į klausimą, kodėl paskolos sumos buvo beveik vienodos, negalėjo nurodyti tikslių priežasčių (2019 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašo Nr. 1 25.38 min.). Ieškovo nurodytų aplinkybių, jog visi asmenys, kuriems ieškovas 2005 m. vasario 25 d. suteikė paskolas, turėjo finansinių problemų, nepatvirtino nei atsakovas, nei liudytojai S. G. bei A. K.. Liudytojas J. G. nurodė skolinęsis pinigų iš ieškovo, kadangi tuo metu buvo sunki finansinė padėtis: reikėjo mokėti už jauniausios dukters mokslus, padengti kitų dviejų dukterų vestuvių išlaidas ir pan. (2019 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašo Nr. 2 36.38 min.), tačiau į atsakovo atstovės klausimą, kuriais metais J. G. dukterys ištekėjo, liudytojas nurodyti negalėjo (2019 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašo Nr. 2 53.04 min.), taip pat negalėjo nurodyti, kuriais metais jauniausioji dukra studijavo ir kiek reikėjo mokėti už jos mokslus.

27. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog tiek garso įrašai, tiek liudytojo J. G. parodymai bei paties ieškovo paaiškinimai leidžia abejoti, ar 2005 m. vasario 25 d. ieškovo atlikti mokėjimo pavedimai laikytini paskolomis. Iš liudytojo J. G. parodymų nustatyta, kad J. G., pasakodamas apie paskolos suteikimo aplinkybes, nurodė, jog buvo tartasi, kad V. pasiims du sklypus Duomenys neskelbtini g., parduos ir, kiek reikės, tiek duos pinigų pragyvenimui; po to, kai bus parduotas kitas sklypas, išsilygins (2019 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašo Nr. 2 39.34 min.). Į atsakovo atstovės klausimą, kodėl J. G. atsisakė savo nuosavybės teisių į tuos žemės sklypus, nes pardavęs būtų gavęs apie 200 tūkstančių litų, liudytojas atsakė: „nu tai kiek ten gaunasi...apie 180 tūkstančių, tai aš ir pasiėmiau, pasiskolinau. Nu pasiskolinau“ (2019 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašo Nr. 2 47.31 min.). Į teisėjo klausimą, kodėl skolinosi, o ne dalijosi pinigus, liudytojas J. G. atsakė, kad „ant popieriaus buvo kitaip. Mes susitarėm viską forminti ieškovo vardu, kad būtų lengviau tvarkyti dokumentus“ (2019 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašo Nr. 2 48.16 min.). Teismo vertinimu, liudytojo J. G. parodymai nėra nuoseklūs ir patikimi, kadangi jo nuomonė dėl jam 2005 m. vasario 24 ir 25 d. pervestų piniginių lėšų paskirties duodant parodymus kito: vienu metu liudytojas teigė, jog šias pinigines lėšas jam ieškovas skolino, kitu – kad davė.

28. Tai, kad pinigai buvo duoti (pervesti kaip kompensacija), o ne skolinti, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš į bylą pateikto garso įrašo Nr. 001 nustatyta, kad V. G. teigė, jog 2005 m. atsakovui davė pinigų – „Aš tam žmogui daviau pinigų. Trupučiuką. Šimtą devyniasdešimt vienas tūkstantis ten su kapeikom“. Minėtame garso įraše ieškovas taip pat nurodo, kad duos atsakovą į teismą „kadangi pripažinti skolą“ Tai yra ieškovas nenurodo, jog pinigus atsakovui skolino, priešingai, teigia, jog davė ir kilus nesutarimams teigia, jog kreipsis į teismą pripažinti, o ne prisiteisti skolą.

