- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- e2S-635-1092/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00783-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir pagal atsakovo A. G. priešieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. G. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. G. (toliau – ir atsakovas): 1) 2,37 a žemės sklype (duomenys neskelbtini); 2) 2,24 a žemės sklype (duomenys neskelbtini); 3) 1,04 a žemės sklype (duomenys neskelbtini); 4) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas pareiškė priešieškinį ieškovui, prašydamas priteisti iš ieškovo 43 106,68 Eur skolą, 39 260,13 Eur palūkanas, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškinio reikalavimams užtikrinti taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovo turtą, pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas turėtų sukaupęs tokio dydžio pinigines lėšas, kurių užtektų teismo sprendimui įvykdyti, ir nepagrįstai naudojasi atsakovo turtu ir juo disponuoja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino ir jo priešieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ieškovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – ieškovo pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas ieškovą arba trečiuosius asmenis, už 82 366,81 Eur sumą, uždraudė areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai.
4. Teismas konstatavo, jog ieškovo turtinė padėtis yra nežinoma, ieškovas pardavinėja atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, iš jo vykdytas priverstinis skolų išieškojimas skirtingiems kreditoriams, jie buvo priversti kreiptis į teismą su reikalavimais įpareigoti ieškovą įregistruoti nuosavybės teises, kad atsirastų priverstinio skolų išieškojimo galimybė, kas rodo ieškovo nesąžiningumą ir siekį išvengti teismo sprendimo vykdymo. Be to, ieškovas kreipdamasis į teismą su ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-349-265/2020 nurodė, kad jo turtinė padėtis yra bloga, nes jo gaunamos pajamos yra labai mažos. Taip pat ieškovas dirba užsienyje ir į Lietuvą grįžta tik trumpam, t. y. jo kasdieniai ir pagrindiniai ekonominiai interesai nėra susiję su Lietuvos Respublika, todėl teismas vertino, kad priėmus nepalankų ieškovui sprendimą jo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, nes ieškovas gyvena ir dirba ne Lietuvos Respublikoje ir netgi ne Europos Sąjungoje, todėl teismo sprendimo įvykdymas taptų sunkiai įgyvendinamas arba pareikalautų didelių laiko ir papildomų lėšų sąnaudų. Todėl teismas pripažino, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirojo skundo argumentai:
3.1. Teismas išvadą apie blogą ieškovo turtinę padėtį padarė iš 3–4 metų senumo duomenų. Bet kuriuo atveju asmens turtinė padėtis, pagal teismų praktiką, nėra ta aplinkybė, kuria remiantis taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
3.2. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį pasunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu. Šiuo klausimu tiek atsakovas, tiek teismas paminėjo tik vieną aplinkybę – tai, kad ieškovas vengė įregistruoti nuosavybę. Tačiau ginčas dėl nuosavybės registravimo kilo 2016 metais (prieš 7 metus), todėl niekaip nepatvirtina net tikėtino ieškovo nesąžiningumo.
3.3. Aplinkybė, kad ieškovas dirba užsienyje, neturi jokios reikšmės nei jo sąžiningumo, nei sprendimo įvykdymo perspektyvų vertinimui. Vis dėlto teismas net neįsitikino, kur iš tiesų dirba ieškovas. Nors ieškovas iš tiesų atlieka darbo funkcijas užsienyje (būna komandiruojamas), jo darbdavys yra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo.
3.4. Atsakovas taip pat rėmėsi didele ieškinio suma, tačiau teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad vien tik aplinkybė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pusę priešieškinio sumos sudaro nuo 2005 metų apskaičiuotos palūkanos. Nors šiuo metu šis klausimas ir negali būti galutinai išspręstas, ieškovas nuo šio reikalavimo gali gintis penkerių metų ieškinio senaties terminu. Taigi, ir pati priešieškinio suma yra nenatūraliai padidinta.
3.5. Ieškovas pažymėjo, kad šiuo metu jis yra komandiruotėje užsienyje ir apribojimų jo turtui (ypač banko sąskaitoms) taikymas gali sukelti rimtų neigiamų padarinių. Iki grįžimo iš užsienio ieškovas gali neturėti galimybės pateikti prašymų perkelti areštą konkrečiam turtui, todėl pradinėje arešto taikymo stadijoje gali susidurti su piniginių lėšų pragyvenimui stygiumi ir kitokiomis problemomis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
4.1. Bloga asmens turtinė padėtis kartu su teismo nustatyta grėsme, jog asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, gali vengti teismo sprendimo įvykdymo, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas ne tik nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis yra prasta / nežinoma, bet ir konstatavo, jog dėl šios ir kitų teismo nurodytų aplinkybių yra reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas, pateikdamas atskirąjį skundą, nepaneigė atsakovo nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių dėl jo blogos turtinės padėties ir nepateikė jokių įrodymų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių jis galėtų operatyviai įvykdyti jam nepalankų teismo sprendimą.
Šalies argumentai
4.2. Ieškovas nurodė, kad teismas turėjo vertinti tik šios dienos (aktualius) duomenis, o ne ieškovo elgesį praeityje, tačiau, pagal teismų praktiką, bylose, kuriose yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą.
4.3. Pats ieškovas patvirtino teismo nustatytą aplinkybę dėl jo darbo užsienyje – ieškovas pats nurodo, kad jis iš tiesų atlieka darbo funkcijas užsienyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama iš esmės nepakeista.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovo turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo ieškovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – ieškovo pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas ieškovą arba trečiuosius asmenis, už 82 366,81 Eur sumą, uždraudė areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo veiksmus iki bylos iškėlimo, nežinomą ieškovo turtinę padėtį ir darbą užsienyje, konstatavo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, kvestionuodamas nustatytą grėsmę būsimam teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi senais duomenimis tiek apie jo turtinę padėtį, tiek apie ginčą dėl nuosavybės neregistravimo.
