Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2315-653/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-10-12
Bylos Nr.: e2A-2315-653/2018
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Atsakovas: L. S.
Ieškovas: A. S.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
2.3.2.10Kiti su santuoka susiję klausimai
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-2315-653/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14831-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.6.10.2.4.2; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės atsakovės L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-595-931/2018 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei L. S. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės L. S. patikslintą priešieškinį ieškovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys nepareiškę savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą (e. b. 1 t., b. l. 1–7; 2 t., b. l. 1–3), prašydamas nutraukti A. S. ir L. S. sudarytą santuoką, įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 4029, dėl atsakovės L. S. kaltės. Ieškovas prašo padalinti santuokoje bendrąja jungtine nuosavybe įgytą turtą:

1) A. S. asmeninės nuosavybės teise priteisiant sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sodo pastatas) ir transporto priemonę Skoda Octavia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2) L. S. asmeninės nuosavybės teise priteisiant butą (su rūsiu), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

3) padalinti santuokoje bendras prievoles: iš A. S. ir L. S. priteisiant po 595,61 Eur kreditoriui (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija).

4) priteisti ieškovui A. S. iš atsakovės L. S. 25 970 Eur dydžio kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę dalintino turto dalį.

Šalies argumentai

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės L. S. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad santuokinis gyvenimas nuo santuokos sudarymo pradžios klostėsi sėkmingai, sutuoktiniai susilaukė vaikų, juos kartu augino. Ieškovas iki 2016-05-05 ėjo (duomenys neskelbtini) šokių ansamblio (duomenys neskelbtini) vyriausiojo baletmeisterio pareigas, o atsakovė po šeimos sukūrimo tapo tiesiogine ieškovo vadove. Tarp sutuoktinių 2014 m. prasidėjo nesutarimai, kurie iš šeimos aplinkos persikėlė į darbą. Tokiu būdu tarp sutuoktinių tvyranti emocinė įtampa sąlygojo atsakovės priešiškumą ieškovui, kaip bendradarbiui, dėl ko atsakovė teikė skundus įstaigos direktoriui, nuolatos teikdavo nepagrįstas pastabas ieškovui. Ieškovas 2016 m. vasario mėn. išsikraustė iš Buto į Sodo pastatą, 2016 m. balandžio mėn. prieš jį atsakovė pradėjo teisminį procesą dėl pažeistos garbės ir orumo, todėl jis išėjo iš darbo. Ieškovas buvusio darbdavio direktoriui teikė pranešimą dėl vadovės piktnaudžiavimo teise ir daromo neteisėto poveikio darbe.

Ieškovo nuomone, atsakovė yra kalta dėl santuokos iširimo, nes ji iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovė nuolatos provokuodavo šeimyninius konfliktus namuose ir darbine, perkėlė darbinio pavaldumo santykius į šeimyninį gyvenimą, be to, ji siekė santuokos nutraukimo kuo palankesniu jai materialiai būdu ir to sistemingai siekė, kadangi dar 2016 m. vasario mėn. buvo pateikusi santuokos nutraukimo pasekmių projektą ieškovo nenaudai. Teigė, jog atsakovė neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Atsakovės elgesys yra siekis teisminiu keliu praturtėti ieškovo sąskaita, o nuolatinis priešiškumas kelia ieškovui nervinę įtampą, blogas emocijas. Ieškovo ir atsakovės nebesieja jokie artimi jausmai, jie nebetvarko bendro ūkio bei negyvena santuokinio gyvenimo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė L. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu iš dalies nesutinka (e. b. 1 t., b. l. 130–132).

Atsiliepime nurodė, kad santuoka iširo ne dėl jos, o dėl ieškovo kaltės. Atsakovė sutinka, kad Butas būtų priteistas atsakovei, tačiau nesutinka su ieškinyje nurodomos priteistinos kompensacijos dydžiu, nekilnojamojo turto vertėmis. Atsakovė neprieštarauja ieškinio daliai dėl bendrąja jungtine nuosavybe priklausančių automobilių ir finansinių įpareigojimų padalinimo.

Šalies argumentai

3. Atsakovė patikslintu priešieškiniu (e. b. 3 t., b. l. 82–92) prašo: nutraukti santuoką dėl ieškovo A. S. kaltės; įtraukti į dalijamo turto sąrašą žemės sklypą su statiniais unikaliuoju Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pakeisti ieškovo A. S. siūlomą turto padalijimo būdą:

1) ieškovui A. S. priteisti: sodo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su Sodo pastatu;

2) sodo žemės sklypą (unikalus (duomenys neskelbtini) su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini);

3) automobilį Skoda Octavia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsakovei L. S. priteisti:

1) Butą (su rūsiu);

2) automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

3) iš ieškovo A. S. 282,99 Eur įsiskolinimą už atsakovės sumokėtus Buto komunalinius mokesčius už 2017 m. sausio – 2017 m. spalio laikotarpį; 7 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą;

5) priteisti iš ieškovo A. S. ir atsakovės L. S. solidariai 1 191,22 Eur įsiskolinimą trečiajam asmeniui Bendrijai – nesant byloje teismo priimto šio trečiojo asmens (sutuoktinių bendrojo kreditoriaus) ieškinio ar kitaip raštu išreikšto sutikimo dėl įsiskolinimo priteisimo dalimis asmeniškai iš kiekvieno sutuoktinio (skolininko),– įpareigojant šalis (ieškovą ir atsakovę) padengti šį 1 191,22 Eur įsiskolinimą lygiomis po 595,61 Eur dalimis.

6) priteisti iš ieškovo A. S. visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad A. S. viešai išsakyta „jo asmeninė subjektyvi nuomonė“ apie atsakovę aiškiai parodo ir nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje yra vertintina, kad būtent ieškovas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 str. 1 d. įtvirtintos sutuoktinių pareigos. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-27 nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2017-04-05 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl A. S. 2017-01-20 pareikšto įtarimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. Šiame tyrime nustatyta, kad 2016-01-19 ieškovas, būdamas šeimoje vidutinio 1,71 promilės girtumo laipsnio, Bute sukėlė konfliktą. 2000-05-24 teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog atsakovė buvo ieškovo sumušta. Konfliktus, vykusius tarp šalių, matė dukros. Atsakovė lankėsi psichologijos konsultacijose, jai suteikta psichologinė pagalba, paskirtas medikamentinis gydymas.

