- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- 2-755/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00732-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“, AS „Reverta“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ir AS „Reverta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Verantas“ bankroto byloje Nr. B2-2491-259/2012.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl UAB „Serneta“ reikalavimo patvirtinimo BUAB „Verantas“ bankroto byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 1 d. nutartimi iškėlė UAB „Verantas“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo centras“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2012 m. balandžio 30 d.
BUAB „Verantas“ administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus, įskaitant ir UAB „Serneta“ 2 617 500 Lt reikalavimą, užtikrintą įkeitimu, grindžiamą įsiteisėjusia Kauno miesto apylinkės 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi, kuria iš skolininko UAB „Verantas” UAB „Serneta“ nutarta išieškoti: 1 500 000 Lt negrąžintos paskolos, 510 000 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2005-11-09 iki 2011-08-04, 540 000 Lt delspinigių, iš viso 2 550 000 Lt pagal 2004-11-09 paskolos sutartį, sudarytą tarp UAB „Serneta“ ir UAB „Verantas“, užtikrintą įkeitimu. Teigė, kad papildomai reiškiamas UAB „Serneta“ reikalavimas patvirtinti 67 500 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2011-08-04 iki 2012-04-30.
Nurodė, kad tarp UAB „Serneta“ ir UAB „Medicinos bankas“ vyksta teisminis ginčas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2452-230/2012, pagal ieškovo UAB „Medicinos bankas“ netiesioginį ieškinį, pareikštą už BUAB „Verantas“, atsakovui UAB „Serneta“, tretiesiems asmenims UAB „FINIENS“ Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, notarei A. P. dėl hipotekos ir įkeitimo pripažinimo pasibaigusiais. Šioje byloje UAB „Medicinos bankas“ teigia, jog tarp UAB „Serneta“ ir UAB „Verantas“ hipotekos teisiniai santykiai neegzistuoja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino hipotekos kreditoriaus UAB „Serneta“ 2 550 000 Lt finansinį reikalavimą.
Teismas nustatė, kad BUAB „Verantas“ ir UAB „Serneta“ 2004-11-09 sudarė paskolos sutartį (toliau ir Sutartis), kuria pastarasis iki 2005-11-09 paskolino UAB „Verantas“ 1 500 000 Lt. Tačiau iki šiol skolos BUAB „Verantas“ negrąžino. Remdamasis bylos įrodymais: įsiteisėjusia Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-06 nutartimi, Sutartimi, papildomu susitarimu prie jos, kasos pajamų orderiais, pagal kuriuos UAB „Serneta“ reikalavimą sudaro 1 500 000 Lt paskola, 510 000 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2005-11-09 iki 2011-08-04, 540 000 Lt delspinigių, iš viso 2 550 000 Lt, teismas konstatavo, kad ši finansinio reikalavimo dalis pagrįsta ir tvirtintina.
Teismas netenkino kreditoriaus UAB „Serneta“ prašymo patvirtinti 67 500 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2011-08-04 iki 2012-04-30 (CK 1.125 str. 9 d.).
Teismas, remdamasis minėta įsiteisėjusia ir prejudicinę galią turinčia Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-06 nutartimi, atmetė UAB „Medicinos bankas“ argumentus, jog neturėtų būti tvirtinami 540 000 Lt delspinigiai.
Teismas sutiko su UAB „Medicinos bankas“ argumentais, kad BUAB „Verantas“ bankroto byloje yra duomenų, jog ne visi bankrutuojančios bendrovės buhalteriniai dokumentai po bankroto bylos iškėlimo buvo perduoti bankroto administratoriui, nes direktorius yra išvykęs gyventi į Baltarusiją. Tačiau sprendė, aukščiau išvardytų rašytinių įrodymų byloje pakanka konstatuoti UAB „Serneta“ kreditorinio reikalavimo ir jo dydžio pagrįstumą.
Teismas nustatė, kad UAB „Verantas“ prievolės pagal Sutartį įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Serneta“ įkeičiant degalinę su parduotuve, kiemo statinius (kiemo aikštelę), esančius Kaune, Kuršių g. 5, 117 797 kv. m ploto žemės sklypo nuomos teisę pagal 1994-09-01 Valstybinė žemės nuomos sutartį Nr. 141. UAB „Serneta“ leidus, UAB „Verantas“ 2010-06-03 paminėtą turtą pardavė UAB „FINIENS“, tačiau įkeitimas UAB „Serneta“ naudai išliko, iš jo yra pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Remdamasis tuo, teismas pripažino, kad UAB „Serneta“ yra hipotekos kreditorius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ ir AS „Reverta“ atskiruoju skundu prašo prijungti papildomai pateikiamus įrodymus, panaikinti teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį ir netenkinti reikalavimo patvirtinti UAB „Serneta“ finansinio reikalavimo. Taip pat prašo sustabdyti UAB „Serneta“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą iki įsiteisės Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2452-230/2012 priimtas teismo sprendimas. Skunde pateikiami tokie argumentai:
1. Teismas neįvertino UAB „Serneta“ reikalavimo pagrįstumo. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-06 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3609-285/2012 prejudicinė reikšmė turi būti įvertinta atsižvelgiant į hipotekos bylų nagrinėjimo ypatumus – tai yra hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų, kurie nagrinėtini CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009, 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008, kt.). Tai reiškia, jog UAB „Serneta“ reikalavimo pagrįstumas gali būti nustatytas tik išnagrinėjus ginčą ieškinio teisenos tvarka.
2. UAB „Medicinos bankas“ yra kreipęsis į Kauno miesto apylinkės teismą dėl civilinės bylos Nr. 2-3609-285/2012 atnaujinimo. Šis klausimas nėra išspręstas, nes Kauno apygardos teismas perdavė jį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
3. Teismas nekritiškai vertino UAB „Serneta“ pateiktus įrodymus, nes, pirma, jis pateikė nemažai įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Serneta“ ir UAB „Verantas“ yra susiję asmenys, todėl sandoris tarp jų grindžiamas 1 500 000 Lt paskolos išdavimu grynaisiais pinigais yra neįtikėtinas. Teismas taip pat neįvertino jo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, iš kurių akivaizdu, kad jokia paskola UAB „Verantas“ nebuvo suteikta (UAB „Serneta“ 2005-02-28, 2006-06-30, 2006-09-30, 2007-12-31, 2008-03-31, 2008-06-30 balansai) ir kurie patvirtina faktą, kad UAB „Serneta“ neturi jokio finansinio reikalavimo pagal 2004-11-09 paskolos sutartį, 2005-11-10 papildomą susitarimą bei 2004-12-21, 2005-01-18, 2005-02-09 kasos pajamų orderius.
3. Teismas privalėjo stabdyti UAB „Serneta“ reikalavimo tvirtinimą iki Kauno apygardos teisme bus išspręsta civilinė byla Nr. 2-2452-230/2012 pagal UAB „Medicinos bankas“ netiesioginį ieškinį atsakovui UAB „Serneta“ dėl sutartinės hipotekos ir įkeitimo pripažinimo pasibaigusiu pagal UAB „Serneta“ ir UAB „Verantas“ sudarytą paskolos sutartį, nes šioje byloje apskritai bus nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės, ar UAB „Serneta“ apskritai suteikė paskolą UAB „Verantas“.
4. Teismas neįvertino, kad 540 000 Lt netesybos – 0,2 proc. delspinigiai, yra aiškiai per didelės ir nepagrįstai vadovavosi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi. Tuo tarpu pagal kasacinio teismo praktiką teismas kiekvienoje konkrečioje byloje turi nuspręsti, ar prašomos netesybos nėra aiškiai per didelės.
5. Teismas be pagrindo patvirtino UAB „Serneta“ finansinio reikalavimo dalį dėl palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2005-11-09 iki 2007-04-30 vadovaudamasis Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi. Šioms palūkanoms yra praleistas ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 9 d.).
Atsiliepimas
BUAB „Verantas“ administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad atsiliepimo pateikimo dienai bankroto byloje yra įsiteisėjusios teismo nutartys tik dėl 4 kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo: AS „Reverta“, UAB „Bordolina“, Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos. Teigia, jog neturėdamas visų bendrovės dokumentų ir finansinės galimybės naudotis teisininko pagalba, remiasi bankroto administratoriaus nešališkumo principu nepalaiko nei vieno iš kreditorių reikalavimų.
Kreditorius UAB „Serneta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
1. Nei AS „Reverta“, nei UAB „Medicinos bankas“ negalėjo pateikti atskirojo skundo, nes AS „Reverta“ nedalyvavo tvirtinant UAB „Serneta“ finansinį reikalavimą, o teismo nutartis, kuria patvirtintas UAB „Medicinos bankas“ finansinis reikalavimas yra neįsiteisėjusi.
2. Apeliantai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad įsiteisėjusi Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis yra nepagrįsta ir ja nebūtų galima remtis kaip prejudiciniu faktu. Nors, kaip apeliantas nurodo, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad hipotekos teisėjas atlieka formalias procedūras ir nesprendžia šalių ginčų, tačiau šis teismas akcentuoja hipotekos teisėjo pareigą vadovautis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais ir veikti ex officio, kai to reikalauja viešasis interesas. Be to, teismas 2012 m. lapkričio 14 d.nutartimi patvirtino banko 3 137 547,77 Lt finansinį reikalavimą, kildinamą iš 2006-12-19 kredito sutarties Nr. LOAN40174 ir grindžiamo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi, kuria iš skolininko UAB „Verantas” bankui nutarta išieškoti 1 574 800 Lt negrąžinto kredito, 639 952,03 Lt palūkanų, 922 662,74 Lt delspinigių. Dėl to apeliantas elgiasi nesąžiningai, prieštaraudamas savo paties pozicijai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nes vadovavosi ne tik teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi, bet ir kitais bylos įrodymais, įskaitant ir tuos, kurie įrodo paskolos sudarymo faktą.
4. Pagal suformuotą teismų praktiką teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo modifikuoti UAB „Verantas“ ir UAB „Serneta“ sutartinius santykius bei sumažinti netesybų dydį.
5. Teismas, remdamasis Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi, pagrįstai patvirtino 510 000 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2005-11-09 iki 2011-08-04. Dėl to nėra aktualus apelianto nurodytas CK 1.125 straipsnio 9 punktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl kreditoriaus UAB „Serneta“ finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Verantas“ bankroto byloje. Iš atskirojo skundo, atsiliepimų į jį dalyko ir pagrindo matyti, jog šioje byloje keliamas proceso teisės klausimas dėl UAB „Medicinos bankas“ ir AS „Reverta“ teisės paduoti atskirąjį skundą bei materialiosios teisės klausimai dėl kreditoriaus UAB „Serneta“ finansinio reikalavimo ir hipotekos teisėjo nutarties prejudicinės galios, tvirtinant jį BUAB „Verantas“ bankroto byloje. Teisėjų kolegija dėl šių klausimų pasisako atskirai.
Dėl UAB „Medicinos bankas“ ir AS „Reverta“ teisės paduoti atskirąjį skundą
Kaip žinoma, bankrutuojančios įmonės kreditoriai galimybę įgyvendinti proceso teises, įskaitant teisę paduoti atskirąjį skundą, įgyja turėdami dalyvaujančio byloje asmens teisinį statusą (CPK 305, 338 str.). Kaip teisingai nurodoma UAB „Serneta“ atsiliepime į skundą, bankroto bylos nagrinėjimo metu šios įmonės kreditoriai tampa dalyvaujančiais byloje asmenimis ir įgyja trečiųjų asmenų procesinį teisinį statusą tik po to, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl jų finansinio reikalavimo patvirtinimo.
Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtino BUAB „Verantas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų ir kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ 3 137 547,77 Lt įkeitimu ir hipoteka užtikrintą reikalavimą. Gavęs kreditoriaus UAB „Bordolina“ atskirąjį skundą, teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi panaikino minėtos nutarties dalį dėl UAB „Medicinos bankas“ reikalavimo patvirtinimo ir šį klausimą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje, o 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino UAB „Medicinos bankas“ 3 137 414,77 Lt įkeitimu ir hipoteka užtikrintą reikalavimą BUAB „Verantas“ bankroto byloje.
Atskirąjį skundą dėl minėtos teismo nutarties padavė kreditorius UAB „Bordolina“, ginčydamas teismo nutarties dalį dėl delspinigių ir palūkanų bei neginčydamas tos dalies, kuria patvirtinta 1 911 320,27 Lt pagrindinė skola su pradelstomis palūkanomis. Iš minėtos teismų informacinės sistemos LITEKO taip pat nustatyta, kad šioje byloje priimamos ir paskelbiamos nutarties dieną – 2013-02-21, 15 val. – buvo paskelbta apeliacinės instancijos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-765/2013, kuria netenkintas kreditoriaus UAB „Bordolina“ atskirasis skundas ir palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo patvirtintas UAB „Medicinos bankas“ kreditorinis reikalavimas. Tai reiškia, jog kreditorius UAB „Medicinos bankas“ turėjo teisę pateikti atskirąjį skundą dėl šioje byloje skundžiamos nutarties, kuria patvirtintas UAB „Serneta“ reikalavimas. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, jog net ir tuo atveju, jei kreditoriaus UAB „Bordolina“ atskirasis skundas būtų neišnagrinėtas, UAB „Medicinos bankas“ turėtų teisę paduoti atskirąjį skundą šioje nagrinėjamoje byloje, nes, kaip minėta, yra įsiteisėjusi neapskųsta Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties dalis dėl 1 911 320,27 Lt kreditoriaus UAB Medicinos banko reikalavimų dalį sudarančios skolos patvirtinimo (CPK 279 str. 1 d., 302, 338 str.).
Pripažinus, jog kreditorius UAB „Medicinos bankas“ atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties padavimo dieną turėjo dalyvaujančio byloje asmens teisinį statusą, atmestini kaip nepagrįsti kreditoriaus UAB „Serneta“ atsiliepime į skundą nurodyti argumentai, jog bankas neturėjo teisės šioje byloje skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties.
Kadangi UAB „Medicinos bankas“ atskirasis skundas buvo pagrįstai priimtas ir turi būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, trečiojo asmens UAB „Serneta“ nurodytos aplinkybės dėl kreditoriaus AS „Reverta“ teisės paduoti atskirąjį skundą neturi teisinės reikšmės apeliaciniam procesui ir atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka riboms, kadangi abu apeliantai apeliacinį procesą inicijavo paduodami vieną bendrai pasirašytą atskirąjį skundą.
Dėl kreditoriaus UAB „Serneta“ reikalavimo dydžio ir hipotekos teisėjo nutarties prejudicinės galios, tvirtinant finansinį reikalavimą bankroto byloje
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad teismas skundžiama 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus UAB „Serneta“ 2 550 000 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Verantas“ bankroto byloje, grindžiamą įsiteisėjusia Kauno miesto teismo hipotekos teisėjo 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi. Šia hipotekos teisėjo nutartimi patenkintas pakartotinis kreditoriaus UAB „Serneta“ pareiškimas dėl priverstinio skolos – 1 500 000 Lt negrąžintos paskolos, 540 000 Lt delspinigių ir 510 000 Lt palūkanų, viso 2 550 000 Lt, išieškojimo iš įkeisto turto, parduodant jį varžytynėse (civilinė byla Nr. 2-3609-285/2012) (1 t., 120-122 b. l.). Patikrinusi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teisėjų kolegija nustatė, jog minima hipotekos teisėjo nutartis buvo priimta po to, kai skolininkas BUAB „Vernetas“ ir įkeisto turto savininkas UAB „Finiens“ neįvykdė Kauno miesto teismo hipotekos teisėjo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarties įspėjimo grąžinti kreditoriui UAB „Serneta“ 2 550 000 Lt skolą: 1 500 000 Lt negrąžintos paskolos, 540 000 Lt delspinigių, 510 000 Lt palūkanų, per vieną mėnesį nuo šios teismo nutarties įteikimo dienos (CPK 179 str. 2 d.).
Apeliantas UAB „Medicinos bankas“, skunde teigia, jog minėta teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatytos aplinkybės dėl BUAB „Verantas“ skolos, jos dydžio nelaikytinos prejudicinėmis, tvirtinant kreditoriaus UAB „Serneta“ finansinį reikalavimą, nes, pirma, minėtoje byloje neišspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo pagal jo (UAB „Medicinos bankas“) pareiškimą; antra, hipotekos teisėjas atliko tik formalius procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, todėl tokia nutartis neturi prejudicinės reikšmės bankroto bylą pagal ginčo teisenos taisykles nagrinėjančiam teismui; trečia, teismas privalėjo sustabdyti šio kreditorinio reikalavimo tvirtinimą iki Kauno apygardos teisme bus išspręsta civilinė byla Nr. 2-2452-230/2012 pagal UAB „Medicinos bankas“ netiesioginį ieškinį atsakovui UAB „Serneta“ dėl sutartinės hipotekos ir įkeitimo pripažinimo pasibaigusiu pagal UAB „Serneta“ ir UAB „Verantas“ sudarytą paskolos sutartį, nes šioje byloje apskritai bus nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės, ar UAB „Serneta“ apskritai suteikė paskolą UAB „Verantas“.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos teismo nutarties (CPK 185 str.).
Visų pirma, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, susijusius su proceso atnaujinimu Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3609-258/2012. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ši civilinė byla yra užbaigta 2013-01-10 įsiteisėjusia teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi, kuria atsisakyti atnaujinti procesą pagal suinteresuoto asmens UAB „Medicinos bankas“ 2012-06-01 prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3609-285/2012. Dar kartą pasikartotina, kad minimoje civilinėje byloje Nr. 2-3609-285/2012 buvo priimta teismo hipotekos teisėjo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis, kuria patenkintas pakartotinis kreditoriaus UAB „Serneta“ pareiškimas dėl priverstinio išieškojimo skolos – 1 500 000 Lt negrąžintos paskolos, 540 000 Lt delspinigių ir 510 000 Lt palūkanų, viso 2 555 000 Lt, iš UAB „Finiens“ įkeisto turto, parduodant jį varžytynėse pagal UAB „Verantas“ ir UAB „Serneta“ 2004-11-09 paskolos sutartį ir jos pagrindu atlikto įkeitimo ir hipotekos.
Dėl to priešingai nei teigiama atskirajame skunde, minėta byla yra užbaigta įsiteisėjusiu visiems privalomu ir vykdytinu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje teismo procesiniu sprendimu (CPK 18 str.).
Antra, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. balandžio 9 d. nutarties prejudicinės galios šioje byloje. Tokią išvadą patvirtina gausi teismų praktika, kurioje pripažįstama, kad tuo atveju, kai teismas priėmė baigiamąjį aktą byloje, kurioje nustatė kreditoriaus prievolės dydį skolininkui ir šis aktas įsiteisėjo, jis įgyja res judicata galią ir nebegali būti kvestionuojamas kitose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2009; kt.). Ši pamatinė proceso teisės taisyklė galioja ir sprendžiant klausimą dėl kreditorių įtraukimo į kreditorių sąrašą bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-765/2013). Taigi tuo atveju, kai kitoje civilinėje byloje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo yra priteista tam tikra suma, sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, jeigu teismo sprendimas yra vykdomas (ĮBĮ 18 str.), o visi su išnagrinėta civiline byla susiję dokumentai perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui. Bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas šiuo atveju atlieka tik formalų procesinį veiksmą – nutartimi įtraukia bankrutuojančios įmonės kreditorių į jos kreditorių sąrašą su kitoje išnagrinėtoje byloje teismo patvirtintu finansinio reikalavimo dydžiu. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas šiuo atveju negali revizuoti kitoje byloje priimto ir įsiteisėjusio procesinio sprendimo nei dėl skolos fakto, nei dėl skolos dydžio bei su tuo susijusių kitų sumų (palūkanų, delspinigių ir pan.) priteisimo. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tuomet, kai hipotekos teisėjas nutaria už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus ir ši nutartis įsiteisėja.
Priešingai nei teigia apeliantas, hipotekos teisėjas ne vien formaliai atlieka įstatyme jam priskirtas funkcijas – jis privalo patikrinti, ar kreditoriaus reikalavimas pradėti išieškojimą yra pagrįstas, o nutardamas už skolą iš varžytynių parduoti skolininko įkeistą turtą, turi tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius tarp šalių, nustatyti pagrindinės skolos, taip pat palūkanų bei netesybų dydžius. Tokia hipotekos skyriaus prie apylinkės teismo teisėjo įsiteisėjusi nutartis vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ir pakartotinai kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas vienoje iš naujausių savo nutarčių, priimtų šiuo klausimu, yra išaiškinęs, jog būtent hipotekos teisėjas hipotekos bylos nagrinėjimo metu, veikdamas tiek šalies prašymu, tiek savo iniciatyva, turi teisę spręsti netesybų dydžio atitikties įstatymo reikalavimams klausimą tais atvejais, kai jos yra neprotingai didelės ir (ar) lupikiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).
Apibendrindama tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. balandžio 4 d. nutartyje nustatytas BUAB „Verantas“ įsipareigojimų dydis UAB „Serneta“ turi prejudicinę ir res judicata galią (CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d., 185 str.).
Trečia, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti UAB „Serneta“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimą iki Kauno apygardos teisme bus išspręsta civilinė byla Nr. 2-2452-230/2012 pagal UAB „Medicinos bankas“ netiesioginį ieškinį atsakovui UAB „Serneta“ dėl pripažinimo pasibaigusiu sutartinės hipotekos ir įkeitimo pagal UAB „Serneta“ ir UAB „Verantas“ sudarytą paskolos sutartį, nes, anot jo, toje byloje bus nustatyta prejudicinę reikšmę turinti faktinė aplinkybė, ar UAB „Serneta“ suteikė paskolą UAB „Verantas“. Kaip jau minėta, nagrinėjamu momentu kreditoriaus UAB „Serneta“ reikalavimo teisė yra galiojanti ir pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Dėl to, kaip minėta aukščiau, teisėjų kolegija negali revizuoti kitoje byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo nei dėl skolos fakto, nei dėl skolos dydžio. Dėl paminėto netenkinamas analogiško pobūdžio apelianto prašymas, pareikštas apeliacinės instancijos teismui.
Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, jei apelianto nurodomoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2452-230/2012 būtų priimtas UAB „Medicinos bankas“ palankus teismo sprendimas, tai jis būtų pakankamu pagrindu patikslinti kreditoriaus UAB „Serneta“ reikalavimą BUAB „Verantas“ bankroto byloje (ĮBĮ 26 str. 1 d.).
Kiti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingai išspręsti bylą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą atmeta (CPK 263 str. 1 d., 302, 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.