Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1436-967/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-22
Bylos Nr.: e2A-1436-967/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-19709-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas: mažosios bendrijos „Visų darbų centras“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „ESA construction“

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1436-967/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19709-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Visų darbų centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ESA construction“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Visų darbų centras“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „ESA construction“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės MB „Visų darbų centras“ (toliau – atsakovė) 8 052,17 Eur skolos, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog šalys 2018 m. balandžio 3 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. ST-18/03/27-1, kuria buvo sutarta atlikti dviejų gatvės apšvietimo atramų (duomenys neskelbtini), Nidoje darbus. Ieškovė 2018 m. balandžio 13 d. atsakovei pranešė, jog tam, kad objektas būtų užbaigtas tinkamai, būtina atlikti papildomus darbus, ir pateikė papildomų darbų sąmatą suderinimui. Iš atsakovės 2018 m. balandžio 16 d. gautas patvirtinimas tęsti darbus, pasirašytos atliktų darbų ir išlaidų pažyma bei papildomų darbų pagal atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimą pažyma. Šalys 2018 m. gegužės 7 d. pasirašė baigiamąjį aplinkos atstatymo darbų priėmimo-perdavimo aktą ir 2018 m. gegužės 15 d. baigiamąjį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovė 2018 m. gegužės 30 d. pateikė atsiliepimą dėl atliktų darbų, kuriuo nurodė, jog darbai objekte buvo atlikti kokybiškai bei pagal techninį projektą, galiojančius normatyvinius aktus ir technines nuostatas. Ieškovės 2018 m. birželio 4 d., 2018 m. birželio 6 d. pateiktas sąskaitas už atliktus papildomus darbus, atsakovė atsisakė apmokėti, pateikdama pretenzijas dėl darbų atlikimo, motyvuojant tuo, kad papildomi darbai nebuvo atlikti, o už darbus atsiskaityta pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00000085. Atkreipė dėmesį, kad remiantis sudarytos rangos sutarties 3.1 punktu, dėl visų papildomų darbų šalys turi sutarti raštu atskiru susitarimu. Šia nuostata vadovaujantis ieškovė prašė atsakovės patvirtinti papildomų darbų atlikimą arba juos sustabdyti. Atsakovė pateikė sutikimą, nurodydama darbus tęsti. Paaiškino, kad ieškovė, atkasus senąją krantinę, papildomai turėjo išardyti daugiau, nei buvo numatyta šaligatvio, žolės vejos, panaudoti daugiau betono. Su atsakove buvo tartasi ir dėl sąmatos, su kuria ji sutiko ir dėl kurios pretenzijų nereiškė. Atliekant sutartus rangos darbus, t. y. iškasus numatytas duobes, kurios prisipildė vandens, prasidėjo intensyvi duobių šlaitų erozija, dėl kurios taip pat buvo būtina atlikti papildomus nenumatytus darbus. Paaiškino, kad šlaitų erozijai atsirasti įtaką turėjo atkasta senoji krantinė, kuri buvo sudaryta iš betoninių plokščių, po kuriomis yra susiformavusios vandens gyslos. Tokios situacijos ieškovė negalėjo įvertinti sudarydama sutartį, nes geologiniuose tyrimuose ir išvadose nebuvo jokių įrašų apie senąją krantinę ir po ja atsiveriančias vandens gyslas. Atkreipė dėmesį, kad rangos sutarties 7.5 punkte numatyta, jog rangos darbų kaina gali didėti tuo atveju, jei yra keičiamas projektas. Atsakovė neneigė, jog atliekant papildomus darbus buvo keičiamas rangos darbų projektas, t. y. buvo koreguojami pamatų konstrukcijos pakeitimai, dėl ko pakilo rangos darbų galutinė kaina, tačiau apmokėti už atliktus darbus atsisakė, teikdama pretenzijas dėl darbų kokybės, nors juos aktu priėmė be trūkumų. Ieškovė, 2018 m. balandžio 16 d. gavusi atsakovės atstovo patvirtinimą dėl papildomų darbų atlikimo, atliko visus numatytus darbus objekte ir pagrindinėje sąmatoje. Atsakovei už papildomus darbus buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. ESAC 00000082 2 500,00 Eur sumai.

3. Teigė, kad vadovaujantis rangos sutarties 5.1 punktu, atsakovei paprašius ieškovės gauti atitinkamus leidimus, atsakovei buvo išrašyta ir pateikta apmokėjimui PVM sąskaita-faktūra Nr. ESAC 00000086. PVM sąskaitos-faktūros Nr. ESAC 00000088, išrašytos už atliktus papildomus darbus, viršijusius lokalinėje sąmatoje numatytus darbus, atsakovė nepriėmė ir atsisakė ją apmokėti, nors darbų atlikimas buvo suderintas iš anksto. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 13 d. atsisakė reikalavimo dalyje dėl 2 000,00 Eur priteisimo.

4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šalys 2018 m. balandžio 3 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. ST-18/03/27-1, pagal kurią ieškovė turėjo atlikti darbus: dviejų gatvės apšvietimo atramų, esančių (duomenys neskelbtini), Nidoje, rekonstravimą už 15 500,00 Eur pridedant 3 255,00 Eur PVM kainą. Ieškovė reikalavimą grindžia trimis neapmokėtomis PVM sąskaitomis-faktūromis, išrašytomis už papildomus darbus: 2018 m. birželio 4 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ESAC 00000085 – 1 350,00 Eur sumai; 2018 m. birželio 4 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ESAC Nr. 00000086 – 1 080,00 Eur sumai; 2018 m. birželio 6 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ESAC Nr. 00000088 – 3 622,17 Eur sumai. 2018 m. birželio 4 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ESAC 00000085 išrašyta pagal 2018 m. gegužės mėnesio atliktų darbų aktą Nr. 2 už darbus: pamatų įrengimą (monolitinių gelžbetoninių pamatų armavimą); tranšėjų kasimą ir užpylimą elektros kabelio pravedimui (daugiagyslio kabelio įtvėrimą į gofruotą vamzdį, signalinės juostos paklojimą tranšėjoje virš pakloto kabelio); senos krantinės betoninių plokščių ardymą. Paaiškino, kad atliktų darbų akto Nr. 2 nepasirašė, nes darbų apimtis ir kaina pagal šį aktą nebuvo suderinti ir nebuvo pasirašyta papildoma sutartis. Patvirtino, kad pradėjus darbus, ieškovė informavo atsakovę, jog atkasta senoji krantinė, turėjusi įtakos pamato konstrukcijos pasikeitimui ir įrengimo metodui (vietoj klojinių iš lentų buvo dedami gelžbetoniniai žiedai, padidėjo darbų ir medžiagų apimtis). Patvirtino, jog ieškovė atsiuntė savo sąmatą, kurią peržiūrėjusi atsakovė su kaina nesutiko, bet šalys susitarė darbų nestabdyti, o sąmatą derinti darbų eigoje, tuo tarpu ieškovė darbus tęsė. Pakeitus pamato konstrukciją dėl atkastos senos krantinės, buvo atsisakyta pamato betonavimo, įrengiant klojinius, buvo suprojektuoti dedami gelžbetonio žiedai, reikėjo papildomai ardyti senos krantinės betonines plokštes. Paaiškino, kad, derantis dėl atsiradusių papildomų darbų, buvo įvertinta, kad nereikia betonuoti pamato įrengiant klojinius, dėl ko sąmata mažėjo 3 420,00 Eur suma ir sutarta, jog gelžbetonio žiedų dėjimas ir kitų, su tuo susijusių kitų darbų vertė yra 2 500,00 Eur be PVM, o atsakovė taip pat apmokės vakuuminių siurblių su adatomis įrengimo išlaidas (1 000,00 Eur be PVM). Atsakovės teigimu, šalys sutarė, kad ši suma yra galutinė. Rašytinė sutartis, numatyta rangos sutarties 3.1 punkte, sudaryta nebuvo. Atsakovės nuomone, atsiradus papildomų darbų poreikiui ir šalims nesudarus rašytinės sutarties, ieškovė, neinicijavusi sutarties kainos padidinimo dėl statybos darbų apimties padidėjimo pagal sutarties sąlygas, ir dėl šių priežasčių nenutraukusi darbo, prisiėmė sau papildomą riziką atlikti darbus ir negauti apmokėjimo.

5. Ieškovė, reikalaudama 1 350,00 Eur pagal 2018 m. birželio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ESAC Nr. 00000085, klaidingai teigė, kad 3 850,00 Eur sumą atsakovė patvirtino susirašinėjimu elektroniniais laiškais, nes ieškovės nurodytame elektroniniame laiške minimos preliminarios kainos atsakovė nepatvirtino. Įrodymų, kad buvo susitarta papildomai sumokėti už papildomus darbus 3 850,00 Eur sumą, nėra.

