Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „IE Solutions“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios UAB „Vilsta“ bankroto byloje, trečiasis asmuo – Barclays Group Operations Limited Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja UAB „IE Solutions“ kreipėsi į atsakovės BUAB „Vilsta“ bankroto administratorių, prašydama įtraukti įmonę į atsakovės kreditorių sąrašą su 152 384,27 Eur reikalavimu. Pareiškėja paaiškino, kad įmonė, vykdydama 2013 m. rugsėjo17 d. statybos subrangos sutartį Nr. R-46/13, sudarytą su atsakove, ir atsakovės pateiktą papildomą užsakymą, atliko statybos rangos darbus. Atsakovė už atliktus darbus neatsiskaitė ir liko skolinga 152 384,27 Eur. Atsakovės BUAB „Vilsta“ bankroto administratorė nesutinka su pareiškėjos reikalavimu 101 102 Eur sumos apimtyje. Administratorė nurodo, kad įmonės nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo. Taigi pareiškėja veikė savo rizika.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kasacinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, yra konstatavęs, kad įmonės bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (žr., pvz., kasacinę bylą Nr. 3K-3-102-706/2016). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnį teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.Byloje nustatyta, kad UAB „IE Solutions“ ir BUAB „Vilsta“ 2013 m. rugsėjo 17 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. R-46/13. Pagal šią sutartį UAB „IE Solutions“ įsipareigojo atlikti joje numatytus darbus „Barclays Vilnius Technology Center“ objekto 1 ir 2 aukštuose. Ginčo dėl to, kad nurodyti darbai buvo atlikti, tarp proceso dalyvių nėra. Tą patvirtinta ir byloje pateikti dokumentai (pvz., 2013 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 13-054, darbų priėmimo aktas Nr. 2). BUAB „Vilsta“ pasitelkė UAB „IE Solutions“ tam, kad įvykdytų prisiimtas prievoles Barclays Technology Centre Limited Lietuvos filialui pagal 2013 m. rugsėjo 13 d. statybos darbų sutartį Nr. [GC_GH_001]. 2014 m. rugsėjo 10 d. BUAB „Vilsta“ ir Barclays Technology Centre Limited Lietuvos filialas pasirašė papildomą susitarimą prie statybos darbų sutarties Nr. [GC_GH_001], kuriuo pakeitė statybos darbų apimtis, t. y. turėjo būti atlikti statybos darbai 9 objekto aukšte. Tą pačią dieną nurodytos įmonės pasirašė baigiamąjį darbų perdavimo-priėmimo aktą. Iš šių dokumentų turinio ir Barclays Group Operations Limited Lietuvos filialo atstovo paaiškinimų aišku, kad papildomi darbai buvo atlikti pirmiau nei sudarytas paminėtas susitarimas. Įrodymų, kurie betarpiškai patvirtintų, jog būtent UAB „IE Solutions“ atliko papildomus statybos darbus, byloje nepateikta. Vis dėlto netiesioginių įrodymų pakanka konstatuoti, kad darbus atliko būtent UAB „IE Solutions“. Pirma, BUAB „Vilsta“ iš esmės neneigė, jog ginčo darbų įmonė neatlikinėjo. Įmonės bankroto administratorė taip pat nepateikė įrodymų, kad statybos darbus atliko kitas subrangovas, o ne UAB „IE Solutions“. Išvadą, kad būtent UAB „IE Solutions“ turėjo atlikti statybos darbus, kurie yra ginčo objektu, papildomai suponuoja šių dokumentų visetas: 2013 m. lapkričio 21 d. BUAB „Vilsta“ darbuotojo e. laiškas, UAB „IE Solutions“ 2013 m. gruodžio 18 d. komerciniai pasiūlymai, 2015 m. sausio 30 d. skolų suderinimo akte UAB „IE Solutions“ nurodytos pastabos, dėl kurių BUAB „Vilsta“ nereiškė pretenzijų (bylos Nr. B2-1540-262/2015 t. V, l. 126, 132, 135, 136); 2014 m. kovo 24 d. UAB „IE Solutions“ pažyma Nr. 3 (bylos Nr. B2-1540-262/2015 t. IV, l. 99).Netiesioginių įrodymų kiekis, papildomai atsižvelgiant į liudytojų T. G., L. Š. parodymus, laikytinas pakankamu pripažinti, kad UAB „IE Solutions“ atliko statybos darbus, už kuriuos BUAB „Vilsta“ neatsiskaitė (CPK 185 straipsnis). BUAB „Vilsta“ nuo pareikšto reikalavimo iš esmės ginasi tuo, kad įmonės nesudarė rašytinės (papildomos) sutarties dėl darbų atlikimo. Šis atsikirtimas pirmiausia atmestinas remiantis tuo, kad visi papildomi statybos darbai, kaip minėta, buvo vykdomi nesant sudarytos rašytinės sutarties tarp užsakovo ir rangovo. Šis formalus veiksmas atliktas po to, kai darbai buvo baigti. Pastaroji sutartinės praktikos veiksmų pobūdį atspindinti aplinkybė taip pat patvirtina, kad BUAB „Vilsta“ nepagrįstai UAB „IE Solutions“ atliktus darbus įskaito į bendrą statybos subrangos sutarties Nr. R-46/13 apimtį. Kita vertus, vien tik rašytinio susitarimo nesudarymas negali būti pagrindas atleisti BUAB „Vilsta“ nuo prievolių įvykdymo. Remiantis tuo, kas nurodyta, BUAB „Vilsta“ bankroto byloje tvirtinamas UAB „IE Solutions“ 101 102 Eur reikalavimas. Įrodymų, paneigiančių pareikšto reikalavimo dydžio pagrįstumą, byloje nepateikta.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsnio 1 dalimi, ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patvirtinti UAB „IE Solutions“ 101 102 Eur reikalavimą bankrutavusios UAB „Vilsta“ bankroto byloje.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiamas atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.