Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Laimutei Bakšienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui A. K., tretiesiems asmenims T. B., Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo be tėvo sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų matyti, kad šalių santuoka teismo sprendimu nutraukta 2013 m. spalio 31 d., nutraukus santuoką šalių nepilnametis sūnus M. K. liko gyventi su ieškove (el. b. 1 t., b. l. 11-12). Ieškovė bei trečiasis asmuo T. B. nurodė, kad atsakovas, kurį laiką domėjosi vaiku, kelis kartus buvo atvykęs jo aplankyti, tačiau jau apie ketverius metus sūnumi visiškai nesirūpina, nedalyvauja jo gyvenime, dėl ko vaikas savo biologinio tėvo nepažįsta, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenime visą šį laiką aktyviai dalyvauja ieškovės sutuoktinis T. B., kuris išlaiko vaiką materialiai, dalyvauja jo auklėjime ir atlieka visas tėvui priklausančias pareigas, tarp nepilnamečio M. K. ir trečiojo asmens T. B. yra susiklostęs stiprus socialinis ir emocinis ryšys, kaip tarp tėvo ir sūnaus, dėl ko vaikas T. B. įvardija tėčiu (2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 16 sek. – 31 min. 40 sek.; 1 val. 36 min. – 1 val. 38 min.; 1 val. 44 min 50 sek., – 1 val. 45 min. 4 sek.). Šias faktines aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojais apklausti ieškovės motina R. D. bei trečiojo asmens T. B. draugas K. B. (2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 2 min. 38 sek. – 2 val. 6 min 30 sek.; 2 val. 20 min. – 2 val. 20 min. 50 sek.), jų neginčijo ir pats atsakovas, pripažindamas, kad paskutinį kartą sūnų matė prieš tris ar ketverius metus, vėliau keletą kartų nepavykus pasimatyti su sūnumi dėl sūnaus ligos ar ieškovės užimtumo, nusprendė palaukti, kol vaikas paaugs (2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 2 min. 35 sek. – 1 val. 2 min. 42 sek.; 1 val. 13 min. 5 sek. – 1 val. 13 min. 13 sek.). Teismo posėdyje apklausus vaiką M. K., pastarasis paaiškino, kad gyvena kartu su mama, tėčiu ir sese, jo tėtis yra T. B., biologinio tėvo nepažįsta. (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 19 d. raštas Nr. (2.5.)-V6-10-13 patvirtina, kad šalių sūnus M. K. 2014 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti darželį, jį į darželį atvesdavo ir iš jo pasiimdavo močiutė, mama arba T. B., berniuko ir T. tarpusavio santykiai yra draugiški, vaikas visada yra aprūpintas ugdymo priemonėmis, už būrelius laiku sumokami mokesčiai, vaiko biologinio tėvo nepažįsta, niekada nematė (el. b. 1 t., b. l. 13). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2019 m. gegužės 24 d. išvadoje Nr. 4SD-2529 bei šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 11TSD – 365 (8.11.27) nurodyta, kad ieškovė su sutuoktiniu T. B. ir nepilnamečiais vaikais M. K. bei K. B. gyvena sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros, T. B. aktyviai dalyvauja ieškovės sūnaus gyvenime, sau vieninteliais ir artimais žmonėmis vaikas laiko mamą ir T. B., kurį vadina tėčiu, atsakovas sūnų paskutinį kartą matė daugiau nei prieš tris metus, per šį laikotarpį su sūnumi nebendravo visiškai, vaikas atsakovą žino kaip dėdę, (el. b. 1 t., b. l. 56-57, 61-63). Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė, trečiasis asmuo T. B. ir nepilnametis šalių sūnus M. K. kaip šeimos nariai gyvena nuo 2014 m. rudenio, trečiasis asmuo T. B. kartu su ieškove šalių sūnų augina nuo mažumės, tarp šalių sūnaus ir trečiojo asmens T. B. yra itin artimas ryšys, tuo tarpu, atsakovui jau apie ketverius metus neatliekant jokių savo kaip tėvo pareigų sūnaus atžvilgiu, t. y. visiškai nedalyvaujant sūnaus kasdieniniame gyvenime, jo neauklėjant, neugdant, su juo nebendraujant, vaikas, būdamas (duomenys neskelbtini) amžiaus, savo biologinio tėvo A. K. nepažįsta ir šeimos nariais įvardija mamą, tėčiu vadinamą T. B. ir sesutę K., kas sudaro pagrindą spręsti, kad tarp mažamečio vaiko M. K., jo motinos (ieškovės) bei jos sutuoktinio T. B. yra susiklostę tvirti šeimos santykiai, o tarp vaiko ir jo biologinio tėvo tarpusavio ryšys yra nutrūkęs.

