Teisora
Registruotis

Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2022-03-28 · Civilinė byla Nr. e2-121-1024/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-28
Bylos Nr.
e2-121-1024/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Juodviršytė
Ieškovas
E. B.
Atsakovas
L. N.
Advokatai
Romanas Lupeika, Marius Gricius, Romas Lupeika
Civilinė byla Nr. e2-121-1024/2022
Procesinis Nr. 2-33-3-00711-2021-5Proceso sprendimo kategorijos:2.3.4.4.3.; 2.3.4.4.5.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.;3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.(S)PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 28 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė,sekretoriaujant Jurgitai Trumpulytei,dalyvaujant ieškovui E. B., jo atstovui advokatui Mariui Griciui,atsakovei L. N., jos atstovui advokatui Romanui Lupeikai,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaivai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. patikslintą ieškinį atsakovei L. N. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės L. N. patikslintą priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Plungės rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas E. B. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašo nustatyti jo ir nepilnamečio vaiko A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1.1. Tėvas pasiima sūnų kas antrą savaitgalį, iš jo gyvenamosios vietos nuo penktadienio 16.30 – 17.30 val. laikotarpyje ir pristatydamas jį į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val.

1.2. Tėvas gali sūnaus atostogų metu, atsižvelgiant į atostogų programą, bendrauti su vaiku keturis kartus per metus bei savo atostogų metu: vasarą vaikas praleis su tėvu keturias savaites. Vaikui lankant darželį ar mokyklą, kitas (ne vasaros) atostogas tėvai dalijasi po lygiai laiką su vaiku. Pirmąją atostogų dalį vaikas bus su tėvu, o antrąją dalį – su motina Atostogų laiką tėvas su mama suderina pranešdamas ne vėliau kaip prieš savaitę iki jų. Mama, kai tėvas pasiima vaiką vasaros atostogoms, pateikia ir sūnaus asmens dokumentą –pasą.

1.3. Tėvas turi teisę švęsti kartu su vaiku Tėvo dieną bei savo gimtadienį, motina turi teisę švęsti kartu su vaiku Motinos dieną ir savo gimtadienį. Sūnus per tėvo gimtadienį turi teisę pasilikti pas tėvą su nakvyne nuo 16-17 val. iki kitos dienos 17 val.

1.4. Pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai turės teisę švęsti su vaiku jo gimtadienius (gimtadienio dieną ir pirmą savaitgalį po gimtadienio), t. y. pirmais metais tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su vaiku gimtadienio dieną iki 3 valandų, jeigu gimtadienio diena yra darbo diena, jeigu gimtadienis savaitgalį nuo 9 val. iki 19 val. O motinai – pirmą savaitgalį po gimtadienio (jei savaitgalis dubliuojasi su tėvo ir sūnaus savaitgaliu, tėvo ir sūnaus savaitgalis perkeliamas į sekantį savaitgalį). Kitais metais priešingai – motinai suteikiama teisė švęsti kartu su vaiku gimimo dieną, o tėvui – pirmą savaitgalį po gimtadienio, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir grąžinant sūnų į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.

1.5. Šventinėmis dienomis – per Kūčias, Romos Katalikų Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus su nepilnamečiu vaiku šalys gali praleisti ir bendrauti šventėmis keisdamiesi kas metai: poriniais metais tėvas gali su vaiku praleisti ir bendrauti per Kūčias ir Romos Katalikų Šv. Kalėdas, mama per Naujuosius metus ir Šv. Velykas. Sekančiais metais Kūčias ir Romos Katalikų Šv. Kalėdas vaikas praleidžia su mama, o tėvas gali bendrauti ir praleisti su vaiku Naujųjų metų sutikimą ir pirmąją Naujųjų metų dieną ir Šv. Velykas. Švenčių dienomis tėvas vaiką iš jo gyvenamosios vietos gali pasiimti 12 val. ir pristato atgal iki kitos dienos 18 val.

1.6. Vaikui susirgus, kai tėvas negali pasiimti sūnaus iš gyvenamosios vietos savaitgaliams ar bendravimo atostogų metu, šios dienos perkeliamos sekantiems savaitgaliams ir šios dienos pridedamos prie kitų tais metais bendravimo atostogų dienų. Jei vaikas serga nestipriai, t. y neturi temperatūros, o tik sloguoja ar kosėja, tėvas vaiku gali pasirūpinti pats ir praleisti su vaiku jiems skirtą laiką (savaitgalį ar atostogas) tėvo namuose.

1.7. Sūnui išvykus iš gyvenamosios vietos daugiau kaip 5 dienas ar pakeitus gyvenamąją vietą, mama apie tai praneša tėvui SMS žinute arba kita ryšio priemone, ar raštu, ne vėliau kaip dvi dienas iki išvykimo ir nurodo gyvenamosios vietos adresą bei susisiekimo su sūnumi ryšio priemonės numerį arba budus kaip susisiekti („Skype“, „Viber“ programomis ir kitomis panašiomis bendravimo priemonėmis).

1.8. Motina sudaro vaikui technines sąlygas susisiekti ir bendrauti su tėvu telefonu, elektroniniais laiškais, garso ir vaizdo skambučiais, „Skype", „Zoom“, „Telegram“ „Viber“ programomis ir kitomis panašiomis elektroninio ryšio priemonėmis galinčiomis palaikyti vaizdo/garso skambučius ne rečiau kaip kas antrą dieną laikotarpiais nuo 17.30 val. iki 20 val. Motina turi leisti tėvui ir sūnui bendrauti dviese. Kai vaikas norės pats paskambinti tėvui, jis tą gali daryti neribota skaičių per dieną per visas ankščiau išvardintas priemones. Motina sudaro sąlygas pačiam tėvui sūnaus paklausti ar vaikas nori kalbėti ir kiek jis nori kalbėti tą dieną. Jeigu sūnus nori kalbėti sekančią dieną, motina sudaro visas sąlygas sūnui ir tėvui susisiekti ir bendrauti sekančią dieną.

1.9. a. Mama informuoja ieškovą apie visus vaiko susirgimus ne vėliau nei per 2 dienas ir sudaro sąlygas tėvui aplankyti sūnų kai jis serga.

b. Mama, ne vėliau nei per 2 dienas praneša tėvui apie visus naujus sūnaus medicinos ir sveikatos dokumentus (kurių nėra esveikata.lt puslapyje) ir suteikia galimybę su jais susipažinti (atsiunčiant juos elektroniniu paštu ar kitais būdais).

1.10. Tėvas turi teisę 2 kartus per savaitę (antradienį ir ketvirtadienį) praleisti laiką su vaiku iki 3 valandų per dieną.

1.11. Tėvas turi teisę švęsti kartu su vaiku senelės gimtadienį (lapkričio 28 diena) iki 3 val. ir Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dieną (Kovo 11 d.) iki 3 val.

1.12. Tėvas turi teisę 2 kartus per savaitę (antradienį ir penktadienį), nuvesti ir parsivesti sūnų iš ugdymo įstaigos. Nuvedimo ir parvedimo laiką suderina tėvas kartu su motina, pagal tėvo darbo laiką ir ugdymo įstaigos darbo laiką.

