Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. F. (nuotoliniu būdu) ir jos atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. F. patikslintą ieškinį atsakovui T. F. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje įgyto nekilnojamojo turto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Current auto“, uždaroji akcinė bendrovė „Balticum TV“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

8. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo ieškovė ir atsakovas susilaukė sūnaus D. F., gimusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. F., (duomenys neskelbtini) – dukra E. F.. Šalys šiuo metu bendro ūkio nebeveda.

9. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir turto padalijimo.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, pavardžių, sutuoktinių išlaikymo.

11. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, jog atkurti šeiminių santykių nėra galimybės, ji pageidauja nutraukti jų santuoką. Teismo posėdžio metu išklausęs ieškovės paaiškinimus, teismas įsitikino, jog šalių santuoka faktiškai yra iširusi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas, šalių santuoka nutrauktina ir spręstina dėl su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 2 dalis, 3.54 straipsnio 4 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju ieškiniu ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės.

13. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančios CK trečiosios knygos normos sutuoktiniams nustato lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas pareigas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

14. Kaip jau minėta, ieškovė teigia, kad jų santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, kadangi santuokos metu atsakovas imdavo kreditus nepasitaręs ir nepranešęs ieškovei. Išsimokėtinai įsigydavo paslaugas ir daiktus. Vėliau už daiktus ir paslaugas nemokėdavo, nors pagal gaunamą atlyginimą turėjo galimybes sumokėti. Ieškovei meluodavo apie sąskaitų už paslaugas apmokėjimą. Kreditoriai atsakovą perduodavo antstoliams, kuriems reikėdavo dengti vykdymo išlaidas. Dėl tokio atsakovo neatsakingo elgesio šeima kentėdavo finansiškai. Atsakovas santuokos metu nuolat keitė darbus, vienoje darbovietėje išdirbdavo tik kelis mėnesius, dėl ko šeima neturėjo stabilių pajamų. 2023 m. gegužės mėnesį atsakovas prieš ieškovę smurtavo, stipriai sumušė. Atsakovas buvo išgėręs. Ieškovė su atsakovu susitaikė vien dėl to, kad jam nebūtų paskirta laisvės atėmimo bausmė. Atsakovas buvo ne kartą smurtavęs ir anksčiau prieš ieškovę, todėl jam grėsė laisvės atėmimas.

15. Iš byloje esančių duomenų ir teismo informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, taip pat jo atžvilgiu yra vykdomos vykdomosios bylos. Taip pat pateikti duomenys, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu ieškovė pripažinta nukentėjusiąja. Ieškovė taip pat pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad ieškovė iš savo asmeninių lėšų dengė atsakovo įsiskolinimus. Taip pat nėra paneigtos ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo – ši našta tenka tik ieškovei, kuri šiuo metu augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą ir neturi galimybių dirbti bei gauti daugiau pajamų.

16. Įvertinęs ieškovės paaiškinimus ir kitus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė byloje pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. jeigu atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į tai, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

17. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė F. atsakovui paliktina jo prigimtinė pavardė F. Ginčo dėl pavardžių nėra (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

18. Reikalavimai dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšti, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl šalių turto ir skolinių įsipareigojimų padalijimo

19. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai bei kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šio principo galima nukrypti tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 3.123 straipsnis).

20. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,4738 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). (bendra šio turto vertė – 24 000 Eur). Santuokos metu šalys įgijo (duomenys neskelbtini).

21. Ieškovė teigia, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe, kadangi įgytas už jos asmenines lėšas. Jeigu teismas netenkintų reikalavimo šį turtą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, ieškovė prašo minėtą turtą ieškovei priteisti asmeninėn nuosavybėn kaip kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą įsigyti šiam turtui.

22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad iki santuokos sudarymo ieškovė asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, šį butą ji įgijo už močiutės D. P. dovanotas lėšas. (duomenys neskelbtini) šį butą pardavė ir už gautus pinigus ieškovė asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) ieškovė pardavė už 35 000 Eur asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad, jos teigimu, nusipirktų už 24 000 Eur gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,4738 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas (duomenys neskelbtini)) Iš (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – ir Sutartis) matyti, kad pirkėjai E. F. ir T. F. iš pardavėjos S. S. įsigijo Turtą (duomenys neskelbtini) už 24 000 Eur (Sutarties 3.1. punktas). Sutarties 5.2. punkte nurodyta, kad pirkėjai Turtą (duomenys neskelbtini) perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, pirkėjai vedybų sutarties nėra sudarę.

26. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visas iki santuokos sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra asmeninė jų nuosavybė (bendrai iki santuokos įgytas turtas bus bendroji dalinė nuosavybė). Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 17 punktas).

27. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta teisės norma reikalauja, jog įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn). Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 33 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiškinimo ir taikymo, taip pat yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu taip pat turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 42 punktas).

28. Sprendžiant, ar santuokos metu įgytas turtas pripažintinas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, reikia nustatyti: pirma, ar turtas buvo įgytas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą; antra, ar turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Vien tik aplinkybė, kad turtui įsigyti buvo panaudotos vieno iš sutuoktinių asmeninės lėšos, būtų pagrindas ne pripažinti turtą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, bet nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šį turtą (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis). Taigi, viena iš esminių sąlygų, lemiančių turto, įgyto santuokos metu, (ne)pripažinimą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, yra sutuoktinio valia tą turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn ir aiški tokios valios išraiška to turto įsigijimo metu.

29. Kaip jau minėta, iš 2022 m. spalio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad pirkėjai E. F. ir T. F. iš pardavėjos S. S. įsigijo Turtą (duomenys neskelbtini) už 24 000 Eur (Sutarties 3.1. punktas). Sutarties 5.2. punkte nurodyta, kad pirkėjai Turtą (duomenys neskelbtini) perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, pirkėjai vedybų sutarties nėra sudarę. Teismas pažymi, kad aptariamoje pirkimo–pardavimo sutartyje nėra įtvirtinta, jog ieškovė Turtą (duomenys neskelbtini) įsigyja asmeninės nuosavybės teise, o tai pagal kasacinio teismo praktiką būtų pagrindas pripažinti, kad buvo aiškiai išreikšta ieškovės valia įsigyti ginčo turtą asmeninėn nuosavybėn. Aplinkybės, kad ieškovei notaras neišaiškino CK 3.87 straipsnio 1 dalies turinio, teismas nevertina kaip savaime patvirtinančios, jog šia sutartimi buvo paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Be kita ko, pažymėtina, jog VĮ Registrų centro pažymėjimuose yra nurodyta aplinkybė, jog Turtas (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

30. Be kita ko, teismo vertinimu, Turtas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas santuokos metu šeimos poreikiams tenkinti – šeima ten gyveno, turtas buvo laikomas šeimos turtu. Dėl to darytina išvada, kad Turtas (duomenys neskelbtini) atitinka bendrosios jungtinės nuosavybės paskirtį, kurią, minėta, būtina įvertinti bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti, nes buvo įsigytas bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti, t. y. abiejų šalių valia buvo nukreipta šeimos poreikiams tenkinti, o tai laikytina dar viena aplinkybe, patvirtinančia, kad ginčo turtas buvo įsigytas ne ieškovės asmeninėn, o sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybėn.

31. Tačiau kaip jau minėta, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vien tik aplinkybė, kad turtui įsigyti buvo panaudotos vieno iš sutuoktinių asmeninės lėšos, būtų pagrindas ne pripažinti turtą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, bet nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šį turtą (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021).

32. Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019 42 punktą; 2021 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021 38 punktą).

33. CK 3.98 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme neįtvirtinta būtinybė kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto (sprendžiant, ar sutuoktinis turėjo asmeninio turto, lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, turi būti atsižvelgiama į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus); ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (tai gali būti akivaizdus faktas, pavyzdžiui, asmenine nuosavybe turėto buto išmainymas į didesnį, įgyjamą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktas, nustatomas ištyrus aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kokiu tikslu buvo naudojamos sutuoktinių turėtos asmeninės lėšos); kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020 42–43 punktus).

34. Sprendime jau minėta, kad iki santuokos sudarymo ieškovė asmeninės nuosavybės (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, šį butą ji įgijo už močiutės D. P. dovanotas lėšas – byloje nėra įrodymų, paneigiančių šias ieškovės nurodytas aplinkybes. Nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) šį butą pardavė ir asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) ieškovė pardavė už 35 000 Eur asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir už 24 000 Eur įsigijo gyvenamąjį namą su statiniais ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Taigi byloje įrodyta, kad ieškovė nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti panaudojo asmenines lėšas. Kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė ieškovė, atsakovas ne tik neprisidėjo prie šio nekilnojamojo turto įsigijimo ar jo pagerinimo, tačiau ir nepadėjo jo išlaikyti – neprisidėjo nei pinigais, nei darbu. Be kita ko, kaip nurodė ieškovė, atsakovas iš esmės ir negyveno įsigytame būste, kadangi netrukus po pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo jis išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini).

