Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams B. M., P. S. dėl nuostolių atlyginimo, sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį bei atsakovo B. M. priešieškinį ieškovei I. B., atsakovui P. S. dėl nuomos sutarties pripažinimo nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Apeliantė kartu su apeliaciniu skundo pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus, tai yra registruotos pašto siuntos paieškos išrašą iš internetinės svetainės www.post.lt, ir prašo juos pridėti prie bylos. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Kolegija atsižvelgia į tai, kad šalys turėjo galimybę susipažinti su pateiktais įrodymais ir pateikti savo nuomonę dėl jų vertinimo. Be to, naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais.Apeliantė skunde nurodė, kad teismas netinkamai motyvavo skundžiamą sprendimą, jame nurodyti argumentai yra neaiškūs, todėl tai lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Su šia skundo nuostata teisėjų kolegija nesutinka.CPK 268 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnio nustatytus reikalavimus. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014 ir kt.). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad jame yra nurodytos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, aptartos ginčo teisinius santykius reglamentuojančios CK nuostatos ir pasisakyta dėl visų patikslintame ieškinyje ir priešieškinyje pareikštų reikalavimų. Įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus kolegija konstatuoja, kad šis procesinis sprendimas atitinka CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nes šiuo sprendimu yra atsakyta į esminius bylos faktinius bei teisinius aspektus, o iš jo turinio yra aišku, kokiomis faktinio ir teisinio pobūdžio aplinkybėmis teismas pagrindė savo sprendimą ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo skundžiamą sprendimą ir CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė.Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai 2014-07-29 atsakovo atstovės raštą vertino kaip pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą. Be to, teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą ir nepagrįstai sprendė, jog ieškovė buvo tinkamai informuota apie sutarties nutraukimą. Su šiomis skundo nuostatomis teisėjų kolegija iš dalies sutinka.Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2014-05-29 ieškovė su atsakovu P. S. sudarė žemės nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė iš atsakovo išsinuomojo 7,50 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad nuomos sutartis sudaroma 5 metų terminui, tai yra iki 2019-05-29. Bylos duomenys patvirtina, kad žemės nuomos sutartis 2014-06-11 buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 12-13). Byloje yra pateiktas žemės sklypo nuomotojo P. S. įgalioto asmens D. S. 2014-07-29 pasirašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog nuomotojas praneša ieškovei apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą ir 2014-05-29 žemės nuomos sutarties nutraukimą. Iš byloje pateikto pašto kvito matyti, jog šis pranešimas ieškovei išsiųstas registruotu paštu 2014-07-29 (t. 2, b. l. 70). Byloje nustatyta, kad 2014-08-04 pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo žemės sklypas buvo parduotas atsakovui B. M. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas nesilaikė šalių sudarytos žemės nuomos sutarties nutraukimo tvarkos ir tinkamai neinformavo ieškovės apie nuomos sutarties nutraukimą. Atsakovas P. S. byloje įrodinėjo, kad nuomos sutartis buvo nutraukta ir ieškovė apie jos nutraukimą buvo informuota tinkamai. Be to, byloje buvo pareikštas priešieškinis, kuriuo buvo prašoma nustatyti, kad 2014-05-29 žemės nuomos sutartis buvo vienašališkai nutraukta nuo 2014-10-30.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pranešimas apie sutarties nutraukimą ieškovei nebuvo tinkamai įteiktas. Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-07-29 pranešimas ieškovei išsiųstas nuomos sutartyje nurodytu ieškovės adresu. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė šio pranešimo negavo, o kartu su apeliaciniu skundu pateiktas registruotos pašto siuntos paieškos išrašas iš AB „Lietuvos paštas“ internetinės svetainės šių aplinkybių taip pat nepatvirtina, nes šiuo metu yra pasibaigęs duomenų apie 2014 metais AB „Lietuvos paštas“ siųstas pašto korespondencijas saugojimo laikas (t. 2, b. l. 72). Nors pranešimas apie sutarties nutraukimą ieškovei įteiktas tinkamai, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentais, jog šio pranešimo pagrindu atliktas sutarties nutraukimas negali būti laikomas teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškimas apie vienašališką sutarties nutraukimą gali būti laikomas teisėtu pagrindu sutarčiai nutraukti tik tuo atveju, kai toks pareiškimas yra pateiktas laikantis įstatyme arba sutartyje nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju šalių 2014-05-29 žemės nuomos sutartyje nėra aptarta sutarties nutraukimo prieš terminą tvarka, todėl šio ginčo atveju taikytinos įstatymo nuostatos. Žemės nuomos sutarties prieš terminą nuomotojo reikalavimu nutraukimo tvarka yra reglamentuojama CK 6.564 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, jog apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovės ieškovei siųstame pranešime nėra nurodyta apie nuomos sutarties nutraukimą po 3 mėnesių nuo šio pranešimo įteikimo ieškovei dienos. 