- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-31
- Bylos Nr.
- e2A-1047-618/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08649-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė, Larisa Šimanskienė, Žilvinas Jaraminas
- Ieškovas
- J. J., L. J.
- Atsakovas
- V. M., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žilvino Jaramino, Jolantos Gailevičienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. J. ir L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. J. ir L. J. ieškinį atsakovams V. M. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir savininko teisių pažeidimų pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Domus future service“, D. D., I. Š., V. R., A. G., R. S., S. Z., N. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. M. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 18 d. išduotą leidimą rekonstruoti statinį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą V. M. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), daliai, o šių veiksmų neatlikus, įpareigoti atsakovą V. M. per 3 mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius, grąžinant namo dalį į padėtį, buvusią 2022 m. birželio 1 d. Ieškinys grindžiamas šiais esminiais argumentais ir aplinkybėmis:
1.1. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama statybą leidžiantį dokumentą ginčo pastato daliai, nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad ginčo pastatas yra daugiabutis gyvenamasis namas, todėl išduodama statybos leidimą turėjo taikyti daugiabučiams gyvenamiesiems namams keliamus reikalavimus.
1.2. Statybą leidžiantis dokumentas, išduotas rekonstravimo projektui, nėra suderintas teisės aktų nustatyta tvarka ir neatitinka imperatyvių priešgaisrinės saugos teisės aktų reikalavimų, imperatyvių teisės aktų reikalavimų dėl lauko inžinerinio tinklo – kanalizacijos – neišlaikyto atstumo iki ieškovo žemės sklypo ribos. Statybą leidžiantis dokumentas išduotas, nevertinant to, kad lauko vandentiekio įvadinis tinklas yra ieškovams priklausančiame žemės sklype.
1.3. Statybą leidžiantis dokumentas išduotas rekonstravimo projektui, nėra suderintas ir neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų dėl dujų katilų ir jų kaminų montavimo vietos ginčo pastate, kurie tiesiogiai daro ir darys įtaką ieškovo (žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininko) teisėms ir teisėtiems interesams.
1.4. Atsakovas V. M. po surašyto savavališkos statybos akto atliko statybos darbus ir iškirto angas laiptinės sienoje vitrininiams langams įrengti, atliko kitus veiksmus, įskaitant esantį laiptinės sienoje dujų katilo kamino perkėlimą į kitą, ne jam nuosavybės teise priklausančią laiptinės vietą ir tokiu būdu pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus dėl dujų katilo kamino įrengimo laiptinės sienoje, kuri privalo būti ugniasienė.
2. Ieškovai (ieškovė) byloje pateiktais papildomais rašytiniais paaiškinimais (2024 m. lapkričio 14 d.) ieškinio reikalavimus palaikė. Ieškovų manymu, ginčo namas yra iš esmės daugiabutis. Atsakovų teiginiai, kad ginčo namo, tarp kitų dalykų, gabaritai nesikeičia, yra melagingi. Atsakovas kelia stogą, įrengia naujas konstrukcijas. Šiuo atveju taip pat atsakovas, rekonstruodamas objektą, privalo gauti ir įvykdyti naujas technines vandentiekio įrengimo ir atitinkamai nuotekų šalinimo sąlygas. Imperatyviose teisės normose nėra jokių išimčių, o atsakovai melagingai teigia, kad neva vandentiekis ir kanalizacija yra, todėl su infrastruktūra atsakovas nieko nedarys. Nurodė, jog atsakovas V. M. neturi infrastruktūros vandeniui pirkti, o nuotekoms šalinti – netinkama, nes neišlaikytas 3 m atstumas nuo ieškovų sklypo ribos. Atsakovas perka geriamąjį vandenį per savavališkai prijungtą vandentiekio įvadą, neturėdamas geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo prisijungimo sąlygų arba gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), savininko sutikimo raštu. Atsakovas V. M. ir ginčo namas iš viso neturi jokių prisijungimo techninių sąlygų prie uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilniaus vandenys“. Atsakovas taip pat neįvykdė pareigos gauti privalomą rašytinį ieškovų pritarimą ginčo namo dalies projektui iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo. Ieškovų atstovas 2024 m. lapkričio 14 d. teismui pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad vandentiekio buvimas ieškovų žemės sklype pažeidžia ieškovų žemės nuosavybės teises. Teigė, jog atsakovas V. M., būdamas vienas iš pastato bendraturčių, turi pareigą užtikrinti, kad viešame registre skelbiami duomenys atitiktų faktą, būtų teisingi, pats savininkas turi pareigą būti aktyvus ir teikti informaciją registrui, nedelsdamas informuoti registrą ir inicijuoti duomenų pakeitimą, pasikeitus bet kuriam iš registre registruojamų duomenų. Kilus teisminiam ginčui, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti faktai bet kurios iš ginčo šalies leistinomis įrodinėjimo priemonėmis gali būti įrodinėjami kaip neegzistuojantys ar neteisingi.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovų ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
3.1. Atsakovas remontuoja vienbučio gyvenamojo namo dalį, antrajame aukšte vietoje palėpės įrengiant tūrinį stoglangį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastatas yra vienbutis. Įrašyti duomenys nėra nuginčyti teismine tvarka, yra galiojantys, todėl nėra pagrindo teigti, kad pastatas yra daugiabutis.
3.2. Komunikacijos – nei vandentiekis, nei nuotekynė, dujos, kaminai, ortakiai ar elektra – nebuvo keičiami. Viskas paliekama taip, kaip buvę, ir ten, kur buvę, todėl ieškinio argumentas esą visas dujų katilo nuolatinis triukšmas ir kamino turinys (teršalai) yra išpučiamas į ieškovui priklausantį žemės sklypą yra nepagrįstas.
3.3. Skundžiamo statybos leidimo 5 pastraipoje yra nurodoma, kad pastato gabaritai, užstatymo plotas, aukštis, stogo kraigo aukštis, fasadų apdaila, jų spalvinis sprendimas ir medžiagiškumas, esamos lauko durys išlieka, t. y. iki rekonstrukcijos buvęs atstumas tarp pastatų po rekonstrukcijos nesikeičia. Ieškovų argumentai, dėl ko pastato rekonstrukcijos leidimas turi būti panaikintas, nesusiję su pastato rekonstrukcijos leidime nurodomais planuojamais vykdyti darbais.
3.4. Atsakovo nuomone, ieškovas neturi teisės teikti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius grąžinant namo dalį į padėtį, buvusią 2022 m. birželio 1 d., kadangi jis negina viešojo intereso ir neturi jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą gauti kitą statybos leidimą.
3.5. Pastato (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1940 m., statybos pabaigos metai – 1991 m., pastato (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1999 m., statybos pabaigos metai – 2006 m., todėl ieškovai nesilaikė gaisrinės saugos taisyklių, statydami jiems priklausantį pastatą. Gaisrinis atstumas dar ir padidėja dėl išlaikomo 3 m atstumo nuo rekonstruojamo statinio iki besiribojančio gretimo sklypo dalies.
3.6. Kanalizacijos tinklas priklauso ne atsakovui, o yra UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Grinda“ nuosavybė ir naudojamas viso pastato, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų. Atsakovui įsigijus patalpas kanalizacijos tinklas jau buvo įrengtas. Kanalizacijos tinklais naudojasi ne patalpų plotas ar sanitarinių mazgų skaičius, o patalpose esantys asmenys. Vandentiekio įvadas yra atsakovui kaimyninių patalpų bendraturčių rūsyje ir naudojamas visų namo (duomenys neskelbtini), gyventojų. Lauko inžineriniai tinklai (vamzdynai) ne atsakovo sprendimu palikti ieškovo žemės sklype, jie jau buvo dar prieš atsakovui įsigyjant patalpas. Lauko inžineriniai tinklai ar sistemos nekeičiami, galingumai nedidinami, naujos apskaitos neįrengiamos, todėl, atsakovo nuomone, nėra būtinybės gauti naujas technines sąlygas.
3.7. Atsakovui priklausančiose patalpose buvęs dujų katilas ir kaminas yra išmontuoti, todėl ieškovų teiginys, kad atsakovas buvusį dujų katilo kaminą perkėlė į (duomenys neskelbtini), savininko pusę, yra nepagrįstas, nes dujų katilo kaminas būtent yra šių kaimynų.
4. Atsakovas (jo atstovas) teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (2024 m. lapkričio 15 d.). Nurodė, jog ginčo gyvenamojo namo savininkai dar 1976 m. vasario 25 d. notarine tvarka nusistatė naudojimosi tvarką. Jau tuo metu gyvenamajame name gyveno daugiau nei viena šeima ir buvo susitarę dėl konkrečių gyvenamojo namo patalpų naudojimo. Šiuo metu faktinė situacija nėra pasikeitusi. Gyvenamojo namo pastogės išplanavimas iš esmės taip pat nėra pakitęs. Gyvenamojo namo pirmo aukšto ir pastogės patalpų išplanavimas nėra iš esmės keičiamas atsakovui atliekant statybos darbus pagal ginčo objektu esantį 2023 m. gegužės 18 d. išduotą leidimą rekonstruoti statinį. Dėl numatytų atlikti darbų, skirtingai nei teigia ieškovai, nėra sukuriami du savarankiški turtiniai vienetai, turint omenyje tai, kad laiptų zona (t. y. patekimas į pastogę) net nėra niekaip atribota nuo kitų pirmo aukšto patalpų (t. y. esama gyvenamojo namo dalis nėra kaip nors skaidoma į keletą savarankiškai galinčių funkcionuoti dalių). Esamų patalpų atskyrimas vidinėmis pertvaromis, nekeičiant gyvenamojo namo (ar jo dalies) naudojimo pobūdžio, negali turėti jokios įtakos paties pastato klasifikacijai. Nurodė, jog daugiabutis gyvenamasis namas turi turėti bendrą laiptinę, bendrą koridorių ir pan., kiti teisės aktai numato ir daugiau daugiabučiam gyvenamajam namui taikytinų reikalavimų (automobilių stovėjimo vietų, žaidimo aikšteles ir pan.). Visi minėti reikalavimai būtini, kad pastatas galėtų būti laikomas daugiabučiu. G. T. nepagrįstai priskyrė namą prie daugiabučių, neįvertindamas visų šių aplinkybių visumos. Ginčo objektu esantys lauko inžineriniai tinklai nutiesti dar iki 1973 metų. Inžineriniai tinklai nutiesti dar gyvenamojo namo statybos metu ir laikantis tuo laikotarpiu galiojančių teisės aktų. Byloje nėra įrodymų, kad tuo metu inžineriniai tinklai būtų buvę nutiesti neteisėtai. Nėra teisinio ar faktinio pagrindo gyvenamojo namo statybos, kurios prasidėjo 1940 metais (statybos baigtos 1991 metais), metu nutiestų lauko inžinerinių tinklų vertinti pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą ir taikyti tokiems tinklams šiuo metu keliamus reikalavimus. Teigė, jog dėl leidimo pagrindu atliekamų darbų atstumas tarp pastatų didėja, nėra logiška teigti, kad dėl to pažeidžiamos ieškovų teisės ar kad didėja gaisro kilimo rizika. Ieškovai klaidina teismą, kadangi siekia pagrįsti leidimo neteisėtumą ne remiantis rekonstravimo projekte numatytais atlikti darbais.
5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ieškinį prašė atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:
5.1. Nekilnojamojo turto registro duomenys ir pastato kadastrinė matavimo byla patvirtina, kad pastatas nėra daugiabutis, todėl statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas teisėtai, vadovaujantis vienbučių (dvibučių) namų projektavimui ir statybai keliamais reikalavimais. Ieškovų argumentai dėl ginčo pastato naudojimo paskirties yra nereikšmingi tiek išduodant statybą leidžiantį dokumentą, tiek sprendžiant klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2023 m. liepos 7 d. nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas teisėtai.
5.2. Projekto sprendiniuose pastato gabaritai, užstatymo plotas, pastato aukštis ir fasadų medžiagiškumas išlieka esamas. Rekonstrukcijos metu nežymiai pertvarkomos vidaus patalpos pirmame aukšte, demontuojama dalis pertvarų ir projektuojamos naujos esamose patalpose pastogėje. Pjūvio brėžinyje matoma, kad rekonstrukcijos metu atstumas tarp rekonstruojamo ir pastato gretimame sklype nekinta. Naujos konstrukcijos įrengiamos išlaikant 3 m atstumą iki sklypo ribos, todėl besiribojančio sklypo savininkų sutikimai nereikalingi.
5.3. Statinio projektuotojas pasirašė statinio projektą, įskaitant ir gaisrinės saugos reikalavimus, kad projektas atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus. Tiek vandentiekis į gyvenamąjį namą, tiek buitinių nuotekų šalinimo iš pastato sistema išliko esama. Projektinėje dokumentacijoje inžinerinių tinklų lauko statybos darbai nebuvo numatyti, projektavimo sąlygos nepateiktos, todėl inžinerinius tinklus tikrinančioms institucijoms paskirti tikrinti projektą nebuvo realaus pagrindo. Inžineriniai tinklai įrengti anksčiau. Šiuo momentu su inžineriniais tinklais nieko nėra daroma, todėl nėra pagrindo reikalauti jau esamiems tinklams papildomų sutikimų.
5.4. Projekto bendrojoje dalyje fiksuojama, kad kaminai yra esami, šildymo sistema nerekonstruojama, nepertvarkoma. Ieškovai niekaip neįrodinėja, kaip konkrečiai jų teisės yra pažeidžiamos. Ieškovai nėra nei statinio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, nei žemės sklypo, kuriame yra ginčo pastatas, bendraturčiai. Ieškovai objektyviais duomenimis neįrodė, jog jų teisės buvo pažeistos, ir ieškinyje nurodyti pažeidimai, kurie nulemtų statybą leidžiančio dokumento panaikinimą, yra neįrodyti ir nepagrįsti.
6. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (2024 m. lapkričio 14 d.), kuriuose nurodė, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Administracija nemato pagrindo vertinti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), identifikuojamas kaip daugiabutis gyvenamasis namas. Kadastrinių matavimo byloje aiškiai nurodyta, kad namas nėra daugiabutis, o tik gyvenamasis namas, todėl abejoti dėl jo paskirties nagrinėjant šią civilinę bylą nėra pagrindo. Projektinėje dokumentacijoje inžinerinių tinklų lauko statybos darbai nenumatyti, projektavimo sąlygos nepateiktos, todėl inžinerinius tinklus tikrinančioms institucijoms paskirti tikrinti projektą nebuvo realaus pagrindo. Administracija neturėjo pagrindo reikalauti, kad gyvenamojo namo esami įvadiniai tinklai būtų perkloti arba kitaip būtų pakeista jų buvimo vieta. Laikosi pozicijos, kad nukrypimų nuo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nėra, statybos leidimas išduotas teisėtai.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – taip pat ir Inspekcija) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo bylą prašė nagrinėti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje surinktą medžiagą, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad 2022 m. lapkričio 18 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų įvykdymo patikrinimo akte nustatyta, kad 2022 m. liepos 20 d. nurodymas nevykdyti darbų yra įvykdytas, pažeidimų statybos srityje nenustatyta. Inspekcijos pareigūnui nustačius, kad atsakovas V. M. gyvenamąjį namą rekonstravo savavališkai, atsakovui surašė savavališkos statybos aktą. Inspekcija privalomuoju nurodymu iš atsakovo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 20 d. išardyti savavališkai rekonstruojamo gyvenamojo namo pastatytas, perstatytas, įrengtas statinio dalis, sugrąžinti statinio dalies padėtį į buvusią iki statinio savavališko rekonstravimo darbų, dėl kurių 2022 m. liepos 19 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-220719-00082, ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovas pasinaudojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybe parengti gyvenamojo namo rekonstravimo projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Inspekcijos įgaliotas pareigūnas, atlikdamas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą pagal Priežiūros įstatyme ir Planavimo sąlygų, pritarimų projektiniams pasiūlymams, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimo tvarkos apraše nustatytą apimtį teisės aktų pažeidimų nenustatė ir konstatavo, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Domus future service“ pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad projektas parengtas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą. Projekto sprendiniuose pastato gabaritai, užstatymo plotas, pastato aukštis ir fasadų medžiagiškumas išlieka esamas. Gyvenamasis namas (vieno buto pastatas) statytas 1941 m. Rekonstrukcijos metu atstumas tarp rekonstruojamo ir pastato gretimame sklype nekinta. Naujos konstrukcijos įrengiamos išlaikant 3 m atstumą iki sklypo ribos, todėl besiribojančio sklypo savininkų sutikimai nereikalingi. Visi lauko inžineriniai tinklai ir jų įvadai – esami. Jokie žemės judinimo darbai nebuvo planuoti. Šildymo sistema – esama, dujinė, nerekonstruojama ir nepertvarkoma. Kaminai – esami, tradicinės formos ir medžiagiškumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo argumentai ir nustatytos aplinkybės:
9.1. Teismas nurodė, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas V. M. pasinaudojo Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 ir 6 dalyse suteikta teise įteisinti savavališką statybą, parengdamas statinio projektą ir sumokėdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, dėl to atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakovui V. M. išdavė pastato dalies rekonstrukcijos leidimą (statybą leidžiantį dokumentą).
9.2. Teismas nusprendė, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, jog ginčo pastatas yra daugiabutis gyvenamasis namas, taip pat neįrodė, kad dokumentai, kurių pagrindu ginčo pastato kaip vienbučio pastato duomenys įrašyti registre, yra neteisėti ar neteisingi. Nurodė, jog į bylą pateikta pastato kadastrinių matavimų byla liudija, kad ginčo pastatas yra gyvenamasis namas – vienbutis pastatas. Teismo ekspertizės šioje dalyje nebuvo prašoma skirti, objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ieškovų įrodinėtas šioje dalyje aplinkybes, nėra. Pabrėžė, kad ginčo atveju vyko ne nauja statyba, taip pat ginčo atveju ginčijamu statybą leidžiančiu dokumentu nėra atliekamas namo paskirties keitimas (iš vienbučio į daugiabutį). Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia dalinės nekilnojamojo turto nuosavybės, todėl nekilnojamo turto bendraturčių skaičius ir jų gyvenimas tame turte (objekte) dar nenusako pastato paskirties. Ieškovai byloje nepateikė teismui neprieštaringų ir patikimų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovui pagal ginčo statybą leidžiantį dokumentą rekonstruojant dalį ginčo pastato (duomenys neskelbtini), buvo būtina taikyti daugiabučiams gyvenamiesiems namams keliamus reikalavimus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija į tai neva neatsižvelgė. Pažymėjo, kad ieškovai neprašė byloje atlikti teismo ekspertizės ginčo pastato rekonstrukcijos projekto ir atliktų rekonstrukcijos darbų vertinimui, kartu ir šio namo paskirties įvertinimui, taigi nėra kartu paneigta (oficialaus įrodymo išvados), jog atliekamas konkrečiai vienbučio gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas. Todėl teismas ieškovų poziciją, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama statybą leidžiantį dokumentą ginčo pastato daliai, nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad ginčo pastatas yra daugiabutis gyvenamasis namas, ne vienbutis, todėl išduodama statybos leidimą turėjo taikyti daugiabučiams gyvenamiesiems namams keliamus reikalavimus, laikė nepagrįsta.
9.3. Pasisakydamas dėl ieškovų argumento, kad statybą leidžiantis dokumentas, išduotas rekonstravimo projektui, nėra suderintas teisės aktų nustatyta tvarka, nes neatitinka imperatyvių priešgaisrinės saugos teisės aktų reikalavimų, teismas nurodė, jog, remiantis projekto sprendiniais, iki rekonstrukcijos buvęs atstumas tarp ieškovų pastato ir pastato po rekonstrukcijos įgyvendinimo nesikeis, naujos konstrukcijos įrengiamos išlaikant 3 m atstumą iki sklypo ribos, todėl besiribojančio sklypo savininkų sutikimai nereikalingi. Pažymėjo, jog Inspekcija, atlikusi statybą leidžiančio dokumento patikrinimą, nenustatė jokių pažeidimų, susijusių su priešgaisrinės apsaugos pažeidimais, dėl to negalėtų būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat tokių pažeidimų nenustatė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Teismas įvertino duomenis, jog ieškovų namas buvo pastatytas vėliau nei atsakovo ir kitų bendraturčių ginčo pastatas (namas), ir ieškovų namas pastatytas nesilaikant akcentuojamo šioje byloje 10 m priešgaisrinio atstumo, o sudarant dviejų namų gaisrinį plotą. Tokius veiksmus atliko patys ieškovai, kurie tuomet parengė statybos projektą ir pastatė savo gyvenamąjį namą pagal dabartinius atstumus prie tuo metu jau buvusio pastatyto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Teismas nusprendė, jog minėtas faktas negali būti panaudotas prieš priešingą šalį neva įrodinėjant pažeidžiamas ieškovų teises ir teisėtus interesus, atsakovui atliekant rekonstravimo veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnis), kadangi būtent ieškovų, o ne (duomenys neskelbtini), namo bendraturčių neginčijamu statybą leidžiančiu dokumentu iniciatyva tarp ginčo abiejų namų nėra ieškovės akcentuojamo 10 m priešgaisrinio atstumo. Ginčijamo statybą leidžiančio dokumento išdavimas ir jame nurodyti projekto sprendiniai neturi įtakos šiam 10 m atstumui. Teismas nusprendė esant neįrodyta, kad atlikus ginčijamu statybą leidžiančiu dokumentu suplanuotus ginčo pastato dalies darbus priešgaisrinė situacija ieškovų atžvilgiu pablogėtų ar neigiamai pasikeistų, todėl padarė išvadą, kad ši ieškovų argumentų dalis neįrodyta.