11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
12. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
13. Pagal gausiai išplėtotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, teismas, vertindamas tikėtino ieškinio (šiuo atveju priešieškinio) pagrįstumo sąlygą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1055-790/2020; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1689-464/2020).
14. Nagrinėjamu atveju toks reikalavimas, kokį atsakovas pareiškė priešieškinyje, yra galimas (įmanomas), atsakovas suformulavo priešieškinio pagrindą ir dalyką, pridėjo prie priešieškinio savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, susijusius su pareikštu priešieškiniu. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį priėmė taip pripažindamas, kad jo forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovo priešieškinis yra preliminariai pagrįstas. Nors ieškovas teigia, kad atsakovo priešieškinio suma yra nenatūraliai padidinta, nes pusę jos sudaro palūkanos, apskaičiuotos nuo 2005 m., ir ieškovas gali gintis ieškinio senaties terminu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios ieškovo nurodytos aplinkybės yra šios bylos (ginčo) nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nevertintinos. Juolab, kad tiek ieškovas turi teisę prašyti taikyti priešieškinio senatį, tiek ir teismas turi teisę atnaujinti senaties terminą pareikštiems reikalavimams.
15. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ir nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl grėsmės teismo spendimo vykdymui laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pagrindą konstatuoti grėsmę ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui lemia atsakovo nesąžiningumas, o ne kitos aplinkybės, tokios kaip didelė ieškinio suma ar sunki atsakovo turtinė padėtis, kurios savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-1120/2021, 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-910/2022). Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąžiningumo aspektu, gali būti vertinami tiek šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, tiek ir veiksmai, atlikti jos nagrinėjimo metu, todėl tai, kad asmuo dar iki bylos iškėlimo galbūt elgėsi nesąžiningai, gali sukelti pagrįstų abejonių dėl jo sąžiningumo vykdant jam galbūt nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1143-790/2021; 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1050-567/2022).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas su istorija patvirtina, kad ieškovas nuo 2013 m. spalio 21 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. neregistravo savo daiktinių teisių į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir byloje pateiktas valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2016 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. (4.6.10) RS-363 dėl daiktinių teisių registravimo Nekilnojamojo turto registre. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ir ieškovas nepateikė įrodymų paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, ieškovas tokiu būdu (neregistruodamas nuosavybės teisių į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą) siekė išvengti skolų kreditoriams išieškojimo iš minėto turto. Remiantis bylos duomenimis, šis nekilnojamasis turtas iš tiesų buvo parduotas iš varžytynių. Tai apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas slėpė savo turtą nuo kreditorių ir bandė išvengti išieškojimo iš šio turto.
18. Ieškovas atskirajame skunde neneigia atlikęs prieš tai aptartus (nesąžiningus) veiksmus, tačiau akcentuoja, kad šie ieškovo veiksmai dėl daiktinių teisių neregistravimo neturėtų būti vertinami sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, nes šie veiksmai buvo atlikti prieš 7 metus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia ieškovo nuomone. Nors šie ieškovo veiksmai (neveikimas) buvo atlikti prieš septynerius metus, tačiau tai nepaneigia fakto, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rodo, kad ieškovas gali imtis nesąžiningų veiksmų ir ateityje. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas šios nutarties 16 punkte aptartoje praktikoje.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nors didelė priešieškinio suma ir galbūt sunki ieškovo turtinė padėtis savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, tačiau ieškovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių aktualių rašytinių įrodymų (pvz., asmeninės banko sąskaitos išrašo, darbdavio pažymos apie gaunamą atlyginimo dydį ar pan.), kurie galėtų paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą apie ieškovo turtinę padėtį ir galimybę padengti priešieškinio sumą atsakovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju (CPK 178 straipsnis). Be to, pats ieškovas savo atskirajame skunde pripažino, kad jis didžiąją dalį darbo laiko praleidžia užsienyje (kur yra ir šiuo metu), kas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tik dar labiau gali apsunkinti atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patikslinimo
21. Ieškovas pažymėjo, kad šiuo metu jis yra komandiruotėje užsienyje ir apribojimų jo turtui (ypač banko sąskaitoms) taikymas gali sukelti rimtų neigiamų padarinių – ieškovas gali susidurti su piniginių lėšų pragyvenimui stygiumi ir kitokiomis problemomis.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo (šiuo atveju ieškovo) interesus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad areštuojant fizinių asmenų turtą turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016).
23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvieną mėnesį asmeniui yra reikalingos lėšos maistui, komunalinėms paslaugoms apmokėti, būstui išlaikyti, taip pat vykdyti kitus mokėjimus, reikalingus būtiniausiems poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas didžiąją darbo laiko dalį praleidžia komandiruotėse užsienyje, todėl siekiant užtikrinti ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir neriboti ieškovo teisių labiau, nei tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių tikslui pasiekti, yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir papildomai nustatyti, kad iš sąskaitose esančių piniginių lėšų ieškovui leidžiama atlikti pinigines operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu (CPK 145 straipsnio 6 dalis). Konkretų teismo nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti reikalingų lėšų dydį nustatys teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdantis antstolis (CPK 145 straipsnio 6 dalis).
24. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nespręstina – jos bus paskirstytos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties rezoliucinę dalį, papildomai nustatant, kad iš ieškovo asmeninėse bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose esančių piniginių lėšų ieškovui leidžiama atlikti pinigines operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu.