Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-408-867/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-07
Bylos Nr.: e2-408-867/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Inga Sakalauskaitė
Ieškovas: R. G., R. G.-T.
Atsakovas: S. T.
Trečiasis asmuo: S. G.
Advokatai: Svietlana Baracevičienė, Ramūnas Girevičius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-408-867/2023Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01836-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.5.2.1 2.3.2.8; 3.2.6.1. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 7 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei,vertėjaujant vertėjai Svetlanai Agafonovai,dalyvaujant ieškovei R. G. – T., jos atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui,atsakovui S. T., jo atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei,išvadą teikiančios institucijos atstovei Kornelijai Jomantienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G.-T. ieškinį atsakovui S. T. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo S. G., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone ir atsakovo S. T. priešieškinį ieškovei R. G.-T. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo S. G., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo prašo: nutraukti jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, kuri įregistruota Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės, palikti jai santuokos metu įgytą pavardę, po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų N. T., gimusio (duomenys neskelbtini), ir T. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kiekvieną mėnesį, kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo 2022-09-01 iki vaikų pilnametystės ir nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką pagal jos pateiktą siūlymą. Taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 3 000,00 Eur neturtinės žalos ir padalinti santuokos metu įgytą turtą, tai yra transporto priemones, jai priteisiant automobilį BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 500,00 Eur ir priekabą Syland NP1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1 000,00 Eur, o atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Hundai H-1, Starrex, Gran Starex, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 9 000,00 Eur ir motociklą Honda CBR 600F, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000,00 Eur, o jai iš atsakovo priteisti 3 750,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: metalo darbinį stalą, kurio vertė 400,00 Eur, metalo pjovimo stakles, kurių vertė 300,00 Eur, dujų balioną, kurio vertė 30,00 Eur, suvirinimo aparatą, kurio vertė 70,00 Eur, įrankių rinkinį „Mokita“, kurio vertė 300,00 Eur, jai iš atsakovo priteisti 550,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkantį didesnės vertės turtą. Prašo iš atsakovo jos naudai priteisti jai išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio surašymo dienos, tai yra nuo 2022-09-01 iki kol ji pradės dirbti. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad su atsakovu susituokė prieš ketverius metus ir kūrė šeimą, turėjo bendrų tiklsų, tačiau bendras jų gyvenimas tapo labai komplikuotas ir galiausiai nebeįmanomas, nes atsakovas buvo jai neištikimas, nesirūpino vaikais ir paliko šeimą, todėl atsakovas yra kaltas dėl jų santuokos iširimo. Kadangi jų vaikai yra maži ir yra nuo pat gimimo gyvena su ja, todėl po santuokos nutraukimo prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Mano, kad tiklsinga būtų nustatyti vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką pagal jos pateiktą siūlymą, nes ji atitinka vaikų poreikius. Jos paskaičiavimui vienam vaikui per mėnesį išlaikyti yra reikalinga mažiausiai 600,00 Eur suma, kurią sudaro: 200,00 Eur maisto išlaidos, 90,00 Eur aprangai ir avalynei, 60,00 Eur ugdymui, knygoms, žaislams, 70,00 Eur gyvenamojo būsto išlaidos, 50,00 Eur laisvalaikio, 60,00 Eur sveikatai išlaidos ir 70,00 Eur higienos prekėms. Nurodo, kad yra ir kitų papildomų išlaidų, tokių kaip vaikams reikalingi baldai, sporto inventorius, apsilankymai pas privačius gydytojus ar specialistus. Jos nurodyti poreikiai yra minimalūs ir protingi, atsižvelgiant į sparčiai kylančias kainas. Jos pajamos šiuo metu yra 164,66 Eur našlaičių pensija, 173,00 Eur šalpos neįgalumo pensija ir apie 280,00 Eur vaiko priežiūros išmoka, tai yra viso apie 618,00 Eur per mėnesį. Atsakovas yra sveikas ir darbingas ir jos žiniomis gauna apie 1 200,00 Eur, kitų išlaikytinių neturi, todėl turi galimybę teikti jos prašomą išlaikymo dydį vaikams. Nurodo, kad atsakovas pas ją atsikėlė gyventi nieko neturėdamas ir atsinešė tik savo rūbus, o visi buities reikmenys, įrankiai ir kt. buvo įgyti šalių bendrąja jungtine nuosavybe esančiomis piniginėmis lėšomis, įkaitant atsakovo priešieškinyje išvardintus daiktus: metalo darbinį stalą - kurio vertė 400,00 Eur, metalo pjovimo stakles – 300,00 Eur vertės, dujų balioną – 30,00 Eur vertės, suvirinimo aparatą – 70,00 Eur vertės, įrankių rinkinį ,,Mokita“ – 300,00 Eur vertės ir atsakovas šiuo daiktus yra pasiėmęs. Sutinka, kad atsakovas pasiimtų ir likusį metalinį stalą, o kadangi visi minėti daiktai buvo įsigyti už bendras šeimos lėšas ir yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl jai iš atsakovo prašo priteisti 550,00 Eur kompensaciją. Nesutinka su atsakovo priešieškinio reikalavimu, kad šie minėti daiktai būtų pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, nes šie daiktai neatitinka asmeninio naudojimo daiktų išimtinio pobūdžio ir nesuderinti su asmeniniais, profesiniais, asmeninio verslo, ar tik su vieno sutuoktinio asmeniu susijusiais poreikiais. Nurodyti daiktai nėra kažkokie specifiniai ir gali būti naudojami išimtinai tik atsakovo verslui, kuriais negalėtų naudotis ir ji. Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo transporto priemones: automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3 500,00 Eur vertės, priekabą Syland NP1, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000,00 Eur vertės, automobilį Hyundai H-1, Starex, Grand Starex, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 9 000,00 Eur vertės ir motociklą Honda CBR 600 F, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3 000,00 Eur vertė. Nekilnojamojo turto neįgijo, kreditorių neturi. Neregistruotiną turtą sudaro nepilnamečiams vaikams ir kiekvienam asmeniškai priklausantys daiktai, kurie pasidalinti abipusiu sutarimu, ginčo dėl to nėra. Kadangi ji yra neįgali, jos galimybės dirbti yra ribotos, be to, ji viena augina du mažamečius vaikus ir yra vaiko priežiūros atostogose (kol vaikui sueis dveji metai) ir dirbti negali, todėl prašo iš atsakovo jai priteisti kas mėnesį mokamą 200,00 Eur išlaikymą, kurio reikalingumas šiuo atveju yra preziumuojamas (CK 3.72 straipsnio 2 dalies, 8 dalies.). Kadangi dėl atsakovo veiksmų ji patyrė emocinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pastovų nesaugumo jausmą, nusivylimą dėl jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, nes atsakovas savo elgesiu jai rodė nepagarbą ir ją žlugdė, todėl prašo 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Jos psichologinė būklė buvo ir iki šiol yra labai sunki, nes ji vartoja gydytojo paskirtus raminamuosius vaistus Bromazepamą, Valerozaną.

Atsakovas priešieškiniu prašo: jo ir ieškovės santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų T. T. ir N. T., gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės priteisti iš jo nepilnamečiams vaikams išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymo sumą, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Taip pat prašo nustatyti jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką pagal jo pateiktą siūlymą. Priteisti jam po santuokos nutraukimo: motociklą Honda CBR 600F, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - vertė 3 000,00 Eur, o ieškovei priteisti: automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 3 500,00 Eur, priekabą Syland NP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1 000,00 Eur, dvigulę lovą -250,00 Eur vertės, čiužinį – 200,00 Eur vertės, komodą – 200,00 Eur vertės, šaldytuvą – 300,00 Eur vertės, skalbimo mašiną-300,00 Eur vertės, džiovinimo mašiną – 200,00 Eur vertės, viso daiktų už 5 950,00 Eur, jam priteisti iš ieškovės 1 475,00 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, kompensaciją išmokant per 24 mėn. laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat prašo pripažinti jam asmeninės nuosavybės teise automobilį Hyundai H-l, Starex, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 8 000,00 Eur ir darbo įrankius, t. y.; metalo darbinį stalą - kurio vertė 400,00 Eur, metalo pjovimo stakles -300,00 Eur, dujų balioną – 30,00 Eur vertės, suvirinimo aparatą – 70,00 Eur vertės, įrankių rinkinį „Mokita“ – 300,00 Eur vertės. Įpareigoti ieškovę grąžinti jam 10 g auksinį papuošalų komplektą (žiedą ir auskaras), kurių vertė 330,00 Eur, priteisti jam iš ieškovės 2,075,00 Eur sumą už santuokos metu įgyto turto sumažėjimą bei priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Priešiekinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad jis su ieškove susipažino 2018 m. sausio mėnesį ir susituokė (duomenys neskelbtini), turi du nepilnamečius vaikus, tačiau jų sutuoktiniai santykiai faktiškai yra nutrūkę nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio dėl pastovių konfliktų. Po santuokos sudarymo jis su ieškove apsigyveno pas ieškovės močiutę, tai yra jie gyveno ieškovės močiutei priklausnačiame name. Ieškovė nenorėjo imti paskolos ir pirkti nuosavą būstą, nes jai kaip įpėdinei atiteks močiutės turtas, o kadangi namas buvo senas, tai jie iš savo lėšų remontavo jį, nes ieškovė tvirtindavo, kad turtas ateityje priklausys jų šeimai. Name buvo apšildintos grindys, pakeista šildymo sistema, įgytas katilas malokoms, iš naujo buvo padryta sienų ir lubų apdaila, tai yra uždėtas gipso kartonas, priklijuoti tapetai, pakeistas linoliaumas, pakeisti langai. Be to jis savo jėgomis ir lėšomis pastatė tvorą, vaikų namelį, apmušė mediena pavėsinę, padarė garažo vartus, įvedė garažo instaliaciją, pastatė šiltnamį. Laikui bėgant jis suprato, kad jis yra išnaudojamas, nes yra kaip darbo jėga ir gerina svetimą turtą. Jis kalbino ieškovę įsigyti nuosavą būstą, siūlė paimti paskolą, tačiau ieškovė atsisakė, nes jai patogiau buvo gyventi su giminaičiais, o jis jautėsi svetimas ir nereikalingas, nuolat buvo įtampoje, dėl kaltinimų, kad blogai rūpinasi šeima, neprižiūri vaikų, bei kaltinamas neištikimybe, todėl jis nusipirko motociklą ir dėl to kildavo naujų konfliktų. Jis siūlė nutraukti santuoką geruoju, tačiau ieškovė žadėdavo pakeisti elgesį, bet pažadų nevykdė. 2022-08-12 buvo jo patėvio gimtadinis, į kurį dėl vaiko ligos ieškovė nevyko ir išleisdama jį į gimtadineį liepė grįžti 22.00 val. Jis iš gimtadineio grįžo 22.20 val. ir rado savo daiktus paketuose koridriuje, jam buvo paaiškinta, kad jis grįžo ne nustaytu laiku. Siekiant išvengti konfliktų jis išsikėlė ir apsigyveno pas draugą. Mano, kad jų santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes jo ir ieškovės požiūriai į šeimos reikalų tvarkymą, vaikų auklėjimą, bendro ūkio vedimą yra skirtingi. Nurodė, kad ieškovė keršydama ir pasinaudodama, kad jo darbdavys buo ieškovės giminaitis, įtakojo jo darbdavį nutraukti su juo darbo santykius, todėl jis liko be darbo. Sutinka, kad po santuokos nutraukimo ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę. Sutinka, kad po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir pateikė savo siūlymą dėl jo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo. Nesutinka su ieškovės prašoma vaikams išlaikymo suma, nes pagal vaikų poreikius ir jo galimybes jis vaikų išlaikymui galėtų skirti tik po 220,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ik jų pilnametystės. Nurodė, kad automobilį Hyundai H-1, Starex, Grand Starex, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis įsigijo už jo mamos jam dovanotus pinigus, nes šio automobilio įsigijimui jo mama jam padovanojo 8 000,00 Eur, todėl ir prašo šį automobilį pripažinti jo asmenine nuosavybe ir nedalinti. Kadangi jis yra suvirintojas ir santuokos metu įgijo profesinius įrankius, bendrai 1 200,00 Eur sumai, todėl šiuos įrankius pripažinti jo asmenine nuosavybe ir jų nedalinti. Nurodo, kad jo mama jam padovanojo šeimos relikviją, tai yra žiedą ir auskarus, kuriuos jis leido naudoti ieškovei jai paprašius, jiems nebegyvenant kartu šių daiktų ieškovė negrąžino, nors tai yra jo šeimos relikvija, todėl prašo įpareigoti grąžinti jam papuošalus arba priteisti iš ieškovės jo naudai 330,00 Eur komensaciją už šiuos daiktus. Nurodė, kad jų šeimos pajamos nebuvo didelės, todėl nekinojamojo turto jie neįgijo, o kadangi dalis jų bendrų santuokinių lėšų ieškovės nurodymu buvo panaudotos trečiojo asmens turto pagerinimui, tai yra ieškovės močiutės nekilnoamojo turto pareginimo, kuriuo ir toliau naudosis ieškovė, todėl prašo jam iš atsakovės priteisti 2 075,00 Eur kompensacijos už turto pagerinimą. Viso pagerinta turto už 4150,00 Eur sumą, kurią sudaro: 400,00 Eur garažo vartai, 250,00 Eur garažo instaliacijos įvedimas ir tvora su vartais 3 500,00 Eur.

