Alytaus apylinkės teismo nutartis, e2-3242-805/2019

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-10
Bylos Nr.: e2-3242-805/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00361-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Radzevičienė
Ieškovas: A. K.
Atsakovas: S. B.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Tomas Ryzgelis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-3242-805/2019Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00361-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.1.17; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.2.8.5 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 10 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant Jolitai Matulienei,nedalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovui advokato padėjėjui Tomui Ryzgeliui,atsakovei S. B., jos atstovei advokatei R. L.,trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, T. B.,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei S. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, ir pagal atsakovės S. B. priešieškinį ieškovui A. K., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, T. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, sprendė dėl šalių pateiktos taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas A. K. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus patikslintu ieškiniu atsakovei S. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, kuriuo ieškovas prašė:

1. pakeisti tarp S. B. ir A. K. 2013 m. spalio 2 d. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4. Nustatyti tokią A. K. bendravimo su M. K. tvarką:

4.1. A. K. su sūnumi M. K. bendrauja kiekvieną metų nelyginių savaičių savaitgalį pasiimdamas sūnų penktadienį 18.00 val. iš jo gyvenamosios ar kitos su S. B. sutartos vietos ir gražindamas sekmadienį 17.00 val. į jo gyvenamąją ar kitą su S. B. sutartą vietą;

4.2. nelyginiais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną sūnus M. K. praleidžia su A. K. antrąją Šv. Kalėdų dieną – su S. B.. Lyginiais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną sūnus M. K. praleidžia su S. B., antrąją Šv. Kalėdų dieną – su A. K.;

4.3. Šv. Velykų pirmą dieną sūnus M. K. praleidžia su tuo iš tėvų, kuriam sutampa bendravimo savaitgalis. Antrą Šv. Velykų dieną sūnus M. K. praleidžia su tuo iš tėvų, kurio bendravimo savaitgalis nesutampa su šia švente;

4.4. Motiejus K. T. dieną praleidžia su A. K.. Sūnų iš jo gyvenamosios vietos tėvas pasiima Tėvo dieną iki 12.00 val. ir pristato sūnų į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.;

4.5. sūnaus M. K. gimimo diena – sausio 11 d., lyginiais metais bus praleidžiama su A. K.. Sūnų iš jo gyvenamosios vietos tėvas pasiima iki 12.00 val. ir pristato į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. Jei vaiko gimimo diena yra darbo diena, tėvas vaiką pasiima po jos einantį artimiausią šeštadienį, vaiką pasiimant iki 12.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristatant vaiką iki 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą;

4.6. Tėvo gimimo dieną sūnus M. K. švenčia su A. K., motinos gimimo dieną – su S. B.. Jeigu tėvo gimimo diena yra darbo diena, tėvas vaiką pasiima po jos einantį artimiausią šeštadienį, vaiką pasiimant iki 12.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristatant vaiką iki 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą;

4.7. kiekvienas iš tėvų savo atostogų metu turi teisę su sūnumi išvykti į užsienį, ne ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui per metus, informuojant kitą iš tėvų apie tikslų išvykimo laiką ir kelionės tikslą prieš 30 kalendorinių dienų. Vienas iš tėvų, su kuriuo sūnus yra išvykęs į užsienį, kelionės metu privalo informuoti kitą tėvą apie jo sveikatos būklę, leisti sūnui netrukdomai bendrauti su kitu tėvu telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis;

4.8. šalys įsipareigoja per 2 kalendorines dienas arba telefonu arba SMS žinutėmis arba el. paštu informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos adreso pakeitimą, apie sūnaus ugdymo įstaigų pakeitimus bei sveikatos įstaigų pakeitimus. Taip pat, šalys įsipareigoja per 2 kalendorines dienas arba telefonu arba SMS žinutėmis arba el. paštu nurodyti kitai šaliai pedagogų, papildomos veiklos ugdytojų bei gydytojų kontaktinius duomenis, t. y. telefoną ar el. paštą;

4.9. A. K. turi teisę laisvai bendrauti su sūnumi ir kitu metu, atsižvelgiant į sūnaus užimtumą ir poreikius, prieš tai iš anksto suderinus su vaiko motina“.

