- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-15
- Bylos Nr.
- e2-317-187/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01782-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Stefanija Sakalauskienė
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- Ž. V.
- Trečiasis asmuo
- D. P., Šiaulių rajono
nedalyvaujant ieškovei ir jos atstovui, atsakovui, tretiesiems asmenims ir institucijos teikiančios išvadą atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P., atstovaujamos advokato D. V., ieškinį atsakovui Ž. V., trečiajam asmeniui D. P. ir Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriui, išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl leidimo pakeisti nepilnamečiams vaikams pavardes be jų tėvo sutikimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė ir jos atstovas advokatas D. V. patikslintu ieškiniu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste CK) 3.161 straipsnio 1 dalimi, 3.167 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi prašė leisti pakeisti ieškovei M. P. jos nepilnamečių vaikų N. V. ir F. V. pavardes atitinkamai į N. P. ir F. P. be atsakovo Ž. V. sutikimo.
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintame ieškinyje ir dalyvaudama 2017-12-15 teismo posėdyje nurodė, kad ji, tai yra M. P., 2017-03-18 sudarė santuoką su D. P. su kuriuo bendra ūkį veda jau nuo 2012 m., kuomet buvo 2012-09-04 nutraukta jos santuoka su buvusiu sutuoktiniu atsakovu Ž. V.. Tiek iki santuokos nutraukimo, tiek ir po jos nutraukimo atsakovas Ž. V. savo vaikais – F. V. ir N. V. - nesirūpino, tai yra neteikė jiems materialinio išlaikymo ir su jais nebendravo, nesidomėjo jų augimu, o visas tėvui tenkančias pareigas vykdo dabartinis ieškovės sutuoktinis nuo pat abiejų vaikų mažametystės, todėl tikslinga pakeisti vaikų pavardes į dabar ieškovės turimą. Ieškovė vertina, kad vaikų supratimu jų šeimą sudaro mama, t.y. ieškovė ir tėtis, t.y. dabartinis ieškovės sutuoktinis, o ne tikrasis biologinis tėvas atsakovas. F. V. pradėjus eiti į mokyklą, tiek anksčiau ir N. V. dar iki mokyklos nėra žinoma, kodėl jie neturi tokios pačios pavardės, kaip ir jų tėvai, t.y. ieškovė ir jos dabartinis sutuoktinis. Tokia vaikų pozicija gali būti vertinama kaip noras nesiskirti nieku (taip pat ir pa-arde) nuo savo tėvų, todėl ieškovė, gindama vaikų interesus, kreipiasi į teismą dėl vaikų pavardės pakeitimo be tėvo Ž. V. sutikimo. Santuoka su atsakovu buvo nutraukta Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu 2012-07-26 bylos Nr. 2-57-459-2012, kuomet atsakovas jau demonstravo savo pasyvumą ir abejingumą bylos sprendimui, tame tarpe ir nepilnamečių vaikų tolesnio likimo klausimais, kadangi procesiniai dokumentai buvo teikiami viešo paskelbimo būdu, atsakovui nevykstant į teismo posėdžius. Po bylos išsprendimo nei karto nebuvo domimasi vaikais, nebuvo mokamas vaikams priteistas išlaikymas. Nors ieškovė santuoką su D. P. sudarė 2017 m., tačiau su trečiuoju asmeniu – dabartiniu savo su-tuoktiniu D. P. gyvena nuo 2012 m., praktiškai nuo to laiko, kai vaikams: N. V. buvo vieneri, o F. V. buvo trys metai. Vadovaujantis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko, šiuo atveju N. V. ir F. V., interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ieškovės sutuoktinis jos vaikų gyvenime aktyviai dalyvauja nuo jų kūdikystės. Atsakovas artimų ryšių su vaikais nepalaiko, o tiksliau išvis jų nepalaiko, nesirūpina jų auklėjimu, tuo tarpu ieškovė ir trečiasis asmuo tinkamai rūpinasi vaikais šeimoje, dėl ko galima daryti išvadą, kad ieškovė, trečiasis asmuo ir nepilnamečiai vaikai, kaip šeimos nariai gyvena jau nuo 2012 