1.13. Kai tėvas negali susitikti su sūnumi savo darbo komandiruotės metu, ½ dalis nepanaudotų sūnaus ir tėvo dienos perkeliamos į artimiausius savaitgalius. Tėvas įsipareigoja informuoti mamą apie komandiruotes ne vėliau kaip 1 mėnuo iki komandiruotės pradžios ir ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki pageidaujamo ir perkeliamo savaitgalio panaudojimo.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakove susituokę nebuvo, tačiau (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. B., kuriam aš jis yra tėvas, moka išlaikymą. Vaiko mama, L. N., su vaiku leidžia bendrauti labai mažai arba tik dėl jai suprantamų priežasčių visai neleidžia. Jeigu leidžia matytis, tai dažnu atveju tada, kai jai yra patogu ar reikalinga. Ne vieną kartą jis nematė sūnaus mėnesį ir daugiau. Kai jis nori susitarti dėl laiko su sūnumi, atsakovė neatsiliepia, neatrašo 2-3 dienas ar daugiau. Kartais tenka savaitę laiko kasdien rašyti žinutes, kol sulaukia kažkokio atsakymo. Į skambučius beveik neatsako, atmeta skambutį, jeigu atsiliepia kalba nepagarbiai. Būna parašo netikėtai iš ryto, maždaug: „taip, šiandien galite susitikti“. Jis visada akcentuoja, kad dirba ir yra užimtas, todėl viską stengiasi planuoti iš anksto. Sūnus su juo nori praleisti daugiau laiko, visada jam ir atsakovei tą sako, bet mama į sūnaus prašymus reaguoja neigiamai, mato kaip sūnus tai išgirdęs graudinasi, verkia ir labai liūdi. Atsakovė visiškai nesilaiko aukščiau nurodytos teisinės normos, kad tėvų teisės leisti laiką su vaiku yra lygios, pageidauja viena pati turėti galimybę bendrauti su vaiku savaitgaliais, jam nepaliekant tokios teisės. Jis yra priverstas reikalauti nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kad atsakovė nepiktnaudžiautų savo teisėmis.

3. Atsakovė L. N. pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo:

3.1. nustatyti nepilnamečio sūnaus A. B. gyvenamą vietą su motina L. N. jos gyvenamojoje vietoje.

3.2. priteisti iš E. B. išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. B. periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto priešieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

3.3. nustatyti E. B. ir nepilnamečio sūnaus A. B. bendravimo tvarką:

3.3.1. E. B. bendrauja su sūnumi A. B. nelyginės kiekvienų metų savaitės savaitgalį, paimant sūnų A. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18.00 val. Ši ieškovo bendravimo tvarka su sūnumi netaikoma per Tėvo dieną, Motinos dieną, šventinių periodų metu (Šv. Velykos, Šv. Kalėdos, Nauji Metai, sūnaus gimtadienis), sūnaus vasaros atostogų metu liepos - rugpjūčio mėnesiais, sūnaus rudens, žiemos ir pavasario atostogų ugdymo įstaigoje metu, ieškovo ir atsakovės gimimo dieną ir vaiko ligos atveju;

3.3.2. Ieškovas E. B. visais metais Tėvo dieną (kiekvienų metų pirmą birželio sekmadienį) kartu praleidžia laiką su sūnumi A., sūnų paimdamas iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir vaiką grąžindamas tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.;

3.3.3. Visais metais Motinos dieną sūnus A. praleidžia su mama L. N.;

3.3.4. Ieškovas E. B. bendrauja su sūnumi sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių šv. Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis nelyginiais metais. Gruodžio 25-ąją ir 26-ąją - šv. Kalėdų dienomis - lyginiais metais. Gruodžio 31 d. ir sekančių metų sausio 1 d. - nelyginiais metais. Ieškovas sūnų A. paima iš jo gyvenamosios vietos numatomą bendravimo dieną 11.00 val. ir pasibaigus bendravimo laikui sūnų grąžina į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.;

3.3.5. Ieškovas E. B. bendrauja su sūnumi A. jo vasaros atostogų metu mokymosi įstaigoje nepertraukiamai iki 14 dienų, paimdamas sūnų pirmą bendravimo dieną 10.00 val. ir pasibaigus bendravimo laikui sūnų grąžindamas į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Apie ketinimą bendrauti su sūnumi jo vasaros atostogų metu ir planuojamą tikslų bendravimo laikotarpį, E. B. privalo informuoti atsakovę L. N. elektroninėmis ryšio priemonėmis (skambučiu, elektroniniu paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip mėnesį prieš numatomą bendravimą;

3.3.6. Jeigu vaikas suserga bendravimo su E. B. laiku ir nėra dėl ligos skubiai hospitalizuojamas medicinos įstaigoje, tuomet E. B. privalo nedelsiant informuoti atsakovę L. N. apie vaiko ligą elektroninėmis ryšio priemonėmis (skambučiu, elektroniniu paštu, SMS žinute) ir vaiką pargabenti į jo gyvenamąją vietą;

3.3.7. Visais metais ieškovo gimimo dieną (gruodžio 25) sūnus A. praleidžia su tėvu E. B. nuo 17.00 val., jeigu tai yra darbo diena, arba nuo 12.00 val., jeigu tai yra savaitgalis, iki tos pačios dienos 19.00 val.;

3.3.8. Visais metais atsakovės L. N. gimimo dieną (lapkričio 17) sūnus praleidžia su mama, L. N.;

3.3.9. Ieškovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi neporiniais metais sūnaus gimimo dieną (duomenys neskelbtini), jeigu tai yra darbo diena, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) po 17.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val., jeigu sūnaus gimimo diena sutampa su savaitgaliu, t. y. šeštadienis, sekmadienis, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos po 11.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val.;

3.3.10. Ieškovas apie negalėjimą susitikti ir bendrauti su sūnumi A. nustatytu metu privalo informuoti atsakovę (telefonu, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis) ne vėliau kaip likus 3 (trejoms) kalendorinėms dienoms iki numatyto bendravimo su sūnumi. Ieškovui prieš 3 kalendorines dienas neinformavus atsakovės apie negalėjimą susitikti ir bendrauti su sūnumi A., laikoma, kad bendravimas įvyks pagal nustatytą tvarką;

3.3.11. E. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi A. du kartus per savaitę elektroninėmis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu, socialinių tinklų pagalba), ne ilgiau kaip po vieną valandą arba iki kol nepilnametis sūnus A. išreikš valią baigti bendravimą;

3.3.12. Visais atvejais ieškovas E. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi A. pagal nustatytą bendravimo tvarką, jeigu tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams (vaiko liga, nepilnamečio vaiko mokymosi ar užklasinio ugdymo užimtumas, nenoras susitikti su tėvu ir pan.);

3.3.13. Ieškovas bendravimo su sūnumi A. metu įsipareigoja sudaryti visas sąlygas ir galimybes atsakovei L. N. nekliudomai ir konfidencialiai bendrauti su sūnumi A. elektroninėmis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu, socialinių tinklų pagalba);

3.3.14. Ieškovas E. B. visais atvejais bendravimo su sūnumi A. metu, sūnui išreiškus norą grįžti į savo nuolatinę gyvenamąją vietą, privalo grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą.

4. Patikslintame priešieškinyje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis sūnus nuo gimimo gyvena su mama, nuo pat gimimo sūnumi išimtinai rūpinasi tik atsakovė, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys, todėl geriausiai vaiko interesus atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Nuo pirminio priešieškinio pateikimo dienos atsakovės turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, atsakovė 2021-11-09 pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta jos sveikata, po eismo įvykio jai buvo atliktos kelios operacijos ir gydymas iki šiol dar nėra baigtas. Iki eismo įvykio atsakovė dirbo pagal individualią veiklą, tačiau dabar dirbti nebegali, jokių išmokų negauna, su sūnumi gyvena iš santaupų ir jai labai padeda tėvai. Jokio turto ji neturi. Sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikia ne mažiau 600 Eur, tačiau dėl jos sveikatos būklės ieškovas didesne dalimi turėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo, todėl iš atsakovo prašo priteisti po 400 Eur sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Taip pat prašo nustatyti nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarką pagal priešieškinyje išdėstytus reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu ieškovas E. B. paaiškino, kad šiuo metu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama sutinka, tačiau ateityje neatmeta galimybės reikšti reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Dėl išlaikymo priteisimo sutinka iš dalies, sutinka sūnui mokėti išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šiuo metu jis yra registruotas darbo biržoje, ėjo į darbo pokalbį savo ankstesnėje darbovietėje ir tikisi joje pradėti dirbti, sutarė dėl 800 – 900 Eur darbo užmokesčio. Jokio turto jis neturi, tačiau turi paskolą, kurios dengimui kas mėnesį moka po 200 Eur. Nurodė, kad atsakovė yra labai apribojusi jo bendravimą su sūnumi, jiems abiem geranoriškai dėl bendravimo su sūnumi nepavyksta susitarti, atsakovė vis suranda kokių priežasčių jam neleisti bendrauti su sūnumi, o jis nori sūnaus bendravime dalyvauti maksimaliai.

