- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- e2A-366-538/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05746-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- B. R.
- Atsakovas
- M. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės B. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. R. ieškinį atsakovui M. G. dėl leidimo pakeisti nepilnamečiui vaikui pavardę be jo tėvo sutikimo ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. R., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti nepilnamečio vaiko D. G. pavardę „G,“ į pavardę „R.“ be jo tėvo M. G. sutikimo; neterminuotai apriboti atsakovo M. G. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko D. G. atžvilgiu; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. G.. M. G. yra biologinis vaiko tėvas, tačiau nuo pat gimimo juo nesirūpina, su juo nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko bei neteikia materialinio išlaikymo. Nuo tada, kai vaikui sukako vieneri, vaiku rūpinasi dabartinis ieškovės sutuoktinis K. R.. Vaikui šiuo metu beveik keturi metai, tačiau jis nieko nežino apie savo biologinį tėvą atsakovą M. G.. Vaiko supratimu, šeimą sudaro: mama, t. y. ieškovė B. R., brolis A. R., tėtis K. R., o ne tikrasis vaiko tėvas atsakovas M. G.. Vaikui taip pat nėra žinoma, kodėl jis neturi tokios pat pavardės kaip ir jo tėvai, todėl tikslinga jo pavardę pakeisti į „R.“. Pažymėjo, kad sūnaus pavardė sukelia daug nepatogumų, kadangi visur tenka turėti dokumentus, įrodančius, kad būtent ieškovė yra vaiko mama. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo sūnumi, neteikia jam materialinio išlaikymo, nepalaiko santykių bei nedalyvauja jo auklėjime, todėl tikslinga neterminuotai apriboti atsakovo M. G. valdžią jo nepilnamečio vaiko D. G. atžvilgiu.
3. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašė nustatyti nepilnamečio vaiko D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove B. R., jos gyvenamojoje vietoje; priteisti sūnui D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš M. G. po 150 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant B. R. nepilnamečio sūnaus išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti, kad M. G. su sūnumi D. G. tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendraus kiekvieną sekmadienį nuo 12 val. paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos iki 17 val. tokia pačia tvarka grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą; nustatyti, kad praėjus trijų mėnesių terminui po sprendimo įsiteisėjimo dienos M. G. su sūnumi bendraus tokia tvarka: 1) nelyginį kiekvienų metų savaitės savaitgalį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 12 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamą vietą sekmadienį iki 18 val.; ši atsakovo bendravimo tvarka netaikoma per Tėvo dieną, Motinos dieną, atsakovo ir ieškovės gimimo dieną bei vaiko ligos atveju; 2) kiekvienais metais Tėvo dieną, t. y. birželio pirmąjį sekmadienį, atsakovas M. G. praleidžia su sūnumi, paimdamas sūnų Tėvo dienos 12 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų iki 18 val.; 3) kiekvienais metais Motinos dieną, t. y. pirmąjį gegužės sekmadienį D. G. praleidžia su mama B. R.; 4) kiekvienais metais atsakovo gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), sūnus Deimantas praleidžia su tėvu M. G. nuo 17 val. iki 20 val.., jeigu tai yra darbo diena, arba nuo 12 val. iki 20 val., jeigu tai yra savaitgalis; 5) kiekvienais metais ieškovės B. R. gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), sūnus praleidžia su mama B. R.; 6) sūnui susirgus ir gydantis stacionariu būdu, atsakovas gali jį lankyti bet kada, neribojant lankymo laiko, o, sūnui gydantis namuose, atsakovas turi teisę jį lankyti jo gyvenamojoje vietoje, lankymo laiką iš anksto suderinus su ieškove B. R.; 7) atsakovas M. G. su sūnumi bendrauja neporiniais metais sūnaus gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant jį iki 20 val., jeigu tai yra darbo diena, ir (ar) pasiimant sūnų 10 val. ir grąžinant jį iki 20 val., jeigu tai yra savaitgalis; 8) atsakovas apie negalėjimą susitikti ir bendrauti su sūnumi nustatytu metu privalo informuoti ieškovę telefonu, elektroniniu paštu ir (ar) kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip likus 3 kalendorinėms dienoms iki numatyto bendravimo su sūnumi; atsakovui prieš 3 kalendorines dienas neinformavus ieškovės apie negalėjimą susitikti ir bendrauti su sūnumi D. laikoma, kad bendravimas įvyks pagal nustatytą tvarką.
