- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-14
- Bylos Nr.
- e2A-614-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00251-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- T. B., Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.4.4.1Ginčai dėl vaiko vardo ir pavardės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2964-970/2019 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui A. K., tretiesiems asmenims T. B., Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo be tėvo sutikimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti nepilnamečio vaiko M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), pavardę „K.“ į pavardę „B.“ be vaiko tėvo A. K. sutikimo ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad jai ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. K.. Šalių santuoka nutraukta šalių sutarimu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-601-182/2013. Atsakovas neatliko ir neatlieka jokių savo kaip tėvo pareigų nepilnamečio sūnaus M. K. atžvilgiu, vaiko neauklėja, neugdo, nedalyvauja kasdieniniame jo gyvenime. Atsakovas nėra vaiko matęs jau daugiau nei ketverius metus, jis nevykdo ne tik neturtinių prievolių savo vaikui, bet yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo, dėl ko yra susidaręs 2 780,00 Eur įsiskolinimas. Atsakovui visiškai nebendraujant su vaiku jau daugiau nei ketverius metus, vaikas nieko nežino apie savo biologinio tėvo egzistavimą, o savo tėvu laiko dabartį ieškovės sutuoktinį T. B.. Ieškovė su T. B. susipažino netrukus po santuokos nutraukimo, kartu gyvena ir bendrą ūkį veda apie penkerius metus, (duomenys neskelbtini) susilaukė bendro vaiko. T. B. jau penkerius metus rūpinasi ir M. K., išlaiko jį materialiai, dalyvauja jo auklėjime ir atlieka visas tėvui priklausančias pareigas. Pavardės pakeitimas į jo motinos turimą pavardę „B.“ nesukels vaikui neigiamų padarinių, kadangi vaikas net nepažįsta savo biologinio tėvo.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad po šalių santuokos nutraukimo atsakovas lankė nepilnametį sūnų M. K., su juo bendravo pagal jo amžių ir dienos režimą, vėliau ieškovė sugalvodavo įvairių priežasčių, kodėl atsakovas negalėtų susitikti su sūnumi, o galiausiai išsikėlė gyventi į Kauną ir nutraukė bet kokius ryšius, todėl atsakovo bendravimas su šalių sūnumi buvo apribotas. Šalių sūnui nuo gimimo yra suteikta pavardė „K.“, šią pavardę vaikas žino ir su ja tapatina save. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad atsakovo niekada nesiejo socialinis, emocinis, dvasinis ryšys su sūnumi, priešingai, būtent ieškovė siekė sūnų atriboti nuo tėvo, tačiau atsakovas deda visas pastangas, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka, kurios laikantis galėtų pastoviai ir stabiliai bendrauti su savo sūnumi. Ieškovė faktiškai siekia šalių sūnui suteikti savo dabartinio sutuoktinio pavardę. Jam svarbi sūnaus pavardė, nes, pakeitus pavardę, jam liks tik tėvo pareigos, realiai visos tėvo teisės pereis kitam žmogui ir iš esmės niekas nežinos, kad vaikas yra jo sūnus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės S. B. atsakovo A. K. naudai 600,00 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, priteisė iš ieškovės S. B. valstybei 23,48 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė, trečiasis asmuo T. B. ir nepilnametis šalių sūnus M. K. kaip šeimos nariai gyvena nuo 2014 m. rudenio, trečiasis asmuo T. B. kartu su ieškove šalių sūnų augina nuo mažumės, tarp šalių sūnaus ir trečiojo asmens T. B. yra itin artimas ryšys. Atsakovas apie ketverius metus neatlieka jokių savo kaip tėvo pareigų sūnaus atžvilgiu, t. y. visiškai nedalyvauja sūnaus kasdieniniame gyvenime, jo neauklėja, neugdo, su juo nebendrauja. Vaikas, būdamas 6 m. 10 mėn. amžiaus, savo biologinio tėvo A. K. nepažįsta ir šeimos nariais įvardija mamą, tėčiu vadinamą T. B. ir sesutę K. Teismas padarė išvadą, kad tarp mažamečio vaiko M. K., jo motinos (ieškovės) bei jos sutuoktinio T. B. yra susiklostę tvirti šeimos santykiai, o tarp vaiko ir jo biologinio tėvo tarpusavio ryšys yra nutrūkęs.
