Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-11-06 nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jai skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Nukentėjusiosios D. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. B. priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomosios priemonės ir kiti procesiniai klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistoji M. B. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neginčija, tačiau mano, jog nukentėjusiosios naudai priteista 300 Eur neturtinė žala yra per didelė, nebuvo niekaip įrodinėjama, be to, nebuvo atsižvelgta į nusikalstamą veiką lėmusį pačios nukentėjusiosios provokuojamą elgesį, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą nukentėjusiajai D. T., atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kurias išdėstė skundžiamame nuosprendyje, vadovavosi teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijais, todėl pagrįstai nuo prašytų 500 Eur nukentėjusiajai iš nuteistosios priteistiną neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 300 Eur. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu.

8. Pažymėtina, jog teismų praktikoje neturtinės žalos dydis nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021). Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Kita vertus, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose.

9. Akivaizdu, kad nukentėjusioji D. T. dėl tyčinių nusikalstamų nuteistosios M. B. veiksmų patyrė neigiamas pasekmes. Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas - tiek byloje esantys liudytojų parodymai, tiek ant nukentėjusiosios kūno nustatyti sužalojimai patvirtina, kad nuteistoji, būdama neblaivi, nieko nesakiusi, puolė nukentėjusiąją, išpešė jai kuokštą plaukų, nuvertė ant žemės, taip pat po vieną kartą sudavė jai į krūtinę ir į galvą, todėl akivaizdu, jog dėl tokių nuteistosios veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, be kita ko ir stresą, šoką, pergyvenimus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios sveikata nebuvo ilgesniam laikui sutrikdyta, pirmoji medicininė pagalba jai buvo suteikta įvykio vietoje, o į medikus kreiptis nukentėjusioji atsisakė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiosios prašytą 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažino iki 300 Eur. Nors nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, jog nebuvo įvertinti pačios nukentėjusiosios provokuojantys veiksmai, lėmę nusikaltimo padarymą, aukštesnysis teismas šiuos nuteistosios skundo argumentus vertina kaip gynybinę poziciją. Kaip matyti iš nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusioji būtų kažkaip provokavusi nuteistąją, priešingai, liudytojas A. Š. parodė, jog M. B., būdama neblaivi, nieko nesakiusi puolė prie D. T., o jis išskyrė moteris (t. 1, b. l. 77), iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos tarnybos specialiosios parengties skyriaus specialisto O. Š. 2024-04-06 tarnybinio pranešimo matyti, jog po įvykio apklausiant socialinių globos namų darbuotojus, visi paaiškino, jog M. B. yra itin agresyvi, kai pavartoja alkoholio, tokie konfliktai vyksta nebe pirmą kartą, ir visi konfliktai kyla dėl M. B. girtumo (t. 1, b. l. 44). Pažymėtina, jog iš Išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, jog nuteistoji M. B. yra dirbanti, nuo 2022-10-12 dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, duomenų, įrodančių jos sunkią materialinę padėtį, byloje nėra, todėl manyti, jog ji nebus finansiškai pajėgi atlyginti nukentėjusiajai priteistą 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nėra jokio pagrindo.

10. Įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis (300 eurų) yra adekvatus padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltiems padariniams, atitinka nukentėjusiosios ir nuteistosios interesų pusiausvyrą, protingumo ir teisingumo kriterijus ir neprieštarauja teismų formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

11. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

12. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2024-12-18 nutartimi nuteistajai M. B. paskirtas gynėjas advokatas V. S., 2025-01-13 teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajai M. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 83,33 Eur išlaidų.

13. Svarbu pažymėti, jog nagrinėjamu atveju pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo pateikta teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, šis klausimas teismo posėdžio metu svarstytas nebuvo, proceso dalyviai dėl to nepasisakė. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma paliekama nenagrinėta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-648/2021; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-318-870/2020, Nr. 1A-271-478/2023 ir kt.)

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų už nuteistajai M. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą palikti nenagrinėtą.