- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-27
- Bylos Nr.
- e2A-356-524/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- E. E.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo ir atsakovės V. S. patikslintą priešieškinį dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo E. E..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 7 000 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2018 m. vasario 13 d. su atsakove sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, kuria susitarė už 85 000 Eur parduoti atsakovei žemės sklypą su nebaigtu statyti ir neregistruotu gyvenamuoju namu, notarinį sandorį sudarant iki 2018 m. balandžio 30 d. Atsakovė per du kartus sumokėjo pagal preliminarią sutartį 5 000 Eur rankpinigius (2 000 Eur ir 3 000 Eur), o 2018 m. balandžio 23 d. sumokėjo dar 60 000 Eur (7 400 Eur pavedimu ir 52 600 grynaisiais). Kadangi atsakovė daugiau pinigų nebeturėjo, siekiant išsaugoti sutartinius santykius ir tinkamai vykdyti savo prievoles pagal preliminarią sutartį, susitarė, kad likusius 20 000 Eur atsakovė sumokės vėliau, kai parduos sodą, o 20 000 Eur bus laikoma ieškovės paskola atsakovei. Šalys vykdydamos šį susitarimą pasirašė paskolos raštelį dėl 20 000 Eur ir ėmėsi organizuoti notarinės sutarties sudarymą. 2018 m. gegužės 2 d. pardavė atsakovei žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu. Tačiau gyvenamasis namas nebuvo registruotas, todėl dėl jo pardavimo sandoris nebuvo tvirtinamas. Atsakovei buvo perleistos teisės į projektą bei statybos leidimą ir susitarta, kad atsakovė namą įsiregistruos savo vardu. 2018 m. liepos pabaigoje rugpjūčio pradžioje šalių susitarimo įsipareigojimai jau praktiškai buvo įvykdyti ir atsakovė įsiregistravo gyvenamąjį namą savo vardu, tačiau 20 000 Eur paskola nebuvo grąžinta. Praradusi pasitikėjimą atsakove sustabdė preliminarioje sutartyje numatytų darbų atlikimą. 2018 m. rugsėjo 26 d. atsakovė grąžino 10 000 Eur skolos dalį, o dėl likusios sumos susitarė, kad neatliktų darbų pagal preliminarią sutartį dalis bus lygi 3 000 Eur, o 7 000 Eur įsiskolinimas bus laikomas ieškovės paskola atsakovei, kurios įvykdymo užtikrinimui atsakovė išduos vekselį, o ieškovė nebeatlikinės jokių darbų. Kartu buvo sutarta dėl galutinio termino 7 000 Eur skolai grąžinti – 2018 m. lapkričio 15 d. 2018 m. rugsėjo 26 d. atsakovė savo skolos grąžinimo užtikrinimui išdavė vekselį, kuriuo įsipareigojo 2018 m. lapkričio 15 d. sumokėti 7 000 Eur. Atsakovė suėjus vekselio terminui prievolės neįvykdė, o vekselis niekada ir neįgijo vertybinio popieriaus statuso.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, patikslintą priešieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti, o patikslinto priešieškinio reikalavimus tenkinti visiškai ir priteisti iš ieškovės 11 671,25 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog išduotas vekselis neįgijo teisinės galios, todėl negali patvirtinti jokių prievolių ir neturi jokios įrodomosios reikšmės. Ieškovė veikė kaip verslininkė, profesionaliai prekiaujanti nekilnojamuoju turtu. Nei pagal 2018m. balandžio19 d. paskolos raštelį dėl 20 000 Eur, nei pagal 2018 m. rugsėjo 26 d. vekselį pinigų ieškovė neperdavė, o šiais sandoriais buvo bandoma įforminti šalių tarpusavio prievoles pagal rangos teisinius santykius. Ieškovė už 85 000 Eur privalėjo atlikti nemaža darbų. Ieškovės atlikti darbai turi daug trūkumų, kurių ištaisymo vertę sudaro 11 671,25 Eur, todėl ieškovė turi atlyginti žalą, t. y. būsimas darbų trūkumų šalinimo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lpkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės V. S. 7 000 Eur skolos, nuo šios sumos 5 procentų metines palūkanas nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 308,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. V., priteisė iš ieškovės V. V. 5 835,63 Eur nuostolių atlyginimo, nuo šios sumos 5 procentų metines palūkanas nuo 2019 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 329,55 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. S., kitą priešieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovės V. S. ir ieškovės V. V. po 275,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui E. E., priteisė iš ieškovės V. V. ir atsakovės V. S. po 8,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog iš esmės ieškovė įsipareigojo pastatyti namą su daline apdaila, o atsakovė namą priimti ir sumokėti visą sutartą 85 000 Eur sumą ir už žemės sklypą, ir už pastatytą namą. Nė viena šalis nesiekė sudaryti notarinės namo pirkimo–pardavimo sutarties, taip pat sudaryti rašytinės statybų rangos sutarties tarpusavio pasitikėjimo pagrindu ir žodiniu susitarimu, atsakovei buvo svarbiausia, jog ieškovė tinkamai atliktų namo statybos darbus ir ji galėtų gyventi ieškovės pastatytame name. Šių aptartų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog šalių susitarimas buvo sudarytas žodžiu, iš dalies raštu bei šalių konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis) ir tarp šalių susiklostė sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai. Dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė atsiskaitė už žemės sklypą (7 400 Eur) ir už pastatytą namą ir atliktus darbus 67 600 Eur, kad iš viso yra sumokėjusi 75 000 Eur, tačiau ieškovė teigia, kad liko nesumokėta 7 000 Eur šalių sutarta suma, kurios mokėjimo įvykdymą šalys užtikrino įformindamos 2018 m. rugsėjo 26 d. pasirašytu vekseliu. Ieškovė šio vekselio pagrindu prašo priteisti iš atsakovės 7 000 Eur skolos. Atsakovė nurodė, kad pinigų iš ieškovės nesiskolino, vekselį išdavė ir jame nurodė, jog skola yra 7 000 Eur. Įvertinus tai, jog šalių 2018 m. rugsėjo 26 d. pasirašytas vekselis neturėjo notarinės formos, todėl jis negalėjo būti realizuojamas ĮPVĮ nustatyta tvarka. Lietuvos teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vekselis, kurio apmokėjimo terminas yra praleistas ir jis nebuvo realizuojamas ĮPVĮ nustatyta tvarka, netenka vekselio teisinės galios, tačiau tampa skolos rašteliu (rašytiniu skolos dokumentu) ir kiekvienoje byloje vertinamas kartu su kitais bylos įrodymais. Abi šalys patvirtino, jog ieškovė pinigų atsakovei neskolino, o atsakovė iš ieškovės nesiskolino ir jokių pinigų negavo, todėl akivaizdu, jog tarp šalių paskoliniai santykiai nesusiklostė. Atsakovė vekselį išdavė, nes ji buvo likusi skolinga ieškovei pagal šalių sudarytą namo statybos rangos sutartį. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė atliko atsakovei statybos rangos darbus, o atsakovė šiuos darbus priėmė. Atsakovė liko skolinga 7 000 Eur, tai patvirtina skolos ir darbų aktas, kuriuo suderinta skola, dėl to šalių sutarimu atsakovė išdavė 2018 m. rugsėjo 26 d. vekselį, kaip šios skolos įvykdymo užtikrinimo priemonę. Įvertinus tai, jog vekselis šiuo atveju netapo vertybiniu popieriumi, tačiau 2018 m. rugsėjo 26 d. vekseliu atsakovei buvo užtikrinta skola, kylanti iš statybos rangos sutarties, kurios dydis 7 000 Eur ir patvirtinta pasirašytu skolos ir darbų aktu, be to, atsakovė teismo posėdžio metu pripažino skolą, teismas daro išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai statybos rangos teisiniai santykiai, o atsakovės išduotas vekselis buvo kaip atsakovės prievolės atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus ieškovei įvykdymo užtikrinimo priemonė.Vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole, susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Iš to darytina išvada, jog šalys susitarė, jog žemės sklypas ir namas bus pastatytas už bendrą 85 000 Eur sumą, ir abi šalys sutiko, kad vekseliu užtikrina būtent šį susitarimą, jog atsakovė vis dar skolinga 7 000 Eur už atliktus statybos darbus. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė per sutarties vykdymo laikotarpį būtų reiškusi pretenzijas dėl darbų kainos, prašiusi pakeisti sutarties kainą ir tik kilus klausimui dėl galutinio apmokėjimo, kilo ginčas, jog šalių numatyta kaina, anot atsakovės, yra per didelė, kadangi kai kuriuos darbus atliko ir ji pati, o dalis darbų atlikta su trūkumais. Byloje nustatyta, jog bendra kaina už žemės sklypą ir pastatytą namą, šalių susitarimu, nustatyta 85 000 Eur. Žemės sklypas nupirktas už 7 400 Eur, vadinasi, namas turėjo būti pastatytas už 77 600 Eur. Duomenų, jog šalių sutarti ir atlikti darbai gali būti įkainojami kitokia suma, atsakovė į bylą nepateikė. Iš esmės ginčo dėl darbų kainos nėra, šalys ginčijasi dėl sutartų darbų masto ir atliktų darbų kokybės. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad yra skolinga ieškovei 7 000 Eur, neginčijo šios sumos ir neprašė sumažinti šalių sutartos statybos darbų kainos, tačiau reiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kadangi ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, jog atsakovė pripažino 7 000 Eur skolą, o ieškovė įrodė, jog atliko sutartus darbus, o darbus, kuriuos atliko pati atsakovė ir kurių neatliko ieškovė, už 3 000 Eur išminusavo iš atsakovės skolos, byloje nėra duomenų, jog atsakovė skolą už atliktus darbus ieškovei yra sumokėjusi, darytina išvada, jog yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 7 000 Eur skolą už atliktus darbus. Dėl nuostolių atlyginimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė prašo atlyginti 11 671,25 Eur nuostolius, nes ieškovės atlikti darbai su trūkumais. Šiuo atveju sutartinės prievolės netinkamą įvykdymą, tai yra ieškovės atliktų darbų trūkumus ir jų šalinimo kaštus, atsakovė įrodinėja teismo eksperto R. M. parengta 2018 m. spalio 5 d. statinio dalinės ekspertizės išvada Nr. 18-03E ir 2019 m. sausio 28 d. statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 19-03E, lokalinėmis sąmatomis. Ieškovė, atsikirsdama atsakovei, pateikė statybos inžinieriaus (specialisto) E. A. atliktų statybos darbų kokybės įvertinimo specialisto išvadą, kuri atlikta 2019 m. vasario 18 d., , kad ginčo objekte darbai buvo vykdomi be esminių nukrypimų nuo projektinių sprendinių; taip pat jog 2019 m. vasario mėnesį dalinėje statinio ekspertizėje statinio ekspertizės vadovo teismo eksperto R. M. įvardyti defektai nepagrįsti, kadangi nebaigtų darbų vertinimas, vykdant statinio dalinę ekspertizę, kai statinio savybėms keliami baigtinio produkto reikalavimai, atliktas pažeidžiant teises aktus; to pagrindu ir defektų ištaisymo sąmata yra niekinė. Nagrinėjamoje byloje, kilus ginčui dėl atliktų statybos darbų kokybės ir nustatytų trūkumų, jų atsiradimo priežasčių, nurodytų darbų atlikimo būtinumo bei kainos, teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi siūlė šalims apsvarstyti klausimą dėl teismo ekspertizės byloje skyrimo, tačiau šalys prašymų skirti teismo ekspertizę neteikė, teismo posėdžio metu teismas kelis kartus šalims siūlė atlikti teismo ekspertizę, tačiau šalys nesutiko, atsakovė motyvavo tuo, jog ieškovės darbo trūkumai įvertinti teismo eksperto R. M., o ieškovė teigė, jog ji neturi pareigos įrodinėti. Teismo posėdžio metu ekspertas R. M. pateiktas išvadas patvirtino ir nurodė, jog savo parengtų išvadų nekeistų. Jo nuomone, ginčo objekte gyventi galima, tačiau namas neatitinka A klasės, todėl pasunkėtų namo atidavimas vertinti, perleidimas. Ieškovė nesutiko su ekspertu, nurodė, jog kai kurie darbai neužbaigti būtent dėl to, jog atsakovė stabdė darbus 2018 m. liepos mėnesį ir ji atsakinga už dabartinę namo būklę, tai yra už tai, jog kaupiasi drėgmė ir pelėsis. Nurodė, kad nėra visiškai įrengti angokraščiai, liko atlikti jų apdailą, o atsakovė turėjo įsirengti vidines palanges, o durys yra tinkamos kokybės ir ji buvo įsipareigojusi jas sureguliuoti, tačiau atsakovei nebendraujant, nepavyko įeiti į namą ir atlikti likusių darbų. Todėl pasikvietusi statybos inžinierių E. A. negalėjo patekti į ginčo objekto (statomo namo) vidų, kuris savo tyrimą būtent ir atliko tik vizualiai apžiūrėjęs bei pakomentavo atsakovės eksperto išvadas, gavęs ekspertizės išvados medžiagą, objekto projektinę dokumentaciją ir susipažinęs su šios bylos medžiaga. Statybos inžinierius (specialistas) E. A. 2019 m. balandžio 28 d. išvadoje nurodė, jog ginčo objekte darbai buvo vykdomi