Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-403-1030/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-23
Bylos Nr.: e2-403-1030/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05746-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Monika Lapukaitė
Ieškovas: B. R.
Atsakovas: M. G.

Kategorijos

2.3.4.3Asmeninės tėvų teisės ir pareigos
2.3.4.4.1Ginčai dėl vaiko vardo ir pavardės

Civilinė byla Nr. e2-403-1030/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05746-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.3; 2.3.4.4.1.; 2.3.4.4.3; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.2.6.5; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė,sekretoriaujant G. T. ir S.M.,dalyvaujant ieškovei B. R., jos atstovams advokato padėjėjai B. D. ir advokatui A. V.,atsakovui M. G., jo atstovui advokatui K. K.,trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje K. R.,institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. R. ieškinį atsakovui M. G. dėl leidimo pakeisti nepilnamečiui vaikui pavardę be jo tėvo sutikimo ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. R., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ieškiniu (CBP-7077) prašo pakeisti nepilnamečio vaiko D. G. pavardę „G.“ į pavardę „R.“ be jo tėvo M. G. sutikimo; neterminuotai apriboti atsakovo M. G. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko D. G. atžvilgiu; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. G.. M. G. yra biologinis vaiko tėvas, tačiau nuo pat gimimo juo nesirūpina, su juo nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko bei neteikia materialinio išlaikymo. Nuo tada, kai vaikui sukako vieneri, vaiku rūpinasi dabartinis ieškovės sutuoktinis K. R.. Ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu K. R., tačiau bendrą ūkį šeima veda jau nuo 2017 metų. Todėl susiklostė situacija, kad vaikui šiuo metu beveik keturi metai, tačiau jis nieko nežino apie savo biologinį tėvą atsakovą M. G.. Vaiko supratimu, šeimą sudaro: mama, t. y. ieškovė B. R., brolis A. R., tėtis K. R., o ne tikrasis vaiko tėvas atsakovas M. G.. Vaikui taip pat nėra žinoma, kodėl jis neturi tokios pat pavardės kaip ir jo tėvai, todėl tikslinga jo pavardę pakeisti į „R“. Be kita ko, sūnaus pavardė sukelia daug nepatogumų, kadangi visur tenka turėti dokumentus, įrodančius, kad būtent ieškovė yra vaiko mama.

Atsakovas M. G. visiškai nesirūpina savo sūnumi, neteikia jam materialinio išlaikymo, nepalaiko santykių bei nedalyvauja jo auklėjime, todėl tikslinga neterminuotai apriboti atsakovo M. G. valdžią jo nepilnamečio vaiko D. G. atžvilgiu.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius atsiliepimu (DOK-32508) prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. R. atsiliepimu (DOK-33412) su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su ieškove B. R. pradėjo bendrauti ir kartu gyventi 2017 m., kartu su jais gyveno ir nepilnametis vaikas D. G.. Su vaiku susiklostė šilti ir artimi santykiai. Gyvendamas kartu su ieškove, jis rūpinosi tiek ieškove, tiek jos sūnumi D.. Vaiko tėvas M. G. niekada nesirūpino ir iki šiol nesirūpina vaiku, su juo nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko bei neteikia materialinio išlaikymo. Kadangi tarp trečiojo asmens K. ir vaiko yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, todėl vaikas savo tėvu laiko ieškovės dabartinį sutuoktinį K. R..

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė priešieškinį (DOK-28427), kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė nustatyti nepilnamečio vaiko D. G., gimusio (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove B. R., jos gyvenamojoje vietoje; priteisti sūnui D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš M. G. po 150 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant B. R. nepilnamečio sūnaus išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti, kad M. G. su sūnumi D. G. tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendraus kiekvieną sekmadienį nuo 12 val. paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos iki 17 val. tokia pačia tvarka grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą; nustatyti, kad praėjus trijų mėnesių terminui po sprendimo įsiteisėjimo dienos M. G. su sūnumi bendraus tokia tvarka: 1) nelyginį kiekvienų metų savaitės savaitgalį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 12 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamą vietą sekmadienį iki 18 val.; ši atsakovo bendravimo tvarka netaikoma per Tėvo dieną, Motinos dieną, atsakovo ir ieškovės gimimo dieną bei vaiko ligos atveju; 2) kiekvienais metais Tėvo dieną, t. y. birželio pirmąjį sekmadienį, atsakovas M. G. praleidžia su sūnumi, paimdamas sūnų Tėvo dienos 12 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų iki 18 val.; 3) kiekvienais metais Motinos dieną, t. y. pirmąjį gegužės sekmadienį D. G. praleidžia su mama B. R.; 4) kiekvienais metais atsakovo gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) dieną, sūnus D. praleidžia su tėvu M. G. nuo 17 val. iki 20 val.., jeigu tai yra darbo diena, arba nuo 12 val. iki 20 val., jeigu tai yra savaitgalis; 5) kiekvienais metais ieškovės B. R. gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) dieną, sūnus praleidžia su mama B. R.; 6) sūnui susirgus ir gydantis stacionariu būdu, atsakovas gali jį lankyti bet kada, neribojant lankymo laiko, o, sūnui gydantis namuose, atsakovas turi teisę jį lankyti jo gyvenamojoje vietoje, lankymo laiką iš anksto suderinus su ieškove B. R.; 7) atsakovas M. G. su sūnumi bendrauja neporiniais metais sūnaus gimimo dieną, t. y. rugsėjo 18 dieną, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant jį iki 20 val., jeigu tai yra darbo diena, ir (ar) pasiimant sūnų 10 val. ir grąžinant jį iki 20 val., jeigu tai yra savaitgalis; 8) atsakovas apie negalėjimą susitikti ir bendrauti su sūnumi nustatytu metu privalo informuoti ieškovę telefonu, elektroniniu paštu ir (ar) kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip likus 3 kalendorinėms dienoms iki numatyto bendravimo su sūnumi; atsakovui prieš 3 kalendorines dienas neinformavus ieškovės apie negalėjimą susitikti ir bendrauti su sūnumi D. laikoma, kad bendravimas įvyks pagal nustatytą tvarką.