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Marius Gricius nurodė, kad palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad išlaikymo dydis turėtų būti individualizuojamas pagal vaiko poreikius, tačiau atsakovė tokių poreikių nedetalizavo. Nors buvo pateiktas išlaikymo krepšelis, tačiau ir jis nėra aiškus. Visiškai nesutinka, kad iš ieškovo turėtų būti priteisiama didesnė dalis vaikui tenkančio išlaikymo, nes neva atsakovė labai serga, kadangi atsakovės ligos duomenys nėra pateikti teismui. Ieškovas kaip ir atsakovė šiuo metu niekur nedirba, jokio turto neturi, todėl gali teikti 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama neprieštarauja. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad ieškovas turi teisę bendrauti pusę laiko su sūnumi, tačiau pagal prašomą patikslintame ieškinyje nustatyti bendravimo tvarką tai toli gražu nebus pusę laiko, todėl prašo į tai atsižvelgti ir nustatyti maksimalią tėvo ir vaiko bendravimo tvarką. Iš ieškovo pusės jokių pažeidimų nenustatyta, vaikas nori būti su tėvu ir juo bendrauti. Prašo priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už mediaciją, žyminis mokestis, išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu atsakovė L. N. nurodė, kad savo pateiktą patikslintą priešieškinį palaiko pilnai. Paaiškino, kad sūnus nuo gimimo gyvena su ja, todėl jo gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja. Sūnui kas mėnesį reikia panašiai apie 600 Eur išlaikymui, o tėvas turėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo 400 Eur suma kas mėnesį. Kas mėnesį sūnui reikia maistui apie 300 Eur, nes darželyje vaikas mažai valgo, darželio mokestis 30 Eur, drabužiai, avalynė žiemos sezonui 300 Eur, laisvalaikiui kas mėnesį reikia 30 Eur, komunalinių mokesčių dalis tenkinti sūnui kas mėnesį sudaro 100 Eur, higienos prekės 20 Eur, kirpykla kas mėnesį kainuoja 7 Eur, taip pat reikalingos sumos vaiko sveikatai, stomatologui, tai kas metus yra apie 100 Eur. Šiuo metu ji niekur nedirba, yra nedarbinga po patirtos avarijos, iš Sodra išmokų negauna, nes dirbo pagal individualią veiklą, kol dirbo jos mėnesio pajamos buvo apie 530 Eur. Jokio turto neturi, po patirtos avarijos persikraustė gyventi pas tėvus, kurie jai padeda materialiai, taip pat tvarkosi dokumentus invalidumo grupei gauti, nes po avarijos dar laukia kelios operacijos, nežino ar galės dirbti. Su sūnumi ieškovui bendrauti nekliudo, nori kad ieškovas atsižvelgtų į sūnaus norą, jo kasdieninę rutiną bei kad liktų laiko jai ir sūnaus asmeniniam bendravimui.

8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Romanas Lupeika prašė atsakovės pateiktą patikslintą priešieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad mama rūpinasi sūnumi nuo gimimo, vaikas yra prie mamos prisirišęs, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su mama. Dėl išlaikymo priteisimo prašė patikslinti reikalavimą ir nurodė, kad pagal pradinį priešieškinį prašo priteisti iš ieškovo vaiko išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki patikslinto priešieškinio teismui pateikimo dienos, o nuo patikslinto priešieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės priteisti po 400 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nors ieškovas teigia, kad negali mokėti tokios sumos, tačiau ieškovas yra jauno, darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi, todėl turi ieškoti galimybių mokėti reikiamo dydžio išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė patyrė avariją ir turi rimtų sveikatos problemų, prašo nukrypti nuo lygių dalių proporcijos ir iš ieškovo priteisti didesnį išlaikymą, t. y. 400 Eur. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad nors šalys kai kuriais punktais ir susitarė, tačiau jų pateiktame patikslintame priešieškinyje yra aiškiau sudėliotos bendravimo aplinkybės, todėl prašo į jas atsižvelgti.

9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba, Skyrius ) atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad teismui buvo pateikta išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat teikta išvada ir dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą L. N., šių metų vasario mėnesį taip pat teikta Skyriaus išvada. Šiose išvadose buvo išdėstytos žinios apie šeimą. Pažymėjo, kad tarp šalių kilo konfliktas dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi, tačiau sąlygų riboti ieškovo bendravimo su sūnumi nenustatyta. Kaip tik atvirkščiai, nustatyta, kad ieškovas domisi sūnumi, jo priežiūra, lavinimu, teikia jam priteistą laikiną išlaikymą, su abiem šalim dirba atvejo vadybininkai, jiems teikiamos socialinės paslaugos, kurias ieškovas labai geranoriškai priėmė. Atsakovė iš pradžių labai nenoriai bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, tačiau vėliau jos požiūris pasikeitė, nurodė, kad neprieštarauja vaiko ir tėvo bendravimui. Atsižvelgiant į dabartinę mamos būklę, į tai, kad atsakovė patyrė sunkius sužalojimus avarijos metu, yra ilgai nedarbingume, mano, kad išlaikymo proporcija neturėtų būti taikoma ir iš ieškovo šiuo atveju turėtų būti priteisiama didesnė išlaikymo suma. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalys byloje dėl bendravimo tvarkos daugeliu punktu susitarė, pažymėjo, kad nustatoma bendravimo tvarka turi atitikti vaiko poreikius, netrikdyti vaiko rutinos ir jo dienotvarkės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas E. B. ir atsakovė L. N. yra nepilnamečio vaiko A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos nebuvo sudarę.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

12. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, ieškovas neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, byloje nesant duomenų, kad vaiko mama L. N. neužtikrintų vaiko interesų ar negebėtų pasirūpinti nepilnamečio vaiko poreikiais, teismas konstatuoja, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko mama L. N. atitiks geriausius nepilnamečio interesus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su atsakove (vaiko mama) L. N. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

13. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

14. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

15. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.196 straipsniai).

16. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

17. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

19. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Romas Lupeika nurodė, kad patikslina reikštą reikalavimą dėl išlaikymo ir pagal pradinį priešieškinį prašo priteisti iš ieškovo vaiko išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki patikslinto priešieškinio teismui pateikimo dienos (2022-01-26), o nuo patikslinto priešieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės priteisti po 400 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovės atstovas nurodė, kad priteisiama suma iš ieškovo turėtų būti proporcingai didesnė, kadangi atsakovė dėl sveikatos būklės negali teikti tokios pačios išlaikymo dydžio sumos kaip ieškovas. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad sutiktų vaikui mokėti po 200 Eur kas mėnesį.

