- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-07
- Bylos Nr.
- e2-1439-454/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17465-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- A. M.
- Advokatai
- Rūta Sutkutė, Edvinas Sergaitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui A. M. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. G. (toliau – ieškovė, motina) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama padidinti priteisto iš atsakovo A. M. (toliau – atsakovas, tėvas) išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui N. M. iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; padidinti priteisto iš atsakovo išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui N. M. iki 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečių vaikų išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; nustatyti, kad nepilnamečiams vaikams teikiamą išlaikymą atsakovas turi pervesti iki einamo mėnesio 15 dienos į ieškovės sąskaitą banke; priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2016 m. liepos 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-8598-896/2016, Kauno apylinkės teismas nusprendė ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti 2016 m. kovo 26 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo skirti savo nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Nepilnametis N. M. yra gimęs (duomenys neskelbtini), tai jam yra (duomenys neskelbtini) metų ir jo poreikiai, sąlygojami jo amžiaus, be jokios abejonės kito (padidėjo), lyginant su tais poreikiais, kurių tenkinimui 2016 m. liepos 12 d. sprendimu buvo nustatytas 100 Eur dydžio tėvo mokėtinas vaiko išlaikymo dydis. N. M. yra gimęs (duomenys neskelbtini), tai jam yra (duomenys neskelbtini) metai ir jo poreikiai, sąlygojami jo amžiaus, be jokios abejonės kito (padidėjo), lyginant su tais poreikiais, kurių tenkinimui 2016 m. liepos 12 d. sprendimu buvo nustatytas 100 Eur dydžio tėvo mokėtinas vaiko išlaikymo dydis. Iš viso ieškovės ir atsakovo sūnaus N. M. išlaikymui reikia kas mėnesį 600 Eur, o vyresnio sūnaus N. M. išlaikymui – 640 Eur. Iš pridedamų išrašų iš medicininių dokumentų matyti, kad nepilnametis vaikas N. M. serga alergine bronchų astma ir alergine sloga, o nepilnametis N. M. serga alergine sloga. Įvertinus įprastus būtinus nepilnamečių vaikų poreikius, ieškovė mano, kad šiems poreikiams tenkinti būtinos išlaidos sudaro nemažiau kaip 600 Eur per mėnesį N. M. ir 640 Eur per mėnesį N. M., bei ši pareiga paskirstoma lygiomis dalimis abiem tėvams. Išlaikymas ieškovės ir atsakovo vaikams yra reikalingas siekiant patenkinti būtinas jų vystymosi sąlygas, tai yra jų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikai gyvena su ieškove, atitinkamai ieškovė imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, be to, jai tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas – ieškovei tenka pareiga ne tik skirti jiems per mėnesį reikalingo išlaikymo dalį, bet ir pasirūpinti kasdienių vaikų poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti ir pan.). Ieškovei nėra žinoma tiksli atsakovo gaunamų pajamų suma, tačiau jis yra sveikas ir darbingas. Ieškovės duomenimis, atsakovas netgi yra įsigijęs nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jį įregistravo ne savo vardu. Po 2016 m. liepos 12 d. sprendimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, susijusios su nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimu – jų poreikiai padidėjo dėl jų amžiaus. Todėl iš atsakovo turi būti priteistas didesnio dydžio išlaikymas jo sūnui N. M., o būtent po 300 Eur kas mėnesį, bei jo sūnui N. M., o būtent po 320 Eur kas mėnesį. Atsakovas šiuo metu visiškai nebendrauja su savo sūnumis ir visiškai neteikia jokio išlaikymo savo sūnums. Dėl šių aplinkybių Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimais vaikams mokamos simbolinės išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo.
Ieškovė posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovas atlieka statybos apdailos darbus, gali dirbti ir gauti pakankamas pajamas, kad galėtų tinkamai vykdyti prievolę, teikiant išlaikymą vaikams. Jo keliamos nuotraukos į socialinius tinklus leidžia manyti, kad turi pakankamai lėšų, kurias skiria asmeniniams poreikiams.
