Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų G. B. ir B. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos Uderna ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams G. B. ir B. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

13. Atsakovai su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus: VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, VĮ Regitra pažymas, viešosios įstaigos „Emprekis“ išrašus apie vidutines transporto priemonių kainas ir Turto arešto aktų registro išrašą, bei prašo juos pridėti prie bylos.

14. Pateiktais naujais rašytiniais įrodymais atsakovai siekia paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovų nesąžiningumo ir grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų pateikti rodymai susiję su nagrinėjamoje byloje keliamais klausimais ir atskirajame skunde nurodytais argumentais. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, priimta nepranešus atsakovams, todėl atsakovai neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti anksčiau. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstė argumentus dėl atsakovų pateiktų naujų rašytinių įrodymų ir jais grindžiamų aplinkybių, todėl laikytina, kad ieškovė su šiais dokumentais susipažino ir pateikti nauji įrodymai negali sukurti netikėtumo ieškovei.

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad atsakovų pateikti nauji rašytiniai įrodymai bylos neužvilkins, o padės teisingai išnagrinėti procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, todėl juos priima, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstė argumentus dėl jų ir jais grindžiamų aplinkybių.

Dėl atskirojo skundo padavimo termino

17. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad atsakovai galimai praleido nutarties apskundimo terminą ir prašo apeliacinės instancijos teismo tai įvertinti. Ieškovės teigimu, atsakovai yra EPP naudotojai, todėl apie skundžiamą 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį galėjo sužinoti jos priėmimo dieną, tačiau atskirąjį skundą pateikė tik 2022 m. rugsėjo 8 d., t. y. galimai praleidę terminą atskirajam skundui paduoti. Ieškovės nuomone, šias aplinkybes pagrindžia ir tai, kad atsakovai su advokatu atstovavimo sutartį sudarė 2022 m. rugpjūčio 30 d., t. y. dar iki skundžiamos nutarties įteikimo atsakovei.

18. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas dėl nutarties, priimtos rašytinio proceso tvarka, gali būti paduotas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Nustatyta, kad atsakovams skundžiama nutartis kartu su ieškiniu ir jo priedais buvo išsiųsta registruota pašto siunta 2022 m. rugpjūčio 25 d. ir atsakovei B. B. buvo įteikta 2022 m. rugsėjo 2 d. (DOK-12248). Atsakovui G. B. adresuoti procesiniai dokumentai, įskaitant skundžiamą nutartį, grąžinti neįteikti (DOK-12502). Byloje nėra duomenų, kad atsakovams procesiniai dokumentai būtų siųsti per EPP. Atsakovų advokatui prieiga prie elektroninės bylos kortelės pagal teisėjo rezoliucija suteikta 2022 m. rugsėjo 1 d. (DOK-12108). Atskirasis skundas paduotas 2022 m. rugsėjo 8 d. ir teisėjo rezoliucija priimtas 2022 m. rugsėjo 9 d. Atsakovai atskirajame skunde nurodė, kad su nutartimi susipažino 2022 m. rugsėjo 1 d., t. y. nuo prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo atsakovų advokatui dienos. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad skundžiama nutartis atsakovams ar jų atstovui buvo įteikta anksčiau.

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą ir CPK 335 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nutarčių, priimtų rašytinio proceso tvarka, apskundimo tvarką ir terminus, neturi pagrindo daryti išvados, kad atsakovai praleido atskirojo skundo padavimo terminą.

20. Ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai dėl 2022 m. rugsėjo 9 d. pirmosios instancijos teismui pateikto ir neišnagrinėto ieškovės prašymo nustatyti, kada kiekvienam iš atsakovų buvo įteikta skundžiama nutartis, ar nėra praleistas jos apskundimo terminas, bei, nustačius, jog terminas praleistas, imtis CPK nustatytų veiksmų, yra teisiškai nepagrįsti. Nustatyta, kad šis ieškovės prašymas buvo pateiktas 2022 m. rugsėjo 9 d. 10 val. 4 min. 44 sek. (DOK-12512), o atskirojo skundo priėmimo klausimas teisėjo rezoliucija buvo išspręstas 2022 m. rugsėjo 9 d. 14 val. 48 min. 44 sek. Taigi, pirmosios instancijos teismas atskirojo skundo priėmimo klausimą išsprendė tinkamai, priimdamas atsakovų atskirąjį skundą teisėjo rezoliucija, nes nustatė, kad terminas nutarties apskundimui nepraleistas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo atskirai išnagrinėti šalies prašymo nustatyti, kada priešingai šaliai įteikta skundžiama nutartis, ar nepraleistas nutarties apskundimo terminas, nes tokios teismo procesinių veiksmų kontrolės formos nenumato civilinio proceso kodekso nuostatos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo

21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nepritaikius šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, ieškinio dalyką ir pagrindą, padarė išvadą, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas. Atsakovai atskirajame skunde šios teismo išvados nekvestionuoja, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo, plačiau nepasisako ir pripažįsta, kad preliminarų ieškinio pagrįstumą pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, ar šiuo atveju egzistuoja grėsmė, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas.

