- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-437-275/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31181-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Conresta“
- Ieškovas
- I. M.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Viking Cranes“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, S. K., V. B., Estijos bendrovė OU „Ehistutehnika“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Conresta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Conresta“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Viking Cranes“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, S. K., V. B., Estijos bendrovė OU „Ehistutehnika“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas I. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs, teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Conresta“ 2 187,67 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas, 49 Eur žyminio mokesčio, 1 680 Eur advokato padėjėjo procesinių dokumentų paruošimo ir atstovavimo išlaidų, 150,58 Eur vertimo išlaidų.
Ieškovas nurodė, kad 2015-04-27 apie 06.40 val. jis atvažiavo į darbo objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalia darbo objekto, prie tvoros, kur stovėjo kiti automobiliai, pastatė jam priklausantį automobilį „VW PASSAT“. Statybų objekte buvo bokštinis kranas, kurį nuomos sutarties pagrindu nuomojo UAB „CONRESTA“. Šiuo kranu dirbo trečiajam asmeniui UAB „Viking Cranes" priklausantis darbuotojas (bokšto krano operatorius) O. B. Apie 12 val. pastebėjo, kad jam priklausantis automobilis yra apgadintas - įlenktas stogas, pradurtas variklio dangtis (kapotas), apgadintos galinės durys, išdaužtas galinių durelių kairės pusės langas ir kiti kėbulo įlenkimai, apgadinimai, kurių nebuvo prieš pastatant automobilį. Automobilį apgadino pirmiau nurodytas bokštinis kranas, kuriame tuo metu dirbo darbuotojas O. B. Dėl apgadinto automobilio ieškovui padaryta turtinė žala – 2 157,67 Eur. Žalos dydį patvirtina UAB „Autorigeka“ paskaičiuota sugadinto automobilio remonto 2015-04-29 sąmata, už kurios sudarymą ieškovas patyrė 30 Eur sąmatos sudarymo išlaidų. Ieškovas geranoriškai kreipėsi žodžiu į atsakovą dėl patirtos žalos atlyginimo, sudarant taikos sutartį, tačiau atsakovas pasiūlė tik 500 Eur žalai atlyginti, ko nepakanka žalai atlyginti.
Atsakovas UAB „CONRESTA“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ginčo įvykio metu kraną valdė trečiojo asmens UAB „Viking Cranes“ darbuotojas, kuris yra atestuotas krano operatorius (mašinistas) ir kuriam privalo būti žinomos krano darbo taisyklės bei darbo statybos objekte tvarka, tačiau savavališkai nusprendė nukritusį krovinį kelti be objekto krano darbų vadovo leidimo, jis elgėsi nerūpestingai ir neteisėtai, todėl atsakomybė dėl ieškovo patirtos žalos turėtų būti jam, taip pat krano savininkui, kuris tokios žalos atsiradimo riziką prisiėmė tarp atsakovo ir Estijos bendrovės Ehistutehnika OU sudarytos 2014-10-06 Bokštinio krano nuomos sutarties pagrindu. Ieškovas neįrodo nei vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti. Ne atsakovas, bet krano operatorius, veikdamas be tiesioginio krano darbo vadovo kelti krovinį nurodymo, būdamas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, privalo prisiimti tokio savo elgesio riziką ir visas neigiamas pasekmes. Be to, nėra pateiktas joks įrodymas, kuris objektyviai pagrįstų, kokias faktines išlaidas automobilio remontui ieškovas yra patyręs, nes ieškovo patirtos žalos dydį sudaro faktinės remonto išlaidos, bet ne sąmata, kuri pateikta į bylą. Taip pat atsakovas prašė skirti ieškovui baudą, kurios pusė turėtų būti skiriama atsakovo naudai, kaip sąžiningai ir rūpestingai proceso šaliai, nes į teismą pradiniame ieškinyje ieškovas atsakovu patraukė trečiąjį asmenį UAB „Viking Cranes“, tačiau iš esmės išnagrinėjus bylą, nusprendė, kad atsakovu turėtų būti UAB „CONRESTA“ (CPK 95 str.). Be to, ieškovas nesikreipė pas atsakovo draudiką su prašymu atlyginti žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš UAB „CONRESTA“ 2 187,67 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (2187,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-09-10) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 49 Eur žyminio mokesčio bei 1 680 Eur advokato padėjėjo procesinių dokumentų ruošimo ir atstovavimo išlaidų, 150,58 Eur vertimo išlaidų I. M. naudai; trečiojo asmens UAB „Viking Granes“ prašymą priteisti iš ieškovo 605 Eur advokato procesinių dokumentų ruošimo ir atstovavimo išlaidų atmetė; atsakovo UAB „CONRESTA“ prašymą skirti I. M. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taip pat atmetė.
