Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Savinijaus Katausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. gynėjo advokato O. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 145 straipsnio 2 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (už I. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (už I. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – areštu 25 paroms;

- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 65 straipsniu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu, laisvės atėmimo bausme apimant arešto bausmę, ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie subendrintos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta po dalį už kitas nusikalstamas veikas paskirtų laisvės atėmimo bausmių ir galutinė subendrinta bausmė R. T. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. T. nustatyta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas R. T. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš R. T. priteista:

- (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai – 1 530,48 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai trisdešimt eurų 48 ct) patirtai žalai atlyginti;

- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui – 1 763,69 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai šešiasdešimt trys eurai 69 ct) patirtai žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios I. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš R. T. priteista – 4 153,04 Eur (keturi tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt trys eurai 4 ct) turtinei žalai atlyginti, 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu taikytą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 22 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti, o R. T. grynuosius pinigus – 167,34 Eur, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nukreipti byloje pareikštų civilinių ieškinių padengimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. T. buvo nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų: 2020 m. gegužės 5 d., apie 19.30 val., svečiuodamasis pas I. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu smogė I. P. į nosį, po to sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos ir veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai nosies kaulų lūžį ir poodines nosies nugarėlės, abiejų paakių ir dešinio antakio srities kraujosruvas, o tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, R. T. nuteistas už tai, kad pažeidė asmens būsto neliečiamumą: 2020 m. liepos 20 d., apie 19 val., neteisėtai, prieš savininko valią, per balkoną įsibrovė į I. R. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

3. Be to, R. T. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų: 2020 m. liepos 20 d., apie 19 val., įsibrovęs į I. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kambaryje buvusiai I. R. kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas veide, pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, nosies kaulų, dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio abipusius lūžimus, o tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

4. Taip pat R. T. buvo nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą: 2020 m. liepos 20 d., apie 19 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios I. R. rankų atvirai pagrobė 180 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, po to, išeidamas iš buto, nuo komodos atvirai pagrobė 20 Eur vertės piniginę, su joje buvusiais 80 Eur, tačiau, išbėgus iš buto, laiptinėje liudytojas E. R. piniginę iš jo paėmė. Tokiu būdu R. T. atvirai pagrobė 180 Eur vertės I. R. turtą.

5. Be to, R. T. buvo nuteistas už tai, kad tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: 2020 m. rugpjūčio 14 d., apie 0.29 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šaligatvio plytelės dalimi išdaužė I. R. priklausančio automobilio „Opel (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį, galinį, kairės pusės priekinių durelių, kairės pusės galinių durelių langų stiklus, kurių bendra vertė yra 169,99 Eur, bei sugadino 10 Eur vertės lango atidarymo rankenėlę, t. y. sugadino 179,99 Eur vertės I. R. turtą.

6. Be to, R. T. nuteistas už tai, kad terorizavo žmogų, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 22 d., paskambinęs I. R. telefonu (duomenys neskelbtini), terorizavo nukentėjusiąją I. R., vartodamas psichinę prievartą, sistemingai ją baugindamas ir grasindamas ją nužudyti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai veiką:

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

7.1. R. T. nuteistas už 6 nusikalstamas veikas, už kurias įstatymas leidžia taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Savo kaltę R. T. pripažino visiškai, todėl byla teisme išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka. R. T. sutiko, kad jo sulaikymo metu paimtos piniginės lėšos (167,34 Eur) būtų pervestos nukentėjusiųjų civilinių ieškinių daliniam padengimui. Pirmosios instancijos teismas BK 75 straipsnio nuostatų netaikymą motyvavo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu bei nuteistojo asmenybe.