24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo spendimo vykdymui, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pagrindą konstatuoti grėsmę ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui lemia atsakovo nesąžiningumas, o ne kitos aplinkybės, tokios kaip didelė ieškinio suma ar sunki atsakovo turtinė padėtis, kurios savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-1120/2021, 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-910/2022). Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąžiningumo aspektu, gali būti vertinami tiek šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, tiek ir veiksmai, atlikti jos nagrinėjimo metu, todėl tai, kad asmuo dar iki bylos iškėlimo galimai elgėsi nesąžiningai, gali sukelti pagrįstų abejonių dėl jo sąžiningumo vykdant jam galimai nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1143-790/2021).

25. Atsakovai nesutikimą su skundžiama nutartimi, kuria pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, iš esmės grindžia tuo, kad ieškovė nepaneigė atsakovų sąžiningumo prezumpcijos ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-574-460/2022, nustatytomis aplinkybės dėl atsakovų nesąžiningumo, pripažįstant Bendrovės bankrotą tyčiniu. Apeliantų teigimu, aplinkybės, susijusios su jų neteisėtais veiksmais tyčinio bankroto kontekste, yra bylos dėl atsakovų veiksmais galimai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl nėra ir negali būti vertinamos, kaip įrodančios atsakovų nesąžiningumą, ketinant paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinant, bei siekiant neatsiskaityti su ieškove (neatlyginti galimai padarytos žalos), taip apsunkinant būsimo teismo sprendimo (ne)įvykdymą. Apeliantai taip pat pažymėjo, kad jų turtinė padėtis gera, todėl ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymui grėsmė nekyla ir šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė duomenis iš viešųjų registrų.

26. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-574-460/2022 Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Dėl tyčinio bankroto atsakingi asmenys minėta nutartimi nenustatyti, konstatuojant, kad, Bendrovei tapus nemokia nuo 2014 m. gruodžio 31 d., ji buvo valdoma neūkiškai, nebuvo užtikrinta Bendrovės kreditorių interesų apsauga, valdymo organų ir dalyvių tinkamas juridinio asmens valdymas. Bendrovei ir jos kreditoriams nuostolingi sandoriai sudaryti, žinant, kad jie pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus, tyčia nulėmė Bendrovės bankrotą ir esminį nemokios Bendrovės padėties pabloginimą, iš esmės apsunkino ir panaikino kai kurių kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Teismas, vertindamas Bendrovės sudarytus sandorius, nustatė, kad Bendrovės turto perleidimo sandoriai (nurodyti 2022 m. liepos 7 d. nutarties 50–62 punktuose) įskaitant ir neatlygintinus, taip pat nuomos, skolų nurašymo prieš Bendrovės bankroto bylos iškėlimą, beprocentės paskolos suteikimo akcininkei (atsakovei nagrinėjamoje byloje) ir kiti sandoriai pripažinti ekonomiškai nenaudingais Bendrovei, juos sudarant siekta Bendrovės veiklą organizuojant taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į Bendrovės turtą būtų apribotos arba panaikintos. Nutartis pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu yra įsiteisėjusi.

27. Ieškovė, prašydama teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teigė, kad atsakovai, priėmė sprendimus ir sudarė sandorius (nurodytus 2022 m. birželio 7 d. nutarties 50, 53, 58, 60, 61, 62, 63 punktuose), leidusius jiems įsigyti daug itin didelės vertės nemokiai Bendrovei priklausiusio nekilnojamojo turto vienetų nuo keleto iki devynių kartų mažesnėmis nei rinkos vertė kainomis (už devynis kartus mažesnę kainą atsakovui parduotas Bendrovei priklausęs žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); butas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), už 1,46 karto mažesne nei rinkos kaina ir 6,8 karto mažesne nei įkeitimo bankui kaina, parduotas atsakovei; likus septynioms dienoms iki Bendrovės bankroto bylos iškėlimo atsakovei už 1,65 karto mažesnę rinkos kainą parduotos komercinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)) bei priėmė sprendimus, leidusius išvengti jų valdomų kitų juridinių asmenų – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ itin didelių įsipareigojimų vykdymo nemokiai Bendrovei. Apeliantai neginčija ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ieškinyje nurodyti sandoriai, iš kurių ieškovė kildina reikalavimą atlygti žalą, sudaryti tiek su pačiais atsakovais (apeliantais), tiek su jų valdomomis (valdytomis) bendrovėmis. Atsakovai taip pat neginčija, kad yra Bendrovės akcininkai, o atsakovas buvo Bendrovės vadovas.