Teigia, jog ieškovas deklaratyviai kaltina atsakovę neprisidėjimu prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, nors Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000-02-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 220-4728/2000 iš ieškovo nepilnametėms dukroms priteistas išlaikymas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis, išėjęs gyventi iš šeimos buto, prisidėjo išlaikant dukras. Taigi, bylos rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo neigiamą požiūrį į šeimą. Ieškovas šeimoje dažnai būdavo girtas, daug metų nuolat psichologiškai ir kartais fiziškai smurtavo prieš savo šeimą, dėl to jo sutuoktinei ir dviem dukroms ne kartą teko bėgti iš namų, jo šeima daug metų gyveno nuolatinio psichologinio streso būsenoje.

Dėl turto padalijimo atsakovė pažymėjo, kad nors ieškovas nurodo, kad žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, paaiškino, kad šis sklypas buvo įgytas esant santuokoje su atsakove, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Žemės sklypo įgijimo sandoris buvo įformintas mainų sutartimi, o tolesnio sklypo keitimas į gretutinį jos vardu registruotam sklypui – bendro namo statybai bendrame 12 arų sklype parodo, kad šis keitimas buvo skirtas jų šeimos bendriems poreikiams (naudai).

Nurodė, kad ieškovo pateikta į bylą „Centro kubas“ 2017-07-10 vertinimo ataskaita yra netiksli, o pats vertinimas atliktas netinkamai, kadangi jos niekas nekvietė dalyvauti turto apžiūroje. Teismo paskirtas ekspertas J. A. 2017-10-03 pateiktoje teismui ataskaitoje nustatė mažesnę, nei nustatė atestuoti „Centro kubas“ turto vertintojai, (ginčo) sodo namo 17 500 Eur rinkos vertę bei, kad ginčo namo kartu su sklypu (duomenys neskelbtini) bendra rinkos vertė sudaro vos 21 900 Eur. Tačiau ekspertas nutylėjo ir nevertino, kad faktinį namo plotą sudaro (inventorizuotas: deklaruotas NTR) pirmas aukštas ir papildomai (neinventorizuota: statytojo/ieškovo nedeklaruota NTR) gyvenamoji per visą namą pastogė su langais. Be to, atsakovė nebuvo pakviesta dalyvauti turto apžiūroje, pats turto vertinimas buvo atliktas netinkamai. Nurodė, kad teismui nėra privalomas joks konkretus įrodymas. Teismui konstatavus, kad paskirtas ekspertas netinkamai atliko jam pavestą nekilnojamojo turto rinkos vertės analizę, daro išvadą, kad atsakovės sumokėtas į teismo sąskaitą 450 Eur dydžio depozitas (avansas ekspertizei atlikti) nėra išmokėtinas ekspertui ir yra grąžintinas atsakovei. Teigia, jog žemės sklypo su mūriniu namu (duomenys neskelbtini) ir gretutinio žemės sklypo su mediniu sodo namu ir statiniais (duomenys neskelbtini) bendra rinkos vidutinė vertė sudaro 79 000 Eur, o ieškinio dieną buvo ne mažesnė kaip 75 365 Eur.

Atsakovė sutinka, kad nekilnojamasis turtas dalytinas atsižvelgiant į šiuo metu šalių faktines gyvenamąsias vietas ir kuri šalis faktiškai valdo ir naudojasi tuo turtu. Vadovaudamasi teismų praktika bei tuo, kad ji už 2017 m. sausio – 2017 m. spalio laikotarpį Bendrijai sumokėjo 809,17 Eur, prašo priteisti iš ieškovo 282,99 Eur įsiskolinimo už atsakovės sumokėtus Buto komunalinius mokesčius už 2017 m. sausio – 2017 m. spalio laikotarpį.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepime į priešieškinį su juo nesutiko (e. b. 3 t., b. l. 160–168).

Atsiliepime nurodė, kad atsakovė nutyli 2016-03-02 įvykusio konflikto tikrąsias priežastis – L. S. tikslas buvo sudaryti ieškovui A. S. nepakenčiamas darbo sąlygas bei tokiu būdu priversti jį išeiti iš darbo arba jį atleisti. 2015 m. gegužės mėn. atsakovė pateikė VĮ „Vilniaus kolegija“ vadovybei klaidingą pranešimą apie neva ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą, tačiau nenustačius darbo drausmės pažeidimo fakto – ieškovui drausminė nuobauda nebuvo skirta. Atsakovei buvo žinomos tikrosios ieškovo neišvykimo į komandiruotę aplinkybės, todėl pateiktas pranešimas VĮ „Vilniaus kolegija“ vertintinas kaip atsakovės tyčiniai veiksmai, nukreipti prieš ieškovą. Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. atsakovė priėmė į darbą naują šokių vadovę, kurios kandidatūra su ieškovu nebuvo suderinta. Teigia, jog atsakovė vadovaujasi 18 m. senumo aplinkybėmis, todėl neaišku, kodėl ji per 18 metų pati neinicijavo skyrybų proceso, o atsakovės teiginiai apie neigiamą ieškovo požiūrį į šeimą ir vaikus yra akivaizdžiai melagingi. Faktas, kad teikia finansinę pagalbą net pilnamečiams vaikams, objektyviai pagrindžia, kad ieškovas vertina šeimą, jos vertybes, myli vaikus ir geranoriškai jiems padeda. Teigia, jog nutrauktas ikiteisminis tyrimas niekaip neįrodo ieškovo A. S. kaltės, o priešingai – įrodo, kad atsakovė iš esmės pateikė melagingą pranešimą apie neva ieškovo įvykdytą nusikaltimą. Tai patvirtinta, kad atsakovė nesiekė santykių su ieškovu atstatymo, o jį galimai provokavo ir veikė prieš jį. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuoti dukrų parodymai nebuvo patikrinti teisme, todėl nėra pagrindo jais vadovautis. Ieškovo duomenimis, atsakovė galimai darė įtaką dukroms duoti parodymus prieš ieškovą.

Ieškovas neginčija, kad 2000-05-24 tarp jo ir ieškovės buvo kilęs konfliktas, tačiau konfliktas buvo išprovokuotas pačios atsakovės. Be to, 18 metų senumo aplinkybės negali būti objektyviomis priežastimis, kurios sąlygojo santuokos iširimą.

Atsakovės pateikti rašytiniai dokumentai apie jos patirtą neturtinę žalą taip pat negali būti teisėti ir leistini įrodymais, pagrindžiančiais ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, nes atsakovės pateiktuose dokumentuose yra užfiksuoti išimtinai pačios atsakovės specialistams, gydytojams, psichologams nurodytos jos neva sunkios psichologinės būklės priežastys, tačiau, ar atsakovė teikė tikrovės atitinkančias faktines aplinkybes, sąlygojusias jos būseną, niekuomet nebuvo patikrinta. Be to, iš pateiktų dokumentų neaišku, koks gydymas buvo skirtas atsakovei, kiek ilgai jis truko ir pan. Nėra paneigta objektyvi abejonė, kad konsultacijų su psichologais metu atsakovė dėstė tikrovės atitinkančias aplinkybes, ar jos stresas negalėjo būti nulemtas kitų aplinkybių.