Teismas nustatė, kad UAB „CONRESTA“ direktoriaus 2015-04-16 įsakymu „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo objekte - daugiabutis gyv. namas (duomenys neskelbtini)“ atsakingu už objekte atliekamų darbų kokybės organizavimą, techninį vadovavimą, objekte atliekamų darbų kokybės užtikrinimą, darbų saugą, statybos proceso vykdymo užtikrinimą, sutartinių įsipareigojimų vykdymą, materialinių vertybių apsaugą bei darbuotojų darbo laiko apskaitos vedimą buvo paskirtas statybos darbų vadovas S. K., jį įpareigojant užtikrinti tinkamą darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės apsaugos ir aplinkos (gamtos) saugos norminių aktų vykdymą, vykdyti darbuotojų instruktavimo tvarkos reikalavimus, o 2015-04-16 įsakymu „Dėl kėlimo kranų darbo vadovo paskyrimo“ S. K. buvo paskirtas kėlimo kranų darbo vadovu, jį įpareigojant užtikrinti ir vykdyti „Kėlimo kranų darbo vadovų pareigybinių nuostatų“ bei „Kėlimo kranų naudojimo taisyklių vykdymą, o krovinių kabinėtojus įpareigoti vykdyti „Kėlimo kranų naudojimo taisyklių“ reikalavimus.
Teismas nustatė, kad UAB „Viking Cranes“ bokštinio kranininko O. B. darbo funkcijos buvo tiesiogiai kontroliuojamos UAB „CONRESTA“ paskirtų atsakingų asmenų - darbų vadovo S. K. Teismas taip pat nustatė, kad S. K. dalį darbo funkcijų jam nesant pavedė vykdyti UAB „CONRESTA“ darbų vadovui V. B., kuris ir davė telefonu nurodymą UAB „Viking Cranes“ kranininkui O. B. kelti krovinį, užkabintą UAB „Marionis“ vairuotojo R. K. V. B. tokius nurodymus - kelti krovinį, O. B. davė ne kartą. Šios aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, jog kranininkui nurodymus davė atsakovo darbuotojas - darbų vadovas V. B., kuriam šią funkciją delegavo statybos darbų vadovas S. K. (CK 2.145 str. 1 d.). Nors įvykio metu oficialiai ir buvo pietų pertrauka, tačiau kranininkas, kaip ir darbų vadovas, buvo darbo vietoje ir vykdė ne savavališkus veiksmus, o darbo funkcijas pietų pertraukos metu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra krano nuomininkas, kuris ir skyrė krano darbo vadovą (S. K.), kuriuo atstovo pavedimu darbai ir buvo atliekami, tačiau darbų vadovo atstovas (V. B.) neužtikrino saugaus naudojimosi kranu. Teismas konstatavo, kad tokiu būdu atsakovas UAB „CONRESTA“ yra atsakingas už ieškovui padarytą žalą CK 6.264 straipsnio pagrindu. Byloje įrodymų apie tai, kad UAB „Viking Cranes“ kranininkas O. B. matė, kad krovinys netinkamai pritvirtintas, nesurinkta.