4. Nurodė, kad su ieškove susilaukė sūnaus D. G.. Kai vaikas gimė tuo metu jis atliko (duomenys neskelbtini), todėl sūnus nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos atsakovas ieškojo darbo vietos, tačiau darbo paieškos rezultatų nedavė, todėl teko būti išlaikomam savo tėvo. Po to šiek tiek dirbo užsienyje, todėl iš sukauptų santaupų įkūrė įmonę. Kadangi verslas dar nesenai įsteigtas, todėl didelių pajamų atsakovas negauna. Šiuo metu atsakovo atlyginimas yra 650 Eur neatskaičius mokesčių, tačiau jeigu verslas plėsis, ateityje galima tikėtis ir didesnių pajamų. Taip pat atsakovas turi dar vieną dukrą K. G., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios išlaikymui skiria po 150 Eur į mėnesį. Be kita ko, antstolių kontoroje yra pradėtos vykdomosios bylos dėl piniginių lėšų išieškojimo, bendra išieškoma suma siekia 17 000 Eur. Atsakovo vardu nėra jokio jo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Laikinai apribojo atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į nepilnametį vaiką D. G., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kitą ieškinio dalį atmetė. Priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustatė atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jo nepilnamečio sūnaus D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką: atsakovas M. G. ir jo sūnus D. G. nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo turi teisę matytis mažiausiai vieną kartą per savaitę, jų susitikime dalyvaujant kvalifikuotam atsakovo pasirinktam psichologui; tokio susitikimo trukmė gali siekti iki 2 val.; psichologui neprieštaraujant, atsakovo ir jo sūnaus susitikimuose turi teisę dalyvauti ieškovė B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovas M. G. privalo ne vėliau kaip prieš penkias kalendorines dienas informuoti ieškovę B. R. apie numatomą susitikimo su vaiku, dalyvaujant psichologui, laiką ir vietą (duomenys neskelbtini), o ieškovė B. R. privalo pristatyti sūnų D. G. nurodytu laiku į nurodytą vietą (duomenys neskelbtini); tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių (pavyzdžiui, vaiko ligos) ieškovė B. R. negali pristatyti sūnaus D. G. į pirmiau aptartą susitikimą su atsakovu M. G., ji privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti apie tai atsakovą, kartu suderindama kitą susitikimo dieną; visas išlaidas, susijusias su psichologo dalyvavimu atsakovo M. G. ir jo sūnaus D. G. susitikimuose, dengia atsakovas; ieškovei B. R. ir atsakovui M. G. susitarus, atsakovas ir vaikas D. G. gali bendrauti ir kitu laiku, trukme bei tvarka, pavyzdžiui, tiesiogiai ir nedalyvaujant psichologui; atsakovo M. G. ir jo sūnaus D. G. bendravimo, dalyvaujant psichologui, tvarka nustatoma iki tol, kol ieškovė B. R. ir atsakovas M. G. sutars, kad psichologo dalyvavimas nebėra būtinas ir sūnus su atsakovu gali bendrauti tiesiogiai ieškovės ir atsakovo sutarta tvarka. Priteisė iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2021 m. birželio 30 d. (kreipimosi priešieškiniu dėl išlaikymo priteisimo į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė ieškovę B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kitą priešieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,50 Eur (keturis šimtus eurų penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 233,93 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Priteisė iš ieškovės B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 153,50 Eur žyminio mokesčio valstybei. Nurodė teismo sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai. Teismo sprendimo motyvai:
5.1. Atsakovui ir šalių vaikui nebendraujant, nėra pagrindo manyti, kad atsakovas būtų piktnaudžiavęs tėvo valdžia, žiauriai su vaiku elgęsis ar daręs jam žalingą įtaką.