Nurodo, kad žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini), įgytas mainais į kitą ieškovo asmenine nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, todėl akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo žemės sklypą pripažinti kaip sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad prisidėjo prie šio žemės sklypo įsigijimo ir kad įgytas panaudojant bendrą šeimos turtą. Nurodo, kad atsakovė ir jos atstovas nėra subjektai, turintys specialių žinių turto vertinimo srityje, todėl visiškai neaišku ir nesuprantama, kaip jie galėjo vertinti pateiktų nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų ir ekspertizės akto pagrįstumą bei apskaičiuoti dalintino turto tikrąją faktinę vertę. Atsakovės priešieškinyje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti bent prielaidą, kad ekspertizės aktas ir turto vertinimo ataskaitos yra neteisėti ir nepagrįsti. Jie nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka.

Pažymėjo, kad Bute negyvena nuo 2016 m. vasario mėn., šio fakto neginčija ir pati atsakovė, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu ji kelia reikalavimą dėl jos sukurto įsiskolinimo priteisimo. Priešingai nei atsakovė, jis nuo savo gyvenamąjį būstą išlaiko pats ir nekelia jokių reikalavimų atsakovei. Dėl neturtinės žalos priteisimo pažymėjo, kad jis nėra kaltas dėl santuokos iširimo, todėl prašoma priteisti neturtinė žala taip pat nepriteistina.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-04 sprendimu (e. b. 4 t., b. l. 108–137) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokos metu įgytą pavardę – S.; atmetė atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo; padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė ieškovui – ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Sodo pastatą, transporto priemonę SKODA OCTAVIA COMBI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė atsakovei – ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Butą su rūsiu, transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valts. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė ieškovui iš atsakovės 25 550 piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį dėl bendros jungtinės nuosavybės padalijimo; pripažino skolinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui Bendrijai, susidariusius už komunalinius mokesčius Butui solidaria ieškovo ir atsakovės prievole; priteisė iš ieškovo 282,99 Eur sumą kaip ½ atsakovės Bendrijai įvykdytos solidariosios prievolės; į valstybės biudžetą iš ieškovo priteisė 142 Eur dydžio žyminį mokestį, o iš ieškovės – 846 Eur dydžio žyminį mokestį; priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 411,75 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo 14,4 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; priteisė iš atsakovės 14,4 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys susilaukė dukrų K. S. ir I. S.. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgė į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas, taip pat į teismų praktiką. Teismas, įvertinęs tai, jog tarp šalių jau senai yra susiklostę konfliktiški santykiai, bet šalys ir toliau gyveno kartu ir nei viena iš šalių iki 2017 m. nesikreipė dėl santuokos nutraukimo, taip pat tai, kad ieškovo viešos nuomonės išsakymas darbo metu nebuvo vienintelė santuokos iširimo priežastis, konstatavo, kad šalys tarp jų kilusių konfliktų nesugebėjo išlaikyti šeimos aplinkoje ir namie kylantys konfliktai buvo perkelti ir į darbinius santykius. Aplinkybės, kad ieškovas viešai išsakė savo nuomonę apie sutuoktinę šokių ansamblio narių akivaizdoje, reiškė, jog atsakovė nevertino kaip sutuoktinių lojalumo pareigos pažeidimo. Šiuo atveju atsakovė nesistengė spręsti tarpusavyje kilusių konfliktų, ji kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš ieškovo neturtinę žalą, tačiau nesvarstė apie galimybę nutraukti santuoką. Teismas atkreipė dėmesį, jog būtent atsakovas, įvertinęs bylos iškėlimą kaip sutuoktinių vienas kitam lojalumo pareigos pažeidimą, kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, bei būtent jis, siekdamas išvengti tolimesnių šeimoje kylančių konfliktų, išsikraustė iš šeimos gyvenamosios patalpos.

7. Teismas, pasisakydamas dėl 2016-01-19 įvykusio konflikto, pažymėjo, kad ieškovas pasak atsakovės, alkoholį vartoja nuo 2000 m., tačiau daug metų tai nebuvo priežastis kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas pripažino, kad tarp šalių kildavo konfliktai.

8. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, koks įvykis ar veiksmas buvo pagrindas, kodėl iširo tarp šalių sudaryta santuoka. Teismo vertino, jog abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs. Ieškovas galimai vartojo alkoholį, tačiau atsakovė taip pat nesiekė spręsti šios problemos, nesiūlė kreiptis ieškovui ieškoti pagalbos kaip spręsti šią problemą, o priešingai, problema buvo perkelta į darbinę aplinką, nurodant, kad atsakovas į komandiruotę nevyksta, nes yra neblaivus, kreipiantis į teismą dėl garbė ir orumo įžeidimo, prašant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo nužudyti, vietoje to, kad būtų ieškoma būdų tarpusavio konfliktams spręsti. Teismas vertino, jog šalių santykiai šeimoje ilgą laiką buvo konfliktiški ir įtemti, todėl atsakovei buvo reikalinga psichologų pagalba. Tačiau atsakovės pateiktos pažymos nepatvirtina, kad tik ieškovas buvo kaltas dėl šeimoje kilusių konfliktų. Teismas vertino, jog tam tikri atsakovės veiksmai nebuvo problemų sprendimo būdas, kadangi jie toliau provokuodavo tolimesnius šalių konfliktus, todėl konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės.

9. Teismas konstatavo, kad konfliktai šeimoje kilo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tiek ieškovas, tiek ir atsakovė paaštrėjusių santykių šeimoje laikotarpiu nesugebėjo surasti abiem sutuoktiniams priimtino krizinės situacijos išsprendimo būdo, siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, jiems trūko tolerancijos vienas kitam, jie nebuvo lojalūs, t. y. savo asmeninius interesus pastatė kito sutuoktinio, šeimos interesams, nepaisė vienas kito nuomonės, nesprendė visų šeimos gyvenimo klausimų abipusiu susitarimu, nevykdė pareigos remti vienas kitą moraliai. Nei vienas iš sutuoktinių pastangų išsaugoti šeimą nedėjo, juos tenkino esama situacija.

10. Teismas, pripažinęs, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat paliko šalims santuokos metu turėtas pavardes.