9.4. Pasisakydamas dėl ieškinio argumentų, jog statybą leidžiantis dokumentas, išduotas rekonstravimo projektui, nėra suderintas ir neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų dėl dujų katilų ir jų kaminų montavimo vietos ginčo pastate, kurie tiesiogiai turi ir turės įtakos ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams, teismas atkreipė dėmesį, jog ieškiniu ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas tokių ieškovų nurodomų projektinių sprendinių nenumatė, o jeigu buvo atlikti faktiniai darbai, neatitinkantys projekto, tai jau yra dar kita neteisėta statyba ir nėra ginčo dalykas šioje byloje. Ginčo statybą leidžiančio dokumento sprendiniuose nieko nėra dėl dujų katilo kamino, dujinės sistemos įrengimo ir (ar) pertvarkymo. Remdamasis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 patvirtintose Dujų sistemų pastatuose taisyklėse įtvirtintu reglamentavimu teismas nurodė, jog dujų sistemų pertvarkymas (rekonstrukcija) vykdomas pagal konkrečius specialius dujų sistemos projektus, juose numatytus sprendinius. Taigi faktiškai ieškovai, nors ginčija statybą leidžiantį dokumentą ir jo konkrečius numatytus sprendinius, bet bando šiuo ginču papildomai didinti ginčo ribas, apimtį iš esmės ir daugelį kitų ginčo namo sistemų teisėtumo klausimus, tačiau šios papildomos aplinkybės nėra susijusios su ginčijamu statybą leidžiančiu dokumentu ir jo sprendiniais, jame nieko neaptarta dėl šių ieškovų nurodomų papildomų aplinkybių.
9.5. Teismas, vertindamas ieškovų argumentus dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų, nurodė, kad projektas, kurio pagrindu išduotas ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, nenumato jokių lauko inžinerinių tinklų tiesimo ar rekonstravimo, o pritaikomi esami, t. y. lauko inžineriniai tinklai paliekami esami (iš namo vidaus tinklų) ir projekto sprendiniuose žemės judinimo darbai nenumatomi. Taip pat nepateikta duomenų, kad ginčo gyvenamojo namo statybos metu inžineriniai tinklai (kadastriniais duomenimis – komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas) būtų buvę nutiesti neteisėtai ir šios aplinkybės objektyviais įrodymais neįrodytos (objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nurodyti tinklai buvo įrengti neteisėtai, byloje nėra, keliamos tik prielaidos). Tinklo dalies, vamzdžių išmontavimas (esančių ieškovų žemės sklype) yra faktiškai atskiras šalių ginčas pagal visai kitą ieškinio pagrindą (kadangi vamzdžiai ieškovų sklype neatsirado vykdant ginčo statybą leidžiančio dokumento projektinius sprendinius ir objektyvių įrodymų šioje dalyje nėra), kurį ne kartą akcentavo ieškovė ir šiame teisminiame procese. Teismas nurodė, jog lauko inžineriniai tinklai (kuriuos akcentuoja ieškovai) ne atsakovo V. M. sprendimu ar ginčijamo statybą leidžiančio dokumento pagrindu (ginčo ribos) įrengti ieškovų žemės sklype, o egzistavo jau atsakovui įsigyjant ginčo pastato dalį, tačiau ir vėl ieškovai bandė didinti ginčo ribų apimtis, pasinaudojant ginčijamu statybą leidžiančiu dokumentu ir jo visai kitais projektiniais sprendiniais. Jeigu rekonstrukcijos projektu nėra rekonstruojami vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai, statytojui gauti prisijungimo sąlygas nėra privaloma.
9.6. Teismas nusprendė, jog ieškovai neįrodė, kad konkretus statybą leidžiantis dokumentas ir jame nurodyti konkretūs projektiniai sprendiniai pažeistų ieškovų teises ir interesus, o daromos tik prielaidos, nors kartu statybos priežiūrą vykdanti institucija, patikrinusi projekto sprendinius, faktiškai jokių galimų pažeidimų nenustatė, tą atkartojo ir teismo posėdžio metu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovai J. J. ir L. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų J. J. ir L. J. 2023 m. liepos 3 d. patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais ir aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė aukštesnio įrodinėjimo standarto objektą, ginčo tarp šalių dėl faktinių aplinkybių nėra, jos yra aiškios, šalių neginčijamos ir pagrįstos įrodymais. Ginčas tarp šalių yra dėl faktinių aplinkybių teisinio įvertinimo ir jų atitikties galiojančių teisės aktų reikalavimams. Aukštesnio įrodinėjimo standarto objektas yra bylos tinkamam išnagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės, o ne šių aplinkybių teisinis įvertinimas. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nebuvo pateikti neprieštaringi ir patikimi objektyvūs įrodymai, patvirtinantys vienas ar kitas faktines aplinkybes, turėtų aiškiai nurodyti, kokių konkrečių faktinių aplinkybių šalis neįrodė, t. y. kokios konkrečios aplinkybės, sudarančios ginčo dalyką, nebuvo įrodytos, o ne pateikti bendro pobūdžio teiginius, kad nebuvo laikytasi aukštesnio įrodinėjimo standarto. Teismas skundžiamu sprendimu iš esmės atsisakė pateikti nustatytų, šalių neginčijamų faktinių egzistuojančių aplinkybių teisinį įvertinimą, tai yra: dėl statinio architektūros atitikties statinio paskirčiai pagal numatomą išduoti statybą leidžiantį dokumentą; dėl prisijungimo prie lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo sąlygų privalomumo, priešingu atveju, ieškovų rašytinio sutikimo privalomumo, norint atsakovui V. M. naudotis esama lauko vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūra, esančia ieškovų žemės sklype; dėl gretimo sklypo (pastato) savininko sutikimo, kai neišlaikomas 10 m minimalus priešgaisrinis atstumas tarp pastatų; dėl išduotų prisijungimo prie dujų sistemos sąlygų įvykdymo privalomumo.
10.2. Pirmosios instancijos teismas nepateikė teisinio įvertinimo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Teismas, kilus teisminiam ginčui, turi pareigą įvertinti esamą faktinę pastato rūšį (klasifikacija), kokios apimties statybos darbai atliekami pagal išduodamą leidimą, bei ar, atlikus tokius darbus, nepasikeis pastato rūšis (klasifikacija). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), turi daugiabučio gyvenamojo namo požymius, dėl to atsakovui kreipusis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ši aplinkybė turėjo būti įvertinta. Teismas nevertino įrodymų dėl pastato rūšies (klasifikacijos), tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas turėjo įvertinti faktinę pastato paskirtį, negalėjo laikyti, kad pastatas yra vienbutis, kai realybėje toks jau nebėra, t. y. negalėjo įteisinti statybą leidžiančio dokumento vienbučiam pastatui, kai pastatas faktiškai jau yra daugiabutis.
10.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino gaisrinę saugą reguliuojančius teisės aktų reikalavimus, t. y. dėl minimalių priešgaisrinių atstumų tarp pastatų ir gretimų sklypų savininkų sutikimų, kai šių atstumų tarp pastatų nėra laikomasi, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Galiojantys teisės aktai nustato reikalavimus, kad priešgaisrinis atstumas tarp ginčo pastato naujai įrengiamų konstrukcijų ir ieškovams priklausančio pastato turi būti ne mažesnis kaip 10 m. Jeigu šio atstumo nėra laikomasi, privalo būti gaunamas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Galiojantys teisės aktai (Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, Projekto ekspertizė“ 2016 m. lapkričio 7 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-738) įtvirtina statytojo pareigą projektuotojui pateikti, tarp kitų dalykų, kaimyniniuose žemės sklypuose esančių naudotojų rašytinį sutikimą sujungti projektuojamą pastatą ir kaimynui priklausantį pastatą į vieną gaisrinį skyrių (7.4.3 papunktis). Šis reikalavimas taikomas tiek naujo pastato statybai, tiek ir rekonstrukcijai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp ginčo pastato naujai įrengiamų konstrukcijų ir ieškovams priklausančio pastato nėra išlaikytas minimalus 10 m atstumas. Neišlaikius 10 m atstumo, rekonstrukcijos darbų atlikimui privalo būti gaunamas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Teisės aktuose nėra numatyta išimčių, atvejų, kada priešgaisrinio atstumo gali būti nesilaikoma. Visais atvejais – priešgaisrinio atstumo gali būti nesilaikoma, tik esant gretimo sklypo savininko sutikimui raštu ar įvykdžius papildomas saugos priemones. Pirmosios instancijos teismas plečiamai, tačiau neteisėtai išaiškino STR 1.05.01:2017 („Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“) 7 priedo 8 punkte numatytas išimtis ir taikė jas kitiems atvejams, nei apibrėžta bendroje taisyklėje, įtvirtintoje to paties priedo 4 punkte. Atsakovui V. M. siekiant nesilaikyti priešgaisrinių atstumų, turėjo būti gautas atsakovų rašytinis sutikimas. Ginčo situacijai taikytiname teisiniame reguliavime nėra išimties, numatančios galimybę nesilaikyti priešgaisrinio atstumo, o teismas neturi teisės keisti imperatyviais teisės aktais nustatyto minimalaus priešgaisrinio atstumo tarp pastatų, tačiau sprendimu jį neteisėtai pakeitė. Galiojančiame teisiniame reguliavime dėl priešgaisrinių atstumų išlaikymo taip pat nėra numatyta (įtvirtinta), kad gretimų sklypų savininkų sutikimas nebūtų reikalingas, jeigu jiems patiems priklausantis pastatas pastatytas nesilaikant priešgaisrinių atstumų. Atsakovė Vilniaus m. savivaldybės administracija, neturėdama ieškovų rašytinio sutikimo, atsakovui V. M. neteisėtai išdavė statybos leidimą, nes neturėjo tokios teisės, esant neišlaikytam minimaliam 10 m gaisriniam atstumui tarp atsakovo V. M. ginčo namo naujai įrengiamos ir rekonstruojamos dalių ir ieškovų namo.