5.2. Pavienės šalių susirašinėjimo ištraukos bei prieš daugiau nei šešerius metus įvykęs smurto prieš ieškovę epizodas nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad dėl šių aplinkybių šiandien yra teisinis pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią.
5.3. Negalima konstatuoti, kad susiklosčiusi atsakovo nedalyvavimo sūnaus gyvenime situacija yra nulemta vien tik atsakovo nepakankamo aktyvumo ir domėjimosi vaiku, bet ir ieškovės itin kategoriškos pozicijos vaiko ir biologinio tėvo bendravimo klausimu. Todėl, vaikui esant mažo amžiaus, o ieškovei nepritariant jokiam tėvo ir sūnaus bendravimui, atsakovo ryšių palaikymas su vaiku ir tėvo valdžios įgyvendinimas buvo reikšmingai apsunkintas.
Atsiliepimas
5.4. Atsakovas nurodo, esąs pasirengęs bendrauti su vaiku pradžioje dalyvaujant ir vaikų psichologui, teikti jam išlaikymą, byloje pareiškė priešieškinį dėl vaiko išlaikymo iš jo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš tiesų nebuvo pakankamai aktyvus ir nesirūpino vaiku nuo jo gimimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad už susiklosčiusią situaciją iš dalies yra atsakinga ir ieškovė, yra pagrindo manyti, kad situacija gali pasikeisti, todėl nors yra pagrindas riboti atsakovo tėvo valdžią, tačiau tik laikinai tam, kad atsakovas realiai pakeistų savo elgesį, o ne neterminuotai.
5.5. Pasikeitusi ieškovės šeiminė padėtis, t. y. santuokos su trečiuoju asmeniu sudarymas, ieškovės subjektyvus noras, jog vaikas turėtų jos naują santuokinę pavardę, nesudaro pakankamo pagrindo paneigti nei pavardės pastovumo, nei vaiko identiteto ir kilmės. Taigi objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas keisti vaiko pavardę šiuo atveju nenustatyta.
5.6. Vaiko amžius jam nesudaro galimybių nei suvokti savo pavardės pakeitimo esmės, nei įvertinti tokio veiksmo būtinumo, vaikas šiuo metu neturi jokio intereso, kad jo pavardė būtų pakeista, o ieškovės ir trečiojo asmens noras vaiko pavardę pakeisti nenusveria Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytos valstybės pareigos užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą.
5.7. Vaikui augant ir pradedant plačiau suprasti biologinių ir socialinių ryšių prasmę, bendros pavardės klausimas nebūtinai turės esminę reikšmę vaiko šeimos suvokimui. Tuo atveju, jei būtų pakeista vaiko pavardė, vaikui bendraujant su biologiniu tėvu taip pat kiltų identiteto klausimas, nes jo ir biologinio tėvo pavardės skirtųsi.
5.8. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri juo visokeriopai rūpinasi, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti, kad gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, priešieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.
5.9. Tai, kad šiuo teismo sprendimu atsakovo tėvo valdžia yra laikinai apribota, nėra kliūtis nustatyti jo ir vaiko bendravimo tvarką, kuri neprieštarautų vaiko interesams. Pažymi, kad šiuo atveju tik nustačius vaiko ir biologinio tėvo bendravimo tvarką, yra įmanoma, kad vaiko tėvas turėtų galimybę užmegzti ryšį su vaiku, o vaikas galėtų sužinoti savo kilmę.
5.10. Privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas asmuo galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus, todėl teisė į privataus gyvenimo gerbimą taip pat apima asmens teisę gauti informaciją apie svarbius tapatybei aspektus, tokius kaip biologinių tėvų ir kitų šeimos narių tapatybė.