be esminių nukrypimų nuo projektinių sprendinių, o 2019 m. vasario mėnesį dalinėje statinio ekspertizėje surašytos statinio ekspertizės vadovo eksperto R. M. įvardyti defektai nepagrįsti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, be to, byloje esant duomenų, kad E. A. neturi teisės atlikti bendrosios statinio ekspertizės ar statinio dalies – konstrukcijų – ekspertizės ir įforminti aktus, taip pat paaiškėjus aplinkybei, jog ekspertas R. M. atlikdamas tyrimą neturėjo ginčo statinio projekto pakeitimo, susijusios su langų montavimu, tai yra pakeisto techninio darbo projekto Nr. EEIV-17-05-01-TDP, teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Iš esmės ginčai tarp šalių vyko dėl pastatyto namo netinkamo langų sumontavimo ir jų apdailos, durų kokybės ir sumontavimo, grindų įrengimo, stogo konstrukcijų įrengimo. Įvertinęs ieškovės atliktų darbų trūkumų pobūdį, teismas mano, jog darbų priėmimo metu (2018 m. rugsėjo 26 d.) ieškovės atliktų darbų trūkumai nebuvo akivaizdūs ir prieš pasirašydama aktą atsakovė negalėjo jų pastebėti ir nurodyti darbų perdavimo–priėmimo akte. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms matyti, jog atsakovė, gavusi eksperto išvadą, neprašė ieškovės pašalinti trūkumų ar sumažinti sutartą darbų kainą, o reikalauja nuostolių atlyginimo, kuriuos patyrė ir patirs ateityje. Abiejų šalių veiksmai vykdant susitarimą vertintini ir vieno pagrindinių prievolių vykdymo principų – šalių bendradarbiavimo principo – aspektu. Laikytis šio principo ypač svarbu vykdant prievoles, atsirandančias rangos sutarties pagrindu. CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Akivaizdu, jog tarp šalių įvykus konfliktui, šalys visiškai nebendradarbiavo, trūkumai yra esminiai ir juos būtina visus šalinti, o ieškovė teigė, jog jokių trūkumų nėra, o atsakovės nurodyti trūkumai netrukdo naudoti daikto pagal paskirtį, todėl jų visų šalinti nebūtina. Be to, ir ekspertas R. M. sutiko, jog tokiame name gyventi galima, tačiau jo nebus galima priregistruoti, parduoti ir t.t. Teismo vertinimu, eksperto išvadose Nr. 18-03E ir Nr. 19-03E nurodyti statinio trūkumai pagal jų pobūdį gali būti pašalinti mažesnėmis sąnaudomis, kaip antai, stogo lakštų priveržimas arba net kai kurių trūkumų nešalinti, kaip antai, visų grindų neardyti, tokie trūkumai nesudaro pagrindo daryti išvados, jog statinys negali būti naudojamas pagal paskirtį. Atsakovė neįrodinėjo, jog šiuos trūkumus būtina šalinti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad negali gyventi name. Teismas atkreipia dėmesį, jog įrodymų nėra, kad šis namas negali būti atiduotas vertinti Statybų inspekcijai ar įregistruotas VĮ Registrų centre, priešingai, namas įregistruotas be esminių nukrypimų. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė iš esmės dėl darbų kokybės kreipėsi tik po įvykusio tarp šalių konflikto dėl įsiskolinimo. Atsakovė jokių pretenzijų iki tol nereiškė, santykiai tarp šalių buvo puikūs, tačiau atsakovei nesumokant skolos ir tuo pagrindu ieškovei kreipusis į teismą, atsakovė pareiškė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Tai rodo, kad atsakovė nebuvo rūpestinga ir visiškai sąžininga su ieškove ir pretenzijų nereiškė anksčiau bei neprašė trūkumų šalinti. Kita vertus, ieškovė nepaneigė atsakovės nurodytų trūkumų įrodymais bei tai, jog jų atsiradimą sąlygojo atsakovės netinkami veiksmai. Įvertinus trūkumų pobūdį, darytina išvada, jog ne visi eksperto nurodyti trūkumai laikytini esminiais trūkumais, kurie neleistų statinio naudoti pagal paskirtį. Be to, pažymėtina ir tai, kad byloje yra duomenų, jog įregistruojant 85 procentų baigtumo namą, atsakovei buvo išduota pažyma, jog statinys yra be esminių nukrypimų nuo projekto, vadinasi, iš esmės namas tinkamas naudoti pagal paskirtį. Pažymėtina, jog atsakovės argumentai, jog namo neperduos vertinti, neparduos dėl šioje byloje nurodytų trūkumų, niekuo nepagrįsti. Be to, atsakovė toliau namą tvarko ir įrenginėja. Tačiau įvertinus tai, kad ieškovė nesamdė statybos vadovo, namą statė ir rengė ieškovės samdyti asmenys, įmonės, ieškovės draugas, ir vis dėlto dalis darbų atlikti nekokybiškai, dėl to name atsirado pelėsis, taip pat rasti trūkumai dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų – apšiltinant langus, atliekant jų apdailą, palangių skardinimą, įrengiant dalį grindų, dalies stogo dangos skardinimą, suponuoja išvadą, jog namas nors ir gali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau jo kokybė nėra tinkama ir tokia, kokios tikėjosi atsakovė, todėl nurodytus šiuos trūkumus būtina šalinti, o dėl jų pašalinimo atsakovė jau patyrė nuostolius ir dar patirs šalindamas ieškovės padarytus trūkumus. Teismas, įvertinęs tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, siūlė šalims atlikti teismo ekspertizę siekiant nustatyti atliktų darbų defektus, jų šalinimo būtinumą bei kaštus, tačiau nė viena iš ginčo šalių nesutiko ir atsisakė skirti teismo ekspertizę. Atsakovė remiasi pateiktomis UAB „Baltų būstas“ lokalinėmis sąmatomis, kurios parengtos pagal dalinės ekspertizės aktus Nr. 18-03E ir Nr. 19-03E. Lokalinėje sąmatoje numatyti defektų trūkumų ištaisymo darbai – plastikinių langų ir išorės durų permontavimas „iškeliant“ jas į lauko pusę 8 cm (į šilumos izoliaciją) už 2705,63 Eur, vitrininio lango horizontalaus tarpinio profilio remontas už 81,36 Eur; stogo dangos permontavimas už 2 352,97 Eur; švarių grindų paruošiamojo sluoksnio išardymas ir įrengimas už 1460,92 Eur; statybinio laužo išvežimas už 691,12 Eur ir kiti darbai; iš viso defektų pašalinimui apskaičiuota 9 645,66 Eur be PVM (11671,25 Eur su PVM). Ieškovė apskaičiavimų ir lokalinės sąmatos nepateikė ir neįrodinėjo, kiek lėšų būtina atsakovės nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismas nurodo, jog svarbu pažymėti, kad byloje nustatyta, jog langai ir durys sumontuoti pagal pakeistą projektą ir jų nereikia iškelti, taip pat neįrodyta, kad stogo konstrukcijų ir grindų trūkumai yra tokie esminiai, jog būtų reikalinga permontuoti visą stogą ar iš naujo įrengti „švarių“ visų grindų sluoksnį, darytina išvada, jog yra pagrindas mažinti lokalinės sąmatos nurodytus kaštus. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, į tai, kad iš esmės dėl ieškovės kaltės buvo netinkamai ir nekokybiškai atlikta dalis šalių sutartų darbų ir atsakovė patyrė bei patiria nepatogumus, taip pat įvertinęs tai, jog ne visi ieškovės padaryti trūkumai yra esminiai ir namas gali būti naudojamas pagal paskirtį, taip pat atsižvelgęs į abiejų šalių elgesį žodinės rangos sutarties vykdymo metu ir po darbų atlikimo ir jų priėmimo, į ieškovės atliktų darbų mastą, nustatytų ieškovės atliktų darbų defektus ir jų šalinimo būtinumą bei atsakovės prašomų nuostolių, t. y. trūkumų šalinimo vertę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, mano, jog yra pagrindas mažinti ieškovės prašomų nuostolių dydį 50 procentų ir priteisti iš ieškovės atsakovei 5 835,63 Eur nuostolių atlyginimo. Teismo vertinimu, ši suma yra proporcinga sutartinių įsipareigojimų pažeidimo mastui bei pakankama, kad būtų atlyginti atsakovei nuostoliai dėl darbų trūkumų šalinimo. Pirmosios instancijos teismas priteisė procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas priešieškinis ir šią priešieškinio dalį atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios intancijos teismas netinkamai kvalifikavos šalis siejančius teisinius santykius, jog šalis siejo sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai. Ieškovė laikosi nuoseklios pozicijos, kad statybos rangos teisiniai santykiai šalis galėjo sieti tik dėl konkrečių preliminarioje sutartyje nurodytų statybos darbų, o ne dėl viso namo statybos. Būtų galima diskutuoti, ar šalys sudarė vieną mišrią sutartį (pirkimo–pardavimo ir rangos) ar realiai buvo du skirtingi sandoriai, tačiau jokiu būdu negalima teigti, kad šalys sudarė rangos sutartį dėl namo statybos, kadangi gyvenamasis namas preliminarios sutarties sudarymo metu jau buvo pastatytas ir pardavinėjamas.
7.2. R. M. akte nurodyti darbai, kuriems neva buvo nustatyti trūkumai, atlikti net iki preliminarios sutarties pasirašymo (tik grindys vėliau). Nė vienas nurodytas trūkumas negali būti laikomas paslėptu, kadangi yra aiškiai vizualiai matomi – stogas matomas, jo įrengimo kokybė matoma, langai ir durys aiškiai matomos (buvo varstomos ir tikrintos), palangės išorė irgi matoma. Atsakovė su savo agente ir su sugyventiniu namą apžiūrėjo dar iki preliminarios sutarties sudarymo, o grindų įrengimo darbus atsakovė stebėjo bei kontroliavo jų atlikimo metu, vadinasi, įsigyto namo ir atliktų darbų būklė atsakovei buvo visuomet žinoma, tačiau pretenzijos dėl darbų trūkumų pareikštos tik priešieškinyje. 2018m. rugsėjo 26 d. buvo sudarytas aktas, kuris prilygsta ir laikytinas priėmimo perdavimo aktu, tačiau jame pretenzijų dėl darbų trūkumų nebuvo, tokiu atveju netenkama teisės remtis ateityje atliktų darbų trūkumų faktu. Tačiau pirmosios instancijos teismas leidžia atsakovei remtis darbų trūkumo faktu taip nukrypdamas nuo paties teismo cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
7.3. Pirmosios instancijos teismas defektų faktui konstatuoti rėmėsi liudytojo R.M. parodymais bei jo pateiktu ekspertizės aktu ir dirbtinai ignoravo kito liudytojo E. A. pateiktą aktą ir teismo posėdžio metu duotus parodymus. R. M. už užmokestį parengė atsakovei dokumentą, kurį pavadino ekspertizės aktu. Bet šis dokumentas vien tik dėl to, kad R. M. vis dar yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, savaime netampa teismo paskirto eksperto atliktu ekspertizės aktu ir neįgyja kokios nors didesnės įrodomosios reikšmės. Net darant prielaidą, kad R. M. aktas galėtų būti bent teoriškai prilyginamas teismo ekspertizės aktui, pažymėtina, jog aktas grindžiamas prielaidomis, yra neišsamus, nelogiškas, jame išvados padarytos remiantis neegzistuojančiais, nepatikrintais, neaprobuotais metodais. Jame esanti informacija yra neobjektyvi, nelogiška, tendencinga, nemotyvuota ir galbūt net suklastota, kadangi kartu su šiuo aktu yra pateikiama ne ginčo, o visai kito pastato stogo fotonuotrauka.
7.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuostolių dydžio visiškai nemotyvuota. Sprendimo 17–19 puslapiuose nurodoma daug tariamai nustatytų byloje faktų, dalis teisingų, dalis kvestionuotinų ir vienas kitam prieštaraujančių, tačiau teismas nepateikia jų vertinimo ar reikšmės, tik apibendrinto pobūdžio pamąstymus (apie ekspertizės aktą, jo trūkumus, pačius tariamus defektus, jų esmingumą, galimybę naudoti pastatą ir panašiai, kol galiausiai imama ir padaroma išvada, kad nors visi darbai atlikti kaip ir tinkamai, tačiau gal ne visiškai kokybiškai), ir teismas galiausiai ima ir nusprendžia, jog yra pagrindas mažinti ieškovės prašomų nuostolių dydį 50 procentų ir priteisti iš ieškovės atsakovei 5 835,63 Eur nuostolių atlyginimo. Šios kategorijos byloje būtina nustatyti defekto egzistavimo faktą, teisę juo remtis ir rangovo atsakomybę už juos šalinančias aplinkybe. Tuomet būtina įvertinti defekto šalinimo kaštus ir priimti sprendimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą nusprendė, „kas kaltas“, ir, atsižvelgdamas į savo supratimą apie sąžiningumo bei protingumo principų turinį, nusprendė reikalaujamą sumą sumažinti per pusę ir tiek, neva abi šalys pačios kažkiek kaltos.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
8.1. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, kadangi grindžiamas bylai reikšmingų faktinių aplinkybių iškraipymu ir sau naudingu interpretavimu, atitinkamai, netinkamu materialinės ir procesinės teisės normų taikymu.
8.2. Apeliantės argumentai, kad neva ji bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos dėl šalis siejusių teisinių santykių, neatitinka tikrovės. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu laikėsi prieštaringos pozicijos, t. y. tuo pat metu, neigdama rangos teisinius santykius, reikalaujamą priteisti skolą kildino iš preliminariosios sutarties, ją apskaičiuodama pagal atliktus statybos darbus ir įrodinėdama tinkamą statybos darbų atlikimą.