8.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai R. T. bus pasiekti už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskiriant laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, už kitą apysunkį bei nesunkius nusikaltimus paskiriant laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui, o už baudžiamąjį nusižengimą paskiriant arešto bausmę. Pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas parinko teisingą bausmių bendrinimo būdą. Teismų praktikoje paprastai pripažįstama, jog pavojingumu labai skiriasi skirtingos nusikalstamų veikų rūšys, t. y. nusikaltimai nuo baudžiamųjų nusižengimų, o nusikaltimai vieni nuo kitų labai skiriasi pagal pavojingumą, jeigu jie priskiriami ne tai pačiai ir ne gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį. Tad nuteistojo R. T. gynėjo advokato O. M. prašomas taikyti paskirtų bausmių bendrinimo būdas neatitinka teismų formuojamos praktikos. Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tiek nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

8.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad nukentėjusiosios I. R. dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turi būti priteistos iš R. T., nes išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, jos pagrįstos pateiktais įrodymais, nurodytos gydymo išlaidos yra realios ir I. R. būtinos. Atsiliepime pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai I. R. padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 5 000 Eur ir tokia suma neturtinei žalai atlyginti atitinka byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, todėl pagrindo mažinti priteistą žalos atlyginimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Nuteistojo R. T. gynėjo advokato O. M. apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

12. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nei dėl R. T. kaltės nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog prašoma sušvelninti paskirtą bausmę ir sumažinti priteistą žalos atlyginimą. Taigi teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent šiuos esminius apeliacinio skundo klausimus, t. y. ar R. T. buvo paskirta teisinga ir proporcinga galutinė bausmė bei ar bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, buvo tinkamai subendrintos, ar nesama pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, taip pat nutartyje pasisakoma dėl iš R. T. priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidų pagrįstumo.

13. Dėl nuteistajam R. T. paskirtų bausmių pagrįstumo ir jų subendrinimo teisingumo

13.1. Nors nuteistojo R. T. gynėjas prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo R. T. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

13.2. Skirdamas R. T. bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau daug kartų teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas bei nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai ir gyvybei, paskutinį kartą Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 1 dalį, bausmę atlikęs 2019 m. spalio 4 d. (t. 3, b. l. 82–95), teistumui neišnykus, per neilgą laiko tarpą padarė šešias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių – du apysunkiai nusikaltimai, trys nesunkūs nusikaltimai ir vienas baudžiamasis nusižengimas. R. T. padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo pažeisti skirtingi teisiniai gėriai – nuosavybė, žmogaus sveikata ir gyvybė, privataus gyvenimo neliečiamumas. Visos nusikalstamos veikos baigtos. Taigi šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų. Šią išvadą patvirtina (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. sausio 15 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad R. T., koja spirdamas kitam asmeniui, pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymą (t. 5, b. l. 69), t. y. matyti, jog R. T. veiksmai darosi vis pavojingesni ir tarp neteisėtų veikų laiko tarpai trumpėja. Atkreiptinas dėmesys, jog R. T. nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo ir galiojančių administracinių nuobaudų (t. 3, b. l. 96–99). Nuteistasis R. T. iki sulaikymo niekur nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 3, b. l. 100, 101), o tai atskleidžia, kad nesama aplinkybių, kurios galėtų asmenį paskatinti ateityje nebenusikalsti, netgi atvirkščiai – legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas gali skatinti asmenį daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi visos aptartos aplinkybės iš tiesų neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad R. T. pataisos procesas nebūtų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių.

13.3. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajam R. T. skirtinas bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas siekė tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertino tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

13.4. R. T. pirmosios instancijos teismas už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, atsižvelgdamas į šios veikos pavojingumą, už kitą apysunkį bei nesunkius nusikaltimus, paskyrė laisvės atėmimo bausmes, nustatydamas jų dydžius, artimus sankcijos vidurkiui, o už baudžiamąjį nusižengimą paskyrė arešto bausmę. Nuteistasis padarė šešias nusikalstamas veikas, kurios visos buvo baigtos ir padarytos tyčine kaltės forma. Taigi nagrinėjamoje byloje visos apeliaciniame skunde nurodytos, bausmių skyrimui reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos ir, remdamasis jų visuma bei vadovaudamasis BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. T. parinko ir paskyrė teisingas bei pagrįstas bausmes. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde naujų aplinkybių, kurios būtų neįvertintos pirmosios instancijos teisme, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių byloje taip pat nenustatė. Apibendrindama tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. T. bausmes, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai nuteistajam parinko bausmės dydžius už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką. Pripažinti paskirtas bausmes aiškiai per giežtomis nėra teisinio pagrindo.