29. Teismo vertinimu, aplinkybę, jog ieškovas ginčijamu mokėjimo pavedimu neskolino atsakovui pinigų, patvirtina ir tai, jog išieškojimo iš ieškovo proceso metu ieškovas antstoliams nenurodė, jog egzistuoja lėšos, priklausančios ieškovui, tačiau esančios pas trečiuosius asmenis (t. 2, b. l. 194, t. 3, b. l. 12). Ieškovas taip pat nenurodė turintis debitorių ir Duomenys neskelbtini kredito unijai, su kuria buvo sudaręs paskolos sutartį (t. 2, b. l. 47–52), nors paskolos 6.13 punktu įsipareigojo Duomenys neskelbtini kredito unijai pateikti išsamią informaciją, reikalingą paskolos gavėjo (V. G.) finansinei būklei įvertinti, iš jų ir duomenis apie debitorius (t. 3, b. l. 19).

30. Teismas taip pat pakartotinai pažymi, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą). Taigi, atsižvelgiant į nurodytas ir aptartas aplinkybes bei nesant duomenų, leidžiančių nustatyti paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti pervestą pinigų sumą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, jog tarp atsakovo bei ieškovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Kaip jau minėta šiame sprendime, teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, mano, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę ne paskolos teisiniai santykiai, o su nuosavybės teisių atkūrimo procesu susiję teisiniai santykiai ir 2005 m. vasario 25 d. atsakovui pervesta 55 330,17 Eur (191 044,00 Lt) suma yra ne paskola, o kompensacija už parduotus žemės sklypus.

31. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad tuo atveju, jei teismas manytų, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Teismo vertinimu, kadangi šiame sprendime padaryta išvada, jog ieškovas neįrodė, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, nėra pagrindo pasisakyti dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį.

32. Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).

33. Teismas, vadovaudamasis sprendime nurodyto teisinio reguliavimo bei nustatytų ir aptartų aplinkybių pagrindu, ieškinį atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 straipsnis).

Dėl baudos ieškovui skyrimo

34. Atsakovo atstovės teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas ieškinį pateikė aiškiai žinodamas, jog šalis siejo ne paskolos teisiniai santykiai, o su nuosavybės atkūrimo procesu susiję teisiniai santykiai. Todėl prašo tokį ieškovo elgesį vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti maksimalią CPK 95 straipsnyje nustatytą baudą, pusę jos skiriant atsakovui.

35. CPK 95 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

36. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012).

37. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl skolos grąžinimo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei pareiškė reikalavimą priteisti palūkanas, kurios, pasak paties ieškovo, žodinėje paskolos sutartyje nebuvo nurodytos, nereiškia, jog jis šiuos reikalavimus reiškė kitu tikslu nei siekdamas apginti savo, jo įsitikinimu, pažeistus interesus. Pažymėtina, kad viso bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepakeitė savo pozicijos, t. y. nuosekliai tvirtino ir įrodinėjo ieškinyje nurodytas aplinkybes, taip pat paaiškino, kodėl prašė iš atsakovo priteisti palūkanas, kurios nebuvo numatytos paskolos sutartyje. Taip pat pastebėtina, jog teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. atsakovui ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesukėlė jokių padarinių. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės gali kelti tam tikras abejones dėl ieškovo nesąžiningumo, tačiau to nepakanka konstatuoti ieškovo nesąžiningumą ar sąmoningą veikimą prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Kadangi pateiktą ieškinį ir kitus prašymus kvalifikuoti kaip akivaizdžiai nesąžiningus, pareikštus ne siekiant apginti tariamai pažeistas ieškovo teises, bet kitais tikslais, nėra pakankamo pagrindo, nėra ir pagrindo ieškovui taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).

Dėl kreipimosi į prokurorą

38. Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. rugsėjo 18 d., metu atsakovas nurodė, kad ieškovo pateiktas banko sąskaitos išrašas galbūt yra suklastotas, todėl prašė spręsti klausimą dėl pranešimo prokuratūrai apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką.

39. CPK 184 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu teismas padaro išvadą, kad įrodymas yra suklastotas, jis nepripažįsta jo įrodymu ir reikiamais atvejais apie suklastojimo faktą praneša prokurorui.