6. Kaip teigė atsakovė, susitarimo papildomiems darbams buvimą, t. y. atsakovės įsipareigojimą apmokėti vakuuminių siurblių su adatomis įrengimo išlaidas (1 000,00 Eur be PVM) ir sumokėti už papildomus darbus 2 500,00 Eur be PVM patvirtina tai, kad už vakuuminį siurblį atsakovė sumokėjo 1 210,00 Eur, nors pagal sutarties 7.3 punktą už vakuuminį siurblį turėjo mokėti ieškovė. Pabaigus darbus, 2018 m. gegužės 15 d. atliktų darbų aktu Nr. 1 ieškovė perdavė atsakovei papildomus darbus: betoninių šulinių įrengimą ir senos krantinės betoninių plokščių išardymą už sutartą sumą – 2 500,00 Eur be PVM. 2018 m. gegužės 15 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ESAC 00000082 21 780,00 Eur sumai, kurios pirmu eilės numeriu nurodyta 15 500,00 Eur kaina pagal 2018 m. balandžio 3 d. rangos darbų sutartį Nr. ST-18/03/27-1 ir 2018 m. balandžio mėnesį atliktų darbų aktą Nr. 1 ir antru eilės numeriu nurodyta 2 500,00 Eur kaina pagal 2018 m. balandžio mėnesį atliktų darbų aktą Nr. 1. 2018 m. gegužės 15 d. pasirašytas baigiamasis atliktų darbų priėmimo aktas, kuriuo konstatuota, kad šis aktas sudarytas vadovaujantis 2018 m. balandžio 3 d. rangos darbų sutartimi Nr. ST-18/03/27-1 ir šiuo aktu šalys patvirtino, kad visi statybos darbai, kuriuos ieškovė įsipareigojo atlikti pagal 2018 m. balandžio 3 d. rangos darbų sutartį Nr. ST-18/03/27-1, priedą prie sutarties Nr. 1 ir priedą Nr.2 yra atlikti pilnai ir tinkamai. Atkreipė dėmesį į tai, kad nors buvo nuspręsta, kad nereikia betonuoti pamato įrengiant klojinius, šios eilutės iš atliktų darbų akto ieškovė neišbraukė. Paaiškino, kad atsakovė neprašė perrašyti sąmatos, nes šalys buvo sutarusios dėl darbų pakeitimo, apmokėjimo ir buvo žiūrima į bendrą atliktų darbų sumą – 15 500,00 Eur pagal sutartį ir 2 500,00 Eur už papildomus darbus. Pabrėžė, jog buvo susitarimas dėl papildomų darbų ir jo apmokėjimo, tačiau ne ieškovės nurodomai 4 658,50 Eur su PVM sumai. 2018 m. gegužės 15 d., priimdamas darbus ir pasirašydamas atliktų darbų aktą, atsakovės projektų vadovas V. J., o ieškovės statybos direktorius A. D. priduodamas darbus konstatavo, kad visi darbai, nurodyti akte, įvykdyti ir pastabų apie darbų neužbaigimą neįrašė.

7. Pagal 2018 m. birželio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ESAC Nr. 00000086 ieškovės reikalavimas priteisti 1 080,00 Eur nepagrįstas, nes vadovaujantis sutarties 5.1, 7.3 punktais, ieškovė turėjo organizuoti visus leidimus kasinėjimo darbams atlikti už tarpusavyje su atsakove sutartą paslaugos kainą, kuri su atsakove buvo derinta, o atsakovė jokių papildomų leidimų neužsakinėjo. Atkreipė dėmesį, kad be sumų už leidimus, į sąskaitą įtraukti darbai: šviestuvų elektros dalies demontavimas ir kabelio remontas, krantinės atotampų laikančiųjų gelžbetoninių sienučių pakrovimas, išvežimas ir utilizavimas, nenumatyti sutartyje.

8. Ieškovės reikalavimas dėl 3 622,17 Eur pagal 2018 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ESAC Nr. 00000088 priteisimo, taip pat nepagrįstas, nes ji išrašyta už papildomus darbus, viršijusius lokalinėje sąmatoje numatytus darbus. Paaiškino, kad po 2018 m. gegužės 15 d. atliktų darbų akto Nr. 1 pasirašymo, praėjus mėnesiui, išryškėjo darbų trūkumų – tranšėjų kasimo vietose atsirado įgriuvų, neaugo žolė, vėluota atlikti darbus, todėl ieškovei 2018 m. birželio 15 d. pareikšta pretenzija, kurioje nurodyta, kad dėl šių priežasčių atsakovė sulaiko 2 000,00 Eur už darbus mokėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-25746-862/2018 priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 2 000,00 Eur skolos priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukė; ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 822,50 Eur skolą, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 822,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40,94 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei iš ieškovės – 1 048,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Teismas nustatė, kad sutarties dalyse pavadintose „darbai“, „pakeitimai ir papildomi darbai“, „kaina, jos sumokėjimo tvarka“, „kitos sąlygos“ šalys įtvirtino visą eilę nuostatų, leidžiančių keisti darbų projektą, darbų apimtis, su sąlyga jog papildomai darbai atliekami esant rašytiniam susitarimui, arba atskiram susitarimui.

11. Teismas sprendė, jog sutarties dalyse pavadintose „darbai“, „pakeitimai ir papildomi darbai“, „kaina, jos sumokėjimo tvarka“, „kitos sąlygos“ šalys įtvirtino visą eilę nuostatų, leidžiančių keisti darbų projektą, darbų apimtis, su sąlyga, jog papildomai darbai atliekami esant rašytiniam susitarimui, arba atskiram susitarimui. Teismas nurodė, jog šalių sudarytos sutarties sąlygos, įtvirtintos sutarties dalyse, pavadintose „pakeitimai ir papildomi darbai“ bei „kaina, jos sumokėjimo tvarka“, leidžia daryti išvadą, kad sutarties šalys numatė ir galimą sutarties kainos kitimą (didėjimą) padarius projekto pakeitimus ar atsiradus poreikiui atlikti papildomus pagrįstus darbus, kurių ieškovė negalėjo numatyti sudarydama sutartį. Tam, kad už darbus būtų apmokama, turėjo būti atskiras raštiškas susitarimas, sudarytas iki papildomų darbų pradžios.

12. Teismas konstatavo, jog tiek tam, kad atlikti darbai būtų laikomi papildomais darbais, tiek tam, kad už juos būtų papildomai apmokėta, šalys sutarė sudaryti atskirus rašytinius susitarimus. Atsakovės atstovų argumentus, kad susitarimai privalėjo būti sudaryti raštu ir patvirtinti abiejų šalių atstovų parašas, paneigia 2018 m. kovo 28 d. elektroninis laiškas, kuriame atsakovės atstovas V. J. prieš sudarant sutartį ieškovei nurodė, kad „svarbiausia apie iškilusias aplinkybes, problemas ar papildomus darbus pranešti nedelsiant raštu (el. paštu taip pat tinka)“. Teismo vertinimu, šis elektroninis laiškas bei teismo posėdyje duoti liudytojų parodymai, leido sutikti su ieškovės atstovų argumentais, kad šalys sutarties vykdymo metu, spręsdamos su papildomų darbų atsiradimu kylančius klausimus, naudojo elektroninius laiškus, kuriuose nurodytą informaciją laikė pakankamu atskiro sutarimo ir susitarimų patvirtinimu.

13. Teismas pažymėjo, jog sutarties 2.7. punkto nuostata patvirtina, kad šalys numanė, jog gali būti atkasta senoji krantinė, tačiau sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti darbų, kuriuos teks atlikti atkasus senąją krantinę. Ši aplinkybė patvirtina ir tai, kad ieškovė darbų, susijusių su senosios krantinės galimu atkasimu, negalėjo įtraukti į sąmatą, patvirtintą sutarties sudarymo metu.

14. Teismas, analizuodamas byloje esančius dokumentus, nustatė, kad ieškovės 2018 m. balandžio 11 d. raštas Nr. S(1.1)-39, 2018 m. balandžio 12 d. raštas Nr. S(1.1)-40, 2018 m. balandžio 13 d. – 2018 m. balandžio 16 d. elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog ieškovei atliekant rangos sutartyje numatytus darbus, buvo atkasta senoji krantinė ir apie tai ieškovė informavo tiek atsakovę, tiek Neringos miesto savivaldybę. Sprendžiant iš 2018 m. balandžio 12 d. rašto Nr. S(1.1)-40 atsakovei, buvo prasidėjusi duobių šlaitų erozija, tokia situacija neįvertinta atliktuose geologiniuose tyrimuose, todėl atitinka force majeure situaciją. Pagal sutarties 5.4.1 papunktį, nurodytos situacijos pagrindu ieškovė turėjo teisę darbų vykdymą sustabdyti. 2018 m. balandžio 16 d. 01:05 elektroninis laiškas patvirtina, jog atsakovės atstovas V. J., atsakydamas į ieškovės atstovo 2018 m. balandžio 13 d. elektroninį laišką, nurodė ieškovei darbų nestabdyti, šiam atsakovės atstovui, vadovaujantis sutarties 2.7. punktu pateiktas naujas pasiūlymas-sąmata. Byloje šalims skirtingai nurodant papildomų darbų kainą, teismas vadovavosi ieškovės 2018 m. birželio 6 d. rašte Nr. S (1.1)-49 nurodyta papildomų darbų kaina, darydamas išvadą, kad visų papildomų darbų, susijusių su tuo, jog buvo atkasta senoji krantinė, papildoma suderinta kaina – 3 850,00 Eur be PVM.

15. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad D. V., kurio elektroniniame laiške nurodyta galutinė darbų kaina, neturėjo įgaliojimų spręsti dėl papildomų darbų ir jų kainos, tačiau šiuos atsakovės atstovų argumentus paneigė šalių sudarytos sutarties 10.2.1 punktas, kuriame nustatyta, kad atsakovė asmenimis atsakingais už sudarytos sutarties vykdymą paskyrė V. J., kurio elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini); telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), ir D. V., kurio elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini), telefono Nr. +(duomenys neskelbtini). Ieškovė tokiais asmenimis paskyrė A. D., kurio elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), ir E. R., kurio elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), telefono Nr. +(duomenys neskelbtini).

16. Iš atsakovės 2018 m. gegužės 4 d. rašto Nr. SR-18/05-04-1 teismas sprendė, kad ieškovei buvo nurodyti darbų trūkumai, kuriuos pašalinti ji buvo įpareigota iki 2018 m. gegužės 6 d. Byloje esantis 2018 m. gegužės 7 d. baigiamasis aplinkos atstatymo darbų priėmimo-perdavimo aktas patvirtino, kad ieškovė nurodytu terminu pašalino atsakovės 2018 m. gegužės 4 d. rašte nurodytus aplinkos atstatymo darbų trūkumus ir kad šiuos darbus priėmė tiek UAB „Neringos komunalininkas“, tiek Neringos savivaldybė. Atsakovės atstovų argumentai, jog jie šiame darbų perdavimo procese nebedalyvavo, yra nepagrįsti, nes pagal CK 6.694 straipsnio 2 dalį, atsakovės pareiga buvo organizuoti darbų priėmimą, į kurį turėjo būti kviečiami institucijų atstovai.

17. Teismas nustatė, jog byloje esantis 2018 m. gegužės 15 d. baigiamasis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, kad ieškovė atliko ir perdavė atsakovei, o atsakovė priėmė visus šalių sudarytoje rangos sutartyje numatytus darbus. Atsakovė, priimdama ieškovės atliktus, darbus darbų trūkumų nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės atlikti aplinkos atstatymo darbai buvo priimti tiek kompetentingų institucijų atstovų, tiek pačios atsakovės, teismas konstatavo, jog jos argumentai dėl aplinkos atstatymo darbų trūkumų, tiek, kiek tai susiję su šio ieškinio dalyku, laikytini nepagrįstais. Kadangi atsakovė ieškovės atliktus darbus pagal sudarytą rangos sutartį priėmė, jai atsirado pareiga apmokėti ieškovei už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.685 straipsnio 1 dalis). 2018 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija ESAC Nr. 00000082 nurodyta mokėtina 18 000,00 Eur suma be PVM neapima viso šalių susitarimo dėl papildomų darbų kainos – 19 350,00 Eur be PVM. Ieškovės atsakovei pateiktoje 2018 m. birželio 4 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija ESAC Nr. 00000085 nurodyta mokėtina suma lygi 1 350,00 Eur sumai, t. y. sumai, neįtrauktai į 2018 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ESAC Nr. 00000082, ir sudariusiai ieškovės papildomai atliktų darbų likusią, šalių sutartą, kainos dalį. Kadangi ieškovės pateiktose 2018 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija ESAC Nr. 00000082 ir 2018 m. birželio 4 d. PVM sąskaitoje-faktūroje ESAC Nr. 00000085 nurodytų mokėtinų sumų bendra suma lygi 19 350,00 Eur sumai, kurią atsakovė ieškovei turėjo sumokėti pagal pirminę sąmatą, patvirtintą sutarties sudarymo metu (15 500,00 Eur be PVM) ir papildomą 3 850,00 Eur sąmatą, atsakovė šias sumas turėjo pareigą apmokėti. Ieškovės pagal 2018 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą ESAC Nr. 00000088 reikalaujamą apmokėti 3 622,17 Eur (be PVM) sumą ieškovė grindė atliktų darbų aktu Nr. 3, kuriame išdėstomi darbai nurodyti sąmatoje, sudarytoje sutarties sudarymo metu, tačiau yloje nėra pateikta įrodymų, jog dėl darbų, kurių kaina 3 622,17 Eur (be PVM), atlikimo šalys būtų susitarę papildomai ir šį susitarimą užfiksavę taip, kaip numatyta sutarties sąlygose, todėl šioje sąskaitoje nurodytos sumos atsakovė ieškovei neturėjo pareigos apmokėti.

18. Teismas nustatytų aplinkybių kontekste sprendė, kad atsakovė nepaneigė aplinkybių, jog buvo reikalingi ir kitų institucijų leidimai (sutikimai), planai. Sprendime nurodė, jog visiems žinoma ir tai, kad patekimui į Nidą yra būtina keltis keltu ir mokėti ekologinį mokestį, o tam, kad nuvykti į institucijas, patiriamos kuro sąnaudos. Pagal paslaugų atlikimo akte Nr. 1 esantį darbų ir išlaidų aprašymą tam, kad būtų gauti leidimai, kiti dokumentai, atvyktų būtini asmenys ieškovė patyrė 472,50 Eur išlaidas. Šios išlaidos neviršija sutarties 7.4 punkte nurodytos sumos, todėl atsakovė ieškovei šias išlaidas turėjo atlyginti.

19. Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, kuris leistų spręsti, kad ieškovės nurodyti šviestuvų elektros dalies demontavimo, kabelio remonto, krantinės atotampų laikančiųjų gelžbetoninių sienučių pakrovimo, išvežimo ir utilizavimo darbai galėtų būti laikomi papildomais darbais, už kuriuos atsakovė turi pareigą ieškovei sumokėti. Remiantis sutarties 6.2 punktu, ieškovė turėjo pareigą savo lėšomis ir jėgomis visas vykdant darbus atsiradusias atliekas (šiukšles) nedelsiant nugabenti į specialiai tam skirtas objekto statybų aikštelės vietas bei patalpinti į specialiai tam skirtas jų talpyklas, todėl 291,56 Eur išlaidų suma už šiukšlių (atliekų) išvežimą ir utilizavimą į paslaugų atlikimo aktą įtraukta nepagrįstai ir atsakovė už tai ieškovei neturėjo pareigos apmokėti. Teismas konstatavo, kad šviestuvų elektros dalies demontavimo ir kabelio remonto darbai nėra laikytini paslaugomis, todėl į sąskaitą, išrašomą pagal sutarties 5.1 punktą, negalėjo būti įtraukti. Byloje nėra kito rašytinio susitarimo, kuris patvirtintų, kad šalys buvo susitarusios dėl šių darbų atlikimo papildomai, todėl nėra ir pagrindo, vien tik remiantis ieškovės paaiškinimais, šiuos darbus pripažinti papildomais darbais ir priteisti iš atsakovės 128,50 Eur sumą, kurią ieškovė įtraukė į paslaugų atlikimo aktą.

20. Teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo 2 000,00 Eur ieškinio dalies reikalavimo, 2018 m. rugsėjo 7 d. atsakovei po ieškinio pareiškimo sumokėjus ieškovei 2 000,00 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo prijungti naują įrodymą – 2018 m. balandžio 3 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018/04/03-1, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-25746-862/2018 dalyje dėl 1 822,50 Eur skolos, 6,00 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 1 822,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40,94 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvada?, kad s?alys i?tvirtino visa? eile? nuostatu? leidz?ianc?iu? keisti darbu? projekta?, darbu? apimtis, su sa?lyga, jog papildomai darbai atliekami esant atskiram susitarimui z?odz?iu, neteisingai įvertino sutarties nuostatas. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog sutarties dalyse, pavadintose „darbai“, „pakeitimai ir papildomi darbai“, „kaina, jos sumoke?jimo tvarka“, „kitos sa?lygos“ šalys numatė nuostatas, leidžianc?ias keisti darbu? projekta?, darbu? apimtis, su sa?lyga, jog papildomai darbai atliekami esant rašytiniam susitarimui, arba atskiram susitarimui, o „atskiras susitarimas“, ieškovės nuomone, reis?kia ir susitarima? z?odz?iu. Terminas „atskiras susitarimas“ paminėtas tik rangos darbų sutarties 3.1 punkte, tac?iau i?vertinus kitų rangos darbu? sutarties punktu? nuostatas, akivaizdu, jog šalys buvo susitarusios visas sa?lygas, keic?ianc?ias, pildanc?ias ar naikinanc?ias rangos darbu? sutarties nuostatas, derinti tik ras?tu, t. y. ne tik paras?yti viena kitai, bet ir susitarima? patvirtinti paras?ais.

Žemesnės instancijos teismas

21.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad šalys, sutarties vykdymo metu spre?sdamos su papildomu? darbu? atsiradimu kylanc?ius klausimus, elektroniniuose laiškuose nurodyta? informacija? laike? pakankamu atskiro sutarimo ir susitarimu? patvirtinimu. Nei pirmosios instancijos teismas, nei ieškovė negale?jo remtis atsakove?s atstovo V. J. 2018 m. kovo 28 d. elektroniniu laišku. Sudarius rangos darbu? sutartį, visi darbai, i?skaitant papildomus darbus ir apmoke?jimą, privale?jo bu?ti vykdomi laikantis sutartyje nustatytu? sa?lygu?. Nors šalys, sutarties vykdymo metu spre?sdamos dėl papildomu? darbu? kylanc?ius klausimus, ir naudojo elektroninius lais?kus, juose esančia informacija buvo išreikšta derybinė pozicija, o ne atskiras susitarimas ir susitarimo patvirtinimas.