20. Bylos duomenimis, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, jog nepilnametis A. yra penkerių metų amžiaus, šiuo metu jis gyvena ir auga kartu su mama, vaikui specialiųjų poreikių nenustatyta, vaikas turi įgimtą širdies patologiją, dėl kurios vaiką reikia periodiškai nuvežti pas specialistus apžiūrai, specialus gydymas netaikomas.

21. Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą sūnui A. pirminiame priešieškinyje (pirminis priešieškinys pateiktas 2021-07-22) nurodė būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas. Pagal ieškovės pateiktą skaičiavimą tai sudarytų apie 300 Eur per mėnesį, iš jų maistui ir gėrimams – 120-150 Eur, drabužiams – 30-40 Eur, avalynei – 20-30 Eur, higienos priemonės – 10-15 Eur, išlaidos sūnaus lavinimui – 15-20 Eur, vitaminai, vaistai – 10 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad vaikui kas mėnesį reikia apie 600 Eur, vaiko poreikis maistui namuose yra žymiai didesnis, nes vaikas mažai valgo darželyje, todėl vien kas mėnesį maistui reikia 300 Eur, taip pat vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis per mėnesį yra 100 Eur, lopšelis – darželis – 30 Eur. Be to, nurodė, kad dalis pinigų turi būti atidedama taupymui ir ta dalis būtų skiriama vaikui susirgus. Taip pat prie pirminio priešieškinio atsakovė yra pateikusi išlaidų sąrašą, kuris susidaro per metus, kuriame nurodyta, kad rūbams kiekvienam sezonui reikia 140 Eur, sportinei aprangai 60 Eur, avalynei 200 Eur atskiriems sezonams, sąsiuviniams 20 Eur, kiti reikmenys 12 Eur, kuprinė 30 Eur, laisvalaikio veikla 30 Eur, šlepetės 20 Eur. Papildomos išlaidos – vaistai, vitaminai 30 Eur, pramogos 64 Eur, telefono sąskaita 15,99 Eur, komunaliniai ir nuomos mokesčiai 160 Eur, higienos reikmenys 11 Eur, maistas 150 Eur kas mėnesį. Taip pat lentelėje išskirtos vienkartinės išlaidos dviračiui, automobilinei kėdutei, lovytei, paspirtukui, tačiau šių daiktų sumos nenurodytos.

22. Vertinant ieškovės vaiko poreikiams nurodytas išlaidas teismas pažymi, kad vaikas yra penkerių metų amžiaus, vaikas lanko darželį, nors kaip pažymėjo Tarnybos atstovė vaikas ugdymo įstaigą lanko labai nereguliariai. Ieškovė pažymėjo, kad vaikas mažai valgo darželyje, todėl jo poreikis maistui namuose yra didesnis ir maistui kas mėnesį reikia skirti iki 300 Eur. Teismas sprendžia, kad ši suma tokio amžiaus vaikui tikrai yra ženkliai per didelė, tikėtina, kad atsakovės pateiktame išlaidų sąraše nurodyta suma maistui 150 Eur per mėnesį yra pakankama tokio amžiaus vaikui, ši suma laikoma reikalinga ir protinga, byloje nepateikti duomenys, kad vaiko poreikiai maistui būtų išskirtiniai ar kad vaikas turėtų alergiją kažkuriems maisto produktams, ar kad vaikui yra reikalingas ypatingas racionas.

23. Atsakovė taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis per mėnesį yra 100 Eur. Pažymėtina, kad atsakovė jokių komunalinių mokesčių kvitų, sąskaitų teismui nepateikė ir tokios didelės sumos leistinais rašytiniais įrodymais nepagrindė. Sutiktina, kad vaikas naudojasi dalimi teikiamų komunalinių paslaugų, kad šių paslaugų kainos skiriasi pagal savo sezoniškumą, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams, todėl laikytina, kad 30 Eur suma per mėnesį užtikrina mažamečio vaiko poreikius būstui, šilumai, vandeniui, elektrai, internetui. Atskirai aptariamos atsakovės nurodytos išlaidos telefonui, kurias sudaro 15,99 Eur, tačiau laikytina, kad ši suma per mėnesį yra per didelė, atsakovė teismui nepateikė duomenų, kokio dydžio sąskaitą ir už kokias konkrečiai paslaugas yra mokama ši suma, todėl teismas laiko, kad 10 Eur mėnesiui yra pakankama suma išlaidoms telefonui. Kitos atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos išlaidos drabužiams – 40 Eur, avalynei – 30 Eur, higienos priemonėms – 20 Eur, kirpyklai – apie 7 Eur (iki 10 Eur), išlaidos sūnaus lavinimui – 20 Eur, vitaminai, vaistai – 30 Eur, lopšelis – darželis – 30 Eur, laisvalaikiui, pramogoms – 50 Eur, laikomas pagrįstomis, jos nėra per didelės ir teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės higienai, ugdymui ir pan. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nepilnamečio A. poreikius užtikrina 420 Eur suma per mėnesį.

24. Atsakovė nurodo, kad papildomai pirko sūnui dviratį, automobilinę kėdutę, lovytę, paspirtuką. Atsiradus papildomoms būtinoms vaiko išlaidoms, kurios nėra susijusios su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu (pvz.: vaiko kambario įrengimo, būtinų baldų ar kitų didesnių pirkinių įsigijimo ir pan.), tėvai (šalys) turėtų tarpusavyje susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo. Tačiau tėvams nesusitarus, dėl tokių išlaidų gali nuspręsti vienas iš tėvų ir tokiu atveju šis tėvas įgyja teisę reikalauti (taip pat ir teismine tvarka), kad antrasis tėvas proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų. Kadangi šiuo atveju atsakovė šių papildomų išlaidų sumos nenurodė ir nepagrindė jų rašytiniais įrodymais, teismas šių išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia.

25. Sprendžiant apie iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio ir „vaiko pinigų“ santykį pažymėtina, jog nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis įprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau įvertintina ir tai, kad tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių dėl kurių privalomai turėtų būti turėtų būti mažinamas vaikui teikiamas išlaikymas išmokų suma, o valstybės mokama išmoka šiuo atveju galėtų būti skiriama papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.

26. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

27. Remiantis ieškovo E. B. į bylą pateiktais dokumentais nustatyta, kad E. B. nuo 2022-02-21 yra registruotas užimtumo tarnyboje, nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėnesio iki 2022 m. vasario mėnesio ieškovui buvo išmokėtas 6413,72 Eur darbo užmokestis. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo mėnesio iki 2021 m. birželio mėnesio ieškovui buvo išmokėtas 324,19 Eur darbo užmokestis. Iš nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos matyti, kad ieškovas nuo 2021-01-05 vykdo individualią veiklą – reklamos agentūrų veiklą. Iš vykdomos individualios veiklos pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2021 m. vasario mėnesio iki 2021 m. gegužės mėnesio suteikė reklamos paslaugų 2048 Eur sumai. Iš pajamų mokesčio deklaracijos už 2021 metus matyti, kad mokėtina pajamų mokesčio suma už 2021 metus yra 96,62 Eur. Iš Santander Consumer Bank AS pateiktos pažymos matyti, kad E. B. turi pasiėmęs iš banko Norvegijoje 5500 Eur dydžio paskolą. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad kurį laiką dirbo užsienyje, šiuo metu planuoja dirbti Lietuvoje, ėjo į darbo pokalbį savo ankstesnėje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tikisi joje pradėti dirbti, sutarė dėl 800 – 900 Eur darbo užmokesčio, paskolos dengimui kas mėnesį moka po 200 Eur.