2. Priteisti iš S. B. ieškovo A. K. naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

A. S. B. per teismo nurodytą terminą pateikė priešieškinį ieškovui A. K., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, T. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, kuriuo prašė:

Žemesnės instancijos teismas

1. pakeisti tarp S. B. ir A. K. 2013 m. spalio 31 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos 2013 m. spalio 2 d. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktu nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, nustatant žemiau išdėstytą tėvo A. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

1.1. dvejus metus nuo teismo sprendimo priėmimo taikytinas pereinamasis laikotarpis, kurio metu A. K. su sūnumi M. K. turi teisę susitikti du kartus per mėnesį po dvi valandas, dalyvaujant motinai S. B., suderinus datą ir laiką su vaiko motina prieš 3 dienas iki planuojamo susitikimo;

1.2. A. K. nebendraujant su nepilnamečiu sūnumi M. K. pereinamuoju bendravimo tvarkos laikotarpiu, terminas vaiko ir tėvo ryšiui atstatyti pratęsiamas proporcingai nebendravimo laikotarpiui, o nuo paskutinio susitikimo praėjus daugiau nei trims mėnesiams, dvejų metų pereinamasis laikotarpis skaičiuojamas iš naujo.

2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatoma tokia bendravimo tvarka:

2.1. A. K. su M. K. turi teisę bendrauti kiekvieną metų nelyginių savaičių savaitgalį pasiimdamas sūnų šeštadienį 12.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su S. B. sutartos vietos ir grąžindamas vaiką į tą pačią arba kitą sutartą vietą tą pačią dieną (šeštadienį) 14.00 val.;

2.2. kas antrų metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną M. K. leidžia su tėvu A. K.. Tėvas pasiima sūnų švenčių antros dienos 12.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su S. B. sutartos vietos ir grąžindamas vaiką į tą pačią arba kitą sutartą vietą tą pačią dieną (šeštadienį) 17 val.;

2.3. kas antrą M. K. gimimo dieną vaikas bendrauja su A. K., jei tai darbo diena – tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos ir vaikas su juo būna iki 17.00 val., jei toji diena yra išeiginė – tada ją vaikas praleidžia su tėvu nuo 12.00 val. iki 17.00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su S. B. sutartos vietos ir gražindamas vaiką į tą pačią arba kitą sutartą vietą;

2.4. tėvo gimimo dieną, pirmą birželio sekmadienį, sūnus M. K. praleidžia su tėvu A. K. nuo 12.00 val. iki 17.00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su S. B. sutartos vietos ir gražindamas vaiką į tą pačią arba kitą sutartą vietą.

3. Pakeisti tarp S. B. ir A. K. 2013 m. spalio 31 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos 2013 m. spalio 2 d. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „A. K. mokės periodines kasmėnesines išmokas nepilnamečio sūnaus M. K. išlaikymui po 250,00 Eur iki jo pilnametystės, pervedant pinigus į S. B. vardu atidarytą atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, kiekvieno mėnesio 30 d., pradedant mokėti nuo atsakovės S. B. priešieškinio teismui pateikimo dienos“;

4. priteisti iš ieškovo A. K. atsakovės S. B. naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2019 m. gruodžio 2 d. vykusio teismo posėdžio buvo paskelbta pertrauka, kadangi šalys išreiškė norą ginčą baigti taikiai ir prašė skirti laiko taikos sutarčiai parengti.

Šalys nutarė baigti bylą taikos sutartimi, kurios sąlygas išdėstė raštu ir 2019 m. gruodžio 6 d. pateikė teismui, prašydamos taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas, tvirtintina taikos sutartis, civilinė byla nutrauktina.

Dispozityvumo principas lemia šalių procesinę teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje sudaryti taikos sutartį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), jie turi teisę ir pareigą auklėti juos ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi (CK 3.165 straipsnis), tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 1-2 dalys), todėl teismas pripažįsta, kad taikos sutarties sąlygos liepiamiems įstatymo reikalavimams ir viešajam interesui neprieštarauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalys), vaiko teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama pagal CPK 140 straipsnio 3 dalies nustatytas taisykles.

Nustatyta, kad šalys laisva valia sudarė taikos sutartį, šalių pasirašyta ir pateikta teismui patvirtinti (CPK 293-294 straipsniai, CK 6.983-6.986 straipsniai). Kaip matyti iš pateiktos šalių taikos sutarties, ieškovas ir atsakovė susitarė dėl nepilnamečiui šalių sūnui teiktino išlaikymo dydžio ir bendravimo su vaiku tvarkos. Tokiu būdu, šalys išsprendė kilusį teisminį ginčą.

Kadangi šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje, o teismas nenustatė, jog taikos sutarties sąlygos bei taikos sutarties sudarymo aplinkybės prieštarautų įstatymui ar būtų pažeistas viešasis interesas, juo labiau, 2019 m. gruodžio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu taikos sutarties sudarymui pritarė ir išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė, todėl šalių prašymas tenkintinas, tvirtintina sudaryta taikos sutartis, byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1, 3 dalys, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

Šalims išaiškintina teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sukeliamos teisinės pasekmės, t. y., kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad CK 6.985 straipsnyje nurodyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi tuo atveju, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą nagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą.