m., t.y. žymiai ankstesnio laikotarpio nei buvo įregistruota santuoka. Biologiniam vaiko tėvui visiškai nedalyvaujant vaikų auklėjime, su vaikais nebendraujant, susiklostė tokia situacija, kad vaikai iš esmės nieko nežino apie savo biologinį tėvą - atsakovą, todėl sau vieninteliais ir artimais žmonėmis vaikai laiko ieškovę ir trečią asmenį. Tarp vaikų, motinos bei jos sutuoktinio yra susiklostę tvirti šeimos santykiai. Atsakovas neatliko ir neatlieka jokių savo kaip tėvo pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jų neauklėjo, neugdė, nedalyvavo kasdieniniame gyvenime. Dar daugiau, atsakovas nevykdė ne tik neturtinių prievolių savo vaikams, bet taip pat visiškai nusišalino nuo vaikų išlaikymo. Todėl vaikų F. V. ir N. V. su biologiniu tėvu Ž. V. nesieja jokie santykiai. Atsakovą ir nepilnamečius vaikus niekada nesiejo socialinis, emocinis, dvasinis ryšys, paremtas atsakomybe, pasitikėjimu, nuoširdumu. Priešingai, vaikus ir tėvą sieja tik teisinis ryšys. Vaikų teisė į saugią aplinką, teisė augti pilnavertėje šeimoje, teisė turėti ir puoselėti šeimos ryšius, turėti galimybę bendrauti tiek su mama, tiek su tėčiu (kas vaiko augimo procese turi ypatingai didelę svarbą) buvo ir yra užtikrinama tik vaiko motinos ir jos sutuoktinio bendromis pastangomis. Tai yra pagrindas konstatuoti būtinybę pakeisti nepilnamečių vaikų pavardę į motinos tam, kad būtų apsaugoti vaikų interesai jaustis pilnaverčiais šeimos nariais. Vaikams, kurie nepažįsta savo tėvo, pavardės pakeitimas į ieškovės turimą pavardę P. (atitinkamai P.), nesukels neigiamų padarinių. Priešingai, vaiko ir jį nuo gimimo auginančios motinos bei jos sutuoktinio bendrumo jausmas tik dar labiau bus sustiprintas, o tai savo ruožtu užtikrins vaiko teisę į šeimos, sutvirtintos santuokos įžadais, ryšius. M. P. duodama paaiškinimus teisme nurodė, kad jai pačiai yra nepatogu, nes visur reikia neštis daug dokumentų, įrodinėjant, kad ji yra vaikų mama. Duomenų, kad vaikai patirtų nepatogumus dėl savo pavardės ji neturinti. Nors ieškinyje buvo nurodžiusi, kad ieškinio pagrįstuma įrodinės liudytojų parodymais, tačiau liudytojų į teismą neatsivedė ir teismui nenurodė kokius liudytojus reikėtų šaukti į teismą. Paprašius atidėti bylos nagrinėjimą, kad galėtų pateikti papildomus įrodymus ir bylos nagrinėjimą atidėjus, ieškovė pati į teismo posėdį nebeatvyko, papildomų įrodymų nepateikė. Ieškovė nurodė, kad bandė ginčą spręsti geruoju, tačiau vaikų tėvas, realiai niekada nedalyvavęs vaikų auklėjime, visiškai į prašymą nereaguoja ir neduoda sutikimo atlikti šiuos veiksmus. Ieškovė ir jos atstovas argumentavo, kad nepilnamečių vaikų pavardė neatspindi jų individualumo, ryšio su motina ir jos sutuoktiniu, kurį vaikai vadina tėčiu, todėl ieškovė prašo nepilnamečių vaikų pavardes pakeisti į motinos M. P. pavardę. Ieškovė ir jos atstovas taip pat išsakė nuogastavimus, kad vaikams skirtinga pavardė ateityje gali sukelti didelių psichologinių problemų, nes vaikai ir šiuo metu namuose žaisdami save vadina „P.“. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė teismo jos ieškinį tenkinti, nepilnamečiams sūnums suteikti jos pavardę.
Atsakovas Ž. V. visiškai nesidomėjo šios civilinės bylos nagrinėjimu ir jos baigtimi, savo nuomonės dėl ieškinio visiškai neišsakė, į teismą neatvyko, prieštaravimų dėl ieškinio nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo D. P. parengiamojo posėdžio metu pareiškė, kad jis yra ieškovės pusėje, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašė jį patenkinti.
Trečiasis asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad tėvų ginčą palieka spręsti teismui savo nuožiūra.