11. Pasisakydamas dėl santuokos metu dalintino turto balanso, teismas nurodė, koks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, taip pat konstatavo, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybę ir trauktinas į dalintino turto balansą. Įvertinęs teismų praktiką, susijusią su turto padalijimu natūra, taip pat šalių nuomones dėl atvirkštinio buto padalijimo, teismas sprendė, kad priteisiant natūra atsakovei Butą, o ieškovui – Sodo pastatą, nepažeis CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. nuostatų bei bendrųjų civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų. Teismas, be kita ko, atsižvelgęs į tai, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir priteisus natūra ieškovui Sodo pastatą, minėtą žemės sklypą priteisė jam. Teismas taip atsižvelgęs į šalių pageidavimus, priteisė atsakovei transporto priemonę Mazda 323, o ieškovui – transporto priemonę Skoda Octavia Combi.

12. Dėl žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas prašė priteisti atsakovei, o atsakovė – ieškovui, teismas, vadovaudamasis CK 3.127 str. 3 d. ir kasacinio teismo praktika, vertino, kad padalijus nekilnojamąjį turtą, kurio nenori nei viena iš šalių, natūra, jo bendras naudojimas ir valdymas netaps labiau suvaržytu ir nepažeis pačių buvusių sutuoktinių interesų bei gyvenimo kokybės. Šalys teigė, kad nei vienai iš šalių šis turtas nėra reikalingas ir kiekviena iš šalių siekia gauti už ši žemės sklypą kompensaciją pinigais. Teismo vertino, jog padalijus žemės sklypą natūra, šalys turės galimybė parduoti šį žemės sklypą ir lygiomis dalimis pasidalinti gautas pajamas. Todėl teismas minėtą žemės sklypą šalims padalijo po ½ ir nurodė, kad tai atitinka formuojamą teisminę praktiką bei nepažeistų nei vienos iš ginčo šalių interesų.

13. Pasisakydamas dėl kompensacijos už tekančią didesnę turto dalį teismas vadovavosi atsakovės nurodyta Buto verte – 75 000 Eur. Šalys nesutiko su eksperto nustatyta turto verte, o atsakovė ginčijo, jog tiek ieškovo atlikta ekspertizė, tiek teismo paskirta ekspertizė buvo atlikta netinkamai, todėl ji pateikė savo turto vertės paskaičiavimą ir prašė juo vadovautis. Tačiau teismas šiuo atveju pažymėjo, kad teisės normose nėra imperatyviai nustatyta, kad vertinant turtą privalo dalyvauti visi vertinamo turto savininkai. Iš ekspertizės akto matyti, kad atliekant vertinimą dalyvavo Sodo pastato savininkas – ieškovas, o tai, kad apžiūrint pastatą nedalyvavo atsakovė, nėra vertinama kaip įstatymo nuostatų pažeidimas ir nėra pagrindas teismui nesiremti nepriklausomo teismo eksperto atliktu turto vertinimu. Teismas byloje nenustatė pagrindo nesivadovauti nepriklausomo eksperto atlikta ekspertize, todėl nesivadovavo atsakovės pateiktu turto vertės paskaičiavimu. Teismas apskaičiavo, jog dalintinas turto balansas yra 100 500 Eur, kiekvienam sutuoktiniui priklausanti dalis yra lygi 50 250 Eur, ieškovui tenkanti turto vertė – 24 700 Eur, atsakovei tenkančios turto dalies vertė – 75 800 Eur, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 25 550 Eur. Pažymėjo, skaičiuodamas kompensaciją už sutuoktiniui tenkančią didesnę turto dalį, teismas netraukė žemės ūkio paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).

14. Teismas nurodė CK 3.117 str. 1–2 d. ir 3.123 str. 1 d. įtvirtintą teisinį reglamentavimą, taip pat teismų praktiką, susijusią su lygių dalių principu dalijant sutuoktinių bendrąja jungtinę nuosavybę, ir pažymėjo, kad šalių dukros yra pilnametės, todėl šiuo pagrindu, jog dukros gyvena pas atsakovę ir atsakovė viena privalo jas išlaikyti, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Teismas, be kita ko, konstatavo, jog ieškovas ne tik remia dukrą K. S., bet ir su ja bendrauja, todėl nurodė, jog byloje nėra paneigta aplinkybė, kad šalių dukros, esant galimybei, gali gyventi pas ieškovą.

15. Teismas, atsižvelgęs, kad prievolė sumokėti 1 170,85 Eur įsiskolinimą trečiajam asmeniui Bendrijai už buto komunalinius mokesčius yra solidarioji, bet ne dalinė sutuoktinių prievolė, atmetė ieškovo reikalavimas priteisti iš ieškovo ir atsakovės trečiojo asmens naudai po 596,22 Eur. Teismas priteisė ieškovui ir atsakovei 1 170,85 Eur dydžio prievolę atlyginti solidariai.

16. Teismas nustatė, kad atsakovė įvykdė įsipareigojimus Bendrijai ir mokėjo komunalinius mokesčius už Butą, taip pat pažymėjo, kad komunaliniai mokesčiai, už kuriuos sumokėjo atsakovė, susidarė iki bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos, todėl prievolės susijusios su namų ūkio tvarkymo išlaidomis yra bendros, nepriklausomai nuo to kuris šiuo turtu naudojasi. Kadangi atsakovė prašė priteisti pusę sumokėtų mokesčių sumos, kurie susidarė už komunalines paslaugas, teismas pripažino, kad pareiga sumokėti 565,98 Eur sumą už komunalinius mokesčius pripažintina solidariąją sutuoktinių prievole. Atsižvelgęs į tai, teismas tenkino atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo 282,99 Eur sumą kaip ½ atsakovės Bendrijai įvykdytos solidariosios prievolės.