Ieškovės pateikė atsileiomą į prieišekinį, kuriame nurodė, kad su prieiškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovas iš namų išėjo 2022 m. birželio mėnesį ir 2022 m. rugpjūčio mėnesį tik trumam buvo grįžęs, tačiau ir vėl išėjo. Jai ir atsakovui pradėjus gyventi kartu, atsakovas ir ji gyveno jos močiutės namo antrame aukšte ir atsakovas kurį laiką, nedirbo, dirbo tik ji, todėl jiems padėdavo jos mama, o jie tik mokėjo 1/3 komunalinių patarnavimų. Susituokus ir jai pradėjus lauktis, nuo 2019 m. jos močiutės leidimu jie persikraustė gyventi į pirmą namo aukštą, kur jiems buvo skirti du kambariai, kuriuos jie kartu iš bendrų lėšų susitvarkė, kad būtų vaikui ir jiems jauku, tai yra viename iš kambarių įrengė šildomas grindis, išklijavo kambarius tapetais bei atliko kitus gerbūvio darbus. Nurodo, kad jos močiūtės namas nuolat buvo remontuojamas ir dar iki atsakovo atsikraustymo buvo pakeisti langai ir namo stogas. Dalis medžiagų jiems nekainavo, nes radiatoriaus padovanojo jos dėdė, mediena vaikų nameliui taip pat buvo padovanota jos dėdės. Katilo, boilerio ir šiltanamio išalidos buvo dalinamos į tris dalis, tai yra močiūtei, jos mamai ir jiems. Nesutinka, kad ji nesutiko imti paskolos nuosavo būsto įsigijimui, nes ilgą laiką atsakovas neturėo darbo ir jie gyveno iš jos gaunamų pajamų, o 2021-09-29 kai jie kreipėsi dėl paskolos gavimo, paaiškėjo, kad paskolą galėtų gauti tik ji ir suma būtų apie 90 000,00 Eur, nes atsakovui, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis paskola nebūtų suteikta. Siekiant gauti paskolą atsakovas tvirtino, kad pradiniam įnašui jie turi 16 000,00 Eur santaupų, tačiau negavus paskolos, šias santaupas atsakovas išvaistė nereikalingiems pirkiniams, skolindavo savo tėvams, naudojo išvykosm į Ukrainą. Mano, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka nebus vykdoma, nes gyenant santuokoje atsakovas neleisdavo laiko su vyresniuoju vaiku, o ir išėjęs gyevnti atskirai nesidomėjo vaikais. Mano, kad vaikai yra per maži, kad būtų tenkinta atsakovo siūloma bendravimo tvarka, o reiklavimas leisti bendrauti telekomunikacijų priemonėmis nereikalingas, nes ji nedraudžia to daryti ir nėra tikslinga tai nustatyti sprendimu, nustatant konkretų laiką. Nesutinka su atsakovo siūloma išlaikymo suma vaikams. Nesutinka, kad automobilis Hyundai H-l, Starex, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe, nes pateikta dovanojimo sutartis yra pasirašyta suinteresuoto asmens – jo motinos, ji apie tokios sutarties egzistavimą nežinojo, todėl tikėtina, kad dovanojimo sutartis buvo pasirašyta ne 2022-03-10, o jau prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, be to atutomobilio prikimo - pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad tai atsakovo asmeninis turtas. Nurodo, kad šis utomobilis buvo pirktas ir naudojamas šeimos poreikiams tenkinti. Jų šeima gyveno iš jos atlyginimo, neįgalumo ir našlaitės pašalpų, gimus vaikams - iš vaiko pinigų (ji apmokėdavo visas šeimos sąskaitas, pirko maistą, vaistus ir kitus reikmenis), o atsakovas savo atlyginimu disponavo savarankiškai, be jos žinios, gautas pajamas jis išgrynindavo (ką patvirtina atsakovo pateikti jo banko sąskaitos išrašai), be to, atsakovas gaudavo ir nelegalių pajamų iš įvairių darbų, todėl jis disponavo nemažomis grynųjų pinigų sumomis. Grynuosius atsakovas naudodavo automobiliams pirkti ir remontuoti (vėliau perparduoti), šeima taip pat planavo santaupas panaudoti naujo namo statybai ar pradiniam įnašui pirmo būsto įsigijimui. Nurodo, kad automobilio Hyundai H-l, Starex, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo dieną – 2022-04-29, atsakovas grynaisiais disponavo mažiausiai 16 150,00 Eur suma (16 000 Eur + 2 650 Eur - 2 500 Eur, kuriuos 2022-03-24 atsakovas sumokėjo už nupirktą motociklą Honda CBR 600 F, valst.Nr. (duomenys neskelbtini)), neskaitant laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. atsakovo gautų pajamų iš darbinės veiklos ir iš papildomų darbų. Taigi, akivaizdu, kad skolintis iš motinos lėšų 8 000,00 Eur automobilio Hyundai H-l, Starex, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimui nebuvo nei reikalo, nei būtinybės. Atsakoavs dar birželio mėnesį iš garažo išsinešė visus įrankius ir laiko juos nuomojame garaže adresu (duomenys neskelbtini), o liko tik metalinis stalas, kurį jis sutinka atiduoti. Nesutinka su atsakovo siūloma santuokos metu įgyto turto padalinimo tvarka dalyje dėl kilnojamojo turo, nes komoda buvo pirkta 2019-04-12 už 158,00 Eur, čiužinys pirktas 2019-03-27 – už 196,69 Eur – PVM su nuolaida, dvigulės lovos vertė šiai dienia yra apie 100,00 Eur, nes lova ir čiužinys yra nusidėvėję, todėl ji sutinka,kad šiuos daiktus pasiimtų atsakovas. Komoda yra skirta vaikų drabužiams laikyti, todėl neturėtų būti dalinama. Šaldytuvas, sklabyklė ir džiovinimo mašina, priklauso jos mamai, kuriai šiuos daiktus padovanojo jos draugas išvykdamas gyventi ir dirbti į užsienį, todėl šie daiktai taip pat nedalintini. Nurodė, kad ieškovo jai dovanotas maoms žiedas ir auskarai jos žinimois yra atsakovo išpirktas iš lombardo už jos mamos naudotus telefonus, kuriuos atsakovas išsivežė parduoti į Ukrainą ir grįžęs šiuos papuošalus atsakovas jai padovanojo kaip dovaną sužadėtuvių proga, todėl nėra pagrindo įpareigoti šias dovanas grąžinti, be to šie aukso dirbiniai nėra kažkuo ypatingi ar antikvariniai. Nurodė, kad dalis pagerinimo darbų buvo atlikti pačio atsakovo iniciatyva, tai yra garažo vartus ir instaliaciją pats atsakovas sugalvojo daryti, be to vartus jis demonstravo kaip savo darbus, šie vartai buvo iš jų bendrų lėšų ir jos močiutei jie nepatinko. Mano, kad nepagrįstai atsakova reiškia reikalavimą dėl kompensacijos už pareginimą, nes pageriniami buvo daromi šeimos poreikių tenkinimui, be to patalpose liko gyventi atsakovo ir jos vaikai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimą nurodė, kad nesutinka su reiklavimu priteisti 3 000,00 Eur neturtinę žalą ieškovei, nes pareiškiant ieškinį ieškovė nekonkretizavo ir tik abstrakčiai įvardino santuokos iširimo priežastis, nekonkretizavo atsakovo išėjimo datos. Parengiamojo posėdžio metu ieškovė iš emsės tvirtino, kad atsakovas slėpė santaupas ir pareikalavo saskaitų išrašų, o paaiškėjus, kad tokių santaupų nėra ieškovė pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Mano, kad būtent ieškovė yra kalta dėl jų santuokos iširimo, nes ieškovė nebuvo jam lojali, ignoravo charakterių, kultūrinius bei amžiaus skirtumus, dėjo visas pastangas, kad ji dominuotų jų šeimoje, pastoviai priekaišatavo dėl per mažai uždirbamų lėšų, nederino planų dėl vaikų gimimo, todėl mano, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas. Neigia, kad jis buvo neištikimas ieškovei. Nurodė, kad ieškovė nuolat jį kaltindavo neištikimybe. Jo nurodyti įrankiai yra jo profesinės veiklos įrankiai, todėl turėtų būti priteisitini jam ir kompensacija už juos ieškovei nepriteistina, nes šie įrankiai yra priskiriami prie nedalintino turto.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad su ieškove vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Šalių vyresnis sūnus lanko privatų darželį (duomenys neskelbtini), kuris kainuoja 200,00 Eur. Pasak ieškovės T. turi problemų su oda, turi besikartojantį odos dermatitą. Mažasis sūnus šiuo metu nelanko darželio ir pasak ieškovės turi problemų su vidurių užkietėjimu. Mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaikų poreikius ir interesus. Nurodo, kad ieškovės ieškinyje pateikta atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka turėtų būti tikslinama. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma atitiktų vaikų interesus, poreikius ir užtirkintų kasdienius vaikų poreikius.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko palaikė ir prašė juos tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti jos procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad santuoką nusprendė nutrauki dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas buvo jai neištikimas, be to nesirūpino vaikais, antrojo vaiko nenorėjo. Paaiškino, kad dėl atsakovo neatsakingumo buvo neįmanoma gyventi kartu ir jis pats pasirinko išeiti iš namų bei jai pasakė, kad be skyrybų alimentų nemokės. 2022-05-31 buvo išaiškinta atsakovo neištikimybė jai, nes tai užfiksavo jos mamos bendradarbė, jos žiniomis, kitos moters vardas yra Natali. Jos mamos bendradarbė, atsiuntė jos mamai stovinčio atsakovo automobilio nuotrauką prie daugiabučio ir paklausė ar tai ne jos žentas, nes mamos bendradarbės butas yra vienu aukštu aukščiau, nei butas į kurį atsakovas nusivedė merginą. Nurodė, kad mamos bendradarbė jai papasakojo, kad atsakovas atvažiavo su šviesiaplauke moterimi, su kuria vėliau nuėjo į butą, ir apie tai, kad girdėjo aimanas iš buto į kurį atsakovas nusivedė šviesiaplaukę moterį. Paaiškino, kad yra filmuota vaizdo medžiaga, kurioje matosi kaip atsakovas su šviesiaplauke mergina išeina, įsėda į automobilį ir kartu išvažiuoja. Pats atsakovas jai nurodė, kad minima moteris yra jo draugo draugė, ir jis jai tik padėjo supildyti dokumentus dėl automobilio nugabenimo į Ukrainą, tačiau atsakovas jai nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog jis tikrai padėjo draugo draugei dėl automobilio nugabenimo į Ukrainą. Atsakovo telefono išklotinės 2022-05-31 buvo ištrintos, tačiau ji pati išsitraukė atsakovo telefono numerio išklotinę, kurioje matyti, kad buvo skambinta adresatui Natali. Atsakovas jai paaiškino, kad tai sesers klasioko, mamos sesuo. Vėliau atsakovas jai pats prisipažino, kad ją išdavė tik vieną kartą. Mano, kad apie atsakovo neištikimybę patvirtino ir atsakovo mama susirašinėdama su ja. 2022-06-20 atsakovas išėjo iš bendrų namų su visais savo asmeniniais daiktais, o sekančiomis dienomis išsivežė įrankius iš garažo. 2022-07-11 ji su atsakovu nusprendė vėl pabandyti gyventi kartu dėl vaikų, tačiau 2022-08-12 buvo atsakovo patėvio gimtadienis į kurį atsakovas išvažiavo žinodamas, kad vienas iš vaikų serga, todėl ji prašė, kad atsakovas grįžtu ankščiau, nes jai reikia pagalbos, o vėliau nustatė jam terminą, kad atsakovas grįžtų iki 22.00 val. Atsakovui laiku negrįžus, ji supykusi sukrovė jo daiktus ir padėjo už durų. Jos skaičiavimu vaiko išlaikymui reikalinga apie 600,00 Eur suma per mėnesį, o jos pajamos yra 183,00 Eur neįgalumo pašalpa, 184,00 Eur našlaitės išmoka ir nuo kito mėnesio ji gaus 276,00 Eur iš VSDF, nes yra vaiko priežiūros atostogose, ji gauna 181,00 Eur vaiko pinigų, o atsakovas šiuo metu kiekvienam vaikui teikia po 220,00 Eur išlaikymą. Jos išlaidos yra 100,00 Eur už komunalinius bei reikia pirkti malkas žiemos metu, nes kūrena malkomis. Paaiškino, kad mažasis vaikas turėjo problemų su virškinimu, todėl buvo sunku atitaikyti mišinuką ir šiai dienai devynioms dienom mišinukui reikia 17,00 Eur, 12,00 Eur kainuoja mėnesiui vaistai nuo pilvo pūtimo, o vyresnysis sūnus lanko privatų darželį - 200,00 Eur, mažasis taip pat turės lankyti privatų darželį, nes valstybiniame vietos nėra. Sau išlaikymo prašo, nes negali dirbti ir tik nuo 2024-04 pradės dirbti. Kai gyveno su atsakovu jo pajamos buvo apie 1 200,00 Eur, be to jis dirbdavo papildomai ir gaudavo papildomų pajamų. Santuokoje iš bendrų lėšų pirko automobilį ir motociklą. 2021m. rugsėjo – spalio mėn. kai sužinojo, kad ji laukiasi jie kreipėsi į bankus dėl paskolos gavimo, nes atsakovas norėjo nuosavo būsto, tačiau sužinojo, kad tik ji gali gauti paskolą ir banke atsakovas sakė, kad turėtų 16 000,00 Eur pradiniam įnašui. Mano, kad atsakovo mama neturėjo teik pinigų, kad būtų galėjusi padovanoti atsakovui, nes atsakovo mama bėgo nuo karo Ukrainoje, todėl dovanojimo sutartis yra apgaulė. Žino, kad po atsakovo senelio mirties buvo parduotas turtas Moldavijoje ir pirktas kitas nekilnojamas turtas Ukrainoje, kur gyvena atsakovo močiutė, kuri negauna pensijos. Paaiškino, kad atsakovas prieš santuoką jai padovanojo žiedą ir tai buvo 2018 m. gegužės mėn., be to tuos auksinius papuošalus atsakovas išpirko iš lombardo, nes atsakovo patėvis tuo metu nedirbo ir atsakovo mamos šeimai reikėjo pinigų. Paaiškino, kad visus įrankius atsakovas pirko iš santuokinių lėšų, be to atsakovas pridavė į metalo laužą jos tėvo įrankius ir metalą. Ji šiuo metu su mama ir močiute bei vaikais gyvena, jos močiutei priklausančiame name, kuris po močiutės mirties liks jai, nes yra testamentas. Dėl patirtų išgyvenimų ji geria medikamentus.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Ramūnas Girevičius ieškovės ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi, o atsakovo priešieškinį atmesti ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad jokių galimybių išsaugoti šeimą nėra dėl atsakovo neištikimybės ir požiūrio į santuoką. Tik dėl atsakovo nepagarbos, nebendradarbiavimo su sutuoktine santuoka iširo, o visi duomenys byloje ir liudytojų teismo metu duoti paaiškinimai, tai patvirtina. Atsakovas nepateikė galimai dokumentų, kurie patvirtintu, kad išdavystės fakto nebuvo, tai yra, kad atsakovas tik padėjo moteriai. Ieškovė dėl patirtų neigiamų išgyvenimų gėrė medikamentus, stipriai išgyveno, todėl prašo ir neturtinės žalos. Automobilis Hyundai buvo pirktas išimtinai šeimos poreikių tenkinimui ir santuokos metu, todėl negalima sutikti su atsakovo pozicija, jog tai yra jo asmeninis turtas, nes pirktas iš jam jo mamos dovanotų pinigų. Pinigų dovanojimo sutartis galimai yra pasirašyta atgaline data. Atsakovo ieškovei dovanoti auskarai ir žiedas yra sužadėtuvių dovana, kurios nereikia grąžinti, nei įstatyminiu, nei moraliniu pagrindu. Jokio pagrindo priteisti atsakovui kompensaciją už pagerintą turtą nėra, nes jis su ieškove gyveno nemokamai, tai natūralu, kad prisitaikė gyvenamąją aplinką prie savęs, be to turtas, kurį pagerino priklauso ne ieškovei.