28. Atsakovų atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, yra nepagrįsti. Pažymėtina tai, kad apie asmens (ne)sąžiningumą sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje pagal toje byloje nustatytus faktus ir aplinkybes. Apeliantų nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2-413-467/2022, kurioje priimta 2022 m. gegužės 26 d. nutartis, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, kuriais grindžiama antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, yra skirtingos.

29. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – teismų praktikoje pažymima, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-400-302/2020).

30. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).

31. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšmingas yra antrosios sąlygos – dėl tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomu – patikrinimas.

32. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia suvaržymus (neigiamus padarinius) vienai iš proceso šalių – asmeniui, kurio atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikomos, todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, ar parinkdami jų rūšį, taip pat taikydamas konkrečius apribojimus, turi vadovautis ekonomiškumo ir proporcingumo principais.

33. Nagrinėjamos bylos dalykas yra žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė pirmiausia areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, taip pat jiems priklausančias turtines teises, o šių nepakankant – ir pinigines lėšas, atitinkančias ieškinio 106 200 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apribojimas disponuoti atsakovų turtu nesuvaržo atsakovų teisių daugiau nei tai yra būtina užtikrinti esamos padėties išsaugojimą.

34. Atsakovai nepateikė duomenų, kad skundžiama nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti (arba buvo) areštuota daugiau atsakovų turto nei ieškinio suma. Apeliantai nepateikė duomenų, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukėlė apeliantams kokius nors nepatogumus, suvaržymus. Apeliantų naujai pateikti įrodymai patvirtina, kad turto areštas pritaikytas atsakovams priklausantiems žemės sklypams ieškinio 106 200 Eur sumai.

35. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra vertinamas atsakovų (ne)sąžiningumas dėl ginčo esmės, o galimas nesąžiningumas, kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje.

36. Pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovai sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovus yra laiduojama. Sumokėjimas ieškiniu reikalaujamos sumos į teismo depozitinę sąskaitą jau po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali būti pagrindas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti (CPK 149 straipsnis), kadangi jomis siekti tikslai – ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas – yra užtikrinami kitu būdu, t. y. teismo depozitinėje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Tai reiškia, kad atsakovai, deklaruodami gerą turtinę padėtį, turi teisę sumokėti į pirmosios instancijos teismo depozitinę sąskaitą ieškinio sumą. Ieškinio sumos sumokėjimas į pirmosios instancijos teismo depozitinę sąskaitą gali sudaryti teisinį pagrindą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

37. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina šalių teisėtus interesus, yra ekonomiškos ir proporcingos. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Apeliantai neįrodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jiems sukėlė ar gali sukelti neproporcingas neigiamas turtines pasekmes. Pagal skundžiamą nutartį ieškinio sumai pirmiausia areštuotas būtent atsakovams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, todėl atsakovai nepatirs nepatogumų, susijusių su galimu piniginių lėšų disponavimo apribojimu.

38. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovų nesąžiningumo prezumpcija laikinųjų apsaugos priemonių kontekste, nepaneigia ir neapriboja jų teisės gintis nuo teismine tvarka pareikštų reikalavimų visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, ir įrodinėti, kad žala atsirado ne dėl jų veiksmų. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi ir 2022 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-574-460/2022, kuria Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl atsakovų sudarytų sandorių, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog buvo vertinti ir (ar) konstatuoti atsakovų neteisėti veiksmai ar apribotos atsakovų teisės bylos nagrinėjimui iš esmės.

39. Apeliantai teigia, kad jų turtinė padėtis gera, turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės pakaktų ieškiniu pareikštos žalos atlyginimui, turtas, išskyrus šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nėra areštuotas, todėl ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui grėsmės nėra ir šiai aplinkybei pagrįsti pateikė duomenis iš viešųjų registrų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti atskirojo skundo argumentai ir atsakovų turtinę padėtį pagrindžiantys duomenys nepaneigia atsakovų nesąžiningumo, vertinamo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.

40. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovai turi teisę ginčą nagrinėjančio teismo prašyti panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumokėdami reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikdami laidavimą ar įkeisdami ieškovės naudai turtą (CPK 148 straipsnio 2 ir 3 dalys).

41. Taigi, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų ir nevaržo atsakovų teisių daugiau nei būtina pareikštų reikalavimų atlyginti žalą užtikrinimui.

42. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti tikėtiną atsakovų nesąžiningumą ir grėsmę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, patvirtinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą (CPK 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

43. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.