Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė S. B. ieškiniu prašo teismo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12490-512/2019 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2 punktu iš atsakovo E. B. priteisto išlaikymo dukrai E. B. dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 350 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo sumą pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke, bei priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis). Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-419/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-534/2013). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Pažymėtina, kad 2019 m. išlaikymo vaikui dydis buvo nustatytas, šalims nutraukus santuoką bendru sutikimu ir teismui patvirtinus šalių pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, taigi byla nebuvo nagrinėjama iš esmės ir vaiko poreikiai teismo nebuvo nustatyti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog, vaikui augant, jo poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo į teismą kreipėsi, praėjus 5 metams po santuokos nutraukimo, šiuo metu šalių dukrai yra 11 metų. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos neišvengiamai turėjo ir pasikeitusi ekonominė situacija – pastaraisiais metais šalyje buvusi reikšminga infliacija, kuri, kaip visuotinai žinoma, lėmė maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų padidėjimą. Išvadą teikianti institucija taip pat pažymėjo, kad šiuo metu priteistas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį visiškai neatitinka vaiko geriausių interesų. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas ir jo atstovė, teismo posėdyje duodami paaiškinimus, sutiko su didesniu 250 Eur vaikui teiktino išlaikymo dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti, kad šalių vaiko poreikiai pasikeitė tiek, jog yra pagrindas pakeisti jo išlaikymo dydį.

Kartu pabrėžtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstamas vienos minimalios mėnesinės algos dydžio orientacinis kriterijus dėl vaikams priteistino išlaikymo būtiniesiems poreikiams patenkinti dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Šiuo metu minimalios mėnesinės algos dydis yra 924 Eur, atskaičius mokesčius, – apie 700 Eur. Pažymėtina, kad minimalios mėnesinės algos kriterijumi taip pat yra remiamasi ieškinyje, o ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo dydis ir yra pusė minimalios mėnesinės algos (350 Eur).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką teismas konstatuoja, kad šiuo atveju, šalims neįrodžius didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga vaiko poreikių, jie nustatomi pagal orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų, kuriuo remiasi ir pati ieškovė, ir yra 700 Eur.

Toliau teismas vertins kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį. Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei ieškovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė dirba mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ ir jos mėnesinės pajamos yra apie 900 Eur mėnesį, atskaičius mokesčius. Ieškovė taip pat turi butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas hipoteka. Ieškovė pateikė duomenis, kad už būsto paskolą šiuo metu moka po 253,58 Eur kas mėnesį bei papildomai 82,96 Eur kasmet už būsto draudimą. Transporto priemonių ieškovės vardu nėra registruota.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki 2024 m. liepos 31 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, minėtu laikotarpiu, atsakovui buvo mokama nedarbo išmoka. Atsakovas nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu mokosi paramediko specialybės, todėl dirba tik pusę etato ir gaunamos pajamos sudaro apie 600 Eur per mėnesį. Šias aplinkybes pagrindžia byloje esanti (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centro pažyma apie E. B. mokymąsi (DOK-36264), algalapis už 2024 m. rugpjūčio mėn. (DOK-51318), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys. Nekilnojamojo turto nuosavybės teise atsakovas neturi. Atsakovo vardu registruotas automobilis Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas į bylą pateikė 2023 m. lapkričio 8 d. paskolos sutartį, iš kurios nustatyta, kad Z. B. suteikė atsakovui 3 100 Eur paskolą. Paskolos grąžinimo terminas iki 2027 m. kovo 28 d., nustatytos 6,9 proc. metinės palūkanos, todėl galutinė grąžintina suma 4 695,75 Eur. Ieškovė ir jos atstovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėja atsakovo papildomas pajamas, kurias atsakovas gauna iš tatuiruočių darymo bei katinų veisimo. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kačiukai yra neparduoti ir jie buvo pirkti būsimos žmonos vardu, nes tai yra jos papildoma veikla. Kačių veisimu neužsiima. Atsakovas tik padeda dėdamas reklamas bei skelbimus. Dėl tatuiruočių darymo atsakovas patvirtino, kad anksčiau šia veikla užsiiminėjo, tačiau nurodė, kad tatuiruočių nebedaro, nes pasirinko mokytis paramediko specialybę.