28. Remiantis atsakovės L. N. į bylą pateiktais dokumentais nustatyta, kad atsakovė su Plungės socialinių paslaugų centru 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarė budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė veikė pagal individualios veiklos pažymą. Iš pajamų mokesčio deklaracijos už 2021 metus matyti, kad atsakovės pajamas 2021 metais sudarė 3852 Eur, mokėtini mokesčiai 158,25 Eur. Atsakovė registruoto kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad 2021 m. lapkričio 9 d. pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta jos sveikata, šiuo metu ji yra nedarbingume, jai buvo atliktos kelios operacijos ir dar laukia operacijų, ji yra pateikusi dokumentus neįgalumui susitvarkyti. Iki eismo įvykio ji dirbo pagal individualią veiklą, jos pajamos kas mėnesį panašiai buvo 530 Eur, po eismo įvykio jos pajamas sudaro tik gaunamas priteistas laikinas išlaikymas vaikui iš vaiko tėvo 200 Eur ir vaiko pinigai 73 Eur, ji su sūnumi gyvena pas tėvus ir yra tėvų išlaikoma. Iš Sodra informacijos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2021-12-04 iki 2022-01-31 matyti, kad L. N. nedarbingumo laikotarpis nustatytas nuo 2021-12-10 iki 2022-01-31. Iš išrašo iš e.sveikata matyti, kad 2021-11-09 atsakovė hospitalizuota skubos tvarka į RITS, atvežta iš autoįvykio, stebimi daugybiniai veido, pilvo sienos, dešinės rankos sumušimai, rentgenogramose stebima dešinio riešo kaulų stipinkaulio lūžimas. Iš išrašo iš e.sveikata matyti, kad L. N. yra prisiregistravusi UAB „Klinika Pulsas“, jai diagnozuotos ligos – stipinkaulio apatinio galo lūžis su dorsaline dislokacija, vieno šonkaulio, kito nei pirmas, lūžis, žarnos perforacija (netrauminė).

29. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

30. Nagrinėjamoje byloje atsakovė ir jos atstovas prašė priteisti iš ieškovo vaiko išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki patikslinto priešieškinio teismui pateikimo dienos (2022-01-26), o nuo patikslinto priešieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės priteisti po 400 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi nuo patikslinto priešieškinio pateikimo dienos žymiai pasikeitė atsakovės turinė padėtis. Taip pat teigė, kad iš ieškovo turėtų būti priteistas didesnis išlaikymas vaikui, nes atsakovės dabartinė sveikatos būklė neleidžia jai dirbti, moteris tvarkosi dokumentus dėl neįgalumo.

31. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė 2021-11-09 pateko į eismo įvykį, kurio metu jai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, atsakovei yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nors byloje nepateikti dokumentai dėl neįgalumo, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovei dar bus reikalingas gydymas, kuris gali tęstis neapibrėžtą laiką, jos sveikatos būklė nėra gera ir šiuo metu atsakovė negali dirbti ir gauti pajamų. Be to, atsakovės teigimu, prie jos ir sūnaus išlaikymo prisideda jos tėvai, pas kuriuos atsakovė ir šalių nepilnametis sūnus šiuo metu gyvena.

32. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė iki nelaimingo atsitikimo (2021-11-09) buvo darbinga, gaudavo stabilias pajamas, todėl teismas sprendžia, kad iki patikslinto priešieškinio teismui pateikimo dienos atsakovė buvo pajėgi išlaikyti nepilnametį vaiką lygiomis dalimis su ieškovu. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas iš ieškovo sūnaus išlaikymui nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos (2021-07-22) iki patikslinto priešieškinio pateikimo dienos (2022-01-26) priteisti periodinėmis išmokomis po 210 Eur kas mėnesį nepilnamečio vaiko A. išlaikymui.

33. Nustatant išlaikymo dydžio teikimo proporcijas nuo patikslinto priešieškinio teismui pateikimo dienos (2022-01-26), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Pažymėtina, kad civilinė byla nagrinėjama nuo 2021 m. liepos 8 d., per šį laiką esmingai pasikeitė atsakovės turtinė padėtis, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas nustatyti dvi skirtingas išlaikymo sumas nepilnamečiui vaikui skirtingais laikotarpiais, atsižvelgiant į byloje atsiradusias neeilines aplinkybes.

34. Įvertinus šalių gaunamas pajamas, matyti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė dabar nedirba, tačiau atsakovė yra nedarbinga dėl ligos, ieškovas šiuo metu yra registruotas darbo biržoje ir toks laikinas pajamų negavimas nelaikytinas turtinės padėties pablogėjimu, kadangi ieškovas visą laiką dirbo, gaudavo pajamas, kurios buvo žymiai didesnės nei atsakovės, taip pat nors abi šalys neturi turto, tačiau atsižvelgiant į atsakovės dabartinę sveikatos būklę, teismas sprendžia, kad ieškovo materialinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Be to, ieškovas yra jauno, darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi priešingai nei atsakovė, kuri avarijos metu patyrė sunkius sužalojimus, kitų išlaikytinių ieškovas neturi. Nors ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis vyko į darbo pokalbį ir susitarė dėl 800 – 900 Eur dydžio atlyginimo, tačiau teismas sprendžia, kad turėdamas išlaikyti sūnų ieškovas turi siekti susirasti geriau apmokamą darbą, taip pat ieškovas užsiima individualia veikla ir gauna iš to papildomas pajamas. Laikantis vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teismas sprendžia, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovas vaikui turi teikti ne tik vaiko minimalius poreikius tenkinantį išlaikymą, bet ir didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, teikiant išlaikymą sūnui A.. Vertintina ir tai, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su atsakove, kuriai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

35. Atsižvelgiant į teismo šioje byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo ir atsakovės, jų atstovų paaiškinimus posėdžio metu, byloje esančius įrodymus, įvertinus vaiko amžių, ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, ieškovo jauną ir darbingą amžių, atsakovės sveikatos būklę, ieškovo pareigą dėti pastangas dirbti ir gauti pajamas, kurios tenkintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir sudarytų galimybę vaikui augti pilnaverte asmenybe, teismas sprendžia, kad ieškovas turi pareigą teikti didesnę dalį reikalingo išlaikymo sūnui, todėl atsakovės patikslintas priešieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies, iš ieškovo sūnaus išlaikymui priteisiant periodinėmis išmokomis po 260 Eur kas mėnesį nuo patikslinto priešieškinio teismui pateikimo dienos (2022-01-26) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos. Periodinės išmokos indeksuotinos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju tokio išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

36. Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu: jei po teismo sprendimo pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju sprendimo priėmimo momentu byloje yra pateikti duomenys dėl atsakovės sveikatos būklės, dėl kurios ji šiuo metu negali dirbti ir gauti pajamų ir į tai teismas atsižvelgia priimdamas sprendimą, o šioms aplinkybėms pasikeitus yra galimybė sprendimu nustatytą išlaikymo sumą pakeisti.

37. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CK 3.200 straipsnis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

38. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

39. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

41. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovo bendravimas su sūnumi kenktų nepilnamečio interesams, vaikas noriai bendrauja su tėvu, atsakovė neneigia ieškovo teisės ir pareigos bendrauti su sūnumi. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, ką patvirtino ir Tarnyba savo išvadose, sprendžia, jog šiuo atveju nustačius ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, bus užtikrintas šalių santykių stabilumas, užkirstas kelias kilti ginčams, kurie toliau neigiamai veiktų vaiką. Pažymėtina, kad tėvų konfliktai, daro ypatingą žalą šalių sūnaus emocinei būklei.

