Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui M. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo – A. U., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nusprendė – pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0944-362/2010, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. U. ir priteisti iš atsakovo M. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. U. po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo dėl mediacijos pateikimo dienos, t. y. 2024 m. rugsėjo 26 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą pervedant į ieškovės R. P. sąskaitą iki 15 dienos už einamąjį mėnesį, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, bei paskiriant ieškovę R. P. uzufrukto teise tvarkyti iš atsakovo priteistą išlaikymą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Pagrindiniai sprendime nurodyti motyvai:

9.1. Vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir ieškovės paaiškinimais, teismas sprendė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai per 15 metų yra padidėję, o 2010 metais priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 86,89 Eur (300 litų), nėra pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Ieškovė iš dalies pateikė dukros išlaidas pagrindžiančius įrodymus, dėl to teismas rėmėsi neginčijamu būtinuosius vaiko poreikius užtikrinančius teismų praktikoje pripažįstamu orientaciniu minimalios mėnesinės algos kriterijumi (777 Eur), kuris yra būtinas, siekiant patenkinti minimalius kasdienius vaiko poreikius. Teismas sutiko su ieškovės nurodytais nepilnamečio vaiko poreikiais, t. y. tuo, kad vaikui būtinas maistas, apranga, higienos priemonės, vaistai, vitaminai ir t.t., taip pat sutiko, kad atitinkamai padidėjo kainos minėtų poreikių tenkinimui, tačiau teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė kai kurių nurodytų vaiko poreikių tenkinimo būtinumo, nepagrindė jiems reikalingų piniginių lėšų dydžio.

9.2. Kreipiantis į teismą ieškovė vaiko poreikių skaičiavimo lentelėje nurodė, kad vaistai ir vitaminai, sveikatos priežiūros išlaidos sudaro 270 Eur per mėnesį. Nurodoma, kad mergaitė turi specialiųjų sveikatos poreikių, jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad šios nurodytos išlaidos gali būti mažintinos. Didžioji dalis vaikui reikalingų paslaugų yra nemokamos (reabilitacija, specialistų paslaugos), vaistai kompensuojami, o kaip specialiuosius poreikius ieškovė įvardija specialią mitybą, nors byloje nėra duomenų, kad vaikas turėtų specialiųjų poreikių ar neįgalumą dėl ko reikėtų specialios mitybos. Tačiau teismas sprendė, kad dukros maistui 250 Eur suma yra pagrįsta, nes besimokančiam, augančiam vaikui reikalingas visavertis maistas. Ieškovė dukros išlaidų skaičiavimo lentelėje taip pat nurodė, kad apranga ir avalynė – 100 Eur, komunalinių ir kitų mokesčių dalis – 70 Eur, kuras, kelionės išlaidos – 80 Eur, šias išlaidas ieškovė motyvavo tuo, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini), mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, ieškovė dažniausiai veža dukrą į mokyklą ir iš jos automobiliu, o miesto transporto, kuriuo būtų galima naudotis, praktiškai nėra, todėl, kai kada tenka naudotis taksi paslaugomis. Buities, higienos priemonės ieškovė nurodė dukrai reikalinga 30 Eur, šalių dukra ruošiasi studijuoti mediciną, todėl tenka papildomai ruoštis. Ieškovė nurodo, kad lavinimo, ugdymo, laisvalaikio priemonės, baldai – 100 Eur; laisvalaikio išlaidos – 100 Eur; išlaidos telefonui, kompiuteriams, kišenpinigiai – 100 Eur. Teismas sprendė, kad šios išlaidos yra visiškai tikėtinos, todėl nėra pagrindo jų mažinti. Dėl išdėstyto teismas padarė išvadą, kad pagrįsta ir vaiko poreikius atitinkanti vieno mėnesio išlaikymo vaikui suma, tenkanti abiem tėvams, yra apie 763 Eur. Šiuo metu universalioji vaiko išmoka yra 122,50 Eur per mėnesį, todėl abiejų tėvų teiktino vaikui išlaikymo suma mažintina vaiko universalios išmokos suma, ir abiejų tėvų teiktino išlaikymo dukrai nagrinėjamu atveju suma būtų apie 640 Eur.

9.3. Teismas vertino nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį nurodydamas, kad ieškovė su nepilnamete dukra gyvena nuosavame name, turi savo vardu registruotus šešis nekilnojamojo turto objektus. Ieškovė dirba jos sutuoktiniui priklausančioje įmonėje, gauna ne mažesnį kaip minimalų atlyginimą, atlyginimas kintantis nuo gaunamų priedų. Ieškovė taip pat yra MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, tačiau šiuo metu pajamų iš vykdomos veiklos negauna. Iki 2025 m. vasario 4 d. buvo vaiko priežiūros atostogose. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, teismas nustatė, kad atsakovas gyvena nuosavame name, kuris jam ir sutuoktinei priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, šiam turtui taikoma hipoteka. Atsakovas turi butą, (duomenys neskelbtini), kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, taip pat turi su sutuoktine butą, (duomenys neskelbtini), šiam turtui taikoma hipoteka. Atsakovas turi savo vardu registruotus automobilius Ford Focus, 2013 m.; Audi Q7, 2016 m., Tesla X plaid 2022 m. Iš ieškovės pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas automobilį Tesla X plaid 2022 m. pardavinėja už 69 900 Eur. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismo posėdžio metu nurodė, kad jo pajamos per mėnesį į rankas yra apie 1 400 Eur – 1 500 Eur. Taip pat nurodė, kad turi eilę sveikatos problemų, sveikatos palaikymui jam reikalingos papildomos išlaidos, dėl sveikatos problemų nebeturi galimybių uždirbti didesnes pajamas, tačiau įrodymų apie tai, kad jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis, nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė turintis kreditorinius įsipareigojimus už įsigytą turtą, būsto paskola 247,98 Eur/mėn. (1/2 įmokos), lizingo įmoka 133,16 Eur. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi dar po vieną mažametį vaiką.

9.4. Teismas sprendė, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Abi šalys yra darbingo amžiaus, abi turi dar po vieną išlaikytinį, nors atsakovas nurodė turintis eilę sveikatos problemų, dėl šių negalavimų neįgalumas jam nenustatytas, darbingumo lygis nėra sumažintas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti kaip įmanoma lygiomis dalimis. Teismas pažymėjo, kad pareigos teikti vaikui išlaikymą negalima atsisakyti, todėl atsakovas turi dėti visas pastangas gauti pajamas, perskirstyti prioritetus, kad pakaktų lėšų vaiko poreikiams tenkinti, juolab, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą auginti vaikus.

9.5. Teismas, įvertindamas visas byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad ieškovė iš dalies įrodė išaugusius vaiko poreikius, daugelio išlaidų negrindė rašytiniais įrodymais, bei įvertinęs atsakovo finansines galimybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog šiuo metu valstybė taip pat prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, t. y. skiria vaikui išmoką, kuri siekia 122,50 Eur, sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies ir pakeisti 2010 m. balandžio 27 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0944-362/2010, pakeistu 2010 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, priteistą nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį ir iš atsakovo M. S. nepilnamečiam vaikui A. U. priteisti po 320 Eur dydžio išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo dėl mediacijos pateikimo dienos – 2024 m. rugsėjo 26 d., iki A. U. pilnametystės. Teismas sprendė, kad tokio dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas. Aplinkybės, kad dukros poreikiams ieškovė išleidžia apie 1 100 Eur, atsakovas nepaneigė, o ieškovė pagrindė, nes kaip ji pati nurodė, prie jos ir atsakovo dukters išlaikymo ženkliai prisideda ieškovės sutuoktinės. Kartu pažymėjo, kad ieškovei turint galimybių tenkinti didesnius nei būtinus vaiko poreikius, neatsiranda atsakovui pareiga prie ženkliai didesnių vaiko poreikių prisidėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Ieškovė R. P. apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir padidinti teismo sprendimu priteistą išlaikymą dukrai iki 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo de?l mediacijos pateikimo dienos, t. y. 2024 m. rugsėjo 2 d. iki A. U. pilnametystės (išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją), lėšas sumokant iki mėnesio 15 dienos už? einamąjį mėnesį, pavedant uzufrukto teise šias lėšas tvarkyti nepilnamečio vaiko motinai R. P.; 2) priimti naujus įrodymus; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Nuo teismo sprendimo priėmimo pasikeitė ne tik ekonominė situacija šalyje, bet ir nepilnametės šalių dukters poreikiai, jie iš esmės išaugo, o atsakovo mokamos sumos nebepakanka užtikrinti net būtinuosius vaiko poreikius. Šiuo metu A. U. išlaikymui (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) per mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 1 100 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, ieškovė mano, jog atsakovo skiriama suma vaiko išlaikymui turėtų būti padidinta iki 350 Eur. Nuo 2025 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesio alga – 1 038 Eur (777 Eur atskaičius mokesčius), todėl orientacinė minimali vieno vaiko išlaikymo suma mėnesiui yra apie 777 Eur, o priteistina iš vieno tėvo/motinos minimali suma – 388,50 Eur. Taigi, šiuo metu nustatytas išlaikymo dydis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikomo minimalaus išlaikymo dydžio, kurio pagrįstumo ieškovė net neturi pareigos įrodinėti. Priešingai, būtent atsakovui teko pareiga pagrįsti, kad prašoma išlaikymo suma vaikui nėra reikalinga, ar kad jis, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį ar sveikatos būklę, tokio išlaikymo negali savo vaikui suteikti, tačiau jis to nedarė. Pateikti į bylą duomenys apie ieškovės patiriamas išlaidas nepilnametei dukteriai pagrindė, kad išlaidos yra netgi didesnės už sumą, kurios pusės dalies prašoma iš atsakovo.

10.2. Kreipiantis į teismą ieškovė nurodė, kad vaistai ir vitaminai, sveikatos priežiūros išlaidos sudaro 270 Eur per mėnesį. Nurodė, kad mergaitė turi specialiųjų sveikatos poreikių, jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), pateikė sveikatos sutrikimus pagrindžiančius dokumentus, receptus vaistams ir akiniams, vaistinės kvitus. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad nepilnametės sveikatos priežiūros išlaidos, teismo nuomone, gali būti mažintinos, kadangi didžioji dalis vaikui reikalingų paslaugų yra nemokamos, vaistai kompensuojami, o kaip specialiuosius poreikius ieškovė įvardija specialią mitybą, nors byloje nėra duomenų, kad vaikas turėtų specialiųjų poreikių ar neįgalumą dėl ko reikėtų specialios mitybos, tačiau vėliau pats pirmosios instancijos teismas tame pačiame sprendime nurodo, jog „nereikia įrodinėti, kad augančiam nepilnamečiam vaikui yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.“ Ieškovės manymu, teismas sprendime nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir padarė nepagrįstą išvadą, kad mergaitei visiškai nėra reikalingos lėšos sveikatos priežiūrai ir jų sumą sumažino iki 0 Eur. Nors teismas sutiko su ieškove, kad A. U., neskaičiuojant sveikatos išlaidų, mėnesiui išlaikymui reikalinga suma sudaro 830 Eur.

10.3. Nors Lietuvoje gydymas ir yra nemokamas, tačiau ne visos gydymo paslaugos yra teikiamos nemokamai, pvz., papildomi kraujo tyrimai, siekiant nustatyti vitaminų kiekį kraujyje. Augančiam vaiko organizmui reikia vitaminų ir papildų, kurie nėra kompensuojami. Sergant peršalimo ligomis reikiami medikamentai taip pat nėra kompensuojami. Būtina paminėti ir tai, kad kartais gali nutikti nenumatytų įvykių dėl vaiko sveikatos, tai sudarytų papildomų ir nenumatytų išlaidų (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmu? 2020 m. sausio 23 d. sprendimas civilinėje byloje e2-440-998/2020). Vien šiuo metu dėl neteisingos laikysenos dukrai reikalingos papildomos kineziterapijos procedūros, kurios yra mokamos. Kartu su ieškiniu pateikti esveikata išrašai bei receptai, akinių receptas, vaistinių kvitai be abejonės įrodo, kad A. U. be jau minėtų papildų ar vaistų susirgus sezoninėmis ligomis, reikalingi akiniai (kurie nėra kompensuojami iš valstybės lėšų), reikalingos kineziterapijos procedūros.