Teismas taip pat nustatė, kad 2014-10-06 Estijos bendrovė OU „Ehistutehnika“ ir UAB „Conresta“ sudarė krano nuomos sutartį, pagal kurios 6.7. p. būtent UAB „CONRESTA“ atsako už bet kokią žalą tretiesiems asmenims, atsiradusią dėl jo ar jo darbuotojo kaltės vykdant darbus, jei įrodoma, kad tai įvyko dėl nuomotojo ar jo darbuotojo kaltės. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-09-17 įsakymu Nr. A1-425 „Dėl kėlimo kranu naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose kėlimo kranų naudojimo taisyklėse (36, 37 p.) išvardintos krano darbų vadovo pareigos, taip pat tai, kad kroviniams užkabinti ir atkabinti skiriami stropuotojai, kuriuos paskiria atsakingas asmuo už darbų vykdymą objekte, kur atliekami darbai naudojant kraną. Šių nuostatų S. K. nesilaikė ir todėl teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad atsakovo darbuotojų kaltės dėl įvykio nėra, nes darbo vadovas (nagrinėjamu atveju S. K.) privalėjo užtikrinti, kad krovinys turėjo būti pakeltas laikantis visų teisės reikalavimų.
Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas tinkamai įvertino žalos dydį, nustatytą UAB „AUTORIGEKA“, automobilio sugadinimo apimtį bei padaryto remonto išlaidas pagrindė vidutinėmis rinkos kainomis, sąmata sudaryta programos „AUDATEX“ pagalba, kas leido teismui padaryti išvadą, kad šios bendrovės sąmata nėra neobjektyvi; byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovo pateiktos nuotraukos neatitinka automobilio apgadinimo apimties ir lokalizacijos. Nuotraukose matyti, kad 2015-04-29 dėl nukritusių sunkių metalinių plokščių buvo apgadintas ne tik ieškovo automobilio stogas, bet ir variklio dangtis (kiaurai pramušta anga), išdaužtas kairės pusės galinių durų langas, sulankstytos ir subraižytos kaires pusės durys (priekinės ir galinės) bei sparnai. Atsakovas nepateikė kitų įrodymų, jog žalos dydis yra per didelis, taip pat įrodymų, kuriais remiantis būtų galima žalos dydį mažinti ar laikyti nurodytas sąmatoje remonto išlaidas nepagrįstomis, todėl teismas priteisė ieškovui visą 2 187,67 Eur žalos atlyginimo sumą (CK 1.138 str. 1 d. 6 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Conresta“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, skundą grindžia tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismo išvada, kad dalis krano darbų vadovo darbo funkcijų buvo perduota V. B., yra nepagrįsta ir neabejotinai sukuria klaidingą nuomonę apie krano operatoriui iš tikrųjų vadovavusį asmenį, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad statinio statybos vadovu bei krano darbų vadovu buvo paskirtas S. K., o V. B. buvo paskirtas darbų vadovu mūrijimo darbams, todėl krano operatoriui jis nevadovavo, o tik nurodydavo, pavyzdžiui, kur padėti jo vadovaujamiems darbams atlikti reikalingas medžiagas. Atitinkamai tokie S. K. ir V. B. veiksmai ir tarpusavio santykiai su krano operatoriumi O. B. niekaip negali būti laikomi neoficialiu funkcijų perdavimu bei perįgaliojimu vadovauti krano operatoriaus darbui.
Teismas nepagrįstai nustatė, kad krano nuomos sutartyje buvo numatyta apelianto atsakomybė už tretiesiems asmenims padarytą žalą. Iš Nuomos sutarties aiškiai matyti, kad jos specialiųjų sąlygų 6.7. punkte įtvirtinta, jog „Keičiamas bendrųjų sutarties sąlygų 10.7. punktas ir išdėstomas taip: 10.7. Nuomotojas atsako už bet kokią žalą tretiesiems asmenims, atsiradusią dėl jo ar jo darbuotojų kaltės vykdant darbus, jei įrodoma, kad tai įvyko dėl nuomotojo ar jo darbuotojų aplaidumo ar neatsargumo.“ Akivaizdu, jog teismas klaidingai įvertino Nuomos sutarties nuostatas ir, remdamasis Nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 6.7. punktu, klaidingai nustatė, jog atsako apeliantas.
Teismas neanalizavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu „Dėl kėlimo kranu naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių nuostatų krano operatoriaus veiksmų kontekste bei nesiaiškino, ar krano operatorius veikė, laikydamasis šiose taisyklėse įtvirtintų reikalavimų, nors būtent tokią, objektyviai pagrįstą poziciją nuosekliai teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė apeliantas. Byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, jog trečiojo asmens UAB „Viking Cranes“ darbuotojas (kranininkas) atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, kadangi jis nesilaikė taisyklių nuostatų, taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, taip sukeldamas ieškovui nuostolius. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad krano operatorius buvo supažindintas su statybvietės schema ir krano darbo zona, tačiau krovinį kėlė už statybvietės ribų, taip itin grubiai pažeisdamas visas jo darbui taikomas taisykles ir darbų saugos reikalavimus.