Atsiliepimas

21.3. Atsakovė pareiškė nesutinkanti su ieškovės nuomone, kad jos 2018 m. balandžio 12 d. ras?tas Nr. S(1.1)-40 atsakovei patvirtina, jog galima duobiu? s?laitu? erozija nebuvo i?vertinta geologiniais tyrimais, todėl atitiko force majeure situacija?. Liudytojas D. V. nurodė, kad duobiu? erozija praside?jo de?l netinkamo atsakovės pasiruošimo darbui ir situacijos įvertinimo. Atsakovė paaiškino, jog duobė yra žemiau vandens lygio, todėl darbai turėjo būti dirbami 12 metru? atstumu? nuo mariu? kranto. I? atkasta? duobe? prade?jus plu?sti mariu? vandeniui, ieškovės siurbliai nesusidorojo su vandens kiekiu, tode?l reikėjo is?nuomoti vakuumini? elektrini? siurbli?.

21.4. Ieškovė, gavusi atsakovės 2018 m. balandžio 16 d. 01:05 elektronini? lais?ka?, su pras?ymu darbu? nestabdyti, o dere?tis de?l sa?matos, ture?jo pasirinkimo teise?, o ne prievole?, vykdyti sutarti? nesant papildomo ras?ytinio susitarimo.

21.5. Byloje nėra atskirų rašytinių susitarimų, sudarytų iki papildomų darbų pradžios, leidžiančių spręsti, kad atlikti darbai yra laikomi papildomais darbais ir jie turi būti papildomai apmokėti.

Žemesnės instancijos teismas

21.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad po naujo pasiu?lymo – sa?matos pateikimo, s?alys, elektroniniais lais?kais tardamosi de?l papildomu? darbu?, nulemtu? senosios krantine?s atkasimo ir teikdamos 5 455,44 Eur su PVM, 4 100,00 Eur be PVM kainos pasiūlymus, galutinai susitarė, kad bendra darbu? suma negali bu?ti didesne? nei 19 60,000 Eur su PVM. Visu? papildomu? darbu?, susijusiu? su atkasta senąja krantine, papildoma 3 850,00 Eur be PVM kaina suderinta nebuvo. Pagal sutarties 12.2 punktą, suderinimu laikomas abieju? s?aliu? atstovu?, turinc?iu? i?galinimus, ras?ytinis susitarimas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo minėtame D. V. 2018 m. balandžio 16 d. elelektroniniame laiške pateikta jo nuomone?: „i?vertinant tai, kad sa?matos pozicijos 3,4,5,6 buvo i?trauktos pirmine?je sa?matoje, ir tai, kad gelz?betoniniu? konstrukciju? demontavimas rangovui naudojant galingesne? kasimo technika? nesudarytu? papildomu? sa?naudu?, s?i sa?mata ture?tu? bu?ti 3850“, kurios, kaip ir kitu? elektroniniuose lais?kuose nurodytu? kainu?, rangos darbu? sutarties Nr. ST-18/03/27-1 nuostatu? 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 7.3, 12.2 punktu? prasme laikyti ras?tis?ku susitarimu negalima.

21.7. Rangos darbu? sutarties 10.2.1 punktas, numatantis, kad D. V. yra atsakingas uz? sudarytos sutarties vykdymo klausimus, nereis?kia, jog šis yra atsakingas ir uz? sutarties sa?lygu? keitima?. Sutarties 12.2 punkte nurodyta, kad pakeitimai ar papildymai galioja tik sudaryti ras?tu ir pasiras?yti abieju? s?aliu? i?galiotu? atstovu?. Byloje ne?ra i?rodymu?, kad D. V. buvo i?galiotas atlikti sutarties pakeitimą ar papildymą. Kadangi pirmosios instancijos teismas padare? is?vada?, kad D. V. ture?jo i?galiojimus spre?sti de?l papildomu? darbu? ir ju? kainos, atsakovė pateikė ir prašė prijungti prijungti nauja? i?rodyma? - paslaugu? teikimo sutarti?, sudaryta? su D. V., kurioje numatyti jo i?galiojimai pagal uz?sakovo pateikta? projekta? organizuoti, kontroliuoti, priz?iu?re?ti ir kuruoti uz?sakovui pavesta? vykdyti projekta? – dvieju? gatve?s aps?vietimo atramu?, esančių (duomenys neskelbtini), Nidoje, rekonstravima?; tinkamai organizuoti darbą statybu? aiks?tele?je, uz?sakovo atstovavima? pries? subrangova?. Atsakovės teigimu, ši sutartis laikytina įrodymu, pagrindžiančiu aplinkybę, kad D. V. neture?jo i?galiojimu? spre?sti de?l papildomu? darbu? ir ju? kainos.

21.8. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas is?vada?, kad šalys dėl papildomų darbų sutarė 3 850,00 Eur be PVM kainą, re?me?si išimtinai ies?kovės argumentais, neanalizuodamas atsakovės paais?kinimų ir byloje esanc?ių i?rodymų de?l papildomo susitarimo.

21.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 1 350,00 Eur sumą pagal 2018 m. birželio 4 d. PVM sa?skaita?-faktu?ra? Serija ESAC Nr. 00000085 Gavus informacija?, kad atkasta senoji krantine?, pasikeite? pamato konstrukcija ir i?rengimo metodas (vietoj klojiniu? is? lentu? buvo dedami gelz?betoniniai z?iedai), padide?jo darbu? ir medz?iagu? apimtis. Po informacijos pateikimo, ieškovė atsiunte? savo sa?mata?, ja? perz?iu?re?jus susitarta darbu? nestabdyti, o sa?mata? derinti darbu? eigoje, todėl ieškovė darba? te?se?, pažeisdama sutarties 2.7 punkta?. Atsiradus papildomu? darbu? poreikiui, ies?kovė, neinicijavusi sutarties kainos pakeitimo de?l statybos darbu? apimties padide?jimo ir nenutraukusi darbo, prisie?me? rizika? už atliktus darbus negauti apmoke?jimo, rangos darbu? sutarties 3.1 punkte numačius, kad jokie darbai pagal sutarti? negali bu?ti ir ne?ra laikomi papildomais ir ar projekto pakeitimais, jei šalys iki ju? pradz?ios de?l to kiekvienu atskiru atveju nesutaria ras?tu. Ieškovei vykdant darbus, sutarta, kad, atsiradus papildomiems darbams, atsakovė apmoke?s vakuuminiu? siurbliu? su adatomis i?rengimo is?laidas, kurias sudaro 1 000,00 Eur be PVM, ir 2 500,00 Eur be PVM uz? papildomus darbus, o s?i suma bus galutine?.

21.10. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai priteisė ieškovei iš atsakovės 472,50 Eur sumą uz? leidimus, derinimus, kuro sa?naudas, sutikimus, nurodytus paslaugų atlikimo akte Nr. 1, atsakovei šio akto negavus ir jo nepasirašius. Atsakovė jokių papildomų leidimų neužsakė, jų gavimo kaina kasinėjimo darbams atlikti su atsakove derinta nebuvo. Jeigu šalys tokių paslaugų kainą būtų derinusios, ieškovė į bylą būtų pateikusi patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Paslaugu? atlikimo akte Nr. 1 is?vardinti leidimai, derinimai, kuro sa?naudos, sutikimai ir kt., numatyti rangos darbu? sutarties 7.4 punkte ir i?skaic?iuoti i? darbu? kaina?. Jokiu? atskiru? susitarimu? de?l s?iu? paslaugu? atlikimo nebuvo, tode?l reikalauti už jas sumokėti ies?kovė neturi teisinio pagrindo. Ieškovės teigimu, rangos darbu? sutarties 7.4 punkte aiškiai nurodyta, kad į sutarties kaina? i?traukti visi moke?tini mokesc?iai ir ieškovės is?laidos uz? i?sipareigojimu? pagal s?ia? sutarti? vykdyma?, todėl ieškovė turi teise? reikalauti padengti tik tas is?laidas ar mokesc?ius, viršijančius 5,00 procentais sutarties kaina?, dėl kurių sudarytas atskiras is?ankstinis ras?tis?kas susitarimas; jeigu turėtos is?laidos ar mokesc?iai 5,00 procentais nevirs?ija sutarties kainos, ju? reikalauti negalima; tuo atveju jei turėtos is?laidos ar mokesc?iai virs?ija 5,00 procentais sutarties kaina? ir dėl to nebuvo atskiro is?ankstinio ras?tis?ko susitarimo, reikalauti padengti išlaidas ar mokesčius ieškovė negali. Kadangi 472,50 Eur is?laidos nevirs?ija sutarties 7.4 punkte nurodytos sumos, atsakovė ies?kovei s?iu? is?laidu? atlyginti neturi.