13.5. Anksčiau padarytą išvadą patvirtina ir tai, jog Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę R. T. atliko 2019 m. spalio 4 d., t. y. naujas nusikalstamas veikas jis padarė nepraėjus nė metams po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo (t. 3, b. l. 90–91). Ši aplinkybė rodo, jog R. T. yra recidyvistas, nes, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius anksčiau padarytus nusikaltimus, vėl padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas (BK 27 straipsnio 1 dalis), o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vis dėlto, kadangi apeliacinis skundas nėra paduotas nuteistojo R. T. padėtį sunkinančiais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už skundo nagrinėjimo ribų, negali savarankiškai konstatuoti šios aplinkybės ir tokiu būdu pasunkinti nuteistojo padėtį, nes tai galimai sąlygotų griežtesnės bausmės paskyrimą. Taigi jokių aplinkybių, apibūdinančių R. T. padarytas nusikalstamas veikas ir jo asmenybę, kurios sudarytų pagrindą švelninti jam paskirtas bausmes, nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog šiuo atveju bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

13.6. Dėl nuteistojo gynėjo tvirtinimo, kad Baudžiamasis kodeksas numato galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad tokiu atveju, teismas turi būti įsitikinęs, jog bausmei keliamus tikslus galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kas nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta. Antra, šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusikalstamas veikas padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeniniam interesui išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytomis nusikalstamomis veikomis. Vien tik simbolinės baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Skiriama bausmė turėtų nubausti kaltininką, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Galiausiai, kaip jau minėta anksčiau, R. T. šešias naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, anksčiau net vienuolika kartų teistas, taip pat ir už analogiškas turtines ir smurtines nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tiek R. T. charakterizuojančius duomenis, ir nenustatė pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiai išvadai teisėjų kolegija visiškai pritaria. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad, R. T. paskyrus švelnesnę bausmę, nuteistasis nepajus baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo ir griežtumo, tai neskatins jo laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ir paisyti nustatytų draudimų, taip pat suformuos požiūrį, jog ateityje, darant nusikalstamas veikas, jam ir toliau gali būti sušvelninta baudžiamoji atsakomybė.

13.7. Apeliaciniame skunde, be jau aptarto bausmių paskyrimo klausimo, taip pat analizuojamas ir bausmių bendrinimas, nurodant, jog R. T. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje buvo subendrintos netinkamai. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžiu R. T. buvo paskirtos bausmės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 165 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

13.8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimai) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013).

13.9. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį subendrino apėmimo būdu, laisvės atėmimo bausme apimant arešto bausmę, kadangi šios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms kategorijoms per kelias, t. y. apysunkis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas). Subendrinta bausmė buvo bendrinama dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 145 straipsnio 2 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį, prie subendrintos bausmės pridedant po tris mėnesius laisvės atėmimo už kitas nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į panašų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą (t. y. skiriasi tik per vieną kategoriją arba sutampa – nesunkūs ir apysunkis nusikaltimai), sukeltas pasekmes (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai subendrino R. T. už atskiras nusikalstamas veikas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, todėl nėra pagrindo, vadovaujantis šiuo apeliacinio skundo motyvu, keisti ar tuo labiau naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžio.

14. Dėl nuteistojo R. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo

14.1. Nuteistojo R. T. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nekonstatavo net kelių R. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti konstatuota tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir 2) vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.).

