Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. e2S-1810-524/2015

2015 m. lapkričio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo B. M. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. B., atstovaujamos advokato R. L., ieškinį atsakovui B. M., trečiajam asmeniui P. S., atstovaujamam D. S., dėl nuostolių atlyginimo ir trukdymų pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui B. M., trečiajam asmeniui P. S., atstovaujamam D. S., dėl nuostolių atlyginimo ir trukdymų pašalinimo. Ieškovė, pareikšdama ieškinį, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo B. M. uždrausti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), sėti pasėlius ar atlikti kitus veiksmus, kurie trukdytų ieškovei I. B. naudotis išsinuomotu žemės sklypu. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nebendradarbiauja, yra didelė tikimybė, kad jis pažeisdamas nuomos sutartį 2015 metų rudenį užsės ginčo žemės sklypą ir tai atims iš ieškovės galimybę naudotis išsinuomota žeme bei gauti derlių ir naudą. Mano, jog yra reali grėsmė, kad ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomu.

Be to, atsakovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad, antstoliui J. P. 2015-10-12 atlikus faktinių aplinkybių konstatavimą ginčo sklype, buvo nustatyta, kad jame yra pasėtas rapsas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 2 277,16 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentus metinių palūkanų bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė ieškiniu prašo uždrausti atsakovui žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), sėti pasėlius ar atlikti kitus veiksmus, kurie trukdytų ieškovei I. B. naudotis išsinuomotu žemės sklypu.

Pažymėtina, kad ieškovės prašomas priteisti 2 277,16 Eur nuostolių atlyginimas yra susijęs su ieškovės negalėjimu 2014 metais sėti pasėlius ir tuo pagrindu 2015 metais, nupjovus užaugintą derlių, gauti atitinkamą pelną. Savo negalėjimą sėti pasėlius minėtais metais ieškovė grindžia atsakovo neteisėtais veiksmais – atsakovo pasėtais pasėliais. Taigi, dėl to, kad atsakovas sėjo savo pasėlius, anot ieškovės, ji negalėjo sėti savųjų, to pasekoje patyrė nuostolių. Atsakovas neginčija, jog 2014 metais sėjo pasėlius ginčo žemėje. Esant susiklosčiusiai situacijai, bylą iš esmės nagrinėsiantis teismas spręs dėl ieškovės minėto reikalavimo (nuostolių atlyginimo priteisimo) pagrįstumo.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, siekiant užtikrinti ieškovei teisę naudotis jos išsinuomotu žemės sklypu (sėti pasėlius ir pan.). Anot ieškovės, ieškinio pateikimo teismui dieną, 2015-09-04, ginčo sklype jokių pasėlių pasėta nebuvo, jų nebuvo (anot ieškovės) ir 2015-09-29, t.y. faktinių aplinkybių konstatavimo metu. Ieškovė nurodo, kad rudenį ruošėsi sėti pasėlius. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui nėra aišku, kas ieškovei trukdo sėti jos norimas grūdines kultūras, jei sklypas, jos paaiškinimais, yra laisvas. Kaip minėta, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Byloje nepateikta jokių aplinkybių, patvirtinančių atsakovo trukdymą ieškovei naudotis jos išsinuomotu žemės sklypu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme. Aplinkybė, kad atsakovas 2014 metais, pasėdamas savo pasėlius tuo sutrukdė atlikti analogiškus veiksmus ieškovei, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo kaltų veiksmų į ateitį, t.y. nėra pagrindo teigti, kad atsakovas šiuo metu trukdo ieškovei atlikti jos norimus veiksmus, ar tokius veiksmus ruošiasi atlikti. Kadangi, bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, todėl teismas neturi pagrindo ir teisės pasisakyti dėl galutinių teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones, byloje pateikti aplinkybės ir įrodymai nesudarė pagrindo tikėtis ieškinio reikalavimu (dėl draudimo atsakovui sėti pasėlius ir atlikti kitokius veiksmus ginčo sklype) pagrįstumu.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad, antstoliui J. P. 2015-10-12 atlikus faktinių aplinkybių konstatavimą ginčo sklype, buvo nustatyta, kad jame yra pasėtas rapsas. Ieškovė pateikė atsikirtimus į atsakovo paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovo teiginiai apie pasėtą rapsą yra melagingi. Apeliacinės instancijos teismui turint abejonių dėl pasėtų kultūrinių grūdų ginčo sklype, ieškovei teigiant, kad jokių sėjimo veiksmų atsakovas sklype neatliko, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas sutrukdė ieškovei naudotis minėtu žemės sklypu.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje nepateikta jokių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, sudarančių pagrindą teigti, jog ieškovei trukdoma naudotis išsinuomotu žemės sklypu, dėl to nėra pagrindo tikėtis, kad atitinkamas ieškinio reikalavimas (dėl draudimo atsakovui sėti pasėlius ir atlikti kitokius veiksmus ginčo sklype) bus patenkintas. Taigi, nėra pagrindo ir atitinkamoms laikinosios apsaugos priemonėms, kurios buvo pritaikytos skundžiama nutartimi.

Pažymėtina ir tai, kad bylą iš esmės nagrinėsiančiam teismui sprendžiant ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, neabejotinai reikės atsakyti į klausimą ar asmuo turi teisę reikšti tokio pobūdžio reikalavimus, t.y. ar iš tikrųjų asmeniui priklauso valdymo ir naudojimo teisės pagal 2014-05-29 nuomos sutartį, ar jos yra pasibaigusios. Taigi, pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiama nutartį, iš esmės yra pasisakyta dėl vieno iš ieškinio reikalavimo (dėl draudimo atsakovui sėti pasėlius ir atlikti kitokius veiksmus ginčo sklype) pagrįstumo. Tuo pačiu netiesiogiai pasisakyta ir dėl ieškovės valdymo ir naudojimo teisių pagal 2014-05-29 nuomos sutartį teisėtumo ir pagrįstumo, o tai grubiai pažeidžia civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo B. M. uždrausti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), sėti pasėlius ar atlikti kitus veiksmus, kurie trukdytų ieškovei I. B. naudotis išsinuomotu žemės sklypu – netenkinti.