III. Apeliacinio skundo argumentai

17. Apeliantė atsakovė L. S. patikslintame apeliaciniame skunde (e. b. 4 t., b. l. 188–195) prašė teismo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-04 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-595-931/2018 dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir išspręsti klausimą iš esmės, – nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo A. S. kaltės, priteisti L. S. naudai iš A. S. 7 000 Eur dydžio neturtinės žalos kompensaciją; dalyje dėl turto padalijimo būdo, padalijant šalių bendrąją jungtinę nuosavybę tokiu būdu: priteisiant apeliantei Butą su rūsiu, transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valts. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisiant A. S.: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); Sodo pastatą; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su neįregistruotais mediniu sodo namu ir kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini); transporto priemonę SKODA OCTAVIA COMBI, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 7 040 Eur dydžio piniginę kompensaciją iš atsakovės L. S. už jai tenkančią didesnę turto dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Apeliantė taip pat prašė perskirstyti šalių bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ji pateikė įrodymus, kurių visetas suponuoja santuokos nutraukimą dėl ieškovo kaltės. A. S. nepateikė jokių faktinių apeliantės kaltės dėl santuokos nutraukimo įrodymų, o tik samprotavimus, kad pablogėję šeimyniniai santykiai persikėlė į darbinius. Teismas neteisingai laikė, jog apeliantės kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškė tuo, kad ji nenutylėjo besitęsiančių ieškovo netinkamų darbinių pareigų atlikimo, nors, anot teismo, privalėjo nutylėti, kadangi pastarasis yra jos sutuoktinis. Ieškovo kaltė dėl santuokos faktinio iširimo buvo tęstinė daugybę metų, todėl sukėlė rimtų neigiamų ir besitęsiančių iki šiol pasekmių sutuoktinės ir vaikų sveikatai.

19. Apeliantė sutiko su Buto verte, taip pat, jog žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė ir įtraukė šį žemės sklypą į dalytino turto sąrašą. Tačiau dėl medinio sodo namo su statiniais, kurie yra šiame žemės sklype, pažymėjo, kad šis turtas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nors abi šalys yra patvirtinusios jo faktinį buvimą bei nurodžiusi, kiek konkrečiai šį turtą vertina (ieškovas – 10 000 Eur, atsakovė – 25 000 Eur). Šalys prašė nustatyti šio turto vertę ir jį padalyti, tačiau teismas visiškai nieko nepasisakė nei dėl šio turto vertės, nei dėl jo padalijimo.

20. Dėl žemės sklypo su namu, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nurodė, jog teismo paskirtas ekspertas netinkamai atliko ekspertizę, taip pat nustatė klaidingą turto vertę, t. y. ekspertas nesąžiningai nutylėjo, kad namas turi pastogę; atsakovė net nebuvo pakviesta dalyvauti eksperto paskirtoje apžiūroje; ekspertas parinko lyginamuosius sandorius kitose nei vertinto turto verčių zonose – pakankamai nutolusiuose gyvenvietėse.

21. Atsakovė pateikė į bylą duomenis apie kitus VĮ „Registrų centras“ įregistruotus sandorius, taip pat pateikė savo paskaičiavimus, kurie visiškai atitinka teismo paskirto eksperto ataskaitos metodiką ir verčių pataisos koeficientus. Teismas skundžiamame sprendime pasisakė tik dėl atsakovės nekvietimo turto apžiūrai faktai, tačiau dėl kitų argumentų – nutylėto faktinio namo ploto bei dėl netinkamai parinktų lyginamųjų sandorių, eksperto ir kitų vertintojų nustatytų vertės didelio skirtumo, nepasisakė. Pastebėjo, jog teismas, esant teismo abejonėms dėl eksperto išvados, turi diskrecijos teisę pats paskirti pakartotiną ekspertizę. Atsakovės atstovas klausė teismo nuomonės dėl įrodymų byloje pakankamumo išspręsti, neskiriant pakartotinės ekspertizės, klausimą dėl J. A. ekspertizės tinkamumo. Atsakovė teismo posėdyje, įvykusiame 2018-02-12, pateikė ieškovui pasiūlymą padalyti nekilnojamąjį turtą priešingai, tačiau ieškovas pareiškė, kad tokiu atveju sklypai su statiniais atitektų atsakovei. Taigi, ieškovas turtą vertino vienoda kaina, t. y. be jokių priemokų. Daro išvadą, jog turto vertės nustatymas yra galimai šališkas, materialiai ir procesiškai neteisingas, todėl neteisėtas ir naikintinas.

22. Atsakovė sutinka, kad nekilnojamasis turtas būtų padalintas į šalių faktines gyvenamąsias vietas, todėl aplinkybės, jog jai buvo priteistas Butas su rūsiu, o ieškovui – namas ir sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), neginčija.

23. Teigia, jog teismas, spręsdamas dėl sklypo (duomenys neskelbtini), padalijimo, nevertino šalių konstatuotų konfliktinių santykių, t. y. jog esant šalių konfliktui ir kad šiuo sklypu naudojasi ieškovas, šio sklypo pardavimas gali būti dirbtinai apsunkintas (pvz. ieškovui nesutinkant su pardavimu), dėl ko ieškovas galės toliau faktiškai naudotis abejais sklypais, o atsakovė negalės paversti jai priteistos sklypo dalies pinigais. Nurodo, kad apie šalių neginčijama žemės sklypo su jame esančiais neįregistruotais mediniu sodo namu ir kitais statiniais vertė sudaro 11 960 Eur. Todėl teismas turėjo nustatyti šio neregistruoto turto šalių neginčijamą vertę bei teisėtą pagrindą netaikyti šio turto padalijimo natūra, o padalyti atsakovės prašomu būdu – priteisiant turtą natūra ieškovui ir priteisiant atsakovei nustatyto dydžio piniginę kompensaciją.

Atsiliepimas

24. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (e. b. 5 t., b. l. 1–14) teismo prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Ieškovas atsiliepime nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. jog abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiškumo rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas. Ši išvada yra pagrįsta bei padaryta visapusiškai įvertinus byloje esančius įrodymus. Dėl apeliantės nurodomų argumentų, susijusių su ieškovo amoraliu elgesiu, nurodė, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog atsakovė vadovaujasi 10–16 m. senumo faktinėmis aplinkybėmis, taip pat kad ji apeliuoja į šalių konfliktines situacijas, po kurių šalys susitaikydavo ir toliau ilgą laiką kartu tęsė šeimyninį gyvenimą. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad atsakovė nesiekė išspręsti šeimoje kylančių problemų, o atvirkščiai – ieškovą provokuodavo, tokius įvykius fiksuodavo.

26. Nurodo, kad būtent atsakovės iniciatyva buvo pradėti įvairūs teisiniai procesai, kuriais atsakovė siekė patraukti ieškovą teisinėn atsakomybėn, tačiau dauguma jų pasibaigė atsakovės nenaudai. Tai patvirtina, kad ji tyčia dirbtinai sukurdavo situacijas, kuriomis siekė sudaryti įspūdį, jog dėl ieškovo elgesio bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Akivaizdu, jog tokie atsakovės veiksmai tik dar labiau juos supriešino. Būtent tokie atsakovės veiksmai akivaizdžiai paneigia jos bandymus įrodyti bejėgiškumo būklę, psichologinį ir emocinį sukrėtimą ir pan.

