Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verantas“ civilinėje bankroto byloje Nr. B2-483-259/2013.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškime nurodoma, jog minimas žemės sklypas yra vietovėje, kurioje nustatyta tvarka yra patvirtintas detalusis planas, o areštuoto minimo žemės sklypo duomenų pakeitimai per vienerius metus nėra užregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Įgaliota institucija bankrutuojančiai bendrovei pranešė, kad pakeitimai negali būti užregistruoti, kol yra žemės sklypui uždėtas areštas.

Nagrinėjant šį prašymą 2013 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje administratorius UAB „Verslo administravimo centras“ palaikė prašymą panaikinti areštą minimam žemės sklypui, kitos prašymo dalies nepalaikė, nurodęs, jog šiuo klausimu nėra sušauktas kreditorių susirinkimas. Nurodė, kad pagal detaliojo plano sprendinius žemės sklypo paskirtis yra keičiama iš žemės ūkio paskirties į komercinės paskirties.

Kreditorius UAB ,,Serneta” su šiuo prašymu nesutiko, teigdamas, kad patvirtintas detalusis planas yra suklastotas ir jog įregistravus pakeitimus, bus pažeisti bankrutuojančios bendrovės kreditorių turtiniai interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditorius UAB „Serneta“, nesutikdamas su minėta nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Skundą pagrindė šiais argumentais:

Teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota, nes joje neįvertintos kreditoriaus nurodytos teisiškai svarbios šiai bylai aplinkybės, susijusios su detaliojo plano rengimu, tvirtinimu, pasirašymu ir parašo ekspertizės skyrimu, kurios patvirtina detaliojo plano neteisėtumą, įrodo, kad detalusis planas mažina ginčo žemės sklypo vertę ir pažeidžia bankrutuojančios bendrovės turtinius interesus ir nesuteikia pagrindo panaikinti minėtam sklypui taikytus areštus. Tokiu būdu teismas veikė pasyviai ir nevykdė pareigos ginti bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesus, nors pagal formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tokio pobūdžio bylose teismas turi būti aktyvus.Panaikinus visus areštus ginčo sklypui, bankroto administratorius įgijo teisę ne tik įregistruoti su detaliuoju planu susijusius pakeitimus, bet ir teisę parduoti šį sklypą. Tokiu būdu civilinėje byloje Nr. 2-1727-259/2013 pagal UAB „Serneta“ actio Pauliana ieškinį atsakovams BUAB „Verandas“ ir UAB „Medicinos bankas“ dėl 2006 m. gruodžio 19 d. tarp BUAB „Verandas“ ir UAB „Medicinos bankas“ sudarytos sutartinės hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, nebėra užtikrinamas būsimo sprendimo įvykdymas, pažeidžiamos kreditoriaus teisės, o taip pat ir ekonomiškumo bei proporcingumo principai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. UAB „Serneta“ laiku nepasinaudojo savo teisėmis aktyviai dalyvauti detaliojo plano rengime, nors turėjo tam visus įgaliojimus pagal 2006 m. lapkričio 2 d. bendros veiklos sutartį su UAB „Verantas“.

Teismas neturėjo pagrindo vertinti kreditoriaus išdėstytų argumentų dėl detaliojo plano teisėtumo, nes jie neturi įtakos klausimo dėl turtui pritaikytų areštų, trukdančių atlikti detalaus plano sprendinių registraciją, panaikinimo išsprendimui. Be to, kreditorius savo argumentų neįrodė, o pagal kasacinio teismo praktiką, teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.Turto areštų registre yra įregistruoti tik du turto areštai ginčo žemės sklypui ir tik pagal UAB „Medicinos bankas“ ieškinius. Teismo nutartis ir įregistruoti teisėti bei nenuginčyti detaliuoju planu patvirtinti sprendiniai niekaip negali pažeisti nei BUAB „Verantas“, nei kreditorių teisių ir interesų. Skundžiama nutartimi buvo panaikinti tik nekilnojamojo turto areštai, nebuvo panaikinta laikinoji apsaugos priemonė, susijusi su priverstinio skolos išieškojimo iš BUAB „Verantas“ turto sustabdymu. Actio Pauliana byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto, pritaikyto BUAB „Verantas“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui – 1, 27 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) – panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip nustatyta anksčiau, Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi patenkinęs bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo centras“ 2013 m. gegužės 13 d. prašymą dėl turto arešto panaikinimo, skundžiama nutartimi panaikino visus areštus, taikytus BUAB „Verandas“ nuosavybės teise priklausančiam 1, 27 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Šios priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 str. 1 d.).

Pirmiau šioje nutartyje buvo nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių panaikinimo kreipėsi bankroto administratorius, buvo pritaikytos 2011 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsiteisėjusia nutartimi. ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, kuria UAB „Verandas“ buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi palikus šią nutartį nepakeistą. Taigi nuo minimos nutarties įsiteisėjimo, t. y. 2012 m. balandžio 30 d., visą bendrovės turtą valdo ir juo disponuoja bankroto administratorius, kuris, be kita ko, privalo laikytis ir teisės aktų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas kreditorius UAB ,,Serneta” nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad detaliojo plano sprendiniai privalomi žemės sklypų, esančių patvirtinto detaliojo plano ribose, naudotojams – nagrinėjamu atveju BUAB „Verantas“, ir turi būti nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o tai padaryti bankroto administratoriui kliudo turtui taikytas areštas. Be to, teismas nenustatė, kad ginčo žemės sklypo detalusis planas ir jo sprendiniai įstatymo nustatyta tvarka būtų pripažinti neteisėtais ir yra negaliojantys. Tuo pačiu, kaip nepagrįstus apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto atskirojo skundo argumentus, susijusius su detaliojo plano rengimu, tvirtinimu, pasirašymu, ginčo žemės sklypo vertės mažinimu ir bankrutuojančios bendrovės turtinių interesų pažeidimu, teismo pasyvumu. Apeliacinio teismo nuomone, kreditorius UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime teisingai nurodo, jog minėti argumentai neturi įtakos nagrinėjamo klausimo išsprendimui, nes įregistruoti teisėti bei nenuginčyti detaliuoju planu patvirtinti sprendiniai niekaip negali pažeisti nei BUAB „Verantas“, nei kreditorių teisių ir interesų. Kita vertus, apeliantas leistinomis priemonėmis neįrodė minėtų argumentų (CPK 185 str.). Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog tai, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ne proceso šalys, o teismas turi įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.).

Kartu pažymėtina, kad apeliantas, manantis, kad yra suklastoti BUAB „Verandas“ vadovų parašai, o taip pat ir detalusis planas, turi teisę Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytų nusikalstamų veikų tyrimo pradėjimo.

Taip pat kaip nepagrįstus apeliacinės instancijos teismas atmeta kreditoriaus atskirojo skundo argumentus, kad teismo nutartis yra nemotyvuota.

Kaip žinia, tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas, remdamasis pirmiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais, konstatavo, jog šis klausimas iš esmės išspręstas teisingai. Taigi, netgi nustačius, kad teismas neišnagrinėjo visų kreditoriaus atsiliepime pateiktų argumentų, – ši aplinkybė negali būti pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą (CPK 185 str., 329 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi buvo panaikinti tik visi areštai BUAB „Verandas“ nuosavybės teise priklausančiam 1, 27 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), šia nutartimi nebuvo panaikinta laikinoji apsaugos priemonė, susijusi su priverstinio skolos išieškojimo iš BUAB „Verantas“ turto sustabdymu, kuri buvo taikyta civilinėje byloje Nr. 2-1727-259/2013 pagal UAB „Serneta“ actio Pauliana ieškinį atsakovams BUAB „Verandas“ ir UAB „Medicinos bankas“ dėl 2006 m. gruodžio 19 d. tarp BUAB „Verandas“ ir UAB „Medicinos bankas“ sudarytos sutartinės hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad dėl turto arešto panaikinimo minėtam žemės sklypui neužtikrinamas būsimo sprendimo įvykdymas minėtoje civilinėje byloje, pažeidžiamos kreditoriaus teisės, o taip pat ir ekonomiškumo bei proporcingumo principai (CPK 185 str.).

Kaip minėta, bankroto administratorius prašo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti UAB ,,Regroup projektavimas“. Pažymėtina, kad šis prašymas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos dėl jo nepasisako, nes, kaip žinia, apeliacinis procesas atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkciją (CPK 47 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas (CPK 263 str., 329–330 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.