42. Abi šalys pateikė teismui savo siūlomas bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkas – tiek ieškovas, tiek atsakovė savo procesiniuose dokumentuose prašė nustatyti detalią bendravimo tvarką. Teismo posėdžio metu šalys pasiekė susitarimą dėl esminių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos sąlygų, t. y. sutarė dėl vaiko tėvo kiek galima maksimalaus bendravimo su vaiku savaitgalių, atostogų, švenčių metu, taip pat dėl bendravimo elektroninių ryšių priemonėmis. Todėl šalių sutikimas su ieškinyje ir priešieškinyje pateiktomis bendravimo tvarkos sąlygomis dėl kurių šalys prieštaravimų nereiškė, laikytinas šių ieškinio, priešieškinio reikalavimų dalies pripažinimu (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnis) ir dėl šių sąlygų teismas plačiau nepasisako, jos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstomos tokios kaip šalys ir susitarė. Teismas pažymi, kad šalių susitarta bendravimo tvarka yra konkreti ir aiški, nepažeidžia šalių teisių ir neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

43. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl kelių tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje esančių punktų dėl bendravimo tvarkos, dėl kurių teismas pasisako plačiau.

44. Ieškovas prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad vaikas vasarą praleis su tėvu keturias savaites, atsakovė nurodė, kad šis laiko tarpas yra per ilgas ir prašė nustatyti nepertraukiamo bendravimo iki 14 dienų vasaros atostogų metu. Teismas sprendžia, kad šiuo metu atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad vaikas lanko darželį, o ne mokyklą, vaikas su tėčiu vasaros atostogų metu bendrauja nepertraukiamai iki 14 dienų. Tai optimalus ir pakankamas laikas nepertraukiamo bendravimo tėčio su sūnumi, tačiau šalims nedraudžiama susitarti dėl kitos dalies vasaros atostogų ir jų praleidimo vaiko su vienu iš tėvų pagal tėvų turimas atostogas, šias dalis suderinus iš anksto patiems tėvams, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, norą ir jo režimą.

45. Teismo posėdyje šalys aptarė vaiko bendravimą ir kitų atostogų, numatytų ugdymo įstaigose, metu ir teigė, kad sutiktų, kad šios atostogos būtų skirstomos poriniais, neporiniais metais. Pažymėtina, kad paprastai ugdymo įstaigose yra numatyti keturi atostogų laikotarpiai – rudens atostogos (viena savaitė paprastai lapkričio mėnesį), žiemos atostogos (dvi savaitės gruodžio, sausio mėnesiais), papildomos žiemos atostogos (viena savaitė vasario mėnesį) ir pavasario atostogos (viena savaitė balandžio mėnesį). Rudens, papildomos žiemos ir pavasario atostogos paprastai trunka po savaitę, todėl jos paskiriamos šalims bendrauti su vaiku poriniais, neporiniais metais. Žiemos atostogos (Kalėdų atostogos) paprastai trunka dvi savaites, todėl teismas sprendžia, kad šias atostogas vaikas praleidžia po vieną savaitę su vienu iš tėvų, poriniais metais pirmą atostogų dalį vaikas praleidžia su mama, antrą dalį su tėčiu, neporiniais metais atvirkščiai – pirmą atostogų dalį vaikas praleidžia su tėvu, antrą dalį su mama.

46. Ieškovas prašė nustatyti, kad vaikui susirgus, kai tėvas negali pasiimti sūnaus iš gyvenamosios vietos savaitgaliams ar bendravimo atostogų metu, šios dienos perkeliamos sekantiems savaitgaliams ir šios dienos pridedamos prie kitų tais metais bendravimo atostogų dienų; jei vaikas serga nestipriai, t. y. neturi temperatūros, o tik sloguoja ar kosėja, tėvas vaiku gali pasirūpinti pats ir praleisti su vaiku jiems skirta laiką (savaitgalį ar atostogas) tėvo namuose. Taip pat atskiru punktu ieškovas prašė nustatyti, kad a) mama informuoja ieškovą apie visus vaiko susirgimus ne vėliau nei per 2 dienas ir sudaro sąlygas tėvui aplankyti sūnų kai jis serga; b) mama, ne vėliau nei per 2 dienas praneša tėvui apie visus naujus sūnaus medicinos ir sveikatos dokumentus (kurių nėra esveikata.lt puslapyje) ir suteikia galimybę su jais susipažinti (atsiunčiant juos elektroniniu paštu ar kitais būdais).

47. Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti, kad jeigu vaikas suserga bendravimo su E. B. laiku ir nėra dėl ligos skubiai hospitalizuojamas medicinos įstaigoje, tuomet E. B. privalo nedelsiant informuoti atsakovę L. N. apie vaiko ligą elektroninėmis ryšio priemonėmis (skambučiu, elektroniniu paštu, SMS žinute) ir vaiką pargabenti į jo gyvenamąją vietą.

48. Pažymėtina, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnio 1 ir 2 dalys). Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis). Tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, ir kitus šiame kodekse nustatytus atvejus (CK 3.157 straipsnio 1 dalis).

49. CK 6.729 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientas iki šešiolikos metų negali būti gydomas ar jam teikiama kita asmens sveikatos priežiūra ar (ir) slauga prieš vieno iš jo tėvų ar jo atstovo pagal įstatymą valią, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiam pacientui iki 16 metų sveikatos priežiūra teikiama tik su jo atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus. Jeigu yra nesutarimų tarp paciento iki 16 metų ir jo atstovų, diagnostikos ir gydymo metodus parenka gydytojų konsiliumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepilnametis pacientas iki 16 metų, kuris, gydytojo pagrįsta nuomone, išreikšta medicinos dokumentuose, gali pats teisingai vertinti savo sveikatos būklę, turi teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. PTŽSAĮ 22 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečiam pacientui iki 16 metų atstovauja jo atstovai pagal įstatymą: vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas, rūpintojas (1 dalis). Nepilnamečiam pacientui iki 16 metų, kuriam nustatyta institucinė globa (rūpyba), atstovauja šių įstaigų paskirti asmenys, pateikę atstovavimą patvirtinantį dokumentą (2 dalis). Nepilnamečiam pacientui nuo 16 metų, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, atstovauja jo atstovai pagal įstatymą: vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas, rūpintojas (3 dalis).

50. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018 24 punktą).

51. Nurodytas teisinis reguliavimas ir jo aiškinimo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad būtinosios medicinos pagalbos paslaugos vaikui teikiamos iš esmės nepriklausomai nuo jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą valios, o kitus sprendimus, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu vaikui iki šešiolikos metų, gali priimti bet kuris iš tėvų, kaip vaiko atstovas pagal įstatymą, o ne tik tas tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Priimant šiuos sprendimus būtinas kito tėvo (motinos) išankstinis informavimas prieš protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-177-969-2020).