Priešieškinyje nurodoma, kad šalys, nebūdamos susituokusios, susilaukė sūnaus D. G.. Kai vaikas gimė, atsakovas tuo metu (nuo 2016 m. (duomenys neskelbtini) metų iki 2019 m. (duomenys neskelbtini)) atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose, todėl sūnus nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Grįžus iš įkalinimo įstaigos atsakovas ieškojo darbo vietos, tačiau darbo paieškos rezultatų nedavė, todėl teko būti išlaikomam savo tėvo. Atsakovas kurį laiko dirbo užsienyje, todėl iš sukauptų santaupų įkūrė įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi verslas dar nesenai įsteigtas, todėl didelių pajamų atsakovas negauna. Šiuo metu atsakovo atlyginimas yra 650 Eur neatskaičius mokesčių, tačiau jeigu verslas plėsis, ateityje galima tikėtis ir didesnių pajamų. Taip pat atsakovas turi dar vieną dukrą K. G., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios išlaikymui skiria po 150 Eur į mėnesį. Be kita ko, antstolių kontoroje yra pradėtos vykdomosios bylos dėl piniginių lėšų išieškojimo, bendra išieškoma suma siekia 17 000 Eur. Atsakovo vardu nėra jokio jo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad atsakovas sūnumi visiškai nesirūpino, tačiau atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje atsakovas su ieškove bendravo socialinių tinklų pagalba. Atsakovas aktyviai domėjosi sūnumi, prašė ieškovės, kad ši atsiųstų sūnaus nuotraukų, domėjosi kaip sūnus auga. Nors pradžioje šalims dėl to ginčų nekilo, ieškovė atsiuntė kelias sūnaus nuotraukas, tačiau 2018 metų gruodį ieškovė pradėjo nebeatsakyti į atsakovo žinutes. Atsakovas sūnui buvo nupirkęs batus, sportinį kostiumą, tačiau ieškovė ir toliau neatsakė į atsakovo žinutes bei nupirktų drabužių nepriėmė. Tokiais veiksmais ieškovė trukdė atsakovui dalyvauti jų sūnaus D. gyvenime.

Šiuo metu vaikas tėvo nepažįsta, todėl reikia kuo skubiau pradėti atkurti judviejų ryšį, todėl tikslinga ir būtina nustatyti laikotarpį, per kurį vaikas su tėvu bendrautų neilgais laiko tarpais, vaikui saugioje aplinkoje pasitelkiant tarpininką, taip siekiant sudaryti galimybes sustiprinti vaiko ir tėvo emocinį ryšį.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu (DOK-30260) į priešieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo nereiškė jokio noro bendrauti su savo vaiku, neprisidėjo prie jo auklėjimo, vaiką matė tik vieną kartą, būdamas įkalinimo įstaigoje (kai vaikui buvo vos 6 mėnesiai), ieškovei pačiai nuvežus parodyti vaiką atsakovui, atsakovas rodė savo abejingumą vaiko atžvilgiu. Ieškovei 2017 m., t. y. nuo mažamečio D. G. kūdikystės sukūrus šeimą su trečiuoju asmeniu K. R., vaikas būtent K. R. laiko savo tėčiu. Pažymi, kad tik ieškovei pareiškus ieškinį dėl vaiko pavardės keitimo ir tėvo valdžios apribojimo, atsakovas pateikė teismui priešieškinį su reikalavimu iš jo, vaiko naudai, priteisti išlaikymą, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti bendravimo tvarką. Iki to laiko jokie veiksmai iš atsakovo pusės atliekami nebuvo, t.y. atsakovui nei vaikas, nei ieškovė nerūpėjo.

Atsakovo, kaip vaiko biologinio tėvo atsiradimas, mažamečiui vaikui gali būti nesuprantamas ir žalingas. Vaikui šiuo metu sužinoti apie tai, kad jo biologinis tėvas yra asmuo, kurį jis matė vos 1 kartą gyvenime, būdamas 6 mėnesių, ko akivaizdžiai vaikas neprisimena ir negali prisiminti, ir kuris juo niekada nesirūpino, gali būti nepakeliamas. Tai gali turėti neigiamą įtaką tiek vaiko psichologinei raidai, tiek jo ryšiams su kitais šeimos nariais, t.y. su ieškove ir (ar) su asmeniu, kurį vaikas laiko savo tėčių - K. R..