10.4. Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų reikalavimus dėl dujų katilų ir jų kaminų montavimo, t. y. prisijungimo sąlygos atsakovui buvo išduotos, tačiau jos nebuvo įvykdytos, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovas V. M., rengdamas vienbučio gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, privalėjo laikytis išduotų prisijungimo sąlygų ir jam priklausančią rekonstruojamą pastato dalį prijungti prie dujų sistemos. Atsakovas prisijungimo sąlygų neįvykdė, atitinkamai, V. M. parengtame vienbučio gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekte nėra sprendinių dėl dujų kamino išvedimo per stogą, t. y. tokio, kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus. Mano, jog teismas formuoja neteisingą, teisės aktų reikalavimų neatitinkančią praktiką, kad asmuo gautų prisijungimo sąlygų reikalavimų neprivalo įvykdyti.
10.5. Teismas netinkamai taikė ir aiškino reguliuojančius teisės aktų reikalavimus dėl lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklo, t. y. prisijungimo sąlygų reikalingumo bei rašytinio sutikimo privalomumo, esant lauko vandentiekio tinklui ieškovų žemės sklype, o nuotekų šalinimo tinklui 5 metrus patenkant į ieškovų žemės sklypo apsaugos zoną, jei atsakovas V. M. siekia naudotis esamais tinklais, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ vartojamą sąvoką ,,objektas“ aiškino ir suprato ne kaip patį rekonstruojamą statinį (pastatą), o kad „objektas“ yra patys vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklai, ir toks aiškinimas yra nepagrįstas, nesuderinamas su sisteminiu nurodyto teisės akto nuostatų aiškinimu. Teigė, jog ,,objektas“ yra suprantamas kaip statinys (pastatas), į kurį įvedami, prijungiami ir pan. vandentiekio tinklas, lauko nuotekų šalinimo ar kiti tinklai, o ne pats tinklas. Nurodyto STR nuostatos numato pareigą rekonstravimo atveju gauti prisijungimo sąlygas, šiuo atveju atsakovas V. M. prisijungimo sąlygų negavo, nevertindamas fakto, kad lauko vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai patiesti gretimame žemės sklype ir ne pagal projektą. Byloje nėra ginčo, kad nurodytos sąlygos nebuvo gautos. Jei teismas būtų taikęs teisės aktų reikalavimus, būtų pripažinęs, kad atsakovui statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė ieškovų reikalavimą dėl lauko vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo naujų prisijungimo sąlygų būtinumo, nesant ieškovų rašytiniam sutikimui, atsakovui V. M. naudotis esamais vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklais, kurie neatitinka teisės aktų reikalavimų, o ieškovai su tuo nesutinka. Ginčo namo vandens tiekimo tinklas kelia nuolatinę grėsmę ir riziką ieškovų namui, kaip jam esant patiestam ne pagal teisės aktų reikalavimus, o nuotekų šalinimo tinklui patenkant į ieškovų žemės sklypo apsaugos zoną 5 metrus, taip pat neatitinkančiam teisės aktų reikalavimų, išduodant statybos leidimą. Teismas neatsižvelgė į Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatas, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, padarė klaidingą ir neteisėtą išvadą, kad, jei tinklai patiesti 1973 metais (sprendimo 65 punktas), tai reiškia, kad ieškovai prarado teisę reikalauti atsakovo V. M., kad, vykdydamas ginčo namo rekonstrukciją, jis juos susitvarkytų pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.
10.6. Atsakovas V. M., neturėdamas ieškovų rašytinių sutikimų dėl (i) esamo lauko vandens tiekimo tinklo, kuris yra ieškovų žemės sklype, ir nuotekų šalinimo tinklo, kuris 5 metrus patenka į ieškovų žemės sklypą, naudojimo; (ii) priešgaisrinio atstumo nesilaikymo, kuris minimalus iki ieškovų namo privalo būti ne mažiau kaip 10 metrų (faktiškai yra 5,61 metrai); (iii) naujas konstrukcijas įrengdamas arčiau sklypo ribos (naujos konstrukcijos privalėjo būti įrengiamos 4 metrų atstumu iki sklypo ribos), privalėjo juos gauti, tačiau sutikimų neprašė ir jų neturi. Atsižvelgiant į tai, atsakovas neturėjo teisės būti statytoju, tuo pagrindu bet koks statybos leidimas, išduotas tokiomis aplinkybėmis, negali būti laikomas teisėtu.
10.7. Teismas, reikalaudamas ieškovų pateikti jų namo, adresu (duomenys neskelbtini), 1999 metų statybos techninį projektą, peržengė ieškinio ribas, nes teismas neturėjo teisės modifikuoti ar papildyti faktinį ieškinio pagrindą, keisti ieškinio dalyką, taip peržengiant pareikštus reikalavimus, tokiu būdu neteisėtai vilkino bylos nagrinėjimą. Teismas, nevertindamas materialaus teisingumo, t. y. kas teisinga ir kas neteisinga, kas protinga ir kas neprotinga, kas nesąžininga ir kas sąžininga, tinkamai neaiškino ir netaikė teisės ieškovų reikalavimams sprendime, todėl neįvykdė teisingumo, priimdamas neteisėtą sprendimą, netaikydamas imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių rekonstrukcijos projekto rengimą, tikrinimą ir statybos leidimo išdavimą, paneigė teisės viršenybės principą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
11.1. Apeliaciniame skunde dėstomi sausi teoriniai pamąstymai, tačiau ieškovai jokiais objektyviais, išsamiais duomenimis neįrodė, kad teismo išvados yra nepagrįstos, ir neįrodė, kad jų ieškinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis, dėl ko galėtų būti patenkintas. Teismas, nagrinėdamas bylą kaip pirmoji instancija, teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir pagrįstai konstatavo, kad būtent ieškovams kyla pareiga pagrįsti ir įrodyti savo poziciją bei reikalavimus. Tačiau tik ieškovai laikėsi priešingos nuomonės – jie manė, kad atsakovai privalo paneigti jų dėstomus argumentus, o jiems pakaks pateikti išvadas (G. T., Ž. K., R. L.), kurios yra dviprasmiškos, abejotinos, neobjektyvios, tam, kad įrodytų savo ieškinio pagrįstumą.
Šalies argumentai
11.2. Ieškovai neturi objektyvių, išsamių įrodymų, leidžiančių pagrįsti jų teiginius, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis namas, todėl bando argumentuoti savo poziciją per teisinį vertinimą, tačiau tai neįrodo jų reikalavimų pagrįstumo. Teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus ir nustatė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovų argumentu, kad pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis gyvenamasis namas. Tam, kad teismas konstatuotų daugiabučio namo faktą, šis faktas turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis. Nėra ginčo, kad šį faktą turėjo įrodyti ieškovai, nes būtent jie teigia, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis namas. Tik objektyviai įrodžius, kad (duomenys neskelbtini), namas yra daugiabutis, teismas galėtų teisiškai įvertinti teisės taikymo aspektą ir konstatuoti, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai, t. y. ne tos paskirties pastatui.
11.3. Ieškovai klaidina teismą, nes teigia, kad byloje esantys įrodymai, proceso dalyvių paaiškinimai pagrindžia, kad ginčo pastate yra savarankiškos 7 patalpos, pastebėtina, kad patalpos nėra savarankiškos, jos yra naudojamos pagal naudojimosi tvarką; šios patalpos nėra atidalytos ir nėra suformuoti atskiri turtiniai vienetai, todėl traktuoti patalpas kaip savarankiškus objektus nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
11.4. Ieškovai klaidina teismą, kad šalys neginčijo G. T. nustatytų aplinkybių. Šalys ginčijo pateiktą G. T. išvadą – atsakovas pateikė D. K. vertinimą, teikė kitus įrodymus, taip pat tretieji asmenys pasisakė, kad namas nėra daugiabutis, be to, statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija, atlikusi patikrinimą, taip pat nenustatė pažeidimų, įskaitant pažeidimų, susijusių su namo paskirtimi.
11.5. Ieškovai apeliaciniu skundu siekia klaidinti teismą, nes bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas V. M. neatliko jokių rekonstrukcijos arba kitų veiksmų, susijusių su lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklais. Kaip nurodyta rekonstrukcijos projekto bendrojoje ir architektūrinėje dalyse, tinklai išlieka esami, t. y. jokie veiksmai nėra ir nebus atliekami. O Ieškovai bando aplinkybes išdėstyti taip, lyg V. M. įrengė tinklus arba atliko kitus darbus, susijusius su tinklais.
11.6. Projekte nurodyta, kad kaminai lieka esami, šildymo sistema – esama dujinė, sistema nerekonstruojama, nepertvarkoma. Nėra duomenų, kad atsakovas V. M. įrenginėjo arba vykdė inžinerinių tinklų plėtrą ir juolab nėra duomenų, kad jis plėtrą vykdė ieškovų sklype. Projektas, kurio pagrindu išduotas ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, nenumato jokių lauko inžinerinių tinklų tiesimo ar rekonstravimo, o pritaikomi esami, t. y. lauko inžineriniai tinklai paliekami esami (iš namo vidaus tinklų) ir projekto sprendiniuose žemės judinimo darbai nenumatomi. Kaip teisingai pažymėjo teismas, tinklo dalies, vamzdžių išmontavimas (esančių ieškovų žemės sklype) yra faktiškai atskiras šalių ginčas pagal visai kitą ieškinio pagrindą.
11.7. Apeliaciniame skunde atsiranda argumentai dėl V. M. teisės būti statytoju; tokių argumentų ieškovai bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nedėstė. Nesuprantama, kodėl ieškovai traktuoja, kad V. M. yra vandentiekio ir nuotekų tinklų statytojas. Tinklai yra esami, tai patvirtina tiek bendroji, tiek architektūrinė projekto dalys, kiti byloje esantys įrodymai, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai. Nesuprantama, kodėl ieškovai traktuoja V. M. kaip tinklų statytoją, kai veiksmų, susijusių su tinklais, V. M. neatlieka.
