Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „YIT Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės priteisti 161 Eur bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog ieškovas 2022-02-09 12 val. 5 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Ties posūkiu prie (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį - įvažiavo į duobę, dėl ko sprogo automobilio vairuotojo pusės galinė padanga. Teigia, kad iškart paskambino bendruoju pagalbos numeriu, atvykęs Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės patrulis užregistravo įvykį ir surašė pažymą dėl eismo įvykio. Kitą dieną ieškovas kreipėsi į autoservisą UAB „Autokultas“, kurio darbuotojas pasakė, jog padanga neremontuojama, pasiūlė įsigyti naują. Nurodė, jog padanga Hankook W616 245/45/18 0209 kartu su montavimo darbais kainavo 161 Eur. Teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė atlyginti žalą bei pasiūlė kreiptis į UAB „YIT Lietuva“, kuri taip pat atsisakė atlyginti žalą. Nurodo, jog UAB „YIT Lietuva“ yra sudariusi terminuotą sutartį su Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str., 6.266 str. 1 d., 6.247 str. bei formuojama teismų praktika, daro išvadą, jog yra visos sąlygos kilti civilinei atsakomybei, todėl atsakovė yra atsakinga už ieškovo patirtą žalą.

Atsakovė 2022-06-15 teiktu atsiliepimu teismo prašo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „YIT Lietuva“, pasiūlyti ieškovui pakeisti atsakovą, atsakovu traukiant ne Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, o UAB „YIT Lietuva“. Netenkinus antrojo prašymo, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o netenkinus trečiojo reikalavimo, atsižvelgus į atsiliepime išdėstytus argumentus, sumažinti ieškiniu prašomų priteisti nuostolių dydį.

Nurodo, jog viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Pažymi, jog vietinės reikšmės keliai priklauso savivaldybėms, ne administracijoms. Ieškovas nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra (duomenys neskelbtini) gatvės savininkė, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra laikytina tinkama atsakove šioje byloje. Atsakovė neginčija fakto, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra kelio savininkė, tačiau ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Pasak atsakovės, Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 32 punktas). Nurodo, kad pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto, o atlieka užsakovės pareigas bei paveda darbus atlikti kitiems asmenims, kurie specializuojasi tose srityse. Remdamasi teismų formuojama praktika teigia, jog tam, kad konkretus subjektas būtų laikomas statinio ar kitokios konstrukcijos (įskaitant kelius) valdytoju, jam pakanka daiktinės ar prievolių teisės pagrindu šiems objektams atlikti bent vieną iš minėtų veiksmų, t. y. eksploatuoti, arba prižiūrėti, arba tvarkyti. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) g. ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkciją ir gatvių valdymą yra perdavusi UAB „YIT Lietuva“ pagal 2021-12-02 su UAB „YIT Lietuva“ sudarytą sutartį Nr. A62-194/21. Sutartimi UAB „YIT Lietuva“ buvo pavesta atlikti ne tik Vilniaus miesto Pietinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, tačiau jai perduotas ir valdymas. Nurodytos funkcijos įtvirtintos sutarties techninės specifikacijos 7.1.4 punkte bei 7.1.5 punkte. Pasak atsakovės, remiantis sutarties priedo Nr. 1 „Techninės specifikacijos“ nuostatomis, UAB „YIT Lietuva“ įsipareigojo atlikti specifikacijos 4 punkte numatytus darbus, kurie turėjo būti tinkamai vykdomi ir šioje byloje nagrinėto eismo įvykio kilusios žalos atveju. Automobiliui įvažiavus į duobę, visas kelio priežiūros funkcijas atliko ir visas galimybes joms atlikti turėjo UAB „YIT Lietuva“ pagal tarp šalių sudarytą sutartį. Teigia, jog pagrindinis atsakovės tikslas sudarant sutartį buvo perduoti Vilniaus miesto kelių dangos tvarkymo ir priežiūros darbus savo srities profesionalams, suteikiant jiems teisę daryti ūkinį, fizinį poveikį, atlikti savo nuožiūra kelių priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, todėl CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelių valdytoja tapo UAB „YIT Lietuva“.

Atsakovė, remdamasi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 10,14 punktais, teigia, jog kelio priežiūra ir taisymas savo esme yra skirtingos paslaugų kategorijos. Taisymo darbai iš esmės yra siejami su konkrečiu (atitinkamu, vienkartiniu) gatvės defekto remonto darbų atlikimu, o priežiūra yra suprantama kaip nuolatinis procesas, kurio metu atliekami atskirų rūšių darbai, padedantys užtikrinti nuolatinę gatvių priežiūrą (eksploataciją). Teigia, jog analogiškuose bylose teismai, vertindami kiekvieną konkrečią situaciją, formuoja praktiką, jog atsakovė nėra atsakinga už žalą, padarytą tretiesiems asmenims. Nurodo, jog esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, UAB „YIT Lietuva“ turi pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Esant aiškiai išreikštai sutarties šalių valiai, UAB „YIT Lietuva“ laikytina gatvių valdytoju pagal CPK 6.266 str. Remiantis sutarties privalomumo ir vykdytinumo principais, atsakovė daro išadą, jog šalių valia negali būti paneigta, turi būti vykdoma, nes teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią. Teigia, jog nėra pagrindo teigti esant atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl ieškovo reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti. Nurodo, jog transporto priemonė priskirtina prie didesnio pavojaus šaltinių (CK 6.270 str.). Teigia, jog asmuo, valdantis transporto priemonę, daugiau ar mažiau suvokia, jog jo elgesys gali būti žalingas jam pačia, prisiima žalos atsiradimo riziką. Remiantis teismų formuojama praktika, teigia, jog ji yra netinkama atsakove byloje, todėl jai nekyla prievolė asmeniškai atsakyti už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumo, todėl šioje byloje atsakove turėtų būti traukiama UAB „YIT Lietuva“, kuri atliko kelių priežiūrą, veikė kaip valdytoja.

Teigia, jog ieškovas, siekdamas įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, apsiribojo abstraktaus pobūdžio pastebėjimais, nenurodė kaip konkrečiai pasireiškė atsakovės darbuotojų nerūpestingumas, neatidumas organizuojant gatvių priežiūrą taip pat neįrodė, jog atsakovės būtų nesilaikiusi, pažeidusi teisės aktus. Ieškovas nenurodo tikslios įvykio vietos, todėl negalima sutikti, jog ieškovas įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, nes nėra aiški automobilio faktinė būsena iškart po autoįvykio.

Remdamasi CK 6.249 str. teigia, jog žalos dydis šioje byloje nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas. Žalą turi įrodyti ieškovas. Teigia, jog byloje nėra pateiktos fotonuotraukos iš įvykio vietos, įvykio koordinačių, įvykio schemų, kurios leistų objektyviai vertinti įvykį, jo aplinkybes. Nurodo, jog byloje nepateiktos duobės fotonuotraukos ir/ar panašūs įrodymai, todėl negalima nustatyti, jog transporto priemonė apskritai įvažiavo į duobę. Nesant šių aplinkybių, atsakovė negali vertinti savo galimo atsakomybės dėl įvykio.

Byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie rašytinį teismo posėdį paskelbus specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) ir išsiuntus dalyvaujantiems byloje asmenims pranešimus. Dalyvaujantys byloje asmenys iki paskirto teismo posėdžio laiko prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022-02-09 apie 12:05 val. ieškovas R. L., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) o ties posūkiu prie (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelyje esančią duobę.

Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, jog 2022-02-09 12:05 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę. Įvykio registracijos Nr. (ROIK) 07-22-9567688.

Byloje pateikti įrodymai dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos 161 Eur (133,06 Eur + 27,94 Eur PVM) sumai: UAB „Autokultas“ 2022-02-10 PVM sąskaita faktūra Serija AK Nr. 01969 161 Eur sumai (123,14 Eur už Hankook W616 245/45/18 0209, 9,92 Eur už padangų keitimą). Ieškovas pateikė 2022-02-10 kasos pajamų orderį Serija AKP Nr. 0852, iš kurio matyti, jog jis UAB „Autokultas“ sumokėjo 161 Eur.

Nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu atlyginti žalą, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos infrastruktūros skyrius pranešimu dėl prašymo kompensuoti patirtą žalą nurodė, jog ieškovo patirti nuostoliai nėra susiję su Vilniaus miesto savivaldybės (ne)veikimu, todėl dėl žalos atlyginimo ieškovas turėtų kreiptis į UAB „YIT Lietuva“. Nurodė, jog remiantis 2021-12-02 sutartimi Nr. A62-194/21 dėl Pietinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros yra atsakinga UAB „YIT Lietuva“ ((duomenys neskelbtini)patenka į šią sritį).

Ieškovas kreipėsi į UAB „YIT Lietuva“ su prašymu atlyginti nuostolius, patirtus dėl eismo įvykio. UAB „YIT Lietuva“ nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė, kaip kelio savininkė, remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, yra atsakinga už žalą, padarytą dėl kelio trūkumų, todėl UAB „YIT Lietuva“ nėra atsakinga dėl žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Šioje teisės normoje įtvirtinta objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, nes tokiu atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Taigi, tuo atveju, kai viešame registre nurodytas statinio savininkas (valdytojas) siekia paneigti statinio valdymo prezumpciją ir taip ginčija savo atsakomybę už statinio defektais padarytą žalą, būtina nustatyti, ar konkrečia sutartimi daikto valdymas CK 6.266 straipsnio prasme buvo perleistas kitam asmeniui.

Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, kad pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Teismas, spręsdamas dėl sutarties sąlygų turinio, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011; 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017; ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovas) ir UAB ,,YIT Lietuva“ (UAB „YIT Lietuva“) (rangovas) sudarė darbų/rangos pirkimo sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Pietinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus (Sutarties specialiųjų sąlygų 1.1., 1.2. punktai).

Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.1.6. punktą rangovas įsipareigoja darbus vykdyti pagal užsakovo ir rangovo suderintą darbų atlikimo grafiką arba vykdyti darbus pagal atskirus užsakovo užsakymus (kaip nustatyta techninėje specifikacijoje) laikantis atskiruose užsakymuose arba specialiosiose sutarties sąlygose nurodytų terminų, o pagal 5.1.7. punktą pateikti užsakovui faktiškai atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas ir rangovo atliktų darbų ataskaitas specialiosiose sutarties sąlygose numatytais terminais. Tuo tarpu užsakovas, remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 6.1.2. punktu, įsipareigoja priimti ir sumokėti rangovui už tinkamai ir faktiškai atliktus darbus specialiosiose sutarties sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Remiantis techninės specifikacijos 7.1.5 p. tiekėjas nuo sutarties įsigaliojimo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos atitinkamos Vilniaus miesto dalies valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, o pagal 7.1.6. Tiekėjas, gavęs perkančiosios organizacijos užsakymą (Sutarties 3 priedas), darbus privalo pradėti ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų. 7.1.4. punkte teigiama, jog tiekėjas privalo nuolat vykdyti jam perduotų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Tiekėjas vykdys gatvių valdytojo teises ir pareigas, avarinius dangos defektus (duobes, kurių gylis daugiau kaip 5 cm) nustatys ir šalins be atskiro perkančiosios organizacijos pavedimo. Ši nuostata neriboja perkančiosios organizacijos teisės duoti ir atskirus užsakymus. Defektus, kurie kelia grėsmę visų eismo dalyvių saugumui, tiekėjas privalo nedelsdamas pažymėti gairelėmis, aptverti ir šalinti (taisyti) ir apie šią aplinkybę informuoti perkančiąją organizaciją. Jeigu defektai nekelia grėsmės eismo dalyvių saugumui, tiekėjas apie juos privalo informuoti perkančiąją organizaciją ir darbus atlikti pagal perkančiosios organizacijos užsakymą (Sutarties 3 priedas) ir jame nurodytus darbų kiekiu.

Taigi, sutartimi šalys susitarė, kad rangovas atliks nuolatinę priskirtų gatvių ir kiemų stebėseną, tačiau visais atvejais prieš atlikdamas kelio remonto darbus rangovas privalo gauti užsakovo (atsakovės) raštišką užsakymą, priešingu atveju už atliktus darbus neapmokama. Tik tais atvejais, kai kelio defektai kelia grėsmę eismo saugumui, atsakovės užsakymas nebūtinas, tačiau atsakovė apie tokią situaciją turi būti informuojama. Įvertinus šių sutarties nuostatų turinį, nėra pagrindo išvadai, kad rangovas priskirtų prižiūrėti kelių valdymą įgyvendino savarankiškai (CK 6.193 straipsnis). Priešingai, kelių remonto darbai gali būti atlikti tik savivaldybės raštiško užsakymo pagrindu, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus rangovas atlieka ne savo nuožiūra, o pagal atsakovės nurodymus. Net išskirtinai pavojingose situacijose, kai veiksmų būtina imtis nedelsiant, rangovas privalo informuoti atsakovę.

Atsižvelgiant į sutarties nuostatų visumą, aplinkybė, kad sutartyje įrašyta nuostata, jog rangovas yra kelio valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme ir įsipareigojo atlyginti nuostolius dėl netinkamos kelių priežiūros, savaime nėra pagrindas daryti priešingos išvados. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tik sutarties nuostatos, kad rangovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, savaime neįrodo, jog rangovas yra kelio ir jame esančių įrenginių valdytojas. Reikia analizuoti šalių sudarytą sutartį kompleksiškai, vertinant, ar rangovui yra suteikta teisė savarankiškai, savo nuožiūra valdyti kelius, daryti fizinį poveikį, ar jam yra priskirta tik techninės priežiūros funkcija (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-503-560/2019). Nagrinėjamu atveju sutarties turinio analizė leidžia pripažinti, kad rangovui teisė savo nuožiūra valdyti kelius nebuvo perduota, su juo pasirašyta sutartis kvalifikuotina kaip kelių techninės priežiūros sutartis.

Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatos. Pagal pastarojo įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 3 dalis). Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Nagrinėjamu atveju apie tokį perdavimą duomenų byloje nėra. CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs sutarties nuostatų visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovės ir trečiojo asmens 2021-12-02 sudaryta sutartis Nr. A62-194/21 turi būti vertinama kaip susitarimas dėl kelių techninės priežiūros darbų vykdymo, įskaitant stebėseną ir eismo saugumui keliančių defektų pašalinimą. Dėl to spręstina, kad šia sutartimi kelių valdymo teisė nebuvo perduota rangovui ir jų valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme yra atsakovė. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę, esant pagrindui, reikšti reikalavimą dėl žalos, padarytos kelio dangos defektu, atlyginimo kelio valdytojai (savininkei) atsakovei.

Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos civilinės atsakomybės sąlygos: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.

Atsakovė, ginčydama savo civilinę atsakomybę, kelia abejones dėl faktinių ginčo eismo įvykio aplinkybių (ar žala automobiliui padaryta šiam patekus į kelio duobę). Nagrinėjant šiuos argumentus pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktos 2022-02-09 pažymos apie eismo įvykį matyti, jog automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę. Daugiau papildomos informacijos pažymoje nėra nurodyta. Taigi, ieškovas negali būti įpareigojamas pateikti tai, ko nėra. Vis dėlto, tai nereiškia, jog negali būti sprendžiamas klausimas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, nes nurodyta pateikta medžiaga yra pakankama įvykiui nustatyti bei esminėms jo aplinkybėms konstatuoti – panešimas policijai patvirtina, jog buvo įvažiuota į kelio duobę ir dėl to apgadinta transporto priemonė. Taip pat byloje pateikti duomenys, patvirtinantys patirtos žalos dydį ir transporto priemonės sugadinimus. Nurodyti sugadinimai atitinka pranešime policijai fiksuotas įvykio aplinkybes. Taigi, ieškovas pateikė įrodymus, kuriais grindė tiek eismo įvykio aplinkybes, tiek jo metu padarytą žalą. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su tokiais įrodymais, apsiribojo iškeldama bendro pobūdžio abejones ir pasvarstymus, tačiau nepateikė konkrečių duomenų, galinčių paneigti ieškovės pateiktus įrodymus ar nuginčyti įrodinėjamas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, bendro pobūdžio kritiniai teiginiai nėra pakankami pateiktai medžiagai paneigti, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir tikėtinumo principu, teismas pripažįsta labiau tikėtina ieškovės dėstomą ginčo įvykio eigą, aplinkybes bei priežastis (CPK 185 straipsnis).

Ieškovas, dėl atsakovės kaltės apgadinęs jam priklausančią transporto priemonę, neturėtų nukentėti materialiai eismo saugumo prasme. Automobilis privalo būti suremontuotas taip, kad su juo galėtų saugiai važinėti ir po eismo įvykio. Atsižvelgiant į tai, kad po remonto automobilis turi atitikti visus saugaus eismo reikalavimus, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, kurių iš esmės atsakovė ir neginčijo, yra pagrįstas, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinas 161 Eur žalos atlyginimas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 19 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 700 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso – 719 Eur.

Trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir/ar jas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos jam neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo R. L. ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, ieškovui R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 161 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą) žalos atlyginimo ir 719 Eur (septynis šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.