10.4. Ieškovei nėra suprantama, kokios dar išlaidos buvo sumažintos ir kaip buvo apskaičiuota 763 Eur suma, jei teismas nurodė, kad 830 Eur suma, neskaitant sveikatos išlaidų, yra tikėtina ir nėra pagrindo ją mažinti. Be to, vaiko išmoka, kaip nurodė išvadą teikiančios institucijos atstovas byloje, vadovaujantis teismų praktika, šiuo konkrečiu atveju neturėtų būti mažintinas priteistinas išlaikymo dydis. Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Vadinasi, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Nagrinėjamu atveju, ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda. A. U. šiuo metu siekia įgyti vairuotojo pažymėjimą, už vairavimo kursus yra sumokėjusi 469 Eur. Nuolat patiriamos ir įvairios kitos nenumatytos išlaidos.

10.5. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų mokėti 350 Eur per mėnesį išlaikymo dydžio. Nėra suprantama, kaip teismas apskaičiavo priteistiną iš atsakovo išlaikymo sumą, kadangi teismo sprendime nurodė, kad šalių turtinės padėtys yra panašios, todėl abu tėvai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo lygiomis dalimis. Ieškovės nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio nustatymą nepilnamečiam vaikui, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, netinkamai nustatė vaiko poreikius, netinkamai įvertino išlaidas vaiko sveikatai, gaunamu? vaiko išmoku? išskaičiavimą, todėl, ieškovės manymu, teismo sprendimas keistinas ir ieškinys turėtu? būti patenkintas visiškai.

10.6. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir nurodo, kad ieškinys patenkintas 91 proc., priteistinas jai bylinėjimosi išlaidų dydis turėjo sudaryti 2 752,75 Eur, tačiau teismas sumažino šį dydį ir priteisė ieškovei 1 028,50 Eur. Atsižvelgus į ieškinio reikalavimų patenkinimo procentą matyti, kad ieškinys buvo patenkintas beveik visa apimtimi. Tiek atsakovas, tiek teismas sutiko, kad nepilnametei šalių dukrai nustatytas išlaikymo dydis nepakankamas. Prieš tai ginčą sprendus mediacijos būdu šalims susitarti nepavyko, ieškovė neturėjo galimybės kitu būdu apginti savo nepilnametės dukters interesų, kaip tik teikdama ieškinį teismui. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, jog tik ieškovė byloje dėjo pastangas, kad būtų surinkti išsamūs įrodymai dėl nepilnametės dukters poreikių, nors tokios pareigos net neturėjo, kol atsakovas buvo pasyvus rungimosi procese ir į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų nepilnametei dukteriai reikalingos išlaikymo sumos dydį, ar pagrįstų jo nurodytas aplinkybes, kad tokio išlaikymo mokėti savo dukrai jis neturi galimybių dėl turtinės padėties.

10.7. Ieškovė prašo priimti papildomus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. mokėjimo kvitai už dukros akinius, vaistus nuo alergijos, vairavimo kursus. Nurodo, kad ieškovė neprivalėjo įrodinėti būtinųjų vaiko poreikių, tačiau teismui padarius išvadą, jog A. U. sveikatai išlaidos nereikalingos, teikiami akinių kvitai, vaistinės kvitas bei mokėjimo išrašas už vairavimo kursus. Pastarieji dokumentai pagrindžia papildomas nenumatytas išlaidas.

11. Atsakovas M. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. Ieškovė, prieš kreipdamasi į mediaciją, neinformavo atsakovo apie tai, jog pasikeitė vaiko poreikiai ar anksčiau teikiamas išlaikymas yra nepakankamas. Vietoje to ieškovė kreipėsi į advokatus ir inicijavo mediacijos procesą, taip demonstruodama ne siekį konstruktyviai spręsti klausimą dėl vaiko išlaikymo, bet veikiau tikslą pasinaudoti teisine padėtimi, siekti asmeninės finansinės naudos bei sudaryti atsakovui papildomų finansinių ir procesinių problemų. Ieškovė deklaruoja mažas asmenines pajamas, tačiau jos šeima valdo nekilnojamąjį turtą, vadovauja nuosavam verslui, o byloje pateikta informacija rodo, kad ieškovės mažoji bendrija MB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuostolingai. Tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog dalis prašomų išlaikymo lėšų gali būti panaudota ne vaiko poreikiams tenkinti, o ieškovės verslo nuostoliams dengti ar kitiems šeimos finansiniams įsipareigojimams. Be to, ieškovė byloje yra nurodžiusi išlaidas, kurios akivaizdžiai peržengia būtinuosius vaiko poreikius, pvz., įsigytas vienas brangiausių telefonų rinkoje „iPhone 15“ už 824,25 Eur, sportiniai batai „Nike Air Force 1“ už 129 Eur, didelės sumos skiriamos kišenpinigiams ir taksi išlaidoms, kurios realiai neatitinka įprastų nepilnamečio vaiko poreikių. Mediacijos metu atsakovas geranoriškai sutiko mokėti 320 Eur išlaikymo dydį, ieškovė tuo metu taip pat pripažino, kad ši suma yra pakankama vaiko poreikiams patenkinti. Tačiau vietoje to, kad būtų pasirašyta taikos sutartis ir ginčas užbaigtas taikiai, ieškovė savo iniciatyva nutraukė mediacijos procesą. Teismo posėdžio metu teisėja ragino šalis sudaryti taikos sutartį, ir atsakovas dar kartą išreiškė sutikimą mokėti 320 Eur išlaikymo dydį, tačiau ieškovė ir šįkart atsisakė pasirašyti taikos sutartį, pasirinkdama tęsti teismo procesą. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas visą situaciją, motyvuotai ir pagrįstai sumažino ieškovės prašytas atstovavimo išlaidas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nuo pat pradžių elgėsi geranoriškai, sutiko teikti didesnį išlaikymą ir siekė taikaus ginčo sprendimo. Dėl šių aplinkybių buvo taikomi proporcingumo ir sąžiningumo principai, todėl ieškovės prašytos 3 025 Eur atstovavimo išlaidos buvo sumažintos iki 1 028,50 Eur.

11.2. Teismas tinkamai įvertino abiejų šalių finansines galimybes, sveikatos būklę ir turimus įsipareigojimus. Ieškovės deklaruojamos minimalios pajamos neatitinka jos gyvenimo būdo bei įsipareigojimų masto. Ieškovė gyvena nuosavame name, kuris reikalauja išlaidų, turi kitą nekilnojamąjį turtą tame tarpe ir žemės sklypą prabangiu laikomame kvartale, kuriame statosi naują namą. Ieškovė yra mažosios bendrijos MB „(duomenys neskelbtini)“ narė ir vadovė, tačiau įmonės veikla, pagal pateiktus duomenis, yra nuostolinga. Dalis ieškovės nurodytų išlaidų yra aiškiai perteklinės arba prabangos pobūdžio (pvz., brangūs telefonai, avalynė, didelės kasdienės kišenpinigių sumos), kurios nėra būtinos nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti. Kita dalis ieškovės nurodomų išlaidų, kaip taksi paslaugos ar itin aukštos dienpinigių sumos (pvz., 10 Eur per dieną už pietus), neatitinka įprastų ir protingų vaiko poreikių bei rinkos kainų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos nurodytos didelės išlaidos yra realios ir būtinai susijusios su vaiko poreikiais. Priešingai – byloje matyti ženklūs požymiai, jog dalis išlaidų gali būti skirta ieškovės šeimos ar verslo reikmėms. Priteista 320 Eur suma yra proporcinga ir adekvati, atsižvelgiant į šalių finansines galimybes bei vaiko poreikius. Net ir pagal ieškovės nurodytą 1 100 Eur poreikį, proporcingas indėlis kiekvienam tėvui būtų po 550 Eur, tačiau ieškovės deklaruojamos pajamos neleidžia jai prisidėti tokia suma, jos pajamos neleidžia net prisidėti 320 Eur suma. Prašyti, kad visą arba didžiąją dalį išlaikymo padengtų atsakovas, nėra pagrįsta ir prieštarauja tėvų lygiateisiškumo principui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, nenustatė.