8.3. Apeliantė nepagrįstai bando savo prievoles iš statybos darbų atsieti nuo preliminariosios sutarties sudarymo metu buvusios namo būklės, t. y. teigiant, neva atsakovė siekė įsigyti nebaigtą statyti namą tokios būklės, kokios jis tuo metu buvo, nepaisant jokių trūkumų. Notarinėje žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje neužsimenama apie namą ir jo perdavimą, todėl savaime suprantama, jos negali būti laikomas namo perdavimo dokumentu ir jame negalėjo būti aptarti jokie trūkumai. Trečia, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta sandorio kaina – 7 000 Eur, t. y. namo kaina į sandorį neįtraukta. Nei apeliantė, nei jos sugyventinis A. B. teismo posėdžio metu taip ir nesugebėjo atsakyti į teismo klausimą, kokiu teisiniu pagrindu ieškiniu reikalaujama pinigų už namą, kokiu dokumentu buvo įformintas namo perleidimas.
Šalies argumentai
8.4. Apeliantės teiginius, neva šalys niekada nesitarė dėl namo statybos, geriausiai paneigia pačios apeliantės ir jos draugo A. B., atlikusio statybos darbus, parodymai teismų posėdžiuose. Pačios apeliantės ir jos sugyventinio (stačiusio namą) parodymai aiškiai patvirtina, kad šalys tarėsi dėl tinkamo gyventi namo pirkimo-pardavimo ir namo statybos būtent iki tinkamos gyventi būklės, o ne dėl bet kokios būklės nebaigto namo su tam tikrais atsietais rangos darbais, kad atsakovė nenorėjo pirkti nebaigto statyti namo (dėžutės), o tik tinkamą gyventi namą, kad būtent su tokio įsipareigojimo įvykdymu buvo susieta atsakovės prievolė sumokėti visą 85 000 Eur kainą.
8.5. Apeliantė neįrodė kokių nors jos atsakomybę už netinkamos kokybės daikto pardavimą šalinančių aplinkybių, pavyzdžiui, kad atsakovė ketino ir sutiko įsigyti namą su trūkumais, pavyzdžiui, kad tie trūkumai buvo, apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.
8.6. Apeliantė savo subjektyviomis interpretacijomis, neturėdama specialių žinių, skunde ginčijasi su eksperto R. M. išvadomis. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovė byloje pateikė ne vieną eksperto R. M. dalinės ekspertizės aktą, be to, taip pat pateikė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus mikrobiologinių tyrimų protokolą, kuriame 2018 m. spalio 8 d. fiksuotas pelėsinių grybų aptikimas, tai yra praėjus vos kelioms savaitėms nuo tariamo darbų perdavimo atsakovei (su patalpų šildymu tai neturi nieko bendra). R. M. yra patyręs ekspertas, turi keliasdešimties metų patirtį, įtrauktas į Teisingumo ministerijos teismų ekspertų sąrašą. Tuo tarpu ieškovė dėl darbų trūkumų atsikirtinėjo iš esmės netinkamą aptariamu klausimu kvalifikaciją turinčio specialisto E. A. nuomone – komentaru, kuri jokiu būdu negali laikoma lygiaverte ekspertize tam, ką atliko ekspertas R. M..
8.7. Apeliantės teiginiai, neva atsakovė pareiškė pretenzijas dėl darbų kokybės tik todėl, kad nebeturėjo pinigų, neatitinka tikrovės ir yra teisiškai nereikšmingi.
8.8. Apeliantės teiginiai, neva teismas vadovavosi tik eksperto R. M. išvadomis jas pripažindamas, neatitinka tikrovės. Teismas nesivadovavo vien rašytinėmis išvadomis, tiek ekspertą R. M., tiek E. A. apklausė teismo posėdžiuose, todėl teismas turėjo pakankamai duomenų savo vidiniam įsitikinimui suformuoti.
8.9. Apeliantės teiginius, neva teismas nevertino kompleksiškai byloje surinktų įrodymų, ir konkrečiai – R. M. išvadų, paneigia akivaizdu faktas, kad teismas priteisė tik pusę R. M. konstatuotų trūkumų ištaisymo išlaidų. Tai atitinka įstatymo nuostatą, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straispnio 1 dalis).
8.10. Apeliantės kaltinimai, kad ieškovė neprašė byloje skirti ekspertizės ir netgi užkirto tam kelią, yra absurdiški. Teismas abiem šalims siūlė skirti ekspertizę ir pati apeliantė su tuo nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
11. Byloje nustatyta, kad šalys 2018-02-13 sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, kuria susitarė už 85000 Eur parduoti atsakovei žemės sklypą su nebaigtu statyti ir neregistruotu gyvenamuoju namu, notarinį sandorį sudarant iki 2018-04-30. Vykdant šį susitarimą atsakovė liko skolinga ieškovei 20 000 eurų, todėl dėl šios sumos buvo pasirašytas paskolos raštelis. Šis raštelis buvo detalizuotas ranka rašytu šios skolos dydžio sumažinimu iki 17 000 EUR dėl pardavėjos, t. y. ieškovės, nepadarytų darbų ir nurodymu, jog ieškovė turi padaryti sandarumo testą, sureguliuoti duris ir perduoti valymo įrengimo dokumentus (ieškinio priedas). Šį raštelį ties skolos sumažinimu iki 17 000 eurų pasirašė atsakovė. 2018-05-02 ieškovė pardavė atsakovei žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu. Šio sandorio sudarymo metu gyvenamasis namas nebuvo registruotas, 2018-05-02 Klaipėdos m. 7-ajame notarų biure pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė iš ieškovės įsigijo už 7400 Eur žemės sklypą ir šalys patvirtino, jog pirkėja (atsakovė) priėmė žemės sklypų planus, 2017-08-21 statybos leidimą naujam statiniui, pastato projektą ir projektinę dokumentaciją ir kitus dokumentus, susijusius su žemės sklypo eksploatacija; pirkėja patvirtino, jog pretenzijų neturi. Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad atsakovei buvo perleistos statytojos teisės į nebaigtą ieškovės statyti namą, kurį iki tol statė ieškovė.
12. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog atsakovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tik 2018-08-03 Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB -30-180803-00614 pagrindu įregistravo 85 procentų baigtumo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone (t. 3, b. l.142).
13. Byloje nustatyta, kad šalys siejo rašytiniai susitarimai šalių 2018-02-13 sudaryta preliminarioji sutartis dėl sklypo pirkimo–pardavimo, kurioje šalys patvirtina, jog yra susitarusios dėl žemės sklypo ir nebaigto namo statybos, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo už 85 000 Eur. Šioje sutartyje šalys susitarė, kad pardavėjas – ieškovė – įsipareigoja padaryti kadastrinių matavimų bylą, kad nebūtų nukrypimų nuo projekto iki sutarties pasirašymo pas notarą. Be to, šalys sudarė priedą Nr. 1, pagal kurį ieškovė įsipareigojo įvesti vandenį ir nuotekas į namą bei nurodė kitus darbus - fasado apdaila, signalizacija; tinkavimas, glaistymas, dažymas; sklypo išlyginimas; laminatas iki 10 Eur/kv. m; plytelės iki 12 Eur/kv. m (tualetas ir vonia); atlikti sandarumo testą, kad namas atitinka A kategoriją, lietvamzdžiai, pakalimai, klinkerinės plytelės ir dekoratyvinis tinkas pagal projektą; stogo apšiltinamas; santechnikos išvedžiojimas name ir grindinis šildymas be katilo; elektros instaliacija iki 100 taškų. 2018-04-23 atsakovė sumokėjo 65 000 Eur. 2018-04-19 surašytas skolos raštelis, kuriuo atsakovė patvirtino, jog ieškovei skolinga 20000 Eur.
14. Be to, šalių buvo sudarytas skolos apskaičiavimas, kurį šalys pasirašė dėl 17000 Eur skolos, taip pat nurodė, kokius dar turi atlikti ieškovė rangos darbus (duris sureguliuoti, atlikti sandarumo testą ir atiduoti valymo įrenginių dokumentus) ir kokių nebeatliks, nes atliko atsakovė, tai yra 426,50 Eur pardavėjo (ieškovės) skola, 365,00 Eur pakalimai, 1080,00 Eur lubos, 800 Eur gręžinys, 100 Eur sklypo lyginimas, 228,50 Eur lietvamzdžiai), taigi iš viso susitarė atimti 3000 Eur. Liko skola 17000 Eur, o ieškovė pažadėjo sureguliuoti duris, atlikti sandarumo testą ir atiduoti valymo įrengimų dokumentus. Pirmosios instancijos teismas ir apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog ši skolos detalizacija gali būti laikoma darbų priėmimo–perdavimo aktu bei skolos už atliktus statybos rangos darbus patvirtinimo aktu. 2018-09-26 surašytas paprastasis vekselis, kuriuo atsakovė įsipareigojo iki 2018-11-15 sumokėti 7000,00 Eur ieškovei.
15. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutinka, ir prašo ieškinį atmesti, o patikslinto priešieškinio reikalavimus tenkinti visiškai ir priteisti iš ieškovės 11671,25 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
16. Atsakovė rangos darbų trūkumų apimtį įrodinėjo lokaline sąmata (t. 1, b. l. 125).
17. Ieškovė apelicinės instancijos teisme nesutinka tik su pirmosios isntancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš ieškovės buvo priteisti 5 835,63 Eur nuostolių atlyginimo atsakovei.
18. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad statybos rangos teisiniai santykiai šalis galėjo sieti tik dėl konkrečių preliminarioje sutartyje nurodytų statybos darbų, o ne dėl viso namo statybos. Būtų galima diskutuoti, ar šalys sudarė vieną mišrią sutartį (pirkimo–pardavimo ir rangos) ar realiai buvo du skirtingi sandoriai, tačiau jokiu būdų negalima teigti, kad šalys sudarė rangos sutartį dėl namo statybos, kadangi gyvenamasis namas preliminarios sutarties sudarymo metu jau buvo pastatytas ir pardavinėjamas. Atsakovė namą apžiūrėjo dar iki preliminarios sutarties sudarymo, o grindų įrengimo darbus atsakovė stebėjo bei kontroliavo jų atlikimo metu, vadinasi, įsigyto namo ir atliktų darbų būklė atsakovei buvo visuomet žinoma, tačiau pretenzijos dėl darbų trūkumų pareikštos tik priešieškinyje. 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo sudarytas aktas, kuris prilygsta ir laikytinas priėmimo–perdavimo aktu, tačiau jame pretenzijų dėl darbų trūkumų nebuvo, tokiu atveju netenkama teisės remtis ateityje atliktų darbų trūkumų faktu. Be to, apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuostolių dydžio visiškai nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo, ieškovės pareigos pašalinti parduoto nebaigto statyti namo statybos darbų kokybės trūkumus, dėl 5 835,63 Eur nuostolių atlyginimo atsakovei bei teismo sprendimo motyvų išsamumo.
Dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo.
19. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog negalima teigti, kad šalys sudarė rangos sutartį dėl namo statybos, kadangi gyvenamasis namas preliminarios sutarties sudarymo metu jau buvo pastatytas ir pardavinėjamas, tačiau tokia ieškovės pozicija yra neparemta įstatymu, nes byloje įrodyta, kad šalys pasirašė tris sutartinius įsipareigojimus, kuriuose ieškovė buvo prisiėmusi rangovės pareigas, t. y. 2018-02-13 preliminarią sutartį, kurioje buvo nustatyta, kad ieškovė įsipareigoja padaryti kadastrinių matavimų bylą, kad nebūtų nukrypimų nuo projekto iki sutarties pasirašymo pas notarą, priedą Nr. 1, kuriame ieškovė 10 punktuose įsipareigojo atlikti konkrečius rangos darbus bei skolos apskaičiavimą, kurį šalys pasirašė dėl 17000 Eur skolos, taip pat nurodė, kokius dar turi atlikti ieškovė rangos darbus (duris sureguliuoti, atlikti sandarumo testą ir atiduoti valymo įrenginių dokumentus) ir kokių nebeatliks, nes atliko atsakovė.
20. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
21. Šioje byloje šalių rašytiniai įrodymai – projektavimo užduotis, statybos projektas, 2017-08-21 statybos leidimas, išduota, ieškovės vardu (t. 3, b.l. 28, 45, 48) – įrodo, jog ieškovė buvo parduoto atsakovei nebaigto statyti gyvenamojo namo statytoja. Paminėta preliminarioji sutartis, jos priedas Nr. 1, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, 2018-07-23 namų valdos apžiūros aktas (t. 3, b. l. 114), nekilnojamojo turto registro pažymėjimas (t.1, b. l. 128), šalių paaiškinimai įrodo, jog šalys buvo susitarusios dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo– pardavimo.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).
23. Byloje įrodyta, kad šalys 2018 m. gegužės 2 d. sudarė žemės sklypo notarinę pirkimo– pardavimo sutartį, o Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog atsakovė įregistravo 2018-08-03 pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB -30-180803-00614 pagrindu 85 procentų baigtumo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (t.3, b. l.142), todėl byloje įrodyta, kad šalys preliminaria sutartimi susitarė dėl 85 procentų baigtumo gyvenamojo namo, kurį pastatė ieškovė, pirkimo–pardavimo.
24. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012,2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).
25. Ieškovė neigia, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, tačiau ši ieškovės pozicija paneigta šios nutarties 19 p. nurodytais rašytiniais įrodymais, t. y. preliminarios sutarties paminėtu punktu bei jos priedu Nr. 1, pagal kurį ieškovė įsipareigojo atlikti konkrečius statybos rangos darbus. Šie įrodymai įrodo šalių valią dėl rangos teisinių santykių tarp šalių susiklostymo ir jie yra pakankami atsakovės įrodinėjamoms aplinkybėms nustatyti. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas). Įrodyta, jog šalys, sudarydamos priedą Nr. 1, susitarė dėl rangos teisinių santykių.
26. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalys taip pat turi teisę sudaryti vadinamąsias mišrias sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, kurioms taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios teisės normos, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Preliminari šalių sutartis įrodo, kad į sutarties kainą įskaičiuoti tiek statybos darbai dėl nebaigto statyti namo, tiek ir sklypo kaina. Todėl šios bylos įrodymai įrodo, jog šalys sudarė mišrią sutartį, t.y. preliminarią žemės sklypo, kuriame buvo nebaigtos statybos namas, pardavimo ir rangos sutartį.
Dėl ieškovės pareigos pašalinti parduoto nebaigto statyti namo statybos darbų kokybės trūkumus
27. Byloje įrodyta, kad ieškovė atsakovei pardavė nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su žemės sklypu, nebaigto statyti gyvenamojo namo kokybę buvo aptarusi preliminariojoje sutartyje nurodydama, kad ji įsipareigoja padaryti kadastrinių matavimų bylą, kad nebūtų nukrypimų nuo projekto iki sutarties pasirašymo pas notarą bei priede Nr. 1 nurodžiusi 10 pozicijų rangos darbų, kuriuos įsipareigojo atlikti atsakovei, todėl šios bylos kontekste atsakovė turi teisę reikšti ieškovei reikalavimą dėl parduoto nebaigto statyti namo kokybės bei dėl rangos darbų trūkumų.
28. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė namą apžiūrėjo dar iki preliminarios sutarties sudarymo, o grindų įrengimo darbus atsakovė stebėjo bei kontroliavo jų atlikimo metu, vadinasi, įsigyto namo ir atliktų darbų būklė atsakovei buvo visuomet žinoma, tačiau pretenzijos dėl darbų trūkumų pareikštos tik priešieškinyje. 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo sudarytas aktas, kuris prilygsta ir laikytinas priėmimo–perdavimo aktu, tačiau jame pretenzijų dėl darbų trūkumų nebuvo, todėl tokiu atveju netenkama teisės remtis ateityje atliktų darbų trūkumų faktu. Tačiau tokia ieškovės pozicija yra neparemta įstatymu, nes tiek pirkėjas, tiek užsakovas dėl parduoto daikto kokybės pagal sutartį bei dėl atliktų rangos darbų kokybės turi teisę kreiptis po sutarties sudarymo ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo per visą garantijos laikotarpį.
29. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviaisiais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).
30. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti.
31. Šioje byloje nustatyta, kad sudarius preliminariąją sutartį buvo šalių sudarytas priedas Nr. 1, kuriuo ieškovė įsipareigojo atsakovei atlikti konkrečius rangos darbus, kurio vienas iš punktų buvo sandarumo testo atlikimas kaip įrodymas, kad namas atitinka energinio naudingumo A klasę, todėl įrodyta, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu šis testas nebuvo atliktas ir ieškovė neįrodė, kad jos pastatytas namas atitiko energinio naudingumo A klasę. Byloje įrodyta, kad šalys susitarė dėl nebaigto statyti energinio naudingumo A klasės namo pardavimo.
32. Pirkėjas, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis neaptartų trūkumų, gali pasinaudoti įstatyme nurodytais pažeistų teisių gynybos būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai (pvz., kad pardavėjas neatlygintai pašalintų daikto trūkumus ar kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina). Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir kai kitų teisės gynimo būdų apginti jo teisėms, įskaitant ir nuostolių atlyginimą, nepakanka. Ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis, nustatytina taikant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; kt.).
33. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).
34. Atskiras rangos sutartis reglamentuojančiose CK normose įtvirtintas bendrasis principas, kad rangovas atsako už atliktų darbų kokybę (CK 6.663, 6.695, 6.702 straipsniai), jis taip pat atsako už statybai naudojamų medžiagų, įrengimų, detalių ir kitokių konstrukcijų defektus, išskyrus atvejus, jeigu šalys susitaria, kad pareiga aprūpinti statybą medžiagomis ir įrengimais tenka užsakovui (CK 6.686 straipsnio 1, 2 dalys).
35. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).
36. Tiek paminėtos įstatymo nuostatos dėl pardavėjo garantuoti parduodamo daikto pagal sutartį kokybę, tiek rangovo pareigos atlikti rangos darbus be defektų leidžia atsakovei reikalauti iš nebaigto statyti gyvenamojo namo pardavėjos bei rangovės pagal priedą Nr. 1 defektų pašalinimo išlaidų priteisimo ar kainos sumažinimo.
37. Byloje įrodžius, kad šalys susitarė dėl nebaigto statyti energinio naudingumo A klasės namo pardavimo, ieškovė privalėjo pateikti įrodymus, kad tokį namą perdavė atsakovei ar preliminarios sutarties sudarymo metu, ar 2018 m. rugsėjo 26 d. sudarius aktą, kuris šalių buvo prilygintas ir laikytinas priėmimo–perdavimo aktu, ar notarinės žemės sklypo pirkimo–paradvimo metu, tačiau tokių įrodymų byloje nėra.
38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pardavėjai pažeidė pareigą garantuoti daikto kokybę, nes ieškovai patikimais įrodymais įrodė paslėptus daikto trūkumus. Dalinės ekspertizės aktu atsakovė įrodė, kad nupirktame name yra plyšiai ir tarpai stogo skardinime ties kaminu, šilumos izoliacija su skyle po metaliniu polangiu, durų ir dangų apskardinimo kampuose skylės (t.1, b. l. 117–119). Statinio dalinės ekspertizės akto 7.1 p. išvardyti darbai, kuriuos privalo atlikti ieškovė kaip rangovė ir pardavėja, kad pastato energinio naudingumo klasė būtų A. Šie darbai nurodyti ir lokalinėje sąmatoje, kuria atsakovė grindė savo priešieškinio reikalavimą. Šių įrodymų ieškovė nenuginčijo ir nepateikė įrodymų, kad atsakovei perdavė energinio naudingumo klasės A pastatą.
39. Apeliantė nurodo, kad daikto trūkumai atsakovei galėjo būti buvo žinomi tiek preliminarios sutarties sudarymo metu, nes jos sudarymo metu, nes namas buvo jau pastatytas, tiek žemės sklypo pirkimo–pardavimo sudarymo metu, tiek 2018 m. rugsėjo 26 d. akto sudarymo metu, kuris prilygsta ir laikytinas priėmimo–perdavimo aktu, nes ji įsigijo nebaigtos statybos namą, todėl apie daikto trūkumus žinojo. Sutiktina su apeliante, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Tačiau taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi jau aptartų įrodymų turinį ir visą bylos medžiagą, mano, kad atsakovė į bylą pateikė pakankami įrodymų, t. y. jos užsakymu atliktą statinio ekspertizės aktą, laboratorinį tyrimą, kad stogo dangos skardinimo, langų apšiltinimo trūkumai atsirado pastato statybos metu (t.1, b. l. 37, 84). Šių įrodymų pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovė nepaneigė, neprašė skirti teismo ekspertizės (CPK 12, 178 straipsnis).
40. Byloje įrodyta, kad ieškovės statytame atsakovei name atsirado pelėsis, taip pat rasti trūkumai dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų – apšiltinant langus, atliekant jų apdailą, palangių skardinimą, įrengiant dalį grindų, dalies stogo dangos skardinimą, suponuoja išvadą, jog namas nors ir gali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau jo kokybė nėra tinkama ir tokia, kokios tikėjosi atsakovė, t. y. įsigyti energinio naudingumo klasės A pastatą. Šie trūkumai niekaip nėra susiję su atsakovės lėšomis ir jėgomis atliktais darbais, kuriuos įrodinėja ieškovė, ir buvo atlikti po daikto perdavimo jų nuosavybėn.
41. Šioje byloje teisiškai reikšminga, jog po preliminarios sutarties 2018 m. vasario 13 d. sudarymo šios nutarties 19 p. nurodytuose rašytiniuose įrodymuose bei atsakovės skolos dėl 17 000 eurų detalizacijoje, kuri pateikta į bylą su ieškiniu, ieškovė nurodė, jog atliks namo sandarumo testą, kuris yra būtinas konstatuoti, jog pastatytas namas atitiko energinio naudingumo A klasę. Pirmosios instancijos teismas ir apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog ši skolos detalizacija gali būti laikoma darbų priėmimo–perdavimo aktu bei skolos už atliktus statybos rangos darbus patvirtinimo aktu. Tačiau byloje atsakovė įrodė, jog ieškovė savo pareigos kaip rangovė bei nebaigtos statybos pardavėja dėl namo sandarumo testo ir pastatyto namo atitikimo energinio naudingumo A klasei neatliko.
42. Parduoto daikto paskirtis – gyvenamoji. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Nagrinėjamu atveju parduotas daiktas dėl neaptartų kokybės trūkumų – stogo įrengimo, landų bei kitų trūkumų, išvardytų dalinės ekspertizės akte – sukelia nepatogumų atsakovei, neleidžia daikto naudoti taip, kaip jis paprastai naudojamas (t.1, b. l. 37).
43. Byloje nenustatyta, kad atsakovė yra statybos srities specialistė, be to, dalis darbų yra paslėpti, juos įvertinti galima buvo tik specialistui apžiūrint bei atidengus konstrukcijas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).
Dėl 5 835,63 Eur nuostolių atlyginimo atsakovei bei teismo sprendimo motyvų išsamumo
44. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuostolių dydžio visiškai nemotyvuota. Sprendimo 17–19 puslapiuose nurodoma nemaža tariamai nustatytų byloje faktų, dalis teisingų, dalis kvestionuotinų ir vienas kitam prieštaraujančių, tačiau teismas nepateikia jų vertinimo ar reikšmės, tik apibendrinto pobūdžio pamąstymus (apie ekspertizės aktą, jo trūkumus, pačius tariamus defektus, jų esmingumą, galimybę naudoti pastatą ir panašiai, kol galiausiai imama ir padaroma išvada, kad nors visi darbai atlikti kaip ir tinkamai, tačiau gal ne visiškai kokybiškai), ir teismas galiausiai ima ir nusprendžia, jog jog yra pagrindas mažinti ieškovės prašomų nuostolių dydį 50 procentų ir priteisti iš ieškovės atsakovei 5 835,63 Eur nuostolių atlyginimo. Ši ieškovės pozicija nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo.
45. Byloje nustatyta, kad atsakovė nuostolių apimtį įrodinėjo lokaline sąmata, kurioje nurodyti ieškovės vykdytos nebaigtos statybos gyvenamojo namo statybos trūkumai 11 671, 25 EUR sumos (t. 1, b. l. 125). Šia sąmata vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl nuostolių dydžio nemotyvavimo, dėl tariamai nustatytų byloje faktų. Lokalinėje sąmatoje išvardyti darbai yra susieti su ekspertizės akto išvadomis, tačiau ši sąmata parengta statybos rūšiai, kurios nei ieškovė, nei atsakovė nevykdė. Byloje nustatyta, kad šalys šio objekto statybą vykdė ūkio būdu, nesudarydamos rašytinių rangos sutarčių dėl jo statybos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomą priteisti sumą.
46. Atsakovės nurodomoje statybos darbų trūkumų sąmatoje yra nurodoma tik 7292 EUR statinio statybos suma, kitą šios sąmatos dalį sudaro darbo užmokestis su valstybinio socialinio draudimo mokesčiais, statybvietės išlaidos, pelnas, PVM mokestis. Šalys neįrodė byloje, kad šias išlaidas buvo patyrusios, t. y. mokėjo darbo užmokestį, mokesčius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomą priteisti sumą, o atsakovė teismo sprendimo neskundė, todėl plačiau analizuoti šios teismo sprendimo dalies teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino šalių sutartinių santykių išraišką, t. y. nepakankamai aiškiai ir tiksliai išdėstytus rašytinius tarpusavio įsipareigojimus dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo, kuriam yra numatyta notarinė sutarties pardavimo forma, kurios šalys nesilaikė. Statytojo teisių perleidimo faktas įrodo, jog ir atsakovė kurį laiką buvo šio objekto statytoja, todėl pagrįstai buvo pritaikytas CK 1.5 str. teisingumo principas ir prašoma priteisti suma sumažinta, dėl to atsakovė nepadavė apeliacinio skundo.
47. Nepagrįstai apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog ši teismo sprendimo dalis yra be motyvų. Žemesnės instancijos teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012; 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014). Šios bylos kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies motyvai yra pakankami, nes buvo nurodyta aiški suma, aptartas įrodymas – lokalinė sąmata ir joje nurodytos sumos sumažinimo pagrindai.
48. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
49. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnio1 dalis).
50. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apeliantės atsakovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog atsakovė advokatui už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 1210 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto dydžio, yra reali ir pagrįsta, netenkinus apeliacinio skundo, ši suma priteistina iš ieškovės atsakovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovės V. V. priteisti atsakovei V. S. 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.