Teismo posėdžio metu atsakovas priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiais, jog jis buvo jai neištikimas. Mano, kad jų santuoka pradėjo irti labai seniai, nes nuolat tarp jų vykdavo ginčai dėl tvarkos namuose, lytinių santykių ir pinigų. Jei jis norėdavo ką tvarkyti kieme nuolat kildavo nesutarimai, nes jam drausdavo tvarkyti kiemą tiek ieškovės močiutė, tiek ieškovės mama. Jis ne kartą siūlė ieškovei išeiti atskirai gyventi, tačiau ieškovė nesutiko, nes sakė, kad jai atiteks močiutės turtas. Pykčiai dar labiau padažnėjo, kai jis nusipirko motociklą. Mano, kad jis buvo išnaudojamas kaip darbo jėga ir niekas jo negerbė. Nurodė, kad pas ieškovę dažnai ateidavo jos buvęs vaikinas ir jam tai nepatiko, nes buvęs ieškovės vaikinas skambindavo ieškovei net naktimis. Ieškovė buvo pavydi, tikrindavo jo rankinę, daiktus, fotografuodavo dokumentus. Paaiškino, kad Natali yra jo mamos draugės sesuo, kuri pabėgo nuo karo Ukrainoje ir jai reikėjo padėti užsipildyti dokumentus dėl darbo biržos ir kitų reikalų ir jis jai padėjo. Remontui ieškovė skyrė 300,00 Eur vartams, 200,00 Eur vaikų nameliui. Mama jam dovanojimo sutartimi padovanojo 9 400,00 Eur automobilio Hyundai įsigijimui, už automobilį jis sumokėjo 8 000,00 Eur ir jį dar remontavo. Dėl auksinių auskarų ir žiedo dovanojimo sutarties su mama nepasirašė. Nurodė, kad jis jokių 16 000,00 Eur pradiniam kreditui nebuvo sutaupęs, tokią sumą banke įvardino pareziumuodamas, kad parduos automobilį, močiutei priklausančias žemes ir gaus tokią sumą. Jo darbdavys sužinojo apie jo skyrybas ir kadangi darbdavio žmona yra ieškovės giminaitė, tai paprašė jo iš darbo išeiti savo noru 2022 m. rudenį. Paaiškino, kad jis šiuo metu dirba užsienyje, jam ten kainuoja pragyvenimas, be to jis nuomojasi ir Lietuvoje butą. Patvirtino, kad įrankius yra pasiėmęs iš ieškovės.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Svietlana Baracevičienė atsakovo priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad ne dėl atsakovo kaltės iširo ieškovės ir atsakovo santuoka. Atsakovas laikui bėgant santuokoje pasijautė ne lygiateisiu sutuoktiniu, o darbo jėga, kuriai nereikia mokėti atlyginimo. Mano, kad šalių santuoka iširo daug anksčiau, nes remiantis teismo posėdžių metu duotais paaiškinimais matyti, kad ieškovė su atsakovu po santuokos sudarymo pradėjo dažnai pyktis, skirdavosi ir taikydavosi. Nurodė, kad abu sutuoktiniai turi būti lojalus vienas kitam ir priimti kartu sprendimus, vien faktas, kad atsakovas nenorėjo antro vaiko, o ieškovė viena nusprendė, kad jie turės antrą vaiką, parodo, kad ieškovė nesiekė lygiateisių santykių su atsakovu, o siekė viską kontroliuoti ir nuspręsti viena pati. Taip pat faktas, kad ieškovė išvarė atsakovą iš namų po to, kai jis grįžo dvidešimt minučių vėliau, nei ieškovė leido, patvirtina ieškovės dominavimą jų tarpusavio santykiuose. Liudytoja, tai yra atsakovo mama, teismo posėdžio metu patvirtino, kad žino moterį vardu N., kuri yra minima byloje ir patvirtino, kad ji yra Ukrainos pilietė atvykusi su šešiais vaikais, o atsakovas jai tik padėjo susitvarkyti dokumentus, tai paneigiančių faktų nėra. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu nekalba apie jausmus, o kalba vien apie materialus dalykus, todėl matyti vienintelis ieškovės interesas, kuo daugiau gauti materialinės naudos iš atsakovo. Atsakovo siūloma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra tinkamesnė, nes lengviau įgyvendinama, nei ieškovės siūloma tvarka. Nurodė, kad atsakovo įsigytas automobilis už jam mamos padovanotas lėšas, negali būti laikomas sutuoktiniu bendru turtu, nes yra lėšų dovanojimo sutartis, pasirašyta tarp atsakovo ir jo mamos. Ieškovė nenori grąžinti atsakovui jo mamai priklausančių auskarų ir žiedo, nurodo, kad tai sužadėtuvių dovana, nors tai patvirtinančių duomenų nepateikia.

Liudytoja A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra atsakovo mama, su ieškove nebendrauja. Mano, kad atsakovas su ieškove pradėjo skirtis, nes nesupranta vienas kito, nes ji sūnų auklėjo taip, kad namuose vyrui visada turi būti pagaminta valgyti, namai turi būti sutvarkyti. Su ieškove ji susipažino tik per vestuves, o iki tol jos nepažinojo. Po vestuvių ji ieškovei sakė, kad ji turės rūpintis jos sūnumi, kitaip jį praras. 2022 m. kovo mėn. atsakovui dovanojimo sutarties pagrindu ji padovanojo pinigus automobilio įsigijimui ir pasirašė dovanojimo sutartį, nes atsakovas su ieškove dažnai skirdavosi ir taikydavosi, todėl norėjo, kad pinigai priklausytų tik sūnui. Moterį vardu N. ji pažįsta, ji yra iš Ukrainos ir atsivežė šešis vaikus, o atsakovas visus juos padėjo užregistruoti į mokyklas ir sutvarkyti kitus dokumentus. Paaiškino, kad ji su ieškove turėjo pokalbį telefonu, o vėliau ieškovei parašė, kad atsakovas yra kaltas, t.y. dėl to, kad neatsiprašė ieškovės ir nepaaiškino visko.

Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su ieškovės mama yra bendradarbės, o atsakovo asmeniškai nepažįsta. Nurodė, kad į atsakovo automobilį prie jos namų atkreipė dėmesį dėl to, kad šis automobilis buvo anksčiau nematytas jos namo kieme. Vėliau pamatė, kad vairuotojas yra jos bendradarbės dukters vyras, kuris su moterim nuėjo į butą, kuris yra virš jos buto, nes anksčiau ten gyveno ukrainiečiai. Kadangi namas, kuriame ji gyvena yra blokinis, viskas aiškiai girdisi ir iš minėto buto, į kuri nuėjo atsakovas su moterim ir ji išgirdo aimanas, o po maždaug valandos laiko atsakovas su šviesiaplauke moterimi išvažiavo.

Liudytoja D. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra ieškovės mama. Paaiškino, kad ieškovės ir atsakovo santykiai buvo visokie, bet po vestuvių atsakovas pradėjo nesiskaityti su aplinkiniais, nors iki santuokos buvo labai darbštus ir geras. Atsakovas dažnai bardavo vaikus, stengdavosi nusišalinti nuo vaikų priežiūros. Nurodė, kad ji su atsakovu kalbėjo apie nuotraukas, kuriose užfiksuotas atsakovo automobilis ir jis su šviesiaplauke moterimi ir atsakovas jai paaiškino, kad šviesiaplaukė moteris yra jo draugo draugė ir jis padėjo užpildyti dokumentus dėl automobilio pardavimo. Kai gimė pirmasis ieškovės ir atsakovo vaikas vaikui buvo padovanota taupyklė, joje buvo apie 2 000,00 - 3 000,00 Eur, kurie turėjo būti skirti vaiko mokslams, bet atsakovas buvo pabėgęs mėnesiui ir paėmęs tą taupyklę. Skalbimo ir džiovinimo mašinos yra jos, ji tik ieškovei ir atsakovui leido jomis naudotis.

Išvadą duodančios institucijos atstovė Kornelija Jomantienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeima specialistams nėra žinoma. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovo ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ginčo nėra, tai institucija neturi pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Mano, kad ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka turi būti nustatyta, nes ji labiausiai atitinka vaikų interesus ir jų poreikius ir sutinka, kad turėtų būti priteista 300,00 Eur suma, kiekvienam iš vaikų, nes tokia suma būtų pakankama vaikų poreikių užtikrinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalaujama iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susipažino 2018 m. sausio mėnesį, o susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas yra Ukrainos pilietis. Šalys turi du bendrus nepilnamečius vaikus, tai yra (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus T. T., o (duomenys neskelbtini) sūnaus N. T.. Šalys santuokoje pragyveno ketverius metus.

VSDFV duomenimis ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose ir šiuo metu gauna išmoką apie 279,84 Eur. Ieškovė taip pat gauna 164,66 Eur našlaičių pensiją ir 173,00 Eur šalpos neįgalumo pensiją.

Teismo turimais VSDFV duomenimis atsakovas laikotarpiu nuo 2020-03-02 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), jo vidutinės darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo apie 1 104,79 Eur bei laikotarpiu nuo 2022-04-24 iki 2022-05-31 buvo išmokėta 1 577,02 Eur suma.

Iš atsakovo teismui pateiktų sąskaitų išrašų nustatyta, kad atsakovas nuo 2018 m. liepos gaudavo darbo užmokestį, dalį pinigų nusiimdavo grynais, dalis pinigų panaudota apsipirkimui maisto parduotuvėse bei ūkinių prekių parduotuvėse, degalinėse bei automobilių prekių parduotuvėse. Taip pat iš atsakovo sąskaitų išrašų nustatyta, kad jis 2020-11-17 pervedė ieškovei 200,00 Eur vaiko išlaikymas, 2020-10-20- 300,00 Eur ieškovei pervedė vaiko išlaikymas, o 2022-07-13 ieškovei pervedė 650,00 vaiko išlaikymui.

Iš 2022-09-14 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 5ŠTA-279 nustatyta, kad ieškovės pajamos yra 278,00 Eur gaunama išmoka, 161,00 Eur vaiko pinigai, 400,00 Eur tėvo skiriamas išlaikymas.

Iš 2022-09-15 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 5ŠTA-281 nustatyta, kad atsakovo pajamos yra 752,00 Eur, atsakovas gyvena darbdavio nuomojamame bute su keturiais bendradarbiais.

IŠ VSDFV apie ieškovės mokamas išmokas laikotarpiu nuo 2022-07-01 iki 2022-09-30 nustatyta, kad ieškovė kas mėnesį gaudavo 173,00 Eur šalpos neįgaliojo pensiją ir 164,66 Eur našlaičių pensiją.

Iš VSDFV pažymos apie atsakovo socialinį draudimą už laikotarpį nuo 2018-07-01 iki 2022-09-01 nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019-06-03 iki 2019-07-02 buvo vaiko priežiūros arba tėvystės atostogose, nuo 2021-03-17 iki 2021-03-19 turėjo nedarbingumą dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2022-04-26 iki 2022-05-25 vaiko priežiūros atostogose ir gaudavo tėvystės išmokas.

2022-09-30 pažyma apie registraciją užimtumo tarnyboje Nr. P23-2022-266, patvirtina, kad atsakovas nuo 2022-09-26 buvo registruotas darbo biržoje, kaip bedarbis.

Iš 2022-03-10 Dovanojimo sutarties nustatyta, kad atsakovo mama A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dovanojo savo sūnui, tai yra atsakovui 9 400,00 Eur automobilio pirkimui.

Iš 2022-04-29 automobilio pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad atsakovas už 8 000,00 Eur įsigijo 2012 m. gamybos automobilį Hyundai H-1, Starex, Grand Starex, techninis pasas (duomenys neskelbtini).

IŠ 2019-01-12 Ermitažo kvito matyti, kad pirkti dažomi tapetai, tapetų klijai, dažymo juosta, plokščias teptukas, glaistas ir sienų bei lubų dažai viso už 92,00 Eur.

Iš 2019-03-27 UAB „Loniukas“ PVM sąskaitos faktūros serija LONI Nr. 000730644 nustatyta, kad ieškovė pirko čiužinį Vega plius už 196,69 Eur ir užsakytas atvežimas bei dovanų gauta pagalvė, viso pagal šią sąskaitą sumokėta 227,99 Eur.

Iš Gintaro baldų sąskaitos faktūros serija KLP Nr. 1904019 nustatyta, kad ieškovė įsigijo komodą už 158,00 Eur.

Ieškovė pateikė Tele 2 informaciją apie suteiktas paslaugas (išklotines) telefono Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2022-04-01 -2022-04-30 ir už laikotarpį nuo 2022-05-01 iki 2022-05-31, iš kurių matyti, kad atsakovas tiek skambindavo, tiek ir naudodavosi interneto paslaugomis, rašydavo sms, o interneto paslaugomis buvo naudodavosi ir naktimis, dažnai susirašinėdavo su telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

2022-11-02 teisme gautas ieškovės atstovo atsiliepimas, kuris užregistruotas Nr. DOK-44746 ir prie atsiliepimo yra pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matosi, kadi atsakovas sėda į automobilį ir su juo kartu įlipa ir šviesiaplaukė moteris ir automobilis nuvažiuoja.

Iš 2022-09-01 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad O. S. (atsakovo mamos sutuoktinis) už 2 800,00 Eur įsigijo automobilį AUDI A 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Atsakovas pateikė foto nuotraukas, kuriose matosi garažo durys, metalo pjovimo staklės skalbimo ir džiovinimo mašinos, boileris, įrankių rinkinio „Makita“, darbinis metalinis stalas, įrankiai ir dujų balionas, tvora, tvoros vartai, tvorot įrengimo darbai bei vaizdas iki tvoros įrengimo, bei foto nuotraukas, kuriose matyti ieškovo mama su auksiniais auskarais.

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis šalys santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo, o ieškovei asmeninės nuosavybės teise, pagal 2011-09-27 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. JP-6861, priklauso 0,3000 ha žemės ūkio paskirties, žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 090,00 Eur.

Nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruotos transporto priemonės: Hyundai H-1, Starex, Grand Starex, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir motociklas Honda CBR 600 F, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o ieškovės vardu automobilis BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekaba Syland NP1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Iš 2018-08-02 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad atsakovas pirko automobilį AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 980,00 Eur, kurį pardavė 2020-11-17 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi už 980,00 Eur.

Iš 2019-07-19 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad atsakovas pirko automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 500,00 Eur, kurį 2020-07-21 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė už 2 500,00 Eur, ši pardavimo sutartis sudaryta su ieškove.

Iš 2020-09-13 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad atsakovas pirko automobilį VW TAURAGE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 6 500,00 Eur, kurį 2021-04-26 pardavė už 6 000,00 Eur.

Iš 2021-01-09 transporto pirkimo pardavimo sutarties nustatyta, kad atsakovas pirko automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 650,00 Eur, kurį pardavė 2022-04-26 už 2 650,00 Eur.

Iš 2022-03-23 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad atsakovas pirko motociklą HONDA CBR 600 F, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 2 500,00 Eur.

Iš 2022-04-29 pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad atsakovas už 8 000,00 Eur nusipirko automobilį HUNDAI H1.

2021-08-12 Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarytos Moldovos Respublikoje nustatyta, kad atsakovo mama, jos sesuo ir atsakovo močiutė pardavė nekilnojamąjį turtą, esantį Moldovos Respublikoje už 20 000,00 Eur

Iš 2022-10-10 elektroninio recepto Nr. 5272686968 nustatyta, kad ieškovei yra išrašytas Bromazepamas.

Iš 2022-10-05 darbo sutarties Nr. 3855 nustatyta, kad atsakovas nuo 2022-10-07 dirba UAB (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), pagal neterminuotą darbo sutartį ir jam mokamas 1 205,00 Eur mokamas darbo užmokestis už išdirbtą laiką bei 482,00 Eur kompensacija už kiekvieną nekonkuravimo mėnesį, kurios dydis lygus 40 procentų darbuotojo vidutinio mėnesio darbo užmokesčio, apskaičiuota pagal LR Vyriausybės nustatytą tvarką.