5.11. Teismas neturi duomenų, ar atsakovas užmegs ryšį su vaiku, o, jei taip, kiek glaudus šis ryšys bus, teismas taip pat neturi duomenų, kokie yra atsakovo tėvystės įgūdžiai, ar jis turi žinių ir gebėjimų tinkamai pasirūpinti vaiku, todėl negali įvertinti, kokios trukmės pereinamasis laikotarpis yra reikalingas, todėl toks laikotarpis šiuo atveju negali būti apibrėžtas konkrečiu laikotarpiu, o atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra pernelyg plati, esant susiklosčiusiai situacijai.
5.12. Nagrinėjamu atveju kiekvienas iš tėvų prie vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo turėtų prisidėti bent po 200 Eur ((470-70)/2), todėl iš atsakovo priteistinas 200 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2021 m. birželio 30 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti, o atsakovo ieškovei pareikštą priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą; iš atsakovo M. G. ieškovės B. R. naudai priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis bei pagrindžiantys dokumentai teismui bus pateikti CPK nustatyta tvarka. Apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Ieškovės įsitikinimu, teismas spręsdamas dėl atsakovo kaip vaiko tėvo teisių apribojimo, netinkamai įvertino nagrinėjamų atveju susiklosčiusią situaciją, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei priimdamas sprendimą netinkamai atsižvelgė į vaiko interesus, nepagrįstai apribojo atsakovo teises į vaiką tik laikinai.
6.2. Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikti įrodymai ir byloje yra nustatyta, kad atsakovas vaiku nesirūpina ir nesirūpino, niekada neteikė jam išlaikymo, vaikas jo nepažįsta, savo tėčiu laiko K. R., kuris vaiku rūpinasi jį prižiūri ir išlaiko. Tuo tarpu atsakovas yra teistas, neseniai išėjęs iš įkalinimo įstaigos, taip pat praeityje smurtavęs prieš ieškovę, taigi atsakovas yra linkęs į socialiai nepriimtiną elgesį, yra neprognozuojamas ir bendraudamas su vaiku gali padaryti žalą tiek pačiam vaikui bei jo pasaulėžiūrai ir raidai, tiek žalą ieškovės šeimai ir jos tvarumui.
6.3. Iki ieškinio gavimo atsakovas rašė ieškovei, kad vaikas jam nėra reikalingas, o bendraujant su juo mokys vaiką priešingo visuomenei elgesio, taigi esamos aplinkybės patvirtina, jog atsakovo pagrindinis siekis bendraujant su vaikui yra ne vaiko interesų paisymas ir ne socialinio ryšio su vaiku sukūrimas bei rūpestis juo, o atsakovas siekia pakenkti ieškovei.
6.4. Teismo sprendimas tik laikinai apriboti atsakovo kaip vaiko tėvo teises atima iš K. R. teisę bei galimybę vaiką įvaikinti, o visai ieškovės šeimai tapti pilnaverte šeima, nes K. R. negalės teisėtai ir tinkamai atstovauti vaikui mokymo ir sveikatos įstaigose bei kituose institucijose, nesant ieškovės ir/ar atsakovo notarinio įgaliojimo negalės su vaiku vykti į užsienį, o iš vaiko bus atimta paveldėjimo teisė pagal įstatymą ateityje.
Žemesnės instancijos teismas
6.5. Akivaizdu, kad ateityje vaiku daugiau rūpinsis bei su juo daugiau laiko praleis ne atsakovas, o ieškovė bei jos sutuoktinis K. R. ir jam neįvaikinus kils daug formalių rūpesčių, tuo pačiu pažeidžiant vaiko interesus. Kas ne mažiau svarbu, vertinant atsakovo ir K. R. vaidmenį vaiko gyvenime bei jo ateityje materialiąja, moraline, socialine bei dvasine prasmėmis, akivaizdu, kad K. R. vaikui gali duoti žymiai daugiau negu atsakovas ir dėl to gali labiau ir geriau užtikrinti vaiko interesus, o būtent vaiko interesams šiame ginče yra teikiamas prioritetas.