2015-09-09 ieškovei siųstame pranešime atsakovas B. M. nurodė, kad nuomos sutartis nuraukta 2014-07-29 (t. 1, b. l. 62), aplinkybės apie nuomos sutarties nutraukimą 2014-07-29 yra nurodytos ir atsakovo priešieškinyje. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuomos sutartį su ieškove atsakovas P. S. nutraukė 2014-07-29, tai yra neįspėjęs ieškovės prieš 3 mėnesius apie numatomą nuomos sutarties nutraukimą ir tuo pažeidė CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuomos sutarties nutraukimo tvarką. Pažymėtina ir tai, kad nei sutartis, nei įstatymas nenumato nuomotojo teisės įspėti nuomininką apie nuomos sutarties nutraukimą jau po vienašališko nuomos sutarties nutraukimo. Dėl to ginčo sutartį nutraukus 2014-07-29, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo pakeisti jau nutrauktos sutarties nutraukimo datą ir nustatyti, kad nuomos sutartis yra nutraukta nuo 2014-10-30. Kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka nei byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nei CK 6.564 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį pranešimas apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą privalo būti įteiktas nuomininkui ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki sutarties nutraukimo. Kadangi šiuo atveju nuomos sutartis buvo nutraukta pažeidus CK 6.564 straipsnio 2 dalies nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas pripažinti vienašališką nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu yra pagrįstas ir tenkintinas, o priešieškinio reikalavimas dėl sutarties nutraukimo datos pakeitimo atmestinas kaip nepagrįstas.Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Apeliantės teigimu, šiuo atveju nebuvo nei vieno iš teismo sprendime nurodytų pagrindų žemės nuomos sutarčiai nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais sutinka.CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatas vienašališkai sutartis taip pat gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju šalių sudaryta nuomos sutartis buvo teisėtai nutraukta šios sutarties 4.2 punkto pagrindu, esant svarbioms aplinkybėms sutarčiai nutraukti, tai yra dėl nuomojamo žemės sklypo pardavimo. Be to, pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovų argumentais, jog atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį ir tuo pagrindu, jog ieškovė nesumokėjo atsakovams nuomos mokesčio per 3 mėnesius nuo termino pabaigos bei nenaudojo žemės sklypo pagal jo paskirtį. Teisėjų kolegija šias pirmosios instancijos teismo išvadas pripažįsta teisiškai nepagrįstomis. Šalių 2014-05-29 sudarytos nuomos sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja ir galioja numatytu terminu arba iki šios sutarties nutraukimo CK numatytais pagrindais. Sutarties 4.2 punkte šalys susitarė, kad esant svarbioms aplinkybėms, sutartis gali būti nutraukiama nepasibaigus nuomos terminui. Iš byloje esančio 2014-07-29 pranešimo apie sutarties nutraukimą turinio, taip pat šalių paaiškinimų matyti, jog nagrinėjamu atveju svarbiomis aplinkybėmis sutarčiai nutraukti buvo laikoma tai, kad atsakovas P. S. 2014-08-04 pardavė ginčo žemės sklypą atsakovui B. M. Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo paaiškinimais, jog nuomos sutartis su ieškove buvo sudaryta su sąlyga, kad atsiradus sklypo pirkėjui sutartis bus nutraukta prieš terminą, tačiau žemės sklypo perleidimas naujam savininkui nuomos sutartyje nėra nurodytas kaip svarbi priežastis sutarčiai nutraukti. Atsižvelgtina į tai, kad nuomos sutartis buvo sudaryta 5 metų terminui, todėl tai neleidžia daryti išvados, jog nuomos sutartis buvo sudaryta tik iki tol, kol bus rastas sklypo pirkėjas. Kolegija įvertina ir tai, kad CK 6.559 straipsnyje nustatyta, jog kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Taigi pagal įstatymą žemės sklypo savininko pasikeitimas nėra pagrindas nuomos teisiniams santykiams pasibaigti, jeigu nuomos sutartis yra įregistruota viešame registre. Nagrinėjamu atveju šalių 2014-05-29 nuomos sutartis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Be to, atsakovų 2014-08-04 sudarytos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 7.8 punkte pardavėjas patvirtino, kad ginčo žemės sklypas yra išnuomotas ieškovei pagal 2014-05-29 nuomos sutartį. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju vien žemės sklypo pardavimas negalėjo būti laikomas svarbia priežastimi nuomos sutarčiai prieš terminą nutraukti sutarties 4.2 punkto prasme, nes tokios išvados nelemia nei sutarties šalių elgesys, nei sisteminis sutarties sąlygų aiškinimas, nei CK 6.559 straipsnio nuostatos. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad atsakovas negalėjo nutraukti nuomos sutarties pagal jos 4.2 punkto nuostatas, todėl šiuo pagrindu atsakovo atliktas vienašališkas sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos argumentais, jog atsakovas turėjo teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti nuomos sutartį ir dėl to, jog ieškovė nesumokėjo nuomos mokesčio atsakovams per 3 mėnesius nuo termino pabaigos. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas gali būti taikomas kaip žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindu, jeigu yra žemės nuomos mokesčio bent vienos įmokos viso dydžio įsiskolinimas daugiau negu tris mėnesius, jeigu įsiskolinimas nesumokėtas nuomininkui pranešus apie ketinimą nutraukti sutartį CK 6.564 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka ir jeigu skola egzistuoja sutarties nutraukimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2006). Taigi sutarties nutraukimo metu nesant įsiskolinimo, šis sutarties nutraukimo pagrindas negali būti taikomas. Nagrinėjamu atveju 2014-05-29 nuomos sutarties 2.2 punkte šalys buvo susitarusios, kad nuomos mokestis už einamuosius metus sumokamas iki gruodžio 31 d. Atsakovas sutartį nutraukė 2014-07-29. Taigi sutarties nutraukimo metu dar nebuvo suėjęs ieškovės prievolės sumokėti nuomos mokestį už 2014 metus įvykdymo terminas, todėl šiuo pagrindu nuomos sutartis negalėjo būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos argumentais, jog atsakovas turėjo teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti nuomos sutartį ir dėl to, jog ieškovė nenaudojo žemės sklypo pagal paskirtį. Pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje įstatymo nuostatoje nustatyti du alternatyvūs pagrindai, leidžiantys teigti, kad sutartis pažeista: pirma, žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutarties sąlygas, antra, žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šias aplinkybes privalo įrodyti asmuo, kuris šiuo pagrindu grindžia vienašališką sutarties nutraukimą, todėl nagrinėjamo ginčo atveju tokių aplinkybių įrodinėjimo našta teko sutartį nutraukusiam atsakovui (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šis sutarties nutraukimo pagrindas nėra nurodytas ieškovei siųstame atsakovo 2014-07-29 pranešime apie sutarties nutraukimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad sutartis buvo sudaryta 2014-05-29, o nutraukta 2014-07-29. Iš byloje esančių ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė rudenį šiame žemės sklype ketino pasėti žieminį rapsą, todėl terminas nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo objektyviai nebuvo pakankamas žemės sklypui pradėti eksploatuoti. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog laikotarpiu nuo 2014-05-29 iki 2014-07-29 ieškovė naudojo žemę ne pagal sutarties sąlygas ar ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo nuomos sutartis negalėjo būti nutraukta CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė byloje pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė uždrausti atsakovui B. M. sėti pasėlius ar atlikti bet kokius kitus veiksmus, kurie trukdytų ieškovei naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Iš šio ieškinio reikalavimo akivaizdu, kad ginčydama sutarties nutraukimo teisėtumą, ieškovė siekia tęsti žemės nuomos teisinius santykius, todėl šis ieškinio reikalavimas vertintinas kaip reikalavimas įpareigoti atsakovą vykdyti šalių sudarytą nuomos sutartį. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutartis gali būti laikoma nutraukta tik tuomet, jei tai padaryta teisėtai. Jei sutarties nutraukimas neteisėtas, sutartis negali būti laikoma nutraukta, o asmuo atsisakęs ją vykdyti dėl neteisėto tariamo nutraukimo – laikytinas pats pažeidęs sutartį. Sutartį šalys gali nutraukti tarpusavio sutarimu, tai yra dvišaliu sandoriu (CK 6.125 straipsnis), arba vienašališkai įstatyme nustatytais pagrindais. Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių 2014-05-29 nuomos sutartis buvo nutraukta nesilaikant CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos, taip pat nesant sutartyje ir įstatyme numatytų vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pagrindų, todėl nuomos sutartis su ieškove buvo nutraukta neteisėtai. Kadangi nuomos sutartis su ieškove 2014-07-29 buvo nutraukta neteisėtai, kolegija konstatuoja, kad šis vienašališkas atsakovo pareiškimas nesukūrė atsakovo siekiamų teisinių pasekmių, tai yra sutarties nutraukimo ir nuomos teisinių santykių pabaigos, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir įpareigoti atsakovą B. M. vykdyti 2014-05-29 nuomos sutartį (CK 1.138 straipsnio 4 punktas). Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, nes šiuo atveju egzistuoja visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Su šia skundo nuostata teisėjų kolegija taip pat sutinka.CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės teisiniams santykiams atsirasti būtina nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų visumą.