Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verentas“ 2015 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, civilinėje byloje Nr. B2-1603-259/2015, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“, AS Reverta, Kauno miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Bordolina“, uždaroji akcinė bendrovė „Istpro“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Serneta“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų argumentai

Skundžiamais kreditorių susirinkimo nutarimais yra pažeidžiami atsakovo kreditorių interesai, nutarimai yra neteisėti savo turiniu. Ginčo nutarimais buvo sukurtos tik vienam iš atsakovo kreditorių UAB „Medicinos bankas“ naudingos sąlygos. Buvo nutarta, jog bankroto administravimo išlaidos bankui bus mokamos trečiąja eile. Tokiu atveju bankas be savo kreditorinio reikalavimo, kurio įvykdymas ir taip jau yra užtikrintas hipoteka, papildomai dar gaus bankroto išlaidų atlyginimą. Todėl kitų kreditorių galimybės patenkinti savo kreditorinius reikalavimus yra nepagrįstai sumažintos, kadangi administravimo išlaidos bankui bet kuriuo atveju atlyginamos iš bendros atsakovui priklausančios turto masės. Kitu skundžiamu nutarimu UAB „Medicinos bankas“ taip pat atsiduria geresnėje padėtyje nei kiti kreditoriai, kadangi pardavus (duomenys neskelbtini), bankroto administratoriui skirtas 15 proc. dydžio sėkmės mokestis, skaičiuojamas nuo už sklypo pardavimo gautų lėšų, nebus mokamas. Taigi bankui teksiančios lėšos už sklypo pardavimą nesumažės, tuo tarpu kitiems kreditoriams teksiančios lėšos dėl administratoriui mokėtino sėkmės mokesčio atitinkamai mažės. Tokiu būdu nesilaikoma kreditorių interesų pusiausvyros. Be to, toks nutarimas neskatina administratoriaus parduoti hipoteka įkeisto turto brangiau. Nors ginčo kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti pakankama balsų persvara, tačiau AS Reverta ir UAB „Medicinos bankas“ nesąžiningai naudojasi savo turima balsų dauguma, o teismas šios aplinkybės netyrė bei nevertino. Abu didieji kreditoriai skundžiamus nutarimų projektus pateikė kartu su savo balsavimo iš anksto raštu biuleteniais, todėl atsakovo kreditoriai negalėjo susipažinti su nutarimais. Abu kreditoriai pateikė bendrą nutarimų projektą, todėl akivaizdu, jog jie yra nesąžiningai susitarę ir naudojasi savo privilegijuota padėtimi.

Nutarimų turinys yra neteisėtas, jais iš esmės pažeidžiami kreditorių interesai. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kad UAB „Medicinos bankas“ kreditorinio reikalavimo įvykdymas yra užtikrintas hipoteka. Taigi UAB „Medicinos bankas“ iš atsakovui priklausančios turto masės papildomai gaus ir bankroto administravimo išlaidų atlyginimą, o kitų kreditorių galimybės patenkinti savo kreditorinius reikalavimus bus nepagrįstai sumažintos. Nustačius, kad bankroto administratoriui nebus mokamas sėkmės mokestis už hipoteka apsunkinto turto pardavimą, UAB „Medicinos bankas“ atsidūrė privilegijuotoje padėtyje lyginant su kitais kreditoriais, kadangi jo gautos lėšos už sklypo pardavimą nesumažės. Tuo tarpu kitiems kreditoriams teksiančios lėšos atitinkamai sumažės dėl bankroto administratoriui mokėtino sėkmės mokesčio. Sėkmės mokesčio nustatymas tik tam tikrai turto grupei neskatina bankroto administratoriaus stengtis dėl tokio turto pardavimo geriausiomis sąlygomis. Kreditoriai AS Reverta ir UAB „Medicinos bankas“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi ir veikė išimtinai savo naudai, nepaisė kitų atsakovo kreditorių interesų. Abu didieji kreditoriai pateikė bendrą ginčijamų nutarimų projektą, sutartinai balsavo už jį.

Pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, teikdamas atskirąjį skundą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nuolat suinteresuoto asmens UAB „Medicinos bankas“ atžvilgiu inicijuoja nepagrįstus teisminis procesus .BUAB „Verantas“ bankroto byloje nuo 2012 m. patirtos bankroto administravimo išlaidos, bankroto administratoriaus UAB Verslo administravimo centras“ prašymu buvo apmokėtos suinteresuoto asmens UAB „Medicinos bankas“ lėšomis, todėl šios išlaidos suinteresuotam asmeniui turi būti kompensuojamos. Nei apeliantas, nei kiti kreditoriai jokių bankroto administravimo išlaidų sumokėję nebuvo, todėl neturi teisės reikalauti jų atlyginimo. Bankroto byla buvo iškelta UAB „Medicinos bankas“ prašymu, tačiau bankroto administratorius neturėjo galimybės savo lėšomis padengti bankroto administravimo išlaidų, todėl susiklostė ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga šių išlaidų kompensavimui. Apeliantas, prašydamas nustatyti 15 proc. dydžio sėkmės mokestį bankroto administratoriui už hipoteka apsunkinto turto pardavimą, siekia pakenkti kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ interesams. Bankroto administratoriui 15 proc. dydžio sėkmės mokestis turi būti mokamas tik nuo papildomai išieškotų lėšų, turto sugrąžinimo ar atlikus veiksmus, kuriems reikalingos ypatingos bankroto administratoriaus pastangos. Apelianto argumentai dėl kreditorių, turinčių balsų daugumą, nesąžiningumo yra visiškai nepagrįsti. Pats apeliantas net nedalyvavo kreditorių susirinkime, kurio nutarimus skundžia, nesidomėjo jame svarstomais klausimas, nesiuntė savo balsavimo raštu biuletenio.

Nutarimas dėl administravimo lėšų apmokėjimo nepažeidžia kitų kreditorių teisių bankroto byloje, kadangi dalis bankroto administravimo lėšų buvo apmokėtos kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ sąskaita, tokiu būdu palengvinant bankroto administratoriaus finansinę naštą. Priešingai nei teigia pareiškėjas, bankroto administravimo išlaidos kreditoriui UAB „Medicinos bankas“ nėra papildomas atlyginimas, o tik grąžintinos lėšos, skirtos bankroto administravimo išlaidoms padengti. Skundžiamu nutarimu, kuriuo nustatyta, kad sėkmės mokestis nebus mokamas už hipoteka apsunkinto turto pardavimą, pažeidžia bankroto administratoriaus teises gauti atlyginimą už bankroto administravimą iš visų rūšių lėšų. Tokiu būdu sėkmės mokestis bus dengiamas tik tų kreditorių, kurių reikalavimai nėra užtikrinti hipoteka, sąskaita.

UAB „Medicinos bankas“ kreditorinis reikalavimas yra užtikrintas hipoteka, jo reikalavimas bus patenkintas iš lėšų, gautų pardavus šį turtą, todėl bankui nėra pagrindo mokėti papildomą bankroto administravimo išlaidų atlygį ir iš kitos atsakovui priklausančios turto masės dalies. UAB „Medicinos bankas“ padėtis yra geresnė nei kitų kreditorių, kadangi bankroto byloje nustatytas sėkmės mokestis administratoriui nebus skaičiuojamas nuo hipoteka apsunkinto turto pardavimo. Bankroto administratorius nesieks hipoteka apsunkinto turto parduoti už aukščiausią kainą, ir gali susiklostyti situacija, kad šis kreditorius, visiškai nepatenkinus banko kreditorinio reikalavimo, atsidurs bendroje eilėje su kitais atsakovo kreditoriais. AS Reverta ir UAB „Medicinos bankas“ nesąžiningai piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Atskirieji skundai netenkintini.

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovo BUAB „Verentas“ kreditorių susirinkimo ginčo nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, atitinkantys Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas.

Dėl Nutarimo1

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimtas kreditorių susirinkimo Nutarimas1 administravimo išlaidų klausimu visiškai atitinka ĮBĮ nustatytą reglamentavimą bei nepažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principo, atskirųjų skundų argumentai tokios išvados nepaneigia.

Kaip matyti iš Nutarimo1, kreditoriai nutarė - patirtas bankroto administravimo išlaidas litais pagal bankroto administratoriaus pateiktą priedą Nr. 2 apmokėti eurais pagal oficialų konvertavimo kursą 3,4528 Lt/EUR tokiu eiliškumu: pirma, UAB „Verslo administravimo centras, antra, UAB „Verslo administravimo centras“ įgaliotam asmeniui A. S., trečia, UAB „Medicinos bankas“ (2.2 p., b. l. 12). Byloje pateikti duomenys tvirtina, kad bankroto procesą inicijavęs kreditorius UAB „Medicinos bankas“ pagal BUAB „Verantas“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo centras“ prašymus apmokėjo bankroto administravimui reikalingas išlaidas (b. l. 70-81).

Apeliantai kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ teisę į sumokėtų bankroto administravimo išlaidų atlyginimą nepagrįstai sieja su šio kreditoriaus reikalavimo teisių užtikrinimu nekilnojamojo turto hipoteka. Aplinkybė, jog kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, nelemia kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimo. Kreditorių lygiateisiškumo principas yra vienas iš esminių bankroto teisės principų, kylantis iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygybės įstatymui ir teismui principo. Tačiau įkeitimu ar hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami be eilės iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, todėl šių kreditorių padėtis nėra lygiavertė su kreditoriais, kurių reikalavimai neužtikrinti įkeitimu ar hipoteka. Kadangi tokia padėtis susidaro dėl įstatyme nustatytų pagrindų, ji nereiškia kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimo. Toks pažeidimas konstatuotinas tuo atveju, jei daliai kreditorių geresnės sąlygos patenkinti savo reikalavimus sudaromos ne įstatyme nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2014).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai taip pat nepagrįstai UAB „Medicinos bankas“ patirtų bankroto administravimo išlaidų apmokėjimą traktuoja kaip papildomą atlygį. Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikusio asmens (nagrinėjamu atveju - UAB „Medicinos bankas“) pareiga prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo, o taip pat tokių administravimo išlaidų apmokėjimo pirmenybė prieš kreditorių reikalavimų tenkinimą yra reglamentuota ĮBĮ 36 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos gali būti apmokamos asmens, pateikusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, lėšomis. Todėl bankroto bylą inicijavusio kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ patirtos bankroto administravimo išlaidos turi būti atlyginamas pagal ĮBĮ 36 straipsnio nustatytas taisykles ir tai pripažinti papildomu atlygiu nėra pagrindo.

Dėl Nutarimo2

Iš 2015 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo Nutarimo2, kuriuo buvo patvirtintas bankroto administravimo atlyginimas (2.4 p.) turinio matyti, kad BUAB „Verantas“ bankroto byloje buvo patvirtintas 4 350 Eur (plius PVM) dydžio bankroto administratoriaus atlyginimas už visą bankroto administravimo laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Taip pat patvirtintas 15 proc. dydžio sėkmės mokestis (įskaitant PVM), kuris būtų mokamas bankroto administratoriui nuo išieškotų lėšų, išskyrus lėšas, gautas už (duomenys neskelbtini), bei nekilnojamojo turto ir turtinių teisių, (duomenys neskelbtini), pardavimą ar perdavimą.

Atskirųjų skundų argumentai šiuo aspektu patvirtina, kad apeliantai iš esmės neginčija, administratoriaus atlyginimą sudarančios premijinės atlyginimo formos dalies– 15 proc. sėkmės mokesčio, t. y. sutinka su tuo, kad kreditorių susirinkime nustatytas sėkmės mokestis administratoriui galėtų būti mokamas, tačiau nesutinka su tuo, kad sėkmės mokestis nebus skaičiuojamas nuo lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą bei turtines teises ((duomenys neskelbtini)), tvirtindami, kad tokiu būdu administratorius nebus skatinamas parduoti šį turtą palankiausiomis sąlygomis, už geriausią kainą, o įkaitų davėjai, nepatenkinus jų reikalavimų, atsidurs bendroje kreditorių eilėje, dėl ko nukentės visų kreditorių interesai bankroto byloje. Įvertinęs skundžiamame nutarime įtvirtintas su šia administratoriaus atlyginimo dalimi susijusias formuluotes, atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos argumentus šiuo klausimu bei atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuotas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundų argumentais nesutinka.

Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta dėl bankroto administravimo sėkmės mokesčio teisinės prigimties bei pripažinta, kad bankroto administratoriaus atlyginimas gali būti nustatomas iš dviejų dalių – pirmoji, kai bankroto administratoriui yra nustatomas atlyginimas už atliktus darbus, kuriuos jis privalo atlikti pagal ĮBĮ nuostatas ir kreditorių susirinkimo sprendimus, ir antroji – kreditorių susirinkimo numatyta premijinė atlyginimo forma, kuriai gali būti prilyginamas sėkmės mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012).

Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei). Taigi, bankroto administratorius, kaip ir bet koks kitas profesinės veiklos subjektas, privalo siekti geriausių pastangų. Kita vertus, kreditorių susirinkimui nedraudžiama skatinti bankroto administratorių siekti konkretaus rezultato mainais jam pasiūlant vadinamąjį sėkmės mokestį. Tačiau tokiu atveju administratorius, siekdamas papildomo atlygio už vykdomas funkcijas, išreikšto sėkmės mokesčiu procentine išraiška, kreditorių susirinkimui privalo pateikti informaciją apie įprastines atitinkamų pareigų vykdymo sąlygas, atliktinus papildomus veiksmus, siekiant efektyvesnio ir ekonomiškai naudingesnio įmonei bei jos kreditoriams rezultato.