6.6. Vaikas beveik nuo gimimo gyvena kartu su K. R., kuris vaiko gyvenime atlieka tėvo vaidmenį. Vaiko biologinis tėvas vaiko gyvenime nedalyvavo ir jokio noro jame dalyvauti nereiškė, o tokį norą išreiškė tik gavęs ieškovės ieškinį. Akivaizdu, kad vaiko ir jo socialinės, t. y. tikros šeimos, kurioje vaikas gyvena, pavardžių skirtumai akivaizdžiai prieštarauja vaiko bei tikrosios jo šeimos interesams, kadangi pavardės prasme atskiria vaiką iš jo socialinės šeimos ir verčia palikti jam biologinio tėvo, kuris niekada nedalyvavo jo auklėjime ir ne kartą pareiškė, kad vaikas jam yra nereikalingas, pavardę.
6.7. Kauno apygardos teismas vienoje iš jo nagrinėjamų bylų spręsdamas analogišką ginčą yra nurodęs, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pakeitus mergaitės pavardę į „N." nebus išsaugojamas jos identiškumas. Kadangi tėvo pavardė yra įrašyta vaiko gimimo liudijime, vaikas savaime sužinos, kas yra biologinis vaiko tėvas, todėl vaiko identiškumas nėra pažeidžiamas.
Šalies argumentai
6.8. Kadangi ieškovė apeliaciniu skundu prašo tenkinti jos reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią, ieškovė prašo panaikinti kitas teismo sprendimo dalis, kuriose teismas sprendė atsakovo bendravimo su vaiku, vaiko gyvenamosios vietos bei išlaikymo iš atsakovo vaiko naudai priteisimo klausimus ir šiose dalyse atsakovo ieškovei pareikšto priešieškinio reikalavimus atmesti.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
7.1. Apeliantė akivaizdžiai šiame ginče gina ne nepilnamečio vaiko, o tik savo interesus, visiškai neatsižvelgdama į prigimtinę vaiko teisę žinoti ir pažinoti savo tėvus. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, tai ne atsakovas naudodamasis vaiku siekia pakenkti apeliantės šeimai, o pati ieškovė kerštauja atsakovui dėl praeityje nesusiklosčiusių jų santykių naudodamasi jų nepilnamečiu vaiku.
7.2. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriais remiantis padarytos išvados, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad skyrium gyvenantis tėvas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, yra visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su vaiku, rūpinimosi juo.
7.3. Atsakovas nuolat domėjosi sūnumi, kiek jam leidžia galimybės stengėsi siūlyti savo paramą ir pagalbą išlaikyti vaiką, jį auklėti, tačiau apeliantė šiuo klausimu visuomet buvo kategoriška, sūnų pasisavinusi vien tik sau.
Šalies argumentai
7.4. Apeliantė pati į teismą ieškiniu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo kreipėsi tik 2020 m., kai atsakovas buvo paleistas į laisvę ir reiškė norą pamatyti vaiką. Atsakovo įsitikinimu, apeliantė, kaip įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė, turėjo ir privalėjo ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jam reikalingo išlaikymo priteisimo kreiptis į teismą ir prašyti, kad būtų priteistas konkretus išlaikymo dydis iš atsakovo, nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu apeliantė pati, kaip nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė, neįgyvendino sūnaus teisių ir teisėtų interesų.
7.5. Šioje civilinėje byloje ginamos ne jos ir trečiojo asmens teisės, o nepilnamečio vaiko teisė žinoti savo tėvus, kuri įtvirtinta CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.
7.6. Atsakovas niekada nevengė auklėti sūnaus, niekada nepiktnaudžiavo tėvo valdžia, niekada žiauriai nesielgė su sūnumi, niekada nedarė žalingos įtakos vaikui savo amoraliu elgesiu. Pažymi, kad atsakovas niekada ir negalėjo veikti priešingai sūnaus interesais, nes apeliantė savavališkai nušalino atsakovą nuo tėvo pareigų.