Iš 2023-04-21 UAB (duomenys neskelbtini) pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, kad atsakovui: už 2022-10 mėn. išmokėtas 674,50 Eur darbo užmokestis ir kitų išmokų, už 2022-11 mėn. išmokėta 2 290,84 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų, už 2022-12 mėn. 1 967,99 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų, už 2023-01 mėn. 2 766,88 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų, už 2023-02 mėn. 2 968,00 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų, o 3 556,00 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (CPK 178 straipsnis). Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, jog jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12, 178, 187 straipsniai).

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo jos ir atsakovo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės motyvuodama tuo, kad atsakovas buvo jai neištikimas ir nurodo, kad tai pagrindžia jos į bylą pateikti įrodymai, tai yra vaizdo medžiaga, telefono išklotinės, atsakovo mamos ir jos sms žinutės bei liudytojos Aleksandros Petrauskienės teismo posėdžio metu duoti parodymai bei paties atsakovo prisipažinimu jai. Atsakovas tiek priešieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu nesutiko, kad jis buvo ieškovei neištikimas ir tai, kad jis yra kaltas dėl jo ir ieškovės santuokos iširimo bei tvirtino, kad ieškovė nuolat jį kaltindavo, kad jis per mažai uždirba, kad nesirūpina vaikais, kad yra jai neištikimas, nes buvo labai pavydi be to tarp jų nuolat kildavo konfliktai, nes namuose būdavo netvarka, jo netenkino jų lytinis gyvenimas. Atsakovas mano, kad jo ir ieškovės santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, tai yra dėl jos charakterio, dėl jos nesirūpinimo tvarka namuose ir dėl to, kad jie gyveno ieškovės giminaičiams priklausančiame name, o ne atskirai.

Teismo vertinimu ieškovės į bylą pateikti įrodymai, tai yra vaizdo filmuota medžiaga, kurioje matyti, kad atsakovas į automobilį įsėda su kita moterimi, ar tai, kad jis buvo su šia moterimi bute darbo metu kaip tvirtina ieškovė, nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys atsakovo neištikimybės faktą ieškovei, nes atsakovas neigia šias aplinkybes ir tvirtino, kad tai jo mamos pažystama, kuri atvyko iš Ukrainos ir jis jai tik padėjo sutvarkyti dokumentus, nes jis jau ilgiau nei ji gyvena Lietuvoje. Ieškovės ir atsakovo mamos pateiktas susirašinėjimas dėl atsakovo kaltės taip pat nėra pakankamas įrodymas, kad atsakovas ieškovei buvo neištikimas, nes kaip teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja atsakovo mama patvirtino, kad prieš šias sms ji su ieškove kalbėjo telefonu ir ji sms tik patvirtino, kad jos sūnus yra kaltas dėl to, kad jis neatsiprašė ir nepaaiškino ieškovei visų aplinkybių. Tai, kad atsakovas ieškovei patvirtino, kad jis vieną kartą buvo nuvykęs prie jūros su ieškovės nurodyta moterimi Natali, taip pat nėra pakankamas pagrindas, kad atsakovas buvo ieškovei neištikimas. Kaip įrodymą atsakovo neištikimybę ieškovė teismui pateikė atsakovo telefono išklotines, tačiau iš šių išklotinių tik galima nustatyti, kiek laiko ir su kokiais numeriais bei kiek ilgai buvo bendrauta, tačiau bendravimo turinys teismui nėra žinomas. Nors teismo posėdžio metu apklausta ieškovės mamos bendradarbė tvirtino, kad atsakovui ir moterei būnant bute ji girdėjo aimanas, tačiau paklausus ar ji gali patvirtinti, kad bute nebuvo ir kitų asmenų liudytoja nurodė, kad negali to patvirtinti.

Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismo vertinimu šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek ieškovė, tiek atsakovas, tiek ir šalių mamos, kurios buvo apklaustos kaip liudytojos iš esmės patvirtino, kad šalims gyvenant santuokoje tarp šalių nuolat kildavo įvairūs ginčiai ir atsakovas ne kartą buvo išėjęs gyventi atskirai, o vėliau susitaikydavo ir gyvendavo vėl. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu neplanavo antro vaiko gimimo ir tarp jų dėl to taip pat buvo kilęs ginčas. Atsakovas nurodo, kad jis antrojo vaiko nenorėjo, nes jų šeimos finansinė padėtis nebuvo gera ir jis nuolat sulaukdavo iš ieškovės priekaištu, kad jis per mažai uždirba. Akivaizdu, kad tarp šalių buvo konfliktiniai santykiai dar ir dėl to, kad šalys gyvena ne nuosavame būste, o ieškovės močiutei priklausančiame name ir kartu šiame name gyveno ne tik ieškovės močiutė, bet ir ieškovės mama. Tiek ieškovė, tiek ir liudytoja apklausta ieškovės mama iš esmės patvirtino, kad atsakovas dirbo prie namo remonto, tvarkė aplinką bei iš esmės patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad dėl namų aplinkos tvarkymo tarp atsakovo ir ieškovės močiutės nuolat kildavo nesutarimų, nes atsakovo supratimas apie namų aplinkos tvarkymą ir ieškovės močiutės supratimas apie namų aplinką buvo skirtingi. Ieškovė teismo posėdžio metu iš esmės neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jai skambindavo ir pas ją į namus atvykdavo jos buvęs draugas ir atsakovui tai nepatiko.

Susiklosčiusios aplinkybės dėl skirtingo abiejų sutuoktinių požiūrio į pagrindines šeimos vertybes galėjo lemti šalių apsisprendimą nutraukti bendrą gyvenimą. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas šeima rūpinosi, prisidėjo prie šeimos ir šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo, tai yra atsakovas dirbo po darbo, kad šeima turėtų daugiau pajamų, rūpinosi gyvenamosios aplinkos tvarkymu, todėl akivaizdu, kad galimai mažiau laiko galėjo skirti nepilnamečių vaikų priežiūrai nei ieškovė. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad abi šalys viena kitos lūkesčių dėl bendro šeimyninio gyvenimo ir kitų pagrindinių vertybių nepateisino, nesutapo požiūriai ir poreikiai pagrindiniais bendro šeimyninio gyvenimo klausimais, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu ir lėmė jų santuokos iširimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nesutinka su atsakovo nurodytais motyvais, kad ieškovė nesutiko nuomotis ar įsigyti naujo nuosavo būsto, nes norėjo gyventi jos močiutei priklausančiame bute, nes ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jie kartu su atsakovu buvo nuvykę ir domėjosi dėl paskolos gavimo nuosavo būsto įsigijimui, tačiau buvo sužinota, kad paskola galėtų būti suteikta tik jai, nes atsakovas yra Ukrainos pilietis ir šių aplinkybių atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo.

Vertinant byloje nustatytas ir aukščiau aptartas aplinkybes, teismas negali daryti išvados, kad tik ieškovė ar atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir dėl to bendras šeimos gyvenimas tapo negalimas, priešingai, manytina, kad sutuoktinių šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą, jų požiūris į šeimyninį gyvenimą, tarpusavio santykius buvo skirtingas, ieškovės ir atsakovo šeimoje trūko sutuoktinių tarpusavio pagarbos bei supratimo, nustatyti abipusiai sutuoktinių pareigų pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji pageidauja pasilikti santuokos metu įgytą pavardę, atsakovas tam neprieštaravo, todėl po santuokos nutraukimo atsakovui paliekama jo prigimtinė pavardė, o ieškovei santuokos metu įgyta pavardė „G. – T.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 3 000,00 Eur neturinę žalą.

Nustačius, kad dėl šalių santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktinai, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo ir priteisti jai iš atsakovo neturinę žalą, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas, kaip neįrodytas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo priteisimo po santuokos nutraukimo.

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Ieškovei pakanka įrodyti, kad ji yra nedarbinga (dėl amžiaus ar sveikatos būklės) arba augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nėra ginčo, kad šalys turi du mažamečius vaikus, vienas gimęs (duomenys neskelbtini), o kitas (duomenys neskelbtini). Šiai dienai ieškovės pajamas per mėnesį sudaro: išmoka už vaiko priežiūrą apie 279,84 Eur, 164,66 Eur našlaičių pensiją ir 173,00 Eur šalpos neįgalumo pensiją ir 171,50 Eur vaiko pinigai bei atsakovo vaikams teikiamas išlaikymas po 220,00 Eur kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad ieškovė yra iš dalies nedarbinga, ieškovė užtikrindama tinkamas gyvenimo sąlygas šalių vaikams, o jos gaunamos asmeninės pajamos šiuo metu yra nepakankamos minimaliems buities, sveikatos priežiūros, socialiniams poreikiams patenkinti. Konstatuotina, kad ieškovei yra būtinas išlaikymas. Atsakovas yra darbingas, todėl jo galimybės patenkinti minimalius būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kitus poreikius yra didesnės, iš atsakovo priteistinas prašomo dydžio išlaikymas. Tačiau, vaikui sulaukus dvejų metų amžiaus, ieškovė nors ir būdama riboto darbingumo, turės galimybę ieškoti darbo ir siekti papildomų pajamų. Šalys santuokoje pragyveno pakankami trumpą laiką, neįgalumas ieškovei nustatytas dar iki santuokos, dėl šių priežasčių išlaikymas ieškovei priteistinas nuo 2022-09-01, tai yra nuo ieškinio pateikimo iki (duomenys neskelbtini), iki mažasis sūnus sulauks 2 metų, mokamas periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyriumi gyvenančiu vaikų tėvu tvarkos nustatymo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalys nuo 2022 m. rugpjūčio kartu nebegyvena, nors iki tol šalys gyveno kartu, adresu (duomenys neskelbtini), tai yra mane, kuris priklauso ieškovės močiutei.

Įvertinus tai, kad tarp šalių iš nuo pat bylos iškėlimo nebuvo ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tai, kad byloje nenustatyta duomenų trukdančių nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina, atsižvelgiant į institucijos teikiančios byloje išvadą, į vaikų amžių ir į tai, kad šalių vaikai nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove ir liko gyventi su ja, šalims pradėjus gyventi atskirai, darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su vaikų motina, tai yra ieškove (CK 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnis).

Dėl atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo po santuokos nutraukimo.

Žemesnės instancijos teismas

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjimo procese ir neatleidžia jo nuo šios pareigos.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodo, kad ji nevaržo atsakovo bendravimo su vaikais, tačiau pats atsakovas nelabai domisi vaikais ir tik kartais juos aplanko.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko geriausius interesus atitinkančios ir šalims priimtinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, vertintini byloje pateikti įrodymai apie atsakovo galimybes daugiau bendrauti su vaikas. Nustatyta, kad atsakovo darbas yra susijęs su komandiruotėmis į užsienį ir jis komandiruotėje gali būti mėnesį laiko, ar net ilgiau, todėl atsakovas negalėtų tinkamai įgyvendinti ieškovės ieškiniu siūlomos jo ir vaikų bendravimo tvarkos, tai yra kiekvieną šeštadienį bendrauti su vaikais. Šalys taip pat patvirtino, kad esant poreikiui, bendru sutarimu gebės ir sieks geranoriškai susitarti visais bendravimo tvarkos klausimais. Todėl, siekiant sudaryti galimybę abiem šalims lanksčiau derinti savo darbo laiko grafiką su vaikų priežiūra, taip pat siekiant išlaikyti kuo glaudesnį vaiko ryšį su tėvu, užtikrinant abiejų tėvų prieinamumą vaikui, nustatytina nurodyta ieškovės ir atsakovo siūloma, tačiau teismo pakoreguota bendravimo tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, nustačius pakoreguotą ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, ieškovei ir atsakovui išliks galimybė lanksčiai derinti vaikų priežiūrą ir darbo grafikus ir neprarasti pajamų, kartu geranoriškai, optimaliai ir pakankamai užtikrinti vaikų interesus dėl pakankamo bendravimo su abiem tėvais. Net ir tuo atveju, jeigu šalims kiltų tam tikrų problemų vykdant nustatytą bendravimo tvarką, šalys tarpusavio sutarimu gali ją pakeisti.

