- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-682-555/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04080-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- E. B.
- Ieškovas
- S. B.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7686-1030/2024 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12490-512/2019 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2 punktu iš atsakovo E. B. priteisto išlaikymo dukrai E. B. dydį, priteisiant iš atsakovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 350 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo sumą pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12490-512/2019 tenkino jos ir atsakovo prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino šalių pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Sutarties 2.2 punktu šalys sutarė, kad atsakovas teikia nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo šios sutarties pasirašymo iki vaiko pilnametystės. Teismo sprendimo priėmimo metu nepilnamečiui vaikui buvo 5 metai, vaikui augant jo poreikiai didėja, didėja prekių bei paslaugų kainos, tačiau atsakovas prie vaiko išlaikymo papildomai neprisideda. Vaiko poreikiams patenkinti per metus reikalinga 12 285 Eur piniginė suma, taigi 1 023 Eur per mėnesį. Nurodyta vaiko poreikių suma yra visiškai optimali ir racionali tenkinti būtinus vaiko poreikius. Prie nepilnamečio vaiko išlaikymo atsakovas privalo kas mėnesį prisidėti po 350 Eur. Ieškovės gaunamos pajamos (darbo užmokestis) į rankas per mėnesį yra 900 Eur. Ieškovė turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Ieškovei nežinoma, ar atsakovas turi nekilnojamojo turto, taip pat ieškovei nežinoma, kokias pajamas atsakovas kas mėnesį gauna, tačiau ieškovė žino, jog atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl gali ir privalo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo prisidėti prašoma 350 Eur suma kas mėnesį. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka teikti didesnį aprūpinimą. Kadangi nepilnametis vaikas gyvena su ieškove ir ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė taip pat prašo, priteisiant išlaikymą vaikui, nustatyti, kad priteistas materialinis išlaikymas būtų mokamas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 20 dienos, taip būtų geriausiai apsaugoti vaiko interesai, nes ieškovė turėtų galimybę planuoti savo ir vaiko išlaidų biudžetą
3. Atsakovas E. B. prašė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš jo nepilnametės dukros išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį, kol ji sulauks pilnametystės, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių 1 023 Eur sumą. Ieškovė nepagrįstai reikalauja 350 Eur sumos. Nepilnametė dukra neturi jokių specialiųjų poreikių, ieškovė piktnaudžiauja teise, klaidindama teismą ir pateikdama nepagrįstai padidintą vaiko poreikių aprašą. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad jos gaunamos pajamos yra apie 900 Eur per mėnesį. Ieškovė meluoja arba apie savo gaunamas pajamas, arba apie išlaidas vaiko išlaikymui. Ieškovė nepateikė net komunalinių mokesčių dydžio pagrindimo, be to, bute gyvena trise su ieškovės draugu, taigi ir jam tenka dalis mokėtinų sumų už komunalines paslaugas. Atsakovas taip pat nurodė, kad nekilnojamojo turto neturi, gyvenamąjį būstą nuomojasi. Šiuo metu neturi jokių pajamų, gauna nedarbo pašalpą iš Užimtumo tarnybos, mokosi pagal paramediko modulinę programą, mokslas yra mokamas. Tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis yra geresnė. Ji turi butą, kurio vertė yra 63 000 Eur, todėl ji turi skirti daugiau išlaikymo lėšų dukrai negu atsakovas. Be to, vaiko poreikių tenkinimo apimtis siejama su minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiu. Kad galėtų tenkinti savo ir vaiko būtinuosius poreikius, atsakovas turėtų per mėnesį uždirbti dvi minimalias mėnesines algas, t. y. po mokesčių ne mažiau kaip 1 400 Eur. Ne tik vaikui būtina tenkinti poreikius, bet ir atsakovas, kaip vaiko tėvas, turi turėti galimybę tenkinti savo būtinuosius poreikius, todėl 700 Eur suma (MMA) yra būtina atsakovui minimaliam pragyvenimui, tačiau šiuo metu atsakovas tokių pajamų neturi. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas papildomai nurodė, kad nepilnametei dukrai galėtų teikti 250 Eur išlaikymą per mėnesį.