Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

2025 m. gruodžio 11 d.

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui ištaisyti kaltinamojo akto trūkumus, nustatant trijų mėnesių terminą trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. gegužės 9 d. buvo gauta baudžiamoji byla Nr. 1-2310-1109/2025 su kaltinamuoju aktu, kuriame E. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 123¹ straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. nutartimi, konstatavus esminius kaltinamojo akto trūkumus, t. y. tai, kad nebuvo konkretizuotas bei detalizuotas kaltinimuose inkriminuotas didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams požymis, byla perduota prokurorui. Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartimi, išnagrinėjus prokurorės skundą, minėta apylinkės teismo nutartis palikta galioti, tačiau nutartis patikslinta nustatant prokurorui 3 mėnesių terminą nustatytiems trūkumams pašalinti.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. spalio 9 d., pasibaigus anksčiau minėtam terminui trūkumams pašalinti, pakartotinai gauta baudžiamoji byla Nr. 1-40881-1109/2025 su kaltinamuoju aktu, kuriame E. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 123¹ straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).

3.1. Pagal atliktus patikslinimus, E. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, kaltinamas tuo, kad būdamas (duomenys neskelbtini) pilietis ir kartu būdamas (duomenys neskelbtini) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės registracijos numeris: (duomenys neskelbtini) registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), Centrinės registracijos sistemos Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2022-11-15, registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) direktorių valdybos pirmininku ir įgaliotu asmeniu, (duomenys neskelbtini) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu pagal 2023 m. vasario 16 d. sutartį iš (duomenys neskelbtini) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo orlaivį REIMS/CESSNA F172 N SKYHAWK, serijos Nr. 1588, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – orlaivis CESSNA, reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas: 2022 m. vasario 28 d. Europos Sąjungos (toliau – ES) Tarybos reglamento (ES) Nr. 2022/334, kuriuo iš dalies pakeistas ES Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 833/2014, 3d straipsnio 1 dalies nuostatas, kad draudžiama Sąjungos teritorijoje tūpti, iš jos kilti ar virš jos skristi (duomenys neskelbtini) oro vežėjų eksploatuojamiems orlaiviams, įskaitant bilietų pardavėjo vaidmenį pagal dalijimosi kodu ar grupinės rezervacijos susitarimus atliekančius oro vežėjus, arba bet kokiems (duomenys neskelbtini) registruotiems orlaiviams, arba ne (duomenys neskelbtini) registruotiems, tačiau (duomenys neskelbtini) fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms priklausantiems arba jų užsakytiems ar kitaip kontroliuojamiems orlaiviams; 2022 m. kovo 15 d. Europos S. T. reglamento (ES) 2022/428, kuriuo iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014, 12 straipsnio nuostatas, kad draudžiama sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria siekiama apeiti šiame reglamente nustatytus draudimus arba dėl kurios jie apeinami, 2023 m. kovo mėn., telefoninio pokalbio metu organizavo bei davė nurodymą, kad (duomenys neskelbtini) pilietis M. P., perskraidintų (duomenys neskelbtini) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgytą orlaivį CESSNA, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) iš D. K. į R. F., po ko, tarpininkaujant (duomenys neskelbtini) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės registracijos numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)), kurios vienintelis akcininkas yra jis – E. K., 2023 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) pilietis M. P., orlaiviu CESSNA, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), išskrido iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o iš jos – į Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) oro uostą ((duomenys neskelbtini)), kur M. P. pateikė skrydžio planą skristi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tačiau leidimas skirsti į (duomenys neskelbtini)orlaiviui CESSNA, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo suteiktas. Tokiu būdu E. K. pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas, ES taikomas (duomenys neskelbtini) aviacijos sektoriui, t. y. E. K. kontroliuojamai (duomenys neskelbtini) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu orlaiviu CESSNA, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) pilietį M. P., kirto ES oro erdvę: pakilo, virš jos skrido ir nutūpė Europos Sąjungos teritorijoje, ir dėl to padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, interesams, kenkiant valstybės, kaip patikimos tarptautinės partnerės, reputacijai ir įvaizdžiui tarptautinėje bendruomenėje, taikant sankcijas (duomenys neskelbtini) ekonomikai ir kariniam pajėgumui. Šiais veiksmais E. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 123¹ straipsnio 1 dalyje (2025 m gegužė 15 d. įstatymo Nr. XV-204 redakcija).