Ieškovės atstovas posėdžio metu paaiškino, kad sprendžiant iš atsakovo nuotraukų socialiniame tinkle, tikrai nėra prieinamos visiems Lietuvos gyventojams su vandens pramogomis užsienio šalyse. Tai rodo, kad pajamų atsakovas turi. Jo teiginiai, kad jis neturi pajamų, jog yra išlaikomas, paneigia jo paties nuotraukos ir vaizdai. Atsakovas pateikė į bylą jo individualios veiklos pažymas apie jų uždirbtus pinigus, ten už šešis metus pateikti duomenys ir tik vienais metais yra uždirbta 300 Eur per visus metus. Visi kiti metai nulis pajamų. Atsakovas pats nurodo, kad jis yra apdailininkas, apšiltina namus, tačiau nėra darbo, nėra pajamų. Sprendžiant iš įkeltų nuotraukų, akivaizdu, jog tos pajamos yra tiesiog slepiamos, nerodomos, nes kaip pats atsakovas nurodo, jog turi daug kreditorių. Be jokios abejonės turėdamas gerą specialybę uždirba, tačiau pinigus išleidžia savo pramogoms, savo asmeniniam gyvenimui, nors privalėtų tam tikrą dalį tų pinigų skirti savo vaikams.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį iš dalies atmesti: padidinti priteisto iš atsakovo išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui N. M. iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; padidinti priteisto iš atsakovo išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui N. M. iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečių vaikų išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; nustatyti, kad nepilnamečiams vaikams teikiamą išlaikymą atsakovas turi pervesti iki einamo mėnesio 15 dienos į ieškovės sąskaitą banke. Iš ieškovės priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl jo sunkios turtinės padėties, dėl jo ligos (turi priklausomybę nuo alkoholio), dėl pastovaus darbo neturėjimo jam sunkiai sekasi teikti teismo priteistą išlaikymą sūnums, dėl ko ieškovė išlaikymą išieško priverstine tvarka. Prasidėjus COVID 19 ligai, dėl visų su ja susijusių apribojimų, galimybė jam susirasti pastovų darbą dar labiau sumažėjo. Visiškai nesutinka, kad išlaikymas nepilnamečiams sūnums būtų padidintas iki 30 Eur ir 320 Eur per mėnesį ir mano, kad prašomas nustatyti išlaikymo dydis neatitinka vaikų poreikių, ieškovės ir jo turtinės padėties. Ieškovės reikalavimai: nepilnamečių vaikų išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; nustatyti, kad nepilnamečiams vaikams teikiamą išlaikymą atsakovas turi pervesti iki einamo mėnesio 15 dienos į ieškovės sąskaitą banke, mano yra pertekliniai, nes iš esmės, nors ir ne pažodžiui, tačiau šios sąlygos yra nustatytos 2016 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8598-896/2016. Jo turtinė padėtis nuo 2016 metų nepasikeitė, o ieškovės pagerėjo. Nėra ginčo tame, kad sūnums augant kito ir augo jų poreikiai, tačiau jo turtinė padėtis nuo 2016 metų nepasikeitė ir priešingai nei nurodo ieškovė, ji nėra gera: jokio nekilnojamojo turto ar vertingo kilnojamojo turto neturi, o šiuo metu niekur nedirba. Neturi jokių įmonių akcijų ir neužsiima jokiu verslu. Atsakovas iki šiol neturi pastovaus darbo. Atsižvelgiant į jo turtinę padėtį sūnų išlaikymui objektyviai negali skirti po 300 Eur ir po 320 Eur per mėnesį, nes tai neatitinka jo turtinės padėties, o tuo labiau jo ir vaikų poreikių, nes pagal ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį reikėtų suprasti, kad ji sūnų išlaikymui išleidžia po 600 Eur / 640 Eur į mėnesį. Tuo tarpu duomenų, kad ji tokio dydžio pajamomis disponuoja ieškovė nepateikė. Pagal ieškovės argumentus reikėtų suprasti, kad nuo 2016 metų sūnų išlaikymas išaugo net 3 kartus, nors tokios infliacijos Lietuvoje nėra nustatyta ir kainos tikrai nepakilo tris kartus. Šiuo atveju reikėtų įvertinti tikruosius sūnų poreikius. Jis sutinka, kad sūnų išlaikymo dydis galimai galėtų būti minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius, t. y. 468 Eur. Todėl iš šios sumos atskaičius kiekvieno vaiko gaunamą išmoką (po 70 Eur), atsakovo ir ieškovės išlaikymo dydis turėtų būti 398 Eur į mėnesį, t. y. kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti po 200 Eur į mėnesį. Tačiau atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį bei jo sveikatos būklę jam tenkantis išlaikymo dydis galėtų būti ne didesnis nei 150 Eur kiekvienam vaikui. Manau, kad toks jo teiktinas išlaikymo dydis plius vaiko išmoka ir ieškovės prisidėjimas prie sūnų išlaikymo po 250 Eur, pilnai užtikrintų sūnų visus poreikius. Mano, jog ieškovė nepagrįstai nurodo, kad sūnaus N. M. išlaikymui reikia apie 600 Eur, o sūnaus N. M. išlaikymui reikia apie 640 Eur. Juo labiau, kad tokios išlaidos gerokai viršija suaugusio asmens mėnesines išlaidas. Mano, kad tokio dydžio išlaikymas neatitinka sūnų poreikių, protingumo ir teisingumo kriterijų bei Lietuvoje vyraujančio pragyvenimo lygio, o juo labiau atsakovo turtinės padėties. Sūnums augant jiems reikalingas didesnis išlaikymas, tačiau prašomo 300 Eur ir 320 Eur išlaikymo atsakovas objektyviai neturi galimybės teikti ir tuo atveju jeigu teismas patenkintų ieškovės reikalavimus, jis neturėtų galimybės vykdyti teismo sprendimo. Šiuo atveju įvertinus tėvų turtinę padėtį bei sūnų kasdienius poreikius mano, kad jų kasdieniai poreikiai sudaro ne daugiau nei apie 400 Eur per mėnesį. Ieškovė prašydama priteisti 300 Eur ir 320 Eur mėnesinį išlaikymą nurodo ne realias vaikams patiriamas išlaidas, bet pageidaujamas išleisti pinigines sumas. Šių išlaidų nepagrindžia ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai. Tuo tarpu ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai dėl vaikų poreikių yra nepagrįsti bei patvirtina faktą, kad jeigu ieškovė ir išleidžia tokio dydžio sumas sūnų išlaikymui, tai mano, kad ji per daug ir nepagrįstai išlaidauja. Tuo tarpu išlaidų su atsakovu niekada nederina. Todėl vienašališkai prisiimtas ir nebūtinas išlaidas ieškovė turėtų padengti iš savo lėšų. Dėl nurodomų sūnų sveikatos problemų: sūnui N. M. nustatytas kitas alerginis rinitas, o sūnui N. M. taip pat nustatytas kitas alerginis rinitas, alerginė astma bei gastroezofaginio refliukso liga be ezofagito. Kaip matyti iš pateiktų medicinos dokumentų išrašų pastovus gydymas sūnums nėra taikomas, o skiriami vaistai N. M. yra kompensuojami. Todėl neįtikėtina, kad ieškovė sūnums kiekvieną mėnesį kiekvienam iš jų išleidžia po 30 Eur maisto papildams, vaistams, vitaminams, vaistams ir medicininei priežiūrai, nes sūnūs pastoviai nenaudoja vaistų, vitaminų, papildų ir pastoviai nevaikšto pas gydytojus, tuo labiau, kad šios paslaugos Lietuvoje suteikiamos nemokamai, o vaistai yra kompensuojami. Negali sutikti su šiomis išlaidomis: nesutinka su nurodomomis išlaidomis rūbams ir avalynei po 70 Eur / 80 Eur, nes kiekvieną mėnesį nereikia pirkti batų ar drabužių, be to ieškovė pati prekiauja drabužiais ir batais, todėl akivaizdu, kad ji neišleidžia po 70 Eur / 80 Eur į mėnesį batams ir drabužiams; taip pat negali sutikti, kad kiekvieną mėnesį yra išleidžiama po 20 Eur higienos ir švaros prekėms, nes tokios prekės nesusinaudoja per vieną mėnesį; neturi duomenų apie ieškovės šeimos būsto išlaidas, tačiau jam kelia abejonių ieškovės nurodomos išlaidos komunaliniams poreikiams – sūnums tenkanti 80 Eur mėnesinė suma, todėl su tokiomis išlaidomis visiškai nesutinka ir mano, kad jos yra nepagrįstos, tuo labiau kad ieškovė gyvena bute, be to šildymo sezonas netrunka ištisus metus; taip pat mano, kad pramogoms / laisvalaikiui nurodoma išlaidų suma po 40 Eur / 50 Eur į mėnesį yra per didelė, tuo tarpu esant poreikiui nupirkti vienkartines sporto priemones, ieškovė dėl šių išlaidų turėtų tartis atskirai. Nesutinka, kad į periodinį išlaikymą būtų pridedamos išlaidos sūnų baldų ir remonto atnaujinimui, juo labiau, kad tokios išlaidos nėra dažnos; nesutinka, kad išleidžiama po 35 Eur sūnų transporto išlaidoms; taip pat nesutinka, kad kiekvieną mėnesį sūnums yra išleidžiama po 30 Eur mokyklinėms prekėms, rinkliavoms, ekskursijoms, nes į mokyklą eina sūnūs ne ištisus metus, o ir kiekvieną mėnesį tikrai nėra tokių išlaidų – kiekvieną mėnesį nereikia pirkti sąsiuvinių, pieštukų ar kitų kanceliarinių prekių, ir nėra pastovių klasės rinkliavų ar ekskursijų; taip pat nesutinka su nurodytomis po 20 Eur telefono išlaidomis bei 500 Eur išlaidomis atostogoms ir mano, kad jos yra per didelės. Ieškovė neįrodė, kad sūnų išlaikymui ji išleidžia po 600 Eur ir po 640 Eur į mėnesį, nors motina, įrodinėjanti didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Ieškovė prie sūnų išlaikymo išlaidų nepagrįstai nurodo mėnesines draudimo išlaidas, nes dėl draudimo sūnums įgijimo ji su juo nesitarė, o jis neturi finansinės galimybės prisidėti prie jų mokėjimo. Ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra nepagrįsti rašytiniais įrodymais ir nebūtini. Atsakovas neturi finansinės galimybės tenkinti ieškovės pageidaujamo poreikių dydžio. Todėl visiškai nesutink su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Mano, kad jis yra nepagrįstas ir neatitinka vaikų poreikių dydžio bei atsakovo turtinės padėties ir sveikatos būklės. Nepaisant to, kad ieškovė nenurodo kokios yra jos pajamos, tačiau iš jos nurodytų išlaidų bei aplinkybių (turi gana neseną 2015 metų laidos automobilį (duomenys neskelbtini)) akivaizdu, jog jos ir jos šeimos finansinė būklė yra žymiai geresnė nei jo. Todėl pagrįstai mano, kad ji turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių sūnų išlaikymo. Protingos vieno nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidos yra ne daugiau nei 468 Eur per mėnesį, todėl jam teikiant kiekvienam sūnui po 150 Eur išlaikymo į mėnesį, o ieškovei teikiant kiekvienam sūnui po 250 Eur išlaikymo į mėnesį, ir kiekvienam sūnui gaunant po 70 vaiko išmoką, būtų užtikrinti sūnų poreikiai. Nustatytas visas sūnums reikalingas išlaikymo dydis mažintinas sūnų gaunamomis išmokomis. Ieškovė nepagrįstai sūnų gaunamų vaikų pinigų neįskaito į vaikų išlaikymui skirtinų lėšų dydį. Dėl atsakovo sveikatos būklės pasakytina, kad jis yra priklausomas nuo alkoholio ir ši jo liga yra gerai žinoma ieškovei. Jis yra sau pripažinęs, kad ilgus metus turėjo priklausomybę nuo alkoholio, todėl palyginus jo darbingą amžių, nepavykdavo turėti nuolatinio darbo ir pajamų, kildavo teisinių problemų, sukaupė daug skolų ir krito gyvenimo kokybė. Suprasdamas, kad yra bejėgis prieš šią ligą, kelis kartus buvo išbandęs medikamentinio gydymo ir įtaiga paremtą gydymą, tačiau poveikis buvo trumpalaikis ir nepakankamas. Dažnai jausdavo, kad alkoholio vartojimo problemos visuomenėje ignoruojamos tiek sveikatos priežiūros, tiek socialinių tarnybų, tiek teisėsaugos specialistų. Todėl remiamas artimųjų 2020 m. liepos mėnesį pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų grupę (duomenys neskelbtini). Aš iš visų jėgų stengiasi gydyti savo ligą ir tapti pareigingu piliečiu ir asmeniu, tačiau tai nesigauna taip greitai kaip norėtų. Todėl dėl savo ligos jis neturi galimybės susirasti pastovaus darbo, nes j niekas nenori samdyti ir dėl šios priežasties jis neturi galimybės pilnai išlaikyti savo nepilnamečių vaikų. Kadangi AA grupės nėra gydymo įstaigos, patvirtinančios pažymos pateikti negali, galimas nebent paliudijimas, kad lankosi susirinkimuose. Vertinant jo turtinę padėtį atsižvelgtina ir į tai, kad jis turi dar vieną nepilnametį vaiką – dukrą E. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurios išlaikymui iš jo 2018 m. sausio 4 d. Kauno apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-4413-848/2018 yra priteista po 120 Eur periodinių išmokų. Dėl savo turtinės padėties jis neturi galimybės teikti iš jo priteisto išlaikymo dukrai ir pagal finansines galimybes teikia po 30 Eur išlaikymo. Ieškovė yra kreipusis dėl išmokos į vaikų išlaikymo fondą, kurį administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, jis pagal finansines galimybes sumoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie SADM po 30 Eur išlaikymo sūnums. Kadangi jo sąskaitos yra visos areštuotos jis šias sumas prašo pervesti dukters mamos G. T.. Prašo atsižvelgti į tai, kad jo turtinė padėtis yra bloga ir dėl to, kad jis turi nemažai skolų: 1 898,44 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie SADM, P. G. 93,89, VMI prie LR FM 6 450 Eur, 952,56 Eur vykdymo išlaidų antstoliui S. Užkuraičiui, skola UAB „Sergel“ su palūkanomis ir vykdymo išlaidomis sudaro 611,52 Eur, skola UAB „Aktiva Finants OU su palūkanomis ir vykdymo išlaidomis sudaro 553,95 Eur. Taip pat turi ir kitų skolų, bendrai šiai dienai antstolių areštuota suma sąskaitoje AB Swedbank yra 15 293 Eur. Jo turtinė padėtis yra bloga, dėl savo sveikatos būklės neturi galimybės susirasti pastovaus darbo, dėl ko neturi galimybės teikti sūnums ieškovės prašomo išlaidymo dydžio. Tuo tarpu ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis neatitinka jo turtinės padėties ir vaikų poreikių.
Atsakovas posėdžio metu papildomai paaiškino, kad patinka fotografuoti kitų atliktus darbus, todėl įkelia nuotraukas su įvairiais objektais. Su individualia veikla nesisekė, atsirado skolos, veiklos nevykdo. Registruotas darbo biržoje, iš seniūnijos gauna 180 Eur kas mėnesį. Kitų pajamų neturi, padeda artimi žmonės. Nuotraukose automobiliai ir motociklas yra ne jo. Draugai leido nusifotografuoti. Užsienio kelionę apmokėjo draugė, su kuria tuo metu palaikė gerus santykius. Sutiktų išlaikymui teikti po 150 Eur, daugiau negali, nes moka išlaikymą dar vienam vaikui. Šiuo metu ieškosi darbo, bet dėl nugaros skausmų negali dirbti statybose.
Atsakovo atstovė posėdžio metu paaiškino, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas priklausomai nuo pakitusių vaikų poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties. Įvertinus, kad nuo 2016 metų priimto teismo sprendimo, kuomet buvo priteista vaikams po 100 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų, iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė, o ieškovės žymiai pagerėjo. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu ji gauna po 1 500 Eur per mėnesį, ketina dar įsigyti du butus. Akivaizdu, kad ieškovės padėtis yra pakankamai gera ir pasikeitusi lyginant su 2016 metais. Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis yra nepasikeitusi, be to atsakovas turi sveikatos problemų, turi nugaros skausmus dėl kurių jis negali atlikti nurodomo statybinio darbo. Išlaikymas turėtų būti padidintas, bet ne tiek, kiek prašo ieškovė. Ieškovė į bylą nepateikė duomenų, kad ji išleidžia kiekvienam vaikui po 600 Eur kas mėnesį, kai pati uždirba tik 1 500 Eur, o jos sutuoktinis yra bedarbis ir niekur nedirba. Vaikams skiriamos išlaidos nepagrįstos: išlaidos rūbams, avalynei, higienos priemonėms. Kadangi tokių daiktų nereikia kiekvieną mėnesį pirkti, taip pat nepagrįstos laisvalaikio išlaidos bei kitos ieškovės nurodytos išlaidos vaikams. Atsakovas taip pat dar turi ir nemažai skolų, todėl atsakovas sutiktų teikti išlaikymą po 150 Eur, taip pat valstybės teikiama parama bei ieškovė prisidedant prie išlaikymo, užtikrintų nepilnamečių vaikų poreikius bei nepažeistų nepilnamečių vaikų interesų.
Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad skyrius neturi duomenų apie tai, kad būtų pažeidžiamos vaikų teisės ar neužtikrinamas jų teisėtų interesų įgyvendinimas. Skyriaus nuomone, nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Berniukai gyvena su motina, todėl manytina, kad motinai kasdien tenkinant vaikų poreikius, geriausiai žinomos patiriamos jų išlaikymo išlaidos. Taip pat nuo išlaikymo priteisimo momento praėjus penkeriems metams padidėjo maisto produktų kainos, vaikai natūraliai auga, didėja jų išlaikyti reikalingų lėšų suma. Skyrius, vertinamas šiuo metu byloje pateiktus duomenis, mano, jog ieškovės prašomas išlaikymo dydis nepilnamečiams šalių vaikams patenkintų jų poreikius. Ieškovė į vaikų poreikius neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl būtent jai tenka didesnė vaikų priežiūros našta, gali atsirasti ir nenumatytų papildomų išlaidų, kurių paprastai nekompensuoja priteistas išlaikymas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą, todėl išlaikymo dydis iš atsakovo turi būti padidintas, įvertinus nepilnamečių vaikų poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2016 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8598-896/2016 patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo skirti savo nepilnamečių vaikų N. M. ir N. M. išlaikymui kiekvienam po 100 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad šiuo metu padidėjo išlaidos būtiniems šalių sūnų poreikiams patenkinti ir prašo priteisti iš atsakovo sūnui N. M. po 300 Eur, o N. M. po 320 Eur išlaikymo sumą. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu padidėjo berniukų poreikiai dėl jų amžiaus. Iš pridedamų išrašų iš medicininių dokumentų matyti, kad N. M. serga alergine bronchų astma ir alergine sloga, o N. M. serga alergine sloga. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydamas, jog dėl turtinės padėties ir sveikatos būklės galėtų vaikams skirti po 150 Eur kas mėnesį.
Teismas akcentuoja rungimosi principą, kuris reiškia, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 12 straipsnis).
CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Nustatytina, kad nuo 2016 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-8598-896/2016 priėmimo, kuriuo buvo patvirtinta, kad atsakovas įsipareigoja vaikų išlaikymui mokėti kas mėnesį po 100 Eur, pasikeitė bendra ekonominė situacija, pragyvenimo lygis, vaikų amžius. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vaikų poreikiai pasikeitė, todėl yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį.
Teismas sprendžia, kad vaikų poreikiai pasikeitė, nes atsirado išlaidų, susijusių su vaikų ugdymu, t. y. išlaidos lavinimui, būreliams, laisvalaikiui. Tai, kad į bylą nėra pateikti įrodymai apie būrelių lankymą, nesudaro pagrindo teigti, kad šios išlaidos vaikams nereikalingos. Ieškovė detaliai nurodė, kiek lėšų skiria vaikams poreikių lentelėje. Neabejotinai vaikams reikia pajamų maistui, sveikatos priežiūrai, higienai ir be jokios abejonės drabužiams ir avalynei, kuriuos tokio amžiaus vaikai greitai išauga ar sudėvi. Vienas sūnus turi pasiekimų sporto srityje, todėl savaime suprantama, jog padidėja tam tikros išlaidos.
Teismo vertinimu, per 6 metus pasikeitė vaikų poreikiai jiems augant, be to, vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė situacija, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, įvairių paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Taigi byloje nustatyta, kad vaikų poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį.
Atsakovas nepaneigė išaugusių vaikų poreikių fakto, iš esmės neginčijo konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikams reikalingą mažesnę išlaikymo sumą, nei prašo ieškovė. Be to, įvertintina, kad atsakovas nepagrindė, kurie ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra pernelyg dideli (CPK 178 straipsnis, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-49-324/2018; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-382-896/2021).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaikų poreikius. Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaikų išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaikų poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Siekiant, kad vaikai taptų visavertėmis asmenybėmis, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
Neginčytina, kad ieškovei tenka kasdienė vaikų išlaikymo našta. Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikams, pagal savo finansines galimybes užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaikų poreikius. Pažymėtina, kad minimalių vaikų poreikių įrodinėti nereikia. Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jo vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Teismui įvertinus visus pateiktus įrodymus ir aplinkybes, manytina, kad vaikų poreikiai per mėnesį sudaro 600 Eur ir 640 Eur sumą.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, nustatant išlaikymo vaikui dydį, būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų (dėl nugaros skausmų nėra duomenų, jog būtų nustatytas nedarbingumo lygis), gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti. Atsakovas nurodė, kad artimi žmonės padeda jam, tačiau tai neturi įtakos sprendžiant tėvo teikiamo vaikų išlaikymo padidinimo klausimą, nes savo nepilnamečių vaikų išlaikymas yra tėvų pareiga. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas šiuo metu turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam taip pat reikia skirti lėšų, tačiau tai negali būti priežastis šalių vaikams teikti jų poreikius neatitinkantį išlaikymą. Atsakovas turi būti socialiai atsakingas ir teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą iki pilnametystės.
Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-854-221/2020).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos byloje, ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos naštos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-200-601/2018).
Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
Ieškovė ir jos atstovas posėdžio metu nurodė, kad ieškovė gauna išmokas už vaikus po 70,00 Eur per mėnesį, tačiau šių sumų neišskaitė pateiktoje poreikių lentelėje, todėl prašomos sumos mažintinos išmokų suma.
Teismo vertinimu, ieškovės vaikų poreikių lentelėje nurodytos pinigų sumos, reikalingos nepilnamečių vaikų išlaikymui, yra realios, pagrįstos, atitinka šalių vaikų poreikius. Teismas įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, gaunamas pajamas, šeiminę padėtį bei nepilnamečių vaikų poreikius, taip pat išvadą teikiančios institucijos pritarimą iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio padidinimui.
Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, pakeistinas 2016 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8598-896/2016 priteisto išlaikymo dydis jį padidinant ir priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. M. po 265 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. lapkričio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 15 d. pervedant į vaiko motinos sąskaitą banke (CK 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Pakeistinas 2016 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8598-896/2016 priteisto išlaikymo dydis jį padidinant ir priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. M. po 285 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. lapkričio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 15 d. pervedant į vaiko motinos sąskaitą banke (CK 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis).
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti paliktina įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė ieškovė išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 050,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta 89 proc.), 934,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš atsakovo ieškovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistinas 94,50 Eur (265 Eur - 100 Eur) x 12 x 3 proc. x 75 proc. = 44,55 Eur) + (285 Eur - 100 Eur) x 12 x 3 proc. x 75 proc. = 49,95 Eur) žyminis mokestis už išlaikymo dydžio padidinimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Valstybė šioje byloje patyrė 4,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur, teismas šios sumos iš atsakovo nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2016 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8598-896/2016 priteisto išlaikymo dydį jį padidinant ir priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 265 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. lapkričio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 15 d. pervedant į vaiko motinos sąskaitą banke.
Pakeisti 2016 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8598-896/2016 priteisto išlaikymo dydį jį padidinant ir priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 285 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. lapkričio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 15 d. pervedant į vaiko motinos sąskaitą banke.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise palikti ieškovę E. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 943,50 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 50 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 94,50 Eur (devyniasdešimt keturių eurų 50 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.