Be kita ko, atsakovas taip pat ne kartą žinutėmis ir telefono pokalbių metu yra grasinęs ieškovei su ja susidoroti, apipilti ją rūgštimi ir kitaip sužaloti, ką patvirtina pridedamos atsakovo siųstos žinutės. Iš tokių atsakovo žinučių ir grasinimų yra akivaizdu, kad atsakovas yra agresyvaus būdo, nevengiantis necenzūrinės leksikos ir vaiko bendravimas su juo akivaizdžiai gali pakenkti vaikui. Vaikas šiuo metu auga pilnavertėje bei darnioje šeimoje, su mylinčia mama, broliuku ir jį mylinčiu ir juo besirūpinančiu ieškovės sutuoktiniu, kurį laiko ir vadina tėčiu. Vaikas yra mylimas, prižiūrimas ir auklėjamas doru asmeniu paklūstančiu įstatymams bei socialinėje visuomenėje priimtinoms elgesio normoms bei taisyklėms. Vaikui yra sudarytos visos galimybės augti, vystytis bei tobulėti. Tuo tarpu atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei į reikšmingas aplinkybes, t.y. kad atsakovą su vaiku nesieja joks emocinis ryšys – atsakovas ir vaikas iš esmės yra svetimi žmonės; atsakovas yra linkęs daryti nusikaltimus, iki šiol prisilaiko įkalinimo įstaigos subkultūrų tradicijų, yra agresyvus, nevengia necenzūrinių žodžių, yra pareiškęs, kad nuteiks vaiką prieš ieškovę bei išmokys vaiką kalėjimo subkultūrų taisyklių, akivaizdu, akivaizdžiai konstatuotina, kad vaikui bendravimas su jo biologiniu tėvu gali padaryti neatstatomą psichologinę bei emocinę žalą. Dėl to, siekiant maksimaliai apsaugoti vaiko interesus yra būtina apriboti atsakovo kaip vaiko tėvo valdžią tuo pačiu atmetant ieškovo ieškinį.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė rašytinę išvadą (DOK-46542), kurioje nurodė, kad skyrius nemato aplinkybių, kurios nulemtų poreikį keisti vaikui suteiktą pavardę į ieškovės B. R. vyro pavardę.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, kad ryšys tarp jo ir sūnaus nėra susiformavęs ne dėl to, kad šis nenorėjo, o dėl to, jog buvo įkalintas. Būnant įkalinimo įstaigoje nutrūko jo ir ieškovės santykiai, kurie iki šiol nėra geranoriški. Grįžus iš įkalinimo įstaigos atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovę, tačiau jam nebuvo sudaryta galimybė nei susitikti, nei bendrauti su sūnumi. Atsakovas stengiasi susikurti geresnį gyvenimą, dirba, neturi žalingų įpročių, turi puikius santykius su savo dukra K., kuri nemažai laiko praleidžia su atsakovu. Skyriaus nuomone, nėra pagrindžiančių įrodymų, kad tėvas daro žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Skyrius sutinka, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove B. R. visiškai atitinka geriausius vaiko interesus.

Skyrius susipažinęs su siūloma bendravimo tvarka, atsižvelgęs į tai, kad vaikas tėvo nepažįsta, mano, kad turi būti vykdomas pereinamasis laikotarpis ir susitikimai turėtų būti neilgi, tačiau dažni, t. y. per savaitę 1 ir (ar) 2 kartus, o susitikimo trukmė turėtų būti nuo 1 iki 2 val. Susitikime turėtų dalyvauti vaiko mama, tačiau kadangi tėvų santykiai nėra geranoriški į pagalbą reikia pasitelkti psichologą, kuris padėtų atkurti ryšį. Skyrius pažymi, jog nesutinka, kad tėvas kas antrus metus vaiko gimimo dieną jį pasiimtų pas save. Skyrius mano, kad abu tėvai turi dalyvauti vaiko šventėje.

Skyrius taip pat pažymi, jog atsakovo siūloma 150 Eur išlaikymo suma yra labai minimali bei nepakankama net minimaliausiems vaiko poreikiams patenkinti.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti jį pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, jog ieškovė su vaiku buvo vieną kartą nuvykusi į įkalinimo įstaigą. Su atsakovu bendro ūkio nevedė, jo draugai atveždavo pinigų, tačiau juos pervesdavo atsakovui. Atsakovo tėvai vieną kartą, kai gimė vaikas davė 100 Eurų.

Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad nori rūpintis sūnumi ir prisidėti prie jo gerovės. Ieškovė neatsako į jo žinutes bei skambučius. Atsakovas, nurodo, jog su ieškove kartu vedė bendrą ūkį apie 6-7 metus tiek prieš atliekant bausmę, tiek atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje. Atsakovas vaiką matė tik vieną kartą. Atsakovo draugai atveždavo ieškovei pinigų, tačiau dalį jų pervesdavo atsakovui, o dalį pasiimdavo sau. Atsakovas nurodė, kad pajamos siekia 1000 Eur į mėnesį.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo K. R. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teismo posėdyje paaiškino, kad nemato pagrindo neterminuotai apriboti tėvo valdžią, skyrius sutinka, kad tėvas nebuvo pakankamai aktyvus. Skyrius mano, kad turėtų būti nustatyta bendravimo tvarka, pasitelkiant specialistus ir yra būtinas pereinamasis laikotarpis yra būtinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvo valdžios ribojimo

Ieškovė B. R. ieškiniu prašo teismo neterminuotai apriboti atsakovo M. G. tėvo valdžią šalių nepilnamečio vaiko D. G. atžvilgiu.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią.

Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002).

Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, vaiko interesus pažeidžia ne tik tokia situacija, kai, esant pagrindui, nesiimama priemonių tėvų (vieno iš tėvų) valdžiai apriboti, bet ir tokia situacija, kai ji apribojama ar neproporcingai apribojama (kaip antai, neterminuotai), nesant pakankamo pagrindo, taip nepagrįstai teisinėmis priemonėmis įsikišant į prigimtinius tėvų ir vaikų ryšius. Bet kuris teisės institutas, taip pat ir tėvų valdžios apribojimo, turi būti taikomas atsižvelgiant į jo tikslus, paskirtį, taigi būtinybę apsaugoti vaiką ir paskatinimą tėvams (vienam iš tėvų) pakeisti savo elgesį bei gyvenimo būdą.

Išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir vaiko nuomonę, matyti, kad šalių vaikas D. G. savo tėvo atsakovo M. G. nepažįsta, taigi tarp jų nėra ir nebuvo jokio bendravimo bei emocinio ryšio. Taip pat matyti, kad nuo D. G. kūdikystės iki šiol jo socialinio tėvo vaidmenį atlieka trečiasis asmuo K. R., kuris vaiku rūpinasi ir jį auklėja. Trečiasis asmuo, duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, bei raštu (DOK-46344) nurodė, kad turi norą D. G. įvaikinti.

Šiame kontekste teismas visų pirma pažymi, kad socialinės tėvystės įteisinimo įvaikinant noras šiuo atveju yra suprantamas, nes tarp sutuoktinių ieškovės B. R. ir K. R., nepilnamečių vaikų D. G. bei ieškovės ir trečiojo asmens bendro vaiko A. R. yra susiformavę šeimos ryšiai. Tačiau toks siekis savaime nesudaro teisinio pagrindo neterminuotai apriboti biologinio tėvo M. G. tėvo valdžią. Tokį pagrindą pagal įstatymus sudaro tik kaltais veiksmais netinkamai įgyvendinama (neįgyvendinama) tėvo valdžia ir duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nebuvimas.

Teismas taip pat mano, kad nėra negalima ir nėra visais atvejais vaiko interesų požiūriu ydinga tokia situacija, kai vaiko gyvenime dalyvauja tiek socialinis, tiek biologinis tėvai. Tokiai teismo nuomonei teismo posėdyje pritarė ir vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė. Teismo nuomone, tam tikrose gyvenimiškose situacijose toks bendravimo modelis gali suderinti du skirtingus teisėtus vaiko interesus – išsaugoti susiklosčiusius šeiminius ryšius bei žinoti savo kilmę.

Dėl atsakovo tėvo valdžios įgyvendinimo teismas pažymi, kad, atsakovui ir šalių vaikui nebendraujant, nėra pagrindo manyti, kad atsakovas būtų piktnaudžiavęs tėvo valdžia, žiauriai su vaiku elgęsis ar daręs jam žalingą įtaką.

Šiame kontekste teismas pažymi ir tai, kad ieškovės pateikti susirašinėjimai su atsakovu (CBP-7077 priedas, DOK-30260 priedas), 2015 m. balandžio 22 d. specialisto atliktos apžiūros ikiteisminiame tyrime išvada (DOK-40114) leidžia spręsti apie atsakovo smurtinį elgesį prieš ieškovę, reiškiamą žeminantį požiūrį į moteris. Tačiau, kaip konstatuota kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Todėl, teismo vertinimu, pavienės šalių susirašinėjimo ištraukos (viena jų, vykusi 2017 m.) bei prieš daugiau nei šešerius metus (2015 m. balandžio 18 d.) įvykęs smurto prieš ieškovę epizodas nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad dėl šių aplinkybių šiandien yra teisinis pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią.

Toliau teismas vertins, ar yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas vengė atlikti savo pareigas vaikui ir dėl savo kaltės juo nesirūpino (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai).

Nors atsakovas teigia, kad, jam nuo 2016 m. (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. (duomenys neskelbtini) būnant laisvės atėmimo įstaigoje, atsakovo draugų jam teikiamos finansinės pagalbos dalis tekdavo ieškovei ir šalių vaikui, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad ta aplinkybė, jog atsakovas atliko laisvės atėmimo bausmę, negali būti vertinama kaip objektyvi priežastis nesirūpinti vaiku, jo neišlaikyti. Atsakovas dėl savo kaltų veiksmų neteko laisvės, todėl tokios aplinkybės vertintinos kaip subjektyvios priežastys, visiškai priklausančios nuo paties atsakovo. Be to, atsakovas neneigia, kad ir išėjęs iš laisvės atėmimo įstaigos prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. Byloje nėra duomenų, kad, išėjęs į laisvę 2019 m. vasario mėn., atsakovas realiais veiksmais būtų siekęs įgyvendinti savo tėvo valdžią: vaiką pamatyti, užmegzti su juo ryšį, prisidėti prie jo išlaikymo. Jo žinutėse išreiškiamas noras bendrauti su vaiku, nupirkti jam reikalingų daiktų yra epizodiškos (2018 m. gruodžio mėn., 2019 m. vasario, rugsėjo, lapkričio mėn., 2021 m. kovo mėn. (DOK-28405), o teisiškai reikšmingi veiksmai, siekiant tėvo valdžios įgyvendinimo, atlikti tik ieškovei kreipusis į teismą dėl tėvo valdžios ribojimo. Be to, 2018 m. birželio 8 d. šalių telefoninio pokalbio įrašuose (DOK-28444) išreiškiama ir kitokia atsakovo pozicija – sutikimas atsisakyti savo duotos pavardės vaikui. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas per visą laikotarpį nuo vaiko gimimo nebuvo pakankamai aktyvus, siekdamas įgyvendinti tėvo pareigas, be kita ko, išlaikyti vaiką ir su juo bendrauti, taigi dėl aplaidumo savo kaip tėvo pareigų nevykdė.