Šioje byloje ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovų 2 277,16 Eur nuostoliams atlyginti, kurie atsirado dėl to, jog 2014 metų rudenį ir 2015 metų pavasarį ieškovė negalėjo naudotis išnuomota žeme. Byloje yra nustatyta, kad atsakovas P. S. neteisėtai nutraukė ieškovės ir atsakovo 2014-05-29 sudarytą nuomos sutartį. Šie atsakovo P. S. veiksmai kartu reiškia jo neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės taikymo aspektu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų nuostolių fakto ir jų dydžio ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės argumentus dėl nuostolių dydžio (CPK 178 straipsnis). Akivaizdu, kad atsakovui neteisėtai nutraukus nuomos sutartį, ieškovė prarado galimybę nuomos sutarties pagrindu naudoti ginčo žemės sklypą, todėl tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byloje yra nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovo P. S. civilinei atsakomybei taikyti. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės skundo argumentais, jog atsakovas B. M. taip pat yra atsakingas dėl ieškovei atsiradusios žalos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas B. M. 2014 m. rudenį ginčo žemės sklype pasėjo žieminius kviečius, nors 2014-08-04 atsakovų sudarytos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 7.8 punkte buvo nurodyta, kad ginčo žemės sklypas yra išnuomotas ieškovei pagal 2014-05-29 žemės sklypo nuomos sutartį. Be to, šis juridinis faktas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra pakankamos atsakovo B. M. neteisėtiems veiksmams civilinės atsakomybės taikymo aspektu konstatuoti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovas B. M. neginčijo ieškovės nurodytų nuostolių fakto ir jų dydžio, todėl kolegija konstatuoja, kad byloje yra nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovo B. M. civilinei atsakomybei taikyti. Kadangi žala ieškovei buvo padaryta tiek atsakovo P. S., tiek atsakovo B. M. neteisėtais veiksmais, ieškovės patirtus nuostolius atsakovai privalo atlyginti solidariai (CK 6.6 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, todėl ši sprendimo dalis taip pat naikintina ir ieškovei solidariai iš atsakovų priteisiama 2 277,16 Eur nuostoliams atlyginti, taip pat 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.6 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti sutartį ir nuostolių atlyginimo, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, atsakovo priešieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė patyrė iš viso 2 572,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 162,99 Eur žyminis mokestis ir 2 410 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kolegija atsižvelgia į tai, kad 38 Eur žyminis mokestis bei 300 Eur advokato išlaidos buvo patirtos už atskirojo skundo dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-08-31 nutarties parengimą, kuris buvo atmestas Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-14 nutartimi. Dėl to būtinomis ir pagrįstomis ieškovės išlaidomis teisėjų kolegija pripažįsta 2 234,99 Eur sumą (2 572,99 Eur – 338 Eur). Kadangi panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės reikalavimai yra tenkinami visiškai, o atsakovo priešieškinis atmetamas, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 2 234,99 Eur bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti, tai yra po 1 117 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė iš viso patyrė 2 711,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 201 Eur žyminis mokestis ir 2 510,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi prašoma priteisti suma advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.9 punkte nurodytą maksimalų išlaidų dydį, tai yra 2 096,75 Eur, ieškovei iš atsakovų priteistina išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažinama iki 2 000 Eur ir iš viso ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 2 201 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti, tai yra po 1 100,50 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, pripažinti neteisėtu atsakovo P. S. vienašališką 2014 m. gegužės 29 d. žemės nuomos sutarties nutraukimą.

Įpareigoti atsakovą B. M. vykdyti 2014 m. gegužės 29 d. žemės nuomos sutartį ir netrukdyti ieškovei I. B. naudotis 7,50 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei I. B. solidariai iš atsakovų P. S. ir B. M. 2 277,16 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 2 277,16 Eur nuostolių sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2015 m. rugsėjo 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atmesti atsakovo B. M. priešieškinį dėl nuomos sutarties pripažinimo nutraukta.

Priteisti ieškovei I. B. iš atsakovo P. S. 2 217,50 Eur pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti ieškovei I. B. iš atsakovo B. M. 2 217,50 Eur pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.