Teismas taip pat neanalizavo apelianto darbuotojo S. K. veiksmų pirmiau minėtų taisyklių kontekste ir nenurodė, kokiais konkrečiais savo veiksmais ar neveikimu S. K. pažeidė taisyklių nuostatas. Priešingai, įvertinus taisyklių reikalavimus, akivaizdu, jog krano darbų vadovas tinkamai vykdė savo pareigas, o teismas visiškai nepagrįstai ir nesiremdamas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis konstatavo S. K. neva pažeidus taisyklių nuostatas.
Bylos metu nustatyta, kad ieškovas nesikreipė į UAB „Autorigeka“ dėl transporto priemonės remonto ir šių pinigų faktiškai nėra sumokėjęs už automobilio remontą, atitinkamai nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas patyrė būtent tokio dydžio nuostolius. Ieškovas nuolatos keitė savo poziciją dėl konkrečiai už automobilio remontą sumokėtos sumos. Ieškovas nebuvo apsisprendęs ir dėl automobilio remonto apimties. Be kita ko, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad automobilį ieškovas tvarkėsi ne ūkio būdu (t. y. tvarkė ne pats), kaip nepagrįstai nurodė teismas, bet pas autoremontininką nelegaliai, tačiau teismui ieškovas pateikė sąmatą, kurioje kaina paskaičiuota ir su pridėtinės vertės mokesčiu, ir su kitais vėliau mokėtinais mokesčiais. Taip pat teismui pateikti įrodymai, jog ieškovo prašoma priteisti suma yra beveik tokia pati, kiek tuo metu rinkoje buvo vertas visas ieškovo automobilis, todėl teismas klaidingai pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovo pateikta remonto darbų sąmata neatitinka rinkos kainų. Automobilio remonto darbų sąmata, kurios suma yra 2 157,67 Eur, kai paties automobilio rinkos kaina yra apie 2 392,58 Eur, yra kelianti klausimų dėl tikslingumo tokį automobilį remontuoti.
Žalą sukėlęs įvykis įvyko pietų pertraukos metu, tačiau teismas visiškai ignoravo ir neatsižvelgė į aplinkybę, jog teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad norint taikyti CK 6.264 straipsnyje numatytą atsakomybės formą, be bendrųjų civilinės atsakomybės pagrindų, būtina nustatyti, kad neteisėtus veiksmus darbuotojas atliko darbo vietoje ir darbo metu (Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-814-555/2015). Krano darbo vadovas niekada nedavė leidimo kelti krovinio pietų pertraukos metu bei juo labiau kelti krovinį, kuris yra už statybvietės ribų, todėl už ieškovui sukeltą žalą privalo atsakyti trečiasis asmuo, kaip darbdavys, atsakantis už savo darbuotojo sukeltą žalą.