3.2. Be to, E. K. kaltinamas tuo, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) pilietis, ir kartu (iki 2023 m. gegužės 16 d.) būdamas (duomenys neskelbtini) ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – RAB) „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2022 m. rugpjūčio 16 d., registracijos adresas (duomenys neskelbtini)), steigėju ir vadovu, RAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pagal 2023 m. sausio 30 d. sutartį iš (duomenys neskelbtini) piliečio O. V. A. įsigijo orlaivį - sraigtasparnį Robinson R-44 Raven I, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) registracija, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – orlaivis R-44, reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas: 2022 m. vasario 28 d. Europos Sąjungos (toliau – ES) Tarybos reglamento (ES) Nr. 2022/334, kuriuo iš dalies pakeistas ES Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 833/2014, 3d straipsnio 1 dalies nuostatas, kad draudžiama Sąjungos teritorijoje tūpti, iš jos kilti ar virš jos skristi (duomenys neskelbtini) oro vežėjų eksploatuojamiems orlaiviams, įskaitant bilietų pardavėjo vaidmenį pagal dalijimosi kodu ar grupinės rezervacijos susitarimus atliekančius oro vežėjus, arba bet kokiems (duomenys neskelbtini) registruotiems orlaiviams, arba ne (duomenys neskelbtini) registruotiems, tačiau (duomenys neskelbtini) fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms priklausantiems arba jų užsakytiems ar kitaip kontroliuojamiems orlaiviams; 2022 m. kovo 15 d. Europos S. T. reglamento (ES) 2022/428, kuriuo iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014, 12 straipsnio nuostatas, kad draudžiama sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria siekiama apeiti šiame reglamente nustatytus draudimus arba dėl kurios jie apeinami, pilotavo orlaivį R-44, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo kartu su keleiviu (duomenys neskelbtini) piliečiu T. S. atskrido iš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) aerodromo (duomenys neskelbtini) rajone) į (duomenys neskelbtini) aerodromą 2023 m. balandžio 21 d. 10:00 UTC, po ko iš (duomenys neskelbtini) aerodromo atskrido į (duomenys neskelbtini) oro uostą ((duomenys neskelbtini)) 2023 m. balandžio 21 d. 12:15 UTC, kur pateikė skrydžio planą 2023 m. balandžio 21 d. 13:00 UTC skristi iš (duomenys neskelbtini) oro uosto į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), tačiau leidimas skirsti į (duomenys neskelbtini) orlaiviui R-44, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo suteiktas. Tokiu būdu E. K. pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas, ES taikomas (duomenys neskelbtini) aviacijos sektoriui, t. y. E. K. kontroliuojamai (duomenys neskelbtini) RAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu orlaiviu R-44, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto ES oro erdvę: pakilo, virš jos skrido ir nutūpė Europos Sąjungos teritorijoje, ir dėl to padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, interesams, kenkiant valstybės, kaip patikimos tarptautinės partnerės, reputacijai ir įvaizdžiui tarptautinėje bendruomenėje, taikant sankcijas (duomenys neskelbtini) ekonomikai ir kariniam pajėgumui. Šiais veiksmais E. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 123¹ straipsnio 1 dalyje (2025 m. gegužė 15 d. įstatymo Nr. XV-204 redakcija).

4. Gavęs baudžiamąją bylą ir susipažinęs su patikslintu kaltinimu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ankstesne Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. nutartimi nustatyti trūkumai nebuvo ištaisyti, todėl 2025 m. lapkričio 7 d. nutartimi pakartotinai grąžino bylą prokurorui pašalinti kaltinamojo akto trūkumus, kliudančius teismui nagrinėti bylą teisme, bei nustatė trijų mėnesių terminą trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, jog naujai suformuluotuose kaltinimuose padaryti tam tikri pakeitimai, tačiau didelės žalos Lietuvos valstybės interesams požymis, jo turinys, teismo vertinimu, taip ir liko neatskleistas, t. y. nedetalizuotas pats didelės žalos požymis kaip rezultatas, nepateikti jokie įrodymai, kuriuos teismas galėtų vertinti dėl didelės žalos požymio. Šie trūkumai kliudo teismui nagrinėti bylą teisme. Taip pat atkreipė dėmesį, kad naujojoje BK 123¹ straipsnio 1 dalies redakcijoje (2025 m. gegužė 15 d. įstatymo Nr. XV-204 redakcija) atsakomybės taikymas išplečiamas, kadangi nekonkretizuojama, jog didelė žala būtinai turi būti padaryta Lietuvos valstybės interesams. Pažymėjo, jog teismas neturi vykdyti tyrimo ir formuluoti kaltinimo, tai ikiteisminį tyrimą atliekančių institucijų ir tyrimą prižiūrinčio prokuroro pareiga.