Pažymėtina, kad, teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaikais, šalys abiejų susitarimu, atsižvelgdami į vaikų interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaikų ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokama po 300,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Atsakovas sutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams mokamas periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 220,00 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės, nes didesnio išlaikymo jis neturi galimybės teikti, nes turi nuomotis butą, be to jam kainuoja ir pragyvenimas užsienyje jo komandiruočių metu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių vaikai yra mažamečiai, tai yra vyriausias sūnus yra darželinukas, nes jam yra ketveri metukai ir šiuo metu jokių papildomų būrelių ar užsiėmimų mokamų nelanko, tačiau lanko mokamą vaikų darželį ir kaip tvirtina ieškovė darželis kainuoja apie 200,00 Eur. Šalių mažasis sūnus tik (duomenys neskelbtini) sulauks dvejų metų, todėl šiuo metu jokios ugdymo įstaigos nelanko. Duomenų, kad šalių vaikai turėtų rimtų sveikatos problemų byloje nenustatyta, kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir išvadą teikiančios institucijos išvados šalių vyresnysis sūnus turi problemų su odos atopiniu dermatitu, o mažasis šalių sūnus nuo gimimo turėjo problemų su virškinimu ir buvo sunku pritaikyti jam mišinuką, daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šalių vaikams yra būtina speciali priežiūra ar koks gydymas byloje nėra nustatyta. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vieno vaiko išlaikymui jos paskaičiavimu yra reikalinga apie 600,00 Eur suma, kurią sudaro: 200,00 Eur maisto išlaidos, 90,00 Eur aprangai ir avalynei, 60,00 Eur ugdymui, knygoms, žaislams, 70,00 Eur gyvenamojo būsto išlaidos, 50,00 Eur laisvalaikio, 60,00 Eur sveikatai išlaidos ir 70,00 Eur higienos prekėms, taip pat nurodė, kad už privatų darželį kas mėnesį už vyresnį sūnų ji moka apie 200,00 Eur, o mažajam devynioms dienoms mišinukas kainuoja apie 17,00 Eur bei vartoja lašus nuo pilvo pūtimo, kurie kainuoja apie 12,00 Eur mėnesiui.

Atsakovas yra jaunas sveikas ir darbingas, daugiau nepilnamečių vaikų, kuriems turėtų teikti išlaikymą jis šiuo metu neturi, kaip paaiškino, jis šiuo metu gyvena nuomojamame bute ir jokio nekilnojamojo turto neturi. Nustatyta, kad ieškovė yra iš dalies darbinga, be to šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose iki sūnui N. T. sueis dveji metai ir dėl objektyvių priežasčių negali dirbti šiuo metu, o jos gaunama išmoka už vaiko priežiūra yra apie 276,00 Eur kitos jaus gaunamos pajamos taip pat nėra didelės. Atsakovas vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikia vaikams išlaikymą po 220,00 Eur kas mėnesį. Atsakovas pateikė duomenis ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad kurį laiką jis buvo nedarbingas, tačiau šiuo metu jis dirba ir gauna pastovias pajamas. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat patvirtino, kad kartais padeda savo močiutei, kuri gyvena Ukrainoje, o jo išlaidas sudaro nuoma už būstą, išlaikymas vaikams, šiuo metu jis teikia po 220,00 Eur, išlaidos patiriamos komandiruotės metu, kurių atsakovas teismo posėdžio metu tiksliai negalėjo įvardinti.

Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovo pajamos šiuo metu yra ženkliai didesnės, nes ieškovės, kuri yra vaiko priežiūros atostogose. Atsakovas yra jaunas ir darbingo amžiaus, o ieškovė yra tik iš dalies darbinga, kas galimai apsunkina ieškovės galimybę susirasti geriau apmokamą darbą, duomenų apie turimas atsakovo sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Šalys santuokos metu nekilnojamojo turo neįgijo, įgijo tik transporto priemones, kurios lygiomis dalimis padalintos tarp šalių. Nustatyta, kad ieškovė gyvena jos močiutei nuosavybės teise priklausančiame name ir kaip šalys nurodė, galimai šį turtą ji ir paveldės, nes ji yra vienintelė anūkė, be to ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė yra apie 1 090,00 Eur. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini), kuris šalims pradėjus gyventi atskirai gyvena nuomojamame būste. Duomenų, kad šalys turėtų kreditorinių įsipareigojimų byloje nėra. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu atsakovas yra suvirintojas ir šalims gyvenant santuokoje dirbdavo ir po darbo ir už tai gaudavo papildomų pajamų.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalių turtinė padėtis šiuo metu yra panaši, tai yra atsakovas gauna didesnes pajamas, o ieškovė turi nekilnojamojo turto, todėl abi šalys turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Atsakovas nesutinka su ieškovės pateikta būtiniesiems vaiko poreikiams reikalinga suma, kadangi, jo nuomone, ne visos išlaidos pagrįstos, be to jis dėl savo pajamų neturi galimybės teikti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio. Paaiškino, kad gyvenant santuokoje jis ieškovei duodavo 300,00 Eur, taip pat pirkdavo maistą ir kitus būtinus daiktus.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Ieškovė pateikė skaičiavimus, kad vieno vaiko išlaikymui ir būtiniesiems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 600,00 Eur suma per mėnesį, ieškovės nurodytos išlaidos būtiniesiems poreikiams nėra akivaizdžiai nepagrįstos.

Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui reikalingą teiktiną išlaikymą atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2023-01-01 lygi 840,00 Eur (atskaičius mokesčius būtų 633,00 Eur) (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 317,00 Eur. Ieškovė taip pat kas mėnesį gauna išmoką už vaikus, kuri nuo 2023-01-01 per mėnesį vienam vaikui yra 85,75 Eur, o už abu vaikus 171,50 Eur. Todėl kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui minimaliai turėtų prisidėti po 273,00 Eur suma ((633 Eur – 85,75 Eur) / 2) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas išlaikymo vaikui dydis po 300,00 Eur viršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų ir nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Be to šalys turi du nepilnamečius vaikus.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina ir tai, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad abiejų šalių turtinė padėtis nėra bloga, be to, atsakovo darbo užmokestis yra didesnis nei minimali mėnesinė alga, o einamos pareigos, turimos specialybės sudaro galimybę užsidirbti daugiau. Kaip jau minėta, gyvenamąjį būstą vaikams šiuo metu užtikrina ieškovė, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta tenkinant kasdienius vaiko poreikius, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų kuo daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį, natūralu, kad vaikui augant jo poreikiai taip pat didėja, todėl atsakovo nurodyta suma nagrinėjamu metu neatitinka vaiko poreikių, todėl turėtų būti didesnė.

Atsižvelgiant į byloje nustatytą faktinę situaciją, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą ir šalių vaikų poreikius, į pateiktus byloje įrodymus apie šalių turtinę padėtį, siekiant nepažeisti vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principo, priteistinas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas vaikų poreikių ir jo tėvų turtinei padėčiai, todėl ieškovės nurodyta suma, reikalinga šalių vaikams išlaikymui per mėnesį, mažintina iki 270,00 Eur, nes išlaikymas turi būti teikiamas dviem vaikams, teismas konstatuoja, kad didesnių išlaidų poreikio vaiko išlaikymui ieškovė nepagrindė. Įvertinus, kad iš valstybės kiekvienam vaikui mokama 85,75 Eur išmoka, tokio dydžio išlaikymas laikytinas pagrįstu ir reikalingu, siekiant, kad šalių nepilnamečių vaiko interesai būtų užtikrinti. Toks išlaikymas visiškai pakankamas vaikų poreikiams ir atitinka tiek šalių vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Duomenų, kad vaiko tėvas negalės ir nesugebės teikti tokį išlaikymą, nenustatyta. Išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo 2022-09-01, tai yra nuo ieškinio teismui pateikimo dienos.

Pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t.y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Kadangi ištuokos atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo paskirti jį dukters vardu draudimo sutarties pagrindu kaupiamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Duomenų, kad ieškovė netinkamai tvarko vaikui skirtą turtą, nenustatyta.

Išaiškinti atsakovei, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). CK 3.87 ir 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatomas dalintinas turtas ir jo vertė, ir tik po to turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš sutuoktinių priklausančių kompensacijų bei priteistinų turto dalių (CK 3.118-3.119 straipsniai). Įstatyme nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (Lietuvos Respublikos CK 3.119 straipsnis).

Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Šalys santuokos metu jokio nekilnojamojo turto, kurį nutraukiant būtų pagrindas padalinti neįgijo, tačiau šalys procesiniuose dokumentuose nurodo, kad įgijo kitą registruotiną dalintiną turtą tai yra: automobilį BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 500,00 Eur, priekabą Syland NP1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1 000,00 Eur, automobilį Hundai H-1, Starrex, Gran Starex, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 9 000,00 Eur, motociklą Honda CBR 600F, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000,00 Eur, bei kitą neregistruotiną turtą metalo darbinį stalą, kurio vertė 400,00 Eur, metalo pjovimo stakles, kurių vertė 300,00 Eur, dujų balioną, kurio vertė 30,00 Eur, suvirinimo aparatą, kurio vertė 70,00 Eur, įrankių rinkinį „Mokita“, kurio vertė 300,00 Eur, dvigulę lovą, čiužinį ir komodą.

Atsakovas į dalintino turto sąrašą įtraukė kilnojamąjį turtą: šaldytuvą, skalbimo mašiną ir džiovinimo mašiną, tačiau atsakovas jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikė, tai yra nepateikė šių daiktų įsigijimo dokumentų ir negalėjo tiksliai nurodyti kada ir iš ko šie daiktai buvo įgyti. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šis turtas priklauso ne jiems, o jos mamai, nes šiuos daiktus jos mamai padovanojo jos draugas, kuris išvyko gyventi į užsienį. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų neginčijamai nustatyta, kad santuokos metu buvo įgytas čiužinys bei komoda, ieškovė pripažįsta, kad buvo įgyta ir dvigulė lova. Liudytoja apklausta D. G. patvirtino, kad šaldytuvas, skalbimo mašina ir džiovinio mašina yra jos asmeniniai daiktai, kuriuos ji gavo iš draugo ir tik leido naudotis ieškovei ir atsakovui. Nesant nenuginčijamų įrodymų, kad ieškovė ir atsakovas santuokoje iš bendrų santuokinių lėšų įsigijo šaldytuvą, skalbimo mašiną ir džiovinio mašiną, pripažintina, kad atsakovas neįrodė, kad šis turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl šis turtas nutraukinat tarp šalių nedalintinas.

Iš Gintaro baldų sąskaitos faktūros serija KLP Nr. 1904019 nustatyta, kad ieškovė įsigijo komodą už 158,00 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ši komoda yra skirta vaikų rūbams laikyti, šių aplinkybių atsakovas nepaneigė, todėl komoda priskirtina prie vaikų asmeninių poreikių tenkinimui reikalingo turto ir tarp šalių nutraukinat taip pat nedalintina.