Kita vertus, teismas pažymi, kad byloje esantys šalių 2018 m. gruodžio mėn., 2019 m. vasario, rugsėjo, lapkričio mėn., 2021 m. kovo mėn. susirašinėjimai (DOK-28405) iš esmės patvirtina atsakovo laikas nuo laiko išreiškiamą ketinimą dalyvauti savo vaiko gyvenime. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės pozicija nagrinėjamoje byloje yra tokia, kad joks vaiko bendravimas su biologiniu tėvu neatitinka vaiko interesų. Pažymėtina ir tai, kad iš pirmiau minėtų susirašinėjimų matyti ir tai, kad į didžiąją dalį atsakovo žinučių apie vaiką ieškovė neatsakė. Taip pat ir teismui pateiktuose 2018 m. birželio 8 d. šalių telefoninio pokalbio įrašuose (DOK-28444) ne tik atsakovas nurodo sutinkantis atsisakyti vaikui duotos savo pavardės, bet ir ieškovė nurodo būsianti už tai dėkinga, nurodo, kad atsakovas vaiko nematys, jei nesumokės išlaikymo už visus praėjusius metus. Todėl, teismo vertinimu, negalima konstatuoti, kad susiklosčiusi atsakovo nedalyvavimo sūnaus gyvenime situacija yra nulemta vien tik atsakovo nepakankamo aktyvumo ir domėjimosi vaiku, bet ir ieškovės itin kategoriškos pozicijos vaiko ir biologinio tėvo bendravimo klausimu. Todėl, vaikui esant mažo amžiaus, o ieškovei nepritariant jokiam tėvo ir sūnaus bendravimui, atsakovo ryšių palaikymas su vaiku ir tėvo valdžios įgyvendinimas buvo reikšmingai apsunkintas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, esąs pasirengęs bendrauti su vaiku, pradžioje dalyvaujant vaikų psichologui, teikti jam išlaikymą, byloje pareiškė priešieškinį dėl vaiko išlaikymo iš jo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš tiesų nebuvo pakankamai aktyvus ir nesirūpino vaiku nuo jo gimimo, tačiau, kartu atsižvelgiant ir į šiandieninius jo veiksmus bei tai, kad už susiklosčiusią situaciją iš dalies yra atsakinga ir ieškovė, teismas konstatuoja, kad yra pagrindo manyti, kad situacija gali pasikeisti, todėl nors yra pagrindas riboti atsakovo tėvo valdžią, tačiau tik laikinai, tam, kad atsakovas realiai pakeistų savo elgesį, o ne neterminuotai,

Šiame kontekste teismas pažymi, kad CK 3.181 straipsnio 2 dalis numato, jog, tėvams pakeitus savo elgesį ir nustačius, kad jie gali auklėti vaikus, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei tai neprieštarautų paties vaiko interesams.

Dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo pakeisti nepilnamečio vaiko D. G. pavardę „G.“ į pavardę „R.“ be jo tėvo atsakovo M. G. sutikimo. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Joks teisės aktas neapibrėžia kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas konkrečiam asmeniui yra geriausia. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, Vaiko teisių konvencija siūlo vadovautis bendraisiais principais – nediskriminacijos, gyventi ir sveikai vystytis, vaiko nuomonės išklausymo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Kiekvienu konkrečiu atveju gali atsirasti panašių interesų arba priešingų interesų derinimo poreikis, todėl visais atvejais yra aktuali intereso turinio nustatymo problema. Vaiko interesai ir vaiko teisės yra glaudžiai susiję, nes vienokių ar kitokių teisių įgyvendinimas užtikrina vaiko interesus. Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi.

Šiame sprendime jau minėta, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.

CK 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad fizinio asmens vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus nustato teisės aktai.

Vadovaujantis CK 3.161 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios.

CK 3.167 straipsnio, reglamentuojančio pavardės vaikui suteikimą, 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ar motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi.

Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad vaiko pavardė, kaip asmens identifikacijos forma, kildinama iš jo tėvų pavardės.

CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Įgyvendinant šią blanketinę teisės normą, teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 buvo patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šis įsakymas įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir yra taikomas visoms asmens vardo ir pavardės keitimo procedūroms, pradėtoms po jo įsigaliojimo (minėto įsakymo 3.1 ir 3.2 punktai). Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas (vardai) gali būti keičiamas (keičiami), jeigu turimas vardas (vardai) neatitinka geriausių jo interesų.

Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Pabrėžtina, kad vaikui vardas ir pavardė yra suteikiami nuo gimimo ir pažymi jo individualumą, todėl be pagrindo negalima šių asmens duomenų keisti ar taisyti. Prioritetas turi būti teikiamas vaiko pavardės pastovumui, o keitimas galimas tais atvejais, kai tai yra pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003/2002).

Nagrinėjamu atveju, šalių vaikui gimus, jo tėvo ir motinos pavardės buvo skirtingos („G“ ir „M.“). Akivaizdu, kad tėvai susitarė, jog vaikui būtų duota jo tėvo pavardė (CK 3.167 straipsnio 2 dalis), kuri nesikeitė. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas yra biologinis vaiko tėvas ir būtent jo pavardė vaikui yra suteikta nuo gimimo. Pasikeitusi ieškovės šeiminė padėtis, t. y. santuokos su trečiuoju asmeniu sudarymas, ieškovės subjektyvus noras, jog vaikas turėtų jos naują santuokinę pavardę, teismo nuomone, nesudaro pakankamo pagrindo paneigti nei pavardės pastovumo, nei vaiko identiteto ir kilmės. Taigi objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas keisti vaiko pavardę šiuo atveju nenustatyta. Be to, išklausius vaiko nuomonę teisme, yra pagrindas daryti išvadą, kad vaikas dėl savo pavardės klysta (t. y. mano, kad jo pavardė „R.“) būtent dėl to, kad jam tokią pavardę nurodė ieškovė, todėl ši nuo ieškovės valios priklausiusi aplinkybė nurodyti vaikui neteisingą jo pavardę nesudaro pagrindo ją keisti. Kartu, teismo nuomone, vaiko amžius jam nesudaro galimybių nei suvokti savo pavardės pakeitimo esmės nei įvertinti tokio veiksmo būtinumo, todėl darytina išvada, kad vaikas šiuo metu neturi jokio intereso, kad jo pavardė būtų pakeista, o ieškovės ir trečiojo asmens noras vaiko pavardę pakeisti nenusveria Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytos valstybės pareigos užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Be to, pažymėtina, kad vaikui augant ir pradedant plačiau suprasti biologinių ir socialinių ryšių prasmę, bendros pavardės klausimas nebūtinai turės esminę reikšmę vaiko šeimos suvokimui.

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad, sprendžiant dėl vaiko pavardės pakeitimo be tėvo sutikimo, vertintinas ne tik esamas ryšys sprendimo priėmimo metu, tačiau ir ryšio atkūrimo galimybė (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-614-896/2020). Atsakovas priešieškiniu prašo ir nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, taigi ketina bandyti užmegsti ryšį su vaiku, dalyvauti jo gyvenime, prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tuo atveju, jei būtų pakeista vaiko pavardė, vaikui bendraujant su biologiniu tėvu, taip pat kiltų identiteto klausimas, nes jo ir biologinio tėvo pavardės skirtųsi.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog yra būtinybė vaiko interesais pakeisti jo nuo gimimo turimą tėvo pavardę, todėl ieškinio reikalavimas dėl vaiko pavardės pakeitimo be tėvo sutikimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Priešieškiniu, be kita ko, prašoma šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169, 3.174 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis vaikas D. G. nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri juo visokeriopai rūpinasi, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti, kad gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, priešieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Priešieškiniu ieškovas prašo nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, kuri susidėtų, pirma, iš trijų mėnesių pereinamojo laikotarpio, kurio metu atsakovas su vaiku bendrautų sekmadieniais nuo 12 iki 17 val., ir, antra, paskesnio laikotarpio, kurio metu atsakovas su vaiku bendrautų kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val., taip pat per tam tikras šventes pagal atsakovo siūlomą grafiką bei vaiko ligos atveju.

Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad pagal CK 3.180 straipsnio 4 dalį, apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.

Taigi tai, kad šiuo teismo sprendimu atsakovo tėvo valdžia yra laikinai apribota, nėra kliūtis nustatyti jo ir vaiko bendravimo tvarką, kuri neprieštarautų vaiko interesams. Pažymėtina, kad šiuo atveju, tik nustačius vaiko ir biologinio tėvo bendravimo tvarką, yra įmanoma, kad vaiko tėvas turėtų galimybę užmegzti ryšį su vaiku, o vaikas galėtų sužinoti savo kilmę.

EŽTT vertinimu, teisė į tapatybę, iš kurios kyla teisė žinoti savo kilmę, yra sudėtinė privataus gyvenimo sąvokos dalis. Vadovaujantis EŽTT praktika, privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas asmuo galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus. Todėl teisė į privataus gyvenimo gerbimą taip pat apima asmens teisę gauti informaciją apie svarbius tapatybei aspektus, tokius kaip biologinių tėvų ir kitų šeimos narių tapatybė.

Šiame sprendime jau minėtos pavienės šalių susirašinėjimo ištraukos bei prieš daugiau nei šešerius metus (2015 m. (duomenys neskelbtini)) įvykęs smurto prieš ieškovę epizodas taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, šiuo metu bendraudamas su vaiku darys žalą jo vystymuisi ir netinkamai jį auklės. Teismo sprendimas ir tokios reikšmingos asmeninės tėvo teisės, kaip teisė matytis su vaiku, ribojimas negali būti grindžiamas prielaidomis apie hipotetines grėsmes.