27. Teigia, jog teismas pagrįstai atsakovei nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo, o net ir darant prielaidą, kad ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, vis tiek nebūtų pagrindo priteisti atsakovei reikalaujamą kompensaciją, nes atsakovė neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymėjo, kad būtent jis dėl nepakenčiamo atsakovės elgesio buvo priverstas išsikraustyti iš namų bei buvo priverstas išeiti iš darbo, kai tuo tarpu atsakovė jokių nepatogumų nepatyrė. Atsakovė patirtą neturtinę žalą grindžia tais pačiais teiginiais ir įrodymais, kaip ir kitoje civilinėje byloje grįstą reikalavimą, kas leidžia teigti, kad tikrasis atsakovės elgesys yra neteisėtai pasipelnyti. Pažymėjo ir tai, kad ieškovas nėra kaltinamas neištikimybe ar fiziniu smurtu atsakovės atžvilgiu.

Šalies argumentai

28. Dėl apeliantės nurodomos aplinkybės, kad žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), iš tikrųjų yra namelis su statiniais, pažymėjo, kad statiniai, į kuriuos daiktinės teisės neįregistruotos, ir kurie apskritai nėra įteisinti, negali būti visaverčiais civilinės apyvartos objektais, nes nepatikrintas jų sukūrimo teisėtumas įstatymų prasme.

29. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo teiginio, kad teismas nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, nes turėjo savo iniciatyva nustatyti neįregistruoto nekilnojamojo turto vertę ir jį padalinti šalims jos prašomu būdu, pažymėjo, jog apeliantė dėsto prieštaringus teiginius – viena vertus atsakovė teigia, kad teismas dėl neįregistruotų pastatų pasatų nepasisakė ir nepadalijo, kita vertus, apeliantė teigia, kad teismas neturėjo pagrindo šio turto padalinti natūra abiem šalims lygiomis dalimis. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog šalys susitarė dėl šio turto vertės, kadangi priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovas žemės sklypą įvertin ne 11 960 Eur, o 1 960 Eur. Atsakovės minimą 10 000 Eur sumą ieškovas teismo posėdžio metu tik paminėjo, subjektyviai samprotaudamas, apie galimą šio žemės sklypo realizavimo kainą, tačiau jokiu būdu nurodytos sumos nevertino, kaip objektyvios ir atitinkančios realią rinkos kainą. Pastebėjo, kad ir pati atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie ginčo statinių vertę.

30. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žemės sklypo su neregistruotais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo yra visiškai pagrįsta ir teisėta, kadangi toks padalijimo būdas atitinka CK 3.127 str. 3 d. ir teismų praktiką; kiekvieno iš sutuoktinių interesai buvo pakankamai ir visapusiškai užtikrinti; šio turto priteisimas natūra vienai iš šalių galėtų pažeisti šalių lygiateisiškumą ir interesų pusiausvyros principą. Tai sudaro galimybę sutuoktiniams ateityje šį turtą parduoti ir gauti turto vertę pinigais. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliuoja tik į jos asmeninius pageidavimus dėl šio turto padalijimo būdo, tačiau jokių objektyvių argumentų dėl šios sprendimo dalies nepagrįstumo ir neteisėtumo nepateikia.

31. Apeliaciniame skunde apeliantė iš esmės atkartojo patikslinto ieškinio argumentus dėl byloje atliktos ekspertizės, tačiau tokie jos argumentai, ieškovo vertinimu, tėra deklaratyvūs, subjektyvūs samprotavimai apie ekspertizės akto nepagrįstumą bei reikalavimas vadovautis jos paskaičiavimais. Skundžiamame sprendime teismas pasisakė dėl ekspertizės akto galiojimo ir teisėtumo ir pagrįstai pažymėjo, kad ir pati atsakovė neginčijo ekspertizės akto įstatymų nustatyta tvarka, neprašė byloje skirti nei papildomos, nei pakartotinės ekspertizės. Atsakovė ir jos atstovas neturi specialių žinių turto vertinimo srityje, todėl neaišku ir nesuprantama, kaip jie galėjo vertinti ekspertizės akto pagrįstumą, taip pat kaip galėjo paskaičiuoti dalintino turto tikrąją faktinę vertę. Teigia, kad teismas nesprendžia klausimų dėl turto vertinimo ataskaitų teisingumo.

32. Apeliantė nurodo visiškai niekuo nepagrįstus teiginius apie ieškovo ir J. A. nesąžiningą susitarimą bei J. A. šališkumą ir nurodo, kad tai tėra subjektyvi atsakovės nuomonė. Pažymėjo, kad J. A. buvo pasirinktas pačios atsakovės, o ne ieškovo. Palėpės egzistavimas nėra pagrindas konstatuoti, kad ji yra gyvenama ir turi būti įtraukta į faktinį namo gyvenamąjį plotą. Namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra vieno aukšto, palėpė nėra įrengta ir nepritaikyta gyvenimui, todėl ir nėra inventorizuota.

33. Iš atsakovės dėstomų teiginių dėl eksperto atlikto lyginamosios analizės neaišku, kodėl eksperto lyginamajai analizei parinkti sandoriai buvo netinkami. Atsakovės teiginiai neatitinka tikrovės, nes namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kūrenamas krosnimi, kuri šildo vandenį ir kuris šildo grindis. Atsakovas šią namo šildymo sistemą įrengė po to, kai išsikraustė Buto ir apsigyvenimo sodo namelyje. Kita vertus lyginamajai analizei objektai parenkami ne tik pagal vietovę, bet ir pagal daugelį kitų faktorių ir elementų. Šiuo konkrečiau atveju ekspertizės akte apskaičiuojant vertinamo nekilnojamojo turto vertę buvo atsižvelgta į visas individualias vertinamo namo technines charakteristikas, savybes, individualius požymius, atliktos objekto pataisos. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovės teiginiais, kad jos rasti sandoriais yra tinkamesni lyginamajai analizei atlikti ir neva pagrindžia, kad namo vertė apskaičiuota netinkamai, kadangi atsakovės rasti sandoriai su vertinamu objektu sutampa tik vietovės apsektu, tuo tarpu visi kiti lyginamajai analizei svarbūs elementai iš esmės skiriasi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. Apeliacinis skundas netenkintinas.

35. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

36. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria nuspręsta, jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestas atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, atitinkamai padalintas turtas bei kuria ieškovui iš atsakovės priteista kompensacija.

