Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. (R. K.) ieškinį atsakovei V. K., trečiasis asmuo UAB „Antakalnio būstas“ dėl leidimo atlikti remonto darbus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, iš kurių matyti, kad rašytinius nesutikimus ieškovo ketinimui atlikti paprastąjį remontą išreiškė kiti namo bendraturčiai (b. 1. 61-62, 97-98), o ne atsakove patraukta V. K.. Byloje nėra įrodymų, kad tarp nesutikimą pareiškusių bendraturčių yra atsakove nurodyta V. K.. Ieškovas nepagristai V. K. nurodė atsakove. Ieškovo ketinimai atlikti paprastąjį remontą atsakovės turtinių teisių neįtakoja, todėl jos sutikimas ar nesutikimas negali įtakoti ieškovo teisės atlikti paprastąjį remontą. Tenkindamas reikalavimą, teismas pasisakė ir dėl kitų ginčo namo bendraturčių, kurie išreiškė rašytinius nesutikimus dėl ieškovo ketinimų, teisių ir pareigų, tačiau šių asmenų į bylą neįtraukė. Tokių asmenų neįtraukimas į bylą sudaro savarankišką sprendimo negaliojimo pagrindą.

Neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad atsakovė priešinosi ieškovo ketinimams, kadangi byloje nėra įrodymų apie atsakovės trukdymą atlikti remonto darbus. Vien nuomonės išsakymas ar žodinis patarimas nėra vada kreiptis į teismą ir nuomonę išsakiusį asmenį patraukti atsakovu, o teismui negali būti vada imtis ginti tariamai pažeistų ieškovo teisių. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad sutikimus pasirašę asmenys yra namo bendraturčiai. Ieškovas ir namo administratoriui UAB „Antakalnio būstas“ nepateikė Nekilnojamo turto registro išrašo, iš kurio matytųsi, kad sutikimus jam davę asmenys yra namo bendraturčiai.

Pirmosios instancijos teismas patikslintam ieškiniui netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, tačiau savo iniciatyva ištaisė ieškinio reikalavimą, nors šios kategorijos bylose įstatymas tokios teisės teismui nenumato. Kaip matyti patikslintame ieškovo reikalavime V. K. nėra nurodyta kaip atsakovė, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinę dalį suformulavo taip: „leisti ieškovui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be atsakovės V. K. sutikimo atlikti paprastojo remonto darbus dėl karšto ir šalto vandens vandentiekio ir nuotekų tinklų pajungimo pagal UAB „Statika“ parengtą projektą.“

Motyvuojamoji dalis

IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Ši byla nagrinėjama atsakovės apeliacinio skundo ribose.

Byloje kilo ginčas dėl bendrosios nuosavybės teisės, atliekant paprastąjį remontą bendro naudojimo patalpose, įgyvendinimo be kito bendraturčio sutikimo.

Bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2012-12-03 su prašymu-paraiška kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ ir gavo prisijungimo sąlygas šalto/karšto vandentiekio ir nuotekų vamzdyno įvedimui (duomenys neskelbtini)-48, Vilniuje, per bendro naudojimo patalpas. Ieškovo užsakymu (b. l. 15) UAB „Statika“ parengė Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 48–to buto paprastojo remonto projektą. Iš šio projekto matyti, kad trečiame aukšte esančiam ieškovo butui numatyta įrengti šalto ir karšto vandens pajungimą iš esamų vandentiekio tinklų rūsyje ir tuo tikslu stovą montuoti bendro naudojimo patalpose (koridoriuje). UAB „Antakalnio būstas“ patikrinęs bendrojo naudojimo vidaus šalto ir karšto vandentiekio ir nuotekų tinklus 2013-01-07 raštu Nr. AB-RS-13-0022 konstatavo, kad tinklų techninis stovis patenkinamas, projektuojamų tinklų pajungimas galimas. Ieškovas rinko namo savininkų sutikimus, kad galėtų įsivesti karšto ir šalto vandens vamzdžius ir kanalizaciją per bendro naudojimo patalpas. 2014-06-26 raštu (b. l. 37-38) ieškovas atsakovei pateikė UAB „Statika“ parengtą projektą ir paprašė paaiškinti, kodėl atsakovė nesutinka su paprastojo remonto darbais (b. l. 37-38), atsakymo raštu negavo.

