Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdžio metu rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. S., atstovaujamo D. S. ir advokato Eligijaus Karbausko, prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2-474/2017 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams B. M., P. S. dėl nuostolių atlyginimo, sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį bei atsakovo B. M. priešieškinį ieškovei I. B., atsakovui P. S. dėl nuomos sutarties pripažinimo nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų, proceso atnaujinimo sąlygų yra suformuota ir aiški. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t.y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2-474/2017, remiasi Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 2 p., kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada. Vadinasi, pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pripažįstami tokie juridiniai faktai, kurie egzistavo bylos nagrinėjimo metu, nebuvo žinomi nei pareiškėjui, nei teismui ir turi esminę reikšmę bylai. Naujai paaiškėjusias aplinkybes reikia skirti nuo naujų įrodymų, kurie atsirado po sprendimo priėmimo arba, nors ir buvo nagrinėjant bylą, bet nebuvo teismo ištirtos dėl negalimumo juos pateikti teismui. Po teismo sprendimo priėmimo aptikti įrodymai liudytų apie tai, kad aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, neįrodytos arba teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o tai galėtų būti pagrindu peržiūrėti bylą apeliacine tvarka. Tokiu būdu, nauji įrodymai negali būti pagrindu proceso atnaujinimui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Šioje byloje 2018-03-14 buvo priimtas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai ir pripažintas neteisėtu atsakovo P. S. vienašališkas 2014-05-29 žemės nuomos sutarties nutraukimas; atsakovas B. M. įpareigotas vykdyti 2014-05-29 žemės nuomos sutartį ir netrukdyti ieškovei I. B. naudotis 7,50 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ieškovei I. B. priteista solidariai iš atsakovų P. S. ir B. M. 2277,16 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos; atmestas atsakovo B. M. priešieškinis dėl nuomos sutarties pripažinimo nutraukta; ieškovei I. B. priteista iš atsakovo P. S. 2217,50 Eur pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Pareiškėjas nurodo, kad naujai paaiškėjusias aplinkybes sudaro šiuo metu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-173-206/2018 pagal ieškovo B. M. pareikštą ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo atsakovui A. Š., kurioje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukta D. S., pateikti įrodymai – Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2016-11-12 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame išdėstyti liudytoju ikiteisminiame tyrime apklausto A. Š. parodymai, kuriais paneigiamos ieškovės I. B. civilinėje byloje Nr. e2-2-474/2017 įrodinėtos aplinkybės, kad jai nebuvo pranešta apie vienašališką 2014-05-29 nuomos sutarties nutraukimą ir kad atsakovas P. S. savo neteisėtais veiksmais sukėlė ieškovei žalą, kadangi ji nebegalėjusi naudotis iš atsakovo išsinuomotais žemės sklypais 20147 m. rudenį ir 2015 m. pavasarį.

Pareiškėjas prašyme nepagrįstai tvirtina, kad aplinkybė, jog Ieškovei buvo žinoma apie Nuomos sutarties nutraukimą yra naujai paaiškėjusi ir turi esminės reikšmės Bylai, nes priešingai nei tvirtinama Pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo, A. Š. nepatvirtino, kad 2014-07-29 raštas, kurį Byloje Atsakovai laikė pranešimu apie Nuomos sutarties nutraukimą, Ieškovei buvo įteiktas. A. Š. nurodo, kad apie ketinamą sudaryti Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir norą nutraukti Nuomos sutartį buvo informuotas telefonu, tačiau su tokiu D. S. pasiūlymu nesutiko. Taigi, nesutiktina su Pareiškėjo tvirtinimu, kad A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose pripažino, kad 2014-07-29 raštas jam ar Ieškovei buvo tinkamai įteiktas. Be to, 2014-07-29 rašto, kurį Byloje Atsakovai laikė pranešimu apie Nuomos sutarties nutraukimą, įteikimo aplinkybė neturi jokios esminės reikšmės Bylai. Pažymėtina, kad Sprendime buvo pripažinta, kad nurodytas raštas buvo tinkamai įteiktas Ieškovei, tačiau, nepaisant šios aplinkybės, Nuomos sutarties nutraukimas vis tiek buvo pripažintas neteisėtu (2018-03-14 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-2540-0479/20148). Taigi, nurodyto rašto įteikimo faktas neturėjo jokios reikšmės Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Remiantis išdėstytu, Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Ieškovei buvo įteiktas aukščiau nurodytas dokumentas, kuriuo buvo grindžiamas pranešimas apie Nuomos sutarties nutraukimą, nesudaro pagrindo takyti CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir atnaujinti procesą Byloje.

Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad naujai paaiškėjo aplinkybė, kad Ieškovė valią pasinaudoti Žemės sklypu išreiškė tik 2015 m. rugpjūčio mėn., o 2014 metais Žemės sklypo neketino dirbti ir Pareiškėjui neturi jokių turtinių pretenzijų. Visų pirma, pažymėtina, kad aplinkybė, jog pranešimas raštu B. M., kuriuo buvo pareikalauta Ieškovei netrukdyti naudotis Žemės sklypu, buvo siųstas 2015-08-24, o 2014 metais Ieškovė raštu tokio reikalavimo nebuvo pateikusi nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė. Kaip matyti iš Sprendime cituojamo ieškinio pagrindo, jame buvo nurodyta, kad „Ieškovė 2015-08-24 pranešimu pareikalavo, kad nuėmęs derlių 2015 metais, atsakovas leistų ieškovei netrukdomai naudotis išnuomota žeme“. Šis 2015-08-24 pranešimas buvo pateiktas į Bylą (I t. 10 b. l.). Taigi, kad reikalavimas raštu buvo siųstas ne 2014 metais, o 2015 metais nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, ji buvo žinoma nagrinėjant Bylą. Taip pat pažymėtina, kad Pareiškėjas netinkamai interpretuoja Nutarime esančių A. Š. parodymų santrauką. A. Š., priešingai nei nurodo Pareiškėjas, parodymų metu nenurodė, kad 2014 metais neketino dirbti Žemės sklypo. Parodymų metu A. Š. paaiškino, kad 2014 metų rudenį B. M. Žemės sklype pasėjo kviečius, kuriuos nukūlė 2015 rugpjūtį. Šiam nukūlus kviečius, Ieškovė raštu pareikalavo daugiau nebedirbti Žemės sklypo. Taigi, 2014 metais Ieškovė pati nedirbo Žemės sklypo, nes B. M., nepaisant Nuomos sutarties, pats apsėjo Žemės sklypą kviečiais, taip trukdydamas Ieškovei pasinaudoti Nuomos sutarties suteiktomis teisėmis. Pažymėtina, kad Bylą nagrinėjant iš esmės Pareiškėjas turėjo teisę reikalauti pateikti įrodymus apie Ieškovės ketinimą dirbti Žemės sklypą 2014 metais (CPK 42 str. ir 199 str.), bet tokių įrodymų, nagrinėjant Bylą, nereikalavo ir šios aplinkybės apskritai neginčijo. Be to, ši Pareiškėjo nurodoma aplinkybė neturi jokios esminės reikšmės sprendžiant jo atsakomybės klausimą. Pažymėtina, kad Pareiškėjo civilinė atsakomybė kilo dėl neteisėto Nuomos sutarties nutraukimo, dėl kurio Ieškovė prarado galimybę naudotis Žemės sklypu, naujajam Žemės sklypo savininkui dėl tokių Pareiškėjo veiksmų nepagrįstai manant, kad jis turi teisę dirbti Žemės sklypą. Ši aplinkybė akivaizdi iš Sprendimo motyvuojamosios dalies.

Pareiškėjas taip pat nepagrįstai tvirtina, kad A. Š., kaip Ieškovės atstovas, duodamas paaiškinimus kitoje Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-173-206/2018 nurodė, kad Ieškovė niekada neturėjo pretenzijų Pareiškėjui dėl Žemės sklypo naudojimo ir su tuo susijusių nuostolių. Pažymėtina, kad nurodytoje civilinėje byloje Ieškovė jokiu statusu nedalyvavo, joje A. Š. veikė ne kaip Ieškovės atstovės, o buvo atsakovas. A. Š. paaiškinimai buvo duoti būtent dėl civilinės bylos Nr. e2-173-206/2018 aplinkybių, o ne dėl Bylos, kurioje šiuo metu yra nagrinėjamas Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo. Tai visiškai atitinka CPK 186 str. 1 d. įtvirtintą žodinių paaiškinimų sampratą, pagal kurią apklausos metu teismas išsiaiškina šaliai ar trečiajam asmeniui žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Nurodytoje civilinėje byloje nei A. Š., nei Ieškovė Pareiškėjui ar jo giminaitei D. S., kuri nurodytoje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nebuvo pareiškę jokių turtinių reikalavimų, ką ir patvirtino A. Š. savo žodinių paaiškinimų metu.

Atskirai pažymėtina, kad Pareiškėjo nurodomos aplinkybės neturi jokios reikšmės vertinant Nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą. Terminas nuo Nuomos sutarties sudarymo (2014-05-29) iki pranešimo apie Nuomos sutarties nutraukimą (2014-07-29) yra per mažas konstatuoti, kad Ieškovė neketina dirbti nuomojamo Žemės sklypo, ką ir konstatavo apeliacinės instancijos teismas Sprendime. Todėl, Pareiškėjas, siųsdamas pranešimą apie vienašalį Nuomos sutarties nutraukimą, negalėjo konstatuoti CK 6.564 str. 1 d. 1 p. numatyto vienašalio nuomos sutarties nutraukimo pagrindo. Be to, viena esminių aplinkybių, kodėl Nuomos sutartis buvo pripažinta nutraukta neteisėtai buvo ne jos ketinimas/neketinimas dirbti, o ta aplinkybė, kad pranešime apie vienašalį Nuomos sutarties nutraukimą nebuvo nurodytas Nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, kas leido bylos eigoje suinteresuotoms šalims kelti įvairias Nuomos sutarties nutraukimo pagrindų versijas. Apie šį pagrindą, kurį Pareiškėjas nurodo prašyme dėl proceso atnaujinimo, pranešime apie Nuomos sutarties nutraukimą nėra net užsimenama. Taigi, Pareiškėjo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip vertinti Nuomos sutarties nutraukimo negu jis buvo įvertintas Sprendime

Esant nustatytoms ir įvertintoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą remiantis Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 2 p., todėl procesą civilinėje byloje Nr. e2-2-474/2017 pagal pareiškėjo prašymą atnaujinti atsisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Rengiant atsiliepimą į Pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo Ieškovė patyrė 1210,00 Eur išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti. Šias išlaidas patvirtina PVM sąskaita faktūra, atliktų darbų išklotinė ir mokėjimo pavedimas. Vadovaujantis CPK 98 str. 1 d., šios išlaidos priteistinos iš Pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2-474/2017 pagal pareiškėjo P. S., atstovaujamo D. S. ir advokato E. K., prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Priteisti iš P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.