Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. T. savo kaltę dėl visų kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų bylos teisminio nagrinėjimo metu pripažino visiškai ir parodė, kad I. P. pažinojo apie pusę metų, jie bendravo. Kai įvyko konfliktas, kurio metu buvo sužalota I. P., jie tiesiog susipyko, jis nesusivaldė ir trenkė jai, gali būti ir ne mažiau 5 kartų į galvos sritį. Po konflikto aplankė I. P. ligoninėje, bet jo į ligoninę neįleido, po įvykio I. P. pretenzijų neturėjo, po konflikto ir toliau susitikinėjo. Jis supyko, kad ji kelis mėnesius nekėlė telefono ragelio, ji po įvykio jam atleido ir jie toliau dar 3-4 mėnesius bendravo. Jis su I. R. susipažino 2020 metais, kai buvo vienas. Jis su I. R. bendravo, paskui gyveno kartu. Važiuodavo į Palangą. Konfliktai prasidėjo, kai pradėjo gyventi kartu ir kai ji negrįždavo paromis namo. 2020 m. liepos 20 d. jis turėjo buto raktus, tuo momentu dar pas ją gyveno, į butą nepateko, nes į spyną buvo įkišti raktai. Tada jis įlipo per balkoną, pamatė, kad I. R. yra namuose ir šneka telefonu, tada kilo konfliktas. Jis sudavė kelis kartus I. R. į veido sritį, tada išėjo, galėjo būti ne mažiau trys smūgiai į veido sritį. Išėjo iš buto, nes buvo susinervinęs, kad jam meluoja, ieškojo savo asmens dokumento. Jos telefoną išmetė per balkoną, kad ji nesiskųstų policijos pareigūnams, kitą dieną įmetė jai telefoną į pašto dėžutę. Jis pagrobė mobiliojo ryšio telefoną ir piniginę, piniginę atidavė sūnui. D. I. R. automobilio apgadinimo parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. išdaužė automobilio langus, kadangi buvo supykęs ant I. R.. Su I. R. išsiskyrė po automobilio langų išdaužymo, po to dar buvo susitikę, nuvažiavo į Palangą, ar po to įvykio dar gyveno I. R. bute, neatsiminė. Jis taip pat grasino I. R. nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2020 rugpjūčio 22 d., buvo negražūs žodžiai I. R. atžvilgiu, grasinimai buvo išsakyti telefonu I. R.. Jis su nukentėjusiosios I. R. civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, dėl nedarbingumo laikotarpio ir dėl 24 000 Eur žalos nesutiko, 20 000 Eur neturtinės žalos nesutiko, mano, kad civilinis ieškinys nepagrįstas. Su byloje esančiais Klaipėdos teritorinės ligonių kasų ir Sodros civiliniais ieškiniais sutiko, bet I. R. civilinio ieškinio dalimi dėl automobilio sugadinimo sutinka, bet dėl neturtinės žalos nesutiko, prašo sumažinti civilinius ieškinius. Jis savo elgesį vertina labai blogai, mano, kad jam reikėtų psichologinės pagalbos, kreipėsi pagalbos į psichikos sveikatos centrą.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei, kaltinamajam, jo gynėjui, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

1. Dėl nukentėjusiosios I. P. nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Nukentėjusioji I. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 22 d. Klaipėdos mieste, autobusų stotelėje šalia prekybos centro (duomenys neskelbtini) susipažino su R. T.. Bendraujant jis pasidarė labai įkirus, nuolat tikrino jos telefoną, skambinėjo, elgėsi neadekvačiai, todėl ji nebenorėjo su juo bendrauti, pradėjo vengti susitikimų, neatsakinėdavo į skambučius. 2020 m. gegužės 5 d., apie 19:30 val., R. T. atėjo į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini). R. T. buvo neblaivus, su savimi atsinešė likerio „Malibu“, siūlė išgerti. Ji atsisakė vartoti alkoholį, papriekaištavo, kodėl atėjo girtas, pasakė, jog su juo neblaiviu nenori bendrauti. Tada R. T. ėmė elgtis neadekvačiai: atsigulė ant lovos, vienas gėrė atsineštą butelį, nepagarbiai su ja kalbėjo, vis paimdavo ir apžiūrinėdavo jos telefoną, tikrindavo jame esančią informaciją. Paprašiusi jo padėti jos telefoną ir išeiti, jis susinervino ir metė jos telefoną į langą. Metęs telefoną, staiga atsistojo ir kumščiu trenkė jai į veidą, pataikė į nosį. Nuo smūgio susilenkė prie lovos pradėjo šaukti, kad jis ramintųsi. Tačiau jis ją prilenkė prie lovos ir dar mažiausiai 5-6 kartus sudavė kumščiu į galvą. Jai stipriai kraujavo iš nosies, jautė nosies bei galvos skausmą, todėl jam pasakė jog jai reikia į ligoninę. Jis pasakė, jog niekur jos neišleis, kadangi ji jį išduos policijai, bei nurodė, jog jo manymu jai viskas gerai ir sužalojimai išgis savaime. Jis nuėjo prie buto durų, iš jų ištraukė raktą ir įsikišo sau į kišenę. Sugrįžęs į svetainę, paėmė jos telefoną, kurį taip pat įsidėjo į kišenę. Su juo toliau stengėsi bendrauti maloniai, nerėkė, nesikvietė pagalbos, kadangi jo bijojo. Prašė, kad leistų jai vykti į ligoninę, tačiau jis atsakydavo, jog neišleis, kadangi jį gali jį įskųsti policijai. Vėliau jis nuėjo į vonią, nusiplovė sukruvintas rankas ir sugrįžęs pasakė, jog sutinka ją palydėti į ligoninę, su sąlyga, kad ji jam atiduos savo banko kortelę ir pasakys „pin“ kodą, ką ji padarė. Įkalbinėjimai ją išleisti į ligoninę tęsėsi iki 22:30 val. Išėjus iš namų iškarto ją nusivedė prie (duomenys neskelbtini) esančio prekybos centro „IKI“, kur „Swedbank“ bankomate suvedęs kodą iš jos sąskaitos paėmė 370 Eur. Nuo bankomato ėjo link ligoninės į (duomenys neskelbtini), einant, jį įkalbinėjo atiduoti jai priklausančius daiktus, tačiau jis jai daiktų neatidavė, nurodė jog daiktai jam bus kaip garantas, kad jo neišduos. Einant pro Atgimimo aikštę, pamatė jog stovi trys taksi automobiliai, sustojo ir jam pasakė jog atiduotų daiktus, nurodė jog jei šis neatiduos daiktų rėks. Jis jai atidavė buto raktus, telefoną, pasakė, kad banko kortelę bei pinigus atiduos vėliau. Įsėdo į taksi automobilį, jis taip pat įsėdo kartu. Su taksi automobiliu nuvažiavo likusį kelią iki ligoninės esančios (duomenys neskelbtini). Nuėjo į priėmimo skyrių, kartu nuėjo ir jis. Priėmimo skyriuje gydytojams paklausus, kas nutiko, nurodė jog prie (duomenys neskelbtini) sumušė du asmenys. Taip nurodė kadangi jis buvo šalia ir jo bijojo. Gydytojai ją nusivedė apžiūrai, o jis pasiliko laukiamajame. Susitikus po apžiūros, jis ėmė atsiprašinėti, siūlėsi palydėti namo, tačiau ji pasakė, jog važiuos namo taksi, jos lydėti nereikia, nes jo bijo. Jis nurodė, jog pas ją bute paliko savo buto raktus. Su juo nenorėjo pyktis, buvo silpna, todėl su juo nesiginčijo ir ėjo namo pėsčia. Parėjus namo, jis ant lovos rado savo raktus. Atidavė iš jos sąskaitos bankomate paimtus pinigus, banko kortelę. R. T. sužalojimo gydymas jai nekainavo, civilinio ieškinio ji nereiškia (1 t., b.l. 1-3, 38-41, 42-45).

