- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- e2S-366-826/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01333-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Atsakovas
- P. S., B. M.
- Pareiškėjas
- P. S., atstovaujamo D. S.
- Ieškovas
- I. B.
- Kategorijos
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo P. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. S., atstovaujamo D. S. ir advokato E. K., prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2-474/2017 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams B. M., P. S. dėl nuostolių atlyginimo, sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį ir atsakovo B. M. priešieškinį ieškovei I. B., atsakovui P. S. dėl nuomos sutarties pripažinimo nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas P. S., atstovaujamas D. S. ir advokato E. K., kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2-474/2017 ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-254-479/2018 dalį, kuria pripažintas neteisėtu atsakovo P. S. vienašališkas 2014 m. gegužės 29 d. žemės nuomos sutarties nutraukimas ir iš atsakovo P. S. ieškovei I. B. solidariai priteistas 2 277,16 Eur nuostolių atlyginimas kartu su 5 proc. dydžio palūkanomis, skaičiuojamomis nuo priteistos nuostolių sumos, ir priimti naują sprendimą, juo ieškovės I. B. ieškinį atsakovui P. S. atmesti.
2. Nurodė, kad paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, ir jos sudaro pagrindą priimti kitokį sprendimą, nei šioje byloje buvo priimtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino. Teismo motyvai:
3.1. Nurodė, kad nurodytos aplinkybės – A. Š. parodymai, kuriais paneigiamos ieškovės I. B. civilinėje byloje Nr. e2-2-474/2017 įrodinėtos aplinkybės, jog jai nebuvo pranešta apie vienašališką 2014 m. gegužės 29 d. nuomos sutarties nutraukimą ir P. S. savo neteisėtais veiksmais sukėlė ieškovei žalą, nes ji nebegalėjo naudotis iš atsakovo išsinuomotais žemės sklypais 2014 m. rudenį ir 2015 m. pavasarį, nėra laikytinos naujomis ir turinčiomis esminę reikšmę nagrinėtai bylai. Ši aplinkybė neturi esminės reikšmės, nes nepaisant nustatytos aplinkybės, jog ieškovei raštas buvo tinkamai įteiktas, nuomos sutarties nutraukimas vis tiek buvo pripažintas neteisėtu.
3.2. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad naujai paaiškėjo aplinkybė, jog ieškovė valią pasinaudoti žemės sklypu išreiškė tik 2015 m. rugpjūčio mėn., o 2014 m. ji jo neketino dirbti. Pranešimas raštu B. M., kuriuo buvo pareikalauta ieškovei netrukdyti naudotis sklypu, buvo siųstas 2015 m. rugpjūčio 24 d. Tokia aplinkybė buvo cituota ieškinyje. A. Š. paaiškino, kad 2014 m. rudenį B. M. žemės sklype pasėjo kviečius, kuriuos nukūlė 2015 rugpjūtį. Šiam nukūlus kviečius, ieškovė raštu pareikalavo daugiau nebedirbti sklypo. Taigi, 2014 m. ieškovė pati nedirbo sklypo, nes B. M. pats apsėjo sklypą kviečiais, taip trukdydamas jai pasinaudoti nuomos sutarties suteiktomis teisėmis.
3.3. Pirmosios instancijos teismas papildomai paaiškino, kad terminas nuo sutarties sudarymo iki pranešimo apie sutarties nutraukimą yra per mažas konstatuoti, jog ieškovė neketino dirbti nuomojamo žemės sklypo. Viena esminių aplinkybių, kodėl nuomos sutartis buvo pripažinta nutraukta neteisėtai, buvo ne jos ketinimas / neketinimas dirbti, o ta aplinkybė, kad pranešime apie vienašalį sutarties nutraukimą nebuvo nurodytas nutraukimo pagrindas. Apie šį pagrindą, kurį pareiškėjas nurodo prašyme dėl proceso atnaujinimo, pranešime apie sutarties nutraukimą nėra net užsimenama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Pareiškėjas P. S. (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl proceso atnaujinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
4.1. Klausimą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo šališkas teismas. Skundžiama nutartis ir ieškovės atsiliepimas į jo prašymą priimti tą pačią dieną. Elektroninėje bylos kortelėje nėra išspręstas atsiliepimo priėmimo klausimas, tačiau skundžiamoje nutartyje juo remtasi. Teismas faktiškai bylą buvo išnagrinėjęs ir nutartį surašęs anksčiau, nei buvo paskirtas teismo posėdis. Susipažinus su teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis matyti, jog civilinę bylą Nr. eA2-3250-206/2018 nagrinėjusi teisėja 2018 m. rugsėjo 27 d. 9.30 val. nagrinėjo kitą civilinę bylą, vadinasi, teismas objektyviai neturėjo pakankamai laiko susipažinti su 15.00 val. paskirtos nagrinėti civilinės bylos medžiaga.