Ieškovė bei jos atstovė teismo posėdyje teigė, kad susidarius nurodytai situacijai, pakeisti vaiko pavardę į motinos būtina, nes tokiu būdu būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu „B.“ šeimos nariu, vaikas šeimoje jausis saugiau ir bus užtikrinta vaiko teisė į šeimos, sutvirtintos santuokos įžadais, ryšius. Atsakovas bei jo atstovas teismo posėdyje akcentavo, kad šalių sūnui pavardė „K.“ yra suteikta nuo vaiko gimimo, šia pavarde vaikas save tapatina, yra tokio amžiaus, kad ją žino, o atsakovas deda visas pastangas, jog būtų nustatyta bendravimo tvarka su sūnumi, kurios laikantis galėtų pastoviai ir stabiliai bendrauti su savo sūnumi, todėl esant šioms aplinkybėms pavardės pakeitimas neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų, o pakeitus vaikui pavardę būtų sukurta išorinė regimybė, kad atsakovo sūnus yra trečiojo asmens T. B. sūnus, dėl ko trečiasis asmuo galėtų pasinaudoti tik įstatyminiam atstovui (tėvui ar įtėviui) suteikiamomis teisėmis ir pareigomis, atstovauti vaiko interesus, nors iš tiesų tokių teisių jis neturėtų.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant iškilusį ginčą, svarbu atsižvelgti į M. K. ir jo biologinio tėvo tarpusavio ryšio nutrūkimo aplinkybes ir įvertinti jų tarpusavio ryšio sukūrimo galimybes, nes tik tokiu būdu galima priimti labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą dėl jo pavardės pakeitimo.

Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad šalių sūnus nuo mažumės, t. y. nuo 2014 m. rudens (tuo metu vaikui buvo (duomenys neskelbtini)), gyvena su ieškove ir trečiuoju asmeniu T. B., vaikas savo tėvu laiko trečiąjį asmenį, o biologinio tėvo nepažįsta. Ieškovė bei trečiasis asmuo T. B. paaiškino, kad apie atsakovą ieškovė sūnui papasakojo jam tik pradėjus darželyje lankyti paruošiamąją grupę, anksčiau apie biologinį tėvą nepasakojo, nes nežinojo, ką pasakoti (2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 34 min. 20 sek. – 34 min. 34 sek.; 55 min. 50 sek. – 56 min. 4 sek.; 58 min. 20 sek. – 58 min. 40 sek.; 1 val. 39 min. – 1 val. 41 min.; 1 val. 49 min 32 sek. – 1 val. 50 min. 30 sek.). Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad atsakovui nėra apribota tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu, taip pat nėra duomenų, jog atsakovo bendravimas su sūnumi kenktų nepilnamečio vaiko interesams, pripažintina, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę iš tėvo pusės buvo pažeista, tačiau atsakomybė už tai negali būti perkelta vien tik motinai, kuri, kaip nustatyta byloje, ne tik visas kitas motinos pareigas vaiko atžvilgiu vykdė tinkamai, bet vaikui paaugus taip pat įgyvendino ir vaiko teisę žinoti savo biologinį tėvą. Nors ši vaiko teisė nebuvo įgyvendinta tinkamai ir visapusiškai, kadangi vaikas apie biologinį tėvą sužinojo tik būdamas penkerių metų amžiaus ir iš esmės biologinio tėvo nepažįsta, tačiau teismo įsitikinimu, dėl šios vaiko teisės neužtikrinimo didžiausia atsakomybė tenka biologiniam tėvui, kuris nebuvo itin atsakingas ir rūpestingas įgyvendindamas savo tėviškas teises ir pareigas, nes jis pats laisva valia, keletą kartų nepavykus pasimatyti su sūnumi dėl sūnaus ligos ar ieškovės užimtumo, apie ketverius metus nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tėvo ir sūnaus ryšiui sukurti ir jam palaikyti, o nusprendė laukti, kol sūnus paaugs ir sugebės pats nuspręsti dėl bendravimo su juo. Dėl nurodytų priežasčių susiklostė gyvenimiška situacija, kad atsakovui esant pasyviam bendravime su sūnumi, t. y. neieškant galimybių bendrauti su juo, o ieškovei ilgą laiką neatskleidus šalių sūnui biologinio tėvo egzistavimo fakto, nepilnametis vaikas tėvu pradėjo vadinti kartu su juo gyvenantį trečiąjį asmenį T. B., su kuriuo ir susiklostė tėviški santykiai, o ryšys su biologiniu tėvu palaipsniui nutrūko visiškai. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovė siekė sūnų atitolinti nuo tėvo, tačiau įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė (CPK 178 straipsnis), priešingai ieškovė ir trečiasis asmuo T. B. nurodė, kad atsakovui nebuvo draudžiama bendrauti su sūnumi, be to, teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad jis pats nusprendė palaukti, kol vaikas paaugs (2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 42 min. 24 sek. – 1 val. 42 min. 50 sek.). Nurodytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad būtent atsakovas savo pasyviu elgesiu pažeidė bendros ir vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir vystymąsi principą ir dėl to šalių sūnaus ir biologinio tėvo tarpusavio ryšys nutrūko.

Kaip jau minėta, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, be aptarto nepilnamečio M. K. ir atsakovo ryšio nutrūkimo priežasčių, svarbu įvertinti ne tik šiuo metu esantį nepilnamečio ryšį su trečiuoju asmeniu T. B., tačiau ir galimybę atsakovui sukurti ryšį su sūnumi. Atsakovas teismo posėdyje pripažino padaręs klaidą, laukdamas, kol sūnus paaugs, dėl ko nutrūko jų ryšys, tačiau nurodė, kad nori su sūnumi bendrauti, atkurti su juo ryšius bei dalyvauti jo gyvenime. Žino, jog pradedant bendrauti su sūnumi reikalingos psichologo konsultacijos, jog vaikas nebūtų traumuojamas, yra pasiryžęs dėl to lankytis pas psichologą. Kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių Prienuose dėl bendravimo su vaiku, jam buvo nurodyta kreiptis pas ieškovę, susitiko su ieškove, tačiau ieškovė eiti pas psichologą atsisakė (2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 18 min. 23 sek. – 1 val. 18 min. 34 sek.; 1 val. 28 min. – 1 val. 28 min. 40 sek.). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 2, 3 dalys) atsakovas 2019 m. balandžio 23 d., t. y. iškarto po ieškovės ieškinio dėl pavardės vaikui pakeitimo pareiškimo, kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus dėl bendravimo tvarkos su sūnumi pakeitimo, 2019 m. gegužės 16 d. pagal ieškovo ieškinį iškelta civilinė byla Nr. e2-3242-805/2019, šioje byloje S. B. yra pareiškusi priešieškinį A. K. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, byloje šalys siekia ginčą išspręsti taikiai ir sudaryti taikos sutartį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 11TSD-365(8.11.27) nurodyta, kad atsakovas labai nori bendrauti su sūnumi, iniciatyvos pats nesiima, supranta, jog bus reikalingas pereinamasis laikotarpis, kad tarp jo ir sūnaus atsikurtų prarastas ryšys (el. b. 1 t., b. l. 61-63). Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad neprieštarauja, jog atsakovas bendrautų su sūnumi ir patvirtino, jog atsakovo iniciatyva buvo susitikusi su atsakovu dėl bendravimo su vaiku, tačiau nesusitarė dėl susitikimo sąlygų (2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 44 min. 20 sek. – 45 min. 30 sek.; 48 min. 30 sek. – 49 min. 45 sek.). Nurodytos aplinkybės rodo, kad atsakovas yra pasiryžęs bendrauti su sūnumi, šalys bendru sutarimu stengiasi nustatyti optimaliausią ir labiausiai vaikui atitinkančią bendravimo tvarką, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog atsakovo ir jo sūnaus ryšys artimoje ateityje pasikeis. Pažymėtina, kad atsakovą ir jo nepilnametį sūnų šiuo metu iš esmės sieja tik vienodos pavardės turėjimo faktas, todėl teismo vertinimu, pakeitus pavardę, tikėtina, kad tai neigiamai įtakotų atsakovo ir nepilnamečio sūnaus siekiamus atkurti santykius. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo tėvo pareigos išlaikyti sūnų, išlaikymą teikia ne savo gera valia, o priverstinai, t. y. pradėjus vykdymo procesą, tačiau iš šalių paaiškinimų matyti, kad šiuo metu iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio kas mėnesį yra išskaičiuojama apie 300,00 Eur sūnaus išlaikymui ir jo įsiskolinimui padengti (2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 28 min. 40 min. – 1 val. 28 min. 52 sek.), o vykdymo procesas dėl išlaikymo išieškojimo pats savaime nekeičia nagrinėjamos situacijos vertinimo.

Byloje nustatyta, kad teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimu nutraukus šalių santuoką, ieškovei buvo palikta iki santuokos turėta pavardė – „D.“. Ieškovė su trečiuoju asmeniu T. B. kartu pradėjo gyventi 2014 m. rudenį, jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. B., ieškovė su trečiuoju asmeniu santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), sudarius santuoką ieškovei suteikta pavardė „B.“ (el. b. 1 t., b. l. 8). Taigi, nuo ieškovės ir trečiojo asmens T. B. apsigyvenimo kartu iki santuokos sudarymo praėjo daugiau kaip penkeri metai, šiuo laikotarpiu šeimoje, ieškovės, šalių sūnaus bei trečiojo asmens pavardės buvo skirtingos. Ieškovė bei trečiasis asmuo T. B. teismo posėdyje nurodė, kad tik gimus jų bendrai dukrai, šalių sūnui pradėjus lankyti darželyje priešmokyklinę grupę bei ieškovės broliui pamačius jų dukros gimimo liudijimą ir pradėjus klausinėti apie skirtingas vaikų pavardes, šalių sūnui kilo klausimai dėl šeimoje esančių skirtingų pavardžių, o jau apie metus laiko vaikas pasirašo „B.“ pavarde (2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 50 sek. – 40 min. 30 sek.; 50 min. 18 sek. – 50 min. 50 sek.). Liudytoja R. D. parodė, kad šalių sūnus domėtis, kodėl jo pavardė skiriasi, pradėjo dar iki ieškovės ir trečiojo asmens dukros gimimo (2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 3 min. 36 sek. – 2 val. 3 min. 40 sek.; 2 val. 8 min. – 2 val. 8 min. 7 sek.). Liudytojas K. B. parodė, kad šalių sūnus iki teisminių procesų pradžios išvis nelabai kalbėjo apie vardą ar pavardę (2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 20 min. 50 sek. – 2 val. 22 min. 30 sek.). Šalių sūnus M. K. teismo posėdyje parodė, kad jis nėra klausęs mamos, kodėl jo pavardė kitokia, tačiau mama penkis kartus jo klausė, ar jis nori būti „B.“ (2019 m. lapkričio 21 d. posėdžio garso įrašas: 9 min. 45 sek. – 10 min. 50 sek.). Iš ieškovės atstovės pareiškimo dėl M. K. pavardės pakeitimo matyti, kad pareiškimas atsakovui dėl rašytinio sutikimo pakeisti sūnaus pavardę buvo išsiųstas 2019 m. vasario 13 d., t. y. prieš pat ieškovės ir trečiojo asmens santuokos sudarymą (el. b. 1 t., b. l. 9-10). Taigi, nors byloje ieškovės ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės skiriasi nuo liudytojų R. D. ir K. B. duotų parodymų teisme, kitų įrodymų, patvirtinančių, kad šalių sūnus jau metus laiko save įvardija „B.“ pavarde, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis), tačiau teismo vertinimu, ieškovės ir trečiojo asmens šeimoje gimus dukrai, kuriai buvo suteikta B. pavardė, bei ieškovei su trečiuoju asmeniu nusprendus įteisinti savo santykius, pripažintina, kad šioje šeimoje, esant situacijai, kuomet šalių sūnus biologinio tėvo nepažįsta, o savo tėvu laiko trečiąją asmenį T. B., iškilo klausimai dėl šeimos narių pavardžių, tame tarpe ir klausimas dėl šalių sūnaus pavardės pakeitimo galimybės, kartu sutiktina ir su atsakovo atstovo argumentais, kad iki tol nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui ar tuo labiau pačiam nepilnamečiam vaikui vaiko turima biologinio tėvo pavardė nekėlė jokių nepatogumų bei nesudarė būtinybės ją pakeisti.

Ieškovė bei trečiasis asmuo T. B. nurodė, kad būtent šalių sūnus nenorėdamas išsiskirti savo pavarde iš kitų šeimos narių, nori, jog jo pavardė būtų pakeista, todėl ieškovė veikdama išimtinai sūnaus interesais ir kreipėsi į teismą dėl pavardės pakeitimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nepilnametis vaikas M. K. buvo išklausytas teismo posėdyje per psichologą ir žodžiu išreiškė norą pakeisti pavardę, tačiau įvertinus nepilnamečio vaiko duotus paaiškinimus pripažintina, kad vaiko nuomonė nebuvo nuosekli, stabili, vaikas iš esmės nesugebėjo paaiškinti pavardės keitimo poreikio būtinumo, to priežastimi įvardijo ne ieškovės nurodytą jo nepilnavertiškumą šeimoje (turint kitokią pavardę nei kitų šeimos narių), o mokykloje mokinių juokus dėl pavardės jo atžvilgiu bei aplinkybes apie galimybę pakeitus pavardę greičiau išvykti gyventi į Daniją. Abejotina, kad (duomenys neskelbtini) metų vaikas pats suvoktų pavardės pakeitimo ir paprastesnio išvykimo į užsienį tarpusavio ryšį, kas kelia abejones dėl vaiko gebėjimo adekvačiai suvokti pavardės pakeitimo reikšmę ir prasmę bei kartu įvertinus ir liudytojo K. B., kuris su ieškovės šeima susitinka bent kartą per savaitę, parodymus, jog vaikas apie pavardės pakeitimą pradėjo kalbėti prasidėjus teisminiams procesams, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog vaiko nuomonės susiformavimui įtakos galėjo turėti šeimos narių kalbos. Atkreiptinas dėmesys, kad nepilnametis vaikas išsakydamas savo nuomonę teigė, jog jis nėra ieškovės klausęs dėl savo pavardės, priešingai, pati ieškovė klausė, ar jis nori turėti „B.“ pavardę. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti ir ieškovės bei trečiojo asmens paaiškinimais, kad būtent šalių sūnus kelia klausimą dėl jo pavardės ir atitinkamai dėl jo noro yra kilęs būtinumas pakeisti biologinio tėvo pavardę. Nors vaiko nuomonė sprendžiant šeimos ginčus yra svarbi, tačiau įvertinus nepilnamečio vaiko išsakytą nuomonę, darytina išvada, kad šalių (duomenys neskelbtini) metų vaikas nėra pakankamai brandus suprasti asmens pavardės reikšmę, jos pakeitimo prasmę, vaiko nuomonė nėra pastovi ir galėjo būti įtakota šeimos narių (motinos ir trečiojo asmens T. B.), todėl šiuo atveju negalima vaiko išsakytos nuomonės dėl pavardės keitimo tapatinti su jo interesais.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą byloje, jog pavardės pakeitimas nepakenks vaiko interesams iš esmės remiantis vaiko nuomone, kuri teismo vertinumu galėjo būti įtakota šeimos narių, bei aplinkybe, jog ryšys tarp biologinio tėvo ir vaiko yra nutrūkęs, tačiau visiškai neįvertinus atsakovo veiksmų siekiant atkurti ryšį su nepilnamečiu sūnumi, todėl šia institucijos išvada teismas išskirtinai nesivadovauja ir remiasi visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad nors iš esmės dėl atsakovo tėvo pareigų pažeidimo jo ir sūnaus tarpusavio ryšys yra nutrūkęs, tačiau įvertinus vaiko amžių, tai, kad atsakovas aktyviais veiksmais siekia atkurti ryšį su sūnumi, nesant jokių duomenų, jog atsakovo bendravimas su vaiku bei dalyvavimas jo auklėjime pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, pats nepilnametis vaikas save identifikuojant tėvo pavarde, o pagal lietuvių tautoje susiformavusius papročius vaikai paprastai turi savo tėvo pavardę visais tais atvejais, kai tėvas yra žinomas, spręstina, kad šiuo momentu ieškovės reikalavimas pakeisti nepilnamečio sūnaus M. K. turimą tėvo pavardę neatitinka geriausių vaiko interesų, reikštų neteisėtą kišimąsi į vaiko teisę išsaugoti savo individualybę – nuolatinę ir nekaitaliojamą pavardę, bei apsunkintų vaiko ryšių su biologiniu tėvu atnaujinimą (Vaiko teisių konvencijos 3, 5, 7, 8 straipsniai, CK 3.3, 3.5, 3.164, 3.165 straipsniai). Teismo vertinimu, ieškovės nurodomi argumentai (sūnaus noras, kad jo ir kitų šeimos narių pavardės būtų vienodos, tapatinimasis su nauja ieškovės šeima), esant nurodytoms aplinkybėms, nesudaro pagrindo keisti vaiko pavardę. Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys atmestinas. Pažymėtina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir atsakovui neatkūrus ryšio su sūnumi, ieškovė turi teisę reikšti kitą ieškinį dėl nepilnamečio sūnaus pavardės pakeitimo.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė nurodė, kad priimant sprendimą turi būti vadovaujamasi Telšių apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-317-187/2018, tačiau ieškovės nurodyta byla nėra analogiška nagrinėjamam atvejui, todėl juo teismas nesivadovauja. Kaip matyti iš Telšių apylinkės teismo sprendimo, šio teismo nagrinėtoje byloje biologinis tėvas visiškai nesidomėjo civilinės bylos dėl vaiko pavardės pakeitimo nagrinėjimu ir baigtimi, nuomonės neišsakė, prieštaravimų dėl ieškinio neteikė, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, atsakovas ne tik išreiškė nesutikimą dėl sūnaus pavardės pakeitimo, bet ir aktyviais veiksmais siekia, jog būtų atkurtas jo ryšys su sūnumi ir išsaugota nepilnamečio sūnaus pavardė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys atmestas, todėl ieškovė privalo atlyginti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas Nr. 1048010 patvirtina, kad atsakovas šioje byloje patyrė 600,00 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (el. b. 2 t., b. l. 2). Atsakovo prašomos priteisti išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2, 5 ir 8.2., 8.19 punktuose nustatytų už advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą priteistinų maksimalių dydžių, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos 600,00 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei valstybės naudai 23,48 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 23,48 Eur (dvidešimt trijų eurų 48 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.