Specialisto išvadoje Nr. G 753/2020(03) konstatuota, kad I. P. nustatytas nosies kaulų lūžis bei poodinės nosies nugarėlės, abiejų paakių kraujosruvos ir dešinio antakio srityje, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo gautis sumušus veidą kumščiu, sudavus ne mažiau dviejų smūgių (į nosį ir į dešinį antakį) (1 t., b.l. 48).

VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad 2020 m. gegužės 5 d. 23:08 val. I. P. nustatyta diagnozė - nosies kaulų lūžis (1 t., b.l. 49).

Apžiūros protokole užfiksuota, jog bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje ant sofos yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas butelis (1 t., b.l. 72-78).

Apžiūros protokole apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė VŠĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė, iš kurio nustatyta, kad 2020 m. gegužės 5 d., 23:03 val., taksi automobiliu prie ligoninės atvažiavo I. P. ir R. T.. I. P. išėjus iš ligoninės, susitinka su jos laukusiu R. T., kartu nueina (1 t., b.l. 86-88).

Iš AB „Swedbank“ pateikto I. P. sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2020 m. gegužės 5 d., 22:45 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgryninta 370 Eur. Iš pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad pinigus išgrynino R. T. (1 t., b.l 99-108, 109-111).

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa reiškia civilinį ieškinį 95,17 Eur sumai už I. P. suteiktas medicinines paslaugas (1 t., b.l. 52-54, 58).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius reiškia civilinį ieškinį 1324,91 Eur sumai už I. P. laikinąjį nedarbingumą laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. birželio 12 d. (1 t., b.l. 62-64, 70-71).

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Visų aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. T. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent jis 2020 m. gegužės 5 d., apie 19.30 val., svečiuodamasis pas I. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė I. P. į nosį, po ko, sudavė ne mažiau penkių smūgių į galvos ir veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai nosies kaulų lūžį bei poodines nosies nugarėlės, abiejų paakių kraujosruvas ir dešinio antakio srityje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo R. T. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

2. Dėl neteisėto nukentėjusiosios I. R. būsto neliečiamumo pažeidimo, nesunkaus sveikatos sutrikdymo, turto vagystės bei jos terorizavimo