5. Nesutikdama su priimta nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Saulė Pučkienė pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 7 d. nutartį dėl bylos perdavimo prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

5.1. Skunde nurodo, jog nesutinka su teismo nutartyje nurodytais argumentais, kad naujai suformuluotuose kaltinimuose padaryti tik tam tikri pakeitimai, tačiau didelės žalos Lietuvos valstybės interesams požymis, jo turinys, taip ir liko neatskleistas. Pabrėžė, kad didelė žala iš esmės yra vertinamasis požymis, konstatuojamas kiekvienu atveju atsižvelgiant į padarinių, kuriuos sukėlė konkretus tarptautinių sankcijų pažeidimas, visumą. Kaltinimuose E. K. yra nurodyta padarytų nusikalstamų veikų vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės bei didelės žalos Lietuvos valstybės interesams požymis „..dėl to padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, interesams, kenkiant valstybės, kaip patikimos tarptautinės partnerės, reputacijai ir įvaizdžiui tarptautinėje bendruomenėje, taikant sankcijas (duomenys neskelbtini) ekonomikai ir kariniam pajėgumui“, baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

5.2. Atkreipė dėmesį, jog įstatymas ir teismų praktika nepateikia universalių tokios žalos dydžio nustatymo kriterijų, todėl konstatuojant didelę neturtinio pobūdžio žalą, kiekvienu atveju ad hoc (esant konkrečiai situacijai) turi būti įvertinamos konkrečios bylos aplinkybės. Kadangi neturtinio pobūdžio žala yra ne apčiuopiamos materialios, o abstrakčios nematerialios išraiškos, itin svarbus yra vertinamasis aspektas. Tuo tarpu bylos atidavimo teismui stadijoje, vertindamas kaltinamąjį aktą, teismas nesprendžia, ar pakanka duomenų bylai nagrinėti teisme ir įrodymų vertinimo neatlieka, nes įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, tikrumas yra bylos nagrinėjimo teisme dalykas. Kaltinime nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teisiamajame posėdyje, jais remtis negalima (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 1 dalis), nes teisingumą bylose vykdo tik teismas. Tokiu atveju tik išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas sudaro galimybes padaryti išvadą, ar įtariamojo E. K. veiksmai iš tiesų sukėlė didelę neturtinę žalą.

5.3. Prokuroro vertinimu nėra pagrindo manyti, kad dėl nutartyje paminėtų kaltinamojo dokumento trūkumų suvaržyta kaltinamojo teisė gintis, kadangi nei E. K., nei jo gynėjas ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė abejonių dėl pateiktų kaltinimų neaiškumo ar nekonkretumo, apklausiami ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus dėl pareikšto įtarimo. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nagrinėjant bylą teisme, kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir tą veiką nustatantis baudžiamasis įstatymas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami tiek iš esmės, tiek ne iš esmės skirtingomis, nagrinėjant bylą instancine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą.

5.4. BK 123¹ straipsnio (2025 m. gegužė 15 d. įstatymo Nr. XV-204 redakciją, galiojanti nuo 2025 m. gegužės 21 d.) prasme didelė žala gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė. Atsižvelgiant į tai, kad naujos redakcijos BK 123¹ straipsnio 1 dalis švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, nes sankcijoje nustatyta alternatyvi bausmė-laisvės apribojimas, patikslintuose kaltinimuose prie veikos teisinės kvalifikacijos pateikiamos nuorodos ir į atitinkamą redakciją, t. y. 2025 m. gegužė 15 d. įstatymo Nr. XV-204 redakciją, galiojančią nuo 2025 m. gegužės 21 d.

5.5. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja J. Ramonienė du kartus priėmė sprendimą bylą grąžinti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, t. y. jau išsakė išankstinę nuomonę apie didelės žalos požymio nebūvimą. Siekiant, kad nebūtų pažeistas nešališkumo principas, panaikinus teismo nutartį bylą grąžinti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, byla turėtų būti perduotina nagrinėti kitam apylinkės teismo teisėjui.

