- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-12
- Bylos Nr.
- e2-15398-861/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09951-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- UAB „Conresta“
- Advokatai
- Irmantas Čičiurka, Marius Choniakovas
- Kategorijos
- 2.6.10.9pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovei UAB „Conresta“ dėl nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 500,00 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-10-14 pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1629-545/2016, kuriuo nusprendė: 1) priteisti iš atsakovės 2 187,67 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų, 49 Eur žyminio mokesčio bei 1 680 Eur atstovavimo išlaidų ir 150,58 Eur vertimo išlaidų ieškovo naudai. Atsakovė teikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1629-545/2016 panaikinimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, 2017-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-437-275/2017 atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1629-545/2016. Atsakovei pateikus apeliacinį skundą, ieškovas I. M. patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą, kur savo atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė apeliacinės instancijos teismo priteisti šias išlaidas iš atsakovės. Apeliacinė instancija 2017-03-23 nutartimi pilnai atmetė atsakovės apeliacinį skundą, todėl turėjo būti iš atsakovės ieškovo naudai priteistos 1 500 Eur patirtos apeliacinės instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidos, kur šioje dalyje teismas papildomu sprendimu turėjo išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. 2017-03-28 ieškovas civilinėje byloje Nr. e2A-437-275/2017 pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Vilniaus apygardos teismas 2017-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-437-275/2017 atmetė ieškovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kur šios nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė, jog ieškovas turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą, tačiau turėtų išlaidų atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas teisme reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Nurodo, jog egzistuoja visos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog ieškovas civilinėje byloje Nr. e2A-437-275/2017 2017-01-24 pateikė prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priteisimo, prie kurio ieškovas pridėjo 2017-01-24 atliktų darbų aktą bei 2016-11-16 pinigų priėmimo kvitą. Susipažinus su prie šio prašymo pridėtais dokumentais matyti, kad atliktų darbų akte nurodytos paslaugos buvo suteiktos (darbai atlikti) vadovaujantis 2016-11-16 teisinių paslaugų sutartimi tarp I. M. ir advokato padėjėjo Irmanto Čičiurkos. Be kita ko, 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų buvo sumokėta pačiam advokato padėjėjui Irmantui Čičiurkai, ką patvirtina 2016-11-16 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 874639. Taigi, paties ieškovo pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovą apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokato padėjėjas Irmantas Čičiurka. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016-01-18 iki 2017-05-25) 34 str. 2 d. numatyta, kad Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Nurodė, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiuo atveju atsakovė jokiais savo veiksmais neprisidėjo prie ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlyginimo, t. y. jokie atsakovės veiksmai nebuvo pagrindas nepriteisti ieškovui apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovas šiuo atveju laiko nuostoliais. Atitinkamai nėra jokio pagrindo nurodytą 1 500 Eur sumą priteisti iš atsakovės. Pažymėjo, jog ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų bei akivaizdžiai pasirinko netinkamą atsakovą. Dar daugiau, teismui išsprendus bylinėjimosi išlaidų klausimą, ieškovo ieškinys negali būti patenkintas, kadangi toks reikalavimas yra procesinio pobūdžio, kuris negali būti reiškiamas kitoje byloje.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-15 d. nutartimi c.b. Nr. 3K-3-207-313/2015 yra išaiškinęs dėl galimybės šaliai atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, t. y. kasacinis teismas yra nurodęs, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Atkreipė dėmesį, kad iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos matyti, kad bylinėjimosi išlaidų procesas, net jei buvo surengtas atskirai, turėtų būti laikomas pagrindinio proceso tąsa. Nurodo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas atsiskaitė su advokato kontora per advokato padėjėją. Vien ta aplinkybė, kad tuo metu advokato padėjėjas rengė atsiliepimo į apeliacinį skundą projektą, kurį pasirašė pats ieškovas, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog advokato padėjėjas, parengdamas atsiliepimo į apeliacinį skundą projektą, atstovavo ieškovui.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog ieškovas Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-437-275/2017 nepatyrė išlaidų, kurių kompensavimas numatomas CPK 98 str. 1 d., atitinkamai ieškovas negali remtis CPK 98 str. 1 d. nuostatomis. Pažymėjo, kad procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, rengimas, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovės 1 500 Eur, patirtų gavus advokato padėjėjo Irmanto Čičiurkos teisines paslaugas nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Tą patvirtina ir 2017 m. balandžio 13 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti ieškovo prašomą papildomą sprendimą dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nurodė, jog advokato padėjėjo teikimas asmeniui pagalbos apeliacinės instancijos teisme nėra numatytas.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-777-580/2016, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-857-565/2016, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-972-619/2017, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1544-340/2017, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1610-619/2017, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1614-275/2017, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-225-258/2018, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-661-614/2018, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1415-656/2018 bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą buvo priteisiamos. Nurodo, jog yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Žala kilo dėl to, jog atsakovė kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą ir teisiškai skundas nebuvo pagrįstas. Dėl to ieškovas patyrė išlaidas. Pažymėjo, jog dokumentų parengimas nėra atstovavimas teisme.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovą atstovavo advokato padėjėjas. Atkreipė dėmesį, kad Advokatūros įstatymo nuostatos draudžia advokato padėjėjui atstovauti apeliacinėje įstancijoje. Dėl nuostolių, ieškovas neįrodė jokių civilinės atsakomybės sąlygų. Neteisėti veiksmai pasireiškė ne atsakovės veiksmais, o paties ieškovo atstovo veiksmais, kadangi jis atstovaudamas ieškovą apeliacinės instancijos teisme, pažeidė įstatymų nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad 2016-10-14 pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1629-545/2016, kuriuo tenkino ieškovo ieškinį. Atsakovė teikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1629-545/2016 panaikinimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-437-275/2017 atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Atsakovei pateikus apeliacinį skundą, ieškovas I. M. patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą. 2017-03-28 ieškovas civilinėje byloje Nr. e2A-437-275/2017 pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Vilniaus apygardos teismas 2017-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-437-275/2017 atmetė ieškovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kur šios nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė, jog advokato padėjėjo teikimas asmeniui pagalbos apeliacinės instancijos teisme nėra numatytas.
Dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016-01-18 iki 2017-05-25) 34 str. 2 d. numatyta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Teisinių bei procesinių dokumentų ar jų projektų rengimas, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Atitinkamai ieškovo atstovo veiksmai, tokie kaip: 1) susipažinimas su procesiniais dokumentais (apeliaciniu skundu); 2) teisės aktų ir teismų praktikos analizė; 3) teisinės konsultacijos teikimas; 4) prašymo parengimas; 5) atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas, patenka į atstovavimo sampratą, todėl ieškovo argumentai, jog procesinių dokumentų rengimas neatitinka atstovavimo sąlygos, atmestini kaip nepagrįsti.
Pažymėtina, jog įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokių procesinių veiksmų, už kuriuos turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį. Procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui rengimas, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016). Konstatuotina, jog ieškovo atstovas advokato padėjėjas Irmantas Čičiurka neturėdamas tokios teisės, teikė ieškovui atstovavimo apeliacinėje instancijoje paslaugas. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog advokato padėjėjo Irmanto Čičiurkos procesinė padėtis apeliacinėje instancijoje buvo ieškovo atstovas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas negalėjo nurodyti, ar ieškovas buvo informuotas, jog advokato padėjėjas negali teikti atstovavimo paslaugų apeliaciniame procese. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas įvardijo civilines bylas, kuriose buvo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Teismas pažymi, jog precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog bylos aplinkybės ir ieškovo nurodytoje teismų praktikoje nustatytos aplinkybės būtų tapačios. Teismas vertina, kad advokato padėjėjo teisinės pagalbos apmokėjimas apeliacinės instancijos teisme negali būti pripažįstamas pagal CPK 98 straipsnį atlygintinomis išlaidomis, dėl to ieškovui nepriteistinos (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-196-253/2019).
CPK 88 str. 1 d. numatyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ieškovo patirtos 1 500 Eur išlaidos, sumokėtos advokato padėjėjui yra laikytinos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Teismų praktikoje nurodoma, kad reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio, todėl dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje negalima, šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001; 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010; 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-232/2013).
Dėl atsakovės UAB „Conresta“ civilinės atsakomybės sąlygų
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) ar atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
CK 6.248 straipsnio nuostatos numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Civilinės atsakomybės rūšis – deliktinė atsakomybė – yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla iš asmens neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaromos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015).
Ieškovas atsakovės neteisėtus veiksmus įrodinėjo teigdamas, jog atsakovė kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą ir teismas nurodė, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Ieškovas rengdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, kreipėsi teisinės pagalbos į advokato padėjėją, dėl to patyrė 1 500,00 Eur išlaidas. Iš į bylą pateiktos 2016-11-16 teisinių paslaugų sutarties tarp ieškovo I. M. ir advokato padėjėjo Irmanto Čičiurkos matyti, jog atliktų darbų akte nurodytos paslaugos buvo suteiktos. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos sumokėtos advokato padėjėjui Irmantui Čičiurkai, ką patvirtina 2016 m. lapkričio 16 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 874639.
Ieškovas nurodo, jog teismų sprendimuose nustatyta, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovui padarytą turtinę žalą ir, kad ieškovas pagrįstai dėl šio kreipėsi į teismą, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, kur patyrė ir bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą, o besikreipdamas į teismą patyrė bylinėjimosi išlaidas. Remdamasis tokiomis aplinkybėmis ieškovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Teismas nesutinka su tokiu ieškovo vertinimu, nes kitoje byloje nustatytos atsakovės civilinės atsakomybė sąlygos nepagrindžia ir negali pagrįsti ieškovo žalos kitoje byloje, atsiradusios dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sąlygų (Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1899-230/2016). Vertintina, kad atsakovės veiksmai nebuvo pagrindas nepriteisti ieškovui apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovas šiuo atveju laiko nuostoliais. Atmestini ieškovo argumentai, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nes kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą. Teismas pažymi, jog teikdama skundą atsakovė veikė teisėtai, sąžiningai ir pagrįstai, kadangi naudojosi savo procesinėmis teisėmis.
Nustatytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, jog ieškovas tinkamai neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, todėl teismas, vadovaudamasis teismų suformuota įrodinėjimo praktika, bei įrodymų tikėtinumo taisyklėmis, konstatuoja, kad ieškovo ieškinys yra tinkamai nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovo ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kiti šalių argumentai neturi reikšmės priimant teismo sprendimą, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.
Iš ieškovo valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 265–267 straipsniais, 269–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Conresta“, į. k. 145751974, naudai 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.