Šiame sprendime minėta ir tai, kad nėra negalima ir nėra visais atvejais vaiko interesų požiūriu ydinga tokia situacija, kai vaiko gyvenime dalyvauja tiek socialinis, tiek biologinis tėvai. Tokiai teismo nuomonei teismo posėdyje pritarė ir vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė. Teismo nuomone, tam tikrose gyvenimiškose situacijose toks bendravimo modelis gali suderinti du skirtingus teisėtus vaiko interesus – išlaikyti susiklosčiusius šeiminius ryšius bei žinoti savo kilmę. Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (DOK-46542) pažymėta, kad vaiko pasaulėžiūrą paprastai formuoja tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena; berniukas turi dar artimų žmonių, kurie nori pažinti jį ir su juo bendrauti, ir tai atitinka geriausius vaiko interesus; ateities niekas nežino, todėl kuo daugiau asmenų mylės vaiką, tuo geriau, nuo to vaikas bus tik laimingesnis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymas prieštarautų vaiko interesams.

Dėl atsakovo bendravimo su vaiku apimties ir konkrečios tvarkos teismas pažymi, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 52 punktas; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

Pažymėtina, kad ieškovė tam, kad būtų nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka prieštarauja. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktą).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nėra saistomas šalių nurodyto bendravimo grafiko, bet saugodamas vaikų, tėvų ir (ar) artimų vaikų giminaičių interesus teismas gali ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) nukrypti nuo minėtų pasiūlymų ir nuspręsti pritaikyti tokį bendravimo grafiką ir tokias dalyvavimo auklėjant vaikus formas, kurie šalių dokumentuose nebuvo nurodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014 pažymėta, kad teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Jei nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nenustatomas. Tokiu atveju laikotarpio trukmė teismo sprendime turėtų būti susieta su ateityje pasikeisiančiomis aplinkybėmis, įvykiais, kurie atsiras ateityje. Kai įgyvendinus nustatytą bendravimo tvarką, vieno iš tėvų nuomone, nustatyta minimalaus bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą.

Šiame sprendime jau minėta, kad šalių vaikas D. G. savo tėvo atsakovo M. G. nepažįsta, taigi tarp jų nėra ir nebuvo jokio bendravimo bei emocinio ryšio; nuo D. G. kūdikystės iki šiol jo socialinio tėvo vaidmenį atlieka trečiasis asmuo K. R., kuris vaiku rūpinasi ir jį auklėja. Vaiko teisių apsaugos institucija savo išvadoje (DOK-46542), susipažinusi su siūloma bendravimo tvarka, atsižvelgdama į tai, kad vaikas tėvo nepažįsta, mano, kad turi būti vykdomas pereinamasis laikotarpis ir susitikimai turėtų būti neilgi, tačiau dažni, t. y. per savaitę 1 ir (ar) 2 kartus, o susitikimo trukmė turėtų būti nuo 1 iki 2 val. Susitikime turėtų dalyvauti vaiko mama, tačiau kadangi tėvų santykiai nėra geranoriški į pagalbą reikia pasitelkti psichologą, kuris padėtų atkurti ryšį. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko su bendravimu per psichologą, taip pat sutiko, kad psichologo tarpininkavimas būtų finansuojamas atsakovo lėšomis. Pažymėtina ir tai, kad teismas neturi duomenų, ar atsakovas užmegs ryšį su vaiku, o, jei taip, kiek glaudus šis ryšys bus, teismas taip pat neturi duomenų, kokie yra atsakovo tėvystės įgūdžiai, ar jis turi žinių ir gebėjimų tinkamai pasirūpinti vaiku, todėl negali įvertinti, kokios trukmės pereinamasis laikotarpis yra reikalingas, todėl toks laikotarpis šiuo atveju negali būti apibrėžtas konkrečiu laikotarpiu, o atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra pernelyg plati, esant susiklosčiusiai situacijai.

Atsižvelgdamas į tai, teismas nustato tokią atsakovo ir jo vaiko bendravimo tvarką:

– atsakovas M. G. ir jo sūnus D. G. nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo turi teisę matytis mažiausiai vieną kartą per savaitę, jų susitikime dalyvaujant kvalifikuotam atsakovo pasirinktam psichologui; tokio susitikimo trukmė gali siekti iki 2 val.;

– psichologui neprieštaraujant, atsakovo ir jo sūnaus susitikimuose turi teisę dalyvauti ieškovė B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini);

– atsakovas M. G. privalo ne vėliau kaip prieš penkias kalendorines dienas informuoti ieškovę B. R. apie numatomą susitikimo su vaiku, dalyvaujant psichologui, laiką ir vietą Klaipėdoje, o ieškovė B. R. privalo pristatyti sūnų D. G. nurodytu laiku į nurodytą vietą Klaipėdoje;

– tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių (pavyzdžiui, vaiko ligos) ieškovė B. R. negali pristatyti sūnaus D. G. į pirmiau aptartą susitikimą su atsakovu M. G., ji privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti apie tai atsakovą, kartu suderindama kitą susitikimo dieną;

– visas išlaidas, susijusias su psichologo dalyvavimu atsakovo M. G. ir jo sūnaus D. G. susitikimuose, dengia atsakovas;

– ieškovei B. R. ir atsakovui M. G. susitarus, atsakovas ir vaikas D. G. gali bendrauti ir kitu laiku, trukme bei tvarka, pavyzdžiui, tiesiogiai ir nedalyvaujant psichologui;

– atsakovo M. G. ir jo sūnaus D. G. bendravimo, dalyvaujant psichologui, tvarka nustatoma iki tol, kol ieškovė B. R. ir atsakovas M. G. sutars, kad psichologo dalyvavimas nebėra būtinas ir sūnus su atsakovu gali bendrauti tiesiogiai ieškovės ir atsakovo sutarta tvarka.