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad šiuo metu priteistas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį visiškai neatitinka vaiko geriausių interesų, toks išlaikymas nesiekia nei pusės minimalaus teismų praktikoje nustatyto išlaikymo dydžio. Ieškinio reikalavimas priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrintų galimybę tenkinti būtinuosius, kasdienius nepilnamečio vaiko poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT‑12490-512/2019 nustatyto atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. birželio 25 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; nustatė, kad atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas turi pervesti į ieškovės sąskaitą iki einamojo mėnesio 20 dienos; iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 54 Eur žyminio mokesčio, 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ieškovei – 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. išlaikymo vaikui dydis buvo nustatytas, šalims nutraukus santuoką bendru sutikimu ir teismui patvirtinus šalių pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, taigi byla nebuvo nagrinėjama iš esmės ir vaiko poreikiai teismo nebuvo nustatyti. Tuo tarpu teismų praktikoje pripažįstama, jog, vaikui augant, jo poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo į teismą kreipėsi, praėjus 5 metams po santuokos nutraukimo, šiuo metu šalių dukrai yra 11 metų. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos neišvengiamai turėjo ir pasikeitusi ekonominė situacija – pastaraisiais metais šalyje buvusi reikšminga infliacija, kuri, kaip visuotinai žinoma, lėmė maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų padidėjimą. Išvadą teikianti institucija taip pat pažymėjo, kad šiuo metu priteistas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį visiškai neatitinka vaiko geriausių interesų. Be to, atsakovas ir jo atstovė, teismo posėdyje duodami paaiškinimus, sutiko su didesniu 250 Eur vaikui teiktino išlaikymo dydžiu. Dėl to teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad šalių vaiko poreikiai pasikeitė tiek, jog yra pagrindas pakeisti jo išlaikymo dydį.
Šalies argumentai
7. Ieškovė į bylą pateikė patikslintą vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga apie 926,30 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro: drabužiams, avalynei ir patalynei – 116,33 Eur (1 396 Eur / 12); maistui – 517,08 Eur (6 205 Eur / 12); vaistai, vitaminai – 23,33 Eur (280 Eur / 12); higienos priemonėms – 18,17 Eur (218 Eur / 12); komunalinėms išlaidoms – 80 Eur (960 Eur / 12); ugdymui – 37,50 Eur (450 Eur / 12); kitoms išlaidoms (atostogoms, akiniams, odontologo paslaugoms, vaiko draudimui, kirpyklai, kuras) – 133,83 Eur (1 606 Eur / 12). Vertindamas vaiko poreikių lentelėje nurodytas sumas, teismas pažymėjo, kad ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie kai kurias 2024 m. turėtas išlaidas vaiko mokyklinėms prekėms, rūbams, avalynei, kosmetikos prekėms, tačiau pateikti įrodymai neatspindėjo visos vaiko poreikių lentelėje nurodytos šių išlaidų apimties bei reguliarumo. Ieškovė taip pat pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie vaikui nupirktus akinius, tačiau nepagrindė to, kad šios išlaidos patiriamos kasmet, kaip nurodyta vaiko poreikių lentelėje. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių dukra nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. lanko lengvosios atletikos būrelį, tačiau kokios išlaidos patiriamos šiam būreliui teismui nepateikta. Ieškovė rašytiniais įrodymais taip pat nepagrindė išlaidų vaiko korepetitoriui buvimo. Rašytiniais įrodymais byloje nėra pagrįstas ir konkretus komunalinių mokesčių, odontologo paslaugų, reikalingo vaikui vežti kuro, kirpyklos ir kt. išlaidų dydis.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pabrėžė, kad pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstamas vienos minimalios mėnesinės algos dydžio orientacinis kriterijus dėl vaikams priteistino išlaikymo būtiniesiems poreikiams patenkinti dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismas nustatė, kad šiuo metu minimalios mėnesinės algos dydis yra 924 Eur, atskaičius mokesčius, – apie 700 Eur. Pažymėtina, kad minimalios mėnesinės algos kriterijumi taip pat yra remiamasi ieškinyje, o ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo dydis ir yra pusė minimalios mėnesinės algos (350 Eur).
9. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes bei kasacinio teismo praktiką, konstatavo, kad šiuo atveju, šalims neįrodžius didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga vaiko poreikių, jie nustatomi pagal orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų, kuriuo remiasi ir pati ieškovė, ir yra 700 Eur.
10. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei ieškovės atstovo paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovė dirba mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ ir jos mėnesinės pajamos yra apie 900 Eur mėnesį, atskaičius mokesčius. Ieškovė taip pat turi butą, kuris įkeistas hipoteka. Ieškovė pateikė duomenis, kad už būsto paskolą šiuo metu moka po 253,58 Eur kas mėnesį bei papildomai 82,96 Eur kasmet už būsto draudimą. Transporto priemonių ieškovės vardu nėra registruota. Atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki 2024 m. liepos 31 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, minėtu laikotarpiu, atsakovui buvo mokama nedarbo išmoka. Atsakovas nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu mokosi paramediko specialybės, todėl dirba tik pusę etato ir gaunamos pajamos sudaro apie 600 Eur per mėnesį. Nekilnojamojo turto nuosavybės teise atsakovas neturi. Atsakovo vardu registruotas automobilis. Atsakovas į bylą pateikė 2023 m. lapkričio 8 d. paskolos sutartį, iš kurios nustatyta, kad Z. B. jam suteikė 3 100 Eur paskolą. Paskolos grąžinimo terminas iki 2027 m. kovo 28 d., nustatytos 6,9 procentų metinės palūkanos, todėl galutinė grąžintina suma 4 695,75 Eur. Ieškovė ir jos atstovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėjo atsakovo papildomas pajamas, kurias atsakovas gauna iš tatuiruočių darymo bei katinų veisimo. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kačiukai yra neparduoti ir jie buvo pirkti būsimos žmonos vardu, nes tai yra jos papildoma veikla. Kačių veisimu jis pats neužsiima. Atsakovas tik padeda dėdamas reklamas bei skelbimus. Dėl tatuiruočių darymo atsakovas patvirtino, kad anksčiau šia veikla užsiiminėjo, tačiau nurodė, kad tatuiruočių nebedaro, nes pasirinko mokytis paramediko specialybę.
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo. Atsakovas teismo posėdžio metu teismui nurodė, kad turi logistikos specialybės išsilavinimą, yra dirbęs pagal specialybę ir jo gaunamas atlyginimas, atskaičius mokesčius, buvo 1 500 Eur. Teismas laikėsi pozicijos, kad atsakovas, apsispręsdamas keisti profesiją ir dėl studijų pasirinkęs dirbti puse etato, privalėjo įsivertinti, ar galės teikti vaiko poreikius, kurie gali keistis, atitinkantį išlaikymą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jis gali ir nori teikti žymiai didesnį išlaikymą. Tuo tarpu atsakovo nurodomi sunkumai, kuriuos jis ir jo tėvai patiria dėl bendravimo su vaiku, turi būti sprendžiami įstatyme nustatyta tvarka, tačiau tai negali turėti įtakos atsakovo pareigos tenkinti savo vaiko būtinuosius poreikius, teikiant išlaikymą, apimčiai. Teismas sprendė, kad ieškovei gyvenant kartu su dukra, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, užtikrinant jo emocinių ir kitų poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Ieškovė atlieka namų ruošos darbus, užtikrinant vaiko gerbūvį, tai sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaikus. Taigi ieškovei ir taip tenka didesnė vaiko išlaikymo našta. Be to, gyvenant kartu su vaiku, atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ne visada prisideda arba prisideda pavėluotai. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta objektyvių veiksnių, kad atsakovas negalėtų ar neturėtų teikti vaikui jo būtinuosius poreikius patenkinančio išlaikymo ar kad turėtų prie dukters išlaikymo prisidėti mažesne dalimi nei ieškovė.
12. Teismas taip pat vertino, kad šiuo atveju nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai neturėtų pilna apimtimi vykdyti savo išlaikymo pareigos vaikui, juo labiau, kad išlaikymo dydis šiuo atveju nustatomas tik pagal būtinuosius vaiko poreikius, todėl išmoka vaikui būtų skiriama papildomiems jo poreikiams kompensuoti. Teismas nenustatė pagrindų šiuo atveju mažinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo apimtį valstybės mokamų išmokų dydžiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas E. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą ir nustatyti išlaikymo dukrai dydį periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas remiasi kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑534/2013, ir pasisako apie vaiko išlaikymo dydžio mažinimo prielaidas. Tačiau nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas dėl vaiko išlaikymo mažinimo, nes abu vaiko tėvai (šalys) supranta ir nesiginčija didinti ar mažinti vaiko išlaikymo sumą. Šioje byloje ginčas kilo dėl to, kokiu dydžiu turi būti padidintas išlaikymas vaikui. Atsakovas suvokia, kad dukros išlaikymą reikia didinti ir pats savanoriškai teikia didesnį išlaikymą. Taigi teismas šioje byloje neteisingai nustatė ginčo objektą, tokiu būdu teismas netinkamai nustatė ir vertino faktines aplinkybes.
13.2. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo taikyta kasacinio teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3‑495/2009, 3K-3-27-686/2015, nes minimose bylose yra pasisakoma dėl kilusių abejonių, nustatant vaiko tėvų turtinę padėtį. Šioje byloje teismui nekilo abejonių dėl šalių turtinės padėties arba bent tokios abejonės neišreiškė. Teismas motyvuojamojoje dalyje išdėstė nustatytą šalių turtinę situaciją. Atsakovui suabejojus ieškovės tikrąją turtine padėtimi, jis prašė teismo išreikalauti išrašus iš ieškovės banko sąskaitų, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Taigi teismui nekilo abejonių dėl ieškovės turtinės padėties. Nors teismai civilinėse bylose nerenka įrodymų, tačiau bylose dėl vaikų interesų turi būti aktyvūs, tačiau teismas nevykdė šios pareigos.
13.3. Pirmosios instancijos teismas tyrė vaiko tėvų turtinę padėtį, tačiau nepateikė jos įvertinimo. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra pateikta išvada, ar tėvų turtinė padėtis yra vienoda, panaši, o gal net visiškai skirtinga ir t.t. Taigi teismas nepateikė šalių turtinės padėties vertinimo, nors kaip numato teisės aktai, vaiko išlaikymo dydis priklauso ir nuo tėvų turtinės padėties. Dėl to kyla abejonės, kaip teismas taikė sprendime nurodytą kasacinio teismo suformuotą praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010.
Žemesnės instancijos teismas
13.4. Pirmosios instancijos teismas pasirėmė kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-273- 939/2020, tačiau tokios bylos nėra. Teismas rėmėsi neaiškia nutartimi, o sprendimas yra grindžiamas neegzistuojančia praktika, kurios negalima patikrinti. Teismas visiškai neteisėtai nevertino labai svarbios šiai bylai faktinės aplinkybės, kad ieškovė, gyvendama kartu su dukra, negali pateikti realių vaiko poreikių visumos ir negali jų įrodyti ar pagrįsti įtikinamais paaiškinimais. Dėl to teismas neteisėtai atsisakė nustatyti individualių vaiko poreikių apimtį, pagrįstą įrodymais, o ne remtis teismų praktika, kurios negalima patikrinti. Priešingai teismo motyvacijai, kasacinis teismas nuolatos pasisako, kad visi orientaciniai kriterijai turi būti taikomi individualiai, o ne formaliai.
13.5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remiasi kasacinio teismo praktika, nes „minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).“ Su tokia minėtos kasacinio teismo praktikos interpretacija nesutinka, nes žemesniosios instancijos teismai turi remtis aukštesnės instancijos teismų nutartimis tik, jei jose buvo tapatus ginčas, tapačios faktinės aplinkybės arba bent jau panašios. Nurodyta kasacinio teismo nutartis yra priimta iš esmės esant kitokioms faktinėms aplinkybėms. Minėtoje byloje ne abi šalys gyvena Lietuvoje, vienas iš jų gyvena užsienyje, jų turtinė padėtis yra iš esmės kitokia ir faktinės aplinkybės yra kitokios. Teismas netinkamai taiko kasacinio teismo suformuotą praktiką šioje byloje, nes abi ginčo šalys gyvena Lietuvoje, t. y. bylos aplinkybės net nepanašios. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodo, tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
13.6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė kasacinio teismo praktiką. Kasacinio teismo praktikoje yra kita pozicija, t. y., kad valstybės mokamų „vaiko pinigų“ suma turėtų būti mažintini vaiko poreikiai. Tokią poziciją suformulavo ir kasacinis teismas savo naujausioje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-164-687/2020). Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑495‑1075/2020, 46 punktas), kasacinis teismas iš esmės konstatavo, jog galimybė nemažinti priteistino išlaikymo valstybės mokamų išmokų suma sietina su tėvų turtine padėtimi: jei tėvu turtinė padėtis leidžia visiškai patenkinti vaiko poreikius, išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovo pajamos yra mažesnės nei minimali mėnesinė alga, t .y. jo darbo užmokestis po mokesčių siekia tik 600 Eur. Šiuo atveju sprendimo pagrindimui pritaikyta netinkama kasacinio teismo suformuota praktika, lėmė neteisingo, nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą, kuriuo teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad kiekvienas iš tėvų prie vaiko minimalių poreikių patenkinimo turėtų prisidėti bent po 350 Eur (700 Eur / 2).
13.7. Ginčo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis neatitinka atsakovo turtinės padėties, yra nustatytas formaliai, neteisingai taikant teisės normas ir suformuotą teismų praktiką, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Šiuo atveju yra būtina įvertinti ieškovės geresnę turtinę padėtį, faktinę aplinkybę, kad ji negali, gyvendama kartu su dukra ne vienus metus, pagrįsti dukros poreikių masto, o, atsižvelgiant į valstybės teikiamą paramą vaikams, atsakovas gali ir sutinka teikti išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės.
13.8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė suformuotą kasacinio teismo praktiką, sprendimą motyvuoja neegzistuojančia nutartimi, neteisingai apsibrėžė ginčo objekto ribas, nevykdė savo pareigos būti aktyviam bylose su vaikais pareigos, neteisingai taikė materialinės teisės normas, neindividualizavo vaiko poreikių, neįvertino šalių turtinės padėties, nevertino įrodymų, formaliai taikė orientacinį kriterijų vaiko išlaikymo dydžiui nustatyti, to pasėkoje nebuvo nustatytos visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, todėl buvo priimtas neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.
Atsiliepimas
14. Ieškovė S. B. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Atsakovo pateikti argumentai nėra pakankami pateisinti jo prašymą sumažinti vaiko išlaikymą, kadangi, teismų praktikoje pabrėžiama, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalį, vaiko išlaikymo dydis turi būti nustatomas pagal vaiko poreikius, o ne tik tėvų finansines galimybes. Minimalios pajamos, bedarbystė ar kiti turtiniai įsipareigojimai negali būti pagrindas mažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas asmuo, turintis logistikos specialybės išsilavinimą ir anksčiau uždirbdavęs 1 500 Eur per mėnesį. Pasirinkęs keisti profesiją ir dirbti puse etato privalėjo įvertinti savo galimybes teikti vaikui tinkamą išlaikymą. Atsakovas į bylą yra pateikęs paskolos sutartį. Paskola buvo imama išimtinai ne būtiniems poreikiams tenkinti – kaip pats atsakovas nurodė, pinigus su palūkanomis jis skolinosi savo pomėgiui finansuoti. Toks elgesys akivaizdžiai neatitinka vaiko interesų ir parodo, kad atsakovas prioritetą teikia savo asmeniniams poreikiams, o ne privalomai pareigai užtikrinti vaiko būtinuosius poreikius.
14.2. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, kad atsakovas turi papildomų pajamų iš tatuiruočių darymo bei reklamos, susijusios su kačių veisimu. Nors atsakovas neigia šią veiklą, tačiau pateikti įrodymai leidžia daryti prielaidą, kad atsakovas gauna papildomų lėšų, kurių neatskleidžia. Ši aplinkybė taip pat paneigia atsakovo teiginį apie jo neva sudėtingą finansinę padėtį. Tuo tarpu ieškovė gyvena kartu su dukra, todėl jai tenka didesnė finansinė atsakomybė, apimanti kasdienės priežiūros, ugdymo, emocinių ir kitų vaiko poreikių užtikrinimą. Atsakovo teiginiai apie jo finansinius sunkumus ir turtinius įsipareigojimus negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas mažinti dukters išlaikymą. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis gali ir nori teikti didesnį išlaikymą, kas paneigia jo apeliaciniame skunde išsakytus argumentus.
Šalies argumentai
14.3. Pastebėtina, kad ieškinio pateikimo dieną bei teismui priimant ginčijamą sprendimą minimalioji mėnesinė alga (MMA) buvo 924 Eur (neatskaičius mokesčių), o atskaičius mokesčius – 709 Eur. Ieškovė, pateikdama ieškinį, prašė priteisti padidintą vaiko išlaikymo sumą – 350,00 Eur per mėnesį. Kartu ji pateikė orientacinę vaiko poreikių lentelę, pagrindžiančią prašomą sumą, pateikė rašytinius įrodymus, prašoma suma nesiekė MMA. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokio pagrįsto skaičiavimo, kiek vaikui reikalinga per mėnesį, tik deklaratyviai nurodė, kad sutinka mokėti po 200 Eur, o vėliau sutiko mokėti 250 Eur, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad tokia suma būtų pakankama vaiko išlaikymui užtikrinti.
Atsiliepimas
14.4. Atsakovas nurodo, kad priimtas sprendimas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti šį savo teiginį. Tokio pobūdžio deklaratyvūs argumentai, nesiremiantys konkrečiais faktais ar duomenimis, negali būti laikomi tinkamu pagrindu keisti priimtą sprendimą. Ieškovė pažymi, kad nuo 2025 m. sausio mėnesio MMA didėjo iki 1 038 Eur neatskaičius mokesčių (atskaičius mokesčius MMA sudaro 777,39 Eur.), kas tiesiogiai lemia ir prekių bei paslaugų kainų augimą. Taigi pirmosios instancijos teismo priteista vaiko išlaikymo suma, mokama periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį, yra pagrįsta, proporcinga ir teisinga vaiko atžvilgiu. Be to, priteistas išlaikymo dydis ne tik atitinka vaiko poreikius, bet ir užtikrina galimybę patenkinti pagrindines vaiko gyvenimo sąlygas: būstą, maitinimą, ugdymą, sveikatos priežiūrą, socialinius ir emocinius poreikius. Šios išlaidos nuolat kinta dėl infliacijos ir kylančių kainų, todėl mažesnės išlaikymo sumos priteisimas nei prašoma, neatitiktų prioritetinio vaiko interesų apsaugos principo.
14.5. Atsakovas teismo proceso metu aiškiai nepaneigė pateiktų įrodymų apie vaiko poreikių dydį ir nesugebėjo pateikti savo alternatyvios skaičiuotės, kuri leistų abejoti ieškovės pateiktais duomenimis. Vien deklaratyvūs atsakovo pareiškimai, jog priteista suma yra per didelė, neatleidžia jo nuo pareigos tinkamai ir proporcingai prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas išlaikymas po 350 Eur per mėnesį yra pagrįstas, atitinka vaiko interesus ir užtikrina minimalias sąlygas tinkamam vaiko gyvenimui bei vystymuisi. Teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl tinkamai priteisė pagrįstą ir proporcingą išlaikymą. Atsakovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, todėl nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių tėvų dalių principo ar mažinti vaikui reikalingą išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeistas nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).
18. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
19. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
20. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, pažymint tai, kad šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Plėtodamas šią praktiką, kasacinės instancijos teismas taip pat yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).
