Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Ieškovė L. Š. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę reikalauti draudimo išmokos už sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 19 d. patirtą sveikatos sutrikdymą, o atsakovui „AAS BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (toliau – ir „BTA draudimas“, draudikas), – atitinkamą prievolę šią išmoką išmokėti.

3. Ieškovė nurodė, kad nuo 2013 m. be pertraukų draudžia savo vaikus nuo nelaimingų atsitikimų. Pagal draudimo poliso sąlygas draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką, o jeigu draudėjas sutartyje nustatytu terminu nesumoka pirmos ar visos draudimo įmokos, tai draudimo sutartis neįsigalioja ir anuliuojama be atskiro draudiko pranešimo praėjus 30 dienų po įmokos sumokėjimo termino. 2017 m. rugsėjo 19 d. tarp 11 ir 12 valandos įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu jos sūnus nusiplikė karšta kava. Tą pačią dieną ieškovė sumokėjo draudimo įmoką pagal 2017 m. rugsėjo 6 d. Nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį Nr. NA 342418 (toliau – ir draudimo sutartis). Įvykis užregistruotas, tačiau 2017 m. rugsėjo 29 d. atsakovo sprendimu Nr. TD2178509 konstatuota, kad ieškovė neįgijo teisės į draudimo išmoką, nes įvykio metu apdraustasis nebuvo apsidraudęs (sudaręs draudimo nuo nelaimingų atitikimų sutarties). Tokią išvadą atsakovas motyvavo tuo, kad ginčo draudimo sutartis, pagal kurią A. Š. apdraustas nuo joje nurodytų rizikų, buvo sudaryta vadovaujantis BTA draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklėmis Nr. 53.1 (toliau – ir Taisyklės), kurios laikomos neatsiejama kiekvienos sudaromos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties dalimi. Pagal Taisyklių bendrųjų sąlygų 2 punkto „Draudimo apsaugos galiojimas“ 2.3 papunktį tais atvejais, kai draudimo apsaugos galiojimas susiejamas su draudimo įmokos arba jos pirmos dalies sumokėjimu, draudimo apsauga įsigalioja kitą dieną 00.00 valandų po pinigų gavimo dienos, bet ne anksčiau, nei nurodyta draudimo sutartyje. Kadangi mokėjimas pagal ginčo draudimo sutartį buvo gautas 2017 m. rugsėjo 19 d., ji įsigaliojo nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. 00.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. 24.00 val. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, kadangi tokį savo sprendimą grindė klaidinga išvada, neva draudžiamojo įvykio momentu ieškovės su atsakovu nesiejo sutartiniai draudimo santykiai. Atsakovo nurodyta Taisyklių nuostata prieštarauja paties atsakovo draudimo polisuose nurodomai nuostatai dėl draudimo sutarties įsigaliojimo. Visuose atsakovo draudimo polisuose sutarties įsigaliojimo pradžia siejama su visos ar pirmos draudimo įmokos sumokėjimo momentu, o ne su kitos dienos pradžia. Atsakovo Taisyklių, kaip „neatsiejamos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties“ dalies, 2.3 papunktis dėl sutarties įsigaliojimo nebuvo individualiai aptartas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 4 dalis), o dėl minėto prieštaravimo atitinkama draudimo polisų nuostata patvirtina, kad draudimo vartojimo sutarties sąlyga nebuvo išreikšta aiškiai ir suprantamai, todėl ji laikoma nesąžininga su visomis iš to išplaukiančiomis įstatyme nustatytomis pasekmėmis (CK 6.2284 straipsnio 8, 9 dalys).