Šalims išaiškintina, kad objektyviai išnykus nustatytos priemonės – psichologo tarpininkavimo – būtinybei, tačiau vaiko motinai prieštaraujant tiesioginiam tėvo bendravimui su vaiku, tai būtų laikoma tiek vaiko, tiek atsakovo teisių pažeidimu, dėl to atsakovas turėtų teisę kreiptis į teismą dėl esamos bendravimo tvarkos, ribojančios jo tiesioginį bendravimą su vaiku, pakeitimo.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Priešieškiniu taip pat prašoma iš atsakovo priteisti nepilnamečiam vaikui D. G. išlaikymą iš M. G., mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant B. R. nepilnamečio sūnaus išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Nekilnojamojo turto ar transporto priemonių atsakovo vardu neįregistruota. Tačiau iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad atsakovas yra įmonės, vykdančios statybų veiklą, vadovas ir vienintelis akcininkas. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas turi galimybe užsidirbti tiek, kiek reikalinga vaiko poreikiams patenkinti. Duomenų apie tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo patirta trauma turėtų ilgalaikį poveikį atsakovo galimybėms užsidirbti byloje nėra.

Kartu teismas pažymi, kad CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1114 nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra lygi 642 Eur (atskaičius mokesčius, būtų apie 470 Eur). Todėl, teismas, atsižvelgdamas į orientacinį kriterijų, ekonominę situaciją, neturi pagrindo manyti, kad šalių vaiko būtinieji poreikiai yra mažesni nei 470 Eur per mėnesį, todėl konstatuoja, kad būtent tokie vaiko poreikiai šioje byloje yra nustatyti.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Išmokos vaikui dydis šiuo metu yra apie 70 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju kiekvienas iš tėvų prie vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo turėtų prisidėti bent po 200 Eur ((470-70)/2). Todėl, vadovaujantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, iš atsakovo priteistinas 200 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2021 m. birželio 30 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis).

Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė turėtas bylinėjimosi išlaidas – 150 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK-30545, DOK-46522). Ieškinys, teismo vertinimu, buvo patenkintas 25 proc. (t. y. vienas reikalavimas dėl tėvo valdžios ribojimo patenkintas iš dalies, o antras dėl vaiko pavardės pakeitimo atmestas), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 400,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ((150+1 452)x0,25).

CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. spalio 14 d. sprendimu atsakovui nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą, valstybei apmokant 100 procentų šios teisinės pagalbos išlaidų.

Atsakovas priešieškiniu reiškė tris reikalavimus ir nuo žyminio mokesčio mokėjimo už juos buvo atleistas, atsižvelgiant į patenkintus (iš dalies patenkintus) reikalavimus iš ieškovės priteistinas žyminis mokestis (jo dalis) į valstybės biudžetą: už visiškai patenkintą reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – 75 Eur, už iš dalies patenkintą reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo – 37,5 Eur (75/2), už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo – 41 Eur (laikant kad ieškinio suma 12x150=1800). Taigi iš viso iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiama 153,5 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Į bylą yra pateikta 2021 m. gruodžio 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma (DOK-49605), kurioje nurodyta, kad atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma šioje byloje yra 319 Eur.

Atsakovas priešieškiniu reiškė tris reikalavimus, kurių kiekvienam tenkanti valstybės patirtų išlaidų antrinei teisinei pagalbai dalis yra 106,33 Eur. Atsižvelgiant į patenkintus (iš dalies patenkintus) reikalavimus iš ieškovės priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (jų dalis) į valstybės biudžetą: už visiškai patenkintą reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – 106,33 Eur; teismui viršijus priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo apie 30 proc., laikytina, kad atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintas iš dalies apie 70 proc., todėl už šį reikalavimą iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 74,43 Eur (106,33x0,7); reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo patenkinus pusiau, už šį reikalavimą iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 53,17 Eur (106,33/2). Taigi iš viso iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiama 233,93 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 99, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į nepilnametį vaiką D. G., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jo nepilnamečio sūnaus D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

– psichologui neprieštaraujant, atsakovo ir jo sūnaus susitikimuose turi teisę dalyvauti ieškovė B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini);

– visas išlaidas, susijusias su psichologo dalyvavimu atsakovo M. G. ir jo sūnaus D. G. susitikimuose, dengia atsakovas;

– ieškovei B. R. ir atsakovui M. G. susitarus, atsakovas ir vaikas D. G. gali bendrauti ir kitu laiku, trukme bei tvarka, pavyzdžiui, tiesiogiai ir nedalyvaujant psichologui;

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2021 m. birželio 30 d. (kreipimosi priešieškiniu dėl išlaikymo priteisimo į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,50 Eur (keturis šimtus eurų penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 233,93 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus devyniasdešimt tris centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš ieškovės B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 153,50 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio valstybei (žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Teismo sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą teismo sprendimo kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Monika Lapukaitė