Atsiliepimas

22. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-25746-862/2018 palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas apibendrino 2018 m. balandžio 3 d. rangos darbų sutarties Nr. ST-18/03/27-1 nuostatas, tačiau priešingai nei teigia atsakovė, nenurodydamas, kad yra nuostatų, leidžiančių keisti darbų projektą ir / ar darbų apimtis žodiniu susitarimu. Abi šalys savo veiksmais patvirtino, kad elektroninis susirašinėjimas yra tinkamas ir pakankamas ,,rašytiniam“ susitarimui. Kadangi atsakovės atstovas esant ikisutartiniams santykiams nurodė, jog bendravimas elektroniniu paštu atitinka bendravimą raštu (inicijavo susirašinėjimą elektroniniu paštu), po rangos darbų sutarties pasirašymo susirašinėjimas taip pat vyko elektroniniu paštu, o atsakovė tokio bendravimo elektroniniu paštu niekada neginčijo, siųsti raštų registruotu paštu nereikalavo, ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį manyti, kad atsakovės pritarimas, išreikštas elektroniniu laišku, yra pakankamas atskiro sutarimo ir susitarimų patvirtinimui.

22.2. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad vadovaujantis rangos darbų sutarties 5.4.1 punktu, ieškovė, gavusi 2018 m. balandžio 16 d. 01:05 atsakovės atstovo elektroninį laišką su prašymu darbų nestabdyti, turėjo pasirinkimo teisę, o ne prievolę vykdyti sutartį, nesant papildomo rašytinio susitarimo. Kadangi susirašinėjimas elektroniniu paštu buvo priimtinas abejoms šalims, gavusi atsakymą elektroniniu laišku, ieškovė turėjo pagrindą juo vadovautis. Atsakovės atstovo pozicija dėl darbų tęsimo buvo išreikšta aiškiai, po to, kai susipažino (turėjo susipažinti) su ieškovės nurodyta papildomų atlikti darbų apimtimi bei jų kaina (atsakovės atstovui buvo siųsta lokalinė sąmata). Pažymėjo, kad jokio išankstinio nesutikimo su ieškovės nurodoma papildomų atlikti darbų apimtimi ir / ar kaina išreikšta nebuvo, todėl ieškovė, gavusi tokį atsakymą elektroniniu paštu, turėjo pagrindą manyti, kad tarp šalių yra sudarytas ,,rašytinis“ susitarimas dėl darbų tęsimo ir ji turi vykdyti darbus toliau (įskaitant papildomus darbus).

22.3. Pirmosios instancijos teismo nustatytą papildomų darbų kainą – 3 850,00 Eur, pasiūlė pati atsakovė. Į bylą yra pateiktas atsakovės atstovo D. V. 2018 m. balandžio 16 d. 8:06 val. elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad papildomų darbų kaina turėtų būti 3 850,00 Eur. Ieškovė šios kainos neginčijo, 2018 m. birželio 6 d. rašte ,,Dėl papildomų atliktų darbų aktų pateikimo pagal sutartį Nr. ST-18/03/27-1“ nurodė, kad ši suma jai priimtina. Esant abiejų šalių sutikimui su šia suma, pirmosios instancijos teismas būtent šią sumą pripažino papildomų darbų kaina. Kadangi papildomi darbai buvo atliekami ne vieną mėnesį, papildomų darbų kaina buvo užaktuota skirtingais atliktų darbų aktais ir išskirta į dvi sąskaitas – pirmoji dalis šios papildomų darbų kainos, t. y. 2 500,00 Eur, įtraukta į 2018 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ESAC Nr. 00000082 (pagal 2018 m. balandžio mėnesio atliktų darbų aktą Nr. 1), o likusi dalis, t. y. 1 350,00 Eur, įtraukta į atsakovės ginčijamą 2018 m. birželio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ESAC Nr. 00000085 (pagal 2018 m. gegužės mėnesio atliktų darbų aktą Nr. 2). Kadangi sudėjus PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas sumas už papildomus darbus gaunama 3 850,00 Eur suma, ji patvirtina, kad dėl papildomų darbų kainos 3 850,00 Eur sumai, šalys buvo susitarusios. Tai, jog į 2018 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ESAC Nr. 00000082 buvo įtraukta ne visa papildomų darbų suma, patvirtina 2018 m. balandžio mėnesio atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma Nr. 1, kurioje nurodoma, kad pamatų įrengimas atliktas 92,27 procentų baigtumu, tranšėjų kasimas ir užpildymas elektros kabelio pravedimui – 0,00 procentų baigtumu, o senos krantinės betono plokščių išardymas – 37,56 procentų baigtumu. Šią pažymą priėmė ir pasirašė atsakovės atstovas V. J.. Taigi, atsakovė turėjo suvokti, kad šiuo aktu priduodami ne visi darbai ir 2018 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija ESAC Nr. 00000082 suma negalutinė. Likę papildomi darbai atlikti 2018 m. gegužės mėnesį, ką patvirtina atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma Nr. 2, kurioje nurodomas pilnas darbų atlikimo procentas (100,00 procentų). Būtent šios pažymos pagrindu išrašyta 2018 m. birželio 4 d. PVM sąskaita-faktūra Serija ESAC Nr. 00000085 1 350,00 Eur (3 850,00 Eur – 2 500,00 Eur) sumai, kurią atsakovė nepagrįstai ginčija. Ieškovė pažymėjo, kad šalių susitarimo, jog papildomiems darbams ji apmokės vakuuminių siurblių su adatomis įrengimo išlaidas, sudarančias 1 000,00 Eur be PVM ir 2 500,00 Eur už papildomus darbus, o ši suma – galutinė, nebuvo ir ieškovė jo nepatvirtino jokiu (inter alia elektroniniu) būdu.

22.4. Ieškovės atstovai, neturėdami teisinio išsilavinimo, sąvokų ,,sutarties vykdymas“ ir ,,sutarties pakeitimas“, kaip skirtingų institutų, neprivalėjo skirti. Rangos darbų sutarties 10.2.1 punktu atsakovė ,,už Sutarties vykdymo klausimus“ numatė atsakingus asmenis V. J. ir D. V., o ieškovė – A. D. ir E. R.. Šie asmenys komunikavo rangos darbų sutarties vykdymo metu. Pradėjus vykdyti sutartį ir atkasus senąją krantinę, ieškovės atstovas raštus dėl informacijos pateikimo, kuriais informavo apie aplinkybes dėl atkastos senosios krantinės ir papildomų darbų poreikio, bei lokalinę sąmatą, kurioje nurodė papildomų darbų apimtis ir kainą, siuntė atsakovės įgaliotam asmeniui D. V.. Jeigu atsakovės atstovas D. V. suvokė, kad ne jo kompetencija yra spręsti tokius klausimus, jis privalėjo persiųsti ieškovės atstovo raštus atsakovei ir su ja pasitarti. Ieškovė, 2018 m. balandžio 16 d. gavusi D. V. atsakymą dėl papildomų darbų kainos, turėjo pagrįstą lūkestį manyti, kad šis atsakymas teisėtas ir suderintas su atsakove, todėl tokiu atveju atsakovė privalo prisiimti jos įgalioto atstovo D. V. sukurtas teisines pasekmes (net jeigu tokių įgaliojimų susitarti dėl papildomų darbų, jų kainos D. V. ir neturėjo).

22.5. Aplinkybės, jog duobių šlaitų erozija prasidėjo, atsakovė neginčijo, apeliaciniame skunde pati ją nurodydama. Atsakovės teiginiai, kad byloje esantis 2018 m. balandžio 12 d. raštas Nr. S(1.1)-40 nepatvirtina, kad prasidėjo duobių šlaitų erozija ir tai tik ieškovės nuomonė, su kuria atsakovė nesutiko, yra neteisingi. Aplinkybės, kad duobių šlaitų erozija prasidėjo dėl to, kad buvo atkasta senoji krantinė, sudaryta iš betoninių plokščių, po kuriomis yra susiformavusios vandens gyslos, atsakovė neginčijo, ekspertizės atlikti neprašė ir tik ieškovei pareikalavus apmokėti už papildomai atliktus darbus, išreiškė poziciją, kad duobių šlaitų erozija prasidėjo dėl netinkamo pasiruošimo darbui, nors tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Rangos darbų sutartimi sulygti darbai buvo vykdomi pagal prie rangos darbų sutarties pridėtą projektą ir jame pateiktas geologų tyrimų išvadas, kuriose nurodyta, kad toje vietoje, kur bus įrenginėjami pamatai, vyrauja gruntiniai vandenys, vandentakos gyslų, jungiančių Kuršių marias ir už 10-12 metrų esančią statybvietę, kaip ir senosios krantinės, neaptikta. Atsakovė išreiškė sutikimą dėl papildomų darbų vykdymo, jų apimties ir kainos – jos atstovai, įvertinę ieškovės raštus dėl senosios krantinės atkasimo ir poreikio vykdyti papildomus darbus, taip pat pateiktą lokalinę sąmatą su papildomų darbų apimtimi ir kaina, davė nurodymus tęsti darbus, todėl atsakovė privalo sumokėti 3 850,00 Eur už papildomus darbus, kuriuos ieškovė, vykdydama rangos darbų sutartį, atliko.

22.6. Loginė ir lingvistinė rangos darbų sutarties 5.1 punkto analizė suponuoja, kad leidimai ,,kasinėjimo darbams atlikti“ bei ,,kiti“ leidimai, jų gavimo organizavimas, neįeina į bendrą rangos darbų sutartimi sulygtą kainą. Už šiuos leidimus atskirai yra išrašoma PVM sąskaita-faktūra. Ieškovė, vykdydama rangos darbų sutartimi sulygtus darbus, gavo reikalingus leidimus ir už jų gavimą 2018 m. birželio 4 d. išrašė atsakovei atskirą PVM sąskaitą-faktūrą Serija ESAC Nr. 00000086. Liudytoju apklaustas atsakovės atstovas D. V. patvirtino, kad leidimai kasinėjimo darbų atlikimui buvo reikalingi, ieškovė leidimus kasinėjimo darbams gavo atsakovės pavedimu, išduotų įgaliojimų pagrindu. Atsakovė nepaneigė aplinkybių, jog buvo reikalingi paslaugų atlikimo akte Nr. 1 nurodyti atitinkamų institucijų leidimai (sutikimai), planai. Taigi, ieškovė, vadovaudamasi rangos darbų sutarties 5.1 punktu, pagrįstai išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą, kurią ši privalo apmokėti. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovė šias išlaidas patyrė, byloje buvo pridėti: paslaugų atlikimo aktas Nr. 1, kuriame šios išlaidos nurodytos, ieškovės gauti leidimai. Be to, visuotinai žinoma aplinkybė, jog norinti patekti į Nidą yra būtina keltis keltu, mokėti ekologinį mokestį, o vykstant į atitinkamas institucijas, patiriamos kuro sąnaudos.

22.7. Rangos darbų sutarties 7.4 punkte nenumatyta ieškovės teisė reikalauti atlyginti tik tas išlaidas, kurios viršija sutarties kainą daugiau nei 5,00 procentais. Priešingai, ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti ir tas išlaidas, kurios neviršijo sutarties kainos 5,00 procentais, tačiau šios išlaidos turi būti susijusius su medžiagų kainų pokyčiu rinkoje, nepalankiomis gamtinėmis sąlygomis, Neringos savivaldybės rinkliavomis už transportą, ekologiją ir kitomis, tiesiogiai su sutarties įvykdymo kaina susijusiomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismo priteista 472,5 Eur suma neviršija rangos darbų sutarties kainos daugiau nei 5,00 procentais, ji yra susijusi su Neringos savivaldybės rinkliavomis už transportą, ekologiją bei kitomis tiesiogiai su sutarties įvykdymo kaina susijusiomis aplinkybėmis, todėl atsakovė, vadovaudamasi rangos darbų sutarties nuostatomis, privalo ją sumokėti.

22.8. Klausimas dėl atsakovės atstovo įgaliojimų duoti nurodymus dėl papildomų darbų buvo iškeltas bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu. Kadangi atsakovė paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su D. V., privalėjo ir galėjo teismui pateikti bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, atsakovės prašymas priimti papildomus įrodymus turėtų būti atmestas, šiam neatitinkant CPK 314 straipsnyje įtvirtintų sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

17. Byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 3 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį Nr. ST-18/03/27-1 (toliau – sutartis), kuria atsakovė užsakė pas ieškovę, sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, už kainą pagal projektą „Dviejų gatvės apšvietimo atramų (duomenys neskelbtini), Nidoje, rekonstravimas“ atlikti darbus bei visas kitas ieškovės prievoles pagal sutartį ir atsiskaityti už juos, o ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, už kainą tinkamai pagal projektą atlikti visus darbus bei kitas prievoles pagal sutartį, bei perduoti juos atsakovei (sutarties 1.1 punktas). Sutarties (darbų) kaina – 15 500,00 Eur, pridedant teisės aktų nustatyto dydžio PVM 3 255,00 Eur, bendra sutarties kaina su PVM – 18 755,00 Eur (sutarties 7.2 punktas).

18. Ieškovei atliekant sutartyje numatytus darbus, atkasta senoji krantinė, informacija perduota atsakovei ir Neringos miesto savivaldybei. Remiantis sutarties 5.4.1 papunkčiu, ieškovė, susiklosčiusios faktinės situacijos pagrindu turėjo teisę darbų vykdymą sustabdyti. Atsakovės atstovas V. J., atsakydamas į atsakovės atstovo 2018 m. balandžio 13 d. elektroninį laišką, nurodė ieškovei darbų nestabdyti. Ieškovė dėl atkastos senosios krantinės nurodė būtinus papildomus darbus ir jų kiekius – pamatų įrengimas: betoninių šulinių įrengimas, monolitinių gelžbetoninių pamatų armavimas gelžbetoninių pamatų betonavimas, šulinio dugno fidroizoliacija; tranšėjų kasimas ir užpylimas elektros kabelio pravedimui: daugiagyslio kabelio įvedimas į gofruotą vamzdį, signalinės juostos paklojimas tranšėjoje; senosios krantinės išardymas – senosios krantinės betoninių plokščių ardymas. Atsakovės atstovas D. V. 2018 m. balandžio 16 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad papildomų darbų sąmata turėtų būti 3 850,00 Eur.

19. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės atsakovei už atliktus papildomus darbus pateiktų 2018 m. birželio 4 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija ESAC Nr. 00000085, išrašytos 1 350,00 Eur sumai ir 2018 m. birželio 4 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija ESAC Nr. 00000086, išrašytos 472,50 Eur apmokėjimo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

20. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2018 m. balandžio 3 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018/04/03-1, sudarytą tarp atsakovės ir D. V., kuriuo šis buvo įpareigotas pagal jos pateiktą projektą organizuoti, kontroliuoti, prižiūrėti ir kuruoti atsakovei pavestą vykdyti projektą – dviejų gatvės apšvietimo atramų (duomenys neskelbtini), Nidoje, rekonstravimą. Atsakovės nuomone, teigimu, ši sutartis laikytina įrodymu, pagrindžiančiu aplinkybę, kad D. V. neture?jo i?galiojimu? spre?sti de?l papildomu? darbu? ir ju? kainos.

21. Siekiant, kad bylos procesas vyktų operatyviai, šalys jo nevilkintų ir nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, visi įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme. Byloje dalyvaujantys asmenys turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, būti aktyvūs tiek rinkdami įrodymus, tiek teikdami teismui prašymus, tiek ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Taip yra skatinamas šalių sąžiningas bylinėjimasis ir kiekvieno proceso dalyvio pareigą rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į juos.

22. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

23. Teisėjų kolegija, sutikdama su ieškovės atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju aplinkybių, lemiančių būtinybę priimti naujus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta. Teikdama šiuos įrodymus su apeliaciniu skundu atsakovė neįvardijo, kodėl jie negalėjo ir nebuvo pateikti laiku, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė, siekdamas pagrįsti rašytiniais įrodymais atsiliepime į ieškinį dėstomus nesutikimo motyvus, neabejotinai galėjo ir turėjo visas galimybes aptartus įrodymus teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

24. Teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad naujų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai buvo priimtas atsakovei iš dalies palankus teismo sprendimas ar kad teismas nepagrįstai būtų svarstęs jų priėmimo klausimą ir nepagrįstai atsisakęs juos priimti, taip pat atsižvelgdama į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, įrodymams keliamus leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, prie apeliacinio skundo pridėtų naujų dokumentų nepriima ir jų nevertina.

Dėl ieškovės teisės į atlyginimą už sutartyje nenumatytus darbus

25. Apeliaciniame skunde atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigė, jog šis neteisingai įvertino sutarties nuostatas, konstatuodamas, jog papildomi darbai gali būti atliekami esant rašytiniam arba atskiram susitarimui, t. y. susitarimui žodžiu.

26. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015). Tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-120/2013 ir kt.). Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-1075/2019). Taip pat pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties sąlygų turinys nustatomas vertinant ne tik ginčo sutartį, bet ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013).

27. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo sprendimo teisėtumą, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai negu atsakovė nurodo apeliaciniame skunde, atsižvelgęs sutarties nuostatų visumą, konkrečiai – sutarties 3.1 punktą, kuriame nustatyta, jog jokie darbai pagal sutartį negali būti ir nėra laikomi papildomais ar projekto pakeitimais, jeigu šalys iki jų pradžios dėl to kiekvienu atskiru atveju atskirai nesutaria raštu, bet kokie papildomi darbai atliekami tik atskiro susitarimo pagrindu; sutarties 3.2 punktą, kuriuo šalys numatė, jog tuo atveju, jeigu dėl atsakovės reikalaujamų projektų pakeitimų ar papildomų darbų pagrįstai keičiasi faktinė darbų kaina, atsakovė už tokius darbus su ieškove atsiskaito pagal šalių atskirai iki su projekto pakeitimais susijusių darbų pradžios ar papildomų darbų pradžios raštu sudarytą susitarimą; sutarties 7.3 punktą, kuriame nurodyta, kad jeigu siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, reikia atlikti papildomus darbus, kurių ieškovė nenumatė sudarant šią sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti, ir jie yra būtini sutarčiai tinkamai įvykdyti, šiuos darbus ieškovė atlieka savo sąskaita; bet kokius papildomus darbus ieškovė privalo suderinti su atsakove; sutarties 7.4 punktą, numatantį, kad į sutarties kainą įtrauktas visas už sutarties atlikimą numatytas užmokestis, įskaitant visų mokėtinų mokesčių ir ieškovės išlaidų už įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą kompensavimą, ir ieškovė neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų ar mokėti mokesčių daugiau nei 5,00 procentais viršijančių sutarties kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro išankstinio raštiško susitarimo (kainos 5,00 ribose gali kisti tik priklausomai medžiagų kainų pokyčio rinkoje, nepalankių gamtinių sąlygų, Neringos savivaldybės rinkliavų už transportą, ekologiją ir kitų, tiesiogiai su sutarties įvykdymo kaina susijusių aplinkybių); sutarties 12.2 punktą, kuriame aiškinama, kad sutarties pakeitimai ar papildymai galioja tik sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių įgaliotų atstovų, – padarė išvadą, jog šalys įtvirtino visą eilę nuostatų, leidžiančių keisti darbų projektą, darbų apimtis, su sąlyga, jog papildomai darbai atliekami esant rašytiniam susitarimui, arba atskiram susitarimui. Sutiktina su atsakove, jog atskiro susitarimo formuluotė, kaip tokia, yra minima išimtinai sutarties 3.1 punkto antrame sakinyje, tačiau aiškinant jį tiek pagal pirmąjį šio punkto sakinį, tiek ir pagal jau aptartas sutarties nuostatas, negalima būtų spręsti dėl galimybės atskirą susitarimą sudaryti žodžiu, kai tokia galimybė sutartyje nenumatyta, aiškiai pabrėžiant, jog tiek tam, kad atlikti darbai būtų laikomi papildomais darbais, tiek tam, kad už juos būtų papildomai apmokėta, šalių susitarimas privalomai sudarytinas raštu.

28. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog atsakovės atstovai teismo posėdyje, pateiktuose procesiniuose dokumentuose, kaip ir, šiuo atveju, apeliaciniame skunde, aiškino, jog šalių susitarimai privalėjo ne tik būti sudaryti raštu, tačiau ir patvirtinti abiejų šalių atstovų parašais. Kitaip tariant, iš esmės yra ginčijama šalių sutartiniuose teisiniuose santykiuose susiklosčiusi praktika kylančius klausimus dėl papildomų darbų spręsti elektroniniais laiškais. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad 2018 m. kovo 28 d. elektroninis laiškas, kuriame atsakovės atstovas V. J. prieš sudarant sutartį ieškovei nurodė, kad „svarbiausia apie iškilusias aplinkybes, problemas ar papildomus darbus pranešti nedelsiant raštu (el. paštu taip pat tinka)“ bei teismo posėdyje duoti liudytojų parodymai leidžia sutikti su ieškovės atstovų argumentais, kad šalys sutarties vykdymo metu, spręsdamos su papildomų darbų atsiradimu kylančius klausimus, naudojo elektroninius laiškus, kuriuose nurodytą informaciją laikė pakankamu atskiro sutarimo ir susitarimų patvirtinimu. Atsakovės nuomone, nors sutarties vykdymo metu spre?sdamos dėl papildomu? darbu? kylanc?ius klausimus šalys ir naudojo elektroninius lais?kus, juose esančia informacija buvo išreikšta derybinė pozicija, o ne atskiras susitarimas ir susitarimo patvirtinimas. Vertinant elektroninį susirašinėjimą tarp šalių, galima būtų paminėti 2018 m. balandžio 9 d. atsakovės atstovo V. J. laišką ieškovės atstovui A. D., kuriame pastarajam perduota informacija apie priimtus sprendimus, pavyzdžiui: „Dėl elektros kabelio (apie 110 m) klojimo gofruotame PE vamzdyje ir mes to nepastebėjome, bei nevertinome, bet gofruotą vamzdį būtinai reikia įrengti, nes tai nurodyta projekte. Tu tik man pasakyk, koks turi būti tas gofruotas vamzdis, o aš per savo tiekėjus pamėginsiu jį suveikti kartu su kabeliu“, 2018 m. balandžio 16 d. atsakovės atstovo V. J. laišką ieškovės atstovui A. D., kuriame jis nurodė: „Darbų nestabdom, negaiškim tam laiko, o sąmatą susiderinsime eigoje“; 2018 m. balandžio 16 d. atsakovės atstovo D. V. laišką atsakovės atstovui V. J. ir ieškovės atstovui A. D., kuriame pasakyta, kad: „ši sąmata turėtų būti 3 850,00 Eur“. Akivaizdu, jog iš paminėtų elektroninių laiškų galima spręsti, jog atitinkamais klausimais šalių atstovai buvo išreiškę ne derybinę poziciją, tačiau sudarę konkretų susitarimą raštu, kaip to ir buvo reikalaujama, pavyzdžiui, darbų nestabdyti, sąmatą numatyti 3 850,00 Eur dydžio. Atsižvelgiant į tai, jog lingvistinė cituotų elektroninių laiškų prasmė neleidžia jų turinio vertinti kaip sąlyginės pozicijos išsakymo, atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju su susitarimo elektroniniu būdu sudarymo klausimu glaudžiai yra susijęs atsakovės ginčijamo atstovo D. V. įgaliojimo keisti / papildyti sutartį, susitariant dėl papildomų darbų kainos legitumumas. Pirmosios instancijos teismas dėl šito pasisakė, kad sutarties 10.2.1 punkte nustatyta, jog atsakovė asmenimis, atsakingais už sudarytos sutarties vykdymą, skiria V. J., kurio elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini); telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), ir D. V., kurio elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini), telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), o ieškovė – A. D., elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), ir E. R., elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), telefono Nr. +(duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, 2018 m. balandžio 3 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 2018/04/03-1, sudaryta su atstovu D. V., pagrindžia aplinkybę, kad jis neture?jo i?galiojimu? spre?sti de?l papildomu? darbu? ir ju? kainos. Teisėjų kolegija, atsisakiusi priimti minėtą sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir jos atstovo D. V., nurodo, jog byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, iš kurių visumos būtų galima spręsti, kad tarp šalių susiklosčiusi praktika joms tarpusavyje bendradarbiaujant leido ieškovei pagrįstai manyti jos atstovą D. V. turint teisę veikti atsakovės vardu vykdant sutartį ir atitinkamai spręsti iš jos vykdymo proceso kylančius klausimus, tokius, kaip šioje byloje ir yra, papildomų darbų atlikimo ir jų tinkamo apmokėjimo. Teigtina, jog sutarties 10.2.1 punkte nėra daromo aiškaus skirtumo tarp atsakovės atstovų V. J. ir D. V. – jie abu lygiavertiškai nurodomi kaip kontaktiniai asmenys, atsakingi už sutarties vykdymo klausimus, todėl ieškovė galėjo turėti pagrįstą lūkestį, jog bet kurio iš atstovų priimtas sprendimas atitinkamu klausimu atitinka atsakovės valią ir yra privalomas ieškovei sutarties vykdymo procese. Atkreiptinas dėmesys, jog net tuo atveju, jeigu atstovo D. V. atžvilgiu būtų pripažinta, kad šis veikė viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, atsakovė nurodyta aplinkybe negalėtų remtis, byloje esančiam jo 2018 m. balandžio 16 d. elektroniniam laiškui patvirtinant, kad šis, su informacija dėl sąmatos dydžio, buvo kartu išsiųstas ne tik ieškovės atstovui A. D., tačiau ir atstovui V. J., kurio įgaliojimų teisėtumas byloje ieškovės kvestionuotas nebuvo, todėl atsakovės motyvas dėl atstovo D. V. veiksmų teisėtumo yra atmestinas.

29. CK 6.684 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, jog reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui (CK 6.684 straipsnio 4 dalis). Rangovas, neįvykdęs šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas (CK 6.684 straipsnio 5 dalis).

30. 2018 m. balandžio 11 d. raštu Nr. S(1.1)-39 „Dėl informacijos“ ieškovė informavo Neringos savivaldybės administracijos miesto tvarkymo ir statybos skyrių, kad objekte, esančia (duomenys neskelbtini), Nidoje, atliekant „Dviejų apšvietimo atramų, esančių krantinėje prie (duomenys neskelbtini), Nidoje, pritaikymo mobiliojo ryšio bazinės stoties antenų ir stebėjimo kamerų tvirtinimui supaprastintas rekonstravimo projektas“ rekonstruojamų šviestuvų Nr. 1 ir Nr. 2 duobių kasimo darbus pamatų įrengimui, aptikta senoji krantinė maždaug 1,5 m gylyje nuo žemės paviršiaus. 2018 m. balandžio 12 d. raštu Nr. S(1.1)-40 „Dėl informacijos“ ieškovė atsakovei pranešusi, kad 2018 m. balandžio 12 d. atvykus į objektą ir pamatavus vandens pritekėjimą iškastose duobėse rekonstruojamo šviestuvo Nr. 1 ir Nr. 2, nustatyta vandens pripildymo į duobes kylanti grėsmė nuo Kuršių marių tiesioginio vandens padavimo. Toliau rašyta, jog vandeniui pritekėjus į dalinai iškastas duobes prasidėjo intensyvi duobių šlaitų erozija; didelę neigiamą įtaką daro atkasta senoji krantinė, sudaryta iš betoninių plokščių, po kuriomis per ilgo laiko tarpą yra susiformavusios vandens gyslos, paduodančios per jas vandenį į iškastas duobes gana dideliu debetu. Kadangi geologiniuose tyrimuose ir išvadose nebuvo užsiminta nei apie senąją krantinę, nei po ja atsiveriančias vandens gyslas, teigė, jog vertina šią situaciją kaip force majeure, nes nepaisant to, jog geologiniai tyrimai buvo paimti iš grunto tyrimo vietos su nurodytais visais esamais gruntų sluoksniais, jie nenumatė visų grėsmių ir problemų. Prie 2018 m. balandžio 12 d. rašto Nr. S(1.1)-40 „Dėl informacijos“ pridėta lokalinė sąmata, paskaičiuota papildomiems darbams atlikti. Atsakovės atstovas V. J. 2018 m. balandžio 16 d. elektroniniu laišku ieškovės atstovui A. D. rašė, kad sąmatą dar penktadienį persiuntė peržiūrėti Danui (D. V.), kuris susisieks ir sąmatą aptars, o darbų nurodė nestabdyti, sąmatą suderinant eigoje.

31. Minėta, kad ieškovė ir atsakovė sudaryta sutartimi sulygo, kad atitinkami darbai pagal sutartį turi būti atliekami pagal suderintą su užsakove sąmatą, kuri gali būti keičiama, atliekant papildomus darbus, būtinus šiai sutarčiai tinkamai įvykdyti, abejoms šalims raštiškai tai patvirtinus. Ieškovė, prašydama priteisti atlyginimą pagal 2018 m. birželio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ESAC Nr. 00000085 1 350,00 Eur sumai, išrašytą remiantis 2018 m. gegužės mėnesio atliktų darbų aktu Nr. 2 už papildomus darbus, atliktus atkasus senąją krantinę, kurie nebuvo numatyti su atsakove suderintoje lokalinėje sąmatoje, konkrečiai už monolitinių gelžbetoninių pamatų armavimą, daugiagyslio kabelio įvėrimą į gofruotą vamzdį, signalinės juostos paklojimą tranšėjoje virš pakloto kabelio, senosios krantinės betoninių plokščių ardymą, į bylą pateikė raštišką atsakovės atstovo V. J. patvirtinimą dėl šių darbų atlikimo, įrodantį, kad atsakovė (užsakovė) iki 2018 m. gegužės mėnesio atliktų darbų akto Nr. 2 surašymo buvo informuota apie minėtus papildomus darbus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2018 m. balandžio 12 d. raštas Nr. S(1.1)-40 „Dėl informacijos“ patvirtina, jog vandens prisipildymo grėsmė, lėmusi duobių šlaitų eroziją, nepaisant priemonių, kurių imtasi siekiant nustatyti bendrą grėsmės lygį ir problemas prieš sudarant lokalinę sąmatą sutarčiai, geologiniuose tyrimuose neįvertinta. Tad negalima būtų sutikti su atsakove, kad duobių šlaitų erozija buvo nulemta netinkamo atsakovės pasiruošimo darbui ir situacijos įvertinimo, kai byloje esantys duomenys patvirtina, jog prieš sudarant sutartį su atsakove, ji atsižvelgė į atliktus geologinius tyrimus ir jų išvadas, padarytas paėmus mėginius iš grunto tyrimo vietos su nurodytais visais esamais gruntų sluoksniais.

32. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog lokalinėje sąmatoje, pridėtoje prie šalių sutarties, nenumatyti darbai buvo atliekami pagal rašytinį susitarimą su atsakove, kad atsakovė apie šių darbų atlikimo poreikį buvo informuota CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir ieškovės neatidėliotini veiksmai, atliekant aptariamus papildomus darbus, atitiko atsakovės (užsakovės) interesus, išvengiant sutarties objekto pabloginimo, todėl atitinkamai įgijo teisę reikalauti iš atsakovės (užsakovės) apmokėti atliktų papildomų darbų vertę. Atsakovei turint vykdytiną pareigą ieškovės atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant pagrindą priteisti iš atsakovės 1 350,00 Eur sumą pagal 2018 m. birželio 4 d. PVM sa?skaita?-faktu?ra? Serija ESAC Nr. 00000085.

33. Atsakovė apeliaciniu skundu taip pat ginčija pareigą mokėti 472,50 Eur sumą pagal 2018 m. birželio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ESAC Nr. 00000086, motyvuodama tuo, kad šios išlaidos nevirs?ija sutarties 7.4 punkte nurodytos sumos, todėl atsakovė ies?kovei s?iu? is?laidu? atlyginti neturi.

34. Sutarties 7.4 punkte numato, kad į sutarties kainą įtrauktas visas už sutarties atlikimą numatytas užmokestis, įskaitant visų mokėtinų mokesčių ir ieškovės išlaidų už įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą kompensavimą, ir ieškovė neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų ar mokėti mokesčių daugiau nei 5,00 procentais viršijančių sutarties kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro išankstinio raštiško susitarimo (kainos 5,00 procentų ribose gali kisti tik priklausomai medžiagų kainų pokyčio rinkoje, nepalankių gamtinių sąlygų, Neringos savivaldybės rinkliavų už transportą, ekologiją ir kitų, tiesiogiai su sutarties įvykdymo kaina susijusių aplinkybių). Taigi, atsižvelgiant į sutarties 7.4 punkto lingvistinę prasmę, jis numato atsakovės teisę atsisakyti apmokėti ieškovės patirtas išlaidas ir mokesčius, jeigu šie viršija 5,00 procentais sutarties kainą ir dėl to nebuvo atskiro išankstinio raštiško susitarimo. Kaip galima suprasti iš šio punkto, tais atvejais, kai ieškovės turėtos išlaidos ir mokėti mokesčiai gali būti atlyginami, jeigu viršija 5,00 procentais sutarties kainą ir dėl to yra priimtas atskiras išankstinis raštiškas susitarimas arba neviršija 5,00 procentais sutarties kainos ir yra susiję su medžiagų kainų pokyčiu rinkoje, nepalankiomis gamtinėmis sąlygomis, Neringos savivaldybės rinkliavomis už transportą, ekologiją ir kitomis, tiesiogiai su sutarties įvykdymo kaina susijusiomis aplinkybėmis.

35. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės atstovas D. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad leidimai kasinėjimo darbų atlikimui, įtraukti į 2018 m. birželio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ESAC Nr. 00000086, atsakovei buvo reikalingi, ieškovė, leidimus kasinėjimo darbams gavo atsakovės pavedimu, tam buvo išduoti įgaliojimai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepaneigė aplinkybių, jog jai buvo reikalingi Neringos savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 5 d. leidimas Nr. L-4, AB „ESO“2018 m. balandžio 4 d. sutikimas Nr. 18LD-KL-132 bei AB „Telia Lietuva“ 2018 m. balandžio 5 d. leidimas Nr. 8182, planai, be to, visuotinai žinoma, kad patekimui į Nidą yra būtina keltis keltu, mokėti ekologinį mokestį, o vykstant į atitinkamas institucijas patiriamos kuro sąnaudos. Taigi, spręstina, kad minėtų išlaidų į pradinę lokalinę sąmatą sudarant sutartį neįtraukus, o sutarties 7.4 punkte, kaip jau buvo išaiškinta, numačius, kad ieškovės patirtos išlaidos ir mokesčiai gali būti atlyginami, jeigu neviršija 5,00 procentais sutarties kainos ir yra susiję su medžiagų kainų pokyčiu rinkoje, nepalankiomis gamtinėmis sąlygomis, Neringos savivaldybės rinkliavomis už transportą, ekologiją ir kitomis, tiesiogiai su sutarties įvykdymo kaina susijusiomis aplinkybėmis, atsakovė turėjo laikytis sutarties sąlygų ir šias išlaidas atlyginti.

36. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mini esant įrodinėjimo taisyklių pažeidimą pirmosios instancijos teismui išimtinai besiremiant ies?kovės argumentais, neanalizuojant atsakovės paais?kinimų ir byloje esanc?ių i?rodymų de?l šalių susitarimo papildomiems darbams atlikti ir jo vykdytinumo.

37. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime analizavo ir įvertino ne tik ieškinyje, bet ir atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes, abiejų šalių pateiktus įrodymus, todėl šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog būtų buvusios pažeistos procesinės įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypta nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Pažymėtina, kad vienos iš šalių reikalavimų netenkinimas ar priešingo nei tikimasi sprendimo priėmimas nesuponuoja CPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymus ir įrodinėjimą, pažeidimą.

39. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašiusi priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikė, jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas.

42. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas šiuo atveju nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti atsakovės mažosios bendrijos „Visų darbų centras“ apeliacinį skundą.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-25746-862/2018, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies – ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ESA construction“ iš atsakovės mažosios bendrijos „Visų darbų centras“ priteista 1 822,50 Eur skola, 6,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 822,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei mažajai bendrijai „Visų darbų centras“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ESA construction“ – 1 048,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, nepakeistą.

Teisėjai Virginijus KairevičiusSigita Zubavičiūtė-MontvilienėTatjana Žukauskienė