21. Ieškovė S. B. ieškinyje nurodė, jog vaiko išlaikymui yra reikalinga 926,30 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro: drabužiams, avalynei ir patalynei – 116,33 Eur (1 396/12); maistui – 517,08 Eur (6 205/12); vaistai, vitaminai – 23,33 Eur (280/12); higienos priemonėms – 18,17 Eur (218/12); komunalinėms išlaidoms – 80 Eur (960/12); ugdymui – 37,50 Eur (450/12); kitoms išlaidoms (atostogoms, akiniams, odontologo paslaugoms, vaiko draudimui, kirpyklai, kuras) – 133,83 Eur (1 606/12). Ieškovė paaiškino, kad vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos neišvengiamai turėjo tiek išaugę vaiko poreikiai, tiek ir pasikeitusi ekonominė situacija – šalyje buvusi reikšminga infliacija, kuri lėmė maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų padidėjimą. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga (neto) buvo 709 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), o vieno tėvo neįrodinėtinas teiktino išlaikymo dydis vienam vaikui yra 354 Eur per mėnesį (709 Eur / 2).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neturėjo pareigos smulkiai įrodinėti visų realių nepilnamečio vaiko poreikių, nes, kaip nustatyta šioje byloje, vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti reikia skirti sumą didesnę nei viena minimali mėnesinė alga. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ginčo šalių nepilnamečio vaiko poreikiai civilinėje byloje buvo nustatyti tinkamai. Pažymėtina, kad atsakovas (apeliantas) E. B. iš esmės sutinka, jog vaiko poreikiai yra padidėję, tačiau apeliaciniu skundu nesutinka, jog nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga būtent ieškovės ieškinyje nurodoma suma. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo iš jo priteisto išlaikymo nepilnamečiams dydžiu atsakovas grindžia išimtinai antruoju CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu kriterijumi, t. y. savo turtine padėtimi, kuri, jo vertinimu, neleidžia jam mokėti skundžiamu sprendimu priteisto 350 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis per mėnesį. Atsakovas laiko, kad jo gaunamos pajamos, turimas turtas sudaro sąlygas mokėti nepilnamečiui vaikui tik 250 Eur per mėnesį.
23. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas savo apeliaciniame skunde, kitas kriterijus (po vaiko (-ų) poreikių), kurį privalo įvertinti teismas nustatydamas tėvų vaikui (-ams) teiktino išlaikymo dydį, yra tėvų turtinė padėtis. Pagal kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ir nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑70‑969/2018).
24. Kartu pripažįstama, kad nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, tačiau jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
25. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes bei bylos nagrinėjimo metu išreikštą sutikimą teikti padidintą išlaikymą ginčo šalių nepilnamečiui vaikui, nenukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos teismų praktikos tokios pobūdžio bylose, atsižvelgdamas ir į CK 3.198 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad priteisdamas išlaikymą vaikui, teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybės, jog atsakovo gaunamos pajamos yra mažesnės nei minimali mėnesinė alga, t .y. jo darbo užmokestis po mokesčių siekia 600 Eur, nesudaro pagrindo atsakovo turtinę padėtį vertinti kaip sunkią.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybė, jog atsakovas priėmė sprendimą dėl specialybės pakeitimo ir dėl to patyrė atitinkamų išlaidų, nesudaro pagrindo spręsti, jog jo finansinė padėtis neleidžia jam mokėti teismo nustatyto dydžio išlaikymo periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, turimas galimybes ir pasirengimą reikiamai pasirūpinti savo vaiku, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas jiems vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
27. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas, ginčydamas sprendimo dalį dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio, apsiriboja tik deklaratyviais argumentais dėl netinkamų byloje esančių įrodymų vertinimo. Apeliantas nurodo, kad valstybės mokamų „vaiko pinigų“ suma turėtų būti mažintini vaiko poreikiai. Sutiktina su apelianto argumentais, jog kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau vėlesnėje teisminė praktikoje, kasacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas pirmiausia yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė išlaikymo vaikams priteisimą reglamentuojančias teisės normas, vadovavosi šiuo klausimu suformuota teismų praktika, tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje, atsakovas E. B. nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. Atsakovo E. B. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovė S. B. į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas ir apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.
30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.