Ieškovas, kuris nuo pat ginčo pradžios buvo atstovaujamas advokato padėjėjo, yra atsakingas už padidėjusias bylinėjimosi išlaidas, o apeliantas neturėtų nukentėti dėl ieškovo piktnaudžiavimo proceso teisėmis ir galimo atstovo nekompetencijos pasirenkant atsakovą. Būtent dėl to ieškovas yra kaltas dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo iki atsakovo pakeitimo, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas klaidingai nustatė, jog bylinėjimosi išlaidas šioje byloje turi atlyginti atsakovas, kai faktiškai šios išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovo nerūpestingumo. Taip pat nesutiktina ir su teismo pozicija visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš apelianto. Apeliantas mano, kad klausimas dėl iki atsakovo pakeitimo šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų turėjo būti išspręstas priteisiant visas trečiojo asmens UAB „Viking Cranes“ turėtas išlaidas iš ieškovo, o ieškovui, visos iki atsakovo pakeitimo patirtos bylinėjimosi išlaidos neprivalėjo būti atlygintos, kadangi laikytina, kad ieškovas atsisakė ieškinio UAB „Viking Cranes“ atžvilgiu. Dar daugiau, atsižvelgiant į tai, jog iki tampant byloje atsakovu, UAB „Conresta“ turėjo trečiojo asmens statusą, teismas taip pat turėjo išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų iki tampant atsakovu, trečiajam asmeniui atlyginimą, priteisiant UAB „Conresta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas būnant trečiuoju asmeniu šioje byloje.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas I. M. prašo laikyti nepagrįstu apeliacinį skundą ir jį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad už stropuotojų paskyrimą yra atsakingas krano darbų vadovas S. K., kuris įvykio metu, būdamas statybos darbų vadovas ir tuo pačiu krano darbų vadovas, tinkamai neatliko pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu „Dėl kėlimo kranu naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose taisyklėse. Kaip nustatyta byloje (ką ir teismas skundžiamame sprendime konstatavo), 2014-10-06 Estijos bendrovė OU „Ehistutehnika“ ir UAB „Conresta“ sudarė krano nuomos sutartį, pagal kurios 6.7. punkte būtent UAB „CONRESTA“ atsako už bet kokią žalą tretiesiems asmenims, atsiradusią dėl jo ar jo darbuotojo kaltės vykdant darbus, jei įrodoma, kad tai įvyko dėl nuomotojo ar jo darbuotojo kaltės. Pagal 2014-10-15 montavimo darbų atlikimo ir pridavimo užsakovui aktą kranas techniškai tvarkingas. Įrodyta ir nustatyta bylos nagrinėjimo metu, kad būtent atsakovo darbuotojas S. K. neteisėtai perleisdamas (perįgaliodamas) savo dalį darbo funkcijų kitam atsakovo darbuotojui V. B., pats ir turi prisiimti atsakomybę, kaip tai nustato CK 2.145 str. Ieškovo turtui (automobiliui) padarytą žalą, jo mastą atskleidžia ir patvirtina ieškovo pateiktos nuotraukos, taip pat remonto kaštų apskaičiavimai. Remontuoti ar neremontuoti automobilį apsisprendžia pats automobilio savininkas. Šiuo metu ieškovo automobilis nėra iki galo suremontuotas. Pagal suformuotą praktiką automobilio būsimo remonto kaštų (sąnaudų) priteisimas yra pripažįstamas tinkamu žalos atlyginimo būdu. Trečiasis asmuo UAB „Viking Cranes“ patyrė bylinėjimosi išlaidas, nes turėjo kreiptis dėl teisinės pagalbos į teisininkus, kadangi dabartinis atsakovas visada neigė savo atsakomybę. Dėl šių priežasčių buvo sudėtinga nustatyti, kas yra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes nei viena įmonė nenorėjo ir nenori atlyginti ieškovui patirtų turtinių nuostolių. Toks atsakovo procesinis elgesys yra nesąžiningas, pažeidžia CK 1.5 str. 1 d. nuostatas, atsakovas vilkino procesą ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (nors byla jau senai galėjo būti užbaigta taikos sutartimi). Pirminis atsakovas buvo pakeistas kitu atsakovu, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo rezultatus ir šalių, liudytojų duotus parodymus teisminio nagrinėjimo metu. Reikalingi bylai spręsti dokumentai pateikti teisminio nagrinėjimo metu teismui pareikalavus, todėl ieškovui buvo sudėtinga nustatyti, kas galėtų būti atsakovu nagrinėjamoje byloje. Aplinkybę, kad ieškovas neteisingai pirminiame ieškinyje nurodė atsakovą UAB „Viking Cranes“, o vėliau po bylos ištyrimo iš esmės