6. Teismas nustatė, kad atsakovas yra pasiryžęs bendrauti su sūnumi, šalys bendru sutarimu stengiasi nustatyti optimaliausią ir labiausiai vaikui atitinkančią bendravimo tvarką, todėl sprendė, jog atsakovo ir jo sūnaus ryšys artimoje ateityje pasikeis. Teismo vertinimu, pakeitus pavardę, tikėtina, kad tai neigiamai įtakotų atsakovo ir nepilnamečio sūnaus siekiamus atkurti santykius.
7. Teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko išsakytą nuomonę, padarė išvadą, kad šalių šešerių metų vaikas nėra pakankamai brandus suprasti asmens pavardės reikšmę, jos pakeitimo prasmę, vaiko nuomonė nėra pastovi ir galėjo būti įtakota šeimos narių (motinos ir trečiojo asmens T. B.), laikė, kad šiuo atveju negalima vaiko išsakytos nuomonės dėl pavardės keitimo tapatinti su jo interesais.
8. Teismas, įvertinęs vaiko amžių, tai, kad atsakovas aktyviais veiksmais siekia atkurti ryšį su sūnumi, nesant jokių duomenų, jog atsakovo bendravimas su vaiku bei dalyvavimas jo auklėjime pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, pats nepilnametis vaikas save identifikuoja tėvo pavarde, sprendė, kad šiuo momentu ieškovės reikalavimas pakeisti nepilnamečio sūnaus M. K. turimą tėvo pavardę neatitiktų geriausių vaiko interesų, reikštų neteisėtą kišimąsi į vaiko teisę išsaugoti savo individualybę – nuolatinę ir nekaitaliojamą pavardę, bei apsunkintų vaiko ryšių su biologiniu tėvu atnaujinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Ieškovė S. B., atstovaujama advokatės R. L., apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019 m. gruodžio 9 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti pilnai, prijungti psichologės komentarą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Skundžiamu sprendimu buvo apginti ne nepilnamečio vaiko interesai, o atsakovo asmeninė užgaida, jog vaikui būtų palikta jo pavardė, nors atsakovas niekada vaiku nesirūpino ir aiškiai neketina rūpintis ateityje. Teismas pažeidė prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą.
9.2. Būtinybę keisti vaiko pavardę sudaro vaiko interesas jaustis pilnaverčiu „B.“ šeimos nariu, kad jis turėtų tokią pačią pavardę, kaip visos jo šeimos, ir niekuo neišsiskirtų nuo jį supančią ir juo besirūpinančią asmenų. Teismas šio pavardės pakeitimo pagrindo net netyrė ir nevertino, o sprendimą grindė iš esmės tik vaiko teise žinoti savo kilmę bei teise išsaugoti savo individualybę, visiškai nevertindamas vaiko intereso jaustis pilnaverčiu „B.“ šeimos nariu bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog jau šiai dienai vaikas savo individualybės niekaip nesieja su tėvo pavarde ir kad vaiko pavardės pakeitimas į motinos pavardę niekaip nepažeis vaiko teisės žinoti savo kilmę, o tik užtikrins vaiko interesą turėti tokią pačią pavardę kaip visi jo šeimos nariai.
9.3. Byloje nustatyta, kad vaiką ir biologinį tėvą sieja tik teisinis ryšys. Atsakovas geranoriškai niekada neteikė nepilnamečiui vaikui išlaikymo, tėvas taip pat visiškai nesirūpino vaiko auklėjimu, ugdymu, visiškai nesidomėjo jo raida, pasiekimais, sveikata daugiau nei penkerius metus. Tuo tarpu septynerių metukų M. jo teisė į jam saugią aplinką, teisė augti pilnavertėje šeimoje, teisė turėti ir puoselėti šeimos ryšius, turėti galimybę bendrauti su mama ir tėčiu buvo užtikrinama tik vaiko motinos ir jos sutuoktinio bendromis pastangomis. Būtent dėl biologinio tėvo nesirūpinimo vaiku „B.“ šeimoje susiklostė faktinė situacija, jog M. K. savo šeima laiko sesutę K. B., T. B. ir motiną S. B..
Atsiliepimas
9.4. Atsakovas, kaip vaiko tėvas, yra nurodytas vaiko gimimo liudijime. Atsakovas bendraus su vaiku, todėl bus užtikrinta vaiko teisė žinoti savo tapatybę ir kilmę. Atsakovo ryšiams su vaiku vaiko pavardė jokios įtakos neturi, netrukdo vaiko bendravimui su tėvu ir tėvo bendravimui su vaiku bei niekaip neriboja atsakovo kaip vaiko tėvo teisių.