35. Taigi ieškovės asmeninių lėšų panaudojimas įsigyti nekilnojamajam turtui yra pagrindas nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo ir visą nekilnojamąjį turtą (24 000 Eur vertės) kaip kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą įsigyti minėtam turtui priteisti ieškovei, nes atsakovas neprisidėjo prie turto įsigijimo ar pagerinimo bei jo išlaikymo.

36. Ieškovės teigimu, ji ir atsakovas geranoriškai pasidalijo namų apyvokos daiktus. Taip pat nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruotos 3 transporto priemonės: (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti ieškovės nurodytomis transporto priemonių vertėmis.

37. Nustatyta, kad teisės vairuoti transporto priemones ieškovė neturi, pageidauja, jog minėtos transporto priemonės būtų priteistos atsakovui. Atsakovas savo pozicijos dėl turto padalijimo nereiškė, parengiamojo posėdžio metu nenurodė argumentų, kodėl turėtų būti netenkinamas šis ieškovės reikalavimas. Todėl teismas atsakovui priteisia (duomenys neskelbtini). Įvertinus aplinkybes, sudarančias pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovui kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį nepriteistina.

38. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir / ar atsakovas turėtų kreditorinių įsipareigojimų, kurių prievolių pobūdis nebūtų nustatytas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, dėl ieškovės ir atsakovo skolinių įsipareigojimų nėra pradėtų bylų.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

39. Ieškovė prašo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja.

40. Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

41. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

42. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyvena su ieškove. Nustatyta, kad 2024 m. vasario 26 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas lankėsi ieškovės dabartinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Butas yra nuomojamas. Butą sudaro du kambariai, virtuvė, vonios kambarys, koridorius. Butas su visais patogumais, šviesus, yra visi reikalingi vaikų poreikiams skirti baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos jų poilsiui, mokymuisi ir laisvalaikio leidimui. Lankymosi metu bute sanitarinės sąlygos geros, yra visi namų apyvokos daiktai ir reikmenys. E. maitinama krūtimi, miega su mama viename kambaryje, D. su E. kitame. Lankymosi metu D. buvo Dienos centre, E. – (duomenys neskelbtini). E. F. paaiškino, kad ji su vaikų tėčiu T. F. dėl visų ieškinio reikalavimų sutaria, jie dar gyvena kartu. Susisiekus telefonu su T. F., pastarasis nurodė, kad yra įsidarbinęs (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su E. F., artimiausiu metu ruošiasi išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini), kad galėtų daugiau materialiai padėti šeimai, atiduoti skolas kreditoriams. Pokalbio metu T. F. paaiškino, kad sutinka su patikslinto ieškinio visais reikalavimais ir tikisi šią civilinę bylą užbaigti taikos sutartimi. Šeimai yra paskirtas socialinis darbuotojas, kuris lankosi šeimoje, padeda išspręsti susidariusias problemas, pataria, išklauso, stebi, kaip vykdomi įsipareigojimai, numatyti šeimos pagalbos plane.

43. Teismas įvertinęs tai, kas anksčiau aptarta, taip pat tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai visada gyveno kartu su ieškove, ieškovė vaikais tinkamai rūpinasi, jiems yra sudarytos ir užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos ieškovės gyvenamojoje vietoje, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti – šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168-3.169 straipsniai, 3.174 straipsnis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos

44. CK 3.170 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

45. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; ir kt.).

46. Ieškovė mano, kad atsakovas turėtų bendrauti su vaikais. Bendravimo tvarka ieškovė siūlo nustatyti, atsižvelgiant į šias svarbias aplinkybes: atsakovas šiuo metu neturi savo gyvenamosios vietos, ketina vykti dirbti į užsienį, sutuoktinių dukra E. yra tik 2 metų amžiaus, E. yra naujagimė, kuriai reikia užtikrinti ramų miego laiką. Todėl ieškovė prašo nustatyti jos pasiūlytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovė pažymi, kad atsakovas pagal pradinį ieškinį neteikė prieštaravimų dėl siūlomos bendravimo tvarkos. Ieškovė mano, kad vaikams paaugus, atsakovui, susiradus gyvenamąją vietą, tarpusavyje galės susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos.

47. Išvadą teikiančios institucijos teigimu, atsakovas T. F. teismui atsiliepimo nėra pateikęs, todėl, manytina, jog nesant duomenų apie atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, kurią būtų galima įgyvendinti, tikslinga nustatyti ieškovės E. F. siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

48. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su šalių vaikais prieštarautų vaikų interesams. Siūloma atsakovo bendravimo su vaikais tvarka nėra maksimali, tačiau, kaip pažymėjo ieškovė, tam yra priežasčių – atsakovas ketina išvykti dirbti į užsienį, be kita ko, būtina atkreipti dėmesį į mergaičių amžių ((duomenys neskelbtini)– privalu užtikrinti jų dienos režimą. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atitinka šalių vaikų ir atsakovo interesus, todėl tokia bendravimo tvarka nustatytina (CK 3.175 straipsnis).

49. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, šalys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikams priteisimo

50. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

51. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Plėtodamas praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

52. Ieškovė prašo kiekvienam vaikui priteisti po 230,00 Eur kas mėnesinį periodinį išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise prašo paskirti ieškovę, lėšas jai pervedant į jos banko sąskaitą. Ieškovės žiniomis, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Jis yra jauno amžiaus, todėl gali susirasti geriau apmokamą darbą ir mokėti išlaikymą vaikams. Šiuo metu ieškovė nedirba, nes susilaukė kūdikio.

53. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą paminėta, jog vieno asmens išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip minimalus mėnesinis atlyginimas lėšų suma, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. – 924 Eur (apie 708 Eur atskaičius mokesčius). Nors minimalios mėnesinės algos dydis nelaikytinas absoliučiu kriterijumi priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau minėtas dydis gali būti laikomas vienu iš kriterijų išlaikymo priteisimui.

54. Spręsdamas klausimą dėl vaikų poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog priklausomai nuo atitinkamą mėnesį esamų konkrečių vaiko poreikių, metų laiko ar kitų objektyvių aplinkybių, atitinkamos rūšies išlaidų dydis gali kisti, t. y. mažėti arba didėti. Todėl įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes, atsižvelgdamas į vaikų amžių, į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas konstatuoja, jog šalių vaikams išlaikyti per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 620 Eur suma kiekvienam.

55. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad ieškovei mokama 152,28 Eur išmoka kiekvienam vaikui, sprendžiant klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, laikytina, jog vieno vaiko poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 470 Eur.

56. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

57. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ((duomenys neskelbtini) gimė dukra E. F.). Ieškovės pajamas šiuo metu sudaro apie 800 Eur (vaikų išmokos ir kitos socialinės išmokos). Šiuo metu ieškovė nuomojasi butą, moka 130 Eur nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius.

58. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Taip pat nepateikė jokių duomenų apie galimus sveikatos sutrikimus ar kitus išlaikytinius. Iš teismo inciatyva išreikalautų įrodymų nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis sudaro 1391 Eur (neatskaičius mokesčių). 2024 m. kovo 27 d. parengiamojo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad artimiausiu metu ketina vykti į užsienį ieškoti geriau apmokamo darbo, kad grąžintų susikaupusias skolas ir galėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas užsienyje yra dirbęs ir anksčiau.

59. Taigi spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad: i) atsakovas neturi jokių rimtesnių sveikatos sutrikimų, todėl turi realias galimybes ieškoti geriau apmokamo darbo; ii) byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius; iii) šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, todėl jai neišvengiamai teks didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo vaikams užtikrinimu.

60. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų vaikų poreikius, iš atsakovo nepilnamečiam vaikams išlaikyti priteistina po 230 Eur vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nors ieškovė patikslintame ieškinyje prašė išlaikymą vaikams priteisti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi atsakovas tuo metu dar tik ieškojosi darbo, teismas pažymi, kad šiuo atveju prioritetas teiktinas vaikų poreikių užtikrinimui, todėl ieškovei nurodžius, jog atsakovas iš esmės visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo, išlaikymas D. F. ir E. F. priteistinas nuo ieškinio pateikimo dienos (nuo 2023 m. lapkričio 10 d.), o E. F. nuo jos gimimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini).

61. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl arešto panaikinimo

62. Ieškovė nurodo, kad antstolis Kęstutis Košys 2023 m. rugpjūčio 22 d. uždėjo areštą namui, tvartui, viralinei, šuliniui ir 0,4738 ha žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini) Pripažinus minėtą namą su priklausiniais ir 0,4738 ha žemės sklypu asmenine ieškovės nuosavybe ar priteisus turtą ieškovei, ieškovė prašo įpareigoti antstolį Kęstutį Košį panaikinti areštą namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šuliniui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,4738 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini)

63. Teismas pažymi, kad dėl antstolio surašyto turto arešto akto panaikinimo sprendžia šį turto arešto aktą surašęs antstolis (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Todėl įsiteisėjus teismo sprendimui su prašymu dėl turto arešto panaikinimo ieškovė turi teisę kreiptis į antstolį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

65. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas visiškai.

66. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovė pareiškė vieną neturtinio pobūdžio (santuokos nutraukimas (vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymas vertinami kaip neatsiejami santuokos nutraukimo reikalavimai) ir du turtinio pobūdžio (išlaikymo priteisimas ir turto padalijimas) reikalavimus. Todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybei priteistinas 777 Eur (110 Eur + 557 Eur + 110 Eur) dydžio žyminis mokestis.

67. Nustatyta, kad ieškovei šioje byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2024 m. kovo 25 d. Nr. APD-2024-03300, 2024 m. gegužės ę d. Nr. APD-2024-04883). Pažymose nurodyta, kad E. F. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 726,50 Eur (315 Eur + 411,50 Eur) išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas visiškai, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo

68. Byloje susidarė 39,65 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios iš atsakovo priteistinos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nuspr endžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės E. F. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo T. F. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. F. palikti santuokinę pavardę F., atsakovui T. F. palikti jo prigimtinę pavardę F.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo T. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų D. F., gimusio (duomenys neskelbtini), E. F., gimusios (duomenys neskelbtini) materialiniam išlaikymui kiekvienam vaikui po 230,00 Eur (po du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos (nuo 2023 m. lapkričio 10 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. F., gimusios (duomenys neskelbtini)., materialiniam išlaikymui po 230,00 Eur (po du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo vaiko gimimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Išlaikymą atsakovą įpareigoti mokėti į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, iki mėnesio 15 dienos.

Nustatyti tokią atsakovo T. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais D. F., gimusiu (duomenys neskelbtini), E. F., gimusia (duomenys neskelbtini), E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- atsakovas T. F.su vaikais D. F., E. F. ir E. F. bendrauja kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 11.00 val. iki 16.00 val. ir kiekvieną trečiadienį nuo 17.30 val. iki 20.00 val., ieškovės gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieškovei, nebent E. F. ir T. F. susitartų kitaip;

- kitomis dienomis, kai nevyksta atsakovo ir sūnaus D. F. kontaktiniai susitikimai, atsakovas su sūnumi bendrauja nuotoliniu būdu elektroninėmis ryšio priemonėmis, neribojant laiko, nebent tai kenktų D. F. mokslams ir poilsiui;

- atsakovas bendrauja su vaikais D. F., E. F. ir E. F. per vaikų gimimo dienas, nuo 15.00 val., o jei vaikai tą dieną lanko ugdymo įstaigą – pasibaigus ugdymo laikui, iki 20.00 val., ieškovės gyvenamojoje vietoje, nebent E. F. ir T. F. susitartų kitaip;

- vaikų E. F., D. F. ir E. F. (esamų ar būsimų) mokinių rudens, žiemos, pavasario atostogų metu atsakovas bendrauja su vaikais 2-ą ir 3-ą atostogų dienas nuo 11.00 val. iki 16.00 val., ieškovės gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieškovei, nebent E. F. ir T. F. susitartų kitaip;

- vaikų E. F., D. F. ir E. F. (esamų ar būsimų) mokinių vasaros atostogų metu atsakovas su vaikais bendrauja kiekvieną trečiadienį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 11.00 val. iki 16.00 val., ieškovės gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieškovei, nebent E. F. ir T. F. susitartų kitaip;

- kiekvienais metais atsakovas su vaikais bendrauja per savo gimimo dieną (spalio 1 d.) ir Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), ieškovės gyvenamojoje vietoje nuo 15.00 val. iki 20.00 val., o jei vaikai tą dieną lanko ugdymo įstaigą – pasibaigus ugdymo laikui, nebent E. F. ir T. F. susitartų kitaip;

- kiekvienais metais vaikai E. F., D. F. ir E. F. su motina E. F. praleidžia jos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)rugpjūčio 5 d.) ir Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), nebent E. F. ir T. F. susitartų kitaip;

- atsakovas T. F. nepilnamečių vaikų nepasiima iš vaikų lankomų ugdymo įstaigų ir vaikų gyvenamosios vietos be E. F. žinios ir sutikimo.

Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,4738 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 24 000,00 Eur, priteisti ieškovei asmeninėn nuosavybėn kaip kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą įsigyti minėtam turtui.

Priteisti atsakovui T. F. asmeninės nuosavybės teise automobilį (duomenys neskelbtini).

Kompensacijos už ieškovei E. F. tenkančią didesnę turto dalį atsakovui T. F. nepriteisti.

Netenkinti ieškovės prašymo įpareigoti antstolį Kęstutį Košį panaikinti 2023 m. rugpjūčio 22 d. turto arešto aktą.

Iš atsakovo T. F. priteisti 726,50 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus 50 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: už antrinę teisinę pagalbą.

Iš atsakovo T. F. priteisti 777 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo T. F. valstybei 39,65 Eur (trisdešimt devynių eurų 65 centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.