jį pakeitė į UAB „CONRESTA“, neįrodo ieškovo netinkamo procesinio elgesio, o priešingai, jis laikomas tinkamu, nes ieškovas sąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, sąžiningai atliko procesines pareigas. Be to, UAB „Viking Cranes“ iš bylos nebuvo pašalinta, o įtraukta trečiuoju asmeniu. Tuo tarpu ieškovui žala nuo 2015-04-29 iki šiol nėra atlyginta, jokio bendradarbiavimo su ieškovu nevyksta. Tai sudaro teismui pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir UAB „Viking Cranes“ prašymą priteisti iš ieškovo 605 Eur advokato procesinių dokumentų ruošimo ir atstovavimo išlaidų atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teismo išvada, kad atsakovas yra atsakingas dėl ieškovui atsiradusios žalos, padaryta remiantis Nuomos sutarties 10.7 punkto nuostata, kad nuomotojas ( atsakovas ) atsakovo už bet kokią žalą tretiesiems asmenims, atsiradusią dėl jo ar jo darbuotojų kaltės, vykdant darbus. Nuomotojo kalte teismas pripažino tai, kad, jis nebuvo paskyręs kroviniams užkabinti ir atkabinti stropuotojų. Byloje nustatyta, kad krovinį užkabino UAB „Marionis “ vairuotojas R. K., krovinys buvo keliamas atsakovo darbuotojo V. B. nurodymu, krovinio nukritimo priežastimi buvo netinkamas jo užkabinimas, todėl ta aplinkybė, kad krovinį užkabino ne stropuotojas, o kitas asmuo, nulėmė netinkamą krovinio užkabinimą, kritimą ir dėl to atsiradusią žalą. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-09-17 įsakymu Nr. A1-425 „Dėl kėlimo kranu naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose kėlimo kranų naudojimo taisyklėse (36, 37 p.) išvardintos krano darbų vadovo pareigos, taip pat tai, kad kroviniams užkabinti ir atkabinti skiriami stropuotojai, kuriuos paskiria atsakingas asmuo už darbų vykdymą objekte, kur atliekami darbai naudojant kraną. Šių nuostatų atsakingas už darbų vykdymą objekte S. K. nesilaikė, todėl teismo išvada, kad dėl atsiradusios žalos yra kaltas atsakovo darbuotojai, pagrįsta.Atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentas kad krano operatorius, veikdamas be tiesioginio krano darbo vadovo kelti krovinį nurodymo, būdamas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, privalo prisiimti tokio savo elgesio riziką ir visas neigiamas pasekmes, buvo atmesti pagrįstai, padarius išvadą, kad darbų vadovas S. K. dalį savo darbo funkcijų perdavė kitam atsakovo darbuotojui -V. B., todėl tai, kad krano operatorius vykdė šio darbuotojo nurodymą, buvo tinkamu nurodymų vykdymu. Įvykio priežastimi buvo ne tai, kad krovinys buvo keliamas pietų pertraukos metu, taip pat ne tai, kad krovinys buvo keliamas už statybvietės ribų, o krovinio netinkamas pritvirtinimas, todėl priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala yra tai, kad krovinį kabino neturintis šiam darbui įgūdžių, ne atsakingas už šį darbą asmuo, o iš esmės pašalinis asmuo. Teismo sprendime nurodyti argumentai, kuriais teismas atmetė atsakovo atsikirtimus dėl žalos dydžio nustatymo. Ieškovui nurodžius, kad šiuo metu jo automobilis nėra iki galo suremontuotas, būsimo remonto kaštų (sąnaudų) priteisimas yra pripažintinas tinkamu žalos dydžiu. Tai, kad byloje pateikti įrodymai, jog ieškovo prašoma priteisti suma yra beveik tokia pati, kiek tuo metu rinkoje buvo vertas visas ieškovo automobilis, t.y. pagal automobilio remonto darbų sąmatą išlaidos yra 2 157,67 Eur, o paties automobilio rinkos kaina yra apie 2 392,58 Eur, nereiškia, kad asmuo, patyręs žalą, neturi teisės pasirinkti, ar automobilį remontuoti, ar jį parduoti, todėl net ir nesant tikslingam automobilio remontui, asmens,. Atsakingo už žalą pareiga atlyginti remonto išlaidas. Atsakovas nurodė, jog priteisiant iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nebuvo įvertinta tai, kad bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė ieškovas iki atsakovo pakeitimo, atsirado dėl ieškovo nerūpestingumo, todėl jos neturėjo būti priteistos iš atsakovo. Ieškovas pakeitė atsakovą dėl atsiradusių įrodymų byloje, todėl pagrįstai pripažinta, kad visos atstovavimo išlaidos ieškovui atsidaro dėl to, kad gera valia atsakovas neatlygino atsiradusios žalos ieškovui, nepagrįstai atmetė jo prašymą atlyginti žalą, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.