11.8. Atsižvelgiant į tai, kad statybą leidžiančio dokumento teisėtumą patvirtino ir Inspekcija, laikytina, kad nėra pagrindo abejoti dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo. Taip pat laikytina, kad atsakovė neperžengdama savo kompetencijos ribų tinkamai atliko jai priskirtus veiksmus – įvertinusi pateiktą prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento, tinkamai išdavė statybą leidžiantį dokumentą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. M. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą ir ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
12.1. Ginčo pastatas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip vienbutis gyvenamasis namas. Atsakovas rekonstruoja jam priklausančią namo dalį, įrengdamas tūrinį stoglangį pastogėje, nekeičiant esamos pastato struktūros, inžinerinių tinklų ar bendrųjų parametrų (aukščio, užstatymo ploto, gabaritų ir kt.). Ieškovai, teigdami, kad ginčo pastatas faktiškai turi daugiabučio požymių, privalėjo įrodyti, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie pastato paskirtį yra neteisėti arba nepagrįsti. Tačiau ieškovai neginčijo dokumentų, kurių pagrindu pastatas buvo įregistruotas kaip vienbutis, ir neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad registracijos metu buvo pateikti neteisingi ar neatitinkantys faktinės situacijos duomenys. Kadangi dokumentų, kurių pagrindu atlikta registracija, ieškovai neginčijo, o įrodymų, patvirtinančių, kad pastatas turėjo būti registruojamas kaip daugiabutis, nepateikė, šiuo metu galiojantys Nekilnojamojo turto registro duomenys, turintys prima facie galią, pagrįstai vertintini kaip teisingi ir galiojantys.
12.2. Atsakovui statybą leidžiančio dokumento pagrindu atlikus statybos darbus faktinė situacija iš esmės nepasikeitė, o ginčo gyvenamasis namas buvo ir toliau naudojamas tokiu pat būdu ir apimtimi, kaip buvo naudojamas iki rekonstravimo darbų, todėl, įgyvendinus rekonstrukciją pagal statybą leidžiantį dokumentą, ieškovų faktinė situacija nepablogėjo, liko tokia pati, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tokia situacija pažeidžia ieškovų teises.
12.3. Dėl leidimo pagrindu atliekamų statybos darbų atstumtas tarp ieškovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ne tik kad nesumažės, bet padidės. Atliekant rekonstravimo darbus papildomai yra atitraukiama pastogė nuo sklypo ribos, išlaikant 3 metrų atstumą. Atsižvelgus į tai, kad dėl leidimo pagrindu atliekamų darbų atstumas tarp pastatų didėja, nėra faktinio pagrindo teigti, kad dėl to pažeidžiamos ieškovų teisės ar kad didėja gaisro kilimo rizika. Ieškovai siekdami įrodyti savo teisių pažeidimą ar tam tikrų priešgaisrinių reikalavimų tariamą nesilaikymą, turėjo įrodyti, kad dėl numatomų leidimo pagrindu atliktų darbų mažėja esamas atstumas tarp pastatų. Nagrinėtoje byloje nėra ginčo, kad toks atstumas ne mažėja, bet priešingai – didėja.
12.4. Pati ieškovė L. J. savo 2025 m. vasario 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad namas (duomenys neskelbtini), yra pastatytas gavus namo (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimus, tai reiškia, kad statoma buvo nesilaikant privalomo 10 metrų priešgaisrinio atstumo, o gaisrinė sauga buvo užtikrinama sudarant dviejų namų gaisrinio skyriaus plotą. Tai reiškia, kad būtent ieškovų, o ne (duomenys neskelbtini), namo bendraturčių iniciatyva tarp tų dviejų namų nėra minimalaus privalomo priešgaisrinio atstumo. Priešingai nei teigia ieškovai, ginčo pastato pastogėje nebuvo formuojamos naujos gyvenamosios patalpos, o vykdyti rekonstrukcijos darbai nesukėlė jokių naujų teisinių ar techninių padarinių priešgaisrinio atstumo aspektu. Nei statinio tūris, nei atstumai tarp pastatų nesikeitė, todėl teismo išvada, kad sutikimas ar papildomi saugos reikalavimai šiuo atveju netaikytini, yra visiškai pagrįsta.
12.5. Ieškovai nei apeliaciniame skunde, nei pirmosios instancijos metu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jų gyvenamasis namas buvo pastatytas anksčiau nei atsakovo ginčo pastatas. Priešingai – Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo pastato statybos baigtos 1991 m., o ieškovų namas statytas vėliau. Ieškovai tapatina ginčo pastato statybų baigtumą su 2011 m. vasario 8 d. deklaracija apie statybos užbaigimą ((duomenys neskelbtini)), tačiau ši deklaracija nėra susijusi su pastato pirminės statybos užbaigimu. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, koks statinys ar darbai buvo deklaruoti 2011 m., todėl šiuo dokumentu remtis ginčo vertinimui nėra pagrindo. Ieškovai savo reikalavimus grindžia byloje nepateikta ir nenagrinėta 2011 m. deklaracija, kuri galėjo būti susijusi su atskiromis patalpomis ar papildomais remonto darbais, tačiau ji visiškai nėra susijusi su pradiniu ginčo statybos baigtumu. Ieškovai, remdamiesi dokumentais, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme ir kurių turinys nėra aiškus, pažeidžia apeliacinio proceso paskirtį ir peržengia apeliacinės instancijos ribas.
12.6. Dujų sistemų pertvarkymas (rekonstrukcija) yra vykdoma pagal specialius dujų sistemos projektus, juose numatytus sprendinius, kurie nėra šioje byloje nagrinėti ir vertinti, todėl ieškovų argumentai atmestini kaip nesusiję su ginčo dalyku. Ieškovų nurodomos 2022 m. sausio 14 d. AB „ESO“ išduotos prisijungimo sąlygos dujų sistemos pertvarkymui neįpareigoja atsakovo šias sąlygas įgyvendinti. Prisijungimo sąlygų išdavimas savaime nereiškia, kad buvo vykdoma ar planuojama reali dujų sistemos rekonstrukcija. Ieškovai klaidinančiai perkelia su dujų sistema susijusius aspektus į statybos leidimo vertinimą, nors tai nėra šios bylos objektas.
12.7. Projektas, kurio pagrindu išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nenumatė jokių lauko inžinerinių tinklų tiesimo ar rekonstravimo. Ieškovai nepagrįstai reikalauja, kad dėl jau esančių tinklų naudojimo būtų gaunamos naujos prisijungimo sąlygos ar sutikimai. Statybos leidimas išduotas dėl ginčo pastato rekonstrukcijos, o ne dėl tinklų tiesimo ar pertvarkymo. Kadangi tinklai yra esami, jų vieta žinoma tiek savivaldybei, tiek ieškovams, jų tolesnis naudojimas nereikalauja jokių papildomų prisijungimo sąlygų ar rašytinių sutikimų iš gretimų sklypų savininkų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
5. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal CPK, apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
7. Civilinė byla pagal ieškovų ieškinį atsakovams dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir savininko teisių pažeidimų pašalinimo pirmosios instancijos teisme po apeliacijos išnagrinėta iš naujo. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pirmą kartą, ieškovų ieškinys atmestas, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir civilinė byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinys atmestas, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimo, kuriuo ieškovų ieškinys dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir savininko teisių pažeidimų pašalinimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
9. Atsakovas V. M. yra pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčo pastatas), kurio paskirtis gyvenamoji (vieno buto pastatai), esančio (duomenys neskelbtini), vienas iš bendraturčių, kuriam priklauso 19476/100000 dalis pastato; įregistravimo pagrindas – 2018 m. lapkričio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti ginčo pastato bendraturčiai: tretieji asmenys D. D., I. Š., V. R., A. G., R. S., S. Z. ir N. B.. Ginčo pastatas yra žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovams J. J. ir L. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir ieškovų žemės sklypas bei žemės sklypas, kuriame yra ginčo pastatas, ribojasi.
10. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Inspekcija) vykdydama statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos funkcijas pagal gautą ieškovų skundą apie galbūt neteisėtai atliekamus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, 2022 m. birželio 29 d. atliko statybos patikrinimą vietoje ir 2022 m. liepos 19 d. surašė Statybos patikrinimo nagrinėjant skundą aktą Nr. BIPA-00-220719-00046, kuriuo nustatė, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) senamiesčio – apsaugos zonos teritorijoje vykdomi neypatingojo gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies rekonstravimo darbai, neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį (statytojo nuosavybės teise valdomų palėpės patalpų (1-34 ir 1-35) dalyje pašalinta dalis buvusių stogo konstrukcijų ir dalis buvusių sienų. Palėpės dalyje ties esama stogo konstrukcija (laikanti konstrukcija – gegnės) ir naujai įrengiamos stogo (kitas stogo nuolydžio kampas) konstrukcijos dalies susikirtimo (ties esamų ir naujai įrengiamų stogo laikančių konstrukcijų – medinių gegnių) vietos apačia įrengta stogą laikanti konstrukcija – medinė sija (150x100 mm), kuri yra atremta į tris medines kolonas (100 x 100 mm). Naujai įrengiamos stogo dalies nuolydžio kampas yra toks pats, kaip ir esamos stogo dalies, įrengtos virš pastogės patalpų 1-32, 1-33 bei dalies patalpų 1-27 bei 1-34. Esama ir naujai įrengiama medinė stogo konstrukcija apšiltinant akmens vata. Naujai įrengiamo stogo danga – skarda, spalva ir profilis kaip esamo stogo. Palėpės dalyje ant medinės perdangos įrengta nauja medinės konstrukcijos karkasinė siena su angomis vitrininiams langams, durims. Sienos konstrukcija apšiltinta akmens vata. Ant sienos atremta naujai įrengiamo stogo konstrukcija. Nuo šios sienos apie 1,05 metro atstumu į pastato išorę, virš esamos išorinės sienos ašyje D, įrengtos keturios kolonos (100 x 100 mm), ant kurių atremta medinė sija, einanti per visą naujai įrengiamo stogo dalį, o ant jos atremtos naujai įrengiamo stogo laikančios konstrukcijos – gegnės. Naujai įrengiamo stogo aukštis gyvenamojo namo išorinės sienos ašyje D yra apie 1,85 metro aukščiau už buvusį stogo aukštį). Inspekcija 2022 m. liepos 19 d. statytojui atsakovui V. M. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-220719-00082, o 2022 m. liepos 20 d. surašė privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-220720-00084. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-1222-764/2023 V. M. skundo dėl minėtų aktų panaikinimo netenkino (sprendimas įsiteisėjęs), nustatęs, jog skundžiami savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai surašyti pagrįstai, tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, kad atlikti pastato rekonstravimo, o ne kapitalinio remonto darbai (atlikus statybos darbus buvo įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos ir pakeisti pastato matmenys), bei taikytinas teisės aktų nuostatas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenys).
11. Atsakovo V. M. užsakymu projektuotoja UAB „Domus future service“ 2022 metais parengė vienbučio gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas) ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – ir IS) „Infostatyba“ 2023 m. balandžio 27 d. pateikė prašymą išduoti leidimą, kuris buvo patenkintas. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. gegužės 18 d. atsakovui V. M. išdavė statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį (-ius), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas).