Nukentėjusioji I. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 23 d. susipažino su R. T.. 2020 m. liepos 18 d. buvo su juo Palangoje, kadangi nenorėjo, kad jis grįžtų pas ją į namus, važiuojant iš Palangos į Klaipėdą, užvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir priėjusi prie apsaugos darbuotojo paprašė jo pagalbos - kad jis užlaikytų, kad ji viena galėtų nueiti iki savo automobilio ir išvažiuoti. Pamatęs, kad ji išvažiuoja, jis pabėgo nuo apsauginio, ir besivydamas atsidaręs važiuojančio automobilio dureles bandė įlipti į automobilį, bet nespėjo. Ji nuvažiavo pas savo draugę, jis jai visą vakarą skambinėjo, klausė kur yra, norėjo atvažiuoti. Telefonu įžeidinėjo, grasino „kad nutrauks galvą“. 2020 m. liepos 20 d. ryte išvažiavo į darbą, matė, jog jis jos laukia prie namų, norėjo susitikti, todėl ji nuėjo į autobuso stotelę. Būnant darbe, jis jai paskambino, susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) vakare. Bijodama, kad jis jos lauks prie darbo, ji išėjo iš darbo ankščiau, ir autobusu grįžo namo. Vakare jis jai paskambinęs telefonu klausinėjo, kur ji yra, žodžiais įžeidinėjo, todėl nenorėdama klausytis įžeidinėjimų išjungdavo telefoną. Kalbėdama su seserimi telefonu, pamatė per balkoną jį įlipantį, kuris prie jos pribėgo ir iškart sudavė kumščiu du kartus į dešinę veido pusę, ji pradėjo šaukti, tuo metu iš kito kambario atbėgo jos sūnus. Tada jis jai dar smogė ne mažiau trijų smūgių į veidą. Dėl suduotų smūgių ji nugriuvo, veidas buvo kruvinas. Sūnus atbėgęs pradėjo jį varyti lauk. Jis pamatęs ant komodos jos raudonos spalvos piniginę, ją čiupo ją išbėgo iš buto. Kur tuo meta buvo jos telefonas, nepamena. Ji ir sūnus pradėjo vytis jį, kad atimti iš jo piniginę. Sūnui pavyko atimti piniginę. Grįžusi į butą niekur nerado savo telefono, paskambinus, jis buvo atjungtas. (1 t., b.l. 140-144).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji I. R. parodė, kad jai yra žinoma jog ją sumušęs, bei sugadinęs jos turtą asmuo yra R. T.. Kadangi dvi savaites gyvenant su juo pamatė tikrąjį jo veidą, tai yra, kad jis yra žiaurus, priekabus, pavydus, gyvendamas pas ją jos atžvilgiu pradėjo naudoti psichologinį smurtą, kontroliuodavo kiekvieną jos skambutį, pokalbį, tikrindavo mobilaus ryšio telefoną, vadindavo žeminančiais žodžiais ir supratusi, kad su juo kartu toliau būti nebenori ir negali, nes pavargo teisintis dėl jo visokių paties išgalvotų nebūtų dalykų, priekaištų, bet bijodama jo reakcijos ir agresijos, nežinojo kaip jam tai pasakyti ir iš savo namų išprašyti, todėl nusprendė, kad praneš naujieną ne namuose. 2020 m. liepos 18 d. jis pasiūlė važiuoti į Palangą. Vaikščiojant Basanavičiaus gatve, nutaikiusi momentą, kur buvo daugiau žmonių, pasakė, kad tai paskutinis jų susitikimas, kad nori nutraukti santykius. Jai pasakius, jog nebenori su juo draugauti, jo reakcija į jos pasakymą buvo tokia, neva kaip ji drįsta taip pasielgti, privalo su juo draugauti. Jis ją įkalbinėjo eiti į nuošalesnę vietą pasikalbėti, tačiau žinodama, kad jis gali prieš ją pradėti smurtauti, nesutiko. Jam pasakė, jog jo bijo, siūlė jam grįžti maršrutiniu autobusu, tačiau jis nesutiko. Važiuojant namo užvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kai prie prekybos centro sustojo, jis tam, kad ji nepabėgtų, jai užgesinus automobilio variklį, ištraukė automobilio raktelius. Matė, kad prie greta stovinčio automobilio stovėjo vyras, garsiai reikalavo jo atiduoti raktus, ko pasekoje raktelius jai grąžino. Ji nuėjo į parduotuvę tikėdamasi, kad pavyks kaip nors nuo jo pabėgti, tačiau jis prekybos centre ją persekiojo. Ji priėjo prie parduotuvės „IKI“ apsaugos darbuotojo ir jam pasakė, kad šis vyras ją persekioja ir paprašė, kad jis jį kurį laiką sulaikytų, kol ji saugiai nueis į automobilį. Kai apsaugos darbuotojas jam liepė pastovėti ir palaukti, ji greitai nubėgo prie automobilio, sėdo ir pradėjo važiuoti. Jai nenuvažiavus, jis pribėgo prie automobilio, atidarė dureles, bet ji nesustojo, nuvažiavo. 2020 m. liepos 19 d. R.T. jai skambino 21 kartą. Būdavo neapsikentusi jo skambučių atsiliepdavo, tai iš pradžių pokalbį pradėdavo normaliai. Jis primygtinai reikalaudavo susitikti, o kai paklausdavo kokiu reikalu, jis niršdavo, keikdavo ją necenzūriniais žodžiais, grasino sužaloti: „galvą nutrauksiu“, „supjaustysiu“, „žandikaulius išlupsiu“. 2020 m. liepos 20 d. apie 08:00 val., einant į darbą, išėjusi iš laiptinės, pamatė prie namo stovintį ir jos laukiantį R.T. Ji pasuko į kitą pusę ir išvengė su juo susitikimo. Būnant darbe jis skambino, prašė susitikti, o kai atsisakydavo vėl grasindavo sužaloti. Paskutinį kartą skambino 18:18 val., pokalbio metu, jis vėl baugino pasakydamas, jog pasigailės, kad nesutinka susitikti. Apie 19:00 val. jis įlipęs į jos butą per balkoną ją sumušė. Tuo metu, kai jis įlipęs per balkoną puolė prie jos, telefoną ji laikė rankoje nes kalbėjosi su seserimi. Jis mušdamas kumščiais iš rankų jai išplėšė jos telefoną „Samsung Galax S8“, su jame buvusia SIM kortele, tačiau kur jis jį padėjo ar paslėpė tuo metu iš susijaudinimo nematė. Tuo metu, kai buvo jo daužoma kumščiais, į kambarį įbėgo sūnus. Matė, kaip jis bėgo iš kambario link durų, hole nuo komodos pagrobė jos raudonos spalvos piniginę 20 Eur vertės, kurioje buvo 80 Eur smulkiomis kupiūromis, asmens tapatybės kortelė, nuolaidų kortelės ir banko mokėjimo kortelės. Kadangi matė kaip jis pagrobė piniginę, todėl šaukė jam jog ją atiduotų. Kaip sūnui pavyko iš R.T. atimti jos piniginę, nurodė pirmoje apklausoje. Kaip jis pagrobė piniginę matė, jis pats suprato, jog ji mato, nes šaukė „atiduok piniginę“. Be to, R.T. iš buto pabėgo paimdamas telefoną „Samsung Galax S8“ 180 Eur vertės. Kadangi R. T. buvo pavogęs jos telefoną, todėl išvažiuodama į ligoninę pasiėmė sūnaus telefoną. Kai gydėsi nuo liepos 20 iki liepos 24 d. jis skambino, negrasino, nebaugino, tiesiog teiravosi kaip jos sveikata. 2020 m. liepos 24 d. buvo išrašyta iš gydymo įstaigos, atvyko į policiją, kur jai buvo grąžintas jos mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galax S8“. Po patirtų sužalojimų, kurių metu R. T. jai buvo sulaužęs skruostikaulį, viršutinį žandikaulį ir nosies kaulą, sveikata negerėjo, todėl 2020 m. liepos 29 d. pakartotinai atsigulė į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jai atliko skruostikaulio operaciją. Šiuo metu jos veidas dar yra nepilnai sugijęs, akivaizdžiai matosi veido deformacija, teks daryti plastinę operaciją, atstatyti veidą ir sulaužytą nosį. Kiek kainuos šios operacijos nežino, civilinį ieškinį pateiks vėliau. Jai R. T. padarė didelę moralinę ir fizinę žalą (1 t., b.l. 153-159).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji I. R. patikslino anksčiau duotus parodymus, jog kol buvo geri santykiai su R. T., kol jis gyveno pas ją, pati jam buvo davusi laiptinės lauko durų magnetinį čipą ir buto raktus. Patikslino, kai R. T. įlipo į jos butą per balkoną, tuo metu ji kalbėjosi mobiliojo ryšio telefonu su seserimi. R. T. pripuolęs prie jos, sudavė jai smūgį į veidą, po to iš rankų išplėšė telefoną ir dar sudavė smūgius į veidą. Asmeniškai nematė, kad jis jos telefoną išmestų pro langą, kai paskutinį kartą matė savo telefoną, jis buvo jo rankose. Po to, kai su sūnumi grįžo iš laiptinės, kur sūnus atėmė jos piniginę, ji skubėjo paskambinti į policiją, pradėjo kambaryje ieškoti savo telefono, bet niekur nerado, suprato, jog jos telefoną pasiėmė R. T.. Iš sūnaus telefono paskambino į savo telefono numerį, jis jau buvo išjungtas. 2020 m. liepos 21 d. jai būnant ligoninėje, į jos sūnaus telefoną paskambino R. T., tada jo klausė, kur padėjo jos telefoną, prašė jį grąžinti. Jis jai pasakė, jog jos telefoną išmetė per jos buto balkoną į kiemą. Mano, jog galimybės tai padaryti nebuvo, nes atstumas nuo vietos kur jis ją mušė ir pagrobė telefoną iš jos rankų iki balkono durų buvo apie 10 m, kad pataikyti pro siaurą durų tarpą jis būtų turėjęs atsisukti į balkono duris, ko jis nepadarė, kadangi visą laiką stovėjo veidu į ją. Po pokalbio su juo, paskambino savo sesers vyrui A. ir paprašė, kad jis nuvažiuotų prie namo paieškoti telefono. Tą pačią dieną, A. jai pranešė, jog buvo nuvažiavęs, ieškojo telefono, bet jo nerado. R. T. tą patį vakarą ar kitos dienos rytą vėl skambino, ji klausė, kur padėjo jos telefoną. Tada jis pasakė, jog telefoną įmetė į pašto dėžutę, tačiau galėjo apsirikti ir įmesti ne į jos, o į greta esančią kaimynės pašto dėžutę. Tada ji vėl skambino A., prašė, kad nuvažiuotų patikrinti pašto dėžutes, po kurio laiko A. jai pranešė jog buvo nuvykęs, patikrino pašto dėžutes, bet telefono nerado. Vėliau paaiškėjo, jog jos telefoną savo pašto dėžutėje rado kaimynė Jurgita ir jį atnešė į policiją. Jai grįžus iš ligoninės, T. T. ir toliau persekiojo, po keliasdešimt kartų per parą, skambindavo ir tai jai kėlė didelę baimę ir nerimą. Į skambučius daugiausia neatsiliepdavo, tačiau tiesiog norėdama žinoti, kokie jo ketinimai retkarčiais atsiliepdavo, tačiau visais atvejais jis grasindamas reikalaudavo susitikti ir pasikalbėti. Atsisakius su juo susitikti, jis ją žemindavo visokiais necenzūriniais žodžiais, pokalbis beveik visada baigdavosi grasinimu, jog sumuš, sudaužys galvą, veidą, supjaustys ir panašiai, sakė, kad negalės ramiai gyventi, kad jis ją visur suras, o suradęs ją sužalos, sumuš arba nužudys. Tokių R. T. grasinimų buvo labai įbauginta. Nuo 2020 m. liepos 18 d. iki tol, kol R. T. buvo sulaikytas, jis pastoviai skambindavo, reikalaudavo susitikti, o atsisakius pradėjo tyčia gadinti jos turtą. Nurodytą laikotarpį R. T. nesiliovė skambinėjęs, o kai po kurio laiko atsiliepdavo į skambutį jis ant jos rėkdavo, keikdavo, žemindavo tokiais žodžiais kaip „žiurke“, „duhe“ ir pan. Visais atvejais, kai atsiliepdavo į jo skambučius, jis kaltino ją, jog kreipėsi į policiją, pridarė jam problemų. Pokalbių metu, reikalaudavo „susirinkti, atsiimti“ iš policijos pareiškimus, o jeigu to nepadarys, tai jis jai suspardys galvą, sutryps, taškysis kraujais ir kt. Supratusi, kad R. T. grasinimai yra realūs, pradėjo įrašinėti jų pokalbius (1 t., b.l 161-165).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2020 m. liepos 20 d., apie 19 val., per buto, (duomenys neskelbtini), balkoną įsibrovė buvęs sugyventinis R. T., kuris sumušė I. R.. Tarnybiniame pranešime pažymėta, kad ant I. R. veido matyti sužalojimai: kraujuojanti žaizda, patinimas, įdrėskimas, kraujosrūvą (1 tomas, b.l. 133-135).

Specialisto išvadoje Nr. G 1207/2020 (03) konstatuota, kad I. R. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos veide, pogleivinė kraujosruva viršutinėje lūpoje. Kliniškai nustatytas nosies kaulų, dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimai abipus. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais. I. R. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 183-184).

Liudytoja J. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name, Klaipėdoje. Ji yra I. R. kaimynė, kurią pažįsta tik iš matymo, žino, kad ji gyvena su sūnumi. Ji 2020 m. liepos 20 d., apie 18.30 val., ėjo į lauką pavedžioti šuns. Leisdamasi laiptais, išgirdo šurmulį prie I. R. buto durų. Einant pro kaimynės buto duris, durys atsidarė, iš buto išėjo vyras, o jam iš paskos išėjo kaimynė. Pastebėjo, kad jos veidas ir rankos buvo kruvinos. Moteris, išėjusiam iš jos buto vyrui, sakė, kad šis atiduotų piniginę. Tada atkreipė dėmesį į jo rankas ir pastebėjo, kad vyras rankose laiko moterišką raudoną piniginę. Ji išsigando ir pradėjo bėgti į apačią. Bėgdama į apačią girdėjo kaip kaimynė pradėjo cypti. 2020 m. liepos 22 d. ryte patikrinus savo pašto dėžutę, joje rado mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ modelis (duomenys neskelbtini). Papildomos apklausos metu J. B. patikslino anksčiau duotus parodymus ir parodė, kad iš I. R. buto išėjusio vyro rankoje telefono nematė. Ji pareigūnų laukė kitoje namo pusėje, po I. buto balkono langais. Jeigu I. draugas išėjęs iš laiptinės būtų atėjęs po I. balkono langais ieškoti telefono, būtų jį mačiusi, nes būtent ten ji stovėjo. Taip pat nematė kieme numesto mobilaus ryšio telefono. Laiptinė, kurioje gyvena ir ji, ir I., atsidaro magnetu, kurį turi kiekvienas gyventojas, be magneto niekas į laiptinę nepatenka. Įprastai savo pašto dėžutę tikrina kiekvieną dieną, o kartais net po du kartus, kadangi dažnai užsisako visokių smulkmenų iš internetinių parduotuvių. Svetimą telefoną pašto dėžutėje rado 2020 m. liepos 22 d. 09:54 val. Telefonas buvo be jokio dėklo, įjungtas, tačiau negalėjo atidaryti ekrano, nes prašė PIN kodo (2 t., b.l. 35-38, 39-42).

Nepilnametis liudytojas E. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 20 d. buvo namuose, (duomenys neskelbtini), kambaryje, žiūrėdamas televizorių, išgirdo kaip mama šaukė jo vardą. Nubėgo į kambarį, kambaryje pamatė mamą kruvinu veidu, gulinčią ant žemės, o jos buvęs draugas, jai gulinčiai kumščiu smogė vieną kartą tarp nosies ir akies. Kiek iki jam ateinant buvo suduota smūgių mamai nematė, bet girdėjo garsus, ne mažiau du-tris smūgius, nes jam atbėgus mama buvo jau kruvinu veidu. Kai jis jį pamatė, nuo mamos atsitraukė. Priėjęs prie jo išstūmė jį iš kambario į koridorių. Jis nematė kaip R.T. paėmė nuo staliuko mamos piniginę, tik kai mama atėjusi į holą-koridorių atidarė laukines duris pasakė, kad jis paėmė jos piniginę. Jį išstūmė iš buto, ir jam leidžiantis laiptais atėmė iš rankų mamos piniginę, kad R.T. turėtų telefoną nematė (2 t., b.l. 54-57).

Liudytoja A. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 20 d. 18:59 val. jai paskambino sesuo I. R., jos kalbėjosi apie kasdienius dalykus. Kalbant išgirdo I. šaukiant „R.T. iš kur tu čia, ar per balkoną įlipai“ ir kaip teisindamasi jam sakė „aš su sese kalbu, su sese kalbu“. Telefonas liko įjungtas, ji klausėsi kas vyksta, išgirdo sesers cypimą, dejavimą, aimanavimą, suprato, kad prieš ją yra smurtaujama, girdėjo, kaip sesuo pašaukė sūnų. Ji šaukė „kas darosi, kviečiu policiją“, bet niekas neatsakė. Suprato, kad ją kažkas užpuolė, todėl pati išjungė telefoną planuodama skambinti į policiją, tačiau atjungusi telefoną prisiminė, kad nežino adreso, kur gyvena sesuo. Vėl skambino jai, buvo 19.04 val., signalas buvo geras, tačiau niekas neatsiliepė. Išjungusi telefoną, vėl skambino jai, tačiau jos telefonas jau buvo atjungtas. Vėliau jai skambino iš ligoninės, papasakojo, kad buvęs draugas įlipo per balkoną, ją sumušė, pavogė jos mobilaus ryšio telefoną (2 t., b.l. 60-63).

Liudytojas A. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. R. yra jo mirusios žmonos sesuo. 2020 m. liepos mėn., tiksliai dienos neprisimena, vakarop, jam paskambino I. sesuo, kuri trumpai papasakojo, kad kažkas atsitiko I., nes pokalbio su kita seserimi metu, I. pradėjo rėkti, šaukti, panašu, kad ją kažkas užpuolė. Kai nuvažiavo į I. namus, jos nebuvo, ji buvo išvežta į ligoninę, namuose buvo jos nepilnametis sūnus ir policijos pareigūnai. Jis buvo išsigandęs, jo paklausė kas atsitiko, jis tik bendrai pasakė, kad mamos draugas įlipo per balkoną ir sumušė mamą. Jis minėjo, kad jis paėmė mamos telefoną ir pabėgo, todėl mama išvažiuodama į ligoninę pasiėmė jo telefoną. Po įvykio sekančią dieną, po 18.00 val., paskambino I. ir paprašė nuvažiuoti prie jos namo, po langais pievutėje paieškoti jos mobilaus ryšio telefono, neva skambinęs jos draugas ir pasakęs, jog telefoną jis išmetęs per balkoną į kiemą. Iš karto po pokalbio, kartu su sūnumi, nuvažiavo prie namo, apvaikščiojo visą teritoriją po I. buto langais, tačiau telefono nerado. Paskambinus į jos telefoną buvo signalas „telefonas išjungtas arba ne ryšio zonoje“. Sekančią dieną vėl paskambino jai, dar kartą paprašė nuvažiuoti pas ją į namo laiptinę ir apžiūrėti pašto dėžutes, nes skambinęs jos draugas ir pasakęs, jog telefoną įmetė į pašto dėžutę. Tą pačią dieną, po 18:00 val. kartu su juo nuvažiavo į namo laiptinę. E. R. nuo pašto dėžutės turėtu raktu atrakino pašto dėžutę, tačiau telefono nebuvo. E. R. pasišviesdamas iš viršaus peržiūrėjo visas laiptinėje buvusias pašto dėžutes, tačiau nei vienoje iš jų telefono nebuvo (2 t., b.l. 66-69).

2020 m. rugpjūčio 26 d. savanoriškame daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji I. R. pateikė raudonos spalvos piniginę (2 t., b.l. 70-71).

2020 m. rugpjūčio 26 d. daiktų apžiūros protokole apžiūrėta raudonos spalvos moteriška piniginė (2 t., b.l. 72-75).

2020 m. liepos 22 d. savanoriškame daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja J. B. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ su „Bite“ SIM kortele (2 t., b.l. 78-80).

2020 m. rugpjūčio 26 d. savanoriškame daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad I. R. pateikė USB atmintinę su jos ir R. T. pokalbių įrašais (2 t., b.l. 83-84). Apžiūros protokoluose apžiūrėti I. R. įrašyti pokalbiai su R. T., kurių metu jis baugino bei grasino nužudyti I. R. (2 t. b.l. 85-89, 90-92, 93-95, 96-99, 100-103, 104-107, 108-110, 111-113, 114-116).

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa reiškia civilinį ieškinį 1435,31 Eur sumai už I. R. suteiktas medicinines paslaugas (2 t., b.l. 4-7,11-12).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius reiškia civilinį ieškinį 438,78 Eur sumai už I. R. laikinąjį nedarbingumą laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. liepos 31 d. (2 t., b.l. 15-19, 31-32).

Nukentėjusioji I. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo ją pripažinti civiline ieškove; priteisti iš kaltinamojo R. T. jos naudai 4153,04 Eur turtinei žalai atlyginti ir 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš R. T. 800 Eur atstovavimo išlaidų.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

BK 165 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Šis nesutikimas turi būti išreikštas žodžiais ar kitokio pobūdžio veiksmais ir kaltininkas turi suvokti šį nesutikimą. Būtent tai, kad į patalpą įsibraunama prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią, t. y. kai tai daroma nesutinkant savininkui ar jo įgaliotam asmeniui, ir yra pagrindinis BK 165 str. esančio nusikaltimo skiriamasis bruožas.

Sprendžiant atvirosios vagystės klausimą, pažymėtina, kad BK 178 straipsnis skiria slaptą ir atvirą vagystę. Atviroji vagystė laikoma pavojingesnė už slaptąją, todėl kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL ar nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, Nr. 2K-91/2013). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Taigi, ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą, naudojant psichinę prievartą.

Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais. Grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-696/2016).

Visų aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. T. pažeidė asmens būsto neliečiamumą, tai yra jis o būtent jis 2020 m. liepos 20 d., apie 19.00 val., neteisėtai, prieš savininko valią, per balkoną įsibrovė į I. R. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, R. T. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent jis 2020 m. liepos 20 d., apie 19.00 val., įsibrovęs į I. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kambaryje buvusiai I. R. kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiai poodines kraujosruvas veide, pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, nosies kaulų, dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimus abipus, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat R. T. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent jis 2020 m. liepos 20 d., apie 19:00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios I. R. rankų atvirai pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galax S8“ 180 Eur vertės, po ko, išeidamas iš buto, nuo komodos, atvirai pagrobė piniginę 20 Eur vertės, su joje buvusiais 80 Eur, tačiau išbėgus iš buto, laiptinėje liudytojas E. R. piniginę iš jo paėmė. Tokiu būdu R. T. atvirai pagrobė I. R. turto už 180 Eur. Be to, R. T. kaltinime nurodytu būdu terorizavo žmogų, o būtent jis laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 22 d. paskambinęs I. R. telefonu (duomenys neskelbtini), žodžiais terorizavo nukentėjusiąją I. R. naudodamas psichinę prievartą sistemingai ją baugindamas ir grasindamas ją nužudyti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai veiką. Tokie kaltinamojo R. T. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 165 straipsnio 2 dalį.

3. Dėl nukentėjusiosios I. R. turto – automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo

Nukentėjusioji I. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d., apie 08:23 val., iš policijos pareigūnų sužinojo, kad prie (duomenys neskelbtini), stovėjusiam jos automobiliui išdaužyti langai. Atvykusi prie savo automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė, kad išdaužtas galinis stiklas, priekinis stiklas, kairės pusės priekinių durelių stiklas, ant kairės pusės galinių durelių stiklo liko žymės nuo daužymo. Iš karto suprato, kad automobilį sugadino R. T.. 2020 m. rugpjūčio 8 d. vakare, mieste, netikėtai susitiko R. T.. Jis ėjo iš paskos prašydamas, jog vėl su juo tęstų draugystę, prašė pasikalbėti. Po jos sumušimo tai buvo pirmas jų susitikimas. Ji įsėdo į savo automobilį, jis iš paskos. Bijodama jo, sutiko su juo pasikalbėti kavinėje, kur daugiau žmonių. Važiuojant Tiltų gatve, pro Anikės aikštę, jis ištraukė jos automobilio raktelius ir pradėjo pykti, kad ji važiuoja ne ten, kur jis nori. Ji jo išsigando, todėl kai jis ištraukė automobilio raktelius, automobilis gatvės viduryje sustojo ir iš galo esančios mašinos negalėjo pravažiuoti. Ji iššoko iš automobilio, priėjo prie tamsaus automobilio, kuriame sėdėjo trys ar keturi vyrai. Du vyrai išlipo, ji jų paprašė, kad jie iš jo paimtų jos automobilio raktus. Vyrams papasakojo, kad nori išvažiuoti viena, bet su ja esantis vyras ją persekioja. Jis pats atidavė jos automobilio raktelius, o vienas vyras liepė jam stovėti ir palaukti, kol ji nuvažiuos. Papildomos apklauso metu patikslino, kad prie apklausos prideda PVM sąskaitą - faktūrą, kurioje yra nurodyta, kad sugadinto turto remontas jai kainavo 290 Eur, be to, R. T. bandė išdaužti ir kairės pusės galinių durelių lango stiklą, tačiau jam to padaryti nepavyko, bet sugadino lango stiklo užsidarymo mechanizmą, stiklas sukant rankenėlę nebeatsidaro, tačiau dėl pinigų trūkumo stiklo atidarymo mechanizmo kainuojančio 10 eurų šiuo metu nekeitė (2 t., b.l. 20-21, 49-53).

Liudytojas A. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d., apie 24:00 val., kartu su draugu M. A. važiuojant (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ties SEB banku, automobilio stovėjimo aikštelėje pamatė, kaip vyras akmeniu daužo juodos spalvos automobilio „Opel“ šoninio lango stiklą, vėliau priekinį lango stiklą. Matė, kad laikydamas rankoje akmenį ne mažiau kaip 3-4 kartus trenkė į priekinį stiklą, kol jį sudaužė. Jie privažiavo prie vyro ir paklausė „ką darai“. Vyras nieko neatsakęs, kelis metrus nubėgo, metė akmenį ir dingo tamsoje tarp bendrabučių. Vyrą kuris daužė automobilį matė antrą kartą. Maždaug prieš tris savaites, netoli Anikės aikštės, sustojo negalėdamas pravažiuoti, nes ant kelio stovėjo automobilis „Opel“ automobilis. Iš jo išlipusi smulki moteris prašė pagalbos, nes su ja buvęs vyras grasina. Moteris prašė, kad jie sulaikytų vyrą, nes ji nori išvažiuoti be jo, nes jo labai bijo. Su ja buvęs vyras sakė, jog viskas yra gerai, kad moteris viską išsigalvoja, jie išsiaiškins patys. Matė, kad moteris yra labai išsigandusi, todėl vyrui paėmė už rankos, pasakė, kad liktų, o moteris tegu važiuoja. Moteris nuvažiavo, vyras liko stovėti, tačiau vėliau pabėgo ir vijosi moters automobilį. 2020 m. rugpjūčio 13 d. naktį juodos spalvos automobilį „Opel“ langus akmeniu daužė būtent tas pats vyras, dėl kurio moteris prašė pagalbos. Vyrą atpažino iš veido bruožų, kūno sudėjimo, nes tiek pirmą kartą, tiek antrą kartą vyrą matė iš labai arti (3 t., b.l. 62-65).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukos protokole užfiksuota, kad liudytojas A. N. atpažino R. T., kaip asmenį sugadinusį automobilį „Opel Meriva“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 66-79).

Liudytojas M. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos mėnesį iš 13-tos į 14-tą naktį, kartu su draugu A. N. važiuojant (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), automobilio stovėjimo aikštelėje pamatė, kaip vyras akmeniu daužo juodos spalvos automobilio „Opel Meriva“ priekinio lango stiklą. Automobiliu privažiavo prie vyro, jis juos pastebėjo, metė rankoje laikytą akmenį ir pabėgo tarp namų. Vyrą, kuris daužė automobilį, jis matė pirmą kartą. A. N. pasakojo, kad su šiuo vyru jau yra turėjęs reikalų, nes kažkokia moteris prašė nuo jo apginti (3 t., b.l. 75-77).

Įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėtas prie (duomenys neskelbtini) stovintis automobilis „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad suskaldytas priekinis ir galinis stiklas, kairės pusės priekinių durelių stiklas, ant kairės pusės galinių durelių stiklo nubrozdinimai (3 t., b.l. 36-45).

Iš 2020 m. rugpjūčio 18 d. V. P. individualios įmonės PVM sąskaitos- faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sugadintų automobilių stiklų vertė169,99 Eur, jų montavimo darbai - 120 Eur (3 t., b.l. 59).

BK 187 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Šios nusikalstamos veikos objektas - nuosavybė. Veika pasireiškia alternatyviai svetimo turto sunaikinimu arba jo sužalojimu. Tyčinio turto sunaikinimo sudėtis yra materialioji. Paminėtina tai, kad materialiųjų sudėčių atveju asmens santykis apima ne tik fizinį gebėjimą ir norą padaryti veiką, bet ir sukelti padarinius. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą, lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnį galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšis. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Visų aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. T. tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent jis 2020 m. rugpjūčio 14 d., apie 00.29 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), šaligatvio plytelės dalimi išdaužė I. R. priklausančio automobilio „Opel Meriva“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį, galinį, kairės pusės priekinių durelių, kairės pusės galinių durelių langų stiklus bendros 169,99 Eur vertės, bei sugadino lango atidarymo rankenėlę 10 Eur vertės, t. y. sugadino 179,99 Eur vertės I. R. turtą. Tokie kaltinamojo R. T. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailėjimasis. Norint pripažinti šią BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reikia nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimą, padarius nusikalstamą veiką, bet ir nustatyti jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką.

Nors kaltinamasis R. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino, tačiau pirmųjų ikiteisminio tyrimo metu atliktų jo apklausų metu savo kaltę neigė, ir nors vėlesnių apklausų metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau išklausęs kaltinamojo parodymų teisminio bylos nagrinėjimo metu, teismas sprendžia, jog kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai nesigaili. Priešingai, R. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo abejingas nukentėjusiųjų išgyvenimams, nenuoširdus, negana to, nė nemėgino atlyginti padarytos žalos. Kaltinamasis kritiškai savo elgesio nevertino bei nesistengė sušvelninti nusikalstamomis veikomis padarytų pasekmių. Taigi, nors R. T. pripažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau nuoširdžiai nesigailėjo dėl jų padarymo, todėl teismas šioje byloje nenustatė kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Kitų kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje taip pat nenustatyta. Kaltinamojo gynėjo prašymas kaltinamajam sutinkant pervesti kaltinamojo pinigus, kuriems taikytas nuosavybės teisės apribojimas byloje pareikštiems ieškiniams padengti, taip pat nelaikomas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam pareikštų ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo sumos ženkliai viršija pinigų, į kuriuos apribota kaltinamojo nuosavybės teisė, sumą, ir nepadengia byloje padarytos žalos. Kita vertus, į šią aplinkybę, kaip charakterizuojančią, teismas atsižvelgia, nustatydamas bausmės dydį.

Bausmės, skirtinos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį bendrinamos apėmimo būdu, laisvės atėmimo bausme apimant arešto bausmę, kadangi šios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms kategorijoms per kelias (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas). Subendrinta bausmė bendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausmėmis, skiriamomis pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 145 straipsnio 2 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį, prie subendrintos bausmės pridedant po tris mėnesius laisvės atėmimo už kitas nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į panašų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, sukeltas pasekmes (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Teismas nenustatė pagrindo šioje byloje taikyti kaltinamajam R. T. BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Kaltinamasis šešias naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, anksčiau net vienuolika kartų teistas, taip pat ir už analogiškas turtines ir smurtines nusikalstamas veikas, teismas įvertina tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tiek kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, ir neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, nėra teisinio pagrindo byloje taikyti ir dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi kaltinamajam skirtina galutinė bausmė nesiekia ketverių metų ir vėlgi, nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti atlikus dalį teismo skiriamos bausmės (BK 75 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 4 dalis).

Kaltinamajam R. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusioji I. R. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo R. T. jos naudai 4 153,04 Eur turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš R. T. 800 Eur atstovavimo išlaidų (5 t., b.l. 41-46).

Nukentėjusioji I. R. teisminio bylos nagrinėjimo paaiškino, kad jos pateiktas atstovavimo išlaidas sudaro - civilinio ieškinio parengimas ir atstovavimas teisme. Turtinės žalos išlaidas sudaro - būtinų medicininių išlaidų procedūrų kaina - 3300 Eur, konsultacija su plastikos chirurgu dėl nosies operacijos, 290 eurų automobilio remontas, 87 eurai už viešbučio sąskaitą, kai ji su vaiku išvažiavo miegoti į viešbutį, nes bijojo likti namuose, nes R. T. vėl gali juos užpulti, 407 Eur pakrypusios nosies pertvaros operacija, nes kaulas turi būti pilnai sugijęs, todėl operacija galima tik kitų metų sausio mėnesį. Paaiškino, kad anksčiau problemų su kvėpavimu neturėjo, tik po šio įvykio. Taip pat parodė, kad 446 Eur yra negautos pajamos jos nedarbingumo laikotarpiu. Neturtinę žalą sudaro – patirtas fizinis skausmas, dvasiniais išgyvenimai, psichologiniai išgyvenimai, miego sutrikimai. Be to, ji pradėjo bijoti priešingos lyties atstovų, nuolat jaučia baimės jausmą. Ji su R. T. negyveno nuo 2020 m. liepos 18 d., kai ji Palangoje pasakė, kad jų santykiai baigti. Iki tol jie gyveno kartu tik dvi savaites, bendro ūkio nevedė. Ji našlė, vaiką augina viena, vaikas nematė vyriško elgesio pavyzdžio, vaikas po patirtų išgyvenimų tapo uždaras, mažai bendrauja. Nukentėjusioji parodė, kad iki šiol jaučia emocinę bei psichologinę traumą dėl sužalotos išvaizdos, jai sulaužytas skruostikaulis ir žandikaulis, dėl šių sužalojimų atsirado veido asimetrija, ji nejaučia priekinių dantų.

Nukentėjusioji I. R. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 2020-08-11, 2.13 val., t.y. po 2020-08-11 d., 22.13 val. R. T. skambučio, kurio metu jis grasino nukentėjusiąją sunkiai sužaloti, ji apsistojo (duomenys neskelbtini) viešbutyje, Klaipėdoje, nakvynės kaina - 87 Eur (t. 5, b.l. 56), pateikė kvitą, patvirtinantį, jog 2020-09-18 patyrė 30 Eur išlaidas už plastikos chirurgo konsultaciją (t. 5, b.l. 53), kvitas ir PVM sąskaita – faktūra patvirtina, jog už R. T. sugadinto automobilio remontą I. R. patyrė 290 Eur išlaidas (t. 3, b.l. 59). Minėtos nukentėjusiosios patirtos išlaidos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, todėl teismo laikytinos pagrįstomis.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, yra laikomos asmens turtine žala. Privalomuoju socialiniu draudimu yra saugomi, draudžiamo asmens turtiniai interesai ir įstatyme nustatytais atvejais yra kompensuojami turtiniai asmens praradimai. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Jeigu asmuo sužalojant nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, negautos pajamos skaičiuojamos atsižvelgiant į vidutinį tokios pat profesijos ir kvalifikacijos kaip ir nukentėjusysis darbuotojo darbo užmokestį.

Nukentėjusioji I. R. nurodė, kad dėl nedarbingumo nuo 2020-07-21 iki2020-07-31 jos negautos pajamos sudaro 446,04 Eur, kurias patvirtina kartu su ieškiniu pateikta pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (t. 5, b.l. 57). Kadangi šias pajamas nukentėjusiajai sutrukdė gauti neteisėti ją sužalojusio kaltinamojo veiksmai, šią ieškinio reikalavimo dalį teismas laiko pagrįsta.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji I. R. taip pat prašo priteisti būsimą žalą už gydymo išlaidas, t. y. ateityje numatomų būtinų medicinos procedūrų kainą – 3300 Eur.

Nukentėjusiosios pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, jog po jos sužalojimo nosies pertvara liko iškrypusi į abi puses, o nosies ašis pakrypusi į kairę pusę, nukentėjusioji blogiau kvėpuoja dešine puse, be to įdubęs jos dešinės pusės skruostikaulis po lūžimo bei sutrikę jutimai; rekomenduota rinoseptoplastika bei skruostikaulio korekcija hialurono rūgštimi arba riebalų injekcijomis, procedūrų kaina – 3300 Eur (t. 5, b.l. 51-52). Taigi, bylos medžiaga patvirtina, jog medikų nukentėjusiajai I. R. konstatuoti nosies formos pakitimai bei nosies pertvaros iškrypimas bei žandikaulio deformacija yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su neteisėtais kaltinamojo veiksmais, todėl nukentėjusiosios reikalavimas iš kaltinamojo priteisti 3300 eurų turtinei žalai atlyginti laikytinas pagrįstu.