Ieškovė nesutinka su atsakovo dvigulės lovos nurodyta verte - 250,00 Eur ir čiūžinio – 200,00 Eur. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad atsakovo nurodytas turtas, tai yra čiužinys buvo įgytas už mažesnę kainą nei nurodo atsakovas, be to tiek lova, tiek čiužinys yra nusidėvėję. Iš 2019-03-27 UAB „Loniukas“ PVM sąskaitos faktūros serija LONI Nr. 000730644 nustatyta, kad ieškovė pirko čiužinį Vega plius už 196,69 Eur ir užsakytas atvežimas bei dovanų gauta pagalvė, viso pagal šią sąskaitą kainavo 227,99 Eur. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nors turtas, tai yra čiužinys ir lova yra įgyti šalims gyvenant santuokoje, tačiau įvertinus šio turto įsigijimo kainą bei nusidėvėjimą, laikytina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad šis turtas būtų priskirtas prie ieškovės asmeninimas poreikiams tinkintino turto ir nutraukinat santuoką tarp šalių nedalintinas.

Tarp šalių nėra ginčo dėl šalių vardu registruotų transporto priemonių verčių, tačiau yra kilęs ginčas dėl to ar automobilis Hyundai H-1, Starex, Grand Starex, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 9 000,00 Eur vertės, yra atsakovo asmeninis turtas, ar šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Atsakovas prašo pripažinti, kad transporto priemonė Hyundai H-1, Starex, Grand Starex, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė ir nutraukinat jų santuoką nedalintina, nes ši transporto priemonė yra įgyta už jo mamos jam dovanojimo sutarties pagrindu dovanotas pinigines lėšas. Atsakovas šiam priešieškinio reikalavimui įrodyti teismui pateikė jo ir jo mamos ranka sudarytą dovanojimo sutartį, kuri nėra patvirtinta notariškai, bei įrodymus, patvirtinančius, kad galimai atsakovo mama turėjo galimybę padovanoti tokią sumą atsakovui, nes buvo parduotas atsakovo mamai, jos seseriai ir atsakovo močiutei priklausantis nekilnojamas turtas Moldovos Respublikoje už 20 000,00 Eur.

Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, tai yra tai, kad tiek atsakovas, tiek jos mama yra ne Lietuvos Respublikos piliečiai ir atsakovo mama su savo vaiku į Lietuvą atvyko kaip pabėgėliai nuo karo, į atsakovo ir jo mamos, kuri buvo apklausta kaip liudytoja duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad atsakovo ir jo mamos sudaryta dovanojimo sutartis buvo sudaryta po to kai buvo sužinota, kad ieškovė kreipsis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Teismas tokias išvadas daro įvertinęs tai, kad atsakovas apie jo mamos jam dovanotas pinigines lėšas ieškovei niekada neužsiminė, be to, sudarant ginčo transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį sutartyje nėra numatyta, kad tai atsakovo asmeninis turtas. Kaip paaiškino ieškovė ir atsakovas jie sužinoję, kad gims dar vienas vaikas norėjo įsigyti didesnį automobilį, tai yra ši transporto priemonė buvo pirkta šalių šeimos poreikių tenkinimui. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovo mama į Lietuvą bėgdama nuo karo Ukrainoje atsivežė pakankamai didelę sumą ir kad atsakovui padovanojo 9 400,00 Eur. Nekilnojamas turtas Moldovos Respublikoje buvo parduotas 2021-08-12, o ginčo automobilis įgytas 2022-04-29. Kaip patvirtino ieškovė, atsakovo mama su šeima atvykusi iš Ukrainos, kurį laiką gyveno pas juos, nes neturėjo kur gyventi, be to gaudavo nemokamą pagalbą iš įvairių institucijų ir įstaigų. Akivaizdu, kad atsakovo mamai ir jos sutuoktiniui buvo reikalingi pinigai, kad išsinuomotų būstą bei, kad jie galėtų pragyventi Lietuvoje, kol atsakovo mama susiras darbą ir gaus pakankamas pajamas. Tiek atsakovas, tiek liudytoja apklausta jo mama, iš esmės patvirtino ieškovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad atsakovo močiutė mirus atsakovo seneliui pardavus nekilnojamąjį turtą buvo nupirktas močiutei nekilnojamas turtas Ukrainoje, kur atsakovo močiutė šiuo metu gyvena. Liudytoja apklausta atsakovo mama patvirtino, kad buvo nupirktas nekilnojamas turtas atsakovo mamos sesers vardu ir močiutei tenka padėti, nes nėra sutvarkyti dokumentai dėl jos pensijos. Vien tai, kad atsakovo mama pardavė ir į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius dėl nekilnojamoj turto pardavimo Moldovos Respublikoje, teismo vertinimu ne patvirtina, kad šie gauti pinigai nebuvo panaudoti naujo nekilnojamojo turto Ukrainoje įgijimui, nes tokių įrodymų teismui atsakovas nepateikė.

Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, kad jis automobilį Hyundai H-1, Starex, Grand Starex, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo iš jo asmeninių lėšų, todėl šis automobilis laikytinas šalių bendras sutuoktinių turtas ir turėtų būti padalintas lygiomis dalimis.

Tarp šalių nėra ginčo kam kuri transporto priemonė turėtų atitekti, todėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3 500,00 Eur vertės ir priekaba Syland NP1, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000,00 Eur vertės, o atsakovui iš ieškovės priteistina 2 250,00 Eur piniginė kompensacija už ieškovei tenkantį didesnės vertės santuokos metu įgytą turtą, tai yra už transporto priemones.

Atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti Hyundai H-1, Starex, Grand Starex, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 9 000,00 Eur vertės ir motociklą Honda CBR 600 F, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3 000,00 Eur vertės; viso turto už 12 000 Eur, o ieškovei iš atsakovo priteistina 6 000,00 Eur piniginė kompensacija iš atsakovo už jam tenkantį didesnės vertės santuokos metu įgytą turtą, tai yra už transporto priemones.

Šalių paaiškinimais neginčijamai nustatyta, kad gyvenant santuokoje buvo įgyti ir šie kilnojami daiktai: metalo darbinis stalas - kurio vertė 400,00 Eur, metalo pjovimo stakles -300,00 Eur, dujų balioną – 30,00 Eur vertės, suvirinimo aparatą – 70,00 Eur vertės, įrankių rinkinį „Mokita“ – 300,00 Eur vertės. Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti, kad tai jo asmeninis turtas, kuris nedalintinas nutraukinat santuoką, nes yra susijęs su jo profesine veikla. Taip pat priešieškiniu prašo šį turtą įpareigoti ieškovę jam grąžinti. Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl šio turto vertė bei tai, kad šis turtas buvo įgytas jiems gyvenant santuokoje, nes tai iš esmės patvirtino pats atsakovas. Taip pat paaiškėjo, kad po bylos iškėlimo dalį šio turto, tai yra metalo pjovimo stakles -300,00 Eur, dujų balioną – 30,00 Eur vertės, suvirinimo aparatą – 70,00 Eur vertės, įrankių rinkinį „Mokita“ – 300,00 Eur vertės atsakovas yra išsivežęs ir laiko nuomojame garaže, o pas ieškovę yra likęs tik metalinis stalas, kurį atsakovė sutinka grąžinti atsakovui.

Nors atsakovas tvirtina, kad šie jo darbiniai įrankiai yra įgyti jo profesinei veiklai vykdyti, nes jis yra suvirintojas, tačiau įvertinus, kad atsakovas teismui nepateikė jokių nenuginčijamų įrodymų, kad jis šiuo metu verčiasi šia papildoma veikla ir būtų registravęs ar deklaravęs, kad užsiima metalo darbais, į tai, kad atsakovui darbe yra sutekimai visi darbo įrankiai, todėl laikytina, kad šis turtas yra šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir po santuokos padalintinas lygiomis dalimis, tai yra turtą natūra priteisiant atsakovui, turto už 1 100,00 Eur, o ieškovei iš atsakovo priteistina 550,00 Eur piniginė kompensacija. Ieškovė įpareigotina atsakovui grąžinti likusį negrąžintą metalinį stalą, kurio vertė 400,00 Eur.

Dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovę grąžinti jam 10 g auksinį papuošalų komplektą (žiedą ir auskaras), kurių vertė 330,00 Eur.

Atsakovas tvirtina, kad jis ieškovei perdavė laikinai naudotis jo šeimos relikvija, tai yra jo mamos padovanotus aukso papuošalus (žiedą ir auskarus). Šiems savo reikalavimas pagrįsti pateikė foto nuotraukas, kad jo mama yra su minėtais auskarais ir žiedu. Ieškovė laikosi pozicijos, kad šie aukso dirbiniai jai atsakovo buvo padovanoti dar iki jų vestuvių kaip atsakovo sužieduotuvių dovana, bet to paaiškino, kad šie auksiniai papuošalai atsakovo mamos buvo užstatyti lombarde ir atsakovas juos išpirko, o tam jis panaudojo jos mamos senus mobiliuosius telefonus, kuriuos atsakovės iš Lietuvos išsivežė į Ukraina, kad ten juos galėtų parduoti ir gauti pinigų. Atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino, kad jis į Ukrainą vežėsi ieškovės mamos ne naudojamus mobiliuosius telefonus, kad juos galėtų parduoti ir iš esmės nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovės mamos auksiniai papuošalai buvo užstatyti dėl sunkios atsakovo mamos šeimos turtinės padėties.

Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimus, todėl įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, kad minėti aukso dirbiniai atsakovei buvo tik laikinam naudojimui duoti kaip nurodo atsakovas, teismo vertinimu labiau tikėtina yra ieškovės teismui pateikta versija, kad tai buvo jai atsakovo sužadėtuvių dovana, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo priešieškinio reikalavimo toje dalyje ir jis atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės atsakovui kompensaciją už santuokos metu įgyto turto sumažėjimą.

Atsakovas prašo iš ieškovės jo naudai priteisti už nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimą, tai yra už garažo vartus, kurie kainavo 400,00 Eur, 250,00 Eur už elektros instaliacijos įvedimą ir 3 500,00 Eur vertės vartus ir tvorą ir prašo jam iš atsakovės priteisti 2 075,00 Eur nes pagerinimai buvo atlikti iš santuokinių lėšų ir taip buvo sumažintas sutuoktinių turtas.