Dėl skundžiamo teismo sprendimo (ne)pagrįstumo
13. Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statinio gyvavimo ciklo skaitmeninių duomenų reglamentavimą, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – ir Statybos įstatymas) (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Pagal minėto įstatymo nuostatas teisę būti statytoju turi Lietuvos Respublikos ir užsienių valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos šią teisę įgyvendinančios Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis (Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Jei statytojas neatitinka įstatyme įtvirtinto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalis).
14. Asmuo, įgyvendindamas statytojo teisę, privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi Leidimo išdavimo metu) 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 punktas). Neypatingo statinio rekonstravimui turi būti rengiamas rekonstravimo projektas (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas), reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius yra savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis). Savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (Priežiūros įstatymas) nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 33 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija Inspekcija pagal gautą skundą įvykdžiusi teisės aktuose įtvirtintas funkcijas, atsakovui V. M. 2022 m. liepos 19 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-220719-00082, o 2022 m. liepos 20 d. ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-220720-00084. Atsakovas pasinaudojo teise įteisinti savavališką statybą, parengė Projektą ir sumokėjo nustatyto dydžio įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, todėl Projekto sprendiniams įgyvendinti gavo statybą leidžiantį dokumentą (Leidimą).
Žemesnės instancijos teismas
16. Ieškovai, kaip gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai, nesutinka su atsakovui V. M. išduotu Leidimu rekonstruoti statinį, kreipėsi į teismą dėl šio leidimo panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškovų J. J. ir L. J. ieškinys atmestas, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, jog ieškovai neįrodė, kad ginčijamas Leidimas ir jame nurodyti konkretūs projektiniai sprendiniai pažeistų ieškovų teises ir teisėtus interesus.
17. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė aukštesnio įrodinėjimo standarto objektą, nepateikė faktinių aplinkybių teisinio vertinimo, klaidingai paskirstė įrodinėjimo tarp šalių pareigą. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
18. Civilinis procesas grindžiamas proceso dispozityvumo ir rungimosi principais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Iš dispozityvumo ir rungimosi principų išplaukia, kad pareiga (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) teikti teismui įrodymus tenka šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Taigi teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas). Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
19. Pagal kasacinio teismo praktiką, formuojamą bylose, kuriose sprendžiami statybą leidžiančio dokumento ir statybos pagal tokį dokumentą teisėtumo klausimai kartu reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo kaip savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymo, ir įrodinėjant faktines aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo pagrindą, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tai reiškia, kad faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėjamas statinio statybos neteisėtumas (savavališkumas) arba statybą leidžiančio dokumento neteisėtumas ir grindžiamas reikalavimas dėl statinio nugriovimo, pagrįsti turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai), parengti (surinkti) asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetenciją. Teismui, sprendžiančiam reikalavimus dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindą, egzistavimo – teismo įsitikinimas turi būti iš esmės neabejotinas. Tokio pobūdžio byloms yra būdingas viešojo intereso elementas, kurio buvimas suponuoja, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, turi teisę (tam tikrais atvejais netgi pareigą) savo iniciatyva rinkti įrodymus. Vis dėlto viešojo intereso elemento egzistavimas nepaneigia rungtyniškumo, kuris yra pamatinis nacionalinio civilinio proceso principas, ir savaime nesudaro pagrindo kitaip paskirstyti įrodinėjimo naštą – asmuo, nors ir gina ne (išimtinai) savo asmeninį, bet viešąjį interesą, privalo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą dėl statybos padarinių kraštutinėmis priemonėmis pašalinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018. Teismų praktika. 2018, 49, p. 214–238).
20. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad šioje byloje buvo netinkamai nustatytas aukštesnio įrodinėjimo standarto objektas. Minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, formuojamą tokio pobūdžio bylose, teismui, nagrinėjančiam bylą, neturi kilti jokių abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių šalies pareikšto reikalavimo pagrindą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas nusprendė, kad ieškovai įrodinėjimo pareigos neįvykdė, t. y. esminių faktinių aplinkybių, kuriomis grindė reikalavimą, neįrodė. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas vertino byloje šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios galios, byloje pateiktų įrodymų pagrindu padarė atitinkamas išvadas, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir atliko teisinį jų vertinimą. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas nurodė aplinkybes, kurių ieškovai neįrodė, pasisakė dėl ieškovų faktinį pagrindą sudariusių aplinkybių ir jas įvertino, be to, siūlė šalims byloje spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo, o šalims išreiškus nesutikimą, vertino byloje esančius įrodymus. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje savo iniciatyva ekspertizės neskyrė, įvertinus tai, kad šalys ekspertizę skirti atsisakė (procesiniuose dokumentuose nurodė, kad byloje ji nėra tikslinga ir ginčo išsprendimui pakanka byloje esančių įrodymų), nereiškia teismo pareigos užtikrinti tinkamą įrodinėjimo procesą nevykdymo.
21. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo vaidmens įrodinėjimo procese, yra nurodęs, jog teismas turi procesinę pareigą tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą bylos baigtimi suinteresuotiems proceso dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 24 punktas; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019, 20, 21 punktai). Kartu tokia teismo pareiga negali būti aiškinama taip, kad būtų paneigiama ir teismui perkeliama suinteresuotų bylos baigtimi dalyvaujančių asmenų pareiga įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-469/2022).
22. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, neturi pagrindo spręsti, jog įrodinėjimo našta byloje paskirstyta netinkamai, o teismas neatliko byloje esančių įrodymų teisinio vertinimo. Teismas atkreipia dėmesį, jog CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Ieškovai reiškė reikalavimą panaikinti statybą leidžiantį dokumentą ir įpareigoti atsakovą V. M. atlikti tam tikrus veiksmus, ieškinio faktiniu pagrindu nurodė aplinkybes, kad išduodant statybą leidžiantį dokumentą neatsižvelgta į tai, kad ginčo pastatas yra daugiabutis gyvenamasis namas, todėl išduodant statybos leidimą turėjo būti taikomi daugiabučiams gyvenamiesiems namams keliami reikalavimai, Leidimas išduotas rekonstravimo projektui, nesuderintam teisės aktų nustatyta tvarka, nevertinant to, kad lauko vandentiekio įvadinis tinklas yra ieškovams priklausančiame žemės sklype, ir neatitinka imperatyvių priešgaisrinės saugos teisės aktų reikalavimų, teisės aktų reikalavimų dėl lauko inžinerinių tinklų neišlaikyto atstumo, reikalavimų dėl dujų katilų ir jų kaminų montavimo vietos ginčo pastate. Taigi būtent ieškovams kilo pareiga įrodyti ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, įgyvendinti įstatymo pareigą teikti įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti, dėl to pirmosios instancijos teismas pasisakė. Aplinkybė, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas).
23. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, be kita ko, nurodo, jog, reikalaudamas pateikti ieškovų gyvenamojo namo 1999 metų statybos projektą, pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas vertinamas ieškovų namo statybos techninio projekto duomenis, kadangi tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino faktinį ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių kontekste, t. y. pasisakydamas dėl apeliantų procesiniuose dokumentuose akcentuojamų aplinkybių dėl 10 metrų atstumo laikymosi (nesilaikymo) gretimo pastato atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) nagrinėjamam klausimui bylos faktinius bei teisinius aspektus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
24. Apeliaciniu skundu ieškovai nurodo, kad (i) neįvertinta esama faktinė pastato rūšis (klasifikacija), kokios apimties statybos darbai bus atliekami pagal statybos leidimą bei ar atlikus tuos darbus nepasikeis pastato rūšis (teigia, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčo pastatas turi daugiabučio gyvenamojo namo požymius, tiek teismas, tiek leidimą išduodanti institucija neįvertino, koks pastatas taps atlikus rekonstrukciją); (ii) Leidimas išduotas pažeidžiant gaisrinę (priešgaisrinę) saugą reguliuojančius teisės aktų reikalavimus dėl minimalių priešgaisrinių atstumų tarp pastatų ir gretimų sklypų savininkų sutikimo, kai šių atstumų tarp pastatų nėra laikomasi; (iii) Leidimas neatitinka teisės aktų reikalavimų dėl dujų katilų ir jų kaminų montavimo vietos ginčo pastate (atsakovas privalėjo įgyvendinti jam išduotas prisijungimo sąlygas); (iv) atsakovas atlikdamas rekonstrukciją privalėjo gauti naujas prisijungimo sąlygas prie lauko vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų, nebuvo įvertinta, kad lauko vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai patiesti gretimame žemės sklype ir ne pagal projektą (rekonstravimo projektas neatitinka vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų įrengimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų).
25. Taigi šiuo atveju apeliantai kvestionuoja statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 1 punktas numato, kad statybą leidžiančio dokumento galiojimas gali būti panaikintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami šių asmenų skundų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba teismą. Jeigu nustatomi pažeidimai tik Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos, kitų institucijų kompetencijos srityje, į teismą savo iniciatyva ar kitų asmenų kreipimosi pagrindu kreipiasi ši institucija. Jeigu nustatoma pažeidimų, susijusių su kelių institucijų kompetencija, į teismą kreipiasi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai (Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalis).
26. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018).
27. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliantų skundo argumentų, jog nebuvo įvertinta esama faktinė pastato rūšis ir aplinkybės, ar atlikus statybos darbus nepasikeis pastato rūšis, atkreipia dėmesį, kad Projekte, kuriam įgyvendinti buvo išduotas Leidimas, numatyta, jog planuojami atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukcijos darbai, kuriuos vykdant pastato paskirtis nėra keičiama, kaip ir pagrindinė sklypo naudojimo paskirtis ir būdas. Projekte nežymiai koreguojamas gyvenamųjų patalpų (1 aukšte ir pastogės aukšte) vidaus išplanavimas (demontuojamos nereikalingos pertvaros, įrengiamos naujos pagal poreikį), projektuojamas tūrinis stoglangis, esamos atvertos pastogės vietoje projektuojamas balkonas (Projekto architektūrinė dalis, 5 punktas).
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, neturi pagrindo sutikti su apeliantų pozicija, jog byloje nebuvo įvertinta, ar statinio architektūra atitinka statinio paskirtį (esama faktinė pastato rūšis ir aplinkybės, ar atlikus statybos darbus nepasikeis pastato rūšis) dėl toliau dėstomų argumentų. Pirma, ieškovai nepagrįstai teigia, jog byloje dėl faktinių aplinkybių, susijusių su pastato paskirtimi, ginčo nėra (nebuvo). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (ginčijamo teismo sprendimo turinio, šalių argumentų), tarp šalių buvo kilęs ginčas tiek dėl faktinių aplinkybių, ar ginčo pastatas atitinka daugiabučio gyvenamojo namo paskirtį, tiek dėl šių aplinkybių teisinio vertinimo ir pastato paskirties pasikeitimo po rekonstrukcijos darbų atlikimo.