Dėl santuokos iširimo priežasties ir sutuoktinių kaltės

37. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su teismo sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, kad jos ir ieškovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovės įsitikinimu, teismas turėjo pripažinti, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

38. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės teiginiu, kad santuoka išimtinai nutrūko dėl ieškovo kaltės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 str. 3 d. nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 str. 3 d. sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

39. Iš byloje esančių duomenų ir pirmosios instancijos teismui posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų matyti, kad dar 2000 m. tiek ieškovas, tiek atsakovė konfliktavo – 2000 m. atsakovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo, 2000 m. gegužės mėn. įvykusio konflikto metu ieškovas fiziškai smurtavo prieš atsakovę, 2000 m. ieškovas ketino kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aštuoniolikos metų senumo įvykis neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, jog ieškovas nesirūpino savo nepilnamečiais vaikais, pagrįstai vertino, jog aplinkybė, kad atsakovė 2000 m. priėmė sprendimą kreiptis į teismą (e. b. 3 t., b. l. 93–94) ir taip užtikrinti, kad ieškovas teiktų išlaikymą vaikams, kurios šiuo metu yra pilnametės, taip pat nelaikytina pagrindine priežastimi, kodėl iširo ieškovo ir atsakovės santuoka. Pažymėtina, jog nei tai, kad atsakovas savo valia nevykdė pareigos prisidėti prie dukrų išlaikymo, nei galimas ieškovo smurtas prieš atsakovę, nei ieškovo ketinimas nutraukti santuoką 2000 metais atsakovei nebuvo pakankamas pagrindas nutraukti santuoką sudarytą tarp jos ir ieškovo.

40. Atsakovės į bylą pateikti 2009-01-01, 2009-02-12, 2009-12-20, 2015-05-03, 2015-06-11, 2015-12-06, 2016-11-20 garso įrašai, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-27 nutartis (e. b. 3 t., b. l. 95–97) patvirtina, kad šalių konfliktiški santykiai ir toliau tęsėsi, tačiau šalys ir toliau gyveno kartu (išskyrus iki 2016 m. vasario mėn.) ir nei viena iš šalių iki 2017 m. nesikreipė dėl santuokos nutraukimo. Ir nors atsakovė teigė, jog atsakovas vartodavo alkoholį nuo 2000 metų, tai daug metų nebuvo priežastis kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Net ir 2016-03-02 ieškovui darbo metu įžeidus atsakovę, t. y. kuomet šeimos konfliktai persikėlė į darbinę aplinką (šios aplinkybės neginčija pačios šalys), atsakovė kreipėsi į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo, tačiau pažymėtina, jog tokių ieškovo veiksmų nevertino kaip sutuoktinio CK 3.27 str. 1 d. įtvirtintos sutuoktinio pareigos pažeidimo. Pažymėtina, ir tai, kad atsakovė dar 2016 m. buvo parengusi sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektą, kurį buvo pateikusi ieškovui, tačiau į teismą dėl santuokos nutraukimo nesikreipė. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog šalys ilgą laiką toleravo tarp jų susiklosčiusius santykius, kuriuose nebeliko tarpusavio supratimo, pagalbos, emocinio prieraišumo, tačiau ir toliau gyveno kartu.

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

42. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs – ieškovas galimai vartojo alkoholį, tačiau atsakovė taip pat nesiekė spręsti šios problemos, nesiūlė kreiptis ieškovui ieškoti pagalbos kaip spręsti šią problemą, priešingai, problema buvo perkelta į darbinę aplinką, nurodant, kad atsakovas į komandiruotę nevyksta, nes yra neblaivus, kreipiantis į teismą dėl garbė ir orumo įžeidimo, prašant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo nužudyti, vietoj to, kad ieškotų būdų tarpusavio konfliktams spręsti. Šiuo atveju šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą. Tai, kad atsakovas pradėjo gyventi skyrium, įtakojo ne tik jo veiksmai ir apsisprendimas, tačiau ir ieškovės veiksmai. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas abiem sutuoktiniams kelia vienodus reikalavimus ir abu sutuoktiniai turi pareigą vienas kitą remti, o abiem to nedarant ar darant nepakankamai, teismas turi pakankamą pagrindą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad nė viena šalis byloje neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą (CK 3.60 str. 2, 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, išanalizavo byloje surinktus įrodymus, išvadą dėl santuokos iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės padarė vadovaudamasis įrodymų visuma (CPK 185 str.), todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar kasacinio teismo praktiką, formuojamą šiuo klausimu. Pažymėtina, jog tai, kad, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo to, jog ieškovas kaltas dėl santuokos nutraukimo, o kalti abu sutuoktiniai, negali būti pripažįstama netinkamu įrodymų vertinimu ar įrodinėjimo taisyklių pažeidimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

44. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis apeliantės argumentais nėra teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės bei tenkinti išvestinį apeliantės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi CK 3.70 str. 2 d. nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės, tai teisėjų kolegija, pripažinusi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepasisako dėl apeliantės argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ji šioje byloje negali būti priteisiama.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

45. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai sudarė sutuoktinių turto balansą ir netinkamai padalino santuokoje įgytą turtą. Tokį argumentą apeliantė grindžia tuo, kad: teismas visiškai nieko nepasisakė dėl medinio sodo namo su statiniais, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (pažymėtina, jog apeliantė apeliacinio skundo 4 puslapyje padarė rašymo apsirikimo klaidą, teigdama, kad mediniai pastatai yra adresu: (duomenys neskelbtini), vertės ir šio turto padalijimo; teismas turėjo nustatyti minėto sklypo neginčijamą vertę ir šį sklypą natūra priteisti ieškovui; teismo paskirta ekspertizė buvo atlikta netinkamai.

46. Byloje nustatyta, kad šalys bendrąja jungtine nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 26–27). Apeliantės teigimu, minėtame žemės sklype yra medinis sodo namas su statiniais. Ieškovas šios atsakovės nurodomos aplinkybės neginčija. VĮ „Registrų centras“ išraše (e. b. 1 t., b. l. 26–27) nenurodyta, jog minėtame žemės sklype yra statinių. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad ant minėto žemės sklypo esantys statiniai nėra inventorizuoti ir įregistruoti VĮ „Registrų centras“, todėl jie ipso (lot. patys savaime) negali būti dalijami kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, kadangi jie nėra civilinės apyvartos objektu kaip nekilnojamasis turtas. Kita vertus, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčo žemės sklypą su jame esančiais statiniais natūra lygiomis dalimis padalino ieškovui ir apeliantei. Pagal CK 4.40 str. 1 d. žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai, jų priklausiniai, jeigu įstatymo at sutarties nenustatyta kitaip. Vadinasi, apeliantės teiginiai, kad teismas nepasisakė dėl medinio sodo namo su statiniais padalinimo, yra nepagrįsti. Atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytą turto padalijimo būdą, tiksli šio turto rinkos vertė neturi įtakos apeliantės ginčijamam kompensacijos už didesnę turto dalį dydžiui.