14.2. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą nepripažinti R. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės grindė tuo, kad jis savo kaltę pripažino tik dėl byloje surinktų įrodymų, siekdamas švelnesnės bausmės. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad R. T. parodymai neturėjo įtakos tinkamam bylos išnagrinėjimui ir teisingo sprendimo priėmimui. Taigi skundžiamame nuosprendyje nurodytos išvados, apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo nuomone, yra pagrįstos. Nors R. T. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino, tačiau pirmųjų ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu savo kaltę neigė. Be to, norint konstatuoti paminėtą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Būtina nustatyti dar ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog R. T. dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai nesigaili. Priešingai, bylos nagrinėjimo teisme metu R. T. buvo abejingas nukentėjusiųjų išgyvenimams, nenuoširdus, jų neatsiprašė ir sakydamas paskutinį žodį, negana to, nemėgino atlyginti padarytos žalos. Taigi, nors R. T. pripažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau nuoširdžiai nesigailėjo dėl jų padarymo, todėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje teisėtai ir pagrįstai nenustatė nuteistojo R. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

14.3. Papildomai pažymėtina, jog atsiliepime į apeliacinį skundą yra pagrįstai nurodyta, kad sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymas, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, nepagrindžia atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo, nes sutrumpintas įrodymų tyrimas taikomas, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šio instituto taikymas nereikalauja kaltinamojo nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytų nusikalstamų veikų (BPK 273 straipsnio 1 dalis). Tad apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog vien ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, preziumuoja atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimą. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ir kitų R. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Gynėjo prašymas, R. T. sutinkant, pervesti nuteistojo pinigus, kuriems taikytas nuosavybės teisės apribojimas, byloje pareikštiems turtiniams reikalavimams padengti, nelaikomas R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte (kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą), nes, visų pirma, šie pinigai nuosprendžiu ir būtų paskirti civiliniuose ieškiniuose išdėstytiems tenkinamiems reikalavimams padengti, o antra, pareikštų ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo sumos ženkliai viršija pinigų, į kuriuos apribota nuteistojo nuosavybės teisė, sumą, ir nepadengia byloje padarytos žalos. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nekonstatavo nė vienos nuteistojo R. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

15.1. Nukentėjusioji I. R. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš R. T. jos naudai 4 153,04 Eur turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 5, b. l. 41–46). Apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, jog nukentėjusiajai I. R. buvo priteista būsima žala už gydymo išlaidas, t. y. ateityje numatomų būtinų medicinos procedūrų kaina.

15.1.1. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus. Svarbu, jog patirti nuostoliai, kurie priteisiami kaip turtinės žalos atlyginimas, turi būti ne spėjami, o labai tiksliai apskaičiuoti ir pagrįsti objektyviais duomenimis. Bylos medžiaga nustatyta, kad tyčiniais nuteistojo R. T. veiksmais nukentėjusiajai padaryti nosies kaulų, dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio abipusiai lūžimai (t. 1, b. l. 183–184). Sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

15.1.2. Nukentėjusiosios I. R. pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, jog po jos sužalojimo nosies pertvara liko iškrypusi į abi puses, o nosies ašis pakrypusi į kairę pusę, nukentėjusioji blogiau kvėpuoja dešine puse, be to po lūžimo įdubęs jos dešinės pusės skruostikaulis ir sutrikę jutimai. Rekomenduota rinoseptoplastika ir skruostikaulio korekcija hialurono rūgštimi arba riebalų injekcijomis, procedūrų kaina – 3 300 Eur (t. 5, b. l. 51–52). Taigi bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog medikų nukentėjusiajai I. R. konstatuoti nosies formos pakitimai ir nosies pertvaros iškrypimas bei žandikaulio deformacija yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais nuteistojo R. T. veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tenkino nukentėjusiosios reikalavimą iš nuteistojo priteisti 3 300 Eur turtinei žalai atlyginti. Nesama pagrindo nukentėjusiajai I. R. tik pripažinti teisę į žalos atlyginimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio spręsti vėliau, kai bus patirtos gydymo (sveikatos priežiūros) išlaidos, kadangi nagrinėjamu atveju jau šiuo metu yra žinoma tiksli medicininių paslaugų teikimo kaina. Tad, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nesama pagrindo sumažinti iš nuteitojo R. T. nukentėjusiajai I. R. priteistą turtinės žalos atlyginimo dydį.

15.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai I. R. iš nuteistojo R. T. priteisė 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurį apeliaciniu skundu prašoma sumažinti, nes manoma, kad ši suma yra per didelė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skunde nėra nurodyta apskritai jokių motyvų, kodėl priteistas neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti mažinamas.