Nagrinėjamu atveju 2015 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimas Nutarimu2 sprendė, kad nėra pagrindo sėkmės mokesčio mokėjimo sieti su lėšomis, kurias planuojama gauti realizavus bankrutavusios įmonės turtą (apsunkintą hipoteka), t. y. skundžiamu Nutarimu2 dalimi buvo nutarta nemokėti sėkmės mokesčio vien už bankrutuojančios įmonės turto pardavimą (realizavimą).

Nesutiktina su atskirųjų skundų argumentais, kad, mokant administratoriui sėkmės mokestį už turto pardavimą toks atlyginimo nustatymo būdas, galėtų būti vertinamas kaip skatinimas parduoti turtą už kuo didesnę kainą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas tokius atskirųjų skundų argumentus, pažymi, kad pagal apeliantų prašomą nustatyti sėkmės mokesčio mokėjimo tvarką, kuomet bankroto administratoriui sėkmės mokestis priklausytų bet kokioje situacijoje (galimai net ir apskritai turto nepardavimo, o tik jo perdavimo kreditoriui atveju), 15 proc. dydžio sėkmės mokestį administratorius galėtų gauti iš esmės atlikęs bankrutavusios įmonės turto realizavimo procese įprastus veiksmus, t. y. tokius veiksmus, kokius jį įpareigoja atlikti specialaus subjekto – bankroto administratoriaus – teisinis statusas bei veiklos funkcijos, nustatytos ĮBĮ. Apeliacinio teismo vertinimu, toks nustatyto sėkmės mokesčio apskaičiavimo būdas jokios skatinamosios funkcijos neatliktų. Priešingai, galėtų lemti nepagrįstą administratoriaus praturtėjimą. Byloje nesama duomenų, kokių papildomų veiksmų administratorius turėtų imtis, vykdydamas 1,2700 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei nekilnojamojo turto ir turtinių teisių, (duomenys neskelbtini), pardavimą ar perdavimą ir siekdamas geriausių rezultatų kreditoriams, kokių papildomų išteklių tokių funkcijų vykdymas gali pareikalauti, kokį konkretų (nestandartinį) turto realizavimo būdą administratorius turėtų įgyvendinti ir pan.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, įvertinus sėkmės mokesčio paskirtį, nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiama Nutarimo2 dalis, kuria nenumatomas sėkmės mokestis už bankrutuojančios įmonės turto realizavimą, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei ĮBI nuostatoms, juo taip pat nėra pažeidžiami kreditorių, kurių reikalavimai nėra užtikrinti įkeitimu (hipoteka), interesai bei galimybės gauti bent dalinį savo reikalavimų patenkinimą, juo labiau, kai ir jiems nereikės mokėti sėkmės mokesčio už minėto turto realizavimą. Šiame kontekste pastebėtina, kad argumentai neva administratorius gali minėtą turtą pardavinėti per mažomis kainomis, apskritai tėra apeliantų prielaidos apie galimą administratoriaus nesąžiningumą, o ir bet kuriuo atveju kreditoriai turi teisę kontroliuoti administratoriaus veiklą.

Dėl piktnaudžiavimo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir bankroto procese

Byloje skundžiami kreditorių susirinkimo Nutarimas1 bei Nutarimas2 buvo priimti 66,49 proc. balsų dauguma, kurią sudaro dviejų didžiausių kreditorių BUAB „Verantas“ bankroto byloje balsai, t. y. UAB „Medicinos bankas“ – 31,19 proc. bei AS Reverta – 35,30 proc. (b. l. 12, 13, 14). Apeliantų teigimu, kreditorių UAB „Medicinos bankas“ ir AS Reverta veiksmuose, kuomet dvi savarankiškos kredito įstaigos pateikia vieną bendrą nutarimų projektą, už kurį abi balsuoja „už“, turi nesąžiningo naudojimosi turima balsų dauguma požymių, toks elgesys, apeliantų manymu, turėtų būti laikomas piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas ir su šiais apeliantų argumentais nesutinka.

Iš ĮBĮ 24 straipsnyje įtvirtintos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos darytina išvada, jog įstatymo leidėjas kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą nustatė tiesiogiai priklausomą nuo teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumų dydžio. Vadinasi, vien ta aplinkybė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas, priimamas didžiausių kreditorių balsų dauguma, pati savaime nelemia tokio nutarimo neteisėtumo ir šių kreditorių piktnaudžiavimo. Todėl aplinkybė, kad kreditoriai UAB „Medicinos bankas“ ir AS Reverta, turėdami balsų daugumą, įgyvendino savo kaip įmonės kreditorių teises, išreikšdami savo poziciją, nesudaro pagrindo teigti, kad jie netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, juo labiau, kai priimti kreditorių susirinkimo nutarimai yra pripažįstami teisėtais ir pagrįstais (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

Todėl atskirųjų skundų motyvai neteikia pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, dėl to ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.