Daugiabučiuose namuose asmeninės nuosavybės teise priklauso bendraturčių turimos gyvenamosios patalpos, tuo tarpu namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos ir kt. butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad buto savininkas turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, priimami butų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. turint teisę į statinį bei statybas leidžiantį dokumentą, kai jis privalomas. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.11 punktas numato, kad statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas yra laikomas paprastuoju remontu. Sutiktina su trečiojo asmens UAB „Antakalnio būstas“ pozicija, jog tuo atveju, kai paprastasis remontas atliekamas tame tarpe ir bendrose su kitais bendraturčiais patalpose, turi būti pateikiami kitų bendraturčių sutikimai. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams.

Atsakovė apeliaciniu skunde teigia, kad ji buvo be pagrindo patraukta atsakove. Faktinės bylos aplinkybės rodo, jog ieškovas rinko bendraturčių parašus dėl pritarimo paprastojo remonto atlikimui, tačiau atsakovė pateiktuose sąrašuose (b. l. 9-11) nėra pasirašiusi. Taip pat ieškovas į atsakovę kreipėsi 2014-06-26 raštu (b. l. 37-38), tačiau atsakovė į raštą neatsakė, sutikimo nedavė. Atsakovė pirmame atsiliepime į ieškinį nesutiko, kad paprastojo remonto darbai būtų atliekami savininkų apmokamame bendrame plote, motyvuodama tuo, kad mažinamas bendraturčių apmokamas bendras plotas. Bylos nagrinėjimo eigoje buvo keliamas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau atsakovės sutikimas nebuvo gautas (b. l. 114). Taigi, atsakovės nesutikimas buvo aiškiai išreikštas. Nors iš apeliacinio skundo dėstymo matyti, kad atsakovė poziciją pakeitė, tačiau iki šiol apie duotą sutikimą paprastajam remontui apeliacinės instancijos teismui taip pat nepranešė. Apeliantės argumentai, kad rašytinius nesutikimus ieškovo ketinimui atlikti paprastąjį remontą išreiškė kiti namo bendraturčiai (b. 1. 61-62, 97-98), o ne atsakove patraukta V. K., todėl atsakovė nėra tinkama šioje byloje, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu tuo pagrindu, kad V. K. jam trukdė atlikti paprastojo remonto darbus, nenurodydama priežasčių nedavė sutikimo darbams atlikti, todėl ji yra laikytina tinkama atsakove byloje.

Iš bylos medžiagos matyti, jog dalis bendraturčių nesutinka su naujai projektuojamais vandentiekio ir nuotekų vamzdyno tinklais (b. l. 61-62) ir kreipėsi į UAB „Antakalnio būstas“. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pasirinko atsakove patraukti tik vieną iš nesutikusių bendraturčių – V. K.. Byloje nėra tiksliai nustatytas ratas asmenų, kurie yra bendraturčiai ir turi duoti sutikimą ieškovo siekiamam paprastajam remontui. Atsakovė teisingai pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad sutikimus davę asmenys yra butų savininkai, o ne jų nuomininkai ar tiesiog gyventojai. Visgi, atsakovo pasirinkimas yra ieškovo teisė. Ieškovas neturi pareigos iš karto bylinėtis su visais bendraturčiais, kurie nedavė sutikimo. Ieškovas gali turėti pagrindo manyti, kad su kitais asmenimis jis susitars gražiuoju ir šie duos sutikimus remontui. Ieškovas negrindė ieškinio aplinkybe, kad ir kiti namo bendraturčiai nepagrįstai nedavė sutikimo, todėl, priešingai nei teigia atsakovė, minėtų asmenų ir neturėjo įtraukti į bylą. Dėl šių aplinkybių, atmestinas ir atsakovės argumentas, kad tokių asmenų neįtraukimas į bylą sudaro savarankišką sprendimo negaliojimo pagrindą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, t. y. nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009). Kadangi, kaip jau minėta, ieškinys buvo pareikštas tik dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo leisti ieškovui atlikti paprastojo remonto darbus ir skundžiamu sprendimu ieškovui duotas leidimas atlikti paprastojo remonto darbus dėl karšto ir šalto vandens vandentiekio ir nuotekų tinklų pajungimo pagal UAB „Statika“ parengtą projektą konkrečiai be atsakovės sutikimo, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl neįtrauktų į procesą asmenų teisių ar pareigų, todėl ir naikinti sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu nėra pagrindo.