15.2.2. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, ir vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

15.2.3. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusioji I. R., be patirto fizinio skausmo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl nuteitojo veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, kitų nepatogumų, susijusių su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį.

15.2.4. Šioje byloje apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, priteistino nukentėjusiajai I. R., pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta keliais nuteistojo tyčiniais nusikaltimais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusioji dėl R. T. nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – padarytos kraujosruvos veide, nosies kaulų, dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio abipusiai lūžiai, visi sužalojimai padaryti matomoje kūno vietoje. Minėtų sužalojimų pasekmes nukentėjusioji jaučia iki šiol – padariniams pašalinti būtina nosies operacija ir injekcijos į deformuotą skruostą. Dėl minėtų sužalojimų nukentėjusioji I. R. jaučia ne tik fizinį diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, bet ir dvasines kančias – nepasitenkinimą savo išvaizda ir nerimą dėl būsimų medicininių procedūrų sėkmės. Akivaizdu, jog dėl daugiau nei dvi savaites trukusio terorizavimo nukentėjusioji patyrė baimės ir nesaugumo jausmą, nerimavo ne tik dėl savo, bet ir dėl sūnaus sveikatos bei gyvybės. Nuteistasis R. T. iki terorizavimo pradžios jau buvo įsibrovęs į nukentėjusiosios būstą ir ją sužalojęs, todėl I. R. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įgyvendinti. Nukentėjusiosios dvasines kančias po nuteistojo nusikalstamų veikų padarymo patvirtina ir jos pateikti ieškinio priedai – I. R. kreipėsi į specialistus dėl psichologinės pagalbos suteikimo (t. 5, b. l. 55). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į R. T. turtinę padėtį – iki sulaikymo nedirbo, duomenų, kad turėtų vertingo turto, byloje nėra.

15.2.5. Įvertinus nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, taip pat reikia atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 579 Eur iki 5 792 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-29/2011). Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Iš viso to, kas aptarta anksčiau, matyti, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta 5 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti tikrai nėra per didelė, todėl neturi būti mažinama. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog būtent nurodyta suma geriausiai atspindi nukentėjusiosios I. R. patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus.

16.1. Baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese ir kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą. Be to, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nukentėjusiosios I. R. ieškinyje buvo pateiktas prašymas priteisti iš R. T. bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus, pagalba. Iš 2020 m. rugsėjo 23 d. ir 2020 m. gruodžio 1 d. pinigų priėmimo kvitų matyti, jog I. R. advokatui D. P. sumokėjo 800 Eur už šioje byloje suteiktą teisinę pagalbą, advokato suteiktos paslaugos nurodytos detalizuotoje pažymoje (t. 5, b. l. 47–49).

16.2. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad nukentėjusios I. R. civilinis ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, savaime nesudaro pagrindo mažinti jos parirtų proceso išlaidų. Minėta pinigų suma advokatui buvo sumokėta ne vien už civilinio ieškinio parengimą, bet taip pat ir už susipažinimą su ikiteisminio tyrimo duomenimis, konsultavimą ir dalyvavimą liudytojos apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, pasirengimą baudžiamosios bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta per du posėdžius (2021 m. sausio 26 d. – 1 val. 55 min., 2021 m. kovo 4 d. – 56 min.), pirmojo posėdžio metu nukentėjusiajai I. R. atstovavo advokatas D. P. Advokatas buvo aktyvus viso proceso metu, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tinkamai gynė nukentėjusiosios interesus ir visapusiškai užtikrino jos atstovavimą. Teisėjų kolegija mano, kad 800 Eur suma už advokato pagalbą yra pagrįsta, ypač atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama visa apimtimi, t. y. sprendžiami tiek įrodymų vertinimo ir kaltės nustatymo, tiek veikų kvalifikavimo ir žalos atlyginimo klausimai. Už teisinę pagalbą sumokėtas honoraras atitinka darbo ir laiko sąnaudas bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl ši suma nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. T. gynėjo advokato O. M. apeliacinį skundą atmesti.