9.5. Visos bylos nagrinėjimo metu atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie padėtų atsakovui atnaujinti prarastą ryšį su vaiku, kas neginčytinai įrodo, jog atsakovas net ketina rūpintis vaiku moraliai ir materialiai ateityje, o ginčydamas ieškovės ieškinį siekia vienintelio - išsaugoti vaikui savo pavardę, toliau visą vaiko aprūpinimo ir priežiūros naštą paliekant ieškovei ir jos sutuoktiniui T. B..
9.6. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog vaiko nuomonės susiformavimui įtakos galėjo turėti šeimos narių kalbos. M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad viena iš priežasčių, jog jis nori būti „B.“, yra ta, kad iš jo tyčiojasi mokykloje, tačiau M. taip pat nurodė, kad net jei iš jo ir nebūtų tyčiojamasi mokykloje, jis norėtų turėti pavardę „B.“. Tokią poziciją M. grindė tuo, kad nori, jog visa jų šeima turėtų pavardę „B.“ ir tokią savo poziciją M. apklausos metu įvardino ne kartą, o nupiešdamas piešinį po juos pasirašė „būsimas B.“. Psichologė teismo posėdžio metu klausė M., kodėl jis pasirašo „B.“ bei ar jam kas nors liepia pasirašyti taip, tačiau M. paaiškino, jog ne kartą taip yra pasirašęs, nes jo tėtis yra „B.“ ir kad niekas jam neliepia taip pasirašinėti bei kad pats nori taip pasirašyti. Kartu M. nurodė, jog jį pasirašinėti verčia mokykloje „K.“, tačiau vėliau jis ištaiso šią pavardę ir pats pasirašo „B.“. M. savo pavardę „B.“ įvardino ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu paaiškindamas, kad tokia pavardė yra jo mamos, tėčio ir sesės, todėl ir jo pavardė yra tokia. M. buvo apklausiamas Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vaiko kambaryje, kur jam buvo leidžiama naudotis piešimo priemonėmis. Nupiešęs piešinį M. pasirašė „M. B.“. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuomone, M. nekalba apie tikrąją savo pavardę galimai todėl, kad jam yra labai svarbi pavardė „B.“. Aplinkybes, kad pats M. išreiškė valią būti „B.“ patvirtino ir byloje liudytoja apklausta R. D. (M. senelė iš motinos pusės), kuri artimai bendrauja su anūku. Psichologės I. N. nuomone, berniukas akivaizdžiai šiuo metu išgyvena didelę emocinę įtampą, vengia kalbėti apie biologinį tėvą, jaučiasi nesaugiai, o su biologiniu tėvu bendrauti nenori. Psichologės komentaras patvirtina, jog priešingai, nei sprendė teismas, M. buvimas „B.“ šeimos pilnaverčiu nariu yra itin svarbus ir jis nori turėti pavardę „B.“.
10. Atsiliepime į ieškovės S. B. apeliacinį skundą atsakovas A. K., atstovaujamas advokato G. Z., prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:
10.1. Atsakovas neginčijo ir neginčija faktinių aplinkybių, kad su sūnumi nebendravo pastaruosius ketverius metus, tačiau, priešingai, nei nurodo apeliantė, teismas šias aplinkybes įvertino prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo kontekste, atkreipdamas dėmesį, jog, nors vaiko biologinis tėvas pripažintinas atsakingu dėl nutrūkusio jo ir sūnaus ryšio, tačiau visgi, egzistuoja reali galimybė minėtą ryšį atkurti, nes atsakovas to siekia ir deda visas pastangas. Būtent siekis išnaudoti visas įmanomas galimybes atkurti vaiko ir jo biologinio tėvo tarpusavio ryšį atitinka prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą.
10.2. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog prioritetas turi būti teikiamas vaiko pavardės pastovumui, o keitimas galimas tais atvejais, kai tai yra pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002-09-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003/2002). Ginčo atveju faktinės aplinkybės iš esmės nesikeitė, nes M. K. nuo gimimo suteikta jo tėvo pavardė, po santuokos nutraukimo, jo motina net šešerius metus buvo susigrąžinusi mergautinę pavardę, kurią vėl pakeitė į naujojo sutuoktinio.