52. Šalys turi pareigą tarpusavio santykius reguliuoti taip, kad visur ir visada pirmiausia būtų atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nes vaiko teises pirmiausiai turi užtikrinti patys tėvai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1,7 dalys). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovui turint tokias pačias teises ir pareigas kaip ir mamai, ieškovas, jei vaikas serga nestipriai, t. y. neturi temperatūros, o tik sloguoja ar kosėja, tėvas vaiku gali pasirūpinti pats ir praleisti su vaiku jiems skirtą laiką (savaitgalį ar atostogas) tėvo namuose. Vaiko ir tėvo bendravimo ribojimas gali būti tik tokiu atveju, kai vaiko tėvui yra pateikiama gydytojo pažyma, kad vaikas dėl ligos negali būti pas tėvą. Teismas sutinka, kad šalys turi teisę žinoti apie vaiko sveikatą ir nustato, kad vaikui susirgus, vaiko tėvas arba motina, pas kurį tuo metu yra vaikas, privalo nedelsiant elektroninėmis ryšio priemonėmis (skambučiu, elektroniniu paštu, SMS žinute) informuoti kitą tėvą ar motiną, ne vėliau kaip per 24 valandas nuo simptomų pasireiškimo ar ligos diagnozavimo medicinos įstaigoje, taip pat šalys viena kitai ne vėliau nei per 2 dienas praneša apie visus naujus sūnaus medicinos ir sveikatos dokumentus (kurių nėra esveikata.lt puslapyje) ir suteikia galimybę su jais susipažinti (atsiunčiant juos elektroniniu paštu ar kitais būdais). Kadangi ieškovo bendravimas sūnaus ligos atveju gali būti ribojamas tik išimtinais atvejais ir tik esant gydytojo pažymai, nesant vaikui temperatūros vaiko tėtis pats gali vaiką slaugyti ir prižiūrėti, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo perkelti tėvo ir vaiko nepasimatytų dienų dėl ligos kitiems savaitgaliais ar jas kitaip kompensuoti. Be to, kadangi ieškovas pats gali slaugyti sergantį vaiką, tėvo lankymas vaiko ligos atveju mamos namuose yra perteklinė norma kaip ir atsakovės prašoma sąlygą, kad vaiko ligos atveju vaikas turi būti pargabentas į vaiko gyvenamąją vietą. Kaip minėta aukščiau, kitus sprendimus, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu vaikui iki šešiolikos metų, gali priimti bet kuris iš tėvų, kaip vaiko atstovas pagal įstatymą, o ne tik tas tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, todėl ieškovas, būdamas taip pat atsakingas už vaiko tinkamą priežiūrą kaip ir mama, gali pasirūpinti sergančiu vaiku tuo laikotarpiu, kuris yra numatytas bendravimo tvarkoje, todėl vaiko grąžinimas jo ligos atveju į vaiko gyvenamąją vietą taip kaip prašė atsakovė yra nenustatomas.

53. Ieškovas prašė nustatyti, kad tėvas turi teisę švęsti kartu su vaiku senelės gimtadienį (lapkričio 28 diena) iki 3 val., atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko. Kadangi senelės gimtadienis yra jos asmeninė šventė, todėl atskira bendravimo su vaiku tvarka šiuo atveju nenustatoma. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko bendravimo su vaiko artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais giminaičiais gali būti priimtas ir šis klausimas sprendžiamas CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka.

54. Ieškovas prašė nustatyti, kad kai tėvas negali susitikti su sūnumi savo darbo komandiruotės metu, ½ dalis nepanaudotų sūnaus ir tėvo dienos perkeliamos į artimiausius savaitgalius. Tėvas įsipareigoja informuoti mamą apie komandiruotes ne vėliau kaip 1 mėnuo iki komandiruotės pradžios ir ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki pageidaujamo ir perkeliamo savaitgalio panaudojimo. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, darbo ieškosi Lietuvoje ir tikėtina, kad dirbs Lietuvoje. Pažymėtina, kad teismo procesinio sprendimo pagrindinė paskirtis yra sureguliuoti šalių teisinį ginčą pagal esamas faktines aplinkybes, suteikiant jam sprendinio aiškumą. Šiuo atveju ieškovas nepateikė teismui duomenų apie esamas komandiruotes, byloje nėra duomenų, kad jos bus ateityje, todėl atsižvelgiant į aplinkybes esančias sprendimo priėmimo metu, toks ieškovo siūlomas bendravimo tvarkos punktas nenustatomas. Akcentuotina, kad vaiko bendravimo tvarkos neįmanoma smulkiai reglamentuoti ilgam laikui į ateitį, nes gyvenimo situacijos, tėvų ir vaiko poreikiai nuolat keičiasi, todėl šalys turi ieškoti kompromisų, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus. Kaip jau minėta, teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

55. Atsakovė prašė nustatyti, kad ieškovas bendravimo su sūnumi A. metu įsipareigoja sudaryti visas sąlygas ir galimybes atsakovei L. N. nekliudomai ir konfidencialiai bendrauti su sūnumi A. elektroninėmis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu, socialinių tinklų pagalba). Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad jokių kliūčių sūnui bendrauti su mama jo buvimo pas tėtį metu nesudarys, jis visada geranoriškai paskatina sūnų pranešti mamai kaip jam sekasi, ką jis veikia, todėl nustatant bendravimo tvarką šios pareigos perkėlimas ieškovui neturi jokio teisinio pagrindo ir laikoma pertekline sąlyga. Atkreipiamas šalių dėmesys, kad šalys privalo pačios dėti pastangas, kad tiek bendravimas tarp pačių šalių, tiek bendravimas su vaiku būtų sklandus ir neapsunkintas nelogiškais reikalavimais ir smulkmenomis.

56. Atsakovė prašė nustatyti, kad visais atvejais ieškovas E. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi A. pagal nustatytą bendravimo tvarką, jeigu tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams (vaiko liga, nepilnamečio vaiko mokymosi ar užklasinio ugdymo užimtumas, nenoras susitikti su tėvu ir pan.); taip pat atskiru punktu prašė nustatyti, kad ieškovas E. B. visais atvejais bendravimo su sūnumi A. metu, sūnui išreiškus norą grįžti į savo nuolatinę gyvenamąją vietą, privalo grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą. Be abejonės į vaiko nuomonę turi būti atsižvelgiama, tačiau tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos ir nenorą bendrauti, reikėtų įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Atsakovė nenurodė jokių argumentų, kodėl tokia tvarka turėtų būti numatyta, be to, nustatyta bendravimo tvarka yra aiški ir neprieštarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, bendravimo tvarkoje numatyti atvejai bendravimo su vaiku jo ligos atveju, bendravimo tvarka derinta ir prie vaiko ugdymo užimtumo, todėl šių sąlygų įtraukimas, nustatant bendravimo tvarką, laikytinas perteklinis.

57. Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvams visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaikais tvarkos susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu. Tuo labiau, kad visi galimi bendravimo su vaikais aspektai negali būti numatyti ir išspręsti teismo. Bendravimo tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaikais, kai tai atitinka vaikų poreikius. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

58. 2021 m. rugpjūčio 12 d. bei 2022 m. vasario 10 d. Plungės apylinkės teismo nutartimis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, nustatyta laikina nepilnamečio vaiko bendravimo su tėčiu tvarka. Šios laikinosios apsaugos priemonės teismui priėmus sprendimą naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

60. Iš byloje pateikto ieškovo atstovo advokato Mariaus Griciaus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, mokėjimų pavedimų matyti, kad ieškovo atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 1400 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Taip pat ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį.

61. Iš byloje pateikto atsakovės atstovo advokato Romano Lupeikos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sąskaitų, mokėjimo pavedimų matyti, kad atsakovės atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 500 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Taip pat atsakovė paduodama priešieškinį sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį.

62. Nagrinėjamu atveju abi šalys savo procesiniais dokumentais prašė nustatyti nepilnamečio vaiko su tėvu bendravimo tvarką. Teismas su nedidelėmis korekcijom patvirtino abiejų šalių prašytą bendravimo su vaiku tvarką arba kelių jos punktų netvirtino, todėl įvertinus ieškovo ir atsakovės siūlytų bendravimo tvarkų turinį nėra pagrindo išvadai, kad ji labai skyrėsi, kaip minėta, tiek ieškovo, tiek atsakovės siūlytos bendravimo tvarkos esminės sąlygos sutapo, skyrėsi tik jos detalės. Atsakovė priešieškiniu taip pat reiškė reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, ir šie jos reikalavimais buvo patenkinti, nors ieškovas dėl vaiko gyvenamosios vietos prieštaravimų nereiškė, taip pat iš dalies sutiko ir dėl išlaikymo sumos, taigi šis teismo sprendimas šiek tiek palankesnis atsakovei dėl jos reikštų dviejų papildomų reikalavimų, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių reikštų reikalavimų apimtį ir ginčo dalyką, laikytina, kad abiejų šalių patenkintų reikalavimų apimtis iš esmės vienoda, šalys teikė panašaus pobūdžio ir turinio procesinius dokumentus, panašų jų kiekį, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sąžininga, teisinga ir protinga šalių išlaidų neskirstyti ir kiekvieną šalį palikti prie savo išlaidų (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

63. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo priteistina 63 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo (CPK 80 str. 7 d., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 1 ir 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2021-07-22, iki patikslinto priešieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. iki 2022-01-26.

Priteisti iš ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos mokamų periodinių išmokų nuo patikslinto priešieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2022-01-26, iki A. B. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti atsakovę L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi A. B., gimusiu (duomenys neskelbtini):

1. E. B. bendrauja su sūnumi A. B. nelyginės kiekvienų metų savaitės savaitgalį, paimant sūnų A. iš ugdymo įstaigos, o jeigu šalių sūnus tą dieną nelanko ugdymo įstaigos (dėl šventinės dienos, atostogų ar kitų priežasčių), tėvui pasiimant sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos penktadienį laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.

2. Ieškovas E. B. turi teisę vieną kartą per savaitę, t. y. trečiadienį, praleisti laiką su vaiku iki 3 valandų per dieną pasiimant sūnų A. iš ugdymo įstaigos, o jeigu šalių sūnus tą dieną nelanko ugdymo įstaigos (dėl šventinės dienos, atostogų ar kitų priežasčių), tėvui pasiimant sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

3. Ieškovas E. B. turi teisę paskambinti sūnui 2 kartus, t. y. pirmadienį ir ketvirtadienį, laikotarpyje nuo 18.30 val. iki 20.00 val. ir pabendrauti su vaiku vaizdo, garso skambučiais „Skype“, „Zoom“, „Telegram“ „Viber“ programomis ir kitomis panašiomis elektroninio ryšio priemonėmis galinčiomis palaikyti vaizdo ir garso skambučius. Tėvas su vaiku gali bendrauti ne mažiau 30 minučių, jeigu pats vaikas norės ir ilgiau. Jeigu vaikas nori, mama leidžia bendrauti vaizdo skambučiais. Tėvui ir sūnui leidžiama bendrauti dviese. Kai vaikas pats norės paskambinti tėvui, jis tą gali daryti neribotą skaičių per dieną. Mama sudaro sąlygas pačiam tėvui sūnaus paklausti, ar vaikas nori kalbėti tą dieną.

4. Ieškovas E. B. visais metais Tėvo dieną (kiekvienų metų pirmą birželio sekmadienį) kartu praleidžia laiką su sūnumi A., sūnų paimdamas iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir vaiką grąžindamas tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.

5. Visais metais Motinos dieną sūnus A. praleidžia su mama L. N..

6. Visais metais ieškovo gimimo dieną (gruodžio 25) sūnus A. praleidžia su tėvu E. B. nuo 17.00 val., jeigu tai yra darbo diena, arba nuo 12.00 val., jeigu tai yra savaitgalis, iki tos pačios dienos 19.00 val.

7. Visais metais atsakovės L. N. gimimo dieną (lapkričio 17) sūnus praleidžia su mama, L. N..

8. Ieškovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi neporiniais metais sūnaus gimimo dieną (duomenys neskelbtini), jeigu tai yra darbo diena, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) nuo 17.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val., jeigu sūnaus gimimo diena sutampa su savaitgaliu, t. y. šeštadienis, sekmadienis, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

9. Ieškovas E. B. bendrauja su sūnumi sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Šv. Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis nelyginiais metais. Gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Šv. Kalėdų dienomis – lyginiais metais. Gruodžio 31 d. ir sekančių metų sausio 1 d. – nelyginiais metais. Ieškovas sūnų A. paima iš jo gyvenamosios vietos numatomą bendravimo dieną 11.00 val. ir pasibaigus bendravimo laikui sūnų grąžina į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.

10. Ieškovas E. B. bendrauja su sūnumi A. jo vasaros atostogų metu mokymosi įstaigoje nepertraukiamai iki 14 dienų, paimdamas sūnų pirmą bendravimo dieną 10.00 val. ir pasibaigus bendravimo laikui sūnų grąžindamas į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Apie ketinimą bendrauti su sūnumi jo vasaros atostogų metu ir planuojamą tikslų bendravimo laikotarpį, E. B. privalo informuoti atsakovę L. N. elektroninėmis ryšio priemonėmis (skambučiu, elektroniniu paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip prieš tris savaites prieš numatomą bendravimą.

11. Pagal nepilnamečio vaiko lankomų ugdymo įstaigų patvirtintas mokymosi atostogas ieškovas poriniais metais praleidžia su vaiku rudens atostogas ir papildomas žiemos atostogas, neporiniais – pavasario atostogas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 11.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 19.00 val.

12. Žiemos atostogas (Kalėdų atostogas) vaikas praleidžia po vieną savaitę su vienu iš tėvų, t. y. poriniais metais pirmą atostogų dalį vaikas praleidžia su mama, antrą dalį su tėčiu, neporiniais metais atvirkščiai – pirmą atostogų dalį vaikas praleidžia su tėvu, antrą dalį su mama.

13. Religinių, kitų švenčių bei atostogų dienomis netaikytina bendravimo tvarka nustatyta savaitgaliams ir šiems sutapus, prioritetas teikiamas bendravimo laikui religinių, kitų švenčių ir atostogų dienoms.

14. Ieškovui E. B. su sūnumi A. ketinant atostogauti užsienyje, mama L. N. perduoda ieškovui E. B. nepilnamečio sūnaus asmens dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę) bei kitus kelionei reikalingus dokumentus. Kelionei pasibaigus ieškovas E. B. visus gautus iš atsakovės dokumentus grąžina vaiko mamai.

15. Ieškovas E. B. turi teisę švęsti kartu su vaiku Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dieną (kovo 11 d.). jeigu tai yra darbo diena, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 15.00 val.

16. Jei vaikas serga nestipriai, t. y. neturi temperatūros, o tik sloguoja ar kosėja, tėvas vaiku gali pasirūpinti pats ir praleisti su vaiku jiems skirta laiką (savaitgalį ar atostogas) tėvo namuose. Vaiko ir tėvo bendravimo ribojimas gali būti nustatomas tik išimtiniu atveju, kai vaiko tėvui yra pateikiama gydytojo pažyma, kad vaikas dėl ligos negali būti pas tėvą. Vaikui susirgus, vaiko tėvas arba motina, pas kurį tuo metu yra vaikas, privalo nedelsiant elektroninėmis ryšio priemonėmis (skambučiu, elektroniniu paštu, SMS žinute) informuoti kitą tėvą ar motiną, ne vėliau kaip per 24 valandas nuo simptomų pasireiškimo ar ligos diagnozavimo medicinos įstaigoje, taip pat šalys viena kitai ne vėliau nei per 2 dienas praneša apie visus naujus sūnaus medicinos ir sveikatos dokumentus (kurių nėra esveikata.lt puslapyje) ir suteikia galimybę su jais susipažinti (atsiunčiant juos elektroniniu paštu ar kitais būdais).

17. Šalims negalint vykdyti bendravimo tvarkos, šalys privalo ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoti kitą šalį telefonu, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis.

18. Sūnui pakeitus gyvenamąją vietą, atsakovė L. N. apie tai praneša ieškovui E. B. per 3 (tris) kalendorines dienas nuo sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo telefonu, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis.

Kitas patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmesti.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo vykdyti skubiai.

Panaikinti 2021 m. rugpjūčio 12 d. bei 2022 m. vasario 10 d. Plungės apylinkės teismo nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 63 Eur (šešiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Ieva Juodviršytė