47. Dėl apeliantės nurodytų teiginių, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ginčo žemės sklypo neginčijamą vertę ir šį sklypą natūra priteisti ieškovui, pažymėtina, jog kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

48. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertinęs tai, kad nei viena iš šalių nenorėjo žemės sklypo (su jame esančiais statiniais), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), natūra, taip pat tai, kad šio nekilnojamojo turto bendras naudojimas ir valdymas netaps labiau suvaržytu ir nepažeis pačių buvusių sutuoktinių interesų bei gyvenimo kokybės, taip pat jog padalijus žemės sklypą natūra šalys turės galimybę parduoti šį žemės sklypą ir lygiomis dalimis pasidalinti gautas pajamas, minėtą žemės sklypą padalijo natūra šalims po ½. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo žemės sklypo padalijimas natūra atitinka formuojamą teismų praktiką, byloje nenustatyta rimtų pagrindų, patvirtinančių padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą nekilnojamąjį turtą padalijo natūra šalims po ½. Vien tik apeliantės nurodyta aplinkybė, jog jos santykiai su buvusiu sutuoktiniu yra konfliktiški ir kad šio sklypo pardavimas gali būti dirbtinai apsunkintas, šiuo atveju nepaneigia aukščiau teismo nurodytų argumentų ir nelaikytini esminiais pagrindais, patvirtinančiais turto natūra padalijimo nepriimtinumą ar negalimumą.

49. Apeliantės teigimu, byloje atlikta nekilnojamojo turto ekspertizė buvo atlikta netinkamai – ekspertas nesąžiningai nutylėjo, kad sodo pastatas turi pastogę; ji nebuvo eksperto pakviesta dalyvauti apžiūroje; ekspertas parinko lyginamuosius sandorius kitose, nei vertinto turto, verčių zonose. Vadovaujantis apeliantės atliktais skaičiavimais, žemės sklypo su namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), ir gretutinio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendra rinkos kaina yra apie 54 000 Eur, o ieškinio dienai buvo 50 365 Eur.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent atsakovės prašymu nagrinėjamoje byloje buvo paskirta nekilnojamojo turto – statinių ir sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (e. b. 2 t., b. l. 157–158). Lietuvos Respublikos teismo ekspertas J. A. pateikė ekspertizės aktą Nr. 1709/24 –ENT, kuriame duota išvada, kad sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 59,20 kv. m. rinkos vertė 2017-04-05 buvo 17 500 Eur. Papildomai pateikta išvada, kad sodo – žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendra rinkos vertė 2017 -04-05 buvo 21 900 Eur.

51. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Taigi, teismo nutartimi paskirta ir įstatymo nustatyta tvarka atlikta ekspertizės išvada turi didesnę įrodomąją galią. Teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.). Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos. Todėl teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, pripažįsta, kad eksperto išvados nuoseklios, neprieštaringos ir pagrįstos tyrimo duomenimis, todėl abejoti išvadų teisingumu nėra pagrindo. Kadangi klausimas dėl turto rinkos vertės reikalauja specialių žinių, o apeliantės nesutikimo su ekspertizės išvadomis argumentai grindžiami tik apeliantės nuomone, teisėjų kolegija nepripažįsta juos pakankamais paneigiant eksperto išvados teisingumą.

53. Šiuo atveju apeliantė nepagrįstai teigia, jog ekspertas „nutylėjo“ itin svarbią namo faktinės vertės nustatymui aplinkybę – kad namas turi pastogę, t. y. kad faktinį namo plotą sudaro inventorizuotas pirmas aukštas ir ieškovo nedeklaruota gyvenamoji per visą namą pastogė (kambarys) su langais. Iš atlikto nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akto matyti, jog ekspertas šią aplinkybę vertino ir ekspertui buvo žinoma apie vertinamajame objekte esančią palėpę/pastogę. Tokia išvada grindžiama tuo, kad ekspertas 2017-09-05 padarė Sodo pastato pastogės nuotraukas (Ekspertizės akto 26 psl.), taip pat įvertinęs sodo fizinės plėtros galimybes, nurodė, kad galima sodo pastato rekonstrukcija į gyvenamąjį namą didinant gyvenamąjį plotą, įrengiant pastogės patalpą ir pan. (Ekspertizės akto 16 psl.).

54. Pasisakant dėl apeliantės argumentų, jog ji nedalyvavo atliekant ekspertizę, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – ir Metodika) nėra imperatyviai nustatyta, kad vertinant turtą privalo dalyvauti visi vertinamo turto savininkai. Iš ekspertizės akto matyti, kad atliekant vertinimą dalyvavo sodo pastato savininkas A. S. ir tai yra suderinama su Metodikos 34 p., nustatančiu, jog vertintojas objekto apžiūrą atlieka dalyvaujant savininkui ir (arba) užsakovui arba jų įgaliotiems asmenims. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog apeliantės dalyvavimas galėjo turėti esminės įtakos ekspertizės rezultatams, byloje nėra. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tai, kad atsakovė nedalyvavo apžiūrint objektą, nėra pagrindas teismui nesivadovauti nepriklausomo teismo eksperto atliktu turto vertinimu.

55. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad nepriklausomas ekspertas parinko netinkamus lyginamuosius objektus, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais (CPK 178 str.), kurie sudarytų pagrindą abejoti J. A. Ekspertizės akte Nr. 1709/24–ENT padarytomis išvadomis. Tai, kad eksperto nustatyta nekilnojamojo turto vertė yra mažesnė, nei atsakovės apeliaciniame skunde apskaičiuota nekilnojamojo turto vertė, nesudaro pagrindo abejoti nustatytos turto vertės teisingumu, juolab, kad turto vertei nustatyti paskirtas kvalifikuotas ekspertas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Atsakovė, nesutikdama su ekspertizės akte parinktais netinkamais lyginamaisiais objektais, neprašė atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovės savarankiškai atliktų turto vertės skaičiavimu, o vadovavosi Ekspertizės akte Nr. 1709/24–ENT padarytomis išvadomis.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų ir procesinės bylos baigties

56. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

57. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

58. Apeliantė teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau teismui netenkinus apeliantės apeliacinio skundo nėra pagrindo priteisti apeliantei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

59. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

nutaria:

apeliantės atsakovės L. S. apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasJelena ŠiškinaRūta Veniulytė-Jankūnienė