- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-11
- Bylos Nr.
- 2-1179/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00732-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danguolė Martinavičienė, Vigintas Višinskis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Serneta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarties, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Verantas“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2012 m. balandžio 30 d., iškelta atsakovo UAB ,,Verantas“ bankroto byla. Nutartyje numatytas 45 kalendorinių dienų terminas finansiniams reikalavimams pareikšti suėjo 2012 m. birželio 14 d. 2012 m. gegužės 25 d. pareiškėjas UAB ,,Serneta“ pateikė prašymą patvirtinti jo 2 617 500 Lt finansinį reikalavimą, kildinamą iš paskolos sutarties. Iš dalies tenkinęs prašymą, Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo UAB „Serneta“ 2 550 000 Lt finansinį reikalavimą.
2012 m. lapkričio 29 d. kreditorius UAB ,,Serneta“ kreipėsi į BUAB ,,Verantas“ bankroto administratorių, prašydamas patikslinti UAB ,,Serneta“ finansinį reikalavimą bankroto byloje, t. y. patvirtinti papildomą 1 012 101,97 Lt finansinį reikalavimą, kurį sudaro 673 218,53 Lt pagrindinė skola ir 338 883,44 Lt palūkanos. Nurodė, kad 2012 m. spalio – lapkričio mėnesiais iš BUAB ,,Verantas“ bankroto administratoriaus gavo BUAB ,,Verantas“ banko sąskaitų išrašus. Kreditoriaus teigimu, iš šių išrašų paaiškėjo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2009 m. UAB ,,Serneta“ atsakovui UAB ,,Verantas“ dalimis pervedė 2 724 417,03 Lt sumą. Dalį šios sumos – 2 051 198,50 Lt UAB ,,Verantas“ grąžino, todėl negrąžinta skolos dalis sudaro 673 218,53 Lt.
Atsakovo BUAB ,,Verantas“ bankroto administratoriui nesikreipus į teismą dėl kreditoriaus BUAB ,,Serneta“ papildomo finansinio reikalavimo patvirtinimo, kreditorius BUAB ,,Serneta“ prašymą patvirtinti papildomą finansinį reikalavimą pateikė teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi kreditoriaus BUAB ,,Serneta“ prašymo atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti netenkino, o prašymą dėl papildomo 1 012 101,97 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB ,,Verantas“ bankroto byloje atmetė.
Teismas sprendė, kad kreditoriaus UAB ,,Serneta“ prašymas patvirtinti papildomą finansinį reikalavimą yra nepagrįstas ir neįrodytas. Pasak teismo, kreditoriaus reiškiamas finansinis reikalavimas grindžiamas pinigų pervedimais, atliktais laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 19 d. iki 2009 m. rugpjūčio 17 d., t. y. dar iki bankroto bylos UAB „Verantas“ iškėlimo dienos, tuo tarpu ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis numato galimybę tikslinti finansinius kreditorių reikalavimus, kurie atsirado bankroto proceso metu. Teismas taip pat konstatavo, kad kreditorius neįrodė, jog suteikė paskolą UAB „Verantas“ ir kad UAB „Verantas“ turi prievolę grąžinti 673 218, 53 Lt skolą. Pasak teismo, kreditorius nepateikė paskolos sutarties ar susitarimo tarp šalių, kurie galėtų pagrįsti, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu buvo pervedamos piniginės lėšos pagal kreditoriaus pateiktus bankinius išrašus. Teismo vertinimu, vien išrašai iš bankinių dokumentų neįrodo, kad UAB „Serneta“ suteikė paskolą UAB „Verantas“ ir kad UAB „Verantas“ turėjo prievolę grąžinti pinigus UAB „Serneta“.
Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti kreditoriaus praleisto termino papildomam finansiniam reikalavimui pareikšti. Terminas finansiniams reikalavimas pareikšti baigėsi 2012 m. birželio 14 d., o kreditorius UAB ,,Serneta“ į BUAB ,,Verantas“ bankroto administratorių su prašymu patvirtinti papildomą finansinį reikalavimą kreipėsi 2012 m. lapkričio 29 d. Teismo vertinimu, kreditoriaus nurodyta termino praleidimo priežastis – BUAB „Verantas“ administratoriaus netinkamas pareigų vykdymas – yra nesusijusi su teismo nustatytu 45 dienų termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleidimu, kadangi pareiškėjas į BUAB „Verantas“ bankroto administratorių kreipėsi jau praleidęs teismo nutartimi nustatytą 45 dienų terminą. Teismas atsižvelgė į tai, kad kreditorius apie terminą finansiniams reikalavimas pareikšti žinojo jau pareikšdamas pirmąjį prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Pasak teismo, papildomas reikalavimas grindžiamas finansinėmis operacijomis, atliktomis laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2009 metų, todėl sprendė, kad kreditorius turėjo realią galimybę teismo nustatytu terminu imtis veiksmų, kad būtų nustatytas turimų reikalavimų bankrutuojančiai įmonei tikrasis dydis. Teismas nurodė, kad termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atmesti kreditoriaus prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius BUAB ,,Serneta“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti 1 012 101,97 Lt dydžio patikslintą finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismas nepagrįstai neatnaujino termino finansiniam reikalavimui pareikšti. Apelianto didžioji dalis dokumentų yra pamesti, todėl tik 2012 m. spalio – lapkričio mėn. iš BUAB ,,Verantas“ bankroto administratoriaus gavęs UAB ,,Verantas“ sąskaitų išrašus, jis turėjo realią galimybę nustatyti tikslų papildomo finansinio reikalavimo dydį ir pateikti šį reikalavimą patvirtinančius dokumentus. Be to, apeliantui 2012 m. lapkričio 29 d. pateikus BUAB ,,Verantas“ bankroto administratoriui prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, jis šio reikalavimo nei teikė teismui tvirtinti, nei jo ginčijo, tokiu būdu pažeisdamas ĮBĮ nuostatas.
2) Skirtingai nei nurodė teismas, kreditorius turi teisę tikslinti finansinį reikalavimą, susidariusį ne bankroto procese, iki teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo dienos.
3) Skirtingai nei nurodė teismas, bankų sąskaitų išrašai yra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis reikalavimo teisę, susidariusią paskolos teisinių santykių pagrindu, nes remiantis jais, akivaizdu, kad piniginės lėšos buvo paskolintos, tačiau negrąžintos iki šiol. Be to, atsakovas BUAB ,,Verantas“ paskolos suteikimo fakto neginčija, o tai tik įrodo aplinkybę, kad apeliantas iš tiesų suteikė 673 218,53 Lt paskolą. Vien tik ta aplinkybė, kad apeliantas dėl objektyvių priežasčių negali pateikti paskolos sutarčių, kurios pagal kasacinio teismo praktiką nėra būtinos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apelianto patikslintas finansinis reikalavimas yra nepagrįstas. Be to, bankroto bylos yra susijusios su viešojo intereso tenkinimu, todėl teismas turi būti aktyvus ir nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo, turi imtis priemonių išsiaiškinti kreditoriaus finansiniam reikalavimui reikšmingas aplinkybes, o ne formaliai taikyti ĮBĮ nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius UAB ,,Medicinos bankas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:
1) Teismas pagrįstai sprendė, kad nebuvo pagrindo atnaujinti praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti, kadangi nėra svarbių priežasčių, dėl kurių jis praleistas, be to, apeliantas terminą praleido žymiai. Apeliantas melagingai teigia, kad apie papildomą finansinį reikalavimą sužinojo tik iš BUAB ,,Verantas“ sąskaitų išrašų, kuriuos gavo 2012 m. pabaigoje. Šią informaciją apeliantas galėjo gauti iš savo sąskaitų išrašų, byloje nėra pateikta duomenų, kad jis nebūtų galėjęs disponuoti savo atsiskaitomųjų banko sąskaitų informacija. Be to, su papildomu finansiniu reikalavimu apeliantas turėjo kreiptis ne į atsakovo bankroto administratorių, o tiesiogiai į teismą, prašydamas atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Be to, BUAB ,,Verantas“ bankroto administratorius 2013 m. gegužės 8 d. nurodė, kad neteiks tvirtinti apelianto papildomo finansinio reikalavimo teismui, tačiau apeliantas į teismą kreipėsi tik daugiau nei po pusės metų laiko.
2) Skirtingai nei teigia apeliantas, jo pareikštas papildomas reikalavimas yra savarankiškas, jis nėra patikslinantis pirminį teismo patvirtintą apelianto reikalavimą, todėl šiuo atveju netaikytina ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostata.
Šalies argumentai
3) Apeliantas nurodo, kad nedisponuoja jokiais įmonės dokumentais, tačiau tvirtina neabejojantis, kad paskola BUAB ,,Verantas“ buvo suteikta. Pačiuose mokėjimo pavedimuose nenurodoma, kad lėšos skolinamos, o nurodoma, kad tai avansinės įmokos. Paskolos sutarties, kuri turėjo būti rašytinės formos, neturi nei viena iš šalių. Tai, kad šalių nesiejo paskolos santykiai dėl minėtos sumos, patvirtina ir byloje pateiktas šalių pasirašytas, apelianto buhalterės parengtas tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas, pagal kurį atsakovas UAB ,,Verantas“ 2010 m. spalio 31 dienai apeliantui skolingas 1 500 000 Lt sumą (dėl šios sumos apelianto finansinis reikalavimas yra patvirtintas BUAB ,,Verantas“ bankroto byloje).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BUAB ,,Verantas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti apelianto pareikštą 1 012 101,97 Lt dydžio papildomą finansinį reikalavimą dviem motyvais. Pirma, apelianto pareikštas papildomas reikalavimas yra nepagrįstas, ir, antra, apeliantas praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, kurio nėra pagrindo atnaujinti.
Apeliantas prašomą patvirtinti 1 012 101,97 Lt dydžio finansinį reikalavimą kildina iš tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių. Apelianto teigimu, šį reikalavimą sudaro 2007-2009 m. laikotarpiu atsakovui parvesta ir negrąžinta 673 218,53 Lt dydžio paskolos suma bei 338 883,44 Lt palūkanos už netinkamą prievolės grąžinti paskolą vykdymą.
Paskolos teisinių santykių buvimą apeliantas grindžia išrašais iš atsakovo BUAB ,,Verantas“ banko sąskaitų (b. l. 12-45), iš kurių, be kita ko, matyti, kad 2007-2009 metų laikotarpiu šalys tarpusavyje atliko mokėjimo pavedimus. Apelianto teigimu, atsakovo apeliantui negrąžintą paskolos sumą sudaro skirtumas (673 218,53 Lt) tarp apelianto UAB ,,Serneta“ atsakovui UAB ,,Verantas“ pervestų lėšų ir atsakovo UAB ,,Verantas“ apeliantui pervestų lėšų. Kitokių duomenų, patvirtinančių įrodinėjamus paskolos teisinius santykius, apeliantas nepateikė.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju vien mokėjimo pavedimai, kuriuose nėra nurodyti mokėjimo pagrindai, nėra pakankami konstatuoti tarp šalių susiklosčiusius paskolos santykius.
Kolegijos vertinimu, esminę reikšmę šioje byloje turi 2010 m. spalio 31 d. šalių sudarytas tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas (b. l. 115), kuriuo šalys patvirtino, kad galutinį atsakovo UAB ,,Verantas“ skolos likutį 2010 m. spalio 31 d. duomenimis sudaro 1 500 000 Lt (be palūkanų ir delspinigių). Šis apelianto reikalavimas yra patvirtintas atsakovo bankroto byloje 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi (CPK 179 str. 3 d.). Šis tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas buvo sudarytas po to, kai buvo atlikti minėti mokėjimai, kuriais apeliantas grindžia papildomą finansinį reikalavimą. Kolegijos vertinimu, šis apelianto vyr. buhalterės sudarytas ir šalių pasirašytas įsiskolinimo aktas patvirtina, kad didesnio (papildomo) įsiskolinimo atsakovas apeliantui neturėjo (CPK 185 str.).
Apeliantas, teigdamas, kad vien sąskaitos išrašai patvirtina paskolos sutarties sudarymo faktą, vadovaujasi kasacinio teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2011. Minėtoje byloje teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, pripažino, kad pinigų pervedimas patvirtina tarp minėtos bylos šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius. Kartu minėtoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik iš paskolos, bet ir iš kitokių santykių, todėl faktas, kad ieškovas jam pervedė pinigus, savaime neįrodo būtent paskolinių šalių santykių.
Šiuo atveju, kaip minėta, visų pirma apelianto skolinio įsipareigojimo dėl prašomo patvirtinti papildomo finansinio reikalavimo nepagrįstumą patvirtina 2010 m. spalio 31 d. įsiskolinimo suderinimo aktas, kuris paneigia atsakovo įrodinėjamos 673 218,53 Lt dydžio skolos faktą. Be to, sutiktina su trečiojo asmens UAB ,,Medicinos bankas“ teiginiais, kad abejonę minėtos paskolos egzistavimu kelia ir tai, kad apeliantas dėl jo įrodinėjamų 2007-2009 metais atsakovui suteiktų paskolų pareiškė tik 2012 metų pabaigoje gavęs BUAB ,,Verantas“ sąskaitų išrašus, nors prašymą įstoti į BUAB ,,Verantas“ bankroto bylą pareiškė dar 2011 m. birželio 29 d., nurodydamas, kad jo reikalavimą sudaro tik 1 500 000 Lt suma (kuri yra patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi). Kolegijos vertinimu, apelianto argumentas, kad apie jo atsakovui suteiktą ir pastarojo negrąžintą 673 218,53 Lt dydžio paskolą jis sužinojo tik gavęs atsakovo sąskaitų išrašus, yra neįtikimas. Be to, byloje pateikti kasos pajamų orderio kvitai (b. l. 118-120) patvirtina, kad mokėjimai tarp šalių vyko ne tik pavedimais, bet ir grynaisiais pinigais. Todėl šiuo atveju vien skirtumas tarp banko sąskaitose esančių apelianto ir atsakovo pervestų sumų, neįrodo atsakovo įsiskolinimo apeliantui.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių apelianto nuoroda į minėtą kasacinio teismo nutartį nepaneigia pirmosios instancijos išvados, jog šiuo atveju sąskaitos išrašai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių ir atsakovo pareigos grąžinti apeliantui 673 218,53 Lt skolą bei palūkanas.
Tai, kad bankroto bylos susiję su viešu interesu, neatleidžia šalių nuo įrodinėjimo pareigos. Apeliantas, prašymas patvirtinti jo finansinį reikalavimą, turi įrodyti šio reikalavimo pagrįstumą (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas šios pareigos neįvykdė, todėl teismas pagrįstai atmetė jo prašymą dėl 1 012 101,97 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo.
Konstatavus apelianto prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo nepagrįstumą, atskirojo skundo argumentai, susiję pagrindo atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti buvimu, netenka teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Remiantis išdėstytu, skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.