10.3. Tarp šalių kitoje civilinėje byloje sudaryta taikos sutartis (nuo 2019 m. gruodžio 10 d.), taikomas pereinamasis laikotarpis (iki 2020 m. gegužės 10 d.), kurio metu atsakovas su sūnumi M. K. susitinka du kartus per mėnesį po dvi valandas, dalyvaujant motinai S. B., suderinus datą ir laiką su vaiko motina prieš 3 (tris) dienas iki planuojamo susitikimo. Nuo 2020 m. gegužės 10 d. atsakovas su savo sūnumi bendraus dar dažniau – 7 (septynis) mėnesius jau bendraus kiekvieną metų nelyginių savaičių savaitgalį pasiimdamas sūnų šeštadienį 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su S. B. sutartos vietos ir grąžindamas vaiką į tą pačią arba kitą sutartą vietą tą pačią dieną (šeštadienį) 18 val., atsižvelgiant į vaiko norą (pasirengimą) praleisti laiką su tėvu A. K., nedalyvaujant motinai S. B.. Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovas aiškiai ketina rūpintis vaiku ateityje, vadovaudamasis šalių sutartu pereinamuoju laikotarpiu, siekia atkurti savo ir sūnaus tarpusavio ryšį (ką jau pradėjo daryti pirmaisiais susitikimais), tačiau tam, be abejo, ieškovė privalo netrukdyti bei neformuoti M. K. neigiamos nuostatos savo biologinio tėvo atžvilgiu.
Šalies argumentai
10.4. Ieškovė, prašydama leisti be biologinio tėvo sutikimo pakeisti šalių nepilnamečio sūnaus pavardę į dabartinio sutuoktinio pavardę, siekia išvengti sudėtingos įvaikinimo procedūros ir sukurti išorinę regimybę, jog M. K. yra T. B. sūnus. Patenkinus ieškinio reikalavimus, atsirastų galimybė trečiajam asmeniui T. B. vykti į užsienį su šalių sūnumi, neturint nė vieno iš tėvų sutikimo, nes tam pakaktų turėti vaiko asmens dokumentą ir pristatyti jį kaip savo sūnų. Tokius ketinimus patvirtina ir paties M. K. apklausa teismo posėdyje, kur jis paaiškino, jog pakeitus pavardę jam taptų lengviau išvykti gyventi į Daniją. Tokius ketinimus patvirtina ir paties trečiojo asmens 2019 m. balandžio 17 d. sutikimas šioje byloje, kuriame T. B. nurodo, jog siekiama, kad vaiko pavardė būtų pakeista prieš jam pradedant lankyti mokyklą, t. y. kad mokytojai manytų, jog T. B. yra M. tėvas, galintis vykdyti įstatyminio atstovo pareigas ugdymo įstaigoje.
Žemesnės instancijos teismas
10.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, vadovaudamasis vidiniu įsitikimu, nusprendė, jog šalių šešerių metų vaikas nėra pakankamai brandus suprasti asmens pavardės reikšmę, jos pakeitimo prasmę, vaiko nuomonė nėra pastovi ir galėjo būti įtakota šeimos narių (motinos ir trečiojo asmens T. B.), todėl šiuo atveju negalima vaiko išsakytos nuomonės dėl pavardės keitimo tapatinti su jo interesais.
Šalies argumentai
10.6. Ieškovė reiškia prašymą prijungti naują įrodymą, tačiau jo kartu su apeliaciniu skundu neteikia, psichologės komentaras nėra įtrauktas į apeliacinio skundo priedų sąrašą bei nėra pateiktas su apeliaciniu skundu ir nėra išsiųstas atsakovui, todėl šio įrodymo nepateikus su apeliaciniu skundu, nėra procesinių galimybių jį pateikti vėliau.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo be vaiko tėvo sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
13. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
14. Tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo be vaiko tėvo sutikimo.
15. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė nesutinka su tokiu teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo teismų praktikos bei pažeidė įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą.
16. Apeliantė nurodo, jog byloje buvo neginčijamai nustatyta, kad vaiką ir jo biologinį tėvą sieja tik teisinis ryšys, o tai sudaro pagrindą pakeisti vaiko pavardę į motinos.
17. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Pabrėžtina, kad vaikui vardas ir pavardė yra suteikiami nuo gimimo ir pažymi jo individualumą, todėl be pagrindo negalima šių asmens duomenų keisti ar taisyti. Prioritetas turi būti teikiamas vaiko pavardės pastovumui, o keitimas galimas tais atvejais, kai tai yra pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003/2002).
