Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), dirbanti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, valytoja, teista 4 kartus:

1) 2019-04-02 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2019-08-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

2) 2019-10-15 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2019-04-02 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir 2019-08-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi pakeista bausmės dalimi ir paskirta galutinė 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) 2021-10-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 30 (trisdešimčiai) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas areštas 20 (dvidešimčiai) parų.

4) 2021-12-28 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2021-10-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmės dalimi ir paskirta galutinė 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmė, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. sukėlė fizinį skausmą D. T., tai yra 2024-04-05 apie 20:15 val. adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namuose, koridoriuje, sumušė D. T., suduodama vieną kartą kumščiu į krūtinę ir vieną kartą kumščiu į veidą bei tampė jai už plaukų, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. T. fizinį skausmą.

Apklausta teisme kaltinamoji kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad viskas vyko „(duomenys neskelbtini) namuose“, vakare. Tuo metu buvo išgėrusi „bambaliuką“ alaus (1 l, kurio stiprumas – 6 laipsniai). D. išprovokavo, nes apkalbėjo. Supykusi D. pešė plaukus, ją parklupdė ant žemės, tačiau į veidą ir krūtinę smūgių nesudavė. D. šaukė ir prašė ją gelbėti, kvietė A., kad ją apgintų. Išrautus plaukus numetė ant žemės. Pripažįsta, kad D. sukėlė skausmą. Sutinka, kad pasielgė negerai, tačiau neatsiprašė, nes nukentėjusioji ir toliau ją provokuoja, o ji yra labai jautri ir nervinga. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Šiuo metu dirba. Į darbą važiuoju autobusu. Dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, pajamos nedidelės. Su pareikštu ieškiniu nesutinka.

2024-04-06 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu matomas dviejų aukštų mūrinis pastatas, kuris pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatas turi plastikines baltos spalvos duris, kur yra pagrindinis įėjimas. Patekę į pastato vidų, dešinėje pusėje yra laiptai, kurie vedą į antrą pastato aukštą. Antrame aukšte yra koridorius. Pasukę į kairėje pusėje esantį koridorių, kairėje pusėje matomas tambūras, kuriame yra dešinėje pusėje žalios spalvos pufas, o kairėje pusėje yra žalios spalvos sofa - lova. Tambūro gale yra plastikinės durys, kurios vedą į balkoną. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 19-26).

2024-04-09 - 2024-04-15 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūra, kuruos metu matome, 2024-04-05 20 val. 24 min. policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matoma, kad, atvykus policijos pareigūnams, juos pasitinka lauke nukentėjusioji D. T. ir socialinės globos namų keli gyventojai. Į policijos pareigūnų klausimą, kas nutiko, D. T. nurodo: „M. užpuolė mane, pradėjo į krūtinę duoti iš kumščio, davė čia (rodo sau į kairės pusės veido sritį, kur matyti akivaizdžios veide kraujosruvos), į kojas spyrė, plaukus nurovė (rankose laiko kuokštą plaukų), R. viską matė (rodo į asmenį)“. Policijos pareigūnas klausia: „kur dabar yra M.?“ D. T. atsako: „kitame korpuse“. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnas kalbasi su socialinės globos namų budėtoju, teiraujasi, ar D. T. yra veiksni. D. T. nurodo, kad yra veiksni, tik nežinanti, kiek procentų. Vaizdo įraše girdėti, kai budėtojas nurodo, kad įtariamoji M. B. yra neblaivi. Vaizdo įraše matyti, kai D. T. ir policijos pareigūnai eina ieškoti M. B. Eidama D. T. pasakojo: „M. man iš kumščio trenkė į krūtinę, nosį man užgavo, plaukus nutempė“. Į policijos pareigūno klausimą, kodėl įvyko konfliktas, D. T. nurodo: „M. gatava daužė duris, blūdija, visokiais žodžiais ant manęs šnekėjo, M., kai gatava, visada ant manęs puola, nes aš jai nepatinku, jau seniau buvo veidą sudaužius, galvą sudaužius, kai aš čia atsikrausčiau“. M. T. nurodo, kad pirmą kartą kvietė policiją. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai pasiklausia socialinės globos namų personalo, ar abi moterys yra veiksnios. Darbuotojai nurodo, kad veiksnios. Matyti, kaip atvyksta greitosios medicinos pagalbos medikai, kuris apžiūri D. T. Girdėti, kaip medikai klausia, ar M. B. reikia medicininės pagalbos. D. T. nurodo, kad ji nieko nedarė. Policijos pareigūnas nusistato liudininkų pavardes - A. Š. Vaizdo įraše girdėti, kaip policijos pareigūnas praneša socialinės globos namų personalui, jei pasirodys M. B., pranešti trumpuoju numeriu 112. Policijos pareigūnas, priėjęs prie D. T., pasiteirauja, kodėl įvyko konfliktas. D. T. nurodo: „ ji pastoviai puola, ji šaukia, rėkia ant visų, ji sako: „D., neturi televizoriaus, ubage tu, keikia mane“. Matyti, kaip policijos pareigūnai išeina. Kitame vaizdo ir garso įraše, darytame 2024-04-05 20:43:31 val., matyti, kaip policijos pareigūnai ateina į socialinės globos namuose lauke esančią pavėsinę, kurioje ant suoliuko sėdi M. B. Girdisi, kaip M. B. policijos pareigūnei pasakoja: „D. pradėjo apie mane pjaut britvą ir viskas, aš norėjau eiti į balkoną parūkyti, D. man, kad piso į nugarą kumščiais“. Į policijos pareigūno klausimą: „ar pešei plaukus?“ M. B. atsako, kad pešė, nes D. davė jai į nugarą. Girdėti, kaip M. B. pasakoja: „ar aš turiu kęsti, kad man daužo į plaučius, aš nesusipykau, ji pati prikaišiojo man visokius dalykus“. M. B. nurodo, kad ne pirmas kartas, kaip susipyksta su D. T. Į policijos pareigūnų klausimą, ar ji yra blaivi, M. B. atsako, kad neblaivi. Policijos pareigūnai įsodina M. B. į tarnybinį automobilį. Matyti, kaip policijos pareigūnė patikrina M. B. neblaivumą. Šiai nustatomas 1,77 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 53-55).

2024-04-05 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, jog 2024-04-05, 20:16 val. buvo gautas pranešimas apie greitosios medicinos pagalbos poreikį adresu: (duomenys neskelbtini), nes buvo užpilta D. T., bet sužalojimų apimtis nežinoma. Pagalbą kvietė R. G. Nustatyta, jog susipyko dvi pensionato gyventojos. Viena pabėgo, o kita buvo medicinos punkte. Pagalba suteikta pensionato medicinos darbuotojos. Pacientė palikta medicinos darbuotojos ir policijos priežiūroje. Pacientė atsisakė pagalbos, o taip pat atsisakė vykti į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 65-66).

2024-06-28 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto pagalbos kvietimo skambučio garso įrašo apžiūra, kurios metu girdima, kaip 2024-04-05, 20:11:10 val. vyras, prisistatęs R. G., praneša, kad (duomenys neskelbtini), viena moteris rauna kitai plaukus, jog viena yra girta, o kita,- negirta. Stipresnė moteris rauna silpnesnei moteriai plaukus, pramušė nosį. Silpnesnei moteriai yra 29 metai, o stipresnei - 40 metų su virš, kuri yra pataisos namuose buvusi (1 t., b. l. 60-62).

2024-04-05 išraše iš medicinos kortelės užfiksuota, jog gyventoja teigia, kad apie 20:30 val. ją užpuolė neblaivi M. B., išpešė kuokštą plaukų, nubraižė veidą. Suteikta pirmoji pagalba. Duota analgino 1 tabletė, nervus raminančios mikstūros. Greitosios medicinos pagalbos medikai gyventoją apžiūrėjo vietoje. Medicininės pagalba suteikta vietoje (1 t., b. l. 70).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamosios M. B. padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jos kaltei pagrįsti.

Nors kaltinamoji M. B. kalta prisipažino iš dalies ir teigė, kad konflikto metu su D. T. ją tik pargriovė ant žemės bei tempė už plaukų, bet smūgių nesudavė, tačiau šią jos versiją paneigė tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų A. Š., bei R. G. teisme duoti parodymai. Abu liudytojai, 2024-04-05 apie 20.15 val. matę įvykį (duomenys neskelbtini) namuose, patvirtino, jog kaltinamoji ne tik tempė už plaukų, tačiau ir sudavė smūgius. Pati nukentėjusioji viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, juose nenustatyta esminių prieštaravimų, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nustatyta faktine aplinkybe, kad kaltinamoji ne tik tempė už plaukų nukentėjusiajai, tačiau ir vieną kartą sudavė kumščiu į krūtinę ir vieną kartą į veidą. Šias aplinkybes nukentėjusioji patvirtino, tiek 2024-04-05 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, tiek 2024-05-20 akistatos protokole, tiek teismo posėdžio metu. Kartu teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra užfiksuota jokių aplinkybių dėl kurių D. T. galėtų melagingai apkalbėti kaltinamąją, be to, įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duoti tikrovės neatitinkančius parodymus.

Apibendrindamas teismas pažymi, jog baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymu visuma: nukentėjusios, liudytojų parodymai, asmens apžiūros protokolas, akistatos protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, tarnybiniai pranešimai atitinka vieni kitus, juos pagrindžia ir papildo kiti rašytiniai bylos įrodymai, kas neginčijamai patvirtina, jog kaltinamoji M. B. sukėlė fizinį skausmą D. T., tai yra 2024-04-05 apie 20:15 val. adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namuose, koridoriuje, sumušė D. T., suduodama vieną kartą kumščiu į krūtinę ir vieną kartą kumščiu į veidą bei tampė jai už plaukų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Byloje esantys ir teisme ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamoji šią inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. suduodama smūgius ir tempdama nukentėjusiajai už plaukų, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo – suduotų smūgių ir tempimo už plaukų, nukentėjusioji patirs fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajai M. B., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų. Kaltinamoji anksčiau teista, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 115-119). Jis administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 123), dirbanti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, valytoja. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausmė – areštas už analogiškos veikos įvykdymą, teigiamo poveikio nedavė, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus straipsnio sankcijose numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, nustatant bausmės dydį mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teisinė sistema orientuoja teismą realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020, 18.4 punktas).

Teismas, įvertinęs kaltinamosios M. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir ja sukeltus padarinius, bei atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji yra dirbanti, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju kaltinamajai suteiktinas teismo pasitikėjimas atidedant jai skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, siekis sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, bei nubausti už padarytą nusikaltimą ir tokiu būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, šįkart gali būti pasiektas neizoliavus jos nuo visuomenės, neardant jos socialinių ir ekonominių ryšių, bei sudarant galimybę jai pasitaisyti ir toliau užsiimti darbine veikla bei atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Atidėdamas kaltinamajai bausmės vykdymą, teismas skiria jai BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jos elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamosios elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas, 8 punktas, 10 punktas).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-119-489/2017).

Nukentėjusioji D. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 161-163). Civilinį ieškinį grindė tuo, kad dėl suduotų smūgių bei išrautų plaukų patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, diskomfortą.

Pažymėtina, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Pagal kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose matyti, kad paprastai priteisiant neturtinę žalą dėl BK 140 straipsnio skirtingose dalyse numatytų nusikalstamų veikų, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja gana plačiose ribose, t. y. nuo 150 EUR iki 1200 EUR (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-207-628/2023 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dėl neteisėtų kaltinamosios M. B. veiksmų, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir diskomfortą. Tačiau įvertinus tai, kad šiuo atveju nebuvo nustatytas itin intensyvus fizinis smurtas, taip pat byloje nesant įrodymų dėl kokių nors padarytos nusikalstamos veikos ilgalaikių padarinių nukentėjusiosios fizinei ar psichinei sveikatai, gyvenimo kokybei, taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, teismas sprendžia, jog prašomas priteisti 500 Eur neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl pareikštas ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteistinos neturtinės žalos sumą mažinant iki 300 Eur. Teismo nuomone, toks neturtinės žalos dydis šiuo atveju yra teisingas ir proporcingas už nukentėjusiosios patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 318,75 Eur už nukentėjusiajai D. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nukentėjusiąją D. T. teisme atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu paskirta advokatė Z. K., išlaidas patyrė valstybė. Kadangi kaltinamoji M. B. gyvena (duomenys neskelbtini) namuose, savo vardu registruoto turto neturi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jos nepriteistinos. Teismo nuomone, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamosios šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir nebūtų teisingas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena– paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant: dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios D. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. B. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš M. B. nepriteisti.

Daiktinius įrodymus – CD laikmeną – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.