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl papildomų rašytinių įrodymų (ne)prijungimo

16. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

17. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus papildomus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, laiko, jog ieškovė nepagrindė aplinkybės, kad jos teikiamų įrodymų pateikimo į bylą būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Kartu pažymėtina, jog civilinėje byloje pakankamai surinkta rašytinių įrodymų (šalių pajamas, turtą pagrindžiantys duomenys, nepilnamečio vaiko poreikiams ieškovės skiriama pinigų suma, kvitai maistui, vaistams, kitoms prekėms ir pan.), leidžiančių išspręsti kilusį tarp šalių ginčą. Vadovaudamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia ieškovės pateiktų papildomų duomenų neprijungti prie nagrinėjamos bylos ir apeliaciniame skunde keliamus klausimus spręsti vertinant pagal jau byloje surinktus rašytinius įrodymus.

Dėl nustatytų esminių faktinių aplinkybių

18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko A. U., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė R. P., tėvas – atsakovas M. S. 2010 m. balandžio 27 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0944-362/2010, pakeistu 2010 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-462-372/2010, iš atsakovo M. S. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai A. U. po 300 Lt (86,89 Eur) mokamomis periodinėmis išmokomis iki A. U. pilnametystės, įpareigojant šias įmokas tvarkyti uzufrukto teise vaiko motiną.

19. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2025 m. sausio 14 d. duomenimis ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, dirba UAB „(duomenys neskelbtini), laikotarpi nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2024 m. vasario 4 d. buvo vaiko priežiūros atostogose. Ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su L. P., o (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters R. P. Ieškovei R. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso šeši nekilnojamojo turto objektai – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių m. sav. ir Šiaulių r. sav. teritorijose žemės sklypai.

20. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2025 m. sausio 14 d. duomenimis atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestį sudaro vidutiniškai apie 2 600 Eur neatskaičius mokesčių. Nekilnojamojo turto registro 2025 m. balandžio 29 d. duomenimis atsakovas turi tris nekilnojamojo turto objektus - (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šiam turtui taikoma hipoteka; (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė; (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šiam turtui taikoma hipoteka. Atsakovas turi savo vardu registruotas transporto priemones: Ford Focus, 2013 m.; Audi Q7, 2016 m., Tesla X plaid 2022 m. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo pajamos per mėnesį į rankas yra apie 1 400 Eur – 1 500 Eur.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo

21. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. U. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-462-372/2010 iš atsakovo M. S. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai A. U. po 300 Lt (86,89 Eur) mokamomis periodinėmis išmokomis iki A. U. pilnametystės. Pritaikius indeksaciją, atsakovo mokamas išlaikymas nepilnametei dukrai šiuo metu sudaro 147 Eur. Tarp šalių nekilo ginčo, kad jų nepilnametės dukros poreikiai jai augant padidėjo, todėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio (147 Eur pritaikius indeksaciją) šiuo metu nebepakanka. Tarp šalių kilo ginčas dėl priteistino padidinto išlaikymo dydžio – ieškovė prašė priteisti 350 Eur išlaikymo per mėnesį, o atsakovas laikė pagrįstu 200 Eur dydžio išlaikymą.

23. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

25. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį pareiškė vienu iš alternatyvių pagrindų – pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad per 15 metų šalių dukters poreikiai išaugo ir sprendė, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius nusprendė, kad ieškovės pateikta nepilnamečio vaiko poreikių lentelė yra pagrįsta, tačiau išlaidos sveikatos priežiūrai gali būti mažinamos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo metu pagrįsta ir vaiko poreikius atitinkanti vieno mėnesio išlaikymo vaikui suma, tenkanti abiem tėvams yra apie 763 Eur. Teismas nusprendė, kad įskaičius universalią vaiko išmoką, abiejų tėvų teiktino išlaikymo dukrai nagrinėjamu atveju suma būtų apie 640 Eur. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka teigdama, kad teismas sutiko su ieškove, kad A. U., neskaičiuojant sveikatos išlaidų, mėnesiui išlaikymui reikalinga suma sudaro 830 Eur, todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas vaiko poreikius įvertino 763 Eur suma. Ieškovės nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio nustatymą nepilnamečiui vaikui, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, netinkamai nustatė vaiko poreikius, netinkamai įvertino išlaidas vaiko sveikatai, gaunamu? vaiko išmoku? išskaičiavimą, todėl, ieškovės manymu, teismo sprendimas keistinas ir ieškinys turėtu? būti patenkintas visiškai.

26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

29. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteistino išlaikymo dydį sumažino vaikui mokama universalia išmoka vaikui. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra panaši ir jie abu turi galimybes teikti vienodo dydžio išlaikymą dukrai. Nustatyta, kad šalys turi vertingo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, abu gauna pajamas iš darbinės veiklos, abu turi dar po vieną mažametį vaiką. Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena nuosavame name, turi savo vardu registruotus šešis nekilnojamojo turto objektus. Ieškovė dirba jos sutuoktiniui priklausančioje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)”, gauna ne mažesnį kaip minimalų atlyginimą, atlyginimas kintantis nuo gaunamų priedų. Ieškovė taip pat yra MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, tačiau šiuo metu pajamų iš vykdomos veiklos negauna. Iki 2025 m. vasario 4 d. buvo vaiko priežiūros atostogose. Atsakovas gyvena nuosavame name, kuris jam ir sutuoktinei priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, šiam turtui taikoma hipoteka. Atsakovas turi butą, (duomenys neskelbtini), kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, taip pat turi su sutuoktine butą, (duomenys neskelbtini), šiam turtui taikoma hipoteka. Atsakovas turi savo vardu registruotus automobilius Ford Focus, 2013 m.; Audi Q7, 2016 m., Tesla X plaid 2022 m. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamos per mėnesį į rankas yra apie 1 400 Eur – 1 500 Eur. Taip pat nustatyta, kad atsakovas turi įvairių sveikatos bėdų, lanko mokamus reabilitacijos užsiėmimus, turi kreditorinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į išdėstyta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šiuo konkrečiu atveju pagrįstai išlaikymo sumą sumažino valstybės vaikui mokamų lėšų dydžiu.

32. Pažymėtina, jog faktas, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų bankui ir kitoms kredito įstaigoms, kuriuos vykdo, patvirtina, jog atsakovui pakanka lėšų, nes, prieš prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, jis įvertino savo galimybes išlaikyti savo vaikus bei mokėti paskolą bankui, lizingo įmokas ir kt. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

33. Nors atsakovas teigia turintis sveikatos problemų, pateikė įvairiais laikotarpiais jam nustatytas diagnozes, tačiau byloje nėra duomenų apie jo darbingumo sumažėjimą, jam nustatytus apribojimus dirbti ar nustatytą dalyvumo lygį (pvz., pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. A1-78/V-179 „Dėl Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“). Ieškovė taip pat yra darbinga, byloje nėra duomenų apie darbingumo sumažėjimą, be to, ieškovė iki 2025 m. vasario 4 d. buvo vaiko priežiūros atostogose, todėl šiuo metu turi galimybę gauti didesnes pajamas ir lygiomis dalimis su atsakovu prisidėti prie nepilnametės dukros poreikių tenkinimo. Nors, kaip nurodo atsakovas, ieškovės nurodytos vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidos viršija pačios ieškovės mėnesines pajamas, pažymėtina, jog turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikai ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-243/2010). Pažymėtina, kad ieškovė neprašo atsakovo prisidėti didesne dalimi prie vaiko išlaikymo nei jai tektų.

34. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos nustatė, kad egzistuoja pagrindai padidinti teikiamą atsakovo išlaikymą šalių nepilnametei dukrai. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė padidėjusius vaiko poreikius ir pagerėjusią šalių turtinę padėtį, todėl priteisė didesnį išlaikymą iš atsakovo, negu buvo priteista Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išlaidos nepilnamečio vaiko sveikatos priežiūrai gali būti sumažinamos iki minimumo. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė (apeliantė), pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. U. poreikius konstatavo, kad ieškovės pateikti paskaičiavimai dukros poreikiams tenkinti yra pagrįsti, tiesiog nusprendė sumažinti išlaidas sveikatos priežiūrai. Pažymėtina, kad ieškovės teigimu, dukrai reikalinga suma sveikatos priežiūrai, medikamentams, sveikatos procedūroms per mėnesį sudaro 270 Eur, o bendra šalių dukros poreikių suma per mėnesį, pasak ieškovės, yra 1 100 Eur, todėl net sumažinus medikamentams skiriamas lėšas, poreikių suma nebus mažesnė nei 830 Eur. Todėl nėra aišku, kaip pirmosios instancijos teismas apskaičiavo, jog vaiko poreikius atitinkanti vieno mėnesio išlaikymo vaikui suma, tenkanti abiem tėvams, yra apie 763 Eur.

35. Kaip buvo minėta anksčiau, įvertinus šalių turtinę padėtį, išlaikytinius bei kitus duomenis spręstina, kad tėvai turi galimybę teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, o pirmosios instancijos teismo priteistas 320 Eur išlaikymas neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Įvertinus nepilnamečio vaiko amžių (duomenys neskelbtini) metų), ieškovės pateiktus duomenis apie nepilnamečiam vaikui skiriamas lėšas būtiniems, laisvalaikio, ugdymo poreikiam tenkinti, įvertinus aplinkybę, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nesiekia net pusės minimalaus užmokesčio dydžio bei tai, kad atsakovas nuo pat 2010 metų prie papildomų dukros poreikių niekada neprisidėjo, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškovės prašomas priteisti 350 Eur dydžio išlaikymas yra protingo dydžio bei bent iš dalies atitinkantis nepilnamečio vaiko poreikius.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nors ir tinkamai taikė ir aiškino teisę ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, susijusias su atsakovo išlaikymo dydžio periodinėmis išmokomis vaikui pakeitimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatė per mažą išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį. Todėl šiuo aspektu keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 326 straipsnio 3 dalis). Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skirstant bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai nepriteista ieškovei teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų dalis, taigi, apeliacinės instancijos teisme perskirstytinas ir bylinėjimosi išlaidų dydis.

37. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme

38. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas tenkinant ieškovės ieškinį pilna apimtimi, perskirstomos ir pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

39. Iš byloje esančių duomeny nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašomas priteisti advokato pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų.

40. Ieškovė pateikė duomenis, kad už apeliacinio skundo parengimą patyrė 605 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl tenkinus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės R. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą.

Pakeisti 2010 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-462-372/2010 priteistą materialinio išlaikymo sumą, mokamą M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš 86,89 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų 89 ct), mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis, į 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų), mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo prašymo dėl mediacijos pateikimo dienos, t. y. 2024 m. rugsėjo 26 d., iki A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšas sumokant iki mėnesio 15 dienos už einamąjį mėnesį, pavedant uzufrukto teise šias lėšas tvarkyti nepilnamečio vaiko motinai R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 3 025 Eur (tris tūkstančius dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme bei 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t y. iš viso 3 630 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.