Išvadą teikianti institucija Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad F. V. ir N. V. mokosi (duomenys neskelbtini)mokykloje-daugiafunkciniame centre. Vaikai įvardina save vardu ir pavarde, nurodo, kad mama yra M. P., tėvas D. P.. Apie pavardžių keitimą mama su jais nėra kalbėjusi, kodėl jų pavardės skiriasi nežino. Vaikai prisistato V., N. norėtų, kad jo pavardė būtų P., o F. pasako, kad jam jo pavardė patinka ir nenorėtų jos keisti. Mokykloje dėl savo pavardės patyčių nepatiria. Vaikai bendravo laisvai, noriai, pasakojo apie sesę J. P.. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, teismas spręsdamas ginčą dėl vaikų pavardės keitimo, turi atsižvelgti ir į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Skyrius šiuo metu nemato objektyvių priežasčių vaikų pavardžių keitimui.
Bylos faktinės aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad nepilnamečių N. ir F. V. tėvai yra ieškovė M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šalių santuoka nutraukta 2012 m. liepos 26 d. teismo sprendimu dėl atsakovo (Ž. V.) kaltės, kai sūnui N. buvo tik vieneri, o F. tik trys metai (Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. sprendimas, civilinė byla Nr. 2-57-459/2012). Ieškovė M. P. 2017 m. kovo 18 d. sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu D. P., todėl po santuokos sudarymo jai buvo suteikta pavardė „P.“. Remdamasi šiuo pagrindu, taip pat tuo, kad vaikai N. ir F. V. savo biologinio tėvo atsakovo Ž. V. dėl jo visiško nusišalinimo nuo vaikų auginimo nepažįsta, nuo 2010 metų atsakovas nebegyveno šeimoje (konstatuota sprendime dėl santuokos nutraukimo), nuo 2012 metų vaikų gyvenime tėvo pareigas atliko trečiasis asmuo D. P., ieškovė prašė teismo apginti vaikų interesą neišsiskirti savo pavarde iš šeimos, užtikrinti vaikų teisę į šeimos ryšius, ieškinį tenkinti, leisti be tėvo sutikimo pakeisti vaikų pavardes. Atsakovas jokių prieštaravimų neišsakė ir teismui nepateikė.
Ieškinys tenkintinas.
Civilinio kodekso 3.167 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami, vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtinta Teisingumo ministro 2008 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1R-415. Šių taisyklių 15 punkte nustatyta, kad nepilnamečio vaiko pavardė gali būti pakeista tik vieno iš tėvų pavarde. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, privalo atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą - Valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas atitiktų jo interesus, jeigu pavardės pakeitimo būtinybė būtų aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).
Teismas, prieš pradėdamas teisiškai vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, akcentuoja vaiko vardo ir pavardės klausimų reglamentavimą tiek nacionalinėje teisėje, tiek tarptautiniu lygmeniu. Pabrėžtina, kad vaikui vardas ir pavardė yra suteikiami nuo gimimo ir pažymi jo individualumą, todėl be pagrindo negalima šių asmens duomenų keisti ar taisyti. Kaip jau minėta, Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis įpareigoja valstybes užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja Civilinio kodekso 3.167 straipsnis, kurio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės.
Teismas pažymi, kad šioje byloje būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko, šiuo atveju N. V. ir F. V., interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Teismas, sistemiškai atlikęs byloje pateiktų įrodymų vertinimą išimtinai tik per vaiko interesų prizmę, konstatuoja, kad egzistuoja žemiau nurodytos faktinės aplinkybės, kurios nulemia poreikį šešiamečio vaiko N. V. ir aštuonmečio vaiko F. V. interesų labui keisti jų pavardes „V.“ į motinos pavardę „P.“.
Dėl vaikų ryšių ir santykių su motina M. P. ir D. P. bei biologiniu vaikų tėvu Ž. V..
Kaip jau buvo pažymėta, vaikų motina M. P. 2017 m. kovo 18 d. sudarė santuoką su ilgamečiu gyvenimo draugu D. P.. Aplinkybę, kad ieškovės sutuoktinis ieškovės ir jos dukters gyvenime aktyviai dalyvauja ilgą laiko tarpą patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai, institucijos teikiančios išvadoje nurodytos aplinkybės, kad patys vaikai nurodo, kad mama yra M. P., tėvas D. P., vaikai pasakoja apie sesę J. P.. Tuo tarpu atsakovas, yra visiškai nusišalinęs nuo šių vaikų, yra visiškai abejingas vaikų turimoms pavardėms ir jis neprieštarauja savo vaikų pavardžių pakeitimui, tačiau neduoda ir sutikimo, todėl ieškovė turėjo kreiptis į teismą. Būtent vaikų apklausos metu F. ir N. V. nurodė, kad D. P. yra jų tėtis. Aplinkybę, kad vaikai yra puikiai prižiūrimi ir tinkamai auklėjami šeimoje patvirtino 2017 m. spalio 2 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, trečiasis asmuo ir nepilnamečiai šalių vaikai N., F. V. ir J. P. kaip šeimos nariai gyvena ne nuo 2017 m. kovo 18 d. (santuokos įregistravimo momento), o nuo žymiai ankstesnio laikotarpio. Minėtiems asmenims vedant bendrą gyvenimą, o biologiniam vaikų tėvui visiškai nedalyvaujant vaikų auklėjime, su vaikais nebendraujant, susiklostė tokia situacija, kad vaikai, būdami šešerių ir aštuonerių metų amžiaus, iki šiol nieko nežino apie savo biologinį tėvą Ž. V., sau vieninteliais ir artimais žmonėmis vaikai įvardija savo mamą, tėčiu vadinamą D. P.. Teismas, akcentuoja, kad pareiga rūpintis vaiku bendrai yra nustatyta tiek vaiko tėvui, tiek vaiko motinai. Iš bylos medžiagos matyti, kad vaiko motina M. P. tinkamai atlieka savo, kaip motinos, pareigas, tuo tarpu byloje yra neginčytini faktai, kad atsakovas, būdamas vaikų biologiniu tėvu, nuo vaikų auginimo proceso visiškai nusišalino savo laisva valia. Teismas konstatuoja, kad atsakovas visiškai nesidomi net savo vaikų likimu, nesugebėjo teismui pateikti net atsiliepimo į pateiktą ieškinį ar atvykti į teismą bei išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nėra kilusio ginčo, tačiau nustatytina aplinkybė, kad atsakovas Ž. V. neduoda sutikimo ir todėl ji negali vien tik savo noru pakeisti vaikų F. V. ir N. V. pavardžių.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp vaikų F. V., N. V. ir motinos bei jos sutuoktinio yra susiklostę tvirti šeimos santykiai. Be to išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vaikų F. V., N. V. ir biologinio tėvo Ž. V. nesieja jokie santykiai.
Dėl vaikų nuomonės.
Iš pokalbio su mažamečiais vaikais, vykusio 2017 m. spalio 2 d. vaikų gyvenamojoje vietoje, kurio turinį užfiksavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausieji specialistai R. P. ir E. P. matyti, kad vaikai nėra prisirišę prie pavardės „V.“, tačiau taip pat pabrėžtina, kad vaikų paaiškinimai atskleidė, jog vaikai dėl pavardės „V.“ šiuo metu nepatiria jokių patyčių. Nustatyta, kad vaikams pavardės „V.“ patinka. Vaikai paaiškino, kad jų mama yra M. P., o tėtis „P.“. Vaikų apklausa taip pat patvirtino faktą, kad vaikai nežino nieko apie savo biologinio tėvo Ž. V. egzistavimą, todėl šis asmuo vaikų pasakojimuose net nebuvo paminėtas. Vaikai kalbėjo apie sesę J. P., tačiau nepaminėjo nei vieno jiems pažįstamo artimo žmogaus (giminaičio), turinčio pavardę „V.“, „V.“ ar „V.“.
Vaikų nuomonės analizė leidžia daryti išvadą ir šioje byloje turi būti akcentuota iš vaikų paaiškinimų nustatyta aplinkybė – vaikai visiškai nesieja savęs su „V.“ šeima, berniukai savo tėvais laiko M. P. ir D. P., o seserimi – J. P.. Vaikų suvokimas apie jų artimuosius yra nulemtas gyvenimiškos situacijos, kuri klostėsi ganėtinai ilgą laiko tarpą – asmenys, kurie vaiką augino, dabar ir yra laikomi vaiko šeima. Pripažintina, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę iš tėvo pusės yra pažeista, tačiau atsakomybė už tai negali būti perkelta vien tik motinai, kuri, kaip nustatyta byloje, visas kitas motinos pareigas vaiko atžvilgiu vykdė tinkamai. Teismo įsitikinimu, dėl šios vaiko teisės pažeidimo didžiausia atsakomybė tenka biologiniam tėvui, kuris laisva valia ir nieko neverčiamas nesiekė užmegzti ryšių su savo sūnumis ir su jais nebendrauja iki šiol. Atsakovas net šioje byloje elgiasi visiškai abejingai, nepateikia atsiliepimo į ieškinį, nedalyvauja teismo posėdžiuose.
Atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes apie nustatytus vaikų ir jų artimųjų ryšius, įvertinus vaikų paaiškinimus, konstatuotina, kad tėvą Ž. V. su jo vaikais F. V. ir N. V. niekada nesiejo socialinis, emocinis, dvasinis ryšys, paremtas atsakomybe, pasitikėjimu, nuoširdumu. Priešingai, byloje nustatyta, kad vaikus ir tėvą sieja tik teisinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas neteikė nepilnamečiams vaikams išlaikymo, tėvas visiškai nesirūpino vaikų auklėjimu, ugdymu, nesidomėjo ir nesidomi jų pasiekimais, sveikata. Tuo tarpu F. V. ir N. V. teisė į jiems saugią aplinką, teisė augti pilnavertėje šeimoje, teisė turėti ir puoselėti šeimos ryšius, turėti galimybę bendrauti tiek su mama, tiek su tėčiu (kas vaiko augimo procese turi ypatingai didelę svarbą) buvo užtikrinama tik vaiko motinos ir jos sutuoktinio bendromis pastangomis. Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti būtinybę pakeisti nepilnamečių vaikų pavardę į motinos tam, kad būtų apsaugoti vaikų interesai jaustis pilnaverčiais „P.“ šeimos nariais. Vaikams, kurie nepažįsta savo tėvo, pavardės pakeitimas į jų motinos turimą pavardę „P.“, nesukels jiems neigiamų padarinių. Priešingai, vaikų ir jį nuo gimimo auginančios motinos bei jos sutuoktinio bendrumo jausmas tik dar labiau bus sustiprintas, o tai savo ruožtu užtikrins vaikų teisę į šeimos, sutvirtintos santuokos įžadais, ryšius. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog ieškinio reikalavimas atitinka nepilnamečių vaikų interesus, todėl ieškovės M. P. ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdžiai yra matyti, kad vaikų mama yra sudariusi santuoką su trečiuoju asmeniu, kurio pavardė yra “P.”, o ne “P.”, todėl laikytina, kad ieškinyje yra padaryta techninė rašymo klaida ir turėjo būti nurodyta, kad prašoma leisti pakeisti pavardę “V.” į pavardę “P.”.
Dėl vaiko teisės žinoti savo kilmę iš tėvo pusės.
Teismas, nustatęs ieškinio reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą, papildomai pateikia motyvus dėl vaiko teisės žinoti savo kilmę iš tėvo pusės. Kaip jau minėta, teismas konstatavo, kad vaikų F. V. ir N. V. teisė žinoti savo tėvus nėra įgyvendinta. Tačiau konstatuotina, kad ieškinio patenkinimas ir leidimas be tėvo sutikimo pakeisti vaikų pavardes netrukdys vaikų biologiniam tėvui Ž. V. siekti apsaugoti šią savo vaiko teisę, t. y. teisę ateityje sužinoti, kad vaikas yra kilęs ir iš „V.“ giminės, nes jų biologinis tėvas yra Ž. V.. Tuo tarpu šio teismo sprendimo priėmimo momentu nėra pagrindo konstatuoti, kad vaiko identiškumas yra sietinas su „V.“ šeima ar gimine. Byloje nustatyta, kad berniukai save identifikuoja kaip „P. šeimos“ nariai, o turima pavardė „V.“ vaikams yra tik pavadinimas ir nieko daugiau.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovo. Ieškovė šioje byloje patyrė 150 eurų išlaidų sumokėdama valstybei žyminį mokestį paduodamą ieškinį civilinėje byloje. Nors byloje ieškovė buvo sudariusi su advokatu 2017-08-02 Atstovavimo sutartį, ieškovę atstovavo advokatas, tačiau byloje šalis nėra pateikusi raštu prašymo su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu, todėl ieškovės turėtos išlaidos dėl advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis)
Valstybė šioje byloje patyrė 17,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį patenkinus, valstybės turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo Ž. V. (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Leisti pakeisti nepilnamečio F. V., gimusio (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę „V.“ į pavardę „P.“ be jo tėvo Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.
Leisti pakeisti nepilnamečio N. V., gimusio (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę „V.“ į pavardę „P.“ be jo tėvo Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.
Priteisti iš atsakovo Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,28 Eur (septyniolika eurų 28 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį sprendimą priėmusius Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.