29. Ieškovai savo argumentams dėl ginčo pastato paskirties pagrįsti byloje teikė teismo eksperto G. T. 2023 m. spalio 31 d. konsultaciją ,,Ekspertinis nagrinėjimas-konsultacija. Objektas Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)“, kurioje pagal suformuluotą užduotį (ar kadastrinių matavimų, atliktų UAB ,,IVNT“ 2010 m. lapkričio 4 d. byloje nurodytais indeksais pažymėtos patalpos atitinka buto sąvoką pagal STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“) ekspertas nustatė šešias patalpų grupes ir nurodė, jog šios patalpų grupės gali būti įvardytos kaip atskiri butai, padarė išvadą, kad pastatas (duomenys neskelbtini), atitinka daugiabučio gyvenamojo namo apibrėžimą.
30. Pažymėtina, jog konsultacinė išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių rūšių – rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-684/2025, 55 punktas; 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-403/2025, 50 punktas).
31. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog byloje buvo pateikta ir 2025 m. teismo eksperto D. K. konsultacinė išvada (eksperto prašoma atsakyti į klausimą, ar gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis), kurioje nurodoma, jog gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra vienbutis gyvenamasis namas, kuriame skirtingi savininkai nuosavybės teise valdo skirtingas patalpas, dėl kurių naudojimosi tvarkos yra susitarę.
32. Taigi byloje buvo pateiktos dvi konsultacinės išvados, ir vienoje jų (G. T.) pateiktos tikėtinos išvados (,,gali būti“) apie ginčo pastate esančių patalpų grupių atitiktį buto sąvokai, dėl to ir pastatas atitinka daugiabučio namo sąvoką, o kitoje (D. K.) – konkreti išvada dėl ginčo pastato kaip vienbučio gyvenamojo namo paskirties.
33. Byloje pateikti ir kiti įrodymai: Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kuriame nurodoma įregistruota ginčo pastato kaip vienbučio paskirtis; kadastrinių matavimų byla, patvirtinanti, jog ginčo pastatas yra vienbutis pastatas; namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byla, iš kurios matyti, jog ginčo pastato pirmo aukšto patalpų išdėstymas (išplanavimas), pateiktas 1984 m. eksplikacijoje, ir tas, kuris užfiksuotas kadastrinių matavimų byloje, esmingai nesiskiria ir kt.
34. Pirmosios instancijos teismas remdamasis aukštesnio įrodinėjimo standartu padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, kad ginčo pastatas yra daugiabutis gyvenamasis namas, taip pat neįrodė, kad dokumentai, kurių pagrindu duomenys apie ginčo pastato paskirtį įrašyti registre, yra neteisėti ir neteisingi, pažymėdamas, kad teismo ekspertizės šioje dalyje nebuvo prašoma skirti, objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ieškovų įrodinėtinas aplinkybes, nėra. Teismas nesirėmė ieškovų (apeliantų) pateikta G. T. konsultacija-išvada, be kita ko, ir dėl šioje konsultacijoje naudojamų formuluočių, aplinkybių, jog konsultacija grindžiama šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, neatsižvelgiant į aplinkybes, kada ginčo pastatas buvo baigtas statyti (remiantis bylos duomenimis pastato statybos pabaigos metai 1991 m.) ir įregistruotas, taip pat ekspertui užduoto klausimo apimtimi ir pobūdžiu (ekspertui užduotas klausimas, ar atskiros patalpos pastate atitinka sąvoką, bet ne klausimas, ar pats pastatas laikomas vienbučiu ar daugiabučiu), nusprendė, kad byloje nėra pateikti neprieštaringi ir patikimi duomenys, kurie patvirtintų, kad išduodant Leidimą yra būtina taikyti daugiabučiams gyvenamiesiems namams keliamus reikalavimus, ir atsakovė į tai neatsižvelgė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu.
35. Antra, remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo pastatas yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, valdomas kelių savininkų (atsakovo ir trečiųjų asmenų D. D., I. Š., V. R., A. G., R. S., S. Z. ir N. B.) pagal patvirtintą naudojimo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymas yra toks bendraturčių turimų nuosavybės teisių į bendrą daiktą įgyvendinimas, kuriuo apibrėžiamos bendraturčio praktinės galimybės naudotis tam tikromis gyvenamojo namo atskiromis izoliuotomis patalpomis, kartu išliekant bendrajai dalinei nuosavybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2012). Pastebėtina, jog byloje pateikti ir kiti įrodymai (1978 m. vasario 9 d. Vilniaus m. Lenino rajono liaudies teismo sprendimas c. b. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Lenino rajono liaudies deputatų vykdomojo komiteto sprendimas, 1976 m. vasario 25 d. sutartis, patvirtina notarine tvarka, kuria nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), tvarka), iš kurių matyti, jog ginčo pastatas ir anksčiau buvo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, nuosavybės teise valdomu kelių asmenų, kurie pagal nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką valdė ir naudojosi atskiromis izoliuotomis patalpomis, nekeičiant nei pastato paskirties, nei naudojimo būdo. Pažymėtina, jog izoliuotų ar atskirtų patalpų skaičius ir (ar) savininkų daugetas nekeičia pastato naudojimo būdo ar paskirties ir nesudaro pagrindo jos vertinti kitaip, nei šiuo metu yra nurodyta viešajame registre (CK 4.262 straipsnis). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog ginčo gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), viešajame registre įregistruotas kaip neypatingasis (vienbučio paskirties) pastatas – gyvenamasis namas. Ieškovai byloje duomenų ir dokumentų, kurių pagrindu į viešą registrą įrašyti ginčo pastato duomenys, neginčijo ir įrodymų, jog minėti duomenys neteisėti ar neteisingi, byloje neteikė. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčo Leidimu pastato paskirtis nebuvo keičiama.
36. Trečia, Statybos įstatymo 5 straipsnio (teisės akto redakcija, galiojusi Leidimo išdavimo metu), reglamentuojančio esminius statinio architektūros reikalavimus, 1 dalies 3 punktas numato, jog statinio architektūra turi būti tokia, kad atitiktų statinio paskirtį. Remiantis byloje pateiktu 2023 m. vasario 27 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktu Nr. 23-11, atsakovo Projekto sprendiniai atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, taip pat reikalavimus privalomiems projekto rengimo dokumentams, teritorijų planavimo dokumentams, esminiams statinių ir statinio architektūros reikalavimams. Taigi, esant visoms anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliantų argumentus, kad byloje nebuvo įvertintos aplinkybės dėl statinio architektūros atitikties statinio paskirčiai.
37. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, jog Leidimas išduotas pažeidžiant gaisrinę saugą (priešgaisrinę) reguliuojančius teisės aktų reikalavimus dėl minimalių priešgaisrinių atstumų tarp pastatų ir gretimų sklypų savininkų sutikimo, kai šių atstumų tarp pastatų nėra laikomasi, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal byloje pateikto Projekto dėl ginčo pastato dalies rekonstrukcijos sprendinius, išoriniai ginčo pastato matmenys (ilgis, plotis, aukštis), stogo kraigo aukštis, užstatymo plotas, fasadų apdaila, jų medžiagiškumas ir spalvinis sprendimas išlieka esami, pastato išorinės sienos esamos. Pastato pjūvio brėžinyje matoma, jog įrengiant naują balkoną išsaugomas 3 metrų atstumas iki kito sklypo ribos.
38. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo sprendiniai nedaro įtakos pastato gaisrinės saugos reikalavimams, nė viena konstrukcija neišsikiša labiau link sklypo ribos nei jau esamos gyvenamojo namo konstrukcijos. Neįrodžius, kad atliekant rekonstravimo darbus kiek nors mažėtų atstumas tarp pastatų, teismas laikė, kad nėra pagrindo vertinti, jog dėl to ginčijamu Leidimu būtų pažeidžiamos ieškovų teisės; neįrodyta, kad atlikus Leidime suplanuotus ginčo pastato dalies rekonstrukcijos darbus priešgaisrinė situacija ieškovams pablogėtų ar neigiamai pasikeistų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo aspektu.
39. Pažymėtina, jog byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovų gyvenamasis namas, esantis besiribojančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris pastatytas vėliau nei ginčo pastatas (duomenys neskelbtini) (pagal byloje esančius duomenis, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1991 m., o ieškovų gyvenamojo namo statybos ir projektavimo darbai vyko 1999 m., statybos pabaigos metai 2006 m.) yra arčiau nei 10 metrų atstumu iki gretimo pastato, šiems veiksmams atlikti buvo gauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimai dėl žemės sklypo padalijimo ir pastato (aukštingumas – du aukštai su mansarda) statybos.
40. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte (akto redakcija, galiojusi Leidimo išdavimo metu) numatyta, kad planuojant statyti ar rekonstruoti statinius mažesniais negu norminiai atstumai iki gretimo sklypo ribos statybą leidžiančiam dokumentui gauti būtina pateikti besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimą. Normuojamus atstumus tarp statinių ir sklypo ribų, atsižvelgdama į Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose reglamentuose (Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).
41. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (toliau ir – STR 1.05.01:2017) 7 priede (teisės akto redakcija, galiojusi Leidimo išdavimo metu) įtvirtinti atvejai, kai privaloma gauti besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimą. Pagal minėto reglamento 7 priedo 4 punkto nuostatas, statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos yra reikalingas sutikimas, tačiau statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų (STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punktas).
42. Minėta, šiuo atveju Projekto sprendiniuose nurodoma, jog naujos konstrukcijos įrengiamos išlaikant 3 metrų atstumą iki sklypo ribos. Pagal Projektą, vykdant rekonstrukcijos darbus, įrengiamas naujas tūrinis stoglangis, esamos atvertos pastogės vietoje projektuojamas balkonas, tūrinio stoglangio karkasinėje sienoje projektuojami trys langai iki pastogės grindų lygio (Projekto architektūrinė dalis, 5 punktas). Taigi rekonstrukcijos darbais nemažinamas esamas atstumas tarp gretimų (ieškovų ir ginčo) pastatų, o rekonstruojamos esamos patalpos ginčo pastato pirmajame aukšte ir pastogėje. Apeliantai, remdamiesi gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, nenurodė, kaip konkrečiai rekonstrukcija ta apimtimi, kokia yra numatyta Projekte, keičia ar daro neigiamą įtaiką esamai gaisrinei (priešgaisrinei) saugai, nenurodo šio apeliantų akcentuojamo galimo teisės pažeidimo įtakos jų teisėms ir teisėtiems interesams. Pažymėtina, jog Inspekcija, tikrinusi statybos darbų vykdymą pagal išduotą Leidimą, gaisrinės saugos pažeidimų nenustatė.
43. Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) 6 lentelės (minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp pastatų) nuostatas, minimalus atstumas tarp III atsparumo ugniai laipsnio (ginčo pastatas) ir II atsparumo ugniai laipsnio (ieškovų pastatas) pastatų 10 metrų. Reikalavimų 93.3 papunkčio nuostatos numato, jog minėti priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, esančių skirtinguose žemės sklypuose, gali būti neišlaikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija šios grupės (gyvenamieji namai) pastatams nustatymo gaisrinio skyriaus ploto. Maksimalus gaisrinio skyriaus plotas III atsparumo ugniai laipsnio pastatui yra 1 000 kv. m (Reikalavimų 51 punktas, 3 priedas) ir byloje pateikti duomenys, jog po rekonstrukcijos perskaičiuotas ginčo pastato gaisrinio skyriaus plotas neviršija maksimalių nustatytų dydžių (UAB ,,Domus future service“ išvada, pateikta 2025 m. vasario 10 d. su DOK-20824), todėl papildomas dalijimas gaisriniais skyriais nėra reikalingas.
44. Taigi priešingai, nei nurodo apeliantai, nors Reikalavimai ir numato minimalius gaisrinius atstumus tarp statinių, tačiau taip pat numato ir atvejus, kai tokių atstumų galima nesilaikyti. Aplinkybės dėl ieškovų akcentuojamo 10 metrų atstumo tarp gretimuose sklypuose esančių pastatų nesilaikymo buvo įvertinos atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, įskaitant teisės aktų nuostatas, numatančias minimalius norminius atstumus tarp besiribojančių sklypų, statybos darbų apimtį ir rūšį (vykdoma ne nauja statyba, o rekonstrukcija, kai naujos konstrukcijos įrengiamos ne arčiau kaip 3 metrų atstumu iki gretimo sklypo ribos) ir šių atstumų nesilaikymo įtaka ieškovų teisėms pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus dėl ginčo pastato gaisrinio tūrio plotų pasikeitimo, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino STR 1.05.01:2017 įtvirtintas nuostatas. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms (48–53 punktai) apeliantų argumentai dėl galimų gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų išduodant ginčo Leidimą pripažintini nepagrįstais.
45. Pasisakydama dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantai Leidimo išdavimo teisėtumą ginčija ir jo neteisėtumą grindžia statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais ta apimtimi ir dėl tų statybos darbų, kurių Leidimo projektiniai sprendiniai nenumato įgyvendinti.
46. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Statybos įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi Leidimo išdavimo metu) statybos darbus apibrėžia kaip darbus, atliekamus statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalis).
47. Statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 01.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“ (toliau – ir STR 01.01.08:2002) 9 punkto (redakcija Leidimo išdavimo metu) nuostatos detalizuoja, jog statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 1) pastatomi nauji aukštai; 2) įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 3) nugriaunama dalis esamų aukštų; 4) prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 5) pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.
48. Apeliantai, be kita ko, teigia, kad ginčo Leidimas nesuderintas ir neatitinka teisės aktų reikalavimų dėl dujų katilų ir jų kaminų montavimo vietos ginčo pastate, atsakovas privalėjo įgyvendinti jam išduotas prisijungimo sąlygas. Šie apeliacinio skundo argumentai pripažintini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą dujų sistemos pertvarkymas vykdomas pagal konkrečius dujų sistemos projektus ir juose numatytus sprendinius (Reikalavimų 53 punktas, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 patvirtintų Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 8–13 punktai). Nagrinėjamu atveju Projekto, kurio pagrindu išduotas ginčijamas Leidimas, sprendiniuose nėra nuostatų, susijusių su dujų katilo kamino, dujinės sistemos įrengimo ir (ar) pertvarkymo darbais, t. y. rekonstruojant ginčo statinį jokie tokio pobūdžio statybos darbai nėra numatyti. Pagal projekto sprendinius, rekonstruojant ginčo pastatą, kaminai išlieka esami, tradicinės formos ir medžiagiškumo: tinkas ir plytų mūras. Taigi apeliantų nurodyti galimi dujų sistemos montavimo pažeidimai nepatenka į ginčijamo Leidimo sprendinius, atitinkamai šie apeliantų argumentai neturi įtakos ginčijamo Leidimo išdavimo (ne)teisėtumo vertinimui, juolab nesudaro pagrindo spręsti klausimą apie galimą apeliantų teisių pažeidimą išduodant ginčo Leidimą. Aplinkybė, jog atsakovui V. M. buvo išduotos prisijungimo (projektavimo) sąlygos dujų sistemos pertvarkymo (rekonstravimo) projektui rengti, tačiau atsakovas šių sąlygų neįgyvendino, nėra šios bylos dalykas.
49. Kaip nepagrįsti atmestini ir apeliantų argumentai, susiję su kitais ginčo pastato inžineriniais tinklais, kurių pagrindu ginčijamas išduotas Leidimas. Apeliantai nurodo, jog atsakovas V. M. atlikdamas rekonstrukciją privalėjo gauti naujas prisijungimo sąlygas prie lauko vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų, nebuvo įvertina, kad lauko vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai patiesti gretimame žemės sklype ir ne pagal projektą, teigia, kad rekonstravimo projektas neatitinka vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų įrengimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
50. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo pozicijai, atkreipia dėmesį, jog ginčijamo Leidimo Projektas inžinerinių tinklų rekonstrukcijos darbų nenumatė. Iš Projekto sprendimų matyti, jog rekonstruojant ginčo pastato dalį inžineriniai tinklai lieka esami iš namo vidaus tinklų, pritaikomi gyvenamųjų patalpų schemai; lauko inžineriniai tinklai – esami, pastate yra komunalinio vandentiekio ir nuotekų tinklai, projektuojamose patalpose inžineriniai tinklai – iš pastato vidaus tinklų. Projekto sprendiniuose nesant numatytų jokių inžinerinių tinklų rekonstrukcijos darbų nėra pagrindo reikalauti statytojo gauti naujas prisijungimo sąlygas (Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis).
51. Lietuvos Respublikos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 patvirtintas statybos techninis reglamentas 2.07.01:2003 ,,Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (toliau ir – STR 2.07.01:2003) nustato pastato inžinerinių sistemų ir lauko inžinerinių sistemų esminius reikalavimus bei saugos ir paskirties reikalavimus (STR 2.07.01:2003 1 punktas). Juo įtvirtinti reikalavimai, kurių turi būti laikomasi projektuojant, montuojant pastato vandentiekio tinklus ir (ar) nuotekų šalintuvus, taip pat lauko (vandentiekio ir nuotekų šalinimo) inžinerinius tinklus (STR 2.07.01:2003 15–16 punktai, 171–172 punktai, 303 punktas).
52. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė STR 2.07.01:2003 nuostatas, šiame STR vartojamą sąvoką ,,objektas“ aiškino ir suprato ne kaip patį rekonstruojamą statinį (pastatą), o kad ,,objektas“ yra patys vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklai. Sutiktina, jog minėto STR prasme objektu gali būti suprantamas ne tik rekonstruojamas, remontuojamas, statomas statinys, bet ir esamas statinys, kuriame vykdomi atitinkami inžinerinių tinklų statybos (rekonstrukcijos) darbai, kuris turi būti prijungiamas prie tam tikrų inžinerinių tinklų ar pan. Tačiau vien tai, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrą sąvoką aiškino kitaip, nei ją interpretuoja apeliantai, nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apeliacinio skundo teiginius, kad teismas nevertino apeliantų didesnę įrodomąją galią turinčių įrodymų (UAB ,,Vilniaus vandenys“, AB ,,Energijos skirstymo operatorius“), pažymėdama, kad nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
53. Apeliantų argumentai dėl faktinės esamų lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų buvimo vietos šiuo konkrečiu atveju nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant ginčo Leidimo išdavimo (ne)teisėtumo klausimą, kadangi, minėta, jokių šių tinklų pertvarkymo darbų atlikti nėra numatyta, tinklai nėra keičiami, apeliantai iš esmės siekia, kad atsakovas faktiškai atliktų veiksmus, kurių neapima ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas ir jo sprendiniai. Projekto sprendiniuose numatyta, jog bus atliekami šie darbai: koreguojamas pirmo ir pastogės aukštų išplanavimas; įrengiamas san. mazgas pastogės aukšte; demontuojamos nereikalingos pertvaros, projektuojamos naujos lengvų konstrukcijų pertvaros pagal poreikį; demontuojami esami mediniai laiptai, projektuojami nauji mediniai laiptai tarp esamų sijų; pirmame aukšte įrengiamas liukas patekimui į rūsio patalpas; demontuojami esami „Velux“ tipo stoglangiai, įrengiami tūriniai stoglangiai; projektuojami langai iki grindų lygio; projektuojamas dengtas balkonas. Apeliantai, manydami, jog esami inžineriniai tinklai (lauko vandentiekio ir nuotekų tinklai) ir (ar) jų buvimas ieškovų sklypo ribose pažeidžia jų teises ir atitinkamai siekdami juos iškelti, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, turi teisę kreiptis teisminės gynybos bendra tvarka (CPK 5 straipsnis) reikšdami savarankišką ieškinį, o ne ginčyti konkretaus Leidimo, kurio apimtis šių darbų nenumato, išdavimo teisėtumą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
54. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
55. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, spręstinas atsakovų bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė. Atsakovas V. M. (jo atstovas) pateikė duomenis, jog patyrė 3 968,80 Eur išlaidų už teisines paslaugas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą, parengimu. Bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti atsakovas (jo atstovas) pateikė: 2025 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); AB SEB banko 2025 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymą 3 968,80 Eur sumai.
57. Maksimalius civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą dydžius reglamentuoja Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu (aktuali teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Oficialios statistikos portalo viešai skelbiamais duomenimis, 2025 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 337,70 Eur, todėl maksimalus atlygis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą negali viršyti 3 039,01 Eur (2 337,70 Eur x 1,3) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.11 punktas). Atsakovo byloje pateiktos išlaidos viršija Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius, todėl atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį (apeliacinį skundą atmetus) atsakovui iš ieškovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki maksimalių leistinų dydžių ir siekiant užtikrinti realų procesinio sprendimo įvykdymą šioje dalyje, vadovaujantis teisingumo, protingumo sąžiningumo principais, apvalintinos iki 3 039 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovui V. M. priteistina 3 039 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. M. iš ieškovų J. J. ir L. J. lygiomis dalimis 3 039 Eur (tris tūkstančius trisdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.