7.7. Tai, kad šalių nepilnametis sūnus iki šiol savo šeima laiko apeliantę ir jos sutuoktinį, nėra pagrindas jo pavardės keitimui. Sūnui yra tik (duomenys neskelbtini), vaikas nėra pakankamai brandus suprasti asmens pavardės reikšmę, jos pakeitimo prasmę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
Dėl teismo sprendimo (ne)pagrįstumo
11. Nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šiuo metu vaikas gyvena su ieškove ir jos sutuoktiniu. Atsakovas (duomenys neskelbtini) buvo laisvės atėmimo įstaigoje, su vaiku nebendravo, išlaikymo vaikui neteikė. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią bei pakeisti pavardę. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimo dalies, kuria terminuotai atsakovui apribota tėvo valdžia ir atmestas ieškovės reikalavimas pakeisti jos nepilnamečio vaiko pavardę be vaiko tėvo sutikimo.
Dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo
12. Apeliantė argumentuoja, kad teismo sprendimas tik laikinai apriboti atsakovo kaip vaiko tėvo teises atima iš K. R. teisę bei galimybę vaiką įvaikinti, o visai ieškovės šeimai tapti pilnaverte šeima, nes K. R. negalės teisėtai ir tinkamai atstovauti vaikui mokymo ir sveikatos įstaigose bei kitose institucijose, nesant ieškovės ir/ar atsakovo notarinio įgaliojimo negalės su vaiku vykti į užsienį, o iš vaiko bus atimta paveldėjimo teisė pagal įstatymą ateityje. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
13. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnis). Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
14. Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).
15. Kaip byloje nustatyta, atsakovas tiek būdams nelaisvėje, tiek išėjęs į laisvę nuosekliai prie vaiko auklėjimo ir išlaikymo neprisidėjo, vaiko poreikiais susidomėjo tik gavęs ieškinį dėl pavardės pakeitimo ir tėvo valdžios apribojimo, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų piktnaudžiavęs tėvo valdžia, žiauriai su vaiku elgęsis ar daręs jam žalingą įtaką. Be to, byloje esantys šalių 2018 m. gruodžio mėn., 2019 m. vasario, rugsėjo, lapkričio mėn., 2021 m. kovo mėn. susirašinėjimai patvirtina atsakovo laikas nuo laiko išreiškiamą norą dalyvauti savo vaiko gyvenime. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad į didžiąją dalį atsakovo žinučių apie vaiką ieškovė neatsakė, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad negalima konstatuoti, jog susiklosčiusi atsakovo nedalyvavimo sūnaus gyvenime situacija yra nulemta vien tik atsakovo nepakankamo aktyvumo ir domėjimosi vaiku, nes vaikui esant mažo amžiaus, o ieškovei nepritariant jokiam tėvo ir sūnaus bendravimui, atsakovo ryšių palaikymas su vaiku ir tėvo valdžios įgyvendinimas buvo reikšmingai apsunkintas. Svarbiomis aplinkybėmis, nustatant laikiną, o ne neterminuotą tėvo valdžios apribojimą laikytina ir tai, kad atsakovas nurodo esąs pasirengęs bendrauti su vaiku, pradžioje dalyvaujant vaikų psichologui, teikti jam išlaikymą, byloje pareiškė priešieškinį dėl vaiko išlaikymo iš jo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Taigi yra pagrindo manyti, kad situacija gali pasikeisti, todėl nors yra pagrindas riboti atsakovo tėvo valdžią tik laikinai tam, kad atsakovas realiai pakeistų savo elgesį, o ne neterminuotai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tėvo valdžią atsakovui apribojo laikinai, o neterminuotai.
16. Pažymėtina, kad ieškovės ir jos sutuoktinio noras sukurti darnią šeimą, taip pat, kad nepilnametis vaikas būtų K. R. įvaikintas, negali paneigti vaiko teisės žinoti, bendrauti, būti auklėjamam jo biologinio tėvo, nes, kaip minėta, šiuo metu nėra nustatytų aplinkybių jog atsakovas būtų piktnaudžiavęs tėvo valdžia, žiauriai su vaiku elgęsis ar daręs jam žalingą įtaką (CPK 178, 185 straipsniai). Tik nustačius aplinkybes, dėl kurių yra pagrindas priimti teismo sprendimą neterminuotai apriboti vaiko biologinio tėvo teises, ieškovė ir trečiasis asmuo turės teisę pradėti nepilnamečio vaiko D. G. įvaikinimo procesą.
Dėl vaiko pavardės pakeitimo
17. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nes vaikas beveik nuo gimimo gyvena kartu su K. R., kuris vaiko gyvenime atlieka tėvo vaidmenį, akivaizdu, kad vaiko ir jo socialinės, t. y. tikros šeimos, kurioje vaikas gyvena, pavardžių skirtumai akivaizdžiai prieštarauja vaiko bei tikrosios jo šeimos interesams, kadangi pavardės prasme atskiria vaiką iš jo socialinės šeimos ir verčia palikti jam biologinio tėvo, kuris niekada nedalyvavo jo auklėjime ir ne kartą pareiškė, kad vaikas jam yra nereikalingas, pavardę. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
18. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Joks teisės aktas neapibrėžia kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas konkrečiam asmeniui yra geriausia. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, Vaiko teisių konvencija siūlo vadovautis bendraisiais principais – nediskriminacijos, gyventi ir sveikai vystytis, vaiko nuomonės išklausymo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Kiekvienu konkrečiu atveju gali atsirasti panašių interesų arba priešingų interesų derinimo poreikis, todėl visais atvejais yra aktuali intereso turinio nustatymo problema. Vaiko interesai ir vaiko teisės yra glaudžiai susiję, nes vienokių ar kitokių teisių įgyvendinimas užtikrina vaiko interesus. Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi.
19. CK 3.167 straipsnio, reglamentuojančio pavardės vaikui suteikimą, 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ar motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad vaiko pavardė, kaip asmens identifikacijos forma, kildinama iš jo tėvų pavardės.
20. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Įgyvendinant šią blanketinę teisės normą, teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 buvo patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių IV skyriaus, reglamentuojančio prašymo pakeisti vardą ir (ar) pavardę pateikimo tvarką, 25 punkte nustatyta, kad kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su šių taisyklių 19 punkte nurodytais dokumentais civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia. Kai kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas nepateikiamas, nes jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia, o civilinės metrikacijos įstaigai kyla abejonių, ar vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimas atitinka geriausius vaiko interesus, civilinės metrikacijos įstaiga turi kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl išvados, kurioje įvertinama vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimo atitiktis vaiko interesams, gavimo.
21. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai vaiko mama kreipėsi dėl vaiko pavardės pakeitimo be vaiko tėvo sutikimo ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo į teismą. Pažymėtina, kad nors teismas ir apribojo laikinai atsakovo valdžią į nepilnametį vaiką, tačiau kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbu turėti omenyje vaiko geriausių interesų, t. y. visų pirma įstatymuose nustatytų vaiko teisių ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje, viršenybės principą, įtvirtintą Vaiko teisių konvencijos 9, 18 ir kituose straipsniuose, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).
22. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į: 1) vaiko nuomonę; 2) vaiko identiškumo išsaugojimą; 3) šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą; 4) vaiko poreikius.
23. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Taisyklėse nurodytas nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir tai atitinka tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą valstybės pozityviąją pareigą užtikrinti vaiko identiškumo išsaugojimą. Vaiko teisė į identiškumą ir jo išsaugojimą yra įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje, kuriuo remiantis vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės ryšius bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Kai ši vaiko teisė pažeidžiama, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus. Tikslas užtikrinti vaiko pavardės pastovumą (nekintamumą) atsispindi ir Taisyklių 10 punkte, pagal kurį, jeigu pavardę keičia pareiškėjas, turintis nepilnamečių vaikų, jų pavardės automatiškai nekeičiamos. Taigi minėta prezumpcija, kad vaiko interesus geriausiai atitinka jam suteiktos pavardės išsaugojimas, galėtų būti paneigta tik išimtiniais atvejais. Teismas gali priimti sprendimą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, jei nustatytų, kad egzistuoja Taisyklėse įtvirtintas vaiko pavardės keitimo pagrindas, bei padarytų išvadą, kad toks pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus. Pažymėtina, kad pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo.
24. Kaip minėta, dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, nesant tėvo sutikimo, į teismą kreipėsi vaiko mama, kuri po santuokos įregistravimo su kitu asmeniu vietoj turimos pavardės įgijo bendrą su sutuoktiniu pavardę. Ieškovė prašė pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę suteikiant nepilnamečiam vaikui jo mamos po santuokos įgytą pavardę. Ieškovė prašymą pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę motyvavo vaiko poreikiu jaustis visaverčiu, tokią pačią pavardę turinčiu nariu šeimoje, teigė, kad jos dabartinis sutuoktinis turi ketinimų berniuką įsivaikinti, sūnaus biologinis tėvas nebendrauja su sūnumi ir nedalyvauja jį auklėjant, dėl ko tarp nepilnamečio vaiko ir jo biologinio tėvo nesusiklostė joks emocinis, socialinis ir dvasinis ryšys, atsakovas gali daryti neigiamą įtaką vaiko interesams.
25. Kaip byloje nustatyta, vaikui gimus, ieškovės ir atsakovo pavardės buvo skirtingos, ieškovė jau buvo susidūrusi su netinkamu atsakovo elgesiu, t. y. atsakovo smurtu, tačiau sutiko, kad vaikui būtų suteikta jo tėvo pavardė. Byloje nėra duomenų, kad ginčo šalių sūnui suteiktos tėvo pavardės palikimas sukelia ar galėtų sukelti kokių nors nepatogumų socialinėje aplinkoje. Taigi nei pasikeitusi ieškovės šeiminė padėtis, t. y. santuokos su trečiuoju asmeniu sudarymas, ieškovės subjektyvus noras, jog vaikas turėtų jos naują santuokinę pavardę, nei ieškovės klaidingas vaikui jo pavardės nurodymas (vaikas mano, kad jo pavardė „R.“) nesudaro pakankamo pagrindo paneigti nei vaiko pavardės pastovumo, nei vaiko identiteto ir kilmės, todėl nėra ta aplinkybė, kuri pateisintų vaiko pavardės pakeitimą. Pažymėtina, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl teismas turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi atsižvelgiant išimtinai į šalių vaiko interesus žinoti apie biologinį savo tėvą, su juo bendrauti. Pažymėtina ir tai, kad vaikui pakeitus tik pavardę, jo anketiniuose duomenyse vis tiek turės būti nurodytas atsakovas ir aplinkybė dėl ieškovės nurodomų skirtingų pavardžių jos šeimoje nebus pašalinta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dabartinė vaiko pavardė geriausiai atspindi vaiko identiškumą, tolimesnius giminystės ryšius būtent su jo tėvo linija, kaip tai numatyta tiek galiojančiame vidiniame valstybės teisiniame reguliavime, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (8 straipsnio 2 dalis), nes šiuo atveju vienas iš vaiko identiškumo elementų ir yra tėvo pavardė, identifikuojanti vaiką su tėvu ir jo kilmę pagal tėvo liniją. Tai, be abejo, atitinka geriausius vaiko interesus – žinoti apie savo kilmę. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė nepateikė aiškių ir įtikinamų įrodymų, jog vaiko pavardės pakeitimas atitiktų jo geriausius interesus ir šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą atmesti ieškinio reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo.
26. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko pavardė nėra esminis veiksnys, lemiantis vaiko savijautą ir santykius šeimoje. Šeimos vienybė yra sustiprinama, kai sutuoktinių tarpusavio santykiai yra grindžiami solidarumo ir lygybės principais, o vaiko gera savijauta šeimoje ir už jos ribų užtikrinama atsidavimu, parama ir įsipareigojimu.
27. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.
28. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės B. R. atsakovui M. G. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.