Nagrinėjau atveju tarp šalių nėra ginčo, kad nekilnojamas turtas, kuriame nuo 2018 m. pavasario iki 2022 m. rugpjūčio mėn. šalys gyveno, nuosavybės teise priklauso ne ieškovei, o jos močiutei. Ieškovė iš esmės neginčijo ir patvirtino, kad atsakovas padarė garažo vartus, įvedė elektros instaliaciją močiutės garaže bei įrengė vartus bei tvorą. Atsakovas tik nurodo vertes apie jo atliktus pagerinimus, tačiau teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių kiek tiksliai jis išleido vartų gamybai, tvorai ar elektros instaliacijos įrengimui garaže, dalį darbų jis atliko pats, nes moka virinti. Šalių paaiškinimais iš esmės nustatyta, kad šalys dar iki santuokos sudarymo apsigyveno ieškovės močiutės gyvenamajame name ir nemokėjo nuomos už gyvenimą ir į tris dalis buvo dalinami komunaliniai mokesčiai, nes name be jų gyveno ir ieškovės močiutė bei ieškovės mama. Tiek šalių paaiškinimais, tiek ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, šalims gyvenant santuokoje buvo atliktas ieškovės močiutės namo kosmetinis namo vidaus remontas, kad ieškovė ir atsakovas su vaikais galėtų gyventi jiems skirtuose patalpose. Tai, kad buvo remontuojamas namo vidus pripažino ir ieškovė ir yra į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad 2019 m. buvo pirkti tapetai bei kiti remontui būtini dalykai. Atsakovo sąskaitų išrašai taip pat patvirtina, kad atsakovas gyvenant santuokoje ne kartą pirko ne tik maisto produktus, bet ir pirko įvairius pirkinius statybinių medžiagų parduotuvėse ar automobilio remonto parduotuvėse. Šie įrodymai iš esmės patvirtina, kad atsakovas remontavo automobilius ir juos vėliau parduodavo. Taip pat nustatyta, kad atsakovas po darbo uždarbiaudavo, tai yra atlikinėjo įvairius metalo suvirinimo darbus ir būtent tuo tikslu jis įsivedė elektros instaliaciją ieškovės močiutės priklausančiame garaže, o vartai kaip paaiškino pats atsakovas buvo pakeisti siekiant apsaugoti šalių vaikų interesus, nes ankstesni vartai buvo nesaugūs. Nesant byloje jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo nurodytų darbų vertės dėl ieškovės močiutės turto pagerinimo yra tokios kaip nurodo atsakovas, nesant jokių įrodymų, kad pagerintas turtas priklauso ieškovei, o tai, kad galimai šis nekilnojimas turtas ateityje gali atitekti ieškovei, nėra pagrindas konstatuoti, kad taip ir bus, nes ieškovės močiutė gali pakeisti testamentą, be to pripažintina, kad dalis atsakovo pagerinimų buvo atlikta atsakovo ir ieškovės vaikų saugumo užtikrinimui ar buvo skirta, tam, kad ieškovė ir atsakovas su vaikais galėtų gyventi saugiai. Be to, ieškovė nurodė, kad jos močiutė niekada nesutiko, kad būtų atlikti tie pagerinimai ir atsakovas net nesitardavo su niekuo dėl šių pagerinimų atlikimo, o jos močiutė pyko ant atsakovo, kad jis be jos žinos išrovė tvorą ir pastatė naują, todėl priešieškinis toje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl prievolių kreditoriams padalijimo

Nenustatyta, kad santuokos metu šalys būtų įgijusios kreditorių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas nurodo, kad kiekvienas ieškinys neturtiniame ginče apmokamas vieno šimto eurų žyminiu mokesčiu. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

Nustatyta, kad pateikiant ieškinį ieškovė sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį. 2022-09-05 nutartimi ieškovė buvo atleista nuo 236,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, o 2023-01-05 nutartimi ieškovė atleista nuo 80,00 Eur žyminio. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad patyrė 3 726,00 Eur atstovavimo išlaidų.

Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 360,00 Eur žyminis mokestis, o nuo likusios 99,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo 2022-10-19 nutartimi.

Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 2 178,00 Eur atstovavimo išlaidų bei 376,25 Eur vertimo išlaidų.

Už ieškinį ieškovė už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo turėjo sumokėti 75,00 Eur, tačiau sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį, o nuo likusios dalies buvo atleista. Sprendimu ieškovei ir atsakovui priteisto turto vertė kiekvienam po 9 050,00 Eur. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 360,00 Eur žyminis mokestis, o nuo likusios 99,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki bus priimtas sprendimas. Šalys už santuokos metu įgyto turto padalinimą kiekviena turėjo sumokėti po 203,62 Eur žyminį mokestį.

Nagrinėjamu atveju byloje šalys buvo pareiškusios daug reikalavimų, ieškovė ieškiniu pareiškė iš 10 savarankiškų reikalavimų, o atsakovas priešieškiniu pareiškė 9 reikalavimų, nagrinėjamu atveju, tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo patenkinti iš dalies. Vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais darytina išvada, kad priešieškinio reikalavimų buvo patenkinta apie 70 procentų, o priešieškinio reikalavimų 30 procentų, todėl yra pagrindas proporcingai iš šalių priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovei iš atsakovo priteistina 35,00 Eur žyminio mokesčio ir 2 608,20 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 2 643,20 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui iš ieškovės priteistina 874,27 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir vertimo išlaidų.

Kadangi atsakovui buvo atidėta dalis žyminio mokesčio jis įpareigotina sumokėti 99,00 Eur žyminį mokestį, be to iš atsakovo valstybės naudai priteistina 94,80 Eur žyminio mokesčio nuo kurio ieškovė buvo atleista.

Byloje yra susidariusių 30,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios proporcingai priteisintinos iš šalių, tai yra iš ieškovės valstybės naudai priteistina 9,08 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovo valstybės naudai priteistina 21,19 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Panaikinti 2022-09-05 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir R. G. – T. (buvusi pavardė iki santuokos sudarymo „G.“), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui palikti prigimtinę jo pavardę „T.“, o ieškovei santuokos metu įgytą pavardę „G. – T.“.

Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų T. T., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. T., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove R. G. – T., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams: T. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt Eur ir 00 ct) kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo 2022-09-01, tai yra nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečių vaikų T. T. ir N. T. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę R. G. – T..

Nustatyti atsakovo S. T. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. T. ir N. T. tvarką:

1. Atsakovas būdamas Lietuvoje iki vaikams sukaks 5 metai bendrauja su vaikais kiekvieną šeštadienį vaikų gyvenamojoje vietoje arba kitoje su ieškove suderintoje vietoje nuo 17.00 val. iki 19.00 val. dalyvaujant arba nedalyvaujant atsakovei.

2. Atsakovui būnant Lietuvoje jis bendrauja su vaikais 2 kartus į savaitę darbo dienomis (antradienis, ketvirtadienis) nuo 16:30 iki 20:00 pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos (mokyklos, darželio), informuojant prieš tai ieškovę, ir grąžinant vaikus į mamos gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą.

3. Vaikams sukakus 5-rių metų amžiui atsakovas būdamas Lietuvoje bendraus su vaikais:

3.1. Pirmą ir trečią mėnesio savaitę nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 20.00 val.

3.2. Per vaikų vasaros atostogas nepertraukiamai iki 1 mėnesio, tarpusavio susitarimu su ieškove, atsižvelgdami į vaikų interesus, vaikų ir savo atostogų grafikus.

3.3. Atsakovas su vaikais bendraus vaikų gyvenamojoje vietoje arba kitoje su ieškove suderintoje vietoje pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kur vaikai tuo metu yra, į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikams saugią ir pagal jų amžių priimtiną vietą ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą;

3.4. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką, su juo pabendrauti, perduoti dovanas.

3.5. Atsakovas turi teisę neribotai vaikais bendrauti visomis ryšio priemonėmis (telefonu, socialiniuos tinkluose ir pan.) bei nevaržomai vaikus lankyti ugdymo įstaigoje, dalyvauti tėvų susirinkimuose, pareikšti pastabas dėl vaikų auklėjimo ir ugdymo.

2. Vaikų gimtadieniai švenčiami kartu su tėvais, pirmenybė teikiama mamai pasirinkti vietą ir laiką šventei.

3. Tėvas turi teisę bendrauti su vaikais pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val., jei tą sekmadienį vaikai praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką.

4. Pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną), neatsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką, visais atvejais vaikai praleidžia su mama.

5. Kasmetinių švenčių, t. y. Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir Šv. Velykų, dienas atsakovas su vaikais turi teisę bendrauti rotacijos principu tokia tvarka:

- poriniais metais (2024 m., 2026 m. ir t. t.) iki vaikui sukaks 5 metai, su vaikais bendrauja Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų laikotarpiu (gruodžio 24, 25 d.): pasiima vaikus iš jų faktinės gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val., Šv. Kalėdų dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val., ir grąžina vaikus į jų faktinę gyvenamąją vietą. Vaikams sulaukus 5 metų, atsakovas su vaikais bendrauja Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų laikotarpiu (gruodžio 24, 25 d.): pasiima vaikus iš jų faktinės gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną nuo 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų faktinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki pirmosios Šv. Kalėdų dienos 18.00 val.;

- neporiniais metais (2023 m., 2025 m. ir t. t.) iki vaikams sukaks 5 metai, atsakovas su vaikais bendrauja Šv. Velykų laikotarpiu (pirmąją ir antrąją dienas): pasiima vaikus iš jų faktinės gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val., antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val., ir grąžina vaikus į jų faktinę gyvenamąją vietą. Vaikams sulaukus 5 metų, atsakovas su vaikais sūnumi bendrauja Šv. Velykų laikotarpiu (pirmąją ir antrąją dienas): pasiima vaikus iš jų faktinės gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų faktinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki antrosios Šv. Velykų dienos 18.00 val.;

- neporiniais metais (2023 m. sausio 1 d.; 2025 m. sausio 1 d. ir t. t.), iki vaikams sukaks 5 metai, atsakovas su vaikais bendrauja Naujųjų metų išvakarėse nuo 18.00 val. iki 20.00 val., pirmąją Naujųjų metų dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val., pasiima vaikus iš jų faktinės gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jo faktinę gyvenamąją vietą. Vaikams sulaukus 5 metų, atsakovas su vaikais bendrauja per Naujųjų metų šventę: pasiima vaikus iš jų faktinės gyvenamosios vietos Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 16.00 val. ir grąžina vaikus į jų faktinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sausio 1 d. 20.00 val.;

8. Dėl kito, nei nurodytas, bendravimo su vaiku laiko (pvz., mokyklos lankymo laikotarpiu, atostogų metu ir kt.), vaiko tėvai gali susitarti tarpusavyje, suinteresuotam tėvui ar motinai per protingą laiką pranešant kitam iš tėvų raštu (SMS žinute, elektroniniu paštu ar kt.) ir tokiu būdu suderinant bendravimo su vaiku sąlygas.

Priteisti iš atsakovo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą ieškovei R. G. – T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 100,00 Eur, išlaikymą priteisiant nuo 2022-09-01, tai yra nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki (duomenys neskelbtini) šalių sūnus N. T. sulauks dviejų metų amžiaus.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. G. – T. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį BMW 530D, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 500,00 Eur ir priekabą Syland NP1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1 000,00 Eur, o iš ieškovės R. G. – T. atsakovui S. T. priteisti 2 250,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei natūra atitenkančias transporto priemones.

Po santuokos nutraukimo atsakovui S. T. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Hundai H-1, Starrex, Gran Starex, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 9 000,00 Eur ir motociklą Honda CBR 600F, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000,00 Eur, o iš atsakovo S. T. ieškovės R. G. – T. naudai priteisti 6 000,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui natūra atitenkančias transporto priemones.

Po santuokos nutraukimo atsakovui metalo darbinį stalą, kurio vertė 400,00 Eur asmeninės nuosavybės teise priteisti metalo darbinį stalą, kurio vertė 400,00 Eur, metalo pjovimo stakles, kurių vertė 300,00 Eur, dujų balioną, kurio vertė 30,00 Eur, suvirinimo aparatą, kurio vertė 70,00 Eur, įrankių rinkinį „Mokita“, kurio vertė 300,00 Eur, o iš atsakovo S. T. ieškovės R. G. – T. naudai priteisti 550,00 Eur piniginę kompensaciją.

Įpareigoti ieškovę R. G. – T. grąžinti atsakovui metalo darbinį stalą, kurio vertė 400,00 Eur.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo S. T. ieškovės R. G. – T. naudai 2 643,20 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui S. T. iš ieškovės R. G. – T. priteistina 874,27 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir vertimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. T. 99,00 Eur žyminio mokesčio, kuris jam buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo ir 94,80 Eur žyminio mokesčio nuo, kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, iš viso 193,80 Eur žyminį mokestį, valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5661.

Priteisti iš atsakovo S. T. 21,19 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš ieškovės R. G. – T. 9,08 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Panaikinti 2022-09-05 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistą laikiną išlaikymą.

Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Inga Sakalauskaitė