Šalių turtinės padėties bei atsakovo prašymo nukrypti nuo lygių dalių tėvams teikiant vaikui išlaikymą kontekste teismas pažymi, kad, kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą; vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai; sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Rūpestingas asmuo, apsispręsdamas turėti vaikų, privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai rūpintis vaikais ir tai, kad jo turimo vaiko poreikiai ateityje gali pasikeisti. Tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo. Atsakovas teismo posėdžio metu teismui nurodė, kad turi logistikos specialybės išsilavinimą, yra dirbęs pagal specialybę ir jo gaunamas atlyginimas, atskaičius mokesčius, buvo 1 500 Eur. Todėl, teismo nuomone, atsakovas, apsispręsdamas keisti profesiją ir dėl studijų pasirinkęs dirbti puse etato, privalėjo įvertinti, ar galės teikti vaiko poreikius, kurie gali keistis, atitinkantį išlaikymą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jis gali ir nori teikti žymiai didesnį išlaikymą (2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio garso įrašo 53, 54 min.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovo nurodomi sunkumai, kuriuos jis ir jo tėvai patiria dėl bendravimo su vaiku, turi būti sprendžiami įstatyme nustatyta tvarka, tačiau tai negali turėti įtakos atsakovo pareigos tenkinti savo vaiko būtinuosius poreikius, teikiant išlaikymą, apimčiai. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Todėl, ieškovei gyvenant kartu su dukra, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, užtikrinant jo emocinių ir kitų poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Ieškovė atlieka namų ruošos darbus, užtikrinant vaiko gerbūvį, tai sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaikus. Taigi ieškovei ir taip tenka didesnė vaiko išlaikymo našta. Be to, gyvenant kartu su vaiku, atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ne visada prisideda arba prisideda pavėluotai. Apibendrinant konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta objektyvių veiksnių, kad atsakovas negalėtų ar neturėtų teikti vaikui jo būtinuosius poreikius patenkinančio išlaikymo ar kad turėtų prie dukters išlaikymo prisidėti mažesne dalimi nei ieškovė.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovė gauna 96 Eur išmoką vaikui. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau kartu pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020 nurodė, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, jų tikslas – suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Teismo vertinimu, šiuo atveju nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai neturėtų pilna apimtimi vykdyti savo išlaikymo pareigos vaikui, juo labiau, kad išlaikymo dydis šiuo atveju nustatomas tik pagal būtinuosius vaiko poreikius, todėl išmoka vaikui būtų skiriama papildomiems jo poreikiams kompensuoti. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo mažinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo apimtį valstybės mokamų išmokų dydžiu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju kiekvienas iš tėvų prie vaiko minimalių poreikių patenkinimo turėtų prisidėti bent po 350 Eur (700/2). Todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, keistinas teismo sprendimu nustatytas vaiko išlaikymo dydis ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2024 m. birželio 25 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 271 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką. Ieškovė prašo teismo, priteisiant išlaikymą vaikui, nustatyti, kad priteistas materialinis išlaikymas būtų mokamas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke, iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 20 dienos. Ieškovės nuomone, taip būtų geriausiai apsaugoti vaiko interesai, nes ieškovė turėtų galimybę planuoti savo ir vaiko išlaidų biudžetą. Teismas, įvertinęs ieškovės argumentus bei tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12490-512/2019 patvirtintos šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2.2 punkte buvo susitarta, kad atsakovas išlaikymą vaikui moka iki einamojo mėnesio 20 dienos į ieškovės sąskaitą ir nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šią tvarką būtų reikalinga keisti, ieškovės prašymą dėl išlaikymo mokėjimo į jos sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke, iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 20 dienos, tenkinama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nagrinėjamu atveju buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už ieškinį turėjo būti sumokėtas 54 Eur žyminis mokestis ((350-150) x 12 x 0,03 x 0,75)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 54 Eur žyminis mokestis.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pagrindė 1 100 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK-50912). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Šioje byloje taip pat susidarė 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios, ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 99, 259, 260, 268, 270, 271, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš visiškai.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12490-512/2019 nustatyto atsakovo E. B. teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo E. B. nepilnamečiui vaikui E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2024 m. birželio 25 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę S. B.

Nustatyti, kad atsakovas E. B. nepilnamečio vaiko E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas turi pervesti į S. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „SEB“ bankas, iki einamojo mėnesio 20 dienos.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo E. B. 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5661.

Priteisti iš atsakovo E. B. ieškovei S. B. 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. B. valstybei 15,86 Eur (penkiolikos eurų ir aštuoniasdešimt šešių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.