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl vaiko pavardės pakeitimo be tėvo sutikimo vertintinas ne tik esamas ryšys sprendimo priėmimo metu, tačiau ir ryšio atkūrimo galimybės. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2019 m. gruodžio 9 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo civilinėje byloje Nr. e2-3242-805/2019 sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl vaiko M. K. bendravimo tvarkos su biologiniu tėvu A. K.. Nutartis yra įsiteisėjusi, vykdomieji raštai nėra išduoti. Todėl preziumuojama, kad nutartis yra vykdoma. Darytina išvada, kad yra reali galimybė atkurti vaiko ir tėvo ryšį, šalys, sudarydamos tokią taikos sutartį, išreiškė savo valią dėl vaiko ir tėvo ryšio atkūrimo. Be to, ta pačia nutartimi vaiko tėvas įsipareigojo teikti didesnį nei anksčiau išlaikymą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ne tik esamą vaiko ir jo biologinio tėvo ryšį sprendimo priėmimo metu, tačiau ir ryšio atkūrimo galimybes. Be to, toks atsakovo elgesys rodo jo siekį vykdyti tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, ir kartu paneigia ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovo pavardės palikimas vaikui yra tik atsakovo užgaida. Kartu toks pačios ieškovės elgesys rodo jos pozicijos nenuoseklumą.
19. Įvertintina ir tai, kad tuo atveju, jei būtų pakeista vaiko pavardė, vaikui bendraujant su biologiniu tėvu taip pat kiltų identiteto klausimas, nes jo ir biologinio tėvo pavardės skirtųsi.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad vaikas jau kelis metus savo šeima laiko „B.“ šeimą, nėra pagrindas jo pavardė keitimui. Teisėjų kolegija įvertina, kad vaikas yra tik 6 metų amžiaus, susipažinus su vaiko nuomone, išreikšta teismo posėdžio metu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vaiko nuomonė nenuosekli ir jis iš esmės nesugebėjo paaiškinti pavardės pakeitimo būtinumo ir padarė išvadą, kad vaikas nėra pakankamai brandus suprasti asmens pavardės reikšmę, jos pakeitimo prasmę. Vaikas nuomonės išklausymo metu nesugebėjo pagrįsti savo noro pakeisti pavardę, o vaiko pasisakymai, kad kiti vaikai šaiposi, nes jo pavardė yra „užsienietiška“, nesusiję su nagrinėjamo ginčo dalyku, nes ieškinys grindžiamas šeimos identiteto pagrindu, o ne pavardės estetiniu netinkamumu. Suprantamas vaiko noras neišsiskirti iš kitų asmenų, kuriuos jis laiko savo šeimos nariais, tačiau toks vaiko noras nenusveria Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Be to, pažymėtina, kad vaikui augant ir pradedant plačiau suprasti biologinių ir socialinių ryšių prasmę, šeimos identiteto klausimo reikšmė mažės.
21. Vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami, vadovaujantis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtintomis Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 (toliau – Taisyklės) (LR CK 3.167 straipsnio 4 dalis). Šių Taisyklių 2 p. numatyta, jog kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, jo vardu prašymą ir kitus šiose taisyklėse nurodytus dokumentus dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo civilinės metrikacijos įstaigai pateikia jo atstovas pagal įstatymą. Taisyklių 25 p. numatyta, jog kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su šių taisyklių 19 punkte nurodytais dokumentais civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra vaiko pavardės pakeitimas. Ieškovė nurodo, jog atsakovas nevykdo tėvo valdžios, nebendrauja su vaiku, neteikia jam išlaikymo, nesidomi vaiko ugdymu ir pan. Klausimas dėl tėvo valdžios įgyvendinimo šioje byloje nebuvo nagrinėjamas. Ieškovei išaiškintina, kad tuo atveju, jei atsakovas neįgyvendina tėvo valdžios, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl laikino ar nuolatinio tėvo valdžios apribojimo, o teismui įvertinus šias aplinkybes, ir nustačius, jog yra pagrindas apriboti atsakovo valdžią sūnaus atžvilgiu, nebūtų reikalingas tėvo rašytinis sutikimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 5 d.). Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo patirtos 800 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš ieškovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas A. K., a.k. (duomenys neskelbtini).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.