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. liepos 18 d. ieškovo atstovas teismui pateikė ieškovo banko sąskaitos 2005 m. vasario 25 d. išrašą ir prašė teismo atšaukti 2019 m. liepos 17 d. reikalavimą AB SEB bankui dėl ieškovo banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 6 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. pateikimo.

41. Teismas sutinka su atsakovu, jog šiuo atveju ieškovas pateikė banko sąskaitos išrašą, kuriame atsispindi tik mokėjimai, atlikti 2005 m. vasario 25 d., tačiau, kaip matyti iš ieškovo atstovo paaiškinimų, ieškovas banko sąskaitos išrašo už ilgesnį laikotarpį neteikė atsižvelgęs į atsakovo iškeltas abejones tik dėl atliktų mokėjimų J. G. bei A. G. (Duomenys neskelbtini.).

42. Taip pat pastebėtina, kad teismas netenkino ieškovo prašymo dėl reikalavimo AB SEB bankui dėl informacijos pateikimo atšaukimo ir į bylą buvo pateiktas išsamus ieškovo banko sąskaitos už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 6 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. išrašas, kuris šiame sprendime buvo įvertintas. Teismas pažymi, jog ieškovo pateiktame banko sąskaitos išraše nurodyti mokėjimai atitinka AB SEB banko teismui pateiktame išraše nurodytus mokėjimus, todėl pagrindo teigti, jog ieškovas suklastojo 2005 m. vasario 25 d. išrašą, nėra.

43. Todėl vadovaujantis nurodytų aplinkybių visuma, atsakovo prašymas kreiptis į prokurorą atmestinas.

45. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

46. Ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

47. Atsakovas pateikė prašymą iš ieškovo priteisti 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 96–107).

48. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Sprendžiant klausimą dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio pažymėtina, kad maksimali bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į ieškinį rengimą sudaro 2 425,75 Eur (Rekomendacijų 8.2 punktas), už tripliką – 1455, 45 Eur (Rekomendacijų 8.3 punktas), už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 388,12 Eur (Rekomendacijų 8.16 punktas), už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 12,63 Eur (Rekomendacijų 8.18 punktas), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 126,27 Eur (Rekomendacijų 8.19 punktas). Bylos duomenimis, 2019 m. liepos 16 d. posėdis vyko 24 min.; 2019 m. rugsėjo 18 d. – 23 min., 2019 m. gruodžio 3 d. – 5 val., 2020 m. sausio 10 d. – 1 val.; iš viso – 6 val. 47 min. Nustatyta, kad atsakovo prašomos priteisti 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atstovavimu teismo posėdžiuose, neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytus dydžių. Tačiau teismas pažymi, kad šiuo atveju yra pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su papildomų įrodymų rinkimu. Minėta, kad Rekomendacijose nustatyta, jog už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus maksimali priteistina suma yra 12,63 Eur. Atsakovo atstovė pateikė duomenis, jog buvo parengti 4 užklausimai dėl papildomų įrodymų rinkimo ir prašo priteisti 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad maksimali priteistina suma už įrodymų rinkimą yra 50,52 Eur (12,63 Eur x 4), teismas prašomas priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su įrodymų rinkimu, mažina iki 50,52 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kitos nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, jos priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Iš viso iš ieškovo atsakovui priteistina 3 150,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 500 Eur – 349,48 Eur).

49. Bylos duomenimis, atsakovas A. G. į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą įnešė 100,00 Eur užstatą už liudytojo J. G. atvykimą (t. 3, b. l. 16). Liudytojui nebuvo sumokėta už atvykimą į teismo posėdį, todėl 100,00 Eur suma grąžintina atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Atsakovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. G. priteisti 3 150,52 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos apygardos teismo depozitinės sąskaitos grąžinti 100,00 Eur (vieną šimtą eurų).

Netenkinti atsakovo A. G. prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atmesti atsakovo A. G. prašymą dėl kreipimosi į prokuratūrą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.