Bylos duomenimis matyti, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė kreipdamiesi į teismą, sumokėjo po 75 Eur žyminio mokesčio. Taikos sutartimi šalys prašo grąžinti joms 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio už procesinių dokumentų padavimą. Kadangi šalys nusprendė bylą baigti taikos sutartimi, ieškovui ir atsakovei grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio, t. y. po 56,25 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Nutarties dalies dėl žyminio mokesčio vykdymas pavestinas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 5,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad šalys taikos sutartimi sulygo, jog ieškovas įsipareigoja sumokėti pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, išskaičiuojant šias išlaidas iš jam grąžintinos žyminio mokesčio dalies, todėl vertinant tai, jog procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma yra didesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, dėl ko vadovaujantis protingumo ir ekonomiškumo principais, iš atsakovui grąžintinos žyminio mokesčio dalies išskaičiuotina jo mokėtina suma už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 335 straipsniu,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Patvirtinti tarp ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 4 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

„1. Šalys susitaria pakeisti tarp S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2013 m. spalio 31 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos 2013 m. spalio 2 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokės periodines mėnesines išmokas nepilnamečio sūnaus M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) iki jo pilnametystės nuo S. B. priešieškinio priėmimo teisme dienos (2019 m. birželio 11 d.)“.

2. Šalys susitaria pakeisti tarp S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2013 m. spalio 2 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4. Nustatyti tokią A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

4.1. 5 (penkis) mėnesius nuo teismo sprendinio priėmimo, kuriuo bus patvirtinta taikos sutartis, taikomas pereinamasis laikotarpis, kurio metu A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su sūnumi M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę susitikti du kartus per mėnesį po dvi valandas, dalyvaujant motinai S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suderinus datą ir laiką su vaiko motina prieš 3 (tris) dienas iki planuojamo susitikimo.

4.2. Pasibaigus taikos sutarties 4.1. punkte nurodytam 5 (penkių) mėnesių terminui, sekančius 7 (septynis) mėnesius A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti kiekvieną metų nelyginių savaičių savaitgalį pasiimdamas sūnų šeštadienį 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutartos vietos ir grąžindamas vaiką į tą pačią arba kitą sutartą vietą tą pačią dieną (šeštadienį) 18 val., atsižvelgiant į vaiko norą (pasirengimą) praleisti laiką su tėvu A. K., nedalyvaujant motinai S. B..

4.3. Praėjus 1 (vieneriems) metams nuo teismo sprendimo priėmimo, kuriuo bus patvirtinta taikos sutartis, A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti kiekvieną metų nelyginių savaičių savaitgalį pasiimdamas sūnų penktadienį 18 val., iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutartos vietos ir grąžindamas vaiką į tą pačią arba kitą sutartą vietą tos pačios savaitės sekmadienį 18 val.

4.4. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su sūnumi ir kitu metu (atostogos, šventės, gimtadieniai ir kt.) iš anksto bendru sutarimu suderinus susitikimų laiką su vaiko motina, atsižvelgiant į sūnaus poreikius.

4.5. Šalys įsipareigoja per 5 (penkias) kalendorines dienas arba telefonu arba SMS žinutėmis arba el. paštu informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos adreso pakeitimą, apie sūnaus ugdymo įstaigų pakeitimus bei sveikatos įstaigų pakeitimus.“

3. Šalys taip pat pareiškia, kad joms yra žinoma, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį ji taps priverstinai vykdytinu dokumentu, tačiau tai neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, kiekvienam iš tėvų kreiptis į teismą dėt vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo grafiko ar išlaikymo pakeitimo.

4. Šalys pareiškia, kad taikos sutartis atitinka šalių interesus, yra sudaryta gera valia ir neprieštarauja geros moralės principams.

5. Šalys susitaria, kad kiekvienas lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidą, o pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu įsipareigoja sumokėti A. K., įskaičiuojant iš grąžintino žyminio mokesčio sumos,

6. Taikos sutartis šalių perskaityta, suprasta ir pasirašyta, sudaryta trimis egzemplioriais, kurių vienas pateikiamas Alytaus apylinkės teismui, o kiti - įteikiami šalims.

Civilinę bylą Nr. e2-3242-805/2019 nutraukti.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 51,10 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 10 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 587.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti atsakovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,25 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 25 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. birželio 5 d. dokumento Nr. 865666416.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė