Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių statyba“ ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,VILSTA“ bankroto administratorės D. R. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4090-803/2018 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių statyba“, uždarosios akcinės bendrovės „BE INVESTOR“, atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VILSTA“ bankroto administratorės D. R. prašymus dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VILSTA“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – T. G., R. R., P. Š. ir L. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjos UAB „Raseinių statyba“, UAB „BE INVESTOR“ ir atsakovės BUAB „VILSTA“ bankroto administratorė D. R. kreipėsi į teismą, prašydamos pripažinti atsakovės BUAB „VILSTA“ bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktų pagrindais.

2. Nurodė, kad UAB „VILSTA“ nuo 2013 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, tačiau jos vadovai laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2013 m. UAB „VILSTA“ veiklą organizavo taip, kad turimos apyvartinės lėšos buvo naudojamos ne įmonės veiklai finansuoti ir atsiskaitymui su kreditoriais, o kitų susijusių įmonių UAB „Enginera“, UAB „STATNOVA“, UAB „GEOCON“ ir UAB „Investera“ finansavimui – joms buvo suteikiamos neatlygintinos paskolos. UAB „VILSTA“ sąmoningai neatsiskaitinėjo su kreditoriais, kuriems įsipareigojimai buvo pradelsti, o atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais (susijusiomis įmonėmis), buvo sudaromi nenaudingi sandoriai. Įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2013 – 2014 m.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pareiškėjų ir bankroto administratorės prašymus dėl BUAB „VILSTA“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmetė.

4. Teismas nurodė, kad aplinkybė dėl ilgo veiklos periodo, kai buvo vykdomi darbai, kurių dalis buvo atliekami subrangovų, tame tarpe, susijusių įmonių, savaime reiškia siekį vykdyti veiklą, o ne bankrutuoti, paliekant neužbaigtus darbus be atitinkamų sprendimų paieškos.

5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra nuginčyta aplinkybė, nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi dėl įmonės nemokumo momento, atmetė administratorės argumentus dėl UAB „VILSTA“ nemokumo nuo 2013 m. gruodžio 31 d. dienos kaip neįrodytus ir pripažino, kad UAB „VILSTA“ tapo nemoki 2014 m. lapkričio 11 d. Teismas pažymėjo, kad UAB „VILSTA“ nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 11 d. turėjo 320 719 Lt pelno ir tik teismui 2015 m. balandžio 1 d. atsisakius iškelti restruktūrizavimo bylą, vadovui kilo pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.

6. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kadangi byloje administratorė aiškiai nurodė, jog ji gali nustatyti, kokios piniginės sumos ir kokiems asmenims (T. G., UAB „Enginera“, UAB „STATNOVA“, UAB „GEOCON“, UAB „Investera“) buvo pervestos, taip pat, kokią įmonės turto dalį jos sudarė, kokie po to tapo įmonės įsipareigojimai.

7. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog tam tikrų duomenų trūkumas auditorei iš dalies trukdė nustatyti UAB „VILSTA“ turto ir įsipareigojimų dydžio apimtis už 2014 m., nes kai kuriuose orderiuose nėra mokėjimo pagrindo ar parašo, nereiškia, kad įmonės įsipareigojimų dydžio ar struktūros administratorė negali nustatyti iš kitų finansinių dokumentų.

8. Teismas pažymėjo, kad 2013 m. gruodžio 6 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis ir 2014 m. vasario 24 d. būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kuriomis nupirkti reikalavimai į UAB „Armusta“, buvo sudarytos tuo metu, kai UAB „VILSTA“ turėjo finansinių sunkumų, bet nebuvo nemoki, be to galima grąža iš perleidimo sutarčių buvo didesnė nei sumokėta suma.

9. Teismas nurodė, kad UAB „VILSTA“ veikė per UAB „Armusta“, kuri subrangos pagrindu atliko darbus, kuriuos turėjo vykdyti UAB „VILSTA“ pagal jos ir užsakovo UAB „Adavas“ 2013 m. rugsėjo 3 d. sudarytą rangos sutartį. Nors UAB „VILSTA“ iš esmės finansavo UAB „Armusta“, kad ši turėtų lėšų užbaigti statybos darbus objekte, kurio rangovas buvo UAB „VILSTA“, ir šie sandoriai buvo naudingi UAB „Armusta“, bet būtina įvertinti aplinkybę, jog dėka tokių veiksmų buvo įvykdyta UAB „VILSTA“ ir UAB „Adavas“ rangos sutartis.

10. Teismas, įvertinęs 2013 m. rugsėjo 3 d. rangos sutarties bendrą kainą (1 091 856,29 Eur) ir joje numatytas netesybas, sprendė, jog UAB „VILSTA“ vadovo T. G. veiksmai, kai jis ieškodamas išeičių dėl subrangos darbų atlikimo įgijo už 24 907,32 Eur sumą reikalavimus, atitiko įprastą verslo riziką. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju negalima konstatuoti, jog 2013 m. gruodžio 6 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis ir 2014 m. vasario 24 d. būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutartis tuo metu buvo ekonomiškai nenaudingi sprendimai.

11. Teismas pažymėjo, kad UAB „Armusta“ trūko apyvartinių lėšų, nes tuo metu akcininkai patys visos apyvartinėms lėšoms reikalingos sumos paskolinti neturėjo galimybių. Be to, įmonių finansavimas akcininkų lėšomis, yra įprastas versle, kai susiduriama su sunkumais, šiuo atveju, reikalavimo perleidimo sutartys atitiko tokią praktiką.

12. Teismas nurodė, kad UAB „VILSTA“ valdyba 2012 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą įsigyti iš T. G. 100 vienetų paprastųjų UAB „GEOCON“ akcijų už 150 000 Lt sumą. 2013 m. sausio 31 d. UAB VILSTA“ pardavė UAB „Investa“ šias akcijas už 100 000 Lt ir akcijų kainos apmokėjimą išdėstė dalimis iki 2018 m. gruodžio 31 d. Teismas sprendė, kad UAB „GEOCON“ akcijų įsigijimas neturėjo jokio poveikio įmonės mokumui ir atitiko ūkinės laisvės principą, o akcijų perleidimo sandoris buvo aiškiai naudingas UAB „VILSTA“, o nenaudingas – UAB „Investera“, kadangi UAB „GEOCON“ 2012 m. baigė turėdama neigiamą kapitalą. Be to, nuostolius iš UAB „GEOCON“ kompensavo UAB „Enginera“ akcijų pardavimo sandoris.

13. Teismas nurodė, kad 2014 m. sausio 3 d. paskolos sutartis, kuria UAB „VILSTA“ paskolino UAB „STATNOVA“ 76 225,38 Eur, buvo atlygintinė, numatanti pareigą UAB „STATNOVA“ mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanos. Teismas sprendė, jog UAB „VILSTA“ buvo suinteresuota skolinti pinigus, nes UAB „STATNOVA“ vykdė aktyvią ūkinę – komercinę veiklą, taip pat veikė kaip UAB „VILSTA“ subrangovas. UAB „VILSTA“ suteikė paskolą ne dėl to, kad siekė sąmoningai sumažinti jos mokumą, bet dėl to, kad sudarytų sutarčių subrangos pagrindų vertė buvo 1 105 154,48 Eur, o paskolos suma siekė 76 225,38 Eur.

14. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog UAB „VILSTA“ už darbus, pažeidžiant mokėjimų eiliškumo tvarką, atsiskaitydavo tiesiogiai su UAB „Armusta“, savaime neleidžia kvalifikuoti veikos kaip atitinkančios tyčinio bankroto požymio. Mokėjimo eiliškumo pažeidimas yra vertinamas remiantis kitu teisės institutu, kuris numato specialių kreditorių teisių gynimo būdą. Be to, buvo įprasta verslo praktika suteikti paskolas su UAB „VILSTA“ susijusios įmonėms, veikiančioms kaip subrangovai, kurios vėliau turėdavo apmokėti UAB „VILSTA“ skolas.

15. Teismas nurodė, kad verslo sėkmės atveju BUAB „VILSTA“ pagal sudarytas rangos sutartis galėjo gauti apie 6 455 230,81 Eur pajamų, o tai reiškia, jog atliekami mokėjimai iš dalies pasirinktiems kreditoriams buvo nukreipti į siekų išsaugoti veiklą, o ne sumažinti jos mokumą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16. Pareiškėja UAB „Raseinių statyba“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės UAB „VILSTA“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas nepagrindė savo išvadų, kad 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „Vista“ vis dar buvo moki, o jau 2014 m. lapkričio 11 d. tapo moki, nes nurodytoms datoms nenustatė esminių aplinkybių (turto ir pradelstų skolų santykių), kurios reikšmingos nustatant įmonės nemokumą. Be to, UAB „VILSTA“ nemokumo momentas jau buvo nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, kuria iškelta įmonei bankroto byla, o nemokumas konstatuotas pagal 2013 m. gruodžio 31 d. balansą.

16.2. Tinkamai paskirsčius įrodinėjimo pareigą, būtent suinteresuoti asmenys turėjo paneigti bankroto administratorės sudarytą kreditorių sąrašą ir įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuotą nemokumą, o ne atvirkščiai. Suinteresuoti asmenys turėjo įrodyti, kad bankroto administratorės sąrašas yra sudarytas neteisingai. Suinteresuotiems asmenims nepaneigus administratorės pateikto kreditorių sąrašo, teismas privalėjo juo vadovautis.

16.3. Teismas, nustatydamas nemokumo momentą, pasivadovavo kita Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi, kuria atsisakyta iškelti UAB „VILSTA“ restruktūrizavimo bylą. Pastarojoje nutartyje konstatuota, kad 2014 m. lapkričio 11 d. UAB „VILSTA“ buvo nemoki, nes įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę. Tačiau tai, kad 2014 m. lapkričio 11 d. įmonė buvo nemoki, neturi jokios įtakos vertinant įmonės mokumą 2013 m. gruodžio 31 d., nes Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartyje nebuvo vertinta įmonės būklė 2013 m. gruodžio 31 d. ir nebuvo konstatuota, kad įmonė dar buvo moki. Tai buvo tęstinė įmonės nemokumo būklė, kuri pagal nutartyse nustatytas aplinkybes prasidėjo 2013 m.

16.4. Pagal 2013 m. gruodžio 31 d. balansą įmonės turto vertė sudarė 6 882 086 Lt, tuo tarpu įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 7 228 263 Lt. Pagal bankroto administratorės sudarytą kreditorių sąrašą 2013 m. gruodžio 31 d. dienai UAB „VILSTA“ skolos sudarė 7 228 263 Lt (atitiko balanse nurodytą įsipareigojimų sumą), iš jų pradelstos skolos sudarė 4 102 776,10 Lt. Tai reiškia, kad 2013 m. gruodžio 31 d. dienai UAB „VILSTA“ buvo neabejotinai nemoki.

16.5. Vertinant ar 2013 m. gruodžio 31 d. dienai UAB „VILSTA“ buvo moki, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad 2013 m. UAB „VILSTA“ patyrė net – 1 579 665 Lt nuostolį, o įmonės nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė net – 346 177 Lt. Iki pat bankroto bylos iškėlimo įmonės nuosavas kapitalas iki teigiamo nebuvo atkurtas. Byloje yra raštai, patvirtinantys, kad 2013 m. gruodžio mėn. UAB „VILSTA“ rašė kreditoriams, kad yra nepajėgi padengti įsiskolinimus ir prašė išdėstyti mokėjimus.

16.6. Nesuprantama kodėl teismas vadovavosi bankroto administratorės sudarytu sąrašu, kuris į bylą buvo pateiktas anksčiau, o ne aktualiausiu ir naujausiu kreditorių sąrašu, sudarytu vykdant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartį. Pastarasis bankroto administratorės sąrašas yra sudarytas ir pagrįstas pirminiais apskaitos dokumentais, kurių pagrindu atitinkamos skolos susidarė. Tuo tarpu P. Š. sudarytas sąrašas pirminiais apskaitos dokumentais nėra pagrįstas, jame nurodyta įsipareigojimų kreditoriams suma nesutampa su 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „VILSTA“ finansinės atskaitomybės dokumentuose apskaityta įsipareigojimų suma.

16.7. P. Š. skolas, kurių mokėjimų terminai kreditoriams buvo suėję, pateikia kaip nepradelstas vien todėl, kad tariamai buvo sutartinis pagrindas sulaikyti tam tikras sumas. Savo teiginiams pagrįsti dėl atskirų kreditorių P. Š. pateikė raštus, kuriuose nurodoma apie mokėjimų sulaikymą. Tačiau tai, kad tam tikrame rašte nurodoma, kad mokėjimas buvo sulaikytas, nereiškia, kad sulaikymas buvo teisėtas ir skola kreditoriui vien tuo pagrindu turi būti perkeliama iš pradelstų į nepradelstas. Byloje esančių įrodymų ir vykusių teisminių ginčų analizė leidžia daryti išvadą, kad UAB “VILSTA”, negalėdama atsiskaityti su kreditoriais, be jokio pagrindo sulaikydavo mokėjimus, tačiau sulaikymai buvo neteisėti ir tai nustatyta teismų sprendimais.

16.8. 2014 m. UAB „VILSTA“ jau būdama nemoki, toliau tęsdama savo nuostolingą veiklą, patyrė 65 926 Eur nuotolį, o jau bendras nepaskirstytas nuostolis sudarė 721 301 Eur. Nuosavas kapitalas iki teigiamo nebuvo atkurtas. Priešingai, nuosavas kapitalas tapo dar labiau neigiamas. Pagal 2014 m. gruodžio 31 d. balansą įmonės turtas sudarė 4 075 984 Lt, kai mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 649 791 Lt, t. y. įmonės įsipareigojimai net 573 807 Lt (166 186 Eur) suma viršijo turto balansinę vertę. 2015 m. įmonė patyrė 88 099 Eur nuostolį, o bendras nepaskirstytas nuostolis jau sudarė 809 400 Eur. Nuosavas kapitalas nebuvo atkurtas iki teigiamo, bet priešingai dar labiau tapo neigiamu. Pagal 2015 m. rugsėjo 1 d. UAB „VILSTA“ balansą turto vertė sudarė 1 084 132 Eur, kai mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė net 1 338 417 Eur.

16.9. Tai, kad UAB “VILSTA” vadovas 2014 m. kreipėsi į teismą dėl UAB „VILSTA“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nepateisina delsimo kreiptis į teismą dėl UAB „VILSTA” bankroto bylos iškėlimo. Prieš tai net septyni kreditoriai kreipėsi į teismą dėl UAB „VILSTA“ bankroto bylos ir tik po to P. Š. kreipėsi į teismą dėl UAB „VILSTA” restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tuo siekdamas sustabdyti bankroto bylą.

16.10. UAB „VILSTA“ 2012 – 2013 m. pinigines lėšas naudojo ne įmonės veiklai finansuoti ir atsiskaitymui su kreditoriais, o skolino susijusioms įmonėms – akcininkei UAB „Investera“ ir jos valdomai įmonei UAB „GEOCON“. Neatlygintinai suteiktų paskolų suma siekia net 3 000 000 Lt. 2013 m. gruodžio 31 d., kai UAB „VILSTA“ tapo nemoki, buvo sudaryti du papildomi susitarimai, kuriais UAB „Investera“ suteiktos 1 000 000 Lt paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir UAB „GEOCON“ suteikta paskola buvo padidinta iki 2 000 000 Lt (papildomai suteikiant 1 000 000 Lt), nustatant grąžinimo terminą iki 2014 m. gruodžio 31 d.

16.11. UAB “VILSTA” veiklą vykdant iš skolintų lėšų ir esant apyvartinių lėšų trūkumui, neatlygintų paskolų suteikimas ar paskolos grąžinimo termino pratęsimas susijusioms įmonėms negali būti vertinamas kaip įprastą veiklos praktiką atitinkantis sandoris. Elementari verslo logika rodo, kad įmonė, turėdama apyvartinių lėšų trūkumą ir veikdama nuostolingai, savo lėšas neatlygintinai skolindama kitoms įmonėms, neabejotinai sukelia dar didesnį apyvartinių lėšų trūkumą ir tuo blogina įmonės finansinę būklę ir veda įmonę prie nemokumo. Ekonomiškai negali būti, kad įmonei naudingiau neatlygintinai suteikti subrangovui milijonines paskolas, vietoj to, kad pagal subrangos sutartis faktiškai atsiskaityti už atliktus darbus. Su kitais subrangovais, įskaitant UAB “Raseinių statyba”, buvo atsiskaitoma tik už faktiškai atliktus darbus.

16.12. Teismas nepagrįstai susiejo paskolos sutartį su UAB „STATNOVA” ir sudarytas subrangos sutartis, nes tarp jų nėra jokio tarpusavio ryšio ir subrangos sutarčių sudarymas negali pateisinti paskolų suteikimo. Paskola buvo suteikta UAB “STATNOVA” apyvartinėms lėšoms finansuoti, o ne subrangos sutartims įvykdyti. Įvykdžius subrangos sutartis ir pagal jas UAB “VILSTA” atliekant mokėjimus UAB “STATNOVA”, paskola nebuvo grąžinta. UAB “VILSTA” sumokėjo visą darbų kainą, neatliekant užskaitos paskolos sumai.

16.13. Byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „STATNOVA“ gautą paskolą panaudojo darbuotojų darbo užmokesčio apmokėti. Jeigu būtų buvę siekiama sumokėti pinigines lėšas UAB „STATNOVA“ su tikslu apmokėti darbuotojų darbo užmokestį ir užtikrinti subrangos sutarčių vykdymą, protingas ir apdairus verslininkas pagal subrangos sutartis būtų atlikęs avansinius mokėjimus UAB „STATNOVA“, kurie vėliau buvo užskaityti kaip dalies subrangos darbų kainos sumokėjimas.

16.14. 2013 m. sausio 31 d. tarp UAB „VILSTA“ ir jos akcininkės UAB „Investera“ buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „VILSTA“ savo akcininkei UAB „Investera“ pardavė pelningai veikiančios UAB „Enginera“ akcijas. Akcijos buvo parduotos už 400 000 Lt, mokėjimą išdėstant dalimis iki 2018 m. gruodžio 31 d. Sutarties sudarymo metu UAB „VILSTA“ jokių piniginių lėšų negavo. Po to, kai buvo sudarytas UAB „Enginera“ akcijų pardavimo sandoris, UAB „VILSTA“ valdyba 2013 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą investuoti į jau parduotą UAB „Enginera“ 340 000 Lt sumą, padidinant UAB „Enginera“ įstatinį kapitalą. Tyčinio UAB „VILSTA“ bankroto bylos kontekste investavimo į UAB „Enginera“ sandoris turi būti vertinamas kaip neabejotinai UAB „VILSTA“ žalingas sandoris.

16.15. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai neįrodė UAB „GEOCON“ akcijų pardavimų sandorio nenaudingumo. Nuostolingas UAB „GEOCON“ akcijų pardavimo sandoris T. G. valdomai UAB „Investera“, mokėjimų už akcijas išdėstymas keturiems metams, kartu vertinant ir tai, kad UAB „VILSTA“ suteikinėjo neatlygintinas paskolas UAB „Investera“, turi būti vertinami kaip veiksmai, sukėlė UAB „VILSTA“ apyvartinių lėšų trūkumą, kas privedė įmonę prie nemokumo.

16.16. UAB „VILSTA“ pagal subrangos sutartį galėjo mokėti UAB „Armusta“ avansinius mokėjimus, iš kurių UAB „Armusta“ būtų galėjusi mokėti darbo užmokestį savo darbuotojams, dirbusiems UAB „VILSTA“ objekte. Šiame kontekste buvo visiškai nelogiška vietoj avansinių mokėjimų pirkti reikalavimo teisę į faktiškai nemokią UAB „Armusta“. Be to, reikalavimo perleidimo sutartyse nėra nurodyta, kad jos sudaromos siekiant išspęsti UAB „Armusta“ apyvartinių lėšų trūkumo klausimą ir šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad pagal šias sutartis gautas piniginės lėšas V. ir D. V. panaudojo būtent išmokėti atlyginimus UAB „Armusta“ darbuotojams ir kad būtent dėl šių sandorių sudarymo UAB „VILSTA“ gavo konkrečią finansinę naudą.

16.17. Neaišku, kodėl teismas, vertindamas reikalavimo perleidimo sutarčių ekonominį naudingumą, aplinkybę, jog pagal rangos sutartis buvo atsiskaitoma, vertino kaip įrodančią, kad reikalavimo perleidimo sutartimis nebuvo siekiama sumažinti UAB „VILSTA“ nemokumą. Priešingai, tuo pačiu metu vykę atsiskaitymai pagal rangos sutartis, parodo, kad buvo galima vykdyti mokėjimus UAB „Armusta“ ir nereikėjo sudarinėti reikalavimo perleidimo sutarčių, atlygintinai įgyjant reikalavimo teises į nemokią UAB „Armusta“. Be to, teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad aptariamų reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu UAB „VILSTA“ jau turėjo 195 400 Lt reikalavimo teisę į nemokią UAB „Armusta“. Todėl buvo visiškai nelogiška, negalint atgauti skolos, papildomai dar pirkti reikalavimo teises į UAB „Armusta“.

16.18. Byloje nėra jokių įrodymų, kad prieš UAB „VILSTA“ veiklas išskaidant ar perkeliant į T. G. tiesiogiai arba per UAB „Investera“ valdomas įmones, šie klausimai buvo sprendžiami akcininkų susirinkime ar valdyboje. Nepateikta jokių įrodymų, kad prieš išskaidant ar perkeliant veiklas T. G., elgdamasis taip kaip priklauso rūpestingam, apdairiam ir protingam vadovui, įvertino tokių veiksmų ekonominį pagrindimą, atliko skaičiavimus, nustatė prognozuojamą naudą įmonei UAB „VILSTA“.

16.19. Esant apyvartinių lėšų trūkumui, UAB „VILSTA“ vykdė milijoninius mokėjimus susijusioms įmonėms UAB „Enginera“, UAB „STATNOVA“, UAB „Investera“, o pagal byloje esančius įrodymus negalima nustatyti šių ūkinių operacijų tapatumo. UAB „Raseinių statyba“ pateikė į bylą įrodymus apie susijusioms įmonėms atliktus mokėjimus pagal neįvardintus susitarimus ir PVM sąskaitas-faktūras, kurių byloje nėra. Procesinė pareiga pateikti šiuos susitarimus ir PVM sąskaitas-faktūras tenka suinteresuotiems asmenims P. Š. ir T. G.. Tačiau bylai aktualūs susitarimai ir PVM sąskaitos-faktūros, pagrindžiančios ginčo mokėjimus, į bylą pateiktos nebuvo.

16.20. Vien faktas, kad UAB „VILSTA“ vykdė atsiskaitymus su tam tikrais kreditoriais iki bankroto bylos iškėlimo, savaime nepašalina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio pažeidimo ir nedaro jo mažareikšmiu. Byloje yra pateikti įrodymai, kad pažeidimai buvo daromi vykdant atsiskaitymus su susijusiomis įmonėmis, o pažeidimų mastas yra itin didelis. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių bylai reikšmingų aplinkybių nevertino. Teismas nepagrįstai formaliai nurodė, kad atsiskaitymo su UAB „VILSTA“ kreditoriais faktą patvirtina byloje esantys įmonės atsiskaitomų sąskaitų išrašai, tačiau išrašuose esančių duomenų nevertino.

16.21. Byloje yra surinkti įrodymai, kurie neginčijamai patvirtina, kad 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „VILSTA“ turėjo eilę pradelstų skolų, kurios iki bankroto bylos nebuvo padengtos, nors UAB „VILSTA“ turėjo galimybę šias skolas apmokėti. Jeigu mokėjimai būtų vykdomi laikantis CK 6.9301 str. nustatytos mokėjimo tvarkos, skolos būtų padengtos. Vietoj to, kad UAB „VILSTA“ padengtų susidariusias skolas, UAB „VILSTA“, pažeisdama mokėjimų eiliškumą, atsiskaitė su susijusiomis įmonėmis.

17. Atsakovės UAB „VILSTA“ bankroto administratorė D. R. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės UAB „VILSTA“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Bankroto administratorės į bylą pateikti UAB “VILSTA” finansiniai dokumentai pagrindžia aplinkybę, kad UAB “VILSTA” jau nuo 2013 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, t. y. UAB “VILSTA” 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis UAB “VILSTA” iš viso turėjo turto už 6 882 086 Lt, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 7 228 263 Lt. Nurodytu laikotarpiu UAB “VILSTA” patyrė 1 579 665 Lt nuostolių. UAB “VILSTA” buhalteriniai dokumentai, t. y. UAB “VILSTA” bankroto administratorės pateiktos UAB “VILSTA” kreditorių sąskaitos, šalių skolų suderinimo aktai, kiti dokumentai ir šių dokumentų pagrindu parengtas UAB “VILSTA” pradelstų įsipareigojimų sąrašas 2013 m. gruodžio 31 d. įrodo, kad UAB “VILSTA” pradelstos skolos kreditoriams sudarė 4 185 687,66 Lt sumą, tai yra sumą, kuri viršijo pusę į UAB “VILSTA” balansą įrašyto turto vertės.

17.2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB “VILSTA” bankroto pripažinimo tyčiniu, nenustatinėjo BUAB “VILSTA” turto vertės su pradelstais įsipareigojimais santykio, tačiau bendrovės nemokumo momentą nurodė formaliai remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi.

17.3. Esminis nesutapimas tarp P. Š. ir administratorės pateiktų pradelstų įsipareigojimų sąrašų, kyla dėl to, kad P. Š. nelaikė, kad kreditoriams UAB “Inžinera” mokėtina suma – 711 085,64 Lt, UAB “Raseinių statyba” mokėtina suma – 507 539,14 Lt, UAB “Atžalyno statyba” mokėtina suma – 295 876,27 Lt buvo pradelstos. Administratorės įsitikinimu, šie mokėjimai 2013 m. gruodžio 31 d. buvo pradelsti.

17.4. Aplinkybė, kad UAB “Raseinių statyba” kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš UAB “VILSTA” neturi reikšmės nustatant skolos pradelsimo momentą. Be to, UAB “VILSTA” neginčijo įsiskolinimo dydžio, o įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais buvo priteistos skolos UAB “Raseinių statyba” naudai, tik patvirtina aplinkybes, kad įsiskolinimai kreditoriui UAB “Raseinių statyba” buvo pradelsti, o UAB “VILSTA” atsisakymas apmokėti šias skolas buvo nepagrįstas.

17.5. Teismas nutartyje nepagrįstai siejo reikalavimo teisės perleidimo sutarčių sudarymą su tarp UAB “VILSTA” ir UAB “Adavas” 2013 m. rugsėjo 2 d sudaryta Rangos sutartimi. Priešingai nei nurodo Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje, byloje nėra įrodymų, kad būtent reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymas lėmė, kad UAB “Armusta” tokius darbus atliko, kitaip tariant, byloje nėra nei vieno įrodymo pagrindžiančio būtinybę reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymui.

17.6. Kai UAB “VILSTA” valdybos nariai priėmė sprendimą įsigyti UAB “GEOCON” akcijas, UAB “VILSTA” finansinė padėtis buvo sunki. 2014 m. sausio 3 d. paskolos sutartimi, sudaryta tarp UAB “VILSTA” ir UAB “STATNOVA”, UAB “VILSTA” turtas taip pat akivaizdžiai buvo sumažintas 252 900 Lt suma. Minėta paskolos sutartimi UAB “VILSTA” skolino apyvartines lėšas UAB “STATNOVA”, nepaisant to, kad pati UAB “VILSTA” jau buvo nemoki ir negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais.

17.7. Bankroto administratorė įrodė, kad BUAB “VILSTA” turėdama pradelstų įsipareigojimų kreditoriams UAB “Doka Lietuva”, UAB “Informatikos ir ryšių technologijų centras”, UAB “EGO Business”, UAB “Sauslaukio statyba” ir kities, atsiskaitymus vykdė ne su šiais kreditoriais, tačiau su kitomis įmonėmis - UAB “Enginera”, UAB “GEOCON”, UAB “STATNOVA” kurioms įsipareigojimai buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti. Tuo tarpu teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.930¹ straipsnį, nurodydamas, kad tyčinį bankrotą būtų galima konstatuoti tik tada, jei mokėjimai būtų atlikti nesant prievolės ar teisinio pagrindo juos vykdyti.

17.8. Priešingai nei nurodė teismas, nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimas lėmė ne veiklos tęstinumą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais, tačiau toks ydingas UAB “VILSTA” ūkinės veiklos organizavimas lėmė tai, kad BUAB “VILSTA” kreditoriai neturėjo į ką nukreipti savo skolų išieškojimo, dėl ko turėjo reikšti finansinius reikalavimus BUAB “VILSTA” bankroto byloje.

18. Suinteresuotas asmuo T. G. pateikė atsiliepimą į apeliantų atskiruosius skundus, kuriuos prašo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje konstatuotas UAB „VILSTA“ nemokumo faktas nėra laikytinas prejudiciniu faktu. Nurodytoje nutartyje nemokumo faktą teismas konstatavo tik formaliai įvertinęs UAB „VILSTA“ 2013 – 2014 m. finansinės atskaitomybės duomenis, pateiktus registro tvarkytojui.

18.2. Suinteresuoti asmenys, priešingai nei BUAB „VILSTA“ administratorė, nedisponuoja bylos teisingam išnagrinėjimui būtinais BUAB „VILSTA“ dokumentais, kurie leistu suinteresuotiems asmenims pateikti teismui įrodymus paneigiančius arba patvirtinančius apeliantų nurodomą UAB „VILSTA“ tariamą nemokumą 2013 m. Tuo tarpu administratorius bankroto procese turi ypatingą teisinę padėtį ir nuo jo veiksmų sąžiningumo bei aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininkų interesų apgynimas.

18.3. Suinteresuotas asmuo T. G. visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir mano, kad teismas vertindamas įrodymus nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių bei tinkamai motyvavo nutartį.

19. Suinteresuotas asmuo P. Š. pateikė atsiliepimą į apeliantų atskiruosius skundus, kuriuos prašo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. UAB „VILSTA“ sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla nebuvo nuosekliai, kryptingai ir tyčia siekiama įmonės nemokumo. Net jei ir būtų nustatyta, kad UAB „VILSTA“ nemokia tapo 2013 m. gruodžio 31 d., tai tolesnė jos veikia nebuvo nukreipta dar labiau, ir juo labiau tyčia, pabloginti įmonės turtinę padėtį.

19.2. Be 2014 – 2015 m. vykdytų sutarčių BUAB „VILSTA“ siekė užsitikrinti ir papildomus užsakymus, kas taip pat patvirtina aplinkybę, jog buvo dedamos visos pastangos įmonės finansinei padėčiai pagerinti ir užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą. Teismui buvo pateikti potencialiems užsakovams aktyviai teikti komerciniai pasiūlymai, iš kurių yra matyti, jog BUAB „VILSTA“ stengėsi gauti iki 21 682 077,17 Eur vartės užsakymų.

19.3. Iš kartu su 2017 m. spalio 6 d. P. Š. rašytiniais paaiškinimais pateiktų sąskaitos išrašo ir prašymų kopijų, prie jų pridėtos kreditorių ir atsiskaitymų su jais suvestinės ir jos duomenis pagrindžiančių įrodymų matyti, kad 2013 m. gruodžio 31 d. pradelsti UAB „VILSTA“ įsipareigojimai sudarė 620 598,72 Eur. Iš civilinėje byloje esančio 2013 m. gruodžio 31 d. BUAB „VILSTA“ balanso matyti, kad 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „VILSTA“ turto vertė buvo 1 993 189,87 Eur. Tai reiškia, kad 2013 m. gruodžio 31 d. BUAB „VILSTA“ nebuvo nemoki.

19.4. Nežiūrint į tai koks yra UAB „VILSTA“ tapimo nemokia momentas, teismas, pripažindamas UAB „VILSTA“ bankrotą tyčiniu, privalėtų nustatyti, kad po nemokumo momento tolesnė įmonės veikla buvo sąmoningai nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį ir ji buvo ne bet kaip, o esmingai pabloginta.

19.5. Apeliantų nurodomi sandoriai nepatvirtina sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir priežastinio ryšio tarp jo ir bendrovės nemokumo arba nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. Civilinėje byloje surinkti įrodymai įrodo, jog nepaisant minėtų sandorių, UAB „VILSTA“ įsipareigojimai kreditoriams nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. ženkliai sumažėjo, t. y. nuo 2 093 449,66 Eur iki 1 338 417,00 Eur, o laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 11 d. UAB „VILSTA“ veiklą vykdė pelningai – grynasis pelnas sudarė 92 886,64 Eur.

19.6. Byloje nėra įrodymų apie tai, kaip galimas atsiskaitymo eiliškumo tvarkos pažeidimas padarė įtaką vieno ar kito kreditoriaus teisėms, ar jas pažeidė, ar esmingai pablogino įmonės turtinę padėtį. Nebuvo vadovų sąmoningų tyčinių veiksmų atsiskaityti tik su pasirinktais kreditoriais žinant, kad likusieji neturės į ką nukreipti savo išieškojimo.

19.7. Nors apeliantai kaip vieną iš tyčinio bankroto požymių nurodo per menką UAB „VILSTA“ kasos ir banko apmokėjimo dokumentų nepakankamą informatyvumą, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio arba kitų mokesčių mokėjimo vengimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta BUAB „VILSTA“ bankrotą pripažinti tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant skundo ribų.

21. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalis). Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, šio straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas.

22. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika).

Dėl įmonės nemokumo momento ir pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tyčinio bankroto nustatymo atveju, juolab kai vertinamas valdymo organo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vykdymas (nevykdymas), tikslus įmonės tapimo nemokia momentas yra esminis. Bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, bei kt.

24. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad atsakovė BUAB „VILSTA“ tapo nemoki 2014 m. lapkričio 11 d. Vertinant pirmosios instancijos teismo motyvaciją šioje dalyje, atkreiptinas dėmesys, kad teismas tokią išvadą padarė remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje B2-1540-262/2015, kuria atsakovei atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, ir paneigdamas bankroto administratorės argumentus bei įrodymus dėl atsakovės BUAB „VILSTA“ nemokumo 2013 m. gruodžio 31 d. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir sprendžia, kad bankroto administratorė įrodė, kad atsakovė tapo nemoki ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad BUAB „VILSTA“ nemokumą administratorė įrodinėjo nutarties 23 punkte nurodytomis priemonėmis – 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, pirminiais apskaitos dokumentais (sąskaitomis-faktūromis, sutartimis, kt.) ir jų pagrindu parengtu pradelstų įsipareigojimų sąrašu.

25. Iš 2013 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonės turto vertė sudarė 6 882 086 Lt, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 7 228 263 Lt. Pagal bankroto administratorės sudarytą 2013 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąrašą UAB „VILSTA“ skolos sudarė 7 228 263 Lt, iš jų pradelstos – 4 102 776,10 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto administratorės pateiktame kreditorių sąraše bendra atsakovės nurodyta skola sutampa su balanse nurodyta įmonės mokėtina suma ir įsipareigojimais, o pradelstus įsipareigojimus pagrindžia kartu su 2018 m. liepos 12 d. rašytiniais paaiškinimais pateikti pirminiai finansiniai dokumentai (subrangos sutartys, lokaliniai aktai, darbų priėmimo aktai, neapmokėtos PVM sąskaitos-faktūros).

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminiai suinteresuotų asmenų prieštaravimai dėl bankroto administratorės sudaryto kreditorių sąrašo yra tai, ar 2013 m. gruodžio 31 d. mokėtinos sumos kreditoriams UAB „Inžinera“ (711 085,64 Lt), UAB „Raseinių statyba“ (507 539,14 Lt), UAB „Atžalyno statyba“ (295 876,27 Lt) buvo pradelstos. Suinteresuotų asmenų teigimu tarp atsakovės UAB „VILSTA“ ir nurodytų kreditorių buvo kilę teisminiai ginčai dėl nurodytų sumų, todėl jų mokėjimai 2013 m. gruodžio 31 d. nebuvo pradelsti. Iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad UAB „Inžinera“ 2013 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apygardos teismui pateikė ieškinį dėl 672 192,82 Lt skolos, 9 050,20 delspinigių ir 9 890,46 Eur priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi, UAB „VILSTA“ pripažinus skolą, patvirtino šalių taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. UAB „Atžalyno statyba“ ieškinio pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 23 d. preliminariu sprendimu iš UAB „VILSTA“ priteisė UAB „Atžalyno statyba“ 289 169,20 Lt skolą ir 4 602 Lt bylinėjimosi išlaidas. UAB „VILSTA“ pripažinus skolą, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 11 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. UAB „Raseinių statyba“ 2013 m. vasario 4 d. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl 368 877,81 Lt skolos priteisimo iš UAB „VILSTA“, 2013 m. spalio 16 d. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl 139 803,15 Lt skolos ir 4 599,21 Lt delspinigių priteisimo iš UAB „VILSTA“. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. ir 2014 m. balandžio 2 d. sprendimais UAB “Raseinių statyba” iešinius patenkino, priteisdamas nurodytas sumas.

27. Apeliacinės isntancijos teismo vertinimu, nurodyti teisminai ginčai ir jų baigtis nepaneigia pradelstų skolų kreditoriams UAB “Inžinera”, UAB “Raseinių statyba”, UAB “Atžalyno statyba” egzistavimo 2013 m. gruodžio 31 d., todėl jas bankroto adminsitratorė į atsakovės pradelstų įsipareigojimų sąrašą šiuos kreditorius įtraukė pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad spręsdamas bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, teismas įmonės faktinį mokumą vertina retrospektyviai, todėl bankroto bylos iškėlimo metu taikoma bendra taisyklė, kad į pradelstų skolų masę neįskaičiuojamos bylos nagrinėjimo metu teisme ginčijamos skolos, šiuo atveju yra neaktuali. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo sprendimais ir nutartimis nurodyti kreiditorių reikalavimai pripažinti pagrįstais, atsakovė atsisakydama laiku vykdyti prievoles kreditoriams ir nesutikdama su pareištais kreditorių ieškiniais tik nustatė (pailgino) priverstinį prievolių vykdymo pradžios terminą, tačiau nepaneigė paties prievolių pradelsimo momento.

28. Dėl nurodytų argumentų suintresuoto asmens P. Š. pateiktas 2013 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąrašas, į kurį tarp pradelstų mokėjimų neįtraukti kreditorių UAB „Inžinera“, UAB „Raseinių statyba“, UAB „Atžalyno statyba“ reikalavimai, negali būti laikomas tinkamu įrodymu. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis, kuria nustatydamas atsakovės nemokumą rėmėsi pirmosios instancijos teismas, taip pat nepaneigia bankroto administratorės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų dėl UAB „VILSTA“ nemokumo 2013 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškelimo, vertino tik atsakovės pradelstus mokėjimus pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo padavimo dienai – 2014 m. lapkričio 11 d., tačiau nevertino ankstesnės atsakovės UAB „VILSTA“ finansinės padėties.

29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą, todėl šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės valdymo organai sąmoningai vengė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Iš bylos duomenų matyti, kad kreditoriams pateikus teismui pareiškimus dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, įmonės valdymo organai, suvokdami faktinę įmonės padėtį, nepagrįstai inicijavo UAB „VILSTA“ restruktūrizavimo bylą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartyje konstatavo restruktūrizavimo negalimumą dėl atsakovės nemokumo, taip pat pažymėjo, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės bei prognozės nėra realios, galinčios per įstatyme apibrėžtą restruktūrizavimo proceso laikotarpį atkurti įmonės mokumą, normalią veiklą, sumažinti įsiskolinimus ir išsaugoti įmonės konkurencingumą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovei tapus nemokiai, buvo sudaromi nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai, kuriais iš esmės buvo mažinamas įmonės turtas (nutarties 34 – 39 punktai), taip pat buvo nesilaikoma atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo (nutarties 42 – 43 punktai). Atsižvelgiant į tai, atsakovės bankrotas pripažintinas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo

31. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

32. Pareiškėjos nurodė teismui atsakovės sudarytus sandorius, kurie tiek iki UAB „VILSTA“ tampant faktiškai nemokiai, tiek po jos faktinio nemokumo, buvo nukreipti tam, jog būtų mažinamas įmonės turtas, t. y. UAB „VILSTA“ suteiktos neatlygintinės paskolos susijusioms įmonės UAB „Investera“, UAB ‚GEOCON“, UAB „Satnova“, sprendimas investuoti į UAB „Enginera“ ir vėlesnis šios įmonės akcijų pardavimas, UAB „GEOCON“ akcijų pardavimas, reikalavimo teisių į UAB „Armusta“ įgijimo sandoris. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nurodyti sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi atsakovei, įmonių finansavimas akcininkų lėšomis yra įprastas versle, o paskolų suteikimas subrangovams atitiko ankstesnę UAB „VILSTA“ vykdytą praktiką, kurios pareiškėjai prieš tai neginčijo.

33. Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamos nutarties išvadomis nesutinka ir pažymi, kad, tais atvejais, kai įmonės bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, sudarymo ar priimtų kitų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sprendimų, tokius sandorius ir (ar) priimtus kitus sprendimus nėra būtina ginčyti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017).

34. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2013 ir 2014 m. UAB „VILSTA“ susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu. UAB „VILSTA“ 2014 m. balandžio 30 d. metiniame pranešime nurodytas įmonės apyvartinių lėšų trūkumas 2013 metais. 2015 m. balandžio 30 d. UAB „VILSTA“ finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad 2014 metais UAB „VILSTA“ trūko apyvartinių lėšų. Nepaisant to, atsakovė UAB „VILSTA“ turimas lėšas neatlygintai skolino susijusioms įmonėms UAB „Investera“ ir UAB „GEOCON“. Bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. sausio 5 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria UAB „VILSTA“ savo akcininkei UAB „Investera“ suteikė 1 000 000 Lt paskolą. 2012 m. gruodžio 31 d. papildomu susitarimu buvo panaikintas palūkanų mokėjimas, o 2013 m. gruodžio 3 d. papildomu susitarimu buvo pratęstas paskolos grąžinimo terminas vieneriems metams.

35. 2012 m. lapkričio 19 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria UAB „VILSTA“ suteikė UAB „GEOCON“ (anksčiau UAB „Transpora“) neatlygintinę 1 000 000 Lt paskolą iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pagal vėlesnį susitarimą paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2013 m. lapkričio 30 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „VILSTA“ pardavė UAB „GEOCON“ savo akcininkei UAB „Investera“ už 100 000 Lt, mokėjimą išdėstant iki 2018 m. gruodžio 31 d. Kai UAB „GEOCON“ jau buvo parduota ir UAB „VILSTA“ nebebuvo šios įmonės akcininke, 2013 m. gruodžio 31 d. tarp UAB „VILSTA“ ir UAB „GEOCON“ buvo sudarytas papildomas susitarimas, kuriuo UAB „VILSTA“ paskolą UAB „GEOCON“ padidino iki 2 000 000 Lt.

36. Nustatyta, kad UAB “VILSTA” jau būdama nemoki, pagal 2014 m. sausio 9 d. paskolos sutartį savo subrangovei UAB “STATNOVA” suteikė 252 900 Lt paskolą. Paskola nebuvo grąžinta, o 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi UAB „STATNOVA“ buvo iškelta bankroto byla.

37. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „VILSTA“ nuo 2011 m. vasario 8 d. buvo UAB „Enginera“ akcininke. Pagal 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „Enginera“ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis UAB „Enginera“ turto vertė sudarė 1 509 809 Lt. 2012 metais UAB „Enginera“ uždirbo 88 632 Lt grynojo pelno. 2013 m. sausio 31 d. tarp UAB „VILSTA“ ir jos akcininkės UAB „Investera“ buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „VILSTA“ savo akcininkei UAB „Investera“ pardavė pelningai veikiančios UAB „Enginera“ akcijas. Akcijos buvo parduotos už 400 000 Lt, mokėjimą išdėstant dalimis iki 2018 m. gruodžio 31 d. Prieš pat UAB „Enginera“ akcijų pardavimo sandorį, UAB „VILSTA“ valdyba 2012 m. gruodžio 31 d. priėmė sprendimą investuoti į jau parduotą UAB „Enginera“ 340 000 Lt sumą (priešpriešinio įskaitymo pagrindu), padidinant UAB „Enginera“ įstatinį kapitalą.

38. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. gruodžio 6 d. tarp UAB „VILSTA“ ir V. V. bei D. V. buvo sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kuria už 62 000 Lt UAB „VILSTA“ įsigijo 195 400 Lt reikalavimo teisę į subrangovę UAB „Armusta“. 2014 m. vasario 24 d. buvo sudaryta dar viena reikalavimo perleidimo sutartis , kuria UAB „VILSTA“ už 12 000 Lt iš tų pačių asmenų įsigijo 154 039 Lt reikalavimo teisę į subrangovę UAB „Armusta“.

39. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodyti sandoriai buvo ne tik nenaudingi, bet ir žalingi atsakovei, iš esmės nulėmę atsakovės nemokumą, o jai tapus nemokiai – dar labiau pabloginę įmonės finansinę padėtį. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, subrangovų finansavimas neatlygintinėmis paskolomis ar reikalavimo teisių pirkimas į nemokius subrangovus, ypač tuo metu kai pačiam rangovui trūksta apyvartiniu lėšų, negali būti laikoma įprasta verslo praktika. Tuo tarpu suinteresuoti asmenys nepaneigė aplinkybės, kad subrangovams galėjo būti mokami avansiniai mokėjimai už atliekamus darbus ar paslaugas. Svarbu tai, kad šiuo atveju susidarė situacija, kuomet atsakovė subrangovams ne tik suteikė neatlygintines paskolas, bet ir atsiskaitė už atlikus darbus, neatlikdama jokio vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, o subrangovams bankrutavus – paskolos nebuvo gražintos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tokio pobūdžio praktika buvo vykdoma išimtinai tik su įmonėmis, kurios buvo susijusios su atsakovės valdymo organais. Atsižvelgiant į tai, atsakovės bankrotas pripažintinas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl atsiskaitymų eiliškumą pažeidžiančių mokėjimų

40. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

41. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-324-915/2017).

42. Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „VILSTA“ 2013 m. gruodžio 31 d. buvo pradelsusi mokėjimus kreditoriams: UAB „Doka Lietuva“ – 100 174,71 Lt, UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ – 92 114,47 Lt, UAB „EGO Business“ – 97 723,74 Lt, UAB „Sauslaukio statyba“ – 206 453,36 Lt, UAB „Flameksas“ ir Ko – 68 299 Lt, UAB „Jumaida“ – 19 046,08 Lt, UAB „Inno system“ – 47 540,45 Lt ir kt. Nepaisant esamų pradelstų skolų UAB „VILSTA“ įsipareigojimus vykdė ne nurodytiems kreditoriams, tačiau atsiskaitinėjo su kreditoriais (arba kitais subjektais), kuriems įsipareigojimai nebuvo pradelsti – 2014 m. sausio 6 d. atliko mokėjimą T. G. – 55 200 Lt, 2014 m. sausio 28 d. atliko mokėjimus UAB „Enginera“ – 50 000 Lt, UAB „STATNOVA“ – 29 000 Lt; 2014 m. sausio 31 d. atliko mokėjimą UAB „STATNOVA“ – 140 000 Lt; 2014 m. vasario 7 d. atliko mokėjimus V. V. ir D. V. – 2 000 Lt; 2014 m. vasario 21 d. atliko mokėjimą UAB „Enginera“ – 100 000 Lt.

43. Byloje nėra duomenų, jog atlikti mokėjimai buvo nulemti siekio gaivinti jau faktiškai nemokios UAB „VILSTA“ veiklą, t. y. atsiskaitymai nebuvo susiję su įmonės veiklos tęstinumą lemiančiais kreditoriais, kuriais galėtų būti pateisinamas ir nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „VILSTA“ veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo apribotos, o vykdant atsiskaitymus, pirmenybė sąmoningai buvo teikiama susijusioms įmonėms. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog T. G. nurodytu laikotarpiu apskritai nebuvo įtrauktas į atsakovės kreditorių sąrašą, o UAB „Enginera“ 2013 m. gruodžio 31 d. bendras reikalavimas sudarė tik 3 895,05 Lt, kuris nebuvo pradelstas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės bankrotas pripažintinas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos

44. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

45. Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

46. Netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, tačiau netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-476-330/2018).

47. Pareiškėjos ir bankroto administratorė nurodė, kad į bylą pateiktoje auditorės konsultacinėje išvadoje yra nustatyta, kad kai kuriuose atsakovės apmokėjimo dokumentuose neįvardintos PVM sąskaitos-faktūros ir nenurodytos konkrečios sutartys, pagal kurias buvo atliekami mokėjimai susijusioms įmonėms. Taip pat nustatyta, kad kasos dokumentai (pajamų orderiai) buvo pildomi pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką – juose neįvardintas mokėjimo pagrindas, dalyje orderių nėra pinigų gavėjų parašų. Esant šiems pažeidimams, negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, susijusio su turto ir įsipareigojimų dydžių pakeitimais.

48. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų auditorės konsultacinėje išvadoje nustatytas aplinkybes dėl teisės aktus pažeidžiančio apskaitos tvarkymo. Nepaisant to, teismo vertinimu, nurodyti pažeidimai nesudaro pagrindo atsakovės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Iš byloje esančių duomenų galima nustatyti, kada ir kokiems subjektams buvo atliekami mokėjimai. Tačiau vien tai, kad nebuvo nurodyti kai kurių atliekamų mokėjimų pagrindai (mokėjimo paskirtys) neleidžia teigti, kad bankrutavusios įmonės kreditoriai patyrė žalą. Nagrinėjamu atveju žala turėtų būti laikoma pats mokėjimo atlikimas be pagrindo, o ne pagrindo neįrašymas į apskaitos dokumentus.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nereikia nustatyti visų ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalyse įtvirtintų tyčinio bankroto kriterijų, užtenka nustatyti bent vieną iš šių kriterijų. Šiuo atveju į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtino egzistuojant tyčinio atsakovės BUAB „VILSTA“ bankroto požymius (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, ir 4 punktai), o suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės nepaneigė šių požymių buvimo.

50. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė ĮBĮ nuostatas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika aktualiais byloje sprendžiamais klausimais, ir dėl to padarė neteisingą išvadą apie pagrindo pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu nebuvimo (CPK 185 straipsnis, 330 straipsnis, 338 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymai dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinami (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėja UAB „Raseinių statyba“ patyrė 2 631,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė BUAB „VILSTA“ – 3 539,25 Eur. Pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme UAB „Raseinių statyba“ patyrė 1 368,51 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šioje instancijoje kreditorė UAB „Raseinių statyba“ patyrė 1 157,97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjos UAB „Raseinių statyba“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, sudaro 2 210,67 Eur. Duomenų apie kitas / kitų pareiškėjų ir atsakovės bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

52. Atsižvelgus į bylos procesinę baigtį (atsakovės bankrotas pagal pareiškėjų ir bankroto administratorės prašymus pripažintas tyčiniu), procesinių dokumentų apimtį, pareiškėjos UAB „Raseinių statyba“ ir atsakovės BUAB „VILSTA“ patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl priteistinos iš suinteresuotų asmenų, kurie prieštaravo pareiškėjos ir atsakovės prašymų patenkinimui – P. Š. ir T. G.. Iš nurodytų suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis priteistina – pareiškėjai UAB „Raseinių statyba“ 3 789,72 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir 3 579,18 Eur apeliacinės instancijos teismuose; atsakovei BUAB „VILSTA“ – 3 539,25 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VILSTA“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

Įpareigoti atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VILSTA“ bankroto administratorę D. R. ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Priteisti iš suinteresuoto asmens P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 3 684,45 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių statyba“, j. a. k. 172310471, ir 1 769,63 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „VILSTA“.

Priteisti iš suinteresuoto asmens T. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 3 684,45 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių statyba“, j. a. k. 172310471, ir 1 769,63 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „VILSTA“.

Nutarties kopiją išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.