4.2. Nurodė, kad savo prašymu įrodinėjo ne tai, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės paneigia Klaipėdos apygardos teismo sprendime pateiktą išaiškinimą dėl vienašališko žemės nuomos sutarties nutraukimo neteisėtumo, o tai, jog P. S. veiksmai, jam nutraukiant paminėtą sutartį, nepriklausomai nuo to, ar jie traktuotini teisėtais ar neteisėtais, nesąlygojo žalos ieškovei atsiradimo. Nesant civilinės atsakomybės sąlygų viseto, procesas Plungės apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2-474/2017 privalo būti atnaujintas. Tai patvirtina Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2016 m. lapkričio 12 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00207-16, kurį gavo jau po Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimo priėmimo.
4.3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš jo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo parengimą. Paaiškino, jog ši suma per didelė, ji turėjo būti sumažinta, nes viršija Rekomendacijose nustatytų dydžių maksimumą ir nėra pagrįsta.
Atsiliepimas
5. Ieškovė I. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas. Atsiliepimą į prašymą pateikė 2018 m. rugsėjo 26 d., t. y. dieną prieš rašytinį teismo posėdį. Vien rezoliucijos nenurodymas ant jos pateikto dokumento nepatvirtina teismo šališkumo, tai laikytina labiau technine klaida. Teismo sprendime (nutartyje) nedraudžiama remtis byloje dalyvaujančių asmenų argumentais, jei teismas su jais sutinka.
Šalies argumentai
5.2. Nurodė, kad atskirajame skunde pareiškėjas nurodo dvi naujai paaiškėjusias aplinkybes, t. y. ieškovė valią pasinaudoti žemės sklypu išreiškė tik 2015 m. rugpjūčio mėn. ir ieškovės atstovas A. Š. jokių pretenzijų jam neturi. Jos nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis. Visų pirma, ieškinyje buvo nurodyta, jog reikalavimas netrukdyti naudotis žeme buvo išreikštas 2015 m. ir ieškovės pranešimas buvo pateiktas byloje. Antra. Aplinkybė, kad ieškovė neketino dirbti žemės sklypo, nepaaiškėjo iš nutarime esančių A. Š. parodymų, ši aplinkybė nėra konstatuota cituojamame nutarime. Trečia, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-173-206/2018 ieškovė jokiu statusu procese nedalyvavo. A. Š. veikė ne kaip jos atstovės, o buvo atsakovas.
Atsiliepimas
5.3. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad jai teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas. Iš nutarties matyti, jog teismas vertino kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktus dokumentus ir sprendė, kad prašymas yra pagrįstas.
Šalies argumentai
5.4. Nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjo atstovė D. S. į nurodytą bylą buvo įtraukta 2017 m. rugsėjo 21 d. teismo nutartimi, tad su bylos medžiaga ji turėjo galimybę susipažinti anksčiau, negu nurodyta prašyme atnaujinti procesą (2018 m. liepos 4 d.). Pareiškėjas prašyme patvirtina, kad A. Š. savo duotų paaiškinimų metu nenurodė jokių naujų aplinkybių, o tik patvirtino nutarime išdėstytą savo parodymų santrauką. A. Š. paaiškinimų teikimo metu nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo konstatuotos nutarime.
Atsiliepimas
6. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo motyvuodamas tuo, kad jo nurodytos aplinkybės nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis ir turinčiomis esminę reikšmę nagrinėtai bylai. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, jog teismas netinkamai aiškino faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.
10. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
11. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimu patenkino ieškinį visiškai, t. y. pripažino neteisėtu atsakovo P. S. vienašališką 2014 m. gegužės 29 d. žemės nuomos sutarties nutraukimą; įpareigojo atsakovą B. M. vykdyti 2014 m. gegužės 29 d. žemės nuomos sutartį ir netrukdyti ieškovei I. B. naudotis 7,50 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kretingos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovei I. B. priteisė solidariai iš atsakovų P. S. ir B. M. 2 277,16 Eur nuostolius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas; atmetė atsakovo B. M. priešieškinį dėl nuomos sutarties pripažinimo nutraukta; ieškovei I. B. priteisė iš atsakovo P. S. 2 217,50 Eur pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2A-254-479/2018).
12. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Jo manymu, naujai paaiškėjusios aplinkybės – A. Š. parodymai, kuriais paneigiamos ieškovės I. B. civilinėje byloje Nr. e2-2-474/2017 įrodinėtos aplinkybės, jog jai nebuvo pranešta apie vienašališką 2014 m. gegužės 29 d. nuomos sutarties nutraukimą ir P. S. savo neteisėtais veiksmais sukėlė ieškovei žalą, nes ji nebegalėjo naudotis iš atsakovo išsinuomotais žemės sklypais 2014 m. rudenį ir 2015 m. pavasarį. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios būtų pagrindu atnaujinti procesą, nenustatytos. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad atsakovo nurodomos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės neatitinka 2, 3 ir 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme požymių, suformuluotų anksčiau pateiktoje kasacinio teismo praktikoje.
13. Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendime nurodė, jog pranešimas apie sutarties nutraukimą ieškovei įteiktas tinkamai. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ši aplinkybė negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi, nes ji jau buvo aptarta ir analizuota priimant procesinį sprendimą. Be to, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui, nes neteisėtas sutarties nutraukimas sietinas su įstatyme numatytų reikalavimų, norint nutraukti nuomos sutartį, nesilaikymu. Taip pat bylą nagrinėję teismai pasisakė dėl ieškovės noro ir galimybių naudotis žemės sklypu. Viena esminių aplinkybių, kodėl nuomos sutartis buvo pripažinta nutraukta neteisėtai, buvo ne jos ketinimas / neketinimas dirbti, o ta aplinkybė, kad pranešime apie vienašalį sutarties nutraukimą nebuvo nurodytas nutraukimo pagrindas. Tad atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjo nurodyta informacija buvo žinoma ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Šios aplinkybės eliminuoja bet kokias galimybes atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Dėl teismo šališkumo
14. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo šališkas teismas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.
15. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą kartu reiškia teisę į tinkamą procesą, kuri užtikrinama, kai šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principas (lot. nemo judex in causa sua), įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra vienas iš pamatinių teisės principų, jo įgyvendinimas užtikrina šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
16. Įstatymas suteikia teisę dalyvaujantiems byloje asmenims pareikšti nušalinimą teisėjui, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi dalyvaujantiems byloje asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą (CPK 65, 66, 68, 71 straipsniai). Bylos duomenimis, atsakovas nušalinimo teise nepasinaudojo. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi paskyrė teismo posėdį civilinėje byloje Nr. eA2-3250-206/2018 prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-22-474/2017 nagrinėti 2017 m. rugsėjo 27 d. 15.00 val. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešė byloje dalyvaujantiems asmenims ir išaiškino jų teisę iki teismo posėdžio pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Ieškovė atsiliepimą į atsakovo prašymą pateikė 2018 m. rugsėjo 26 d. per EPP sistemą, teisme užregistruotas 2018 m. rugsėjo 27 d. Vien teisėjo rezoliucijos ant procesinio dokumento nenurodymas dar nereiškia, kad ieškovės dokumentas nepriimtas ir juo teismas nesivadovavo priimdamas sprendimą. Tai labiau laikytina technine klaida, kuri neturi įtakos teisingam teismo sprendimui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, kurios būtų buvusios pagrindu bylą nagrinėjusiam teisėjui įstatymo pagrindu privalomai nusišalinti, ar aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo. Vien ta aplinkybė, jog atsakovo netenkina teismo atlikti procesiniai veiksmai ir priimtas procesinis sprendimas, nesudaro pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu.
17. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
18. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad neteisingai buvo apskaičiuotos iš jo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.
19. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) (Rekomendacijų 7 p.). Konkretūs koeficientai už atskiras advokato teikiamas paslaugas nustatyti Rekomendacijų 8 punkte.
20. Rekomendacijų 8 punkte tarp advokato teikiamų paslaugų nėra išskirtas prašymo dėl proceso atnaujinimo parengimas, taigi nėra reglamentuota, koks turėtų būti priteistas maksimalus išlaidų dydis už šio procesinio dokumento parengimą. Pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija), pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo analogija galima esant tokioms sąlygoms: nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo santykį; yra teisės norma, reglamentuojanti panašų santykį; yra toks teisės normų reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio panašumas, kuris leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas, t. y. neprieštaraus santykio esmei ir pobūdžiui. Kasacinio teismo praktikoje pirmoji sąlyga aiškinama kaip pozityviosios teisės normos, papročio, teismo precedento ar šalių susitarimo, kuris reglamentuotų ginčo santykį, nebuvimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-503-469/2016 44 punktą).
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs advokato teisinių paslaugų pobūdį, sudėtingumą, konstatuoja, kad, nustatant išlaidų dydį už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimą parengimą, įstatymo analogijos pagrindu gali būti taikomas Rekomendacijų 8.8 punkte nustatytas koeficientas už prašymą atnaujinti procesą parengimą, kadangi, kaip buvo nurodyta, specialaus reglamentavimo dėl tokių išlaidų nėra, abi santykių grupės artimos, vienodų koeficientų taikymas atitiktų protingumo ir teisingumo principus.
23. Ieškovė pateikė duomenis, kad ji patyrė 1 210 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą. Šias išlaidas patvirtina PVM sąskaita faktūra Nr. 32460 ir mokėjimo pavedimas. Ieškovė advokatei sumokėjo 2018 m. rugsėjo 26 d., maksimalus priteistinas dydis pagal Rekomendacijas galėtų būti 2 238,00 Eur. Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.8 punkte nurodyto dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 1 210 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamą nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pakankamo pagrindo. Todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
26. Ieškovė teismui pateikė duomenis, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 337,06 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Šios išlaidos pagrįstos ir neviršija maksimalių dydžių, numatytų Rekomendacijų 8.8 p., todėl jos priteistinos iš atsakovo P. S. (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo P. S. atskirojo skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei I. B. iš atsakovo P. S. 1 137,06 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.