6. Proceso dalyviai apie skundo nagrinėjimą informuoti 2025 m. lapkričio 27 d. pranešimais. Iki bylos nagrinėjimo atsiliepimai, prašymai negauti, nušalinimai nepareikšti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės skundas tenkinamas

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs prokurorės skundo dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 7 d. nutarties argumentus, skundžiamos nutarties motyvus, kaltinamojo akto turinį, taip pat susipažinęs su skundui išnagrinėti reikšmingais baudžiamosios bylos duomenimis, sprendžia, kad teismo nutartis baudžiamąją bylą perduoti prokurorui nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti yra nepagrįsta, todėl naikintina ir baudžiamoji byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

8. Perduoti bylą prokurorui teismas gali bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje (BPK 234 straipsnio 2, 3 dalys) arba bylos nagrinėjimo teisme metu (BPK 254 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas perduoti bylą prokurorui. Byla prokurorui perduodama, esant būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys iš esmės turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, Nr. 2K-222/2013, Nr. 2K-223/2013, Nr. 2K-111-677/2016, Nr. 2K-34-303/2017, Nr. 2K-141-693/2018, Nr. 2K-8-699/2019).

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad kaltinamojo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas ir teisė pasirengti gynybai (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis) užtikrinamos tinkamai įgyvendinus BPK 219 straipsnyje nustatytus kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, Nr. 2K-532/2010, Nr. 2K-339/2010, Nr. 2K-7-648/2019). Tinkamas BPK 219 straipsnio 3 punkte numatytų reikalavimų įgyvendinimas užtikrina paminėtas kaltinamojo teises ir kartu apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, t. y. pagal kaltinamajame akte suformuotą kaltinimą vyksta bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, Nr. 2K-435/2013, Nr. 2K-132-511/2019). Visgi, kaltinamame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tai reiškia, kad nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentai dėl jos, todėl jame neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

10. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad priešingai nei konstatavo žemesnysis teismas, šioje byloje nenustatyta esminių kaltinamojo akto trūkumų/pažeidimų, kurių negalima ištaisyti teisme ir kurie iš esmės trukdo nagrinėti bylą.

11. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, teismas sprendimą baudžiamąją bylą pakartotinai perduoti prokurorui grindė tuo, kad kaltinamajame akte aprašant galimai nusikalstamus kaltinamojo E. K. veiksmus pagal BK 123¹ straipsnio 1 dalį liko nesukonkretintas, neįvardintas ir neatskleistas didelės žalos požymis, jo turinys, nepateikti įrodymai, kuriais šis požymis būtų įrodinėjamas teisme, o tai trukdo nagrinėti bylą teisme, nes nėra galimybių nustatyti bylos nagrinėjimo ribų, tokiu būdu pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą. Su šiais skundžiamos nutarties argumentais aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti.

12. Pirmiausia, BK 123¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas ribojamąsias priemones ir dėl to buvo padaryta didelė žala, taip pat tam, kas pažeisdamas tarptautine sankcija ar ribojamąja priemone asmeniui nustatytą draudimą atvykti į valstybės narės teritoriją arba vykti tranzitu per valstybės narės teritoriją sudarė sąlygas tam asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką arba vykti tranzitu per jos teritoriją.

13. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad E. K. inkriminuotuose kaltinimuose pagal BK 123¹ straipsnio 1 dalį (dvi veikos) yra nurodyta padarytų nusikalstamų veikų vieta, laikas, būdai, padariniai, baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis), numatantis atsakomybę už padarytą veiką, tame tarpe aptartas ir didelės žalos Lietuvos valstybės interesams požymis: „..dėl to padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, interesams, kenkiant valstybės, kaip patikimos tarptautinės partnerės, reputacijai ir įvaizdžiui tarptautinėje bendruomenėje, taikant sankcijas (duomenys neskelbtini) ekonomikai ir kariniam pajėgumui“. Aukštesnysis teismas pažymi, kad 2025 m. spalio 3 d. kaltinamajame akte pateiktos didelės žalos pasekmių formuluotė atitinka BK 123¹ straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą tokios formuluotės turiniui. Sutiktina su prokurorės skundo argumentais, jog padarytos didelės žalos požymis tiek pagal straipsnio konstrukciją, tiek pagal formuojamą teismų praktiką yra vertinamojo kriterijaus aplinkybė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas bylos atidavimo teismui stadijoje įrodymų vertinimo neatlieka, kadangi įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, tikrumas yra bylos nagrinėjimo teisme dalykas. Taigi, šiuo atveju žemesnės instancijos teismo pasirinkta itin griežta pozicija, jog kaltinamajame akte turi būti detaliai atskleistas padarytos didelės žalos turinys, su tai patvirtinančiais konkrečiais įrodymais, laikytini pertekliniu reikalavimu analizuojamo kaltinamojo akto turiniui. Pažymint tai, kad lyginant pirminį kaltinamąjį aktą (2025 m. gegužės 6 d.) ir kaltinamąjį aktą po trūkumų pašalinimo (2025 m. spalio 3 d.) akivaizdžiai matyti, kad tam tikri pokyčiai dėl padarytos didelės žalos konstatavimo visgi buvo įtvirtinti formuluojant naują kaltinimą E. K.. Tokiu būdu reikalauti dar detalesnės didelės žalos kriterijaus analizės ir vertinimo, bylos parengimo nagrinėti teisiamajame posėdyje stadijoje, nėra pagrindo. Kadangi nurodytos aplinkybės gali būti atskleidžiamos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