Bendraturčio ieškinys dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo be kitų bendraturčių sutikimo teismo tenkinamas, jei teismas nustato, kad bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą konkrečiu atveju yra nepakankamai motyvuotas, t. y. ieškovo teisės kitų bendraturčių yra varžomos nesant tam pakankamo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad stovų montavimas bendro naudojimo koridoriuose gali sumažinti jų plotą labai nežymiai, pagrįstai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo daryti išvadą apie 1-o ir 2-o aukšto gyventojų teisių pažeidimą. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad per laikotarpį, kai ieškovas pradėjo vykdyti statybos darbus ir teisme nagrinėjamas ginčas, nei vienas šio namo gyventojas prieštaravimų dėl ieškovo atliekamų statybos darbų nepateikė, o atsakovė teisme pareiškė, kad ir ji iš esmės neprieštarauja. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį. Pažymėtina, jog pačios atsakovės, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkės, netinkamas naudojimasis savo teisėmis, t. y. nepagrįstas trukdymas ieškovui naudotis jo teisėmis, lėmė teisminio proceso iniciavimą, todėl ji ir turi prisiimti su tuo susijusias teisines pasekmes.

Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikslintam ieškiniui netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, tačiau savo iniciatyva ištaisė ieškinio reikalavimą, atmestinas. Pažymėtina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas 2014-08-19 nutartimi buvo įpareigojęs pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, kuriuos pašalinus ieškinys teismo rezoliucija buvo priimtas. Aplinkybė, kad ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį suformulavo ne visai tikslų ieškinio reikalavimą, t. y. prašė leisti ieškovui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atlikti paprastojo remonto darbus dėl karšto ir šalto vandens vandentiekio ir nuotekų tinklų pajungimo pagal UAB „Statika“ parengtą projektą, nenurodydamas, kad be atsakovės V. K. sutikimo, savaime nesudaro pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kadangi įpareigojimas patikslinti ieškinio reikalavimą vien dėl formalių netikslumų neatitiktų CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.

Vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, nes šalys įrodinėdamos konkrečias aplinkybes privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Kiti apeliacinio skundo argumentai įtakos teismo sprendimo teisėtumui neturi. Vilniaus miesto apylinkės teismas atskleidė bylos esmę, teisingai įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Tuo remiantis apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 200 Eur. Kadangi ieškovui teisinės paslaugos apeliacinės instancijos teisme buvo suteiktos jau galiojant teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintoms Rekomendacijomis, sprendžiant klausimą dėl išlaidų už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovui atlyginimo, turi būti remiamasi būtent šia Rekomendacijų redakcija. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą – taikomas koeficientas 1,3. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, bei sprendžiamų klausimų pobūdį, bei tai, kad ieškovo patirtos 200 Eur dydžio išlaidos už teisinę pagalbą neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, darytina išvada, kad jos yra pagrįstos, todėl priteistinos ieškovo naudai iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.