- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- e2-1143-790/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00907-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Buta“
- Kategorijos
- 3.3.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Buta“ dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Buta“ 185 059 Eur nuostoliams atlyginti ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. lapkričio 28 d. ji ir atsakovė sudarė teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė turėjo organizuoti ir apmokėti sutartyje nurodytos teritorijos infrastruktūros projektavimo ir (ar) statybos darbus. Atsakovė neįvykdė sutartyje nustatytų planavimo iniciatorės įsipareigojimų nei per sutartyje nurodytą terminą, nei per ieškovės papildomai nustatytą terminą, todėl ji turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, kuriuos sudaro gatvės projektavimo ir statybos darbų kaina.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumą (185 059 Eur) atitinkančius kilnojamuosius ar nekilnojamuosius daiktus, lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis. Ieškovė nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, kadangi ieškinio suma atsakovei yra didelė, o atsakovė vengia vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir nebendradarbiauja su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
4. Įvertinęs ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes ir kartu su ieškiniu pateiktus jas pagrindžiančius įrodymus, teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo jai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones suponuoja atsakovo nesąžiningumas, o ne tai, jog ieškinio suma yra didelė ar atsakovas neturi pakankamai turto ieškovo reikalavimams įvykdyti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti atsakovės nesąžiningumą – jos siekį eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš savo turto ar lėšų įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Jos nurodytos aplinkybės, kad atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ir nepripažįsta savo pareigos atlikti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nebendradarbiauja, nepagrįstai siekia modifikuoti sutartį, patvirtina, kad tarp šalių kilo ginčas dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir sudaro pagrindą kreiptis į teismą, tačiau šios aplinkybės neįrodo atsakovės nesąžiningumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Poreikį taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones pagrindžia atsakovės elgesys vykdant sutartį. Pasibaigus sutarties galiojimo terminui ir papildomam ieškovės suteiktam terminui, atsakovė neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų ir dar nurodė, kad ieškovės nurodyti darbai nebus vykdomi, nes atsakovė tariamai neprisiėmė pareigos juos vykdyti. Taigi, nors siekdama sau naudos pati atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu sudaryti sutartį, ieškovei įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus ir patvirtinus detalųjį planą, atsakovė net nepripažįsta savo pareigos atlikti savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė 3 metus delsė vykdyti sutartį ir ignoravo ieškovės pastangas ginčą išspręsti taikiai. Tai rodo, kad ateityje ji gali siekti išvengti pareigos įvykdyti ir ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas šių argumentų visiškai neįvertino, nors teismų praktikoje nurodoma, kad iki bylos iškėlimo atsakovo atlikti veiksmai gali pagrįsti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
6.2. Priešingai nei vertino teismas, ieškovė neprašė areštuoti atsakovės turtą vien dėl to, kad ieškinio suma yra didelė. Ieškovė nurodė daug aplinkybių, kurių visuma, jos vertinimu, sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad egzistuoja grėsmė jai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
7. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti, kadangi ieškovė nepateikė jokių argumentų, paneigiančių ginčijamos teismo nutarties pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai reiškia, kad, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Nustatęs, kad tokia tikimybė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
10. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje spręsdamas dėl ieškovės prašymo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, pripažino, kad ieškovės reikalavimai yra preliminariai pagrįsti, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė grėsmės, kad jai galbūt palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas ar jo vykdymas bus apsunkintas. Teismas nurodė, kad didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o duomenų apie atsakovės nesąžiningumą ir jos galimą siekį išvengti pareigos įvykdyti jai nepalankų teismo sprendimą ieškovė nepateikė. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, nurodo, kad atsakovės nesąžiningumą šiuo atveju pagrindžia jos elgesys iki ieškinio pateikimo, t. y. jos siekis išvengti pareigos vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu ir net tokių savo prievolių neigimas, kurių teismas, priimdamas sprendimą atmesti jos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai neįvertino. Ieškovės teigimu, jos nurodytos aplinkybės apie ankstesnį atsakovės elgesį sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė, kuri neigia savo pačios prisiimtas sutartines prievoles, gali ir ateityje siekti išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Taigi, šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo.
11. Teismų praktikoje dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra išaiškinta, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018 ir kt.). Todėl sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju egzistuoja grėsmė dėl ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, kuri sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esminės reikšmės turi aplinkybė, ar asmuo, kurio atžvilgiu siekiama taikyti šiuos apribojimus, yra sąžiningas.
12. Atsakovo nesąžiningumas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nustatomas, be kita ko, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti jam palankų teismo sprendimą. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam asmeniui kyla pareiga jį įrodyti. Toks asmuo turi pateikti teismui konkrečių duomenų apie atsakovo veiksmus, nesuderinamus su sąžiningo elgesio standartu. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, tiek ir veiksmai, atlikti jos nagrinėjimo metu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018), todėl tai, kad asmuo dar iki bylos iškėlimo galimai elgėsi nesąžiningai gali sukelti pagrįstų abejonių dėl jo sąžiningumo vykdant jam galbūt nepalankų teismo sprendimą. Kita vertus, atsakovo nesąžiningumo savaime neįrodo aplinkybės, kurios sudaro bylos nagrinėjimo dalyką, nes jų pagrįstumą teismas įvertina tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.
13. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai – ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį, kuria jos susitarė dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (sutarties 1.1 papunktis). Šioje sutartyje šalys konstatavo, kad teritorijų planavimo dokumento sprendiniams įgyvendinti reikalinga ši inžinerinės infrastruktūros plėtra – (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (sutarties 2.1 papunktis), taip pat nustatė, kad planavimo iniciatorius (atsakovė ir sutartyje nurodyti fiziniai asmenys) parengs infrastruktūros projektinę dokumentaciją arba organizuos jos parengimą, rūpinsis infrastruktūrai pastatyti reikalingų leidimų, sutikimų ir kitų reikalingų dokumentų parengimu ir gavimu, organizuos infrastruktūros projektavimo ir (ar) statybos darbus, apmokės 100 proc. infrastruktūros projektavimo ir statybos darbų išlaidų (sutarties 3.1–3.3, 4.1 papunkčiai). Šalys nustatė, kad infrastruktūra turi būti baigta statyti (įrengti), teisės aktuose nustatyta tvarka pripažinta tinkama naudoti ir įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre per nustatyta tvarka gautų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo laikotarpį, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 1 d. (sutarties 3.4 papunktis).
14. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad sutartyje nurodyta inžinerinė infrastruktūra nebuvo įrengta per sutartyje nustatytą terminą. Atsižvelgdama į tai, ieškovė 2021 m. balandžio 21 d. raštu nustatė atsakovei ir kitiems sutartyje nurodytiems planavimo iniciatoriaus pareigas atliekantiems asmenims 30 dienų terminą pašalinti sutarties pažeidimą ir įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovė nurodė, kad planavimo iniciatoriams nepašalinus pažeidimo per papildomai nustatytą terminą, sutartis bus nutraukta ir ieškovė pareikalaus atlyginti jos patirtus nuostolius, kurių preliminari suma sudaro 189 400 Eur. Atsakovė savo ruožtu pateikė ieškovei raštą, kuriame nurodė, kad sutartyje nurodytas detaliojo plano pakeitimas nereikalavo iš jos įrengti jokios naujos infrastruktūros, todėl ginčo sutartis atsakovės iniciatyva buvo sudaryta kaip parama miestui. Atsakovė nurodė, kad jos pateiktame prašyme, kuris sutartyje įvardintas kaip vienas iš sutarties sudarymo pagrindų, nurodyta siūlomų atlikti darbų vertė siekė apie 14 820 Eur, o ieškovė, pasinaudodama tuo, kad jos pasiūlytame sutarties variante nėra nurodyta sutarties objekto aprašymo ir vertės, siekia įpareigoti atsakovę atlikti darbus, kurių atlikti ji nesiūlė ir nesutiko. Atsakovė nurodė, kad ji įsipareigojo atlikti tik tuos darbus, kuriuos nurodė savo prašyme ir jeigu ieškovės netenkina jos siūlomi šių darbų atlikimo terminai, ji sutiktų pakeisti sutarties objektą ir suteikti 10 000 Eur paramą ieškovei. 2021 m. liepos 15 d. raštu ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad sutartis nebuvo įvykdyta nei per joje nurodytą terminą, nei per jos papildomai nustatytą terminą, informavo atsakovę nutrauksianti sutartį po 30 dienų po šio pranešimo išsiuntimo dienos. Ieškovė nurodė, kad atsakovės pasiūlytas sutarties įvykdymo būdas yra nepriimtinas ir netinkamas pagal sutarties esmę.
15. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad, jos vertinimu, atsakovė nepagrįstai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų jos atžvilgiu, nagrinėjamoje byloje prašo teismo priteisti jai iš atsakovės 185 059 Eur žalai atlyginti. Grįsdama tokį prašymą, ieškovė, be kita ko, remiasi aplinkybėmis, kad atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų ir kad ji neketina jų vykdyti, nes laiko sutartyje nurodytas prievoles parama miestui, kurią ji įvertino 10 000 Eur suma. Tokiomis pačiomis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovės atsisakymu vykdyti sutartį ieškovės nurodyta tvarka, ieškovė remiasi ir įrodinėdama atsakovės nesąžiningumą, kuris galėtų sudaryti prielaidas vertinti, jog šiuo atveju egzistuoja grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir suponuoti poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose (žr., pvz., atsakovės atsiliepimą į ieškinį), tiek ir pirmiau minėtame ieškovei iki bylos iškėlimo pateiktame rašte išdėstė priešingą poziciją – atsakovė įrodinėja, kad ji neprisiėmė pareigos atlikti ieškovės nurodytų darbų ir kad tai ieškovė klaidingai interpretuoja sutartį. Tai reiškia, kad byloje yra kilęs ginčas dėl to, kokiu būdu turėjo būti vykdoma šalių sudaryta sutartis, o ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė pažeidė savo įsipareigojimus, sudaro nagrinėjamos bylos dalyką ir šioje proceso stadijoje, teismui neišnagrinėjus bylos iš esmės, nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo. Atitinkamai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės nesudaro pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
16. Be pirmiau aptartų aplinkybių, ieškovė šioje byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, tikėtinai pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą, dėl kurio galėtų būti paneigta ar apsunkinta galimybė įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė, sužinojusi apie ieškovės jai pareikštus reikalavimus, perleido kitiems asmenims, įkeitė ar kitokiu būdu apsunkino savo turimą turtą, siekė nuslėpti ar sumažinti gaunamas pajamas ir pan. Ieškovės nurodyti argumentai, kad ieškinio suma yra didelė, kaip pagrįstai atskirajame skunde pripažino pati ieškovė, patys savaime taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovės nesąžiningumą ir grėsmę ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nėra nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
17. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausantį turtą, yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.