14. Šiuo atveju teismui pateiktas kaltinamasis aktas atspindi ir tai, kad prokurorė atkreipė dėmesį į tai, kad BK 123¹ straipsnio 1 dalies redakcija (2025 m. gegužė 15 d. įstatymo Nr. XV-204 redakciją, galiojanti nuo 2025 m. gegužės 21 d.) švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, nes sankcijoje nustatyta alternatyvi bausmė-laisvės apribojimas, dėl ko patikslintuose kaltinimuose prie veikos teisinės kvalifikacijos pateikiamos nuorodos į atitinkamą redakciją, galiojančią nuo 2025 m. gegužės 21 d. Dar labiau naujojoje redakcijoje išplečiamas atsakomybės taikymas ir nekonkretizuojama, kad didelė žala turi būti padaryta būtent Lietuvos valstybės interesams, tačiau tai jokių būdu neeliminuoja analizuojamu atveju prokurorės pasirinktos pozicijos dėl didelės žalos įrodinėjimo kriterijaus Lietuvos valstybės interesams.

15. Taip pat deklaratyviais laikytini ir skundžiamos nutarties argumentai, jog nustatyti kaltinamojo akto trūkumai trukdo kaltinamajam gintis nuo pareikšto kaltinimo. Iš kaltinamojo E. K. išdėstytos pozicijos, akivaizdu, jog jis yra susipažinęs su 2025 m. rugpjūčio 27 d. pranešimu apie įtarimą, t. y. iš esmės supranta dėl ko yra kaltinamas, tačiau nepripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, palaiko 2024 m. spalio 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją. Atitinkamai visos kaltinamojo ginčijamos aplinkybės, jam pareikšto kaltinimo pagrįstumas bus sprendžiamas bylą iš esmės nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir priimant galutinį procesinį sprendimą. Tuo tarpu teismui priėjus išvados, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, jis pats turėtų atlikti papildomus veiksmus kilusiems prieštaravimams pašalinti, o jų nepašalinus arba nesant pakankamai duomenų, priimti išteisinamąjį nuosprendį.

16. Aukštesnysis teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo teisme metu tiek prokuroro, tiek teismo iniciatyva gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255, 256 straipsniuose nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2014, Nr. 2K-469-648/2015, Nr. 2K-415-677/2016, Nr. 2K-40-895/2016). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme.

17. BPK normose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai bei nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia (be kita ko) prokurorams (Konstitucinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Tiek įstatymas, tiek susiformavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviam, neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus ir nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, gali palikti ir kaltinamajame akte prokuroro suformuluotas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir kvalifikaciją arba, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, jas keisti, tikslinti, konkretinti, šalinti. Iš to seka, kad žemesnysis teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus, kurie nesudaro teisinio pagrindo išvadai apie įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymą.

18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog minėti trūkumai iš esmės trukdytų teismui išnagrinėti baudžiamąją bylą, ribotų E. K. teisę į gynybą ir jų būtų negalima pašalinti teisme. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 7 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, kadangi surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti bylą teisme, neatitinka BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl yra nepagrįsta ir naikintina, o baudžiamoji byla grąžinama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

19. Prokurorė skunde išdėstė reikalavimą panaikinus nutartį, šią bylą skirti kitam apylinkės teismo teisėjui, kadangi teisėja J. Ramonienė savo poziciją šiuo klausimu išsakė jau du kartus. Apygardos teismas pažymi, kad šioje nutartyje sprendžiamas tik pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti bylą prokurorui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, tuo tarpu bylų paskirstymo teisėjams klausimas nėra skundą nagrinėjančio teismo kompetencijos ribose. Akcentuojant tai, kad bylų paskirstymo ypatumai yra baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu gavusio teismo prerogatyva, kuris remdamasis priimtais vidiniais teisės aktais ir taisyklėmis atlieka bylų paskirstymo konkretiems teisėjams procedūrą, neabejotinai laikydamasis nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bylų nagrinėjimo operatyvumo principų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą Nr. 1-4081-1109